Category: Technologijos

  • Analitikai prognozuoja: 2027 metais konteinerių jūrų frachtas pigs apie 30 proc.

    2027 metais konteinerių gabenimo jūra „spot“ kainos pasaulyje gali vidutiniškai smukti apie 30 proc. Tokią prognozę pateikia analitikos bendrovė „Xeneta“.

    Kaip skelbiama „Xeneta Ocean Outlook 2027“ ataskaitoje, tuo pat metu ilgalaikių kontraktų tarifai galėtų mažėti apie 5 proc. Prognozėje 2027 metų vidurkis lyginamas su 2026 metų trečiojo ketvirčio lygiu.

    Pagrindinė tokio scenarijaus priežastis – augantis konteinerinių laivų flotilės pajėgumas, kuris, kaip tikimasi, didės sparčiau nei paklausa. Tai didintų spaudimą vežėjams mažinti frachto įkainius.

    Vis dėlto patys prognozės autoriai pabrėžia, kad didžiausias neapibrėžtumas išlieka geopolitika, o ypač saugumo situacija Raudonojoje jūroje ir tai, ar laivyba stabiliai grįš į Sueco kanalo maršrutą.

    Paklausa augs lėčiau nei laivynas

    „Xeneta“ skaičiuoja, kad pasaulinės konteinerių gabenimo paklausos augimas 2027 metais gali sulėtėti iki 2,5–4 proc. Tuo pat metu pasaulinė konteinerinė flotilė, prognozuojama, didės apie 6,8 proc. (galimas intervalas – 5,4–8,3 proc.).

    Analitikai nurodo, kad vežėjai turėtų priimti naujų laivų, kurių bendra talpa siektų 2,9 mln. TEU, o apie 0,5 mln. TEU talpos laivų galėtų būti nurašyta į metalo laužą. Palyginimui, 2026 metais flotilė, anot prognozės, augo 4,9 proc.

    Toks pajėgumų ir paklausos disbalansas paprastai reiškia didesnę konkurenciją tarp vežėjų ir didesnę tikimybę, kad kainos leis žemyn. Tačiau perspėjama, kad bet kokie nauji trikdžiai pasaulinėse tiekimo grandinėse gali greitai pakeisti situaciją.

    Raudonoji jūra – pagrindinis neapibrėžtumo veiksnys

    „Xeneta“ vyriausiasis analitikas Peteris Sandas, pristatydamas ataskaitą „Xeneta Summit“ renginyje Miunchene, pažymėjo, kad 2027 metų kainų kritimas nėra garantuotas – pastaruosius trejus metus rinkos lūkesčius ne kartą apvertė netikėti sukrėtimai.

    Jo teigimu, 2024 metais staigų tarifų šuolį lėmė krizė Raudonojoje jūroje, 2025 metais – JAV muitai, o 2026 metais – krizė Ormūzo sąsiauryje. Nors 2027 metais pasiūlos augimas turėtų viršyti paklausos augimą, rimti geopolitiniai ar logistikos trikdžiai gali vėl dominuoti rinkoje.

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad prognozei itin svarbu, ar konteinerinė laivyba tvirtai sugrįš į Raudonosios jūros ir Sueco kanalo maršrutą. Pastaraisiais mėnesiais čia fiksuotas ryškus eismo suaktyvėjimas.

    Skaičiuojama, kad 2026 metų spalį vežėjai maršrutu per Raudonąją jūrą siūlė 467 297 TEU savaitinį pajėgumą. Tai maždaug 50 proc. iki krizės buvusio lygio (2023 metų rugpjūtį), tačiau kartu – apie dukart daugiau nei 2026 metų rugpjūčio pabaigoje.

    Grįžimas į Sueco kanalą taip pat „atlaisvina“ pajėgumus, kurie buvo naudojami ilgesniems reisams aplink Gerosios Vilties kyšulį – nurodoma, kad taip jau atlaisvinta 599 tūkst. TEU.

    Peteris Sandas įvardijo du kraštutinius scenarijus: visiškas grįžimas į Raudonąją jūrą galėtų lemti staigesnį frachto pigimą, tačiau saugumo pablogėjimas ir laivų nukreipimas aplink Afriką vėl sukeltų chaosą tvarkaraščiuose ir spaudimą kainoms kilti.

    Atsargos ir vėluojantys reisai taip pat keičia rinką

    „Xeneta“ teigia, kad 2026 metų konteinerių srautų augimą skatino siuntėjų noras paspartinti pristatymus ir sukaupti atsargų, bijant galimų sutrikimų ir didesnių kaštų. Tačiau 2027 metais, prognozuojama, tęsti tokį tempą gali būti sunkiau – įmonės pradės naudoti sukauptas atsargas, o vartotojų paklausa gali būti mažiau dinamiška.

    Analitikai taip pat atkreipia dėmesį į prastą laivybos punktualumą 2026 metais: trečiąjį ketvirtį laiku į uostus atplaukė tik 27 proc. laivų, o maršrutuose iš Tolimųjų Rytų į Europą rugsėjį šis rodiklis esą smuko iki 4 proc.

    Be to, perspėjama, kad papildomų trikdžių gali sukelti ir žemas vandens lygis Panamos kanale – dėl to galėtų tekti riboti laivybą ir didinti transporto sąnaudas. Esant problemoms Sueco kanalo maršrute, pasaulinė sistema, anot analitikų, turi mažai atsargų greitai reaguoti į dar vieną krizę.

    Tekste taip pat primenama, kad plačiai naudojamas Drewry pasaulinis konteinerių indeksas (WCI) šią savaitę sumažėjo 1 proc., iki 4 389 JAV dolerių už 40 pėdų konteinerį.

  • S&P pablogino Lenkijos reitingo perspektyvą ir sumažino vietos valiutos reitingą iki „A-“

    Reitingų agentūra „S&P Global Ratings“ penktadienio vakarą paskelbė sprendimą dėl Lenkijos kredito reitingo: ilgalaikis reitingas užsienio valiuta paliktas „A-“ lygyje, tačiau vietos valiuta sumažintas iki „A-“ nuo „A“.

    Kartu abiejų reitingų perspektyva pakeista į neigiamą – iki šiol ji buvo stabili. Tokie pranešimai paprastai atidžiai stebimi finansų rinkose, nes jie daro įtaką tam, kaip investuotojai vertina šalies skolos riziką.

    „S&P“ nurodo, kad neigiama perspektyva atspindi riziką, jog padidėjęs biudžeto deficitas ir auganti valstybės skola gali sumažinti politikos lankstumą, jei ekonomika patirtų naujų sukrėtimų. Agentūros vertinimu, tai gali didinti jautrumą investuotojų nuotaikų pokyčiams arba priversti imtis staigesnio fiskalinio koregavimo, kuris slopintų augimą.

    Pagal ES taisykles valstybės reitingai peržiūrimi bent kartą per pusmetį, o vertinamas ne tik viešųjų finansų tvarumas, bet ir ekonomikos perspektyvos, institucinis stabilumas bei politiniai veiksniai, galintys paveikti skolos aptarnavimą.

    Ką prognozuoja agentūra ir kas kelia rizikas

    Agentūra teigia besitikinti, kad per artimiausius dvejus–trejus metus Lenkijos ekonomika toliau augs maždaug 3 proc. tempu, o augimą turėtų palaikyti vidaus paklausa ir eksportas.

    Vis dėlto biudžeto padėtį „S&P“ vadina išskirtinai silpna ir prognozuoja, kad per artimiausius metus vidutinis valdžios sektoriaus deficitas viršys 6 proc. BVP, o grynoji valdžios sektoriaus skola iki dešimtmečio pabaigos pasieks 70 proc. BVP.

    Kaip vieną iš veiksnių, apsunkinančių biudžeto konsolidavimą, agentūra įvardija politinę poliarizaciją.

    Ankstesni signalai ir galimos pasekmės rinkoms

    Straipsnyje primenama, kad rugsėjį reitingų agentūra „Moody’s“ sumažino Lenkijos ilgalaikį reitingą užsienio valiuta nuo A2 iki A3 ir tuo pačiu perspektyvą pakeitė iš neigiamos į stabilią, kaip pagrindines priežastis nurodžiusi prastėjančią fiskalinę padėtį bei skolos aptarnavimo kaštus.

    Taip pat dėmesys atkreipiamas į vidaus institucinius ir politinius procesus: minėta užsitęsusi procedūra dėl naujų Lenkijos centrinio banko (NBP) valdybos narių skyrimo bei plačiai nušviesta situacija Konstituciniame Tribunole, rodanti įtampas tarp vyriausybės ir prezidento.

    Tekste cituojamas ekonomistas Tomaszas Prusekas pažymi, kad kiekvienas reitingo pokytis reiškia ir užsienio investuotojų pasitikėjimo pokytį, o dalis pasaulinių fondų savo investavimo taisyklėse reitingą naudoja kaip kriterijų, spręsdami, ar laikyti šalies obligacijas portfelyje.

    Po rugsėjį įvykusio „Moody’s“ sprendimo Lenkijos 10 metų obligacijų pajamingumas staigiai nešoko, tačiau kurį laiką išliko padidėjęs ir periodiškai viršijo 6,4 proc. Vėliau jis sumažėjo iki maždaug 6,1 proc., o penktadienį siekė apie 6,12–6,13 proc.

    Ekspertai pabrėžia, kad obligacijų pajamingumui įtaką daro ne tik reitingų agentūrų vertinimai, bet ir infliacijos bei palūkanų normų lūkesčiai, skolos pasiūla ir tarptautinių rinkų situacija.

    Biudžeto skaičiai: dideli skolinimosi poreikiai

    Tekste nurodoma, kad Finansų ministerijai reitingai yra itin svarbūs dėl valstybės skolinimosi poreikių, susijusių su skolos finansavimu.

    2026 metais Lenkijos biudžeto grynosios skolinimosi reikmės planuojamos apie 422,9 mlrd. zlotų, o įvertinus ir išperkamą skolą bendrosios skolinimosi reikmės sudaro apie 688,5 mlrd. zlotų.

    Kartu minima, kad šių metų valdžios sektoriaus deficitas, tikėtina, bus 6,7 proc., nors anksčiau buvo planuota 7,1 proc.

    Rugsėjo pabaigoje valstybės biudžeto deficitas siekė 172,2 mlrd. zlotų, t. y. 63,4 proc. visam 2026 metų laikotarpiui numatyto metinio limito. Prieš metus po trijų ketvirčių deficitas buvo kiek didesnis – šiek tiek viršijo 204 mlrd. zlotų.

    Tekste taip pat teigiama, kad svarbi teigiama detalė yra augančios įplaukos iš CIT ir PIT mokesčių bei einamųjų išlaidų politikos racionalizavimas, vykdomas taupymo procedūrų rėmuose.

  • Pentagonas: Lenkijos gynybos ministras Kosiniakas-Kamyszas susitiks su Pete’u Hegsethu

    Pentagonas pranešė, kad antradienį Vašingtone JAV gynybos sekretorius Pete’as Hegsethas susitiks su Lenkijos vicepremjeru ir gynybos ministru Władysławu Kosiniaku-Kamyszu.

    Derybų darbotvarkėje numatyta aptarti JAV karių buvimą Lenkijoje ir galimą nuolatinę bazę. Apie planuojamą susitikimą skelbiama iš anksto, pabrėžiant jo svarbą dvišaliam saugumo bendradarbiavimui.

    Pentagono teigimu, susitikimas turėtų vykti 10.30 vietos laiku. Tai būtų antras bandymas surengti šių politikų derybas po to, kai ankstesnis planas žlugo paskutinę minutę.

    Rugsėjį numatyta Kosiniako-Kamyszo kelionė ir susitikimas Vašingtone buvo atšaukti dėl Kinijos lyderio Xi Jinpingo vizito Jungtinėse Valstijose. Dėl šios patirties Lenkijos gynybos ministras anksčiau viešai vengė įvardyti konkrečias galimas vizito datas.

    Apie ką ketinama kalbėtis Pentagone

    Prieš paskelbiant apie konkrečią susitikimo dieną, Lenkijos vicepremjeras buvo užsiminęs, kad į JAV vyktų „jei viskas klostysis gerai“. Jis teigė, jog Pentagone ketinama kalbėtis apie bazes, JAV karių buvimą Lenkijoje ir Lenkijos bei JAV aljansą.

    Nuolatinės JAV pajėgų dislokacijos klausimas Lenkijoje pastaruoju metu buvo aptariamas ir šalies vidaus formatuose – šis klausimas minėtas Nacionalinio saugumo tarybos posėdyje.

    Politinis fonas JAV

    Susitikimas planuojamas praėjus maždaug savaitei po JAV vidurio kadencijos rinkimų į Kongresą. Po jų Respublikonų partija prarado daugumą abiejuose rūmuose, užleisdama ją Demokratų partijai.

    Tekste taip pat pažymima, kad JAV vidaus politikoje aptariamos priežastys, dėl kurių respublikonai patyrė nesėkmę, o tarp galimų pasekmių minimi svarstymai dėl atsakomybės gynybos sektoriuje.

  • Lenkijoje nuo šeštadienio atpigo degalai: 95 benzinas ir dyzelinas – po 8 grašius, 98 – 13

    Lenkijoje nuo šeštadienio įsigaliojo naujos maksimalios degalų kainos – dauguma jų sumažėjo keliais grašiais už litrą.

    Kaip nurodoma paskelbtame pranešime, 95 oktanų benzinas gali kainuoti ne daugiau kaip 6,12 zl, dyzelinas – 7,83 zl, o 98 oktanų benzinas – 6,80 zl.

    Lyginant su penktadieniu, 95 benzinas ir dyzelinas atpigo po 8 grašius, o 98 benzino kaina sumažėjo dar labiau – 13 grašių.

    Šios maksimalios kainos galios iki pirmadienio imtinai, o tą pačią dieną turi būti paskelbtas naujas pranešimas su kainomis antradieniui.

    Kas numatyta „CPN“ pakete

    Maksimalių kainų skelbimas yra viena iš trečiosios „Ceny Paliwa Niżej“ (CPN) paketo dalių. Šio paketo tikslas – riboti degalų kainų augimą degalinėse ir mažinti vairuotojų išlaidas.

    Mechanizmas pradėtas taikyti įsigaliojus daliai teisės aktų, susijusių su mokesčiu nuo neįprastai didelio pelno, kurį uždirba degalų sektoriaus įmonės.

    Skelbiama, kad Lenkijos prezidentas įstatymą pasirašė, tačiau kartu jį perdavė Konstituciniam Tribunolui vėlesnei kontrolei.

    Baudos ir planuojamas mokesčių mažinimas

    Už maksimalios kainos nesilaikymą gali grėsti bauda iki 1 mln. zl.

    Įstatymas taip pat atvėrė kelią laikinai mažinti akcizą ir PVM skystiems degalams. Šių priemonių finansavimas numatytas iš naujos rinkliavos, taikomos įmonėms, gaunančioms viršįprastą pelną.

    Pagal vyriausybės planą visas degalų kainų paramos paketas turėtų galioti iki 2026 metų pabaigos, o jo kaina gali siekti apie 5 mlrd. zl.

    60 proc. mokestis nuo viršpelnio

    Naujos nuostatos numato 60 proc. mokestį nuo viršpelnio, gauto parduodant skystus degalus. Jis būtų taikomas neįprastam pelnui, uždirbtam nuo 2026 metų kovo 1 dienos iki 2027 metų kovo 31 dienos.

    Mokesčio bazė būtų pajamų perviršis, viršijantis istorinę 2025 metų maržą, padidintą 20 proc. Taip pat numatyta minimali 2 proc. referencinė marža.

    Įmonėms, kurios degalų negamina, nustatyta papildoma riba – mokesčio dydis negalėtų viršyti 50 proc. pajamų ar grynojo pelno.

    Primenama, kad pirmoji CPN paketo dalis buvo įvesta kovo pabaigoje, reaguojant į brangstančią naftą dėl JAV ir Izraelio karo su Iranu. Vasarą, rugpjūčio 17–31 dienomis, taikyta antroji programos dalis – jau be akcizo mažinimo.

  • Anglių kainos Lenkijoje koreguojasi, bet pardavėjai įspėja: smarkūs šalčiai gali jas kelti

    Lenkijoje anglių tona šiuo metu kainuoja maždaug 1 600–2 200 zlotų, tačiau rinkoje tvyro įtampa: staigus atšalimas gali greitai sukelti naują pirkimų bangą ir kainų šuolį.

    Tokį scenarijų aptaria pardavėjai, kuriuos cituoja portalas WNP. Pasak jų, ramesnę situaciją sandėliuose pastaruoju metu palaiko palyginti švelni oro temperatūra ir mažesnis pirkėjų aktyvumas.

    Prekeiviai pabrėžia, kad kai ateina stiprūs šalčiai, dalis žmonių linkę pirkti „iš baimės“, o tai greitai mažina atsargas ir didina spaudimą kainoms.

    Be anglių, tekste aptariamos ir granulės (pelletas): jų tona šiuo metu kainuoja apie 1 600–2 000 zlotų, o prieinamumas kol kas vertinamas kaip geras, kol orai išlieka palankūs.

    Šalčių banga gali išprovokuoti pirkimų laviną

    Vienos įmonės vadovas teigia, kad anglių kainos pastaruoju metu „pasikoregavo“ būtent dėl palankių orų ir to, kad pirkėjai buvo kiek pristabdę pirkimus. Tačiau, anot jo, situacija gali greitai apsiversti.

    Jei temperatūra smarkiai kristų ir žmonės masiškai skubėtų įsigyti kuro, anglys sandėliuose esą būtų išperkamos gerokai sparčiau, o tai natūraliai keltų kainas.

    Kitas pašnekovas, dirbantis anglių prekybos versle, įspėja, kad tokiu atveju kaina galėtų kilti link maždaug 2 500 zlotų už toną – iki lygio, kuris, jo teigimu, jau buvo matomas visai neseniai.

    Riziką didina tiekimo ir transporto veiksniai

    Be oro sąlygų, kainoms ir prieinamumui gali turėti įtakos ir logistika. Straipsnyje minima, kad su vėlavimu į rinką gali patekti anglys iš Kazachstano, o tai gali sukurti vadinamąsias „siauras vietas“ tiekimo grandinėje.

    Anot prekybininkų, net ir panaikinus ribojimus, skirtingi kroviniai priversti konkuruoti dėl transporto pajėgumų, todėl galutinis pristatymo tempas ne visada priklauso vien nuo pačios paklausos.

    Tuo pat metu pabrėžiama, kad esant švelnesniems orams, situacija gali išlikti gana stabili – ir kainų, ir kuro prieinamumo prasme.

    Sezonui svarbiausias veiksnys – orai

    Lenkijos prezidento patariamoji Energijos ir gamtos išteklių taryba 2026 metų spalio 13 dieną aptarė pasirengimą 2026–2027 metų šildymo sezonui. Joje buvo pateikti vertinimai, kiek anglių gali prireikti namų katilams ir mažoms katilinėms.

    Poreikis šiame segmente įvertintas 6,25 mln. tonų: iš jų namų ūkiams – 4,5–4,8 mln. tonų, o įmonėms, paslaugoms, žemės ūkiui ir mažoms katilinėms – 1,5–1,7 mln. tonų.

    Taip pat nurodyta, kad šalies kasyklos turėtų pateikti apie 2,77 mln. tonų tinkamų rūšių kuro, o importas – apie 1,80 mln. tonų. Priklausomai nuo scenarijaus, skirtumas galėtų siekti nuo 1,30 iki 2,10 mln. tonų.

    Vis dėlto taryba akcentavo, jog tai nėra patvirtintas fizinis kuro trūkumas: galutinį balansą lemia atsargos, metų pabaigos tiekimai ir, svarbiausia, oro sąlygos. Būtent „aura“, kaip pažymima, turės didžiausią įtaką tiek prieinamumui, tiek kainoms.

  • Balstogė ruošiasi investuoti milijonus į Kryvlany oro uostą: pirmojo skrydžio tikisi 2028-ųjų pabaigoje

    Balstogė (Lenkija) grįžta prie idėjos turėti keleivinį oro uostą ir tvirtina esanti pasirengusi į jį investuoti dešimtis milijonų zlotų, o vėliau prisidėti ir prie veiklos išlaikymo. Miesto vadovų tikslas – kad iš Kryvlany oro uosto regiono gyventojai pagaliau galėtų skraidyti reguliariais reisais.

    Balstogės meras Tadeuszas Truskolaskis teigia norintis, kad pirmasis keleivinis lėktuvas ten nusileistų 2028 metų pabaigoje, nors sutarčių su vežėjais kol kas nėra. Apie planus plačiau rašo Lenkijos portalas WNP.

    Pasak miesto vadovo, ambicija – ne didelis regioninis ar užsakomųjų skrydžių (čarterių) centras, o mažesnės apimties vietinis susisiekimo oro uostas. Pradžioje būtų orientuojamasi į nedidelius lėktuvus, kurie galėtų vežti apie 20 keleivių, o vėliau – apie 50.

    Šalia infrastruktūros klausimų sprendžiami ir valdymo bei finansavimo ribojimai: savivaldybė pripažįsta, kad oro uostas, kaip ir kitos viešojo transporto formos, greičiausiai reikalaus nuolatinių dotacijų. Mieste net svarstoma galimybė lėktuvą nuomotis per savivaldybę ar specialiai įkurtą bendrovę, nors tai įvardijama kaip sudėtingas kelias.

    Planuoja vietinius maršrutus ir jungtį į tarptautinį mazgą

    Balstogės meras mini „darbinį“ krypčių rinkinį: Varšuva, Vroclavas ir Viena. Dvi pirmosios kryptys būtų vidaus maršrutai, o tarptautinė kryptis turėtų sudaryti galimybę persėsti ir tęsti kelionę į tolimesnius maršrutus per vieną didesnių Europos oro uostų.

    Kaip alternatyva Vienai taip pat įvardijama Kopenhaga – idėja ta pati: ne Varšuva kaip galutinis tikslas, o patogi jungtis į tolimuosius skrydžius. Miesto vadovas teigia, kad dėl tokio modelio buvo kalbamasi su LOT, tačiau kol kas tai esą tik pirminis susidomėjimas be konkrečių susitarimų.

    Tarp galimų partnerių minimas ir „SprintAir“ – šios bendrovės atstovai lankėsi pas miesto merą ir, anot jo, taip pat mato galimybę plėtoti tokio tipo maršrutus. Vis dėlto pabrėžiama, kad rimtesnės derybos įmanomos tik tada, kai bus išspręstos esminės infrastruktūros kliūtys.

    10 mln. eurų iš ES ir „miško problema“ prie tako

    Podlaskės vaivadija yra numačiusi 10 mln. eurų ES lėšų Kryvlany infrastruktūros plėtrai. Už šiuos pinigus planuojama įrengti angarą su administracine dalimi, techninę infrastruktūrą, taksiavimo kelią su dirbtine danga ir kitus elementus, reikalingus oro uosto veiklai.

    Tačiau vienas didžiausių praktinių iššūkių – kliūtys, ribojančios kilimo ir tūpimo tako panaudojimą. Miestas siekia apsikeisti sklypais su Valstybiniais miškais, kad būtų galima pašalinti aukštus medžius, trukdančius skrydžiams, ir taip „atblokuoti“ esamą 1 350 metrų tako ilgį.

    Teigiama, kad miškas nebūtų naikinamas – pašalinti ketinama tik tas aukštas medžių viršūnes, kurios laikomos aviacijos kliūtimis, o vietoje jų sodinti žemesnes rūšis ir prižiūrėti augmeniją taip, kad ji nebekeltų rizikos skrydžiams.

    Ilgesnėje perspektyvoje minimas ir tako pailginimas iki 1 780 metrų. Pasak miesto vadovo, pasirinkta ne 1 800 metrų riba dėl skirtingų sertifikavimo reikalavimų, o 1 780 metrų variantas, jo teigimu, galėtų išplėsti galimų orlaivių pasirinkimą.

    Nauja bendrovė ir prognozė 2028-iesiems

    Balstogės miesto taryba ir Podlaskės vaivadijos seimelis pritarė bendros įmonės steigimui – ji turėtų rūpintis tolesne Kryvlany plėtra ir vėliau perimti oro uosto valdymą. Kol kas akcentuojama, kad iki realios veiklos pradžios valdymas kurį laiką liktų miesto rankose.

    Numatoma, kad „Polskie Porty Lotnicze“ savivaldybėms teiks patariamąją pagalbą. Taip pat kalbama apie galimybę organizuoti oro eismo paslaugas šiuolaikiniais sprendimais, kai nebūtina šalia oro uosto statyti tradicinio skrydžių valdymo bokšto.

    Miesto meras sako norintis, kad bendrovės vadovas būtų atrinktas konkurso būdu ir turėtų patirties aviacijos srityje. Jo teigimu, konkursą tikimasi paskelbti kitais metais.

    Kalbėdamas apie laiką, kada gyventojai galėtų pamatyti apčiuopiamų rezultatų, meras pabrėžia: 2028 metų pabaiga – prognozė, o ne garantija. Pasak jo, iki tol dar reikės įveikti nemažai kliūčių, įskaitant su aviacijos apribojimais susijusius darbus ir realius susitarimus su vežėjais.

    Balstogė atvirai pripažįsta ir finansinę realybę: oro uosto veikla veikiausiai pareikalaus nuolatinių savivaldybių priemokų. Vis dėlto miestas tai mato kaip viešojo transporto paslaugą, kuri, jų vertinimu, gali turėti platesnę ekonominę naudą regionui.

  • JAV ir Kinija ruošia Xi ir Trumpo susitikimą Šendžene: įtampa dėl prekybos ribojimų

    JAV ir Kinija pradėjo intensyvesnes konsultacijas prieš numatytą prezidento Donaldo Trumpo ir Kinijos lyderio Xi Jinpingo susitikimą, kuris planuojamas lapkričio 18–19 dienomis Šendžene, APEC viršūnių susitikimo metu.

    Kinijos vicepremjeras He Lifeng per vaizdo pokalbį pareiškė „rimtą susirūpinimą“ JAV taikomais prekybos ribojimais. Tuo pat metu Vašingtonas ragina Pekiną įgyvendinti anksčiau prisiimtus įsipareigojimus, rašo Kinijos agentūra „Xinhua“.

    JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas ir JAV prekybos atstovas Jamiesonas Greeris pabrėžė, kad tolesnė pažanga priklausys nuo „konkrečių rezultatų“ ir kad Jungtinės Valstijos stebės, kaip Kinija laikosi susitarimų.

    Šios žinutės siunčiamos itin jautriu metu: abi pusės derasi dėl tarpusavio prekybos sąlygų, o bet koks susitarimų neįgyvendinimas gali reikšti užsitęsusį neapibrėžtumą globaliose tiekimo grandinėse ir žaliavų rinkose.

    Vašingtonas spaudžia dėl ankstesnių įsipareigojimų

    JAV pusė akcentuoja, kad Kinija turėtų nedelsdama ir pilnai įgyvendinti įsipareigojimus, sutartus Pusane. Anot JAV pranešimo, būtent praktinis susitarimų vykdymas bus pagrindinis kriterijus vertinant tolesnį dvišalių derybų progresą.

    Jamiesonas Greeris taip pat išskyrė sritis, kuriose Vašingtonas tikisi konkrečių veiksmų: tai žemės ūkio produkcijos pirkimai, retųjų žemių metalai ir kiti svarbūs mineralai.

    Pekinas sieja importą su muitų mažinimu

    Kinija savo ruožtu signalizuoja esanti pasirengusi didinti importą iš JAV, tačiau tai sieja su tarpusavio muitų mažinimo susitarimu. Kinijos prekybos ministerijos atstovė Huang Ling nurodė, kad kalbama apie abipusę muitų redukciją, kurios vertė būtų 30 mlrd. JAV dolerių kiekvienai pusei.

    Vis dėlto šis planas dar nėra galutinai užbaigtas. JAV teigia, kad tam reikalingos teisinės procedūros, todėl artimiausiomis savaitėmis pagrindiniu klausimu išlieka ne pažadai, o realus sprendimų įtvirtinimas.

    APEC susitikimas Šendžene – svarbus derybų taškas

    Numatomas Xi ir Trumpo susitikimas APEC viršūnių susitikime laikomas proga patikrinti, ar šalys pajėgios suvaldyti prekybinius nesutarimus. Dabartinės konsultacijos vertinamos kaip pasirengimas deryboms aukščiausiu lygiu.

    Tekste taip pat primenamas 2025 metų spalį Pietų Korėjos Pusane sudarytas prekybos susitarimas, kuris vėliau buvo pratęstas iki 2027 metų sausio 10 dienos. Juo numatyta švelninti JAV muitus mainais į Kinijos nuolaidas dėl kritinių žaliavų eksporto ir, be kita ko, amerikietiškos sojos pirkimų.

  • Lenkijos agentūra KUKE plečia mandatą: garantijos gynybos ir energetikos investicijoms

    Lenkijoje keičiamas Eksporto kredito draudimo korporacijos KUKE vaidmuo – institucija, iki šiol pirmiausia siejama su eksporto sandorių užtikrinimu, turėtų galėti remti ir strategiškai svarbias investicijas šalies viduje.

    Kaip praneša „WNP“, Lenkijos Senatas be pataisų priėmė įstatymo dėl valstybės iždo garantuojamo draudimo pakeitimus. Toliau dokumentas keliauja prezidentui.

    Pagrindinė kryptis – platesnės galimybės teikti garantijas ir draudimą projektams, kurie svarbūs Lenkijos saugumui, pramonės konkurencingumui ir strateginiams ekonominiams interesams, net jei jie nėra tiesiogiai susiję su eksportu.

    Toks pokytis gali palengvinti finansavimo pritraukimą didelėms investicijoms, nes bankams sumažėtų dalis rizikos, kai projektus užtikrintų KUKE garantijos.

    Daugiau paramos gynybai ir energetikai

    Vienas aiškiausiai įvardytų pokyčio gavėjų – Lenkijos gynybos pramonė. KUKE turėtų gauti galimybę užtikrinti finansavimą investicijoms, susijusioms su valstybės saugumu, įskaitant gamybos pajėgumų plėtrą ir dvejopo panaudojimo technologijas.

    Svarbi detalė – parama nebūtinai turėtų būti „pririšta“ prie eksporto kontrakto. Tai reiškia, kad garantijos galėtų apimti ir projektus, skirtus vidaus poreikiams.

    Antra kryptis – energetika. Pakeitimai numato, kad garantijų taikymo sritis būtų plečiama įtraukiant platesnį energetikos projektų spektrą, tarp jų – dujines elektrines, jungtis su kaimyninėmis šalimis (interkonektorius) bei energijos vartojimo efektyvumą didinančias iniciatyvas.

    Strateginiai interesai – ir užsienyje

    Įstatymo pakeitimai taip pat atveria kelią remti projektus, vykdomus už Lenkijos ribų, jeigu jie laikomi svarbiais šalies strateginiams ekonominiams interesams. Kaip pavyzdys įvardijamos investicijos, galinčios užtikrinti prieigą prie strateginių žaliavų ar komponentų.

    Kartu keičiamas ir „vietinės kilmės“ vertinimas eksporto sandoriuose. Numatoma, kad kontraktuose su ne trumpesniu kaip dvejų metų kreditu užsienio komponentų dalis galėtų siekti iki 85 proc. vertės, vadinasi, reikalaujamas šalies indėlis sudarytų 15 proc.

    Taip pat KUKE būtų suteikta galimybė kapitalu įsitraukti į panašaus profilio užsienio institucijas. Tai galėtų padėti rinkose, kur stambius infrastruktūros projektus lemia ne tik rangovo pasiūlymas, bet ir finansavimo prieinamumas bei partnerystė su vietos žaidėjais.

    Automatinio finansavimo nebus

    Nors KUKE įgaliojimų plėtra reiškia daugiau instrumentų strateginiams projektams, tai nereiškia, kad finansavimas bus suteikiamas automatiškai. Atskiriems projektams ir toliau turėtų būti taikomas rizikos vertinimas bei nustatytos sąlygos.

    Vis dėlto pats poslinkis reikšmingas: nuo siauresnio eksporto rėmimo modelio KUKE pereitų prie platesnio valstybės ekonominių interesų ir pramonės investicijų užtikrinimo mechanizmo.

  • Lenkija iš ES biudžeto 2028–2034 m. transportui siekia 15 mlrd. eurų: mažiau reikštų vėlavimus

    Lenkijos infrastruktūros ministerija siekia, kad naujame Europos Sąjungos biudžete 2028–2034 metams šalis gautų 15 mlrd. eurų transporto projektams. Pasak viceministro Piotro Malepszak, jei pavyktų išsiderėti mažiau, dalį investicijų tektų atidėti ir išskaidyti ilgesniam laikotarpiui.

    Apie šiuos planus jis kalbėjo naujienų agentūrai PAP, pabrėždamas, kad mažesnis finansavimas didintų riziką vėluoti įgyvendinti infrastruktūros projektus. Toks scenarijus, anot jo, reikštų paprastą dalyką – transporto infrastruktūrai būtų mažiau pinigų.

    Lenkijos pusė taip pat ruošiasi deryboms Briuselyje dėl būsimos finansinės perspektyvos. Tam, kaip nurodoma, ketinama suderinti bendrą poziciją su naująja fondų ir regioninės politikos ministre, kuri tuo metu dar nebuvo formaliai paskirta.

    Lygiagrečiai vyriausybė ieško ir alternatyvių šaltinių, kad sumažintų priklausomybę nuo vien ES paramos. Tarp svarstomų sprendimų – pokyčiai Geležinkelių fonde ir didesnė dalis iš degalų mokesčio, kuri būtų skiriama geležinkelių infrastruktūrai.

    Laukiama naujos fondų ministrės paskyrimo

    P. Malepszak teigė laukiantis, kol prezidentas paskirs naują fondų ir regioninės politikos ministrę, su kuria būtų galima greitai suderinti derybinę poziciją. Jis nurodė, kad yra suinteresuotas kuo greičiau pradėti šį darbą.

    Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas anksčiau pranešė, kad šias pareigas turėtų perimti Agnieszka Bartol, iki šiol buvusi Lenkijos ambasadore ES. Ji turėtų pakeisti Katarzyną Pełczyńską-Nałęcz, tačiau formalaus paskyrimo tuo metu dar trūko.

    Planuojami Geležinkelių fondo pakeitimai

    Vienas iš vidaus finansavimo planų – Geležinkelių fondo pajamų didinimas. Numatyta keisti fondo finansavimo taisykles taip, kad jo dalis degalų mokesčio įplaukose nuo 2028 metų augtų nuo 19,45 proc. iki 50 proc.

    Skelbiama, kad pagrindinė naudos gavėja būtų bendrovė „PKP Polskie Linie Kolejowe“, valdanti geležinkelių infrastruktūrą. Viceministras aiškino, kad numatoma pirmiausia užtikrinti būtent šios srities poreikius.

    Kiek pinigų numatyta 2021–2027 metų laikotarpiui

    Infrastruktūros ministerija nurodė, kad dabartinėje 2021–2027 metų ES finansinėje perspektyvoje transporto projektams, kuriuos prižiūri ES transporto projektų centras, iš viso skirta 23,3 mlrd. eurų.

    Iš šios sumos apie 14 mlrd. eurų tenka sanglaudos politikos programoms, apie 3,6 mlrd. eurų – CEF Transport priemonei, dar apie 5,7 mlrd. eurų – lėšoms iš KPO. Ministerija pridūrė, kad derybos dėl daugiamečio biudžeto dar vyksta, todėl galutinės sumos atskiroms kryptims iš anksto nuspėti neįmanoma.

    Lenkijos infrastruktūros ministras Dariuszas Klimczakas XVI Geležinkelių kongrese akcentavo, kad ES pinigai išlieka būtini įgyvendinant didelius infrastruktūros projektus. Jis taip pat pabrėžė, jog dėl pasikeitimų fondų ministerijoje svarbu greitai turėti aiškų planą ir lūkesčius deryboms.

  • Kinijos buitinė technika sparčiai išstumia lenkišką: ES rinkoje jau 38 proc., grėsmė 100 tūkst. darbo vietų

    Kinijos buitinės technikos importas į Europos Sąjungą šiemet ryškiai šoktelėjo ir vis labiau spaudžia Lenkijos gamintojus – sektorius įspėja apie galimus gamyklų uždarymus ir darbo vietų praradimą.

    Apie situaciją, remdamasis „Eurostat“ ir APPLiA Polska duomenimis, skelbia dienraštis „Rzeczpospolita“: nuo metų pradžios iki liepos į ES pristatyta daugiau kaip 26,5 mln. vienetų buitinės technikos iš Kinijos – tai 12,1 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai.

    Tuo pat metu tiekimai iš Lenkijos sumažėjo 0,8 proc. iki 9,1 mln. vienetų. Skaičiuojama, kad Kinija jau užima daugiau kaip 38 proc. ES buitinės technikos rinkos, o Lenkijos dalis siekia 13,2 proc.

    Problema gamintojams ne vien vienetų skaičius: vertės išraiška importas iš Kinijos augo dar sparčiau – 12,9 proc. ir viršijo 3,2 mlrd. eurų, kai eksportas iš Lenkijos smuko 6 proc. iki kiek daugiau nei 2 mlrd. eurų.

    Lenkijos AGD sektorius kalba apie riziką gamykloms

    Sektoriaus atstovai pabrėžia, kad tendencija aiškiai matoma nuo pandemijos laikotarpio – anksčiau Lenkija buvo pagrindinė buitinės technikos tiekėja ES rinkoms, tačiau situacija keičiasi Kinijos naudai.

    Lenkijoje šiuo metu veikia apie 30 stambios buitinės technikos gamyklų, be to, yra įmonių, gaminančių smulkią buitinę techniką. Skaičiuojama, kad visas sektorius su tiekėjais ir susijusiomis veiklomis įdarbina daugiau kaip 100 tūkst. darbuotojų, nors šis skaičius mažėja.

    „Deja, atrodo, kad ES valdžios institucijos vis dar nesupranta, kokiame sudėtingame taške atsidūrė buitinės technikos pramonė Europoje“, – teigė „Amica“ grupės vadovas Robertas Stobińskis, priminęs, kad vien pernai Europoje uždarytos penkios gamyklos, vieną gamintoją Ispanijoje įsigijo Kinijos bendrovė „Midea“, o vienas gamintojas Prancūzijoje bankrutavo.

    „Beko Europe“ atstovas Maurizio David Sberna taip pat akcentavo, kad be greitų sprendimų diskusijos apie konkurencingumą gali virsti diskusijomis apie gamyklų uždarymus ir darbo vietų praradimą, todėl reikalingi sprendimai, stiprinantys „Made in Europe“ gamybą.

    Vilčių dedama į CBAM ir ETS kaštų suvienodinimą

    Gamybos sektorius daug vilčių sieja su ES rengiamu anglies dioksido korekciniu mechanizmu (CBAM), kurio tikslas – suvienodinti CO2 emisijų kaštus su tais, kuriuos ES įmonės patiria per apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ETS).

    Kadangi buitinės technikos gamyboje plačiai naudojamos žaliavos, kurioms taikomi tokie mechanizmai kaip CBAM (pavyzdžiui, plienas ar aliuminis), vietos gamintojai moka su tarša susijusius kaštus, o įvežamai produkcijai iš trečiųjų šalių šie kaštai ne visada atsispindi analogiškai.

    Vis dėlto pabrėžiama, kad darbai dėl naujos sistemos tęsiasi jau apie dvejus metus, o konkurencija iš Tolimųjų Rytų tuo metu stiprėja. APPLiA Polska vadovas Wojciechas Koneckis viešai kalbėjo, kad vien „vienodų sąlygų“ retorikos jau nepakanka – esą reikia tiesioginės paramos sektoriui, kuris svarbus užimtumui ir eksportui.

    Per pastaruosius penkerius metus stambios buitinės technikos gamyba ES, kaip nurodoma, sumažėjo 22 proc. Tuo metu pati Europos buitinės technikos pramonė išlieka didelė: kalbama apie maždaug 1 mln. darbo vietų ir daugiau nei 130 gamybos įmonių, tačiau konkurencinis spaudimas iš Azijos rinkų auga.