CP v2

Category: Technologijos

  • KE tiria Vengrijos ir Slovakijos degalų kainas: ar užsieniečiai priversti mokėti daugiau?

    Komisija pradėjo pažeidimo procedūras

    Europos Komisija pradėjo Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūras prieš Vengriją ir Slovakiją dėl degalų kainodaros, kuri, įtariama, skirtingai taiko kainas pagal automobilio registracijos šalį. Komisijos vertinimu, tokia praktika gali diskriminuoti kitų ES valstybių vairuotojus ir iškraipyti vidaus rinką.

    Komisija nurodo, kad vienodosios rinkos taisyklės reikalauja nediskriminavimo principo, ypač kai kalbama apie prekių ir paslaugų judėjimą bei kelių transporto paslaugų teikimą. Jei skirtingos kainos priklauso nuo registracijos, vairuotojai ir verslai gali atsidurti nevienodose konkurencinėse sąlygose.

    Ką konkrečiai vertina Komisija?

    Slovakijoje buvo taikomas modelis, pagal kurį dyzelino kaina vairuotojams su užsienio numeriais reguliuojama ir periodiškai perskaičiuojama pagal kaimyninių šalių kainas. Tuo metu šalies viduje registruotų automobilių vairuotojai gali naudotis mažesnėmis kainomis, o priemonė, pradžioje planuota kaip laikina, buvo pratęsta.

    Vengrijoje, pasak Komisijos, nustatytos maksimalios degalų kainos transporto priemonėms su vengriškais numeriais, o kitų ES valstybių vairuotojams taikomos aukštesnės rinkos kainos. Komisija taip pat kelia klausimų dėl papildomų ribojimų, susijusių su naftos ir degalų produktų judėjimu.

    Kokios pasekmės gali laukti?

    Vengrija ir Slovakija turi maždaug du mėnesius pateikti atsakymą Komisijai ir paaiškinti, kaip jų priemonės dera su ES teise. Jei atsakymai Komisijos neįtikins, procedūra gali pereiti į kitą etapą, o galiausiai byla gali pasiekti Europos Sąjungos Teisingumo Teismą.

    Komisija pabrėžia, kad valstybės gali ieškoti būdų, kaip mažinti energijos kainų spaudimą gyventojams, pavyzdžiui, per mokesčių politiką. Tačiau tokios priemonės neturi diskriminuoti kitų ES šalių piliečių ar silpninti vidaus rinkos vientisumo.

    Tokie ginčai dėl kainodaros degalinėse ypač aktualūs pasienio regionams ir tarptautiniam vežimui, nes net ir nedideli kainų skirtumai keičia maršrutus bei pildymosi įpročius. Jei Komisija įrodys diskriminaciją, šalims gali tekti keisti reguliavimą ir panaikinti skirtingas kainas pagal registraciją.

  • Maskvos Gegužės 9-osios paradas be tankų: Kremlius aiškina grėsmėmis ir keičia formatą

    Kremlius riboja parado mastą

    Maskvoje gegužės 9 dieną vyksiantis Pergalės dienos paradas Raudonojoje aikštėje šiemet bus rengiamas be sunkiosios karinės technikos demonstravimo. Apie tai pranešė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, sprendimą siejęs su saugumo rizikomis.

    Pasak jo, dėl terorizmo grėsmės imamasi priemonių, kurios „akivaizdžiai“ turi sumažinti pavojų, todėl paradas vyks, bet ribotu formatu. Kremlius taip pat kartojo teiginius apie galimą Ukrainos veiksmų riziką.

    Kuo tai išskirtinis sprendimas

    Toks formatas laikomas išskirtiniu, nes pastaraisiais metais Pergalės dienos paradas buvo naudojamas kaip karinių pajėgumų demonstracija, įprastai rodant šarvuotąją techniką ir kitą ginkluotę. Rusijos vadovybė tankų ir kitos technikos paradus plačiai naudojo bent nuo 2008 metų, kai buvo sugrąžintas ryškesnis „pajėgų demonstravimo“ elementas.

    Šiemet, remiantis viešai skelbta informacija, vietoj sunkiosios technikos akcentas perkeliamas į skrydžių programą. Rusijos gynybos institucijos yra užsiminusios, kad numatomas aviacijos pasirodymas, įskaitant akrobatinių grupių skrydžius ir Su-25 atakos lėktuvus.

    Saugumo fonas ir karo kontekstas

    Sprendimas priimtas vykstant Rusijos karui prieš Ukrainą ir augant smūgių Rusijos teritorijoje mastui. Ukraina pastaraisiais mėnesiais reguliariai atakuoja taikinius Rusijos gilumoje, dažniausiai nukreiptus į energetikos, pramonės ar karinės paskirties objektus.

    Kijevas viešai yra signalizavęs, kad tokios operacijos gali intensyvėti, o Maskva tuo grindžia didesnį dėmesį saugumui. Kremlius šiuos veiksmus įvardija kaip „teroristinius“, nors Ukraina tokias atakas aiškina kaip karo logikos dalį, siekiant silpninti Rusijos karo pajėgumus.

    Šiemet paradas Maskvoje išlieka politiškai svarbus Rusijos vidaus auditorijai ir propagandinei žinutei, tačiau ribotas formatas rodo, kad saugumo rizikos ir karo realijos ima daryti įtaką net simboliniams renginiams. Kremlius pabrėžia, kad šventė vyks, tačiau jos turinys bus pritaikytas prie grėsmių vertinimo.

  • Ar Rusijos prognozės pasitvirtins: ZAE sprendimas gali atpiginti naftą pasaulinėse rinkose

    Kas pasikeitė OPEC+ užkulisiuose

    Rusijos finansų ministras Antonas Siluanovas pareiškė, kad Jungtinių Arabų Emyratų sprendimas trauktis iš OPEC gali paskatinti didesnę naftos gavybą. Jo teigimu, jei rinkoje atsirastų daugiau pasiūlos, ilgainiui tai darytų spaudimą pasaulinėms naftos kainoms.

    Rusija yra OPEC+ grupės narė, todėl jos naftos politika koordinuojama su OPEC šalimis ir kitais partneriais. Kartu Maskva laikoma viena iš valstybių, kurioms aukštesnės kainos yra finansiškai palankios, ypač tada, kai rinkoje daug geopolitinės įtampos.

    Kodėl ZAE žingsnis svarbus kainoms

    Pasak Siluanovo, pasitraukusi iš OPEC valstybė galėtų gaminti tiek naftos, kiek leidžia jos techninės gavybos galimybės, ir daugiau jos tiekti rinkai. Tokia logika remiasi klasikiniu pasiūlos ir paklausos dėsniu: didėjant pasiūlai, kainos paprastai stabilizuojasi arba smunka.

    „Girdime, kad viena šalis, Jungtiniai Arabų Emyratai, pasitraukia iš OPEC. Tai reiškia, kad ji gali gaminti tiek naftos, kiek leidžia jos pajėgumai, ir tiekti ją rinkai“, – sakė Antonas Siluanovas.

    Maskvos pareiškimas vertinamas ir kaip signalas rinkai, ir kaip politinė reakcija į netikėtą Abu Dabio sprendimą. Rusija palaiko artimus ryšius tiek su ZAE, tiek su Saudo Arabija, kuri laikoma OPEC lydere ir dažnai formuoja bendrą kartelio kryptį.

    Ormuzo sąsiauris ir geopolitika vis dar kelia kainas

    Ministras pabrėžė, kad šiuo metu naftos kainos išlieka aukštos ir dėl rizikų, susijusių su Ormuzo sąsiauriu, kuris yra vienas svarbiausių pasaulio naftos transporto maršrutų. Rinkose bet kokie sutrikimų ženklai šiame koridoriuje paprastai iškart didina kainų premiją.

    „Jei OPEC šalys po ZAE pasitraukimo imsis nekoordinuotos politikos ir gamins tiek, kiek leidžia jų galimybės, kainos atitinkamai kris“, – pridūrė ministras.

    Tuo pačiu jis akcentavo, kad tokia prognozė labiau susijusi su scenarijumi, kai logistikos rizikos sumažėtų ir pagrindiniai tiekimo keliai ateityje vėl veiktų stabiliai. Kol geopolitinė įtampa išlieka, rinka dažnai reaguoja ne vien į realius gavybos skaičius, bet ir į galimų sutrikimų tikimybę.

  • Lenkijoje ruošiamas specialus branduolinės energetikos įstatymas: Choczewo projektui žadamas 2 metų pagreitėjimas

    Kas keistųsi dėl Choczewo projekto?

    Lenkijos Seime balandžio 28 dieną pradėtas svarstyti vadinamasis specialus branduolinės energetikos įstatymas, kuriuo siekiama paspartinti pirmosios šalies atominės elektrinės projektą Choczewo vietovėje. Projektas pateiktas pirmajam svarstymui Seimo Energetikos, klimato ir valstybės turto komisijoje.

    Pagrindinė įstatymo idėja paprasta: atskirti dalį parengiamųjų statybos darbų nuo ilgesnių leidimų procedūrų, kurios susijusios su branduoline sauga. Taip tikimasi sumažinti riziką, kad ambicingas elektrinės grafikas pradės slysti dar ankstyvoje stadijoje.

    Parengiamieji darbai dar prieš pagrindinį leidimą

    Energetikos ministerijos atstovai komisijoje aiškino, kad į nacionalinę teisę būtų įvedama nauja kategorija, leidžianti vykdyti išankstinius statybos darbus. Tai apimtų paruošiamuosius veiksmus, kurie nėra tiesiogiai susiję su branduolinės saugos sistemomis ir todėl neturėtų laukti galutinio leidimo pagrindiniam objektui.

    Pagal siūlomą logiką, branduolinės saugos reguliuotojas toliau išlaikytų kontrolę ten, kur ji būtina, tačiau dalis darbų galėtų vykti lygiagrečiai. Ministerija pabrėžė, kad tokia praktika taikoma ir kitose valstybėse, įgyvendinančiose branduolinės energetikos projektus, o svarbiausiu prioritetu turi išlikti sauga.

    „Įstatymas tiksliai apibrėžia, kuriems elementams reikalingas leidimas branduolinės saugos srityje, o kuriuos parengiamuosius darbus galima atlikti be papildomo reguliuotojo leidimo. Esminis kriterijus yra sauga“, – sakė energetikos viceministras Wojciech Wrochna.

    Į grafikus jau įrašytas efektas

    Valstybinės projekto įmonės Polskie Elektrownie Jądrowe vadovas Marek Woszczyk komisijoje akcentavo, kad įstatymo priėmimas yra kritiškai svarbus, nes jo poveikis jau numatytas oficialiuose projekto terminuose. Pagal viešai deklaruotą planą, pirmasis branduolinis blokas turėtų pradėti veikti 2036 metais.

    Įmonės vadovas anksčiau yra teigęs, kad specialus įstatymas galėtų sutrumpinti statybos procesą maždaug 2 metais. Tokį rezultatą tikimasi pasiekti ne keičiant techninius reikalavimus, o perleidžiant daugiau darbų į ankstesnę projekto fazę.

    Kita užduotis – parengti specialistus

    Komisijoje taip pat aptarta, kad lygiagrečiai su teisinėmis procedūromis būtina spręsti specialistų rengimo klausimą. Choczewo projektui numatytas technologijos tiekėjas „Westinghouse“ įsipareigojęs prisidėti prie mokymų infrastruktūros, o Lenkija bendradarbiauja su JAV Energetikos departamentu.

    Pagal investuotojo pateiktą informaciją, operatorių rengimo centras paprastai apima pilno masto valdymo pulto simuliatorių, laboratorines ir mokymo patalpas bei praktinių pratybų erdves avarinių situacijų ir radiologinių grėsmių scenarijams. Tiksli vieta ir forma turėtų paaiškėti po svarbiausios sutarties su „Westinghouse“ ir „Bechtel“ pasirašymo, o specialistų parengimas gali užtrukti 5–7 metus.

    Įmonė taip pat nurodė bendradarbiaujanti su 15 Lenkijos universitetų, kad studijų programos būtų pritaikytos planuojamai reaktoriaus technologijai AP1000. Toks žmogiškųjų išteklių planavimas laikomas būtina sąlyga, jei šalis nori realiai įgyvendinti 2030-ųjų vidurio paleidimo tikslus.

  • Muskas ir Altmanas stoja prieš teismą: DI įtampa smukdo akcijas, „Spotify“ meta naują kozirį

    Muskas ir Altmanas stoja prieš teismą: DI įtampa smukdo akcijas, „Spotify“ meta naują kozirį

    Kalifornijos federaliniame teisme prasideda aukšto profilio byla, kurioje „Tesla“ vadovas Elonas Muskas bylinėjasi su „OpenAI“ vadovu Samu Altmanu. Byloje jau suformuota devynių asmenų prisiekusiųjų kolegija, o artimiausiu metu laukiama įžanginių kalbų ir pirmųjų argumentų.

    Muskas teigia, kad „OpenAI“ ir jos vadovai nukrypo nuo pirminės misijos veikti kaip ne pelno siekianti organizacija, o DI technologijų plėtra esą buvo nukreipta komercine kryptimi. Teisėja Yvonne Gonzalez Rogers procesą padalijo į dvi dalis: pirmiausia bus vertinama atsakomybė, vėliau sprendžiama dėl galimų priemonių.

    „Žmonės turi tvirtą nuomonę apie šias figūras, ir tai matėsi prisiekusiųjų atrankoje“, – sakė teisėja Yvonne Gonzalez Rogers.

    Rinkose tuo pat metu juntamas nervingumas: po pranešimų, kad „OpenAI“ galėjo nepasiekti vidinių pajamų ir naudotojų augimo tikslų, smuko su DI banga siejamų bendrovių akcijos. Investuotojai pastaraisiais metais ypač jautriai reaguoja į bet kokius signalus apie DI produktų monetizacijos tempą ir realų paklausos tvarumą.

    Prie spaudimo prisidėjo ir žaliavų kainos. Brent rūšies naftos kaina pakilo virš maždaug 100 eurų už barelį ribos, rinkoms vertinant įtampą dėl Hormūzo sąsiaurio ir galimus tiekimo sutrikimus, nors platesni JAV akcijų indeksai anksčiau buvo pasiekę rekordines aukštumas.

    Automobilių sektoriuje išsiskyrė „General Motors“, kuri pagerino 2026 metų prognozes, nurodydama tikimybę atgauti apie 460 000 000 eurų su muitais susijusių lėšų. Bendrovė taip pat pranoko pelno lūkesčius, nors pajamos buvo kiek kuklesnės nei tikėtasi, o prieš prekybą akcijos brango.

    Kriptovaliutų rinkoje dėmesys krypsta į prognozių platformas, siekiančias įžengti į nuolatinių ateities sandorių segmentą, vadinamą perps. Tokie instrumentai laikomi vienu rizikingiausių prekybos kampų, nes dažnai siūlo itin didelį finansinį svertą, o tai staigiai didina ir potencialų pelną, ir nuostolius.

    Technologijų ir turinio versle naujieną paskelbė „Spotify“, pristačiusi sporto ir treniruočių kryptį su daugiau nei 1 400 „Peloton“ užsiėmimų „Premium“ prenumeratoriams. Bendrovės taip siekia išplėsti pajamas už muzikos ir tinklalaidžių ribų, o „Peloton“ tai dera su strategija mažinti priklausomybę nuo vien aparatūros pardavimų.

    Vis dėlto „Spotify“ akcijos po ketvirčio rezultatų krito daugiau nei 10 proc., investuotojams nepatikus silpnesnėms veiklos pelno gairėms. Tai primena, kad net ir augančios auditorijos laikais rinkos pirmiausia vertina pelningumo trajektoriją bei kaštų kontrolę, ypač kai palūkanų normos ir finansavimo sąlygos išlieka jautrios bet kokiems pokyčiams.

  • „Google“ ir „Microsoft“ ataskaitos šokiruoja: karas ir atminties krizė brangina DI planus

    „Google“ ir „Microsoft“ ataskaitos šokiruoja: karas ir atminties krizė brangina DI planus

    Didžiosios technologijų bendrovės „Google“, „Microsoft“, „Amazon“ ir „Meta“ šią savaitę investuotojams pristato ketvirčio rezultatus, kai jų DI infrastruktūros planus spaudžia dvi kryptys: išaugusios energijos kainos ir gilėjantis atminties lustų trūkumas. Rinka iki šiol išlieka palyginti rami, tačiau analitikai vis dažniau klausia, kiek tai kainuos pelningumui ir pinigų srautams.

    Prieš kelis mėnesius vadinamieji hyperscaleriai buvo signalizavę apie rekordinį kapitalo išlaidų šuolį, skirtą duomenų centrams, specializuotiems spartintuvams ir tinklams. Dabar situaciją komplikuoja geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose, kuri pakėlė naftos kainas ir padidino logistikos bei gamybos sąnaudas visoje tiekimo grandinėje.

    Duomenų centrų ekonomika ypač jautri energijai: brangstant kurui didėja tiek statybų, tiek įrangos pristatymo kaštai, o elektros kainos tampa vienu svarbiausių ilgalaikių išlaidų veiksnių. Investuotojai stebi, ar bendrovės koreguos metų prognozes ir ar išlaikys anksčiau žadėtą DI plėtros tempą.

    Kas labiausiai neramina investuotojus?

    Vienas svarbiausių neapibrėžtumo šaltinių yra galimas energijos ir pramoninių žaliavų kainų poveikis. Pavyzdžiui, helis ir dalis cheminių medžiagų naudojami puslaidininkių gamyboje, todėl tiekimo sutrikimai gali atsiliepti tiek komponentų prieinamumui, tiek galutinei įrangos kainai.

    Kita rizika yra reguliaciniai ir infrastruktūriniai barjerai, kai kalbama apie gigavatinės galios duomenų centrus. Norint juos prijungti prie elektros tinklų, dažnai reikia ilgo leidimų proceso, naujų perdavimo linijų ir aiškaus susitarimo, kas dengs tinklo plėtros sąnaudas.

    JAV kontekstas kai kurių rinkos dalyvių vertinamas kaip palankesnis nei Europa ar Azija, nes šalis turi didelę gamtinių dujų pasiūlą ir plačias galimybes didinti elektros gamybą. Vis dėlto net ir palankesnės energijos kainos neišsprendžia pagrindinės problemos: DI bumas reikalauja vis daugiau elektros, aušinimo ir brangios įrangos.

    Atminties lustų trūkumas kelia kainas

    Technologijų sektoriuje ryškėja ir atminties krizė, kuri pradėjo formuotis dar iki naujausios geopolitinės eskalacijos. DI serveriams reikia gerokai daugiau DRAM ir didelio našumo atminties, todėl paklausai viršijant pasiūlą kainos kyla, o debesijos paslaugų teikėjai priversti konkuruoti dėl ribotų pajėgumų.

    Rinkos tyrėjai prognozuoja, kad 2026 metais DRAM kaina už gigabaitą gali būti kelis kartus didesnė nei 2025 metais, o tai daro tiesioginį spaudimą duomenų centrų savikainai. Praktiniai padariniai pasiekia ir vartotojų segmentą: kai kurios bendrovės jau pripažino, kad komponentų brangimas prisidėjo prie sprendimų kelti įrenginių kainas.

    Kartu brangsta ir skaičiavimo pajėgumai: didelio našumo grafikos procesorių nuomos tarifai rinkoje pastaraisiais mėnesiais augo, o tai rodo, kad paklausa išlieka itin aukšta. Tai stiprina argumentą, jog bendrovės trumpuoju laikotarpiu gali rinktis absorbuoti dalį kaštų, kad neprarastų plėtros tempo.

    Ar technologijų milžinės didins kainas?

    Debesijos rinkoje itin svarbu, ar augančios sąnaudos bus perkeltos klientams. Dalies tiekėjų strategija kol kas remiasi prielaida, kad DI paklausa yra pakankamai stipri, kad pateisintų investicijas net ir brangstant energijai bei komponentams, tačiau kainodaros pokyčiai galėtų tapti jautria tema dideliems verslo klientams.

    Analitikų vertinimu, didžiausias klausimas yra ne vien šių metų kapitalo išlaidų dydis, o tai, kiek ilgai teks investuoti tokiu tempu ir kada DI infrastruktūra pradės generuoti prognozuojamą grąžą. Jei energijos ir atminties kainų spaudimas užsitęs, maržų apsauga gali tapti sudėtingesnė, ypač jei konkurencija ribos galimybes kelti paslaugų kainas.

    Kol kas rinkos nuotaikos išlieka optimistinės, o investuotojai tikisi, kad šokai bus laikini arba didžiosios bendrovės juos suvaldys tiekimo grandinės sprendimais ir masto ekonomija. Vis dėlto šis ataskaitų sezonas gali tapti lūžio tašku, kai reikės aiškiai atsakyti, kiek DI plėtra kainuos ir kokį poveikį tai turės artimiausių metų finansiniams rezultatams.

  • „Spotify“ akcijos smuko dviženkliu skaičiumi: rezultatai pranoko lūkesčius, bet prognozės nuvylė

    „Spotify“ akcijos smuko dviženkliu skaičiumi: rezultatai pranoko lūkesčius, bet prognozės nuvylė

    Antradienį Švedijos garso transliacijų platformos „Spotify“ akcijos po biržos atsidarymo krito daugiau nei 13 proc., nors bendrovė paskelbė geresnius nei tikėtasi ketvirčio rezultatus. Investuotojų nuotaikas labiausiai prislėgė atsargesnės nei laukta artimiausio laikotarpio prognozės.

    „Spotify“ pranešė, kad pirmąjį ketvirtį pajamos augo 8 proc. ir pasiekė 4,5 mlrd. eurų. Mėnesio aktyvių vartotojų skaičius per metus padidėjo 12 proc. iki 761 mln., o tai buvo šiek tiek virš rinkos lūkesčių.

    Mokamų „Premium“ prenumeratorių skaičius išaugo 9 proc. iki 293 mln., per ketvirtį grynasis prieaugis sudarė 3 mln. Tokie skaičiai rodo, kad mokamos paslaugos auditorija toliau didėja, tačiau augimo tempas rinkoje vertinamas itin jautriai.

    Kas nuvylė rinką?

    Einamajam ketvirčiui „Spotify“ prognozuoja 17 mln. grynąjį vartotojų prieaugį, todėl mėnesio aktyvių vartotojų skaičius turėtų pasiekti 778 mln. Bendrovė taip pat tikisi, kad „Premium“ prenumeratorių padaugės 6 mln. iki 299 mln.

    Nors vartotojų prognozė buvo artima ar kiek aukštesnė už Volstrito lūkesčius, investuotojai itin įdėmiai vertino mokamų prenumeratorių dinamiką. Rinkoje buvo tikimasi, kad mokamų planų abonentų skaičius gali perkopti 300 mln., todėl 299 mln. tikslas daliai analitikų pasirodė pernelyg atsargus.

    Bendrovė investuotojams skirtoje medžiagoje pabrėžė, kad prognozės priklauso nuo reikšmingo neapibrėžtumo. Tokie įspėjimai paprastai sustiprina rinkos reakciją, ypač kai akcija jautri bet kokiems signalams apie augimo lėtėjimą.

    Pelnas ir kainų kėlimas

    „Spotify“ nurodė, kad prognozuojamos veiklos pajamos sieks 630 mln. eurų, kai rinka tikėjosi maždaug 680 mln. eurų. Būtent šis skirtumas tapo vienu iš pagrindinių veiksnių, kodėl net ir geresni faktiniai rezultatai neužgožė nuviliančių gairių.

    Pastaraisiais metais „Spotify“ nuosekliai didino mokamų planų kainas, siekdama pagerinti pelningumą ir kompensuoti turinio licencijavimo bei kūrėjams tenkančių išmokų kaštus. Tokia strategija gali didinti pajamas vienam vartotojui, tačiau kartu kelia riziką, kad dalis klientų taps jautresni kainai ir rinksis pigesnius planus ar konkurentų paslaugas.

    Iki pirmadienio prekybos sesijos pabaigos „Spotify“ akcijų kaina nuo metų pradžios buvo sumažėjusi 14 proc. Po naujausių prognozių paskelbimo svyravimai išaugo, o rinka iš naujo įvertino, ar bendrovei pavyks išlaikyti spartų augimą kartu didinant pelningumą.

  • „OpenAI“ nepasiekė prognozių: lėtėja pajamos, o IPO planams kyla nemalonūs klausimai

    „OpenAI“ nepasiekė prognozių: lėtėja pajamos, o IPO planams kyla nemalonūs klausimai

    „OpenAI“ nepasiekė savo pačios išsikeltų pajamų ir vartotojų augimo prognozių, pranešė JAV žiniasklaida. Tai sustiprino investuotojų abejones, ar bendrovė sugebės išlaikyti itin brangius duomenų centrų ir skaičiavimo pajėgumų plėtros planus, kurie pastaruoju metu tapo vienu didžiausių rinkos kaštų.

    Publikacijoje teigiama, kad finansų vadovė Sarah Friar esą kėlė klausimą, ar lėtėjant pajamoms pakaks lėšų ateities skaičiavimo pajėgumų sutartims finansuoti. Tuo pačiu metu valdyba esą atidžiau vertina skaičiavimo infrastruktūros sandorius, o vadovybė ieško būdų griežčiau kontroliuoti išlaidas.

    „Tai absurdiška. Mes visiškai sutariame dėl to, kad turime pirkti tiek skaičiavimo pajėgumų, kiek tik galime, ir ties tuo dirbame kartu kiekvieną dieną“, – sakė „OpenAI“ vadovas Samas Altmanas ir finansų vadovė Sarah Friar.

    Milžiniškos infrastruktūros išlaidos

    Rinka pastaraisiais metais susiduria su sparčiai augančia DI paslaugų paklausa, o ją tenkinti bandoma didinant duomenų centrų pajėgumus ir perkant specializuotus lustus. Dėl to technologijų bendrovės vis dažniau sudaro ilgo laikotarpio sutartis dėl debesijos ir skaičiavimo resursų, kurios įsipareigojimais prilygsta dešimtims ar šimtams milijardų eurų.

    Pranešime akcentuojama, kad dalis tokių susitarimų glaudžiai siejasi su „OpenAI“ poreikiais. Minimos sutartys ir įsipareigojimai su „Oracle“, taip pat „Nvidia“ dalyvavimas duomenų centrų plėtroje, be to, „OpenAI“ pranešė apie reikšmingą strateginę partnerystę su „Amazon“.

    IPO lūkesčiai ir santykių su „Microsoft“ pokyčiai

    Šie signalai svarbūs ir dėl to, kad rinkoje toliau sklando lūkesčiai dėl galimo „OpenAI“ viešo akcijų siūlymo. Tokiu atveju investuotojai vertins ne tik technologinę lyderystę, bet ir tai, ar pajamų augimas gali stabiliai padengti milžiniškas infrastruktūros sąnaudas, kurios DI sektoriuje dažnai lenkia įprastus programinės įrangos verslo modelius.

    Pastarosiomis savaitėmis „OpenAI“ taip pat paskelbė apie didelius bendradarbiavimo su „Microsoft“ pakeitimus. Skelbta, kad bus ribojama pajamų dalies schema, o „Microsoft“ nebeturės išskirtinės licencijos „OpenAI“ intelektinei nuosavybei, o tai gali reikšti didesnį „OpenAI“ lankstumą dirbant su daugiau partnerių.

    Rinkoms tokios žinios paprastai yra dviprasmės: vieniems tai signalas apie augančią nepriklausomybę ir platesnę ekosistemą, kitiems tai priminimas, kad DI plėtra remiasi brangiu skaičiavimu, kurio kaštai gali spausti maržas net ir sparčiai augant pajamoms.

  • Crameris rėžė: „OpenAI“ žinutė sukėlė šaltą dušą rinkoms – DI akcijų ralis perkaito?

    Crameris rėžė: „OpenAI“ žinutė sukėlė šaltą dušą rinkoms – DI akcijų ralis perkaito?

    JAV finansų komentatorius Jimas Crameris teigė, kad rinkų reakcija į pranešimus apie „OpenAI“ augimo iššūkius parodė, jog pastaruoju metu su DI siejamų akcijų ralis buvo pernelyg įkaitęs. Pasak jo, pakako menkesnės neigiamos antraštės, kad dalis investuotojų skubiai fiksuotų pelnus.

    „Bet kas galėjo juos numušti. Net plunksna būtų numušusi šias akcijas“, – sakė Jimas Crameris.

    Publikacijoje akcentuojama, kad po pranešimų apie „OpenAI“ augimo rodiklius smuko dalies lustų gamintojų ir duomenų centrų tiekėjų akcijos. Investuotojai į tokią informaciją sureagavo jautriai, nes DI bumo metu šių bendrovių vertinimai pastaraisiais mėnesiais kilo itin sparčiai, o rinkoje daugėjo lūkesčių, kad augimas bus beveik be pertrūkių.

    Tekste minima, kad „Wall Street Journal“ šaltiniai skelbė apie „OpenAI“ nepasiektus vidinius vartotojų augimo ir pajamų tikslus, o tai sustiprino abejones, ar įmonė galės ilgiau išlaikyti dideles išlaidas kompiuterinei infrastruktūrai. DI produktų plėtrai reikalingi skaičiavimo pajėgumai ir specializuoti lustai yra brangūs, todėl investuotojai ypač vertina aiškų ir greitą pajamų augimą.

    „OpenAI“ suabejojo tokio vertinimo pagrįstumu ir teigė, kad informacija yra „juokinga“. Bendrovė taip pat nurodė, kad siekia užsitikrinti kuo daugiau skaičiavimo išteklių, nes tai tiesiogiai susiję su paslaugų plėtra ir konkurencija DI rinkoje.

    J. Crameris pabrėžė, kad toks korekcinis judėjimas jam atrodo suprantamas ir net naudingas, nes sumažina perkaitimo riziką. Jis priminė 2000 metų technologijų burbulo laikotarpį, kai, jo vertinimu, rinkos laiku neatvėso ir vėliau korekcija buvo gerokai skaudesnė.

    Analitikai dažnai atkreipia dėmesį, kad DI sektoriuje rinkos nuotaikos labai priklauso nuo trijų veiksnių: realių pajamų ir vartotojų augimo, kapitalo išlaidų tempo bei pažadų dėl pelningumo. Kai investuotojai pamato ženklų, kad augimo trajektorija gali neatitikti didelių lūkesčių, net ir pavienė naujiena gali išprovokuoti staigesnį išsipardavimą.

  • „OpenAI“ smogia „Microsoft“: DI modeliai keliasi į „Amazon“ debesį – kas keičiasi klientams?

    „OpenAI“ smogia „Microsoft“: DI modeliai keliasi į „Amazon“ debesį – kas keičiasi klientams?

    „OpenAI“ paskelbė, kad jos dirbtinio intelekto modeliai bus pasiekiami per „Amazon Web Services“ infrastruktūrą. Tai įvyko netrukus po to, kai bendrovė peržiūrėjo partnerystės sąlygas su „Microsoft“ ir panaikino ankstesnius apribojimus, trukdžiusius plačiau veikti kituose debesų kompiuterijos tinkluose.

    Pagal pranešimą, „AWS“ klientai galės testuoti „OpenAI“ modelius ir „Codex“ agentą programavimui per „Amazon Bedrock“. Paslaugos turėtų tapti plačiai prieinamos artimiausiomis savaitėmis, o tai reiškia greitesnį kelią į gamybinę aplinką įmonėms, kurios DI diegia per „AWS“ ekosistemą.

    „Tai yra tai, ko mūsų klientai prašė jau labai seniai“, – sakė „AWS“ vadovas Mattas Garmanas.

    Iki šiol „AWS“ aplinkoje buvo galima naudoti dalį „OpenAI“ siūlomų vadinamųjų atvirų svorių modelių, tačiau naujas žingsnis išplečia pasirinkimą ir supaprastina prieigą per „Bedrock“ valdomas paslaugas. Įmonėms tai aktualu dėl atitikties reikalavimų, duomenų valdymo ir galimybės DI sprendimus integruoti su jau turimais „AWS“ įrankiais.

    Kartu pristatoma ir „Amazon Bedrock Managed Agents“ paslauga su „OpenAI“ technologija, skirta kurti sudėtingesnius, individualiai pritaikytus agentus. Skelbiama, kad tokie agentai galės išlaikyti ankstesnių sąveikų kontekstą, o tai svarbu klientų aptarnavimo, vidinių žinių bazių ir procesų automatizavimo scenarijuose.

    „Microsoft“ ilgą laiką buvo esminis „OpenAI“ skaičiavimo išteklių tiekėjas, ypač po „ChatGPT“ proveržio 2022 metais. Tačiau „OpenAI“ argumentuoja, kad platesnė partnerystė su kitais debesų kompiuterijos tiekėjais leidžia geriau atliepti verslo klientų poreikius, nes daliai jų natūrali infrastruktūros bazė yra „Bedrock“ ir „AWS“ paslaugų rinkinys.

    Šis pokytis atspindi platesnę rinkos tendenciją, kai didieji DI kūrėjai siekia mažinti priklausomybę nuo vieno infrastruktūros partnerio. Praktikoje tai reiškia didesnį atsparumą pajėgumų trūkumui, lankstesnes kainodaros derybas ir galimybę greičiau plėsti DI produktus ten, kur yra didžiausia paklausa.

    Tuo pat metu „OpenAI“ ir „Amazon“ pastaraisiais mėnesiais demonstravo vis glaudesnį bendradarbiavimą, apimantį tiek infrastruktūros pajėgumus, tiek specializuotų lustų naudojimą DI modelių mokymui. Konkurencinė įtampa debesų kompiuterijos rinkoje didėja, todėl įmonėms, perkančioms DI sprendimus, tai gali reikšti daugiau pasirinkimo ir spartesnę naujų funkcijų pasiūlą.

    Žinia apie „OpenAI“ plėtrą „AWS“ debesyje pasirodė jautriu metu, kai viešojoje erdvėje aptariami bendrovės augimo tempai, planuojamos investicijos į skaičiavimo išteklius ir reali didelio masto DI sistemų eksploatavimo kaina. Rinkai tai tampa vienu svarbiausių klausimų, nes generatyvaus DI paklausa auga, o modelių mokymas ir veikimas reikalauja milžiniškų energijos bei infrastruktūros resursų.