CP v2

Category: Technologijos

  • „ServiceNow“ akcijos smigo: Artimųjų Rytų karas sustabdė sandorius ir smogė pajamų augimui

    „ServiceNow“ akcijos smigo: Artimųjų Rytų karas sustabdė sandorius ir smogė pajamų augimui

    Programinės įrangos bendrovės „ServiceNow“ akcijos smuko apie 14 proc. po to, kai įmonė paskelbė ketvirčio rezultatus ir pripažino, kad užsitęsęs konfliktas Artimuosiuose Rytuose atidėjo dalį didelių sutarčių. Nors skaičiai nežymiai pranoko analitikų prognozes, investuotojus nuvylė sulėtėjusi prenumeratos pajamų dinamika.

    Per ketvirtį „ServiceNow“ pajamos siekė apie 3,48 mlrd. eurų, kai rinkoje buvo tikėtasi maždaug 3,45 mlrd. eurų. Pakoreguotas pelnas vienai akcijai sudarė apie 0,89 euro ir taip pat vos viršijo prognozes.

    Bendrovė nurodė, kad prenumeratos pajamų augimą maždaug 75 baziniais punktais neigiamai paveikė vėluojantys kelių didelių vietoje diegiamų sprendimų sandorių uždarymai Artimuosiuose Rytuose. Prenumeratos pajamos sudarė apie 3,39 mlrd. eurų ir buvo kiek didesnės už rinkos lūkesčius, tačiau rinkai svarbesnis tapo signalas apie sandorių laiko riziką.

    „Mūsų visų metų gairės atspindi apdairų vertinimą dabartinėje geopolitinėje aplinkoje“, – sakė finansų vadovė Gina Mastantuono.

    Bendrovė taip pat pakėlė 2026 finansinių metų prenumeratos pajamų prognozę iki maždaug 14,54–14,58 mlrd. eurų. Vis dėlto vadovybė pabrėžė, kad dėl geopolitinių įtampų didesnė rizika tenka būtent sandorių uždarymo laikui, o ne pačiai paklausai, todėl prognozėse sąmoningai palikta daugiau atsargos.

    DI strategija ir partnerystės

    „ServiceNow“ pastaraisiais ketvirčiais aktyviai investuoja, siekdama pozicionuoti savo platformą kaip įmonių procesų ir DI sprendimų valdymo centrą. Pasak vadovybės, DI produktų portfelis toliau lenkia vidutinius įmonės augimo tempus ir bendrovė laikosi tikslo 2026 metais viršyti 923 mln. eurų metinių pajamų ribą šiame segmente.

    Įmonė pranešė ir apie bendradarbiavimo plėtrą su „Google“ debesijos padaliniu, siekdama platesnio sprendimų suderinamumo ir didesnio įdiegimų mastelio. Tokios partnerystės rinkoje vertinamos kaip būdas greičiau diegti DI funkcijas įmonėms, kurios nori išlaikyti duomenų kontrolę ir laikytis saugumo reikalavimų.

    Akcijų supirkimas ir įsigijimai

    Per ketvirtį „ServiceNow“ supirko apie 20 mln. savo akcijų, tai yra daugiau nei dvigubai daugiau nei per visus 2025 metus. Anksčiau valdyba buvo patvirtinusi papildomą 4,62 mlrd. eurų vertės akcijų supirkimo programą, kuri dažnai interpretuojama kaip signalas apie vadovybės pasitikėjimą ilgalaike verte.

    Bendrovė taip pat užbaigė kibernetinio saugumo įmonės „Armis“ įsigijimą, kurio vertė siekė apie 7,16 mlrd. eurų. Rinkai tai svarbu dėl augančių kibernetinių rizikų ir vis griežtesnių reguliacinių reikalavimų, ypač tarptautinėse organizacijose, kur technologijų pirkimus vis dažniau lydi geopolitinės patikros.

    „ServiceNow“ akcijos nuo metų pradžios buvo kritusios apie 30 proc., tad šis pranešimas tapo dar vienu priminimu, kad net sparčiai augančios debesijos programinės įrangos bendrovės išlieka jautrios geopolitiniams sukrėtimams. Investuotojų akys dabar krypsta į tai, ar atidėti sandoriai bus uždaryti artimiausiais ketvirčiais, ir ar DI produktų augimas sugebės kompensuoti svyruojantį stambių kontraktų ritmą.

    Šaltiniai:

    – https://www.cnbc.com/2026/04/23/servicenow-now-q1-earnings.html

    – https://investor.servicenow.com/financials/quarterly-results/default.aspx

    – https://newsroom.servicenow.com/press-releases/details/2026/ServiceNow-completes-Armis-acquisition-closing-the-gap-between-asset-visibility-and-cyber-risk/default.aspx

  • Jimas Crameris atskleidė triuką: taip investuotojai nepražiopso DI akcijų šuolio

    Jimas Crameris atskleidė triuką: taip investuotojai nepražiopso DI akcijų šuolio

    JAV finansų komentatorius Jimas Crameris investuotojams pasiūlė psichologinį metodą, kuris, anot jo, padeda lengviau apsispręsti perkant sparčiai brangstančias akcijas. Jo teigimu, karštoje rinkoje dažnai pralaimi ne tie, kurie klysta dėl verslo kokybės, o tie, kurie per ilgai laukia „tobulos“ kainos.

    Crameris pasakojo ankstyvos karjeros pamoką iš prekybos salės: kolega esą siūlydavo kainą mintyse padalyti iš 10, kad sprendimas atrodytų mažiau bauginantis. Toks perrėminimas, jo vertinimu, padeda susitaikyti su mintimi, kad už stiprias bendroves kartais tenka mokėti brangiau.

    „Karštoje rinkoje reikia disciplinos mokėti daugiau už puikias akcijas, kad nepraleistum didžiųjų laimėtojų“, – sakė J. Crameris.

    DI bumas ir praleistos progos

    Šis komentaras nuskambėjo rinkai išgyvenant dar vieną etapą, kai investuotojų dėmesį ypač traukia su DI ir duomenų centrų plėtra susijusios bendrovės. Pastaraisiais metais technologijų sektoriuje ryškėjo tendencija, kad dideli kapitalo srautai koncentruojasi keliuose lyderiuose, o kainų kilimą palaiko ne tik gerėjantys rezultatai, bet ir lūkesčiai dėl ilgalaikės paklausos.

    Crameris pripažino, kad jam patikusios bendrovės ankstyvose ralio stadijose nebuvo nupirktos jo sekamam portfeliui, todėl jis tai vadina akcijomis, kurios paspruko iš rankų. Tarp tokių paminėtos „Micron“, „Advanced Micro Devices“ ir „Dell Technologies“.

    „Man nepatinka pirkti akcijų, kurios jau bėga. Tačiau beveik visos jos kyla kasdien, nes pirkėjų apetitas nenumaldomas“, – sakė J. Crameris.

    Palūkanos, rizika ir disciplina

    Anot jo, problema dažnai slypi investavimo stiliuje: kainai jautrus pirkėjas linkęs laukti patogesnio įėjimo taško, o momentum tipo rinkoje korekcijos gali ir neateiti. Tokiu metu sprendimą labiau lemia ne vien tradiciniai vertinimo rodikliai, bet ir kapitalo srautai, institucinių investuotojų paklausa bei lūkesčiai dėl ateities pelnų.

    Vis dėlto Crameris pabrėžė, kad nesiūlo atsisakyti disciplinos ar statyti visko ant kelių karštų vardų. Jo siūlomas kompromisas yra selektyvus: nedidelei daliai portfelio taikyti must-own požiūrį, tačiau išlaikyti diversifikaciją ir stebėti palūkanų normų aplinką, nes ji daro įtaką augimo akcijų vertinimams.

    „Jei norite pirkti šias karštas akcijas, nebūkite pernelyg nedrąsūs. Kol obligacijų rinka stabili ir jūs išliekate diversifikuoti, jos gali toliau uždirbti jums pinigus“, – sakė J. Crameris.

    Rinkos istorija rodo, kad sparčiausiai brangstančios akcijos gali duoti įspūdingą grąžą, tačiau kartu būna ir jautriausios nusivylimui, kai lūkesčiai tampa per dideli. Todėl ekspertai dažniausiai ragina derinti augimo potencialą su rizikos kontrole, o sprendimus grįsti ne vien nuotaikomis, bet ir finansiniais rezultatais, konkurencine padėtimi bei sektoriaus ciklu.

    Šaltiniai:

    – https://www.cnbc.com/2025/02/26/jim-cramers-strategy-to-avoid-missing-out-on-big-winners.html

    – https://www.cnbc.com/2025/02/26/memory-stocks-work-because-of-shortages-says-jim-cramer.html

  • „Tesla“ akcijos šovė beveik 8 proc.: E. Muskas skelbia apie naują DI lustą ir gamyklas

    „Tesla“ akcijos šovė beveik 8 proc.: E. Muskas skelbia apie naują DI lustą ir gamyklas

    „Tesla“ akcijos trečiadienį pabrango beveik 8 proc. ir prekybos sesiją užbaigė ties maždaug 362 eurais už akciją. Rinkos reakciją paskatino bendrovės vadovo Elono Musko pareiškimai apie artėjantį naujos kartos DI lusto AI5 proveržį.

    Pasak E. Musko, lustas pasiekė svarbų inžinerinį etapą ir artėja prie gamybos fazės. Investuotojams tai signalizuoja, kad „Tesla“ siekia daugiau kontrolės kritinėje technologijų grandinėje, kuri apima autonominio vairavimo sistemas, robotiką ir duomenų centrų skaičiavimus.

    Lustai, gamyklos ir partneriai

    „Tesla“ taip pat planuoja Ostine, Teksase, statyti dvi pažangias lustų gamyklas kartu su „SpaceX“. Viena jų būtų skirta lustams automobiliams ir humanoidiniams robotams, kita – lustams, numatytiems naudoti orbitiniuose duomenų centruose.

    Prie vadinamojo Terafab projekto, remiantis viešai skelbta informacija, prisijungė ir „Intel“. Ši detalė svarbi dėl to, kad puslaidininkių rinkoje didėja konkurencija ne tik tarp tradicinių gamintojų, bet ir tarp technologijų bei automobilių bendrovių, kurios vis dažniau kuria nuosavus lustus.

    Kas keičiasi „Tesla“ produktų strategijoje

    „Tesla“ šiuo metu siūlo „Model 3“, „Model Y“ ir „Cybertruck“. Bendrovė yra paskelbusi, kad nutraukė „Model S“ ir „Model X“ pardavimus, siekdama perorientuoti dalį gamybos pajėgumų į humanoidinį robotą „Optimus“.

    Rinkai papildomą impulsą suteikė ir analitikų vertinimai. „UBS“ neseniai pakeitė poziciją iš rekomendacijos parduoti į laikyti ir pakoregavo tikslinę kainą, o tarp argumentų įvardijo informaciją apie galimą naują, mažesnį ir pigesnį visureigį, kuris galėtų išplėsti dabartinę „Tesla“ modelių pasiūlą.

    Programinės įrangos atnaujinimai ir robotaksi bandymai

    Pastaruoju metu „Tesla“ išleido pavasarinį automobilio programinės įrangos atnaujinimą, kuriuo siekiama supaprastinti prenumeratos įsigijimą ir suteikti daugiau statistikos apie „Full Self Driving“ (prižiūrimą) naudojimą. Ši funkcija gali automatizuoti dalį vairavimo veiksmų, tačiau vis dar reikalauja aktyvios vairuotojo priežiūros ir nereiškia visiško autonomiškumo.

    Bendrovė taip pat testuoja nedidelį skaičių be vairuotojo veikiančių automobilių savo robotaksi pavežėjimo paslaugoje Ostine. Tuo pačiu „Tesla“ automobiliuose integruojamos ir papildomos DI funkcijos, įskaitant balso komandomis aktyvuojamą pokalbių asistentą, siekiant padidinti naudojimo patogumą.

    Nors E. Muskas daugiau nei dešimtmetį kartoja, kad „Tesla“ artėja prie plačiai prieinamo be vairuotojo veikiančio sprendimo, rinka vis dar vertina progresą pagal realius diegimus, reguliavimo aplinką ir saugumo rezultatus. Dėl to kiekviena žinia apie lustų pažangą ir gamybinius pajėgumus investuotojams tampa ne tik technologiniu, bet ir strateginiu signalu.

    Šaltiniai:

    – https://www.cnbc.com/2026/04/23/tesla-stock-adds-nearly-8percent-as-elon-musk-touts-chip-progress.html

    – https://www.cnbc.com/2026/03/23/musk-says-spacex-and-tesla-to-build-advanced-chip-factories-in-austin.html

    – https://www.cnbc.com/2026/04/13/intel-stock-historic-winning-streak.html

    – https://www.cnbc.com/2026/04/14/tuesday-biggest-analyst-calls-include-apple-tesla-crocs-gm-ford.html

    – https://www.cnbc.com/2026/01/28/tesla-ending-model-s-x-production.html

  • „IBM“ vadovas įspėja: karas su Iranu ir DI grėsmės verčia atsargiai vertinti 2026 metus

    „IBM“ vadovas įspėja: karas su Iranu ir DI grėsmės verčia atsargiai vertinti 2026 metus

    Technologijų bendrovės „IBM“ vadovas Arvindas Krishna teigia, kad karo tarp Irano ir kitų geopolitinių įtampų poveikis didina neapibrėžtumą, todėl įmonė atsargiau vertina artimiausių ketvirčių perspektyvas. Nors pirmojo ketvirčio rezultatai pranoko analitikų prognozes, bendrovė reikšmingai nekeičia metinių gairių dėl išorinių rizikų.

    Pasak A. Krishnos, vienas jautriausių kanalų yra energijos kainos ir jų įtaka infliacijai. Jei dėl naftos kainų šuolio vartotojai pradėtų taupyti, tai netiesiogiai paveiktų ir „IBM“, nes dalis jos klientų yra didelės vartojimo sektoriaus įmonės, kurios recesinių nuotaikų metu dažniausiai pirmiausia mažina išlaidas technologijoms.

    „Jei dėl naftos infliacija didės, žmonės gali išleisti mažiau. Tuomet klientai ieškos, kaip suvaldyti kaštus, ir gali pirkti mažiau“, – sakė A. Krishna.

    „IBM“ nurodė, kad pirmojo ketvirčio pajamos siekė apie 14,7 mlrd. eurų, kai rinkos lūkesčiai buvo mažesni. Pakoreguotas pelnas akcijai sudarė apie 1,8 euro ir taip pat viršijo prognozes, o programinės įrangos segmentas išliko pagrindiniu augimo varikliu.

    Ypatingas dėmesys tenka „Red Hat“ rezultatams, nes šis padalinys yra svarbus „IBM“ hibridinės debesijos strategijai, orientuotai į įmonių infrastruktūros modernizavimą. Bendrovė akcentuoja, kad organizacijos, ieškančios efektyvumo, dažniau renkasi sprendimus, leidžiančius sujungti nuosavus duomenų centrus su viešaisiais debesijos resursais.

    Europa ir Artimieji Rytai

    A. Krishna pažymėjo, kad papildomas atsargumo signalas ateina iš Europos, kur verslo ir vartotojų lūkesčiai jautrūs jau ne pirmam sukrėtimų etapui. Jo teigimu, po pandemijos ir karo Ukrainoje rinkos dalyviai išmoko gyventi nuolatinėje įtampoje, tačiau dabartinę situaciją vertina atsargiai, o aiškesnis vaizdas gali paaiškėti tik po kelių mėnesių.

    „IBM“ vadovas kartu pabrėžė, kad bendrovės veikla Artimuosiuose Rytuose, nepaisant konflikto, laikėsi stabiliau, nei būtų galima tikėtis iš geopolitinių antraščių. Tai rodo, kad dalis įmonių IT projektų, ypač susijusių su kritinėmis sistemomis, net ir sudėtingu laikotarpiu nėra lengvai sustabdomi.

    DI lenktynės ir kibernetinio saugumo rizika

    Interviu metu A. Krishna aptarė ir pastaruoju metu išaugusią įtampą dėl dirbtinio intelekto modelių, kurie gali pagreitinti programinės įrangos spragų paiešką. Tokios galimybės didina produktyvumą saugumo komandoms, tačiau kartu kelia riziką, kad pažeidžiamumai bus randami ir išnaudojami gerokai greičiau, nei organizacijos spės juos užlopyti.

    „Nėra abejonių, kad tai gali rasti ir išnaudoti pažeidžiamumus tokiu greičiu ir mastu, kokio iki šiol nematėme“, – sakė A. Krishna.

    Jis taip pat teigė, kad technologijų sektoriuje proveržiai dažnai greitai kopijuojami, todėl vieno tiekėjo pristatytas sprendimas retai ilgai išlieka vienintelis. Dėl to, pasak jo, rinkoje galima tikėtis intensyvesnių DI funkcijų varžybų, o kartu ir didesnio reguliuotojų bei didžiųjų organizacijų dėmesio kibernetinio saugumo valdymui.

    „IBM“ pastaraisiais metais savo strategiją sieja su verslui skirtais DI produktais, hibridine debesija ir konsultacinėmis paslaugomis. Vis dėlto bendrovės vadovo komentarai rodo, kad net ir stiprūs ketvirčio skaičiai nebūtinai reiškia agresyvesnes prognozes, kai geopolitika, energijos kainos ir kibernetinės grėsmės gali greitai pakeisti klientų išlaidų prioritetus.

    Šaltiniai:

    – https://www.cnbc.com/2026/04/22/ibm-q1-earnings-report-2026.html

    – https://www.cnbc.com/2026/04/22/strait-of-hormuz-ships-attacked-iran-war.html

    – https://www.cnbc.com/2026/04/07/anthropic-claude-mythos-ai-hackers-cyberattacks.html

  • „Ford“ elektrifikacijos vadovas traukiasi: pertvarka atskleidė ambicingą planą iki 2029 metų

    „Ford“ elektrifikacijos vadovas traukiasi: pertvarka atskleidė ambicingą planą iki 2029 metų

    JAV automobilių gamintoja „Ford“ pranešė, kad iš pareigų traukiasi už elektrines transporto priemones, skaitmeninę plėtrą ir dizainą atsakingas vadovas Doug Field. Pokytis vyksta įmonei pertvarkant vadovų struktūrą ir veiklos modelį, siekiant greičiau įgyvendinti strateginius tikslus.

    Pasak bendrovės, D. Field pasirinko palikti įmonę po maždaug mėnesio pereinamojo laikotarpio. Pats vadovas viešai konkrečių tolimesnių planų neįvardijo, tačiau „Ford“ sprendimą pristatė kaip natūralią perėjimo į kitą veiklos etapą dalį.

    Kas keičiasi „Ford“ viduje

    Kartu „Ford“ paskelbė apie naują vykdomosios vadovybės struktūrą ir įkūrė Produktų kūrimo ir industrializacijos padalinį. Jam vadovaus ilgametis „Ford“ vadovas ir operacijų vadovas Kumar Galhotra, o tikslas įvardijamas aiškiai: sujungti produktų kūrimą, gamybos parengtį ir technologinę plėtrą į vientisą grandinę.

    Bendrovė aiškina, kad taip bus integruotos ir iki šiol D. Field kuruotos sritys su globalia pramonine sistema, kad būtų lengviau pasiekti „Ford+“ plane numatytus rodiklius. Tarp jų minimas 8 proc. pakoreguotas EBIT pelningumas iki 2029 metų.

    „Tai labai svarbi akimirka mūsų kitam etapui. Manome, kad šis organizacinis pokytis padės įgyvendinti pagrindinius Ford+ tikslus“, – sakė „Ford“ vadovas Jim Farley.

    Elektriniai modeliai ir programinė įranga

    Vadovo pasitraukimas skelbiamas tuo metu, kai „Ford“ ruošiasi naujos kartos elektrinių automobilių startui. J. Farley viešai yra pabrėžęs, kad kitas elektrinių modelių etapas bendrovei gali būti toks pat reikšmingas, kaip istorinis „Model T“ vaidmuo.

    Vadovybė nurodo, kad vienas svarbiausių artimiausių projektų yra vidutinio dydžio pikapas, kuriamas ant UEV platformos ir planuojamas kitais metais. „Ford“ teigia, kad projektas yra stabilios būklės ir po D. Field išėjimo bus tęsiamas naujoje struktūroje.

    „Ford pasikeis, kai šiuos produktus atvesime iki finišo. Mano komanda pasirengusi ir pasirengusi įgyvendinti“, – sakė D. Field.

    Ambicingi tikslai iki 2029 metų

    „Ford“ tikina planuojanti itin intensyvų produktų, programinės įrangos ir paslaugų atnaujinimą. Bendrovė skelbia siekianti iki 2029 metų atnaujinti apie 80 proc. Šiaurės Amerikos modelių portfelio pagal apimtį ir apie 70 proc. viso pasaulinio portfelio pagal apimtį.

    Numatoma, kad pokyčiai apims ne tik elektromobilius, bet ir naujas jėgaines, programinės įrangos atnaujinimus bei skaitmenines paslaugas. Iki 2030 metų „Ford“ planuoja, kad 90 proc. pasaulinių modelių turės elektrifikuotas pavaras, įskaitant hibridus, didesnio nuotolio elektrines versijas ir pilnai elektrinius automobilius.

    Taip pat skelbiama, jog 90 proc. automobilių pagal apimtį turėtų turėti atnaujintas elektrines architektūras, pačios „Ford“ kurtas naudotojo patirtis ir pažangias nuotolinių programinės įrangos atnaujinimų galimybes. Tai siejama ir su „BlueCruise“ pagalbos vairuotojui sistema bei ilgalaikiu tikslu iki 2028 metų priartėti prie važiavimo be akių kontrolės scenarijų tam tikromis sąlygomis.

    „Ši nauja struktūra leidžia mums judėti greičiau, mažinti sudėtingumą ir užtikrinti geresnę kokybę bei efektyvumą“, – sakė J. Farley.

    Foną temdo dideli nurašymai

    Nors „Ford“ permainas pristato kaip pagreitį suteikiantį sprendimą, pastaraisiais metais bendrovės programinės įrangos ir elektromobilių iniciatyvoms teko susidurti su iššūkiais. JAV žiniasklaida skelbė, kad 2025 metų pabaigoje „Ford“ paskelbė apie maždaug 18 milijardų eurų vertės nurašymą, siejamą su elektromobilių plėtros pristabdymu ir prioritetų peržiūra.

    To paties konteksto fone minėti ir konkurentai, pavyzdžiui, „General Motors“, kuri viešai buvo pranešusi apie maždaug 7 milijardų eurų panašaus pobūdžio sąnaudas. Tokie skaičiai atspindi platesnę pasaulinę tendenciją: automobilių gamintojai peržiūri ankstesnes prielaidas dėl paklausos augimo tempo, kainų spaudimo ir investicijų į baterijų bei programinės įrangos ekosistemas grąžos.

    „Su šia vieninga organizacija, tikiu, esame geriau pasirengę tiekti aukštos kokybės automobilius, pažangias skaitmenines patirtis ir pelningas paslaugas mastu“, – sakė K. Galhotra.

    „Ford“ taip pat pranešė apie papildomus pokyčius pažangių transporto priemonių vystymo veiklose ir Europos gamybos planuose, tačiau detalių apimtis priklausys nuo atskirai pristatomų sprendimų.

    Analitikų vertinimu, vadovybės pertvarkos tradicinėse automobilių bendrovėse dažnėja, nes rinka reikalauja vienu metu greitinti naujų modelių kūrimą, mažinti kaštus ir kurti programinės įrangos pagrindu veikiančias paslaugas. Ši dinamika ypač svarbi, kai elektromobilių segmente stiprėja kainų konkurencija, o vartotojai vis dažniau vertina ne tik nuvažiuojamą atstumą, bet ir įkrovimo infrastruktūrą, skaitmenines funkcijas bei likutinę vertę.

    „Ford“ atveju artimiausi mėnesiai parodys, ar naujas valdymo modelis padės greičiau išleisti naujos kartos elektrinius modelius ir priartėti prie deklaruojamo pelningumo tikslo, kartu suvaldant rizikas, kurias pastaruoju metu išryškino dideli nurašymai ir lėtesnis nei tikėtasi kai kurių EV programų atsiperkamumas.

    Šaltiniai:
    – https://www.cnbc.com/2026/02/19/ford-ev-chief-doug-field-leaving-restructuring.html
    – https://www.ford.com/corporate/news/articles/
    – https://investor.ford.com/investors/default.aspx

  • „ServiceNow“ vadovas atviras: DI kels našumą, todėl laisvų etatų nebeužpildys

    „ServiceNow“ vadovas atviras: DI kels našumą, todėl laisvų etatų nebeužpildys

    JAV verslo programinės įrangos bendrovės „ServiceNow“ generalinis direktorius Billas McDermottas teigia, kad dirbtinis intelektas turėtų taip padidinti darbuotojų našumą, jog įmonei nebereikės skubėti užpildyti dalies laisvų darbo vietų. Jo teigimu, 2027 metų pradžioje darbuotojų skaičius gali likti panašus kaip 2026 metų pradžioje, net ir integruojant įsigijimus.

    Vadovo logika paprasta: natūrali kaita, kai dalis žmonių išeina iš darbo, ateityje bus kompensuojama ne naujais etatais, o didesniu efektyvumu. Taip, pasak jo, galima išlaikyti organizacijos kultūrą ir aukštus rezultatus, kartu mažinant sąnaudas ir didinant laisvųjų pinigų srautų maržą.

    „Kai įmonėje vyksta darbuotojų kaita, nebereikia kiekvienos pozicijos užpildyti iš naujo. Galime išlaikyti stiprią kultūrą, aukštus standartus ir kartu pasiekti didžiulį efektyvumą, kuris didina laisvųjų pinigų srautų maržą“, – sakė Billas McDermottas.

    Diskusijos apie tai, kad DI padeda taupyti ir keičia darbo rinką, pastaraisiais metais suintensyvėjo visame technologijų sektoriuje. Kai kurios bendrovės, skelbdamos apie kaštų mažinimą ar restruktūrizavimą, tiesiogiai mini automatizavimą, DI įrankius ir vadinamuosius agentus, kurie perima dalį rutininių užduočių.

    Rinką išgąsdino, nors rezultatai pagerėjo

    „ServiceNow“ po 2026 metų pirmojo ketvirčio rezultatų paskelbimo pranešė viršijusi analitikų lūkesčius tiek pajamų, tiek pelningumo eilutėse ir pakėlė metų prognozes. Vis dėlto akcijos kaina smuko 12 proc., o tai rodo, kad investuotojai jautriai reaguoja ne tik į skaičius, bet ir į DI kuriamą neapibrėžtumą programinės įrangos rinkoje.

    Pats B. McDermottas tikina, kad bendrovė išsiskiria DI skatinamu augimu ir kad ją klaidinga vertinti kaip „dar vieną“ programinės įrangos įmonę. Jis atkreipė dėmesį į augantį užsakymų portfelį ir likusių įsipareigojimų didėjimą, kuris, pasak jo, rodo tvirtą paklausą.

    Keičiasi prenumeratų modeliai ir kainodara

    „ServiceNow“ vadovas taip pat sureagavo į rinkoje dažnai keliamą klausimą, ar tradicinės prenumeratos pagal vartotojų skaičių nepraras reikšmės, kai įmonėse plėsis DI agentai. Jo teigimu, nemaža dalis naujos veiklos jau ateina iš vartojimu grįstos kainodaros, o ne vien iš papildomų vartotojų licencijų.

    Tokios tendencijos atspindi platesnį pokytį įmonių IT rinkoje, kur vis dažniau siekiama mokėti už realiai sunaudotus pajėgumus, skaičiavimus ar integracijas. Dalis tiekėjų eksperimentuoja su žetonais paremtais modeliais, infrastruktūros ar jungčių įkainiais, o tai leidžia lanksčiau pritaikyti sprendimus prie skirtingo dydžio klientų.

    Geopolitika ir regioniniai pardavimų ypatumai

    B. McDermottas pripažino, kad makroaplinka ir geopolitiniai veiksniai daro įtaką verslui, įskaitant padėtį Artimuosiuose Rytuose. Jo teigimu, kai kuriose šalyse klientai dažniau reikalauja vietinio diegimo, o tokiais atvejais pajamos pripažįstamos kitaip nei debesijos prenumeratose, todėl pardavimų svyravimai gali greičiau atsispindėti rezultatuose.

    Jis teigė matantis ženklų, kad situacija regione stabilizuojasi, o verslo pokalbiai atsinaujina. Vis dėlto investuotojams tai primena, jog net ir greitai augančios technologijų įmonės nėra apsaugotos nuo regioninių rizikų ir jų įtakos atsiskaitymams bei pajamų pripažinimo dinamikai.

    Platesniame kontekste DI pažadas didinti produktyvumą vis dažniau siejamas ne tik su naujų produktų kūrimu, bet ir su personalo planavimu. Vis daugiau įmonių kalba apie tai, kad artimiausiais metais didžiausias pokytis gali būti ne masiniai atleidimai, o lėtesnis samdymas ir mažesnis poreikis pakeisti kiekvieną išėjusį darbuotoją.

    „ServiceNow“ vadovo žinutė rinkai aiški: įmonė tikisi auginti efektyvumą, o ne komandas, ir tokiu būdu gerinti finansinius rodiklius. Tačiau investuotojai kartu vertins, ar DI investicijos virs tvariu augimu, o kainodaros pokyčiai nepakenks ilgalaikėms pasikartojančioms pajamoms.

    Šaltiniai:

    – https://www.cnbc.com/2026/04/23/ai-will-boost-productivity-so-servicenow-wont-have-to-backfill-open-jobs-ceo-says.html

    – https://www.servicenow.com/company/investor-relations.html

  • „Tesla“ pralenkė pelno prognozes, bet pajamos nuvylė: maržos šoktelėjo, išlaidos auga

    „Tesla“ pralenkė pelno prognozes, bet pajamos nuvylė: maržos šoktelėjo, išlaidos auga

    Elektromobilių gamintoja „Tesla“ paskelbė 2026 metų pirmojo ketvirčio rezultatus: nors pajamos buvo mažesnės, nei tikėjosi analitikai, pelno rodikliai pranoko prognozes. Investuotojų reakcija buvo permaininga, nes bendrovė kartu pranešė, kad šiemet planuoja išleisti apie 4,5 mlrd. eurų daugiau, nei buvo numatyta anksčiau.

    Pagal ketvirčio ataskaitą, „Tesla“ pajamos siekė apie 19,7 mlrd. eurų, kai rinkos lūkesčiai buvo maždaug 19,9 mlrd. eurų. Pakoreguotas pelnas akcijai sudarė 0,36 euro, o analitikai prognozavo apie 0,33 euro.

    Metinis pajamų augimas sudarė 16 proc., tačiau bendrovė ir toliau jaučia spaudimą pagrindinėje automobilių veikloje. Konkurencija auga tiek Kinijoje, kur stiprėja BYD ir „Xiaomi“, tiek kitose rinkose, o vartotojų pasirinkimus vis labiau lemia kaina, technologijos ir modelių atnaujinimo tempas.

    Maržos pagerėjo, bet rizikų daugėja

    Grynasis pelnas per ketvirtį padidėjo iki maždaug 420 mln. eurų, palyginti su apie 360 mln. eurų prieš metus. „Tesla“ taip pat pranešė, kad automobilių bendrasis pelningumas, neįtraukiant aplinkosauginių reguliavimo kreditų pardavimo, pasiekė 19,2 proc. ir buvo didžiausias per visus praėjusius metus.

    Bendrovė nurodė, kad maržas gerino didesnė vidutinė pardavimo kaina ir mažesnės vidutinės sąnaudos vienam automobiliui dėl pigesnių medžiagų. Tuo pat metu dalį pelno, pasak įmonės, didino vienkartiniai veiksniai, susiję su muitais ir automobilių garantijų apskaita.

    Didėja investicijos ir ambicijos

    Kapitalo išlaidos per ketvirtį išaugo 67 proc. iki maždaug 2,2 mlrd. eurų. Finansų vadovas Vaibhav Taneja investuotojams nurodė, kad šiemet kapitalo išlaidos turėtų viršyti apie 22 mlrd. eurų, kai ankstesnėse prognozėse buvo minėta apie 17,6 mlrd. eurų.

    „Tesla“ jau anksčiau buvo paskelbusi, kad planuoja pasiūlyti labiau įperkamų „Model Y“ ir „Model 3“ versijų. Tai vertinama kaip bandymas stabilizuoti paklausą rinkoje, kur pirkėjai vis jautriau reaguoja į kainas, o konkurentai siūlo pigesnius ir technologiškai naujesnius modelius.

    Energijos verslas smuko, dėmesys krypsta į DI

    Energijos padalinys, kuriame „Tesla“ parduoda saulės elektrinių sprendimus ir energijos kaupimo sistemas, ketvirtį sugeneravo apie 2,1 mlrd. eurų pajamų. Tai buvo 12 proc. mažiau nei prieš metus, o kritimas rodo, kad bendrovei šioje srityje reikia atlaikyti tiek paklausos svyravimus, tiek kainų spaudimą.

    Bendrovės vadovas Elonas Muskas pastaruoju metu aktyviai akcentuoja autonominio vairavimo ir humanoidinių robotų kryptis, kurios remiasi DI pažanga. „Tesla“ teigia, kad antrojo ketvirčio metu turėtų prasidėti pasirengimas pirmajai didelio masto „Optimus“ gamyklai, o pirmos kartos linijos tikslas įvardijamas itin ambicingas.

    „Konkurentai tiesiogine prasme analizuoja kiekvieną kadrą ir kopijuoja tai, ką darome, todėl humanoidą geriau pristatyti arčiau gamybos starto“, – sakė Elonas Muskas.

    Dar viena reikšminga žinia klientams susijusi su būsimomis „Full Self-Driving“ funkcijomis. Pasak E. Musko, senesni „Tesla“ automobiliai su „Hardware 3“ kompiuteriais nepalaikys planuojamų neprižiūrimo autonominio vairavimo sprendimų, todėl bendrovė svarsto nuolaidų iškeitimo ir įrangos atnaujinimo programą.

    Rinkoje „Tesla“ rezultatai stebimi ypač atidžiai, nes tai viena pirmųjų didžiųjų technologijų bendrovių, pranešusių ketvirčio finansus. Investuotojai vertina ne tik dabartinius skaičius, bet ir tai, ar augančios investicijos į autonomiją, robotiką ir gamybą taps realiu pajamų šaltiniu artimiausiais metais.

    Šaltiniai:
    – https://assets-ir.tesla.com/tesla-contents/IR/TSLA-Q1-2026-Update.pdf
    – https://www.cnbc.com/2026/04/23/tesla-q1-2026-earnings.html

  • Sedanų sugrįžimas JAV: kodėl Toyota ir Kia laimi, o amerikiečiai priversti persigalvoti

    Sedanų sugrįžimas JAV: kodėl Toyota ir Kia laimi, o amerikiečiai priversti persigalvoti

    JAV naujų automobilių rinkoje sedanai pastarąjį dešimtmetį traukėsi, nes pirkėjai masiškai rinkosi visureigius ir pikapus. Tačiau 2026 metais vis garsiau kalbama apie posūkį: brangstant automobiliams ir degalams, daliai vairuotojų sedanai vėl tampa patraukliausia, praktiška išeitimi.

    Rinkos paradoksas akivaizdus: didieji JAV gamintojai ilgai mažino lengvųjų automobilių pasiūlą, o segmentą užėmė Japonijos, Pietų Korėjos ir Vokietijos markės. Būtent jos kasmet parduoda šimtus tūkstančių mažesnių modelių ir išlaiko platų pasirinkimą pirkėjams, ieškantiems pigesnio įėjimo į naują automobilį.

    Vidutinė naujo automobilio kaina JAV pastaraisiais metais laikosi arti 50 000 JAV dolerių ribos, tai yra maždaug 46 000 eurų. Tuo metu kompaktiškas sedanas, kurio pradinė kaina apie 22 000 JAV dolerių, arba apie 20 000 eurų, daugeliui tampa vienintele realia alternatyva naujam automobiliui įsigyti.

    Kodėl užsienio markės laimi

    Gamintojų atstovai pripažįsta, kad sedanų stiprybė šiandien pirmiausia yra įperkamumas. Pirkėjams tai reiškia mažesnę mėnesio įmoką, dažnai mažesnes degalų sąnaudas ir paprastesnį pasirinkimą, kai panašaus dydžio visureigis kainuoja pastebimai daugiau.

    „Viskas susiveda į įperkamumą“, – sakė Kia USA produktų planavimo viceprezidentas Orthas Hedrickas.

    Pasak jo, „Kia“ kompaktiškas sedanas K4 ir jo pirmtakas „Kia Forte“ pernai tapo antru perkamiausiu prekės ženklo modeliu, o pardavimai gerokai viršijo planus. Rinkoje tai rodo paprastą tendenciją: kai finansinis spaudimas didėja, pirkėjai grįžta prie racionalesnių kėbulo tipų.

    Panaši dinamika matoma ir „Toyota“ rezultatuose. Nors perkamiausias modelis išlieka RAV4, gamintojas vis dar parduoda didelius „Camry“ ir „Corolla“ kiekius, kurie sudaro reikšmingą dalį šalia populiariausių visureigių pardavimų. Tai signalizuoja, kad sedanų paklausa išliko, net jei jų rinkos dalis sumažėjo.

    Kas verčia JAV gamintojus persvarstyti planus

    JAV gamintojai, kurie anksčiau beveik pasitraukė iš sedanų ir kupė, dabar vis dažniau kalba apie poreikį turėti pigesnių modelių, kad pritrauktų naujus pirkėjus. Rinkos dalyviai atvirai įspėja, kad aukštos kainos gali stumti klientus į naudotų automobilių segmentą, o tai ilgainiui silpnina naujų automobilių pardavimus.

    „Prieinami pasirinkimai yra būtini norint į prekės ženklą atvesti naujesnius ir jaunesnius pirkėjus“, – sakė konsultacijų bendrovės Allison Worldwide vadovė Rebecca Lindland.

    Ji pabrėžia, kad Z kartos ir jaunesni tūkstantmečio kartos pirkėjai dažnai arba negali, arba nenori prisiimti įsipareigojimų, kuriuos paprastai reiškia brangesni visureigiai ir krosoveriai. Dėl to sedanai tampa ne nostalgija, o pragmatišku sprendimu.

    Įdomu ir tai, kad sedanų retumas gali veikti kaip naujumo efektas. Dalis jaunų vairuotojų užaugo visureigių gale, todėl sedanas jiems atrodo išskirtinis pasirinkimas, o ne senamadiškas formatas. Tai suteikia gamintojams papildomą argumentą investuoti į dizainą ir efektyvumą, nes sedanai dažnai būna aerodinamiškesni ir ekonomiškesni už panašios klasės SUV.

    Tuo pat metu JAV gamintojų asortimentas sedanų segmente išlieka ribotas. General Motors pranešė apie „Cadillac“ CT4 modelio nutraukimą, o dalis kitų modelių planų vertinami atsargiai. „Ford“ tradicinėje lengvųjų automobilių formoje praktiškai palieka tik „Mustang“, o „Stellantis“ „Dodge“ siūlo „Charger“ skirtingomis versijomis.

    Elektrinių automobilių segmente ryškiausias pavyzdys yra „Tesla“ Model 3, kuris išlieka perkamiausiu JAV gamintojo sedanu. Tai rodo, kad sedano kėbulas gali būti sėkmingas ir elektrifikacijos kontekste, tačiau daug gamintojų vis tiek linkę prioritetą teikti visureigių platformoms.

    Ekspertai pabrėžia, kad sedanai greičiausiai negrįš į ankstesnį dominavimą, tačiau gali stabilizuotis kaip svarbi, į kainą orientuota alternatyva. Jei rinkoje išliks aukštos kainos ir pirkėjų jautrumas mėnesio įmokoms, būtent sedanai gali tapti tuo modelių tipu, kuris padės gamintojams neprarasti jaunų klientų ir išlaikyti pardavimų apimtis.

    Šaltiniai:

    – https://www.cnbc.com/2026/04/23/why-foreign-automakers-dominate-the-sedan-market.html

    – https://www.edmunds.com/industry/press/

    – https://www.spglobal.com/mobility/en/research-analysis.html

  • DBS vadovė įspėja: naujas karas vyksta kibernetinėje erdvėje, DI tik didina riziką bankams

    DBS vadovė įspėja: naujas karas vyksta kibernetinėje erdvėje, DI tik didina riziką bankams

    Pietryčių Azijos didžiausio banko „DBS“ generalinė direktorė Tan Su Šan teigia, kad didžiausia grėsmė, dėl kurios ji nemiega naktimis, yra ne rinkų svyravimai ar geopolitiniai sukrėtimai, o kibernetinės atakos. Pasak jos, finansų sektoriuje vis aiškiau matyti, kad kibernetinė erdvė tampa nauju konfliktų lauku.

    „Kibernetinis saugumas. Manau, kad naujas karas yra kibernetinis. Mane neramina, kas ką puls ir kaip tai įvyks, kaip bus paveikti žmonės“, – sakė Tan Su Šan.

    Šis įspėjimas atspindi platesnę tendenciją: bankai kibernetines rizikas vis dažniau vertina kartu su geopolitika ir spartėjančia dirbtinio intelekto plėtra. Augant įtampoms ir didėjant technologiniam prieinamumui, atakos gali būti vykdomos greičiau, pigiau ir taikliau, o jų pasekmės persikelia į kasdienes mokėjimų bei paslaugų grandines.

    Tan Su Šan teigimu, bankai veikia aplinkoje, kurioje kibernetinės grėsmės yra nuolatinės ir kintančios, todėl reikalingas nuolatinio budrumo principas. „Nieko nelaikyk savaime suprantamu, niekuo nepasitikėk, nepasitikėk niekuo“, – sakė ji, apibūdindama vidinį požiūrį į saugumą.

    Nuolatiniai testai ir kontrolės

    „DBS“ akcentuoja nuolatinį sistemų tikrinimą imituojant atakas, vadinamąjį red teaming, kai specialios komandos ieško pažeidžiamumų taip, kaip tai darytų realūs užpuolikai. Tokia praktika padeda identifikuoti silpnąsias vietas dar prieš jomis pasinaudojant ir kartu ugdo organizacijos atsparumą incidentams.

    Pasak vadovės, skirtumą tarp laimėtojų ir pralaimėtojų lems ne vien DI diegimo greitis, bet ir tai, ar jis bus pritaikytas protingai bei saugiai. Bankams tai reiškia griežtesnius procesus, aiškias atsakomybes ir nuoseklų rizikų valdymą kiekviename etape.

    DI plečia atakos paviršių

    Didėjant generatyvinio ir vadinamojo agentinio DI naudojimui, organizacijoms atsiveria produktyvumo ir automatizavimo galimybės, tačiau tuo pačiu plečiasi vadinamasis atakos paviršius. Kuo daugiau sistemų sujungiama, kuo daugiau procesų automatizuojama ir kuo autonomiškesni sprendimai priimami, tuo daugiau potencialių taškų atsiranda bandymams apeiti apsaugas.

    „Kai tai paliečia realią veiklą, būtina įsitikinti, kad turite visas reikalingas apsaugos priemones“, – sakė Tan Su Šan, kalbėdama apie DI sprendimus, kurie sąveikauja su klientų kanalais ar pagrindine bankininkystės infrastruktūra.

    „DBS“ vadovė pabrėžė duomenų gyvavimo ciklo valdymo svarbą, kai aiškiai apibrėžiama, kaip duomenys kuriami, naudojami, kam suteikiama prieiga, kaip viskas audituojama ir kada duomenys turi būti pašalinti. Praktikoje tai reiškia griežtesnę prieigų kontrolę, didesnį skaidrumą dėl to, kaip naudojami jautrūs duomenys, ir nuolatinę stebėseną.

    Atsparumas kaip kasdienė disciplina

    Tuo pat metu, pasak Tan Su Šan, bendra rinka tapo nepastovesnė dėl tiekimo grandinių trikdžių, prekybos įtampų ir konfliktų keliamų šokų. Tai verčia įmones iš naujo įvertinti atsparumą visame veiklos modelyje, įskaitant mokėjimų kelius, kritines IT sistemas ir atsarginius scenarijus.

    „Ruoškis blogiausiam, tikėkis geriausio, bet turėk parengtą planą“, – sakė ji.

    Finansų sektoriuje tokie planai dažniausiai reiškia ne tik prevenciją, bet ir gebėjimą greitai atkurti paslaugas: aiškias incidentų valdymo procedūras, alternatyvius sprendimus kritinėms funkcijoms, testuojamus atsarginius veikimo režimus bei nuolat atnaujinamus darbuotojų mokymus. Didėjant DI naudojimui, šios priemonės tampa dar svarbesnės, nes klaidos ar pažeidimai gali plisti greičiau per tarpusavyje susietas sistemas.

    Šaltiniai:

    – https://www.cnbc.com/2025/04/??/dbs-ceo-cybersecurity-new-war.html

    – https://www.enisa.europa.eu/publications/enisa-threat-landscape-2024

    – https://www.nist.gov/itl/executive-order-improving-nations-cybersecurity/nist-cybersecurity-framework-csf-20

  • Mažos automobilių parduotuvės traukiasi: mega tinklai perima rinką, išgyvena tik turintys mastą

    Mažos automobilių parduotuvės traukiasi: mega tinklai perima rinką, išgyvena tik turintys mastą

    JAV automobilių prekybos rinkoje ryškėja lūžis: tradiciniai šeimos valdomi salonai vis dažniau parduodami stambiems tinklams, o mažieji priversti rinktis tarp plėtros ir pasitraukimo. Konsolidaciją spartina technologiniai pokyčiai, didesni gamintojų reikalavimai ir investuotojų apetitas pelningam verslui.

    Ryškus pavyzdys – Pensilvanijos valstijoje veikęs šeimos verslas „Sylvester Chevrolet“, kurį 1972 metais pastatė Derek Sylvester tėvas. Po daugiau nei penkių dešimtmečių įmonė parduota Niujorke įsikūrusiai „Matthews Auto Group“, o dalis darbuotojų ir šeimos narių, kaip skelbiama, darbą tęs.

    „Kaip šeima nusprendėme, kad dabar gali būti tinkamas laikas. Jei nesi didesnė, gerokai didesnė įmonė, uždirbti darosi sunkiau. Viskas atsiremia į mastą“, – sakė Derek Sylvester.

    Didieji vis labiau dominuoja

    Nacionalinės automobilių prekybininkų asociacijos duomenimis, absoliuti dauguma franšizinių prekybininkų JAV tebėra smulkūs verslai: 90,5 proc. jų valdo nuo vienos iki penkių prekybos vietų. Vis dėlto šis rodiklis mažėja, nes 2016 metais tokių buvo 94,4 proc., o vidutinio dydžio grupės plečiasi sparčiausiai.

    Prekybos leidinio sudaromas didžiausių grupių reitingas rodo, kad 150 didžiausių prekybininkų 2025 metais pardavė 27 proc. visų naujų automobilių mažmeninėje ir parkų rinkoje. Palyginimui, 2021 metais jų dalis siekė 24,3 proc., o 2015 metais – 21,2 proc., todėl koncentracija akivaizdžiai didėja.

    Rinkos mastą pabrėžia ir investuotojų dėmesys viešai kotiruojamoms bendrovėms: keli didžiausi prekybos tinklai vertinami milijardais eurų. Tai stiprina vadinamąjį augti arba trauktis spaudimą, nes kapitalas leidžia greičiau įsigyti naujas vietas, investuoti į skaitmenizaciją ir efektyvinti veiklą.

    Kodėl smulkiesiems darosi sunkiau

    Smulkiems salonams sunkumų daugina keli veiksniai vienu metu. Vienas jų – perėjimas prie elektromobilių ir su tuo susijusios investicijos į diagnostiką, įkrovimo infrastruktūrą, darbuotojų kvalifikaciją ir servisų perorientavimą, kai tradicinė priežiūra dažnai tampa kitokia nei vidaus degimo variklių automobilių.

    Kita kryptis – sparčiai augantis technologijų vaidmuo, įskaitant DI panaudojimą klientų aptarnavime, kainodaroje, atsargų valdyme ir rinkodaroje. Didesni tinklai šias sistemas diegia greičiau, nes jų kaštai paskirstomi per daug salonų, o mažesnėms įmonėms tokios investicijos tampa santykinai brangesnės.

    Prie spaudimo prisideda ir gamintojų standartai bei reikalavimai salonams, kurie gali apimti pastatų atnaujinimą, prekės ženklo atvaizdo laikymąsi, skaitmeninių pardavimų procesus ir klientų aptarnavimo rodiklius. Konsolidacija kai kuriems savininkams taip pat tampa sprendimu dėl įpėdinystės stokos, kai šeimoje nėra norinčių perimti verslo.

    Ką daro pirkėjai ir ko tikėtis

    Pirkėjams konsolidacija gali reikšti platesnį pasirinkimą vienoje grupėje, daugiau standartizuotų procesų ir didesnes galimybes paslaugas gauti keliuose miestuose. Tačiau kartu didėja rizika, kad mažės vietos konkurencija, o sprendimai bus priimami centralizuotai, todėl mažiau atsižvelgiant į konkrečios bendruomenės poreikius.

    Ekspertai prognozuoja, kad sandorių tempas artimiausiu metu nemažės, nes į rinką ateina daugiau kapitalo, o grupės ieško masto pranašumų. Tai ypač aktualu regioniniuose tinkluose, kurie plečiasi aplinkinėse valstijose ir perka ilgai veikusius šeimos salonus, išlaikydami dalį komandų, bet suvienodindami procesus.

    „Akivaizdu, kad tai konsoliduojama pramonė ir ji toliau konsoliduosis“, – sakė automobilių prekybos sandorių konsultantas Brian Gordon.

    Kol mega tinklai plečiasi, dalis šeimos verslų vis dar randa nišą, tačiau jiems tenka aiškiai apsibrėžti strategiją: ar specializuotis, ar investuoti į skaitmeninę prekybą, ar jungtis prie didesnių grupių. Šiame sektoriuje vis labiau įsitvirtina principas, kad mastas lemia ne tik pelningumą, bet ir galimybes prisitaikyti prie naujų technologijų bei reguliavimo.

    Šaltiniai:

    – https://www.nada.org/nada/research-data/nada-data

    – https://www.nada.org/media/4695/download?inline

    – https://www.autonews.com/retail/top-150-dealership-groups/2026/