CP v2

Category: Technologijos

  • Mokslininkai aptiko netikėtą ribą: net skysčiai gali lūžti kaip kieti kūnai

    Mokslininkai aptiko netikėtą ribą: net skysčiai gali lūžti kaip kieti kūnai

    Fizikai ir inžinieriai praneša aptikę reiškinį, kuris keičia įprastą supratimą apie skysčius: tam tikromis sąlygomis jie gali ne tik tekėti ir temptis, bet ir staiga lūžti tarsi kietos medžiagos. Tyrėjai nustatė aiškų lūžio tašką, kai skystis, veikiamas pakankamai didelės įtempio koncentracijos, staiga „perskyla“.

    Atradimą atliko Drexel University mokslininkai, dirbę kartu su „ExxonMobil“ tyrėjais. Bandymuose buvo tiriama, kaip klampūs skysčiai elgiasi esant didelėms apkrovoms, o rezultatas iš pradžių atrodė kaip įrangos gedimas, nes lūžį lydėjo ryškus spragtelėjimas.

    „Lūžis sukėlė labai garsų spragtelėjimą, kuris mane net išgąsdino“, – sakė Drexel University chemijos inžinierė Thamires Lima.

    Kas buvo išbandyta laboratorijoje

    Eksperimente skystis buvo įspraudžiamas tarp dviejų metalinių plokštelių ir tempiamas, o procesas filmuojamas didelio greičio kamera. Pirmasis lūžis užfiksuotas klampiame, degutą primenančiame angliavandenilių mišinyje, vėliau analogiškas elgesys pastebėtas ir kitoje medžiagoje, vadinamoje stireno oligomeru.

    Tyrėjai pabrėžia, kad reiškinį patikrino pakartotiniais bandymais. Įdomu tai, kad lūžis pasireiškė pasiekus vadinamąjį kritinį įtempį, o ne vien dėl tempimo greičio: klampesni skysčiai gali skilti ir tempiami lėčiau, tačiau pati kritinė riba, panašu, išlieka panaši.

    „Tai, ką stebėjome, buvo taip netikėta, kad patvirtinus reiškinį tyrimas virto visiškai kitu moksliniu darbu“, – sakė Drexel University chemijos inžinierius Nicolas Alvarez.

    Kodėl tai svarbu pramonei ir medicinai

    Skysčių lūžio mechanika gali turėti praktinių pasekmių technologijoms, kuriose skysčiai patiria didelius vietinius įtempius, pavyzdžiui, rašalinių spausdintuvų galvutėse, pluošto formavime ar pažangioje 3D spausdinimo įrangoje. Tokiose sistemose svarbu tiksliai prognozuoti, kada medžiaga išlaikys vientisumą, o kada staiga praras struktūrą.

    Mokslininkai taip pat atkreipia dėmesį į biologines sistemas: kraujas, gleivės ir kiti kūno skysčiai dažnai yra klampūs ir sudėtingos sudėties, todėl vietinės įtempių koncentracijos gali turėti įtakos mikrocirkuliacijai ar medicinos prietaisų veikimui. Nors dabar stebėtas efektas buvo fiksuotas laboratorinėmis sąlygomis, jo principai gali padėti geriau suprasti, kaip skysčiai elgiasi ekstremaliose situacijose.

    Kas gali vykti skysčio viduje

    Tyrėjų duomenimis, įtrūkiai plito itin greitai, maždaug 500–1 500 metrų per sekundę greičiu. Toks greitis siejamas su kavitacija, kai dėl didelio įtempio skystyje susiformuoja labai maža vakuumo pūslelė, galinti tapti lūžio pradžia ir „praplėšti“ skystį.

    Mokslininkai pabrėžia, kad ankstesniuose darbuose skysčių „trūkinėjimas“ buvo siejamas su specifinėmis būsenomis, pavyzdžiui, stipriu atšaldymu ar ypatingais mišiniais. Šį kartą naujumas tas, kad kalbama apie paprastus, tekėti galinčius skysčius ir apie aiškiai apibrėžiamą kritinę ribą, pasiekiamą vien dėl pakankamai didelio įtempio plote.

    „Mūsų rezultatai rodo, kad pakankamai didele jėga, tenkančia ploto vienetui, tempiamas paprastas skystis pasiekia kritinį įtempį ir tada iš tiesų lūžta kaip kietas kūnas“, – sakė T. Lima.

    Tyrėjai priduria, kad kitas žingsnis bus tiksliau paaiškinti, kodėl taip nutinka, ir patikrinti, kaip šis elgesys pasireiškia kituose skysčiuose bei realiomis, ne laboratorinėmis sąlygomis. Jei reiškinys būtų plačiai pritaikomas, jis galėtų pakeisti kai kurių procesų modeliavimą ir saugos ribas pramonėje, kur klampūs skysčiai patiria dideles apkrovas.

    Rezultatai paskelbti mokslo žurnale Physical Review Letters.

    Šaltiniai:

    – https://drexel.edu/news/archive/2026/March/liquid-breaking-point

    – https://doi.org/10.1103/t2vy-32wr

  • Mokslininkų versija apie tamsiąją materiją: ją galėjo sukurti juodosios skylės iš ankstesnės Visatos

    Mokslininkų versija apie tamsiąją materiją: ją galėjo sukurti juodosios skylės iš ankstesnės Visatos

    Nauji teoriniai skaičiavimai kelia provokuojančią hipotezę: tamsioji materija, kuri, kaip manoma, sudaro apie 85 proc. visos Visatos materijos, galėtų būti ne dalelės, o senoviniai juodųjų skylių likučiai, atsiradę dar iki Didžiojo sprogimo. Toks scenarijus reikštų, kad Didysis sprogimas galėjo būti ne absoliuti pradžia, o perėjimas iš ankstesnės kosminės fazės.

    Tamsioji materija tiesiogiai nespinduliuoja ir nesugeria šviesos, tačiau jos buvimas matomas iš gravitacinio poveikio galaktikų sukimui, spiečių dinamikai ir didelio masto Visatos struktūrai. Standartiniame modelyje dažniausiai svarstoma, kad tai dar neatrasta elementari dalelė, bet iki šiol tiesioginiuose paieškos eksperimentuose jos aptikti nepavyko.

    Atšokimo Visata vietoj pradžios

    Siūloma alternatyva remiasi vadinamąja atšokimo kosmologija. Joje Visata prieš dabartinį plėtimosi etapą galėjo trauktis, pasiekdama labai didelį, bet baigtinį tankį, o tada ne „subyrėti“ į singuliarumą, bet pereiti į plėtimąsi per kvantinės fizikos nulemtą perėjimą.

    Didžiojo sprogimo modelis išlieka itin sėkmingas aiškinant kosminį mikrobangų foną ir galaktikų pasiskirstymą, tačiau bendrojo reliatyvumo teorijoje pati pradžia dažnai siejama su singuliarumu. Dalis fizikų singuliarumą laiko ženklu, kad ankstyviausiose stadijose trūksta pilnos teorijos, kuri suderintų gravitaciją ir kvantinę mechaniką.

    Kaip galėjo išlikti senoviniai objektai

    Atšokimo scenarijuje esminė mintis ta, kad dalis struktūrų galėtų „pereiti“ per perėjimą tarp traukimosi ir plėtimosi. Tyrime teigiama, kad pakankamai dideli dariniai galėjo išlikti, o tarp jų kandidatai būtų juodosios skylės, gravitacinės bangos ir tankio netolygumai.

    Modeliuose pabrėžiama kvantinės fizikos idėja, jog ekstremaliuose tankiuose materija gali sukurti slėgį, priešinantįsi tolesniam suspaudimui. Panašūs principai astrofizikoje siejami su degeneraciniu slėgiu, kuris, pavyzdžiui, stabilizuoja baltąsias nykštukes ir neutronines žvaigždes, nors kosmologiniame kontekste tai taikoma gerokai abstrakčiau.

    Reliktinės juodosios skylės šiame paveiksle atsirastų dviem keliais: dalis kompaktiškų objektų galėtų tiesiog išgyventi traukimosi fazę, o dalis galėtų susiformuoti netrukus po atšokimo, kai anksčiau susitelkusi materija efektyviai subyrėtų į juodąsias skyles. Tokie objektai būtų „tamsūs“, bet turėtų masę, todėl iš principo atitiktų tamsiosios materijos požymius.

    Ryšys su James Webb atradimais

    Hipotezė siejama ir su vienu ryškiausių pastarųjų metų astronomijos galvosūkių. James Webb kosminis teleskopas ankstyvojoje Visatoje užfiksavo kompaktiškų, neįprastai raudonų ir ryškių objektų populiaciją, kuri dėl savo savybių kai kuriuose darbuose vadinama mažais raudonais taškais.

    Dalis tyrėjų šiuos šaltinius sieja su sparčiai augančiomis juodosiomis skylėmis, galėjusiomis tapti supermasyvių juodųjų skylių, šiandien randamų galaktikų centruose, užuomazgomis. Problema ta, kad standartiniams scenarijams kartais sunku paaiškinti, kaip tokie masyvūs „sėklų“ objektai galėjo susiformuoti taip anksti.

    Reliktinių juodųjų skylių idėja siūlo paprastą kryptį: jei masyvios užuomazgos egzistavo iš karto po atšokimo, ankstyvajai Visatai nereikėtų „pradėti nuo nulio“. Vis dėlto tai dar nėra įrodymas, o tik viena iš galimų interpretacijų, kuriai būtini testai su stebėjimais.

    Tyrėjai pabrėžia, kad tokią kosmologinę schemą privaloma tikrinti nepriklausomais duomenimis: kosminio mikrobangų fono matavimais, didelio masto galaktikų žemėlapiais, gravitacinių bangų fono paieškomis ir astrofiziniais apribojimais, kiek juodųjų skylių apskritai galėtų sudaryti tamsiąją materiją. Kol kas tai išlieka teorinis pasiūlymas, bet jis primena, kad tamsiosios materijos mįslė vis dar atvira ir gali pareikalauti netikėtų atsakymų.

    Šaltiniai:
    https://theconversation.com/could-dark-matter-be-made-of-black-holes-from-a-different-universe-278469
    https://science.nasa.gov/mission/webb/
    https://science.nasa.gov/universe/dark-matter/
    https://esawebb.org/

  • Proveržis fizikoje: šviesa „įkalinta“ 42 nanometrų gardelėje – tai keičia fotoniką

    Proveržis fizikoje: šviesa „įkalinta“ 42 nanometrų gardelėje – tai keičia fotoniką

    Mokslininkai pademonstravo, kad infraraudonąją šviesą galima patikimai sulaikyti itin ploname, vos 42 nanometrų storio sluoksnyje. Tai maždaug 2 000 kartų ploniau nei žmogaus plaukas, todėl pasiekimas laikomas reikšmingu žingsniu kuriant vis mažesnius ir tikslesnius fotoninius įrenginius.

    Tyrimą atliko Varšuvos universiteto komanda, o rezultatai publikuoti mokslo žurnale ACS Nano. Darbas svarbus ne vien dėl rekordinio mastelio: infraraudonosios šviesos bangos ilgis yra didesnis nei regimosios, tad ją suvaldyti mažose struktūrose paprastai gerokai sunkiau.

    Kas leido sulaikyti šviesą

    Pagrindinis sprendimas buvo medžiaga ir jos mikrostruktūra. Tyrėjai sukūrė itin ploną molibdeno diselenido sluoksnį, pasižymintį dideliu lūžio rodikliu, kuris leidžia efektyviai „lenkti“ ir lėtinti šviesą, taip sudarant sąlygas ją lokalizuoti.

    Plonas sluoksnis buvo pagamintas molekulinių pluoštų epitaksijos metodu, kuris leidžia auginti labai tikslius atominius sluoksnius. Ant šios plėvelės suformuotos mikroskopinės juostelės, o tarpai parinkti taip, kad būtų mažesni už infraraudonosios šviesos bangos ilgį, todėl šviesos laukas gali būti sutelkiamas ypač mažoje erdvėje.

    Bound state in the continuum efektas

    Dar vienas esminis elementas buvo vadinamoji surištoji būsena kontinuume, kai banga lieka „užrakinta“ struktūroje, nors energetiškai egzistuoja sąlygos jai išspinduliuoti į aplinką. Tokį režimą pasiekti galima tik labai tiksliai suprojektavus geometriją, todėl prieš gamybą buvo atliktas detalus modeliavimas.

    „Rezultatai atveria kelią plokštiems, itin kompaktiškiems sprendimams, skirtiems lazeriams, bangos fronto valdymui ir sudėtingesnėms topologinėms šviesos būsenoms“, – rašė tyrėjai.

    Kodėl tai svarbu technologijoms

    Tokie sprendimai laikomi svarbiais fotonikai, kur informacija apdorojama ne elektronais, o fotonais. Teoriškai tai galėtų padėti mažinti šilumos nuostolius ir didinti duomenų apdorojimo spartą, tačiau praktikoje vis dar trūksta patikimų būdų šviesą stabiliai valdyti mikroskopiniu masteliu.

    Tyrėjai pabrėžia, kad iki masinės gamybos dar yra kliūčių. Plėvelių auginimo procesas nebuvo idealus, todėl paviršiaus netolygumai buvo šalinami papildomu apdorojimu, tačiau pati metodika rodo, kad panašius fotoninius elementus galima kurti ir iš kitų itin plonų medžiagų.

    Molibdeno diselenidas priklauso pereinamųjų metalų dichalkogenidų šeimai, kuri laikoma perspektyvia naujos kartos plonųjų sluoksnių fotonikai ir optoelektronikai. Jei bus patobulinta jų gamyba ir struktūrų formavimas, tai galėtų paspartinti metasluoksnių, ultrakompaktiškų jutiklių ir naujų šviesos valdymo elementų kūrimą.

    Šaltiniai:

    – https://doi.org/10.1021/acsnano.5c12870

    – https://www.nature.com/articles/natrevmats201648

    – https://doi.org/10.1038/natrevmats.2017.33

  • Atominių laikrodžių tikslumas pribloškė mokslininkus: laikas gali tekėti keliais režimais vienu metu

    Atominių laikrodžių tikslumas pribloškė mokslininkus: laikas gali tekėti keliais režimais vienu metu

    Laiką įprasta suvokti kaip pastovų ir vienakryptį, tačiau šiuolaikinė fizika vis dažniau kelia klausimą, ar tai tik mūsų kasdienės patirties iliuzija. Naujas fizikos tyrėjų darbas rodo, kad itin tikslūs optiniai atominiai laikrodžiai ateityje galėtų padėti aptikti kvantinį laiko elgesį, kurio iki šiol niekas tiesiogiai nematavo.

    Idėja remiasi mintimi, kad kvantiniame pasaulyje kai kurios „klasikinės“ sąvokos gali veikti kitaip, nei esame įpratę. Tyrėjai svarsto scenarijų, kuriame laikas nebūtinai „tiksėtų“ vienodu tempu, o tam tikromis sąlygomis galėtų būti superpozicijoje, tai yra tuo pačiu metu egzistuotų keli galimi laiko tėkmės greičiai.

    Kas keičiasi nuo Niutono iki Einšteino

    Istoriškai laikas ilgai buvo laikomas absoliučiu dydžiu, kaip jį aprašė Izaokas Niutonas. Vėliau Alberto Einšteino reliatyvumo teorija parodė, kad laikas yra santykinis ir priklauso nuo judėjimo greičio bei gravitacijos, todėl skirtingi stebėtojai gali matuoti nevienodą laiko tėkmę.

    Šis reliatyvistinis laiko lėtėjimas yra patvirtintas eksperimentiškai ir taikomas praktikoje. Pavyzdžiui, pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos turi koreguoti laikrodžius, nes dėl gravitacijos ir judėjimo efektų jų laikas skiriasi nuo Žemėje esančių laikrodžių, o be pataisų navigacijos paklaidos sparčiai augtų.

    Optiniai laikrodžiai ir kvantinis laikas

    Tyrėjai dėmesį sutelkia į optinius atominius laikrodžius, kurie laiką matuoja naudodami optinio dažnio šviesą, o ne mikrobangų signalus. Toks metodas leidžia pasiekti milžinišką stabilumą ir jautrumą, todėl laikrodžiai tampa ne tik metrologijos įrankiu, bet ir subtilių fizikos reiškinių detektoriumi.

    Vienas svarbiausių siūlomų testų yra kvantinė laiko superpozicija, kai vienas laikrodis teoriškai galėtų „užfiksuoti“ ne vieną, o kelias laiko reikšmes. Straipsnyje aptariama, kad skirtumai galėtų būti itin maži, attosekundžių masto, todėl būtent optiniai laikrodžiai laikomi realistiška priemone tokiems efektams ieškoti.

    „Pagal kvantinę teoriją gali būti situacijų, kai laikas nekinta vienu pastoviu greičiu: jis gali būti superpozicijoje ir tekėti skirtingais tempais tuo pačiu metu“, – sakė fizikas Igoris Pikovski.

    Kita aptariama kryptis yra susietumas, kai kvantinės sistemos būsenos tampa tarpusavyje susijusios taip, kad vienos dalies pokyčiai koreliuoja su kitos dalies matavimais. Tyrėjai kelia prielaidą, kad laikas ir judėjimas tam tikrose kvantinėse sąlygose taip pat galėtų tapti susieti, o tai atvertų naują būdą tikrinti ribą tarp reliatyvumo ir kvantinės mechanikos.

    Kaip tai būtų galima išmatuoti

    Tyrime nagrinėjama ir vadinamoji kvantinė suspaudimo technika, kuri leidžia sumažinti vienų matuojamų dydžių triukšmą kito dydžio sąskaita. Tokie metodai jau naudojami itin tiksliuose matavimuose, o laikrodžiuose teoriškai galėtų padėti „išryškinti“ menkas kvantines fluktuacijas, kurios kitaip paskęstų foniniame triukšme.

    Autoriai pabrėžia, kad ne visi prognozuojami efektai šiuo metu yra lengvai pasiekiami, nes kvantiniai signalai gali būti labai trapūs. Vis dėlto dalis siūlomų eksperimentų, remiantis dabartine joninių ir optinių laikrodžių technologijų pažanga, gali būti realistiški ir artimiausiais metais.

    Jei kvantinis laiko elgesys būtų aptiktas, tai būtų ne tik sensacingas rezultatas, bet ir naujas įrankis fundamentaliems klausimams spręsti. Tokie matavimai galėtų suteikti eksperimentinių užuominų, kaip ateityje kurti kvantinę gravitacijos teoriją, kurioje laikas ir gravitacija nebūtų laikomi vien tik klasikiniu fonu.

    „Mūsų kasdienės realybės nuostatos gali būti klaidinančios: kvantinė teorija ne tik keista, ji rodo visai kitokią fundamentalią visatos sandarą, nei diktuoja kasdienė patirtis“, – sakė I. Pikovski.

    Darbas publikuotas žurnale Physical Review Letters.

    Šaltiniai:
    – https://journals.aps.org/prl/abstract/10.1103/PhysRevLett.134.160201
    – https://www.nist.gov/pml/time-and-frequency-division/atomic-clocks
    – https://www.bipm.org/en/time-frequency/tai
    – https://www.gps.gov/systems/gps/performance/accuracy/

  • Ogręwimas namams 2026: brangstantis granulės lenkia dujas, pigiausios išlieka šilumos siurbliai

    Ogręwimas namams 2026: brangstantis granulės lenkia dujas, pigiausios išlieka šilumos siurbliai

    Naujausia Lenkijos organizacijos Polski Alarm Smogowy 2026 metų pradžios analizė rodo aiškią tendenciją: tarp populiarių šildymo būdų būtent granulės (medžio pellet) tapo vienu brangiausių pasirinkimų eksploatacijoje. Organizacija skaičiavo metines namo šildymo ir karšto vandens ruošimo sąnaudas, remdamasi balandžio pradžioje fiksuotomis kuro ir energijos kainomis.

    Didžiausias šuolis per pastaruosius pusantrų metų fiksuotas būtent granulėms. Nuo 2024 metų spalio išlaidos šildymui granulėmis, PAS duomenimis, išaugo 39 proc., kai šilumos siurblių eksploatacinės sąnaudos tuo pačiu laikotarpiu padidėjo tik 4 proc.

    Kas brangsta greičiausiai?

    Analizė atskiria du dalykus: įrangos įsigijimo kainą ir kasdienę eksploataciją. Šį kartą dėmesys skiriamas būtent metinėms sąnaudoms, todėl rezultatai ypač svarbūs tiems, kurie sprendimą renkasi pagal mėnesines sąskaitas šildymo sezono metu.

    Įdomu tai, kad per tą patį laikotarpį šildymo anglimi sąnaudos, PAS vertinimu, iš esmės nepakito, o šildymas dujomis atpigo 7 proc. Tai reiškia, kad dalis namų ūkių, tikėjusiųsi stabilesnių granulių kainų, realybėje susidūrė su priešingu scenarijumi.

    Kuris šildymas pigiausias 2026 metais?

    PAS skaičiavimuose naudotas tipinis modelis: 150 kvadratinių metrų namas su vidutine šilumos izoliacija ir keturių asmenų šeima. Tokiame pavyz pigiausiai kainuoja gruntinis šilumos siurblys su grindiniu šildymu.

    Pagal pateiktus skaičius, šilumos siurblio eksploatacija per metus sudaro apie 4 708–5 474 Lenkijos zlotus, tai yra maždaug 1 100–1 280 eurų. Tuo metu šildymas granulėmis siekia apie 10 374 Lenkijos zlotus, arba maždaug 2 420 eurų per metus.

    Skirtumas, skaičiuojant tipinį namą, sudaro apie 5 500 Lenkijos zlotų per metus, arba apie 1 280 eurų. Būtent tai ir lemia, kad net ir turint omenyje skirtingas įrangos įsigijimo sąnaudas, eksploatacijos požiūriu šilumos siurbliai išlieka konkurencingiausi.

    Kodėl granulės vis dar tokios populiarios?

    Nepaisant augančių sąnaudų, granuliniai katilai, PAS teigimu, išlieka labai populiarūs paramos programose. Tai rodo, kad vartotojų pasirinkimą dažnai lemia ne vien skaičiai, bet ir įpročiai, informacijos trūkumas bei viešojoje erdvėje susiformavę naratyvai apie atskiras technologijas.

    „Stebina, kad granuliniai katilai programoje Czyste Powietrze išlieka itin populiarūs ir sudaro didžiąją dalį paraiškų“, – sakė Polski Alarm Smogowy atstovas Piotr Siergiej.

    PAS akcentuoja, kad tarp populiarių šildymo sprendimų granulės šiuo metu yra brangiausias variantas, o dujos tipiniame name gali kainuoti apie 1 500 Lenkijos zlotų, arba maždaug 350 eurų, mažiau per metus. Šilumos siurblys, priklausomai nuo sistemos, gali sumažinti metines išlaidas dar labiau.

    Vertinant 2026 metų kainas, pagrindinė išvada paprasta: vien tik šildymo įrangos tipas dar negarantuoja mažesnių sąskaitų, o sprendimus vis dažniau verta grįsti ne nuogirdomis, bet naujausiais rinkos duomenimis ir konkrečiu namo energiniu poreikiu.

    Šaltiniai:

    – https://www.polskialarmsmogowy.pl/aktualnosci/pellet-najdrozszy-w-ogrzewaniu-nowe-zestawienie-kosztow-ogrzewania-domu-2026

    – https://www.ecb.europa.eu/stats/policy_and_exchange_rates/euro_reference_exchange_rates/html/index.en.html

  • „Czystas oras“ 2026: švelninamos taisyklės, daugiau lankstumo ir ilgesnis atsiskaitymo terminas

    „Czystas oras“ 2026: švelninamos taisyklės, daugiau lankstumo ir ilgesnis atsiskaitymo terminas

    Lenkijos paramos programa „Czyste Powietrze“ po 2025 metais įvestos reformos buvo sugriežtinta, siekiant sumažinti piktnaudžiavimą ir tiksliau nukreipti lėšas mažesnes pajamas gaunantiems namų ūkiams. Vis dėlto dalis naujų reikalavimų sukėlė įtampą tiek individualių namų savininkams, tiek rangovams, todėl 2026 metais planuojamos korekcijos, kurios turėtų supaprastinti kelią iki paramos.

    Per viešas konsultacijas, vykusias nuo 2026 metų vasario 16 dienos iki kovo 16 dienos, pateikta daugiau nei 1 300 pastabų. Nacionalinis aplinkos apsaugos ir vandentvarkos fondas (NFOŚiGW) paskelbė, kad pirmieji pakeitimai turėtų įsigalioti ne vėliau kaip nuo liepos, o jų tikslas yra sumažinti administracinę naštą ir „užstrigimų“ riziką įgyvendinant projektus.

    Kas keisis nuo 2026 metų?

    Viena svarbiausių numatomų korekcijų susijusi su reikalavimu turėti nekilnojamąjį turtą bent trejus metus iki paraiškos pateikimo. Ši taisyklė buvo įvesta kaip apsauga nuo dirbtinio turto skaidymo ir pakartotinio dotacijų naudojimo, tačiau praktikoje ji apribojo dalį teisėtų pareiškėjų, todėl dabar numatoma ją sušvelninti.

    Pokyčiai planuojami ir pačių investicijų apimtyse. Po 2025 metais įsigaliojusių taisyklių projektai dažnai turėjo remtis energiniu auditu ir baigtis energinio naudingumo sertifikatu, o tai skatino platesnę, brangesnę termomodernizaciją net tada, kai gyventojams aktualiausi buvo mažesni darbai.

    Po konsultacijų fondas nurodė ketinantis atsisakyti privalomos itin plataus masto darbų apimties, kad parama būtų lankstesnė ir labiau pritaikoma mažesnėms investicijoms. Tai reikštų, kad dalis pareiškėjų galėtų gauti finansavimą ne tik kompleksiniams projektams, bet ir labiau taikiniams sprendimams, pavyzdžiui, šildymo sistemos atnaujinimui ar konkretiems energijos taupymo darbams.

    Ilgesni terminai ir indeksuojamos sumos

    Numatomi ir organizaciniai bei atsiskaitymo pakeitimai, nes būtent ši dalis pastaraisiais mėnesiais tapo dažna paramos gavėjų problemų priežastimi. Planuojama pailginti laiką atsiskaityti už avansą nuo 120 iki 180 dienų, taip mažinant riziką prarasti paramą dėl objektyvių vėlavimų.

    Taip pat skelbiama apie reguliarią maksimalių dotacijų įkainių indeksaciją. Praktikoje tai turėtų geriau atspindėti rinkos kainų pokyčius ir sumažinti atotrūkį tarp realių rangos kainų bei programoje nustatytų „lubų“.

    Kam skirta programa „Czyste Powietrze“?

    Programa „Czyste Powietrze“ veikia nuo 2018 metų ir yra vienas pagrindinių Lenkijos instrumentų kovojant su kietųjų dalelių PM10 ir PM2,5 bei benzo(a)pireno tarša. Šie teršalai siejami su smogu, kuris dažnai susidaro dėl iškastinio kuro ar nekokybiško kuro deginimo buitiniuose šildymo įrenginiuose, ypač individualiuose namuose.

    Parama skiriama individualių namų savininkams ar bendraturčiams, taip pat asmenims, turintiems atskirus gyvenamuosius būstus su atskira nuosavybės registracija. Paramų dydžiai priklauso nuo namų ūkio pajamų ir paprastai skirstomi į kelis lygius, o maksimalios išmokos gali siekti apie 40 000 eurų, jei projektas atitinka aukščiausio finansavimo kriterijus.

    Finansuojamų išlaidų spektras apima ir statybos darbus, ir parengiamuosius veiksmus. Lėšos gali būti skiriamos šilumos šaltinio keitimui, pastato apšiltinimui, langų ir durų keitimui, vėdinimo sprendimams, taip pat energiniam auditui ir energinio naudingumo sertifikatui, o savivaldybės ir regioniniai fondai vis dažniau veikia kaip proceso operatoriai, ypač kai taikomas išankstinis finansavimas.

    Planuojami 2026 metų pakeitimai rodo, kad po sugriežtinimo valdžios institucijos siekia grąžinti programai didesnį prieinamumą ir sumažinti biurokratiją, išlaikant tikslą mažinti taršą ir šildymo sąnaudas. Jei korekcijos įsigalios nuo vasaros, daliai gyventojų paramą gauti turėtų būti paprasčiau, o investicijų planavimas taps mažiau rizikingas dėl terminų ir įkainių pritaikymo.

    Šaltiniai:

    – https://czystepowietrze.gov.pl/

    – https://www.gov.pl/web/klimat/program-czyste-powietrze

    – https://nfosigw.gov.pl/o-nfosigw/aktualnosci/

  • Tyrimas: dviračiais važinėja apie 19 mln. lenkų, bet trečdalis jį jau renkasi ir kaip transportą

    Tyrimas: dviračiais važinėja apie 19 mln. lenkų, bet trečdalis jį jau renkasi ir kaip transportą

    Naujausi tyrimo duomenys rodo, kad važiavimas dviračiu Lenkijoje tapo masiškiausia fizinio aktyvumo forma: dviratį naudoja apie 19 mln. 18–65 metų gyventojų. Toks mastas reiškia ne tik augantį susidomėjimą sveikesniu gyvenimo būdu, bet ir didėjantį spaudimą miestams bei kelių infrastruktūrai prisitaikyti.

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad pavasario ir vasaros sezonu 56 proc. dviratininkų pedalus mina bent kelis kartus per savaitę, o 21 proc. tai daro beveik kasdien. Dalis įpročių persikelia ir už sezono ribų: 20 proc. apklaustųjų teigia reguliariai važinėjantys ir rudenį bei žiemą.

    Daugumai dviratis vis dar pirmiausia yra laisvalaikio priemonė. 82 proc. respondentų jį sieja su poilsiu, 77 proc. su sveikata, o 74 proc. su fizinės formos gerinimu, tačiau ryškėja ir praktinis posūkis.

    Tyrimas rodo, kad 31 proc. dviratininkų dviratį naudoja ir kaip susisiekimo priemonę, o didžiausiuose miestuose, kuriuose gyvena daugiau nei 500 000 žmonių, šis rodiklis pasiekia 40 proc. Kas dešimtas apklaustasis dviratį įvardija kaip vien tik transportą, o dažniausi maršrutai yra trumpi: 76 proc. dažniausiai važiuoja iki 10 kilometrų.

    Temą papildo ir platesnis kontekstas: daliai gyventojų dviratis tampa alternatyva dėl ribotų galimybių pasinaudoti viešuoju transportu. Seime pristatytų naujausių tyrimų duomenimis, 10 mln. Lenkijos gyventojų patiria susisiekimo atskirtį, todėl kasdieniams reikalams tenka ieškoti kitų mobilumo sprendimų.

    Saugumą riboja keliai ir elgesys

    Augantis dviratininkų skaičius išryškina infrastruktūros spragas ir eismo saugumo problemas. Didžiausiais iššūkiais respondentai dažniausiai įvardija prastą kelių būklę, siaurus ar nesaugius kelkraščius bei per mažą dviračių takų tinklą.

    Apklausos duomenimis, 80 proc. dviratininkų nurodo blogą kelių būklę, 75 proc. mini kelkraščių trūkumą, o 73 proc. pasigenda pakankamo dviračių takų skaičiaus. Daugiau nei 60 proc. taip pat akcentuoja nepakankamą maršrutų apšvietimą, šiukšles trasose ar remonto stotelių stoką.

    Ne mažiau svarbus ir kitų eismo dalyvių elgesys: 77 proc. dviratininkų teigia susiduriantys su neatidžiais pėsčiaisiais, 75 proc. įvardija pavojingą vairuotojų elgesį, o 72 proc. kaip problemą mini paspirtukų vairuotojus. Beveik pusė apklaustųjų nurodo patiriantys agresiją kelyje, o tai signalizuoja ne tik infrastruktūros, bet ir eismo kultūros bei kontrolės poreikį.

    Ekspertiniu požiūriu tokie skaičiai dažniausiai reiškia dvi kryptis: miestams reikia vientisesnių, fiziškai atskirtų dviračių trasų ir saugių sankryžų sprendimų, o regionuose aktualiausios tampa saugios kelkraščio zonos bei ryšiai su viešojo transporto mazgais. Kuo didesnė dalis gyventojų dviratį ima traktuoti kaip kasdienį transportą, tuo mažiau pakanka vien pavienių takų atkarpų ar sezoninių iniciatyvų.

    Ataskaitos duomenys rodo, kad Lenkijoje dviratis jau seniai peržengė sporto ar savaitgalio pramogos ribas. Kartu su augančia kasdienio naudojimo dalimi didėja ir poreikis nuosekliai spręsti saugumo, infrastruktūros ir eismo dalyvių tarpusavio pagarbos klausimus.

    Šaltiniai:

    – https://zielona.interia.pl/eko-technologie/news-sprawdzili-ilu-polakow-jezdzi-na-rowerze-dane-moga-zaskakiwac,nId,21401331

    – https://www.europarl.europa.eu/news/pl/press-room/20180126IPR94152/transport-rowerowy-w-ue-fakty-i-liczby-infografika

  • Lenkų mokslininkų sprendimas miestams: statybų atliekų substratas sulaiko iki 95 proc. lietaus

    Lenkų mokslininkų sprendimas miestams: statybų atliekų substratas sulaiko iki 95 proc. lietaus

    Miestai vis dažniau susiduria su dviem priešingomis klimato realijomis: staigiomis liūtimis ir ilgais sausros tarpsniais. Kai per smarkų lietų vanduo greitai nubėga į lietaus nuotekų tinklus, viešosios erdvės vėliau greičiau įkaista, o želdiniai ima džiūti.

    Į šią problemą dėmesį atkreipė Krokuvos Jogailos universiteto mokslininkai, sukūrę substratą, kuris gali kaupti lietaus vandenį ir kartu sudaryti sąlygas augalams augti. Sprendimas paremtas statybų atliekomis, todėl vienu metu taikosi ir į vandens sulaikymo, ir į atliekų panaudojimo uždavinius.

    Pasak tyrėjų, geriausiai pasiteisino smulkintas plytų arba mergelio (kalkingo nuogulingo) gruzo mišinys su kompostu. Tokia sudėtis leidžia sulaikyti didžiąją dalį kritulių ir palaipsniui juos atiduoti aplinkai, kai prasideda sausesnis laikotarpis.

    „Parodėme, kad tokiame kompozite sulaikoma iki maždaug 95 proc. lietaus vandens, o esant mažiems krituliams šis rodiklis gali kilti iki 100 proc.“, – sakė Krokuvos Jogailos universiteto profesorius Miroslavas Želazny.

    Kitas svarbus elementas yra kompostas, kuris šiame mišinyje veikia ne vien kaip „priedas“ augalams. Mokslininkai pabrėžia, kad jis aprūpina organine medžiaga, maisto medžiagomis ir palaiko mikroorganizmų veiklą, bet neturi pabloginti substrato laidumo vandeniui.

    „Komposto užduotis yra tiekti organinę medžiagą ir maisto medžiagas, kurios palaiko augalų vystymąsi ir dirvožemio mikroorganizmų aktyvumą, nepabloginant substrato pralaidumo. Taip substratas veikia ne tik kaip vandens talpykla, bet ir kaip terpė, palaikanti filtracinius ir biologinius procesus“, – sakė Krokuvos Jogailos universiteto mokslininkė Anna Bojarczuk.

    Substratas projektuojamas taip, kad jame galėtų augti augalai, ypač atsparesnės rūšys, galinčios ištverti sudėtingesnes miesto sąlygas. Kaip vieną pavyzdžių tyrėjai mini čiobrelius, kurie gali būti tinkami želdinant sausresnes, labiau įkaistančias vietas.

    Tyrėjų teigimu, sukurti kompozitai vandenį išlaiko ilgiau nei dalis įprastų sodininkystėje naudojamų sprendimų. Pavyzdžiui, keramzitas sukauptą drėgmę atiduoda greičiau, todėl ilgų laikotarpių be lietaus metu jis gali būti mažiau efektyvus.

    Mokslininkai viliasi, kad vandens akumuliavimo sprendimai, paremti statybų atliekomis ir vietinėms sąlygoms tinkančiais augalais, galėtų tapti platesnių miesto planavimo priemonių dalimi. Tokie sprendimai paprastai siejami su lietaus vandens valdymu vietoje, mažesne apkrova nuotekų infrastruktūrai ir stabilesnėmis sąlygomis želdiniams.

    Šaltiniai:

    – https://zielona.interia.pl/przyroda/news-wynalazek-polakow-duze-oszczednosci-zatrzymuje-wode-lepiej-niz-keramzyt,nId,23330045

    – https://www.uj.edu.pl/

  • Indonezijoje prie Kalimantano rasta milžiniška dujų telkinio atsarga: ką žada „Eni“ planai iki 2030 metų

    Indonezijoje prie Kalimantano rasta milžiniška dujų telkinio atsarga: ką žada „Eni“ planai iki 2030 metų

    Italijos energetikos bendrovė „Eni“ pranešė Indonezijoje aptikusi didelį gamtinių dujų telkinį maždaug 70 kilometrų nuo Rytų Kalimantano pakrantės. Pirminiais vertinimais, telkinyje gali būti apie 5 trilijonus kubinių pėdų dujų ir dar apie 300 mln. barelių kondensato, tai yra skystų angliavandenilių.

    „Eni“ teigimu, šis radinys gali tapti reikšmingu papildomu šaltiniu tiek vidaus rinkai, tiek eksportui. Indonezijai, siekiančiai mažinti priklausomybę nuo importuojamų energijos išteklių, tokio masto atradimas sustiprina energetinio saugumo argumentus.

    Kaip galėtų augti gavyba

    Indonezijos valdžia nurodo, kad telkinys galėtų leisti iki 2028 metais išauginti „Eni“ gavybą iki 2 mlrd. kubinių pėdų per dieną, o 2029–2030 metais pasiekti 3 mlrd. kubinių pėdų per dieną. Palyginimui, dabar „Eni“ Indonezijoje išgauna apie 600–700 mln. kubinių pėdų per dieną.

    Augti turėtų ir kondensato gavyba, kuri, valdžios vertinimu, iki 2028 metais galėtų siekti apie 90 000 barelių per dieną, o 2029–2030 metais – iki 150 000 barelių per dieną. Didesnė kondensato pasiūla teoriškai galėtų sumažinti naftos importo poreikį, ypač jei dalis žaliavos būtų perdirbama vietoje.

    „Tai milžiniškas atradimas. Be dujų, iki 2028 metais taip pat gaminsime apie 90 000 barelių kondensato, o 2029–2030 metais tai gali išaugti net iki 150 000 barelių“, – sakė Indonezijos energetikos ir mineralinių išteklių ministras Bahlilas Lahadalia.

    Energetinis saugumas ir geopolitika

    Atradimas skelbiamas tuo metu, kai Indonezija, kaip ir kitos šalys, susiduria su padidėjusiu jautrumu pasaulinėms energijos kainų svyravimo rizikoms. Nors šalis yra naftos išteklių gamintoja, ji išlieka grynoji naftos importuotoja, o vidaus kuro kainos daug metų buvo stipriai subsidijuojamos.

    Pastarosiomis savaitėmis Indonezijos vadovybė viešai kalbėjo apie derybas su Rusija dėl naftos pirkimo, kartu plėsdama partnerystes ir su Vakarų valstybėmis. Po vizito Maskvoje Indonezijos atstovai akcentavo ilgalaikį požiūrį į tiekimo stabilumą, o Prancūzijoje buvo derinami bendradarbiavimo planai energetikos transformacijos ir atsinaujinančių išteklių srityse.

    Ką tai reiškia Indonezijos energetikos miksui

    Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, 2023 metais gamtinės dujos sudarė 15,6 proc. Indonezijos energijos balanso ir 12,9 proc. elektros gamybos. Tai rodo, kad dujos šalyje išlieka svarbiu, bet ne dominuojančiu šaltiniu, todėl nauji telkiniai gali daryti įtaką tiek pramonės, tiek elektros sektoriaus planams.

    Indonezijos valdžia pabrėžia, kad naujausias „Eni“ radinys patvirtina likusį šalies naftos ir dujų potencialą. Kartu tai kelia klausimą, kaip sparčiau didinti vietinę gavybą neprieštaraujant tarptautiniams klimato tikslams ir paraleliai vystant atsinaujinančią energetiką, kurią Indonezija taip pat įvardija kaip strateginę kryptį.

    Artimiausi mėnesiai parodys, kaip greitai telkinys bus parengtas komercinei gavybai, kiek investicijų prireiks infrastruktūrai ir kokią dalį dujų Indonezija orientuos į vidaus vartojimą, o kokią – į eksportą. Energetikos rinkai tai signalas, kad Pietryčių Azija išlieka regionu, kuriame nauji dideli angliavandenilių projektai vis dar turi reikšmingą ekonominį svorį.

    Šaltiniai:

    – https://www.iea.org/countries/indonesia

    – https://www.iea.org/reports/world-energy-balances-overview

    – https://www.eni.com/en-IT/media/press-release.html

  • Lenkijos studentai suplanavo visus metus veikiantį dviračių tinklą Yellowknife: kuo jis sudomino Kanadą

    Lenkijos studentai suplanavo visus metus veikiantį dviračių tinklą Yellowknife: kuo jis sudomino Kanadą

    Lenkijos Lodzės technologijos universiteto studentų komanda parengė visus metus veikiančios dviračių infrastruktūros koncepciją Kanados miestui Yellowknife. Projektas gimė ieškant atsakymo į klausimą, kaip dviračiu saugiai judėti ten, kur žiema trunka ilgai, o sąlygos dažnai atbaido net motyvuotus dviratininkus.

    Yellowknife yra Šiaurės Vakarų teritorijų sostinė, kur šaltasis sezonas tęsiasi didžiąją metų dalį, o sniegas, ledas ir stiprūs vėjai apsunkina bet kokį aktyvų judumą. Tokiose vietovėse dviračių tinklas dažnai žlunga ne dėl idėjų trūkumo, o dėl priežiūros, saugumo ir komforto spragų.

    Sprendimai subarktiniam miestui

    Studentų pasiūlymas apima maršrutų tinklą, suskirstytą į visus metus prižiūrimas atkarpas ir sezoniškai veikiančius ruožus. Esminė idėja tokia, kad pagrindinės jungtys išliktų pravažiuojamos net žiemą, o likusi dalis prisitaikytų prie oro ir realių srautų.

    Vienas ryškiausių elementų yra autonominės stotelės priedangai ir poilsiui, kur dviratininkai galėtų trumpam sušilti, atsikvėpti ar pasinaudoti tualetu. Koncepcijoje numatyta, kad tokie taškai galėtų būti aprūpinti saulės energijos sprendimais, kad veiktų kuo savarankiškiau.

    Ne mažiau svarbi projekto dalis yra sniego ir polaidžio vandens valdymas. Siūlomos priežiūros strategijos orientuotos į tai, kad trasos būtų ne tik nuvalomos, bet ir apsaugomos nuo apledėjimo bei vandens sankaupų, kurios vėliau virsta pavojingais ledo plotais.

    Saugumas ir aiškus ženklinimas

    Koncepcijoje numatytas ir geriau matomas, žiemai pritaikytas trasų ženklinimas. Tikslas paprastas: kad dviratininkai ir kiti eismo dalyviai aiškiai atpažintų dviračių judėjimo koridorius net prasto matomumo metu, sningant ar temstant.

    Studentų komanda pabrėžia, kad infrastruktūra yra tik pusė sprendimo, nes reikia ir patikimo kasdienio veikimo modelio. Todėl projekte dėmesys skiriamas ne vien takams, bet ir tam, kaip miestas planuotų priežiūrą, prioritetus ir dviratininkų saugumo jausmą.

    Kodėl tai sudomino Kanadą

    Pasak projekto rengėjų, didžiausia kliūtis tokiose vietose iki šiol buvo saugumo ir patogumo barjeras, o ne vien atstumas ar motyvacija. „Iki šiol pagrindinė problema buvo saugumo jausmo barjeras, o temperatūra kartais nukrenta žemiau minus 40 laipsnių Celsijaus“, – sakė projekto kuratorė dr. inž. arch. Adriana Cieślak-Arkuszewska.

    Idėja sulaukė dėmesio todėl, kad pateikia ne vien vizualiai patrauklų planą, bet ir bandymą sujungti urbanistiką, klimatinius duomenis bei kasdienę priežiūros realybę. Tokia prieiga svarbi miestams, kurie ieško būdų mažinti taršą, didinti atsparumą klimatui ir plėsti tvaraus judumo galimybes net atšiauriuose regionuose.

    Projektas taip pat įsilieja į platesnę diskusiją apie žiemos dviračių miestus, kur sėkmę lemia nuosekli priežiūra ir prioritetai, o ne vien naujai nutiesti takai. Ši tema dažnai aptariama remiantis Šiaurės šalių patirtimis, nes būtent ten išbandyti sprendimai, kaip užtikrinti dviračių eismą šaltuoju sezonu.

    Kol kas tai yra koncepcinis darbas, tačiau jis jau paskatino platesnius svarstymus apie tai, ar visus metus veikianti dviračių sistema gali tapti reali ir tokiame klimate kaip Yellowknife. Studentai neatmeta galimybės ateityje nuvykti į miestą ir įvertinti, kaip jų pasiūlymai atrodytų praktikoje.

    Šaltiniai:
    – https://www.canada.ca/en/environment-climate-change/services/ice-forecasts-observations/latest-conditions/climate-normals.html
    – https://weatherspark.com/y/150203/Average-Weather-in-Yellowknife-Canada-Year-Round
    – https://nacto.org/publication/urban-bikeway-design-guide/maintenance/