CP v2

Category: Technologijos

  • Fanai įsiuto dėl „Rockstar Games“ GTA 6 kolekcinės: vietoj pirkimo įjungė 3D spausdintuvus

    Fanai įsiuto dėl „Rockstar Games“ GTA 6 kolekcinės: vietoj pirkimo įjungė 3D spausdintuvus

    Brangi kolekcinė sukėlė audrą

    „Rockstar Games“ pristatė išskirtinį Grand Theft Auto 6 kolekcinį rinkinį, kurį pati studija pozicionuoja kaip prabangų daiktą ištikimiausiems serijos gerbėjams. Tačiau vos pasirodžius detalėms, dalis bendruomenės dėmesį nukreipė ne į blizgantį įpakavimą, o į kainą ir tai, kas iš tikrųjų siūloma viduje.

    Rinkinys pavadintas „The Goodtime State – Vice City Collection“ ir, sprendžiant iš aprašymų, orientuotas į suvenyrus, o ne į patį žaidimą ar papildomą skaitmeninį turinį. Būtent dėl to daugiausia kritikos sulaukė santykis tarp kainos ir realios vertės.

    Kas įdėta į „Vice City Collection“

    Komplekte minimi įvairūs kolekciniai daiktai: aligatoriaus figūrėlė, akiniai nuo saulės, rankinė per juosmenį, kepurė su snapeliu, raktų pakabukas, ženkliukų rinkinys. Taip pat įtraukiami smulkūs aksesuarai, tokie kaip veidrodėlis su magnetu ar taurelė alkoholiui.

    Nors tokie rinkiniai žaidimų industrijoje nėra naujiena, daliai žaidėjų užkliuvo bendra daiktų kokybės ir įspūdžio kartelė. Komentarų tonas socialiniuose tinkluose ir forumuose sukasi apie tai, kad rinkinys atrodo pernelyg paprastai, o jo turinys primena masinės gamybos atributiką.

    Kaina ir bendruomenės atsakas

    Didžiausią pasipiktinimą sukėlė kaina: 399,99 JAV dolerio, kas sudaro apie 370 eurų. Dalis gerbėjų tai įvardijo kaip bandymą pasinaudoti milžinišku GTA 6 laukimu ir parduoti atributiką už sumą, kuri, jų vertinimu, neatitinka pateikiamo turinio.

    Vietoje to, kad susitaikytų su oficialia kainodara, žaidėjų bendruomenė ėmėsi alternatyvų. Internete pradėjo plisti savadarbiai projektai, o 3D spausdintuvai namuose tapo greičiausiu būdu pasigaminti panašaus stiliaus suvenyrus.

    Lygiagrečiai žaidėjai ieško ir pigesnių analogų įvairiose elektroninės prekybos platformose, kur galima rasti vizualiai panašių kepurių, akinių ar pakabukų. Tokia praktika rodo bendrą tendenciją: kai oficiali atributika atrodo per brangi, dalis auditorijos pereina prie savarankiškos gamybos arba neoficialių alternatyvų.

    Ši istorija dar kartą iškelia klausimą, kur yra riba tarp išskirtinės kolekcinės leidybos ir paprasto bandymo maksimaliai monetizuoti prekių ženklą. Žaidėjų reakcija leidžia suprasti, kad šįkart kainos argumentas gali tapti svarbesnis už lojalumą garsiam vardui.

  • „Epic Games“ į kampą spaudžia olandai: dėl „Fortnite“ prašoma 100 mln. eurų kompensacijų

    „Epic Games“ į kampą spaudžia olandai: dėl „Fortnite“ prašoma 100 mln. eurų kompensacijų

    „Fortnite“ parduotuvė vėl po lupa

    Žaidimo „Fortnite“ kūrėja „Epic Games“ Nyderlanduose atsidūrė naujo kolektyvinio ieškinio epicentre. Vartotojų organizacija Stichting Massaschade & Consument siekia, kad bendrovė atlygintų žalą jauniems žaidėjams dėl, kaip teigiama, klaidinančių pirkimų mechanizmų ir nepilnamečių duomenų tvarkymo.

    Organizacija atstovauja Nyderlandų žaidėjams, kurie „Fortnite“ žaidė nesulaukę 21 metų. Ieškinyje kalbama apie iki 100 mln. eurų siekiantį reikalavimą, apimantį pirkinių grąžinimus, kompensacijas ir galimą žalą dėl asmens duomenų rinkimo be tėvų ar globėjų sutikimo.

    Kuo grindžiami priekaištai?

    Skunde akcentuojama, kad žaidimo parduotuvė naudoja skubos jausmą kuriančius sprendimus, pavyzdžiui, riboto laiko pasiūlymus. Taip pat keliami klausimai dėl sąsajos sprendimų, kurie gali paskatinti netyčinius paspaudimus ir neplanuotus pirkimus virtualia valiuta.

    Vartotojų grupės cituojami tyrimai rodo, kad daliai paauglių sunku aiškiai susieti pirkinius žaidime su realiais pinigais. Teigiama, jog šeši iš dešimties 16–19 metų jaunuolių nejaučia, kad leidžia tikrus pinigus, o nemaža dalis vėliau gailisi pirkinių, atliktų laiko spaudimo sąlygomis.

    Kas bus toliau ir ką sako „Epic Games“?

    Stichting Massaschade & Consument „Epic Games“ pateikė formalų pranešimą ir pasiūlė derėtis dėl taikaus susitarimo. Jei bendrovė nereaguos arba nesutars, ginčas gali persikelti į teismą, o procesas užtrukti.

    „Epic Games“ viešai akcentuoja, kad žaidime įdiegta tėvų kontrolė ir pirkimų apsaugos priemonės. Vis dėlto vartotojų gynėjai teigia, kad vien techninių įrankių nepakanka, jei pati parduotuvės logika sukurta taip, kad didintų impulsyvių pirkimų tikimybę.

    Šis ginčas vyksta platesniame kontekste, kai Europos reguliuotojai vis griežčiau vertina skaitmeninę ekonomiką, ypač kai kalbama apie nepilnamečius, tamsiuosius šablonus ir asmens duomenų apsaugą. Nyderlandų institucijos jau anksčiau buvo nubaudusios „Epic Games“ už, jų vertinimu, nesąžiningas praktikas „Fortnite“ parduotuvėje, tad naujas ieškinys gali tapti dar vienu svarbiu testu visai žaidimų industrijai.

  • Turėjo tapti šaltuoju karu paremtu hitu, bet „Blue Dot Games“ stabdo pardavimus „Steam“

    Turėjo tapti šaltuoju karu paremtu hitu, bet „Blue Dot Games“ stabdo pardavimus „Steam“

    Realistiškas pirmojo asmens šaudyklės žaidimas „83“ dar kūrimo metu buvo pristatomas kaip ambicingas bandymas išjudinti nišą, kurioje dominuoja taktiniai, lėtesnio tempo FPS. Projektas, kurį vystė „Blue Dot Games“, rėmėsi Šaltojo karo atmosfera ir kūrėjų patirtimi dirbant su „Red Orchestra“ bei „Rising Storm“ tipo žaidimų filosofija.

    Vis dėlto ilgas kūrimo procesas ir vadinamasis kūrimo pragaras tapo pirmu signalu, kad startas gali būti sudėtingas. Tokiais atvejais lūkesčiai dažnai išauga greičiau nei realios galimybės, o žaidėjai, pripratę prie „ARMA“, „Hell Let Loose“ ar „Squad“ lygio turinio, tampa ypač reiklesni kokybei nuo pirmos dienos.

    Po pasirodymo „Steam“ platformoje „83“ neįstengė pritraukti stabilios auditorijos. Žaidėjai kritikavo techninę būklę, silpną optimizaciją ir turinio trūkumą, o bendra patirtis daugeliui priminė ankstyvą prototipą, kuriam dar reikia mėnesių ar net metų šlifavimo.

    Pastarosiomis savaitėmis kūrėjai bandė gelbėti situaciją atnaujinimais ir pataisymais, tačiau tai nepadėjo reikšmingai pakelti aktyvių žaidėjų skaičiaus. Tokia dinamika „Steam“ ekosistemoje dažnai tampa kritine: jei žaidimas greitai nepradeda augti, jį dar labiau smukdo neigiami vertinimai, grąžinimai ir mažėjantis matomumas.

    Galiausiai „Blue Dot Games“ pranešė stabdanti „83“ pardavimus „Steam“ parduotuvėje dėl itin mažo populiarumo. Skelbiama, kad per pastaruosius 3 mėnesius didžiausias vienu metu prisijungusių žaidėjų skaičius siekė 58, o tokie rodikliai praktiškai panaikina galimybes tvariai finansuoti tolimesnę plėtrą.

    „Tikėjomės, kad pirmasis didelis turinio atnaujinimas, kartu su išpardavimu, nemokama demonstracine versija ir ryškesniu matomumu renginyje, suteiks žaidimui naują kvėpavimą, bet taip neįvyko“, – teigė kūrėjai.

    Nors pardavimai stabdomi, pats žaidimas kol kas nedings iš turinčiųjų bibliotekų, o serveriai turėtų veikti ir toliau. Kūrėjai pripažįsta, kad investuotojų kantrybė ir pasitikėjimas sumenko, todėl ieškoma alternatyvių sprendimų, kaip projektą išlaikyti gyvą.

    „83“ istorija yra dar vienas priminimas, kokia negailestinga tapo šiuolaikinė žaidimų rinka. Net ir turint patrauklią temą, vien pažadų neužtenka: žaidėjai tikisi techninio stabilumo, aiškios turinio krypties ir nuolatinių patobulinimų, o „Steam“ algoritmai ypač greitai „nubaudžia“ projektus, kurie startuoja per anksti.

  • Lenkijos ministrai ragina prezidentą nedelsti: degalų įstatymas žada mažesnes kainas vairuotojams

    Lenkijos energetikos ir infrastruktūros ministrai Miłoszas Motyka ir Dariuszas Klimczakas viešai paragino prezidentą Karolį Nawrockį nedelsiant pasirašyti vadinamąjį degalų įstatymą. Pasak jų, prezidento sprendimas yra lemiamas, kad įsigaliotų priemonės, kurios, Vyriausybės vertinimu, galėtų prisidėti prie degalų kainų mažinimo.

    Įstatymas numato vadinamąjį viršpelnio mokestį degalų sektoriui ir lėšomis finansuoti vartotojams skirtą programą Ceny Paliwa Niżej. Senatas dokumentą priėmė be pataisų, todėl tolesnis žingsnis yra prezidento parašas.

    Kas numatyta įstatyme?

    Pagrindinė priemonė yra mokestis nuo išskirtinai didelio pelningumo degalų rinkoje, taikomas tiek Lenkijoje degalus gaminantiems verslams, tiek importuotojams, dirbantiems pagal prekybos degalais licencijas. Mokestį planuojama susieti su vadinamąja referencine marža, kad apmokestinamos būtų tik virš jos gautos papildomos pajamos.

    Gamintojams numatyta 60 proc. tarifo dalis nuo apmokestinamosios bazės, o pardavėjams, kurie nėra gamintojai, 50 proc. Nustatytas ir saugiklis: mokėtina suma negalėtų viršyti 50 proc. jų metinių pajamų arba grynojo pelno, priklausomai nuo taikymo logikos konkrečiu atveju.

    Referencinė marža apibrėžiama kaip 2025 metų vidutinė procentinė degalų pardavimo marža, padidinta 20 proc., tačiau jos lygis negalėtų būti mažesnis nei 2 proc. Tokia konstrukcija skirta atskirti įprastą verslo maržą nuo situacijų, kai uždirbama gerokai daugiau dėl išorinių rinkos sukrėtimų.

    Politiniai argumentai ir ankstesnė istorija

    Ministrai teigė, kad delsimas pasirašyti įstatymą reikštų politinę atsakomybę už aukštas degalų kainas. Dariuszas Klimczakas akcentavo, jog greitas įsigaliojimas esą svarbus transportui ir visai ekonomikai, o diskusiją perkėlė ir į platesnį prezidento bei Vyriausybės bendradarbiavimo konfliktą.

    „Tikimės, kad prezidentas po grįžimo iš Jungtinių Valstijų nedelsdamas pasirašys šį įstatymą. Nėra jokio dalykinio pagrindo blokuoti sprendimą, kuris leistų mažinti degalų kainas“, – sakė infrastruktūros ministras Dariuszas Klimczakas.

    Tai yra antroji mėginimo įvesti vadinamąjį viršpelnio mokestį versija. Ankstesnę redakciją prezidentas buvo perdavęs Konstituciniam Tribunolui prevencinei kontrolei, keldamas abejones dėl teisės aktų negaliojimo atgaline data principo.

    Naujoje versijoje esminis pakeitimas yra apmokestinimo laikotarpio perstumdymas į 2026 metų kovo 1 dienos–2027 metų kovo 31 dienos intervalą. Kartu numatyta, kad finansų ministras galėtų mažinti akcizo tarifą poįstatyminiu aktu, jei būtų priimtas politinis sprendimas greičiau reaguoti į kainų dinamiką.

    Kiek kainuotų programa?

    Iš mokesčio planuojama finansuoti programą Ceny Paliwa Niżej, kurią Vyriausybė pristato kaip vartotojams skirtą apsauginę priemonę. Pradiniame vertinime viršpelnio mokesčio įplaukos buvo siejamos su maždaug 4 mlrd. zlotų, tai yra apie 930 000 000 eurų, suma.

    Tuo metu bendrą programos biudžetą Lenkijos finansų ministerija siejo su maždaug 5,2 mlrd. zlotų, tai yra apie 1 210 000 000 eurų. Premjeras Donaldas Tuskas yra deklaravęs, kad kainų mažinimo mechanizmai galėtų būti aktyvuojami iškart po prezidento parašo.

    Kritikai iš Prezidento kanceliarijos pusės teigia, kad papildomas mokestis gali būti perkeltas vartotojams ir sukelti priešingą efektą. Jie taip pat akcentuoja konstitucinį lex retro non agit principą, o Vyriausybė atsako, kad sprendimas yra reakcija į neprognozuojamas geopolitines įtampas ir energijos kainų šokus.

  • „Recykl“ su kontraktu Švedijoje: nauja „Smapol“ linija ir plėtra Lietuvoje mažėjant pelnui

    Lenkijos perdirbimo grupė „Recykl“, dirbanti naudotų padangų perdirbimo srityje, plečia veiklą užsienyje: pasirašė sutartį dėl „Smapol“ technologinės linijos tiekimo Švedijai ir toliau investuoja Lietuvoje. Įmonė taip pat tęsia pasirengimą užbaigti Vokietijos bendrovės HRV įsigijimą.

    2026 metų antrąjį pusmetį grupės pajamos siekė apie 16,2 mln. eurų ir buvo panašios kaip prieš metus. Vis dėlto pelningumas smuko: EBITDA sumažėjo iki maždaug 2,7 mln. eurų, o grynasis pelnas – iki apie 620 000 eurų, kai prieš metus buvo apie 1,08 mln. eurų.

    Kontraktas Švedijoje

    „Recykl“ pranešė pasirašiusi sutartį dėl linijos, skirtos kelių asfaltui naudojamo priedo „Smapol“ gamybai, tiekimo Švedijos rinkai. Tokie sprendimai siejami su kelių infrastruktūros sektoriaus spaudimu mažinti anglies pėdsaką ir didinti perdirbtų žaliavų dalį.

    „Žengiame į labai reiklią ir konkurencingą Skandinavijos rinką. Informuojame apie faktus – produktus ir pardavimus vystome nuosekliai, be triukšmo“, – sakė „Recykl“ vadovas Maciej Jasiewicz.

    Bendrovė taip pat mini kitą produktą – „Elitex“, naudojamą gumos mišiniuose ir termoplastiniuose polimeruose, kuris gali mažinti gaminių savikainą ir anglies pėdsaką. Įmonės teigimu, derybos su užsienio partneriais tęsiasi.

    Investicijos Lietuvoje ir plėtra regione

    Lietuvoje grupė tęsia 2025 metais pradėtas investicijas į vietos padangų surinkimo ir tvarkymo verslą, veikiantį su prekės ženklu Recykl Litwa. Pagrindinės investicijų kryptys – automobilių parko ir konteinerių plėtra bei platesnis surinkimo tinklas.

    Bendrovės planuose – didesnio masto projektai, įskaitant „Smapol“ priedų gamybos startą, tačiau tai siejama su nuosekliu žingsniu iš Lietuvos į kitas Skandinavijos rinkas. Paraleliai grupė tęsia darbus, reikalingus HRV įsigijimo užbaigimui ir vėlesnei integracijai, kuri paprastai reikalauja papildomų sąnaudų.

    Padangų perdirbimo svarba auga

    Įmonė pabrėžia, kad padangų perdirbimo rinką vis labiau formuoja teisėkūros pokyčiai ir griežtėjantys reikalavimai tiek nacionaliniu, tiek Europos Sąjungos lygmeniu. Tokios kryptys siejamos su žiedinės ekonomikos tikslais, didesniais perdirbimo mastais ir geresne atliekų srautų kontrole.

    Viešai pristatytuose teisės aktų pakeitimų projektuose numatomas griežtesnis padangų atliekų tvarkymo reguliavimas: didesni perdirbimo ir susigrąžinimo tikslai bei platesnis produktų apimties apibrėžimas. Verslo vertinimu, tai gali mažinti šešėlinės rinkos dalį ir stiprinti profesionalius atliekų tvarkytojus.

  • JAV svarsto riboti dyzelino eksportą: Europai ir Lenkijai gresia kainų šuolis, benzinas gali brangti

    JAV administracijoje svarstoma laikina dyzelino eksporto ribojimo priemonė sukėlė naują įtampą naftos produktų rinkoje. Europos Komisija patvirtino, kad šiuo klausimu vyksta aukšto lygio pokalbiai su JAV atstovais, o pati rizika jau kelia dyzelino kainų lūkesčius.

    Remiantis viešai skelbiamais vertinimais, galėtų būti svarstomas maždaug 90 dienų ribojimas, siekiant sumažinti degalų kainų spaudimą JAV vidaus rinkoje. Nors JAV energetikos pareigūnai viešai ne kartą suabejojo tokiu scenarijumi, rinka į galimybę reagavo nedelsdama.

    Kodėl Europa jautri dyzelinui

    Europa yra grynoji dyzelino importuotoja, todėl JAV eksporto apribojimas reikštų didesnę konkurenciją su pirkėjais Lotynų Amerikoje, Afrikoje ir Azijoje dėl mažesnio degalų kiekio. Situaciją dar labiau komplikuoja ribojimai iš Rusijos pusės ir bendras įtemptas rafinuotų produktų tiekimas.

    Ekspertai atkreipia dėmesį į paradoksą: ribojant dyzelino eksportą, JAV perdirbėjai gali sumažinti naftos perdirbimą, o tai kartu sumažintų ir benzino gamybą. Tokiu atveju bandymas numušti vieno produkto kainą galėtų netiesiogiai kilstelėti kitų degalų kainas.

    Ropa gali pigti, bet dyzelinas nebūtinai

    Tuo pat metu rinkoje atsiranda ir priešingas signalas: svarstomi etapinio susitarimo kontūrai, kurie galėtų pagerinti naftos pasiūlą ir sumažinti geopolitinę įtampą svarbiuose transporto keliuose. Jei įtampa sumažėtų, nafta teoriškai galėtų atpigti, tačiau tai automatiškai nereiškia greito dyzelino atpigimo Europoje.

    Rinkos dalyviai pabrėžia, kad naftos ir dyzelino kainų judėjimas dažnai išsiskiria, nes siaurąja vieta tampa rafinavimo pajėgumai ir prekyba jau pagamintais produktais. Dėl to vartotojai gali matyti situaciją, kai žaliava pinga, o dyzelinas išlieka brangus.

    Ką rodo kainos Lenkijoje

    Lenkijoje didžiausias rinkos žaidėjas „Orlen“ pastarosiomis dienomis vėl kėlė didmenines kainas. Skaičiuojant su 23 proc. pridėtinės vertės mokesčiu, viešai minimi lygiai siekia apie 1,85 euro už litrą benzino 95 ir apie 2,14 euro už litrą dyzelino.

    Galutinė kaina degalinėse paprastai būna didesnė, nes prie didmeninės kainos prisideda mažmeninė marža ir logistikos kaštai. Dėl to bet koks dyzelino pasiūlos sumažėjimo signalas pasaulyje gali gana greitai būti jaučiamas ir regiono mažmeninėje rinkoje.

  • Lenkija tiesia DK69 į pirmąją branduolinę elektrinę: „paskutinės mylios“ atkarpa – iki 2027 metų

    Lenkijoje pradedama svarbi susisiekimo investicija, kuri turėtų užtikrinti patogų ir saugų privažiavimą prie pirmosios šalies branduolinės elektrinės. Naujoji valstybinės reikšmės kelio DK69 trasa sujungs greitojo eismo kelią S6 su statybų aikštele Pomeranijoje, Choczewo savivaldybėje.

    Lenkijos infrastruktūros institucijos skelbia, kad vadinamoji „paskutinės mylios“ atkarpa turėtų būti baigta iki 2027 metų antrojo ketvirčio pabaigos. Visas kelio ryšys nuo S6 mazgo ties Łęczyce iki elektrinės teritorijos planuojamas 2028 metais.

    DK69: kelias sunkiam transportui

    Planuojamas apie 26 kilometrų ilgio kelias projektuojamas taip, kad atlaikytų intensyvų sunkiojo transporto judėjimą. Numatoma danga, pritaikyta 11,5 tonos apkrovai vienai ašiai, kad būtų galima gabenti didžiagabarius branduolinės elektrinės statyboms reikalingus krovinius.

    Projekte taip pat numatyti inžineriniai statiniai ir eismo saugos sprendimai: tiltiniai objektai, žiedinės sankryžos bei gyvūnų perėjos. Tokie reikalavimai įprasti didelėms infrastruktūros statyboms, kai svarbi tiek logistika, tiek poveikio aplinkai mažinimas.

    Investicijų mastas – gerokai platesnis

    Šalia kelio vystoma ir kita logistika: skelbiama apie investicijas į geležinkelių infrastruktūrą, kurios bendra vertė siekia apie 737 000 000 eurų. Taip pat planuojama jūrinė krovos infrastruktūra, skirta didelių konstrukcijų iškrovimui ir transportavimui į statybvietę.

    Toks sprendimų derinys rodo, kad valstybė siekia sumažinti rizikas, susijusias su tiekimo grandinėmis ir statybų grafiku. Branduolinės energetikos projektuose būtent logistika ir didelių komponentų transportas dažnai tampa kritiniais veiksniais.

    Pirmoji elektrinė: terminai ir reikšmė energetikai

    Pati branduolinė elektrinė – didžiausia investicija Lenkijos ūkio istorijoje, jos vertė nurodoma apie 46 500 000 000 eurų. Skelbiama, kad pirmasis reaktorius turėtų pradėti tiekti elektrą į šalies sistemą 2036 metais, o kiti blokai – 2037 ir 2038 metais.

    Projektą vysto Polskie Elektrownie Jądrowe, o darbus vykdo „Westinghouse“ ir „Bechtel“ konsorciumas, pasirinkta AP1000 technologija. Teigiama, kad elektrinė ilgainiui galėtų padengti apie 11 proc. šalies elektros poreikio ir prisidėti prie ekonomikos augimo.

    „Lenkija stato labai greitai, bet žinome, kad laikas yra pinigai ir norime kuo greičiau įgyvendinti savo investicijas“, – sakė infrastruktūros ministras Dariusz Klimczak.

  • Lenkijoje startuoja 600 MW BESS statybos: 2,4 GWh projektas žada tapti didžiausiu šalyje

    Energetikos projektų plėtotoja „Greenvolt Power“ pradėjo didelio baterijų energijos kaupimo parko (BESS) statybas Mazovijos vaivadijoje, Zbuczyn valsčiuje, netoli Siedlcų. Bendrovė skelbia, kad objektas turės 600 MW galią ir 2,4 GWh naudingojo kaupimo talpą, o komercinį darbą planuojama pradėti iki 2027 metų pabaigos.

    Toks santykis reiškia, kad maksimalia galia įrenginys galėtų dirbti apie keturias valandas. Praktikoje tai leidžia kaupti elektrą tuomet, kai jos rinkoje daug ir ji pigesnė, o išleisti į tinklą – kai paklausa didesnė, taip stabilizuojant kainas ir mažinant svyravimus.

    Kaip bus prijungtas prie tinklo

    Projekto elektros tinklo infrastruktūrą įgyvendins rangovai P&Q ir Onde. P&Q atsakinga už prijungimą prie Lenkijos perdavimo sistemos operatoriaus Polskie Sieci Elektroenergetyczne tinklo 400 kV įtampos lygiu.

    Numatyta pastatyti 400/110 kV transformatorių pastotę ir pakloti 400 kV bei 110 kV kabelines linijas. Onde vykdys dalį pastotės statybos ir su ja susijusius statybos bei elektrotechnikos darbus, reikalingus BESS veiklai.

    Kokia technologija pasirinkta

    Baterijų technologiją tieks „BYD Energy Storage“. Projektas numato 210 baterijų konteinerių ir 105 transformatorių konteinerius su galios keitikliais, kurie užtikrina baterijų sąveiką su elektros tinklu ir leidžia greitai reaguoti į sistemos poreikius.

    Pagal projektinę informaciją, teritorija užims 5,23 hektaro. Apie 30 proc. ploto planuojama palikti biologiškai aktyvią, kad galėtų augti augalija ir būtų mažinamas poveikis aplinkai.

    Platesnis kaupimo bumas regione

    „Greenvolt Power“ Lenkijoje jau plečia energijos kaupimo portfelį: anksčiau pradėtas eksploatuoti 200 MW galios ir 800 MWh talpos projektas Turośń Kościelna vietovėje, o Ełko projekte, taip pat 200 MW ir 800 MWh, komercinis startas numatomas 2027 metų ketvirtąjį ketvirtį.

    Bendrovei pradėjus eksploatuoti Siedlcų, Turośń Kościelna ir Ełko objektus, jų bendra galia siektų 1 GW, o talpa – 4 GWh. Įmonė taip pat nurodo, kad 2026 metų birželio pabaigoje jos projektų portfelis Lenkijoje apėmė apie 2,4 GW bendros galios energijos kaupimo projektus.

  • „Orlen“ vėl kelia didmenines degalų kainas: kiek gali brangti benzinas ir dyzelinas?

    Lenkijos energetikos grupė „Orlen“ po kelių ramesnių dienų didmeninėje rinkoje vėl ryškiau padidino degalų kainas. Toks posūkis dažniausiai gana greitai persiduoda ir į mažmeninę rinką, todėl vairuotojai artimiausiomis dienomis gali pamatyti brangesnes kainas degalinėse.

    Skaičiuojama, kad per savaitę benzino Pb95 didmeninė kaina padidėjo 123 zlotais už kubinį metrą, o Pb98 – 184 zlotais. Perskaičiavus į eurus, tai sudaro maždaug 28 eurus už 1 000 litrų Pb95 ir apie 42 eurus už 1 000 litrų Pb98, todėl poveikis kainai litre gali siekti kelis euro centus, priklausomai nuo mokesčių ir maržų.

    Didmeninės dyzelino kainos pokyčiai išsiskyrė – fiksuotas mažėjimas 41 zlotu už kubinį metrą, arba apie 9 eurais už 1 000 litrų. Vis dėlto analitikai įspėja, kad mažmeninė dyzelino kaina išlieka jautri pasiūlos ir logistikos svyravimams, todėl trumpalaikiai didmeninės kainos kritimai ne visada reiškia atpigimą degalinėse.

    Kas gali daryti įtaką kainoms?

    Degalų kainas regione lemia ne tik vietos perdirbėjų sprendimai, bet ir naftos kainos, euro ir JAV dolerio kursas, sezoninis paklausos augimas bei naftos produktų atsargų pokyčiai. Reikšminga ir tai, kaip sparčiai degalinės atnaujina kainodarą, nes skirtingi tinklai turi nevienodus pirkimo grafikus ir maržų strategijas.

    Papildomą riziką rinkai kelia galimi pasaulinės dyzelino pasiūlos trikdžiai. Jei būtų ribojamas dyzelino eksportas iš JAV, tai galėtų sumažinti pasiūlą tarptautinėje rinkoje ir kilstelėti kainas Europoje, nes JAV yra vienas svarbiausių dyzelino prekybos jūra tiekėjų.

    Kokios kainos prognozuojamos degalinėse?

    Rinkos apžvalgininkai prognozuoja, kad artimiausiomis dienomis benzino Pb95 kainos gali išsilaikyti aukštesniame lygyje, o dyzelino kainos – priartėti prie 9 zlotų už litrą ribos. Perskaičiavus į eurus, 9 zlotai sudaro apie 2,08 euro už litrą, tačiau galutinė kaina priklausys nuo vietos mokesčių ir prekybos antkainių.

    Vairuotojams tai signalas, kad kainų stabilumas gali būti laikinas. Jei didmeninės kainos išliks aukštos, mažmeninė rinka paprastai reaguoja per kelias dienas, o didesni šuoliai dažniausiai matomi savaitės pabaigoje arba prieš intensyvesnius kelionių laikotarpius.

  • „Arlen“ pusmečio rezultatai nuvylė: pajamos krito, nuostolis išaugino spaudimą akcijų kainai

    Varšuvos biržoje listinguojama Lenkijos uniformų ir apsauginės aprangos gamintoja „Arlen“ paskelbė 2026 metų pirmojo pusmečio rezultatus, kurie investuotojų nesužavėjo. Po pranešimo bendrovės akcijos smuko daugiau nei 10 proc., pasiekdamos žemiausią lygį nuo 2026 metų liepos.

    Grupė per pirmąjį pusmetį patyrė 6,9 mln. zlotų grynąjį konsoliduotą nuostolį, tenkantį patronuojančios įmonės akcininkams, kai prieš metus fiksavo 18,8 mln. zlotų pelną. Veiklos rezultatas taip pat apsivertė į minusą: veiklos nuostolis siekė 3,1 mln. zlotų, o prieš metus veiklos pelnas buvo 25,4 mln. zlotų.

    Pajamos iš sutarčių su klientais sumažėjo iki 67,1 mln. zlotų, palyginti su 179,3 mln. zlotų prieš metus. Bendrovė aiškina, kad pagrindinė priežastis yra laiku neišspręsti viešųjų pirkimų konkursai Lenkijoje, dėl kurių vėlavo sutarčių pasirašymas ir realios pristatymų apimtys.

    Vėluojantys konkursai perkelia pajamas

    „Arlen“ teigia, kad dėl procedūrų užsitęsimo reikšminga dalis jau laimėtų užsakymų į vykdymo grafiką persikelia į vėlesnius 2026 metų ketvirčius. Tokia dinamika uniformų ir techninės aprangos sektoriuje nėra reta, nes didelė pajamų dalis priklauso nuo viešųjų pirkimų kalendoriaus ir pristatymų etapų.

    Papildomai rezultatams neigiamai atsiliepė pasibaigusi ilgalaikė sutartis Europos Sąjungoje, kurios įgyvendinimas generavo didesnius pardavimus ankstesniu laikotarpiu. Bendrovė nurodo, kad dalis 2025 metų pirmojo pusmečio pardavimų buvo susiję su trejų metų sutarties finalizavimu, todėl palyginamoji bazė tapo itin aukšta.

    Pranešime bendrovė taip pat mini, kad naujas konkursas dėl analogiško asortimento jau buvo laimėtas, o pirmosios pristatymo partijos pradėtos vykdyti dar ataskaitiniu laikotarpiu. Tikimasi, kad didesnė šių sutarčių dalis atsispindės antrojoje metų pusėje.

    Didžiausias smūgis viename segmente

    Ryškiausiai smuko apsauginės aprangos ir kuprinių segmentas: pajamos šiame segmente sumažėjo beveik 69 proc. per metus. Segmentas uždirbo 16,3 mln. zlotų grynąjį nuostolį, kai prieš metus fiksuotas 6,6 mln. zlotų pelnas.

    Bendrovė prognozuoja, kad didžioji dalis reikšmingų sutarčių pajamų turėtų būti realizuota 2026 metų antrąjį pusmetį. Rinkos dalyviai tokius pažadus paprastai vertina atsargiai, nes rezultatų pagerėjimas priklauso ne tik nuo užsakymų portfelio, bet ir nuo gamybos bei logistikos grafiko, priėmimo procedūrų ir pirkėjų atsiskaitymų.

    „Arlen“ gamina specializuotą apsauginę ir techninę aprangą bei kitas tekstilės priemones uniformuotoms tarnyboms, skirtas apsaugai nuo atmosferos poveikio, taip pat reprezentacinę ir signalinę aprangą. Į pagrindinę Varšuvos vertybinių popierių biržos rinką bendrovė įžengė 2025 metų birželį.