Category: Technologijos

  • Polesėje auga daugiau nei 1 000 metų senumo „kunigaikščio Igorio“ ąžuolas: kur jį rasti

    Ukrainos Polesėje auga išskirtinis medis, kurio amžius, kaip teigiama, viršija 1 000 metų – vadinamasis Juzefo (Juzefo) ąžuolas, dar žinomas kaip „kunigaikščio Igorio“ ąžuolas.

    Apie šį gamtos paminklą socialiniuose tinkluose papasakojo tinklaraštininkė Aniuta Horun – ji pasidalijo nuotrauka, kurioje šimtamečio milžino fone žmogus atrodo visai mažas.

    Pasak jos, vietos pasakojimuose šis ąžuolas siejamas su senosios Rusios laikais ir dėl to neretai vadinamas kunigaikščio Igorio vardu. Tokie pasakojimai iš dalies paaiškina, kodėl medis tapo traukos objektu ir simboliniu krašto ženklu.

    Įdomu ir tai, kad medis atlaikė ne tik šimtmečius bei audras, bet ir žaibo smūgius. Aplink jį išlikę ir daugiau senų medžių, taip pat – buvusios dvaro sodybos pėdsakų.

    Kur auga Juzefo ąžuolas

    Skelbiama, kad šis ąžuolas auga Rokitno rajone, Glynne kaimo pakraštyje, visai šalia plento ir netoli Juzefo moterų vienuolyno.

    Medis yra vietinės reikšmės parko–sodininkystės meno paminklo teritorijoje, vadinamoje „Juzefo“ parku.

    Nurodoma, kad ąžuolo aukštis siekia daugiau nei 27 metrus, kamieno apimtis – beveik 8 metrus, o amžius – daugiau nei 1 000 metų.

    Rekordai, žaibo randai ir legenda apie kunigaikštį Igorį

    Šis ąžuolas laikomas vienu iš Ukrainos gamtos stebuklų ir yra įrašytas į Ukrainos rekordų knygą.

    Ant kamieno matyti kelios didelės įtrūkų žymės – teigiama, kad jos atsirado po žaibo smūgių.

    Taip pat minima, kad Juzefo apylinkės nuo XV amžiaus priklausė Lietuvos didikams Radviloms. O pagal legendą, būtent iki šio ąžuolo buvo atėjęs kunigaikštis Igoris – pirmasis iš dinastijos, kurio vardas oficialiai fiksuojamas metraščiuose – prieš žūtį.

  • Černobylyje grakliai perima varnų triuką: riešutus skaldys pasitelkdami automobilius

    Černobylyje varnos atrado paprastą būdą suskaldyti riešutus beveik neįdėdamos pastangų – tam jos pasitelkia automobilius. Paukščiai riešutą pakelia snapu, numeta ant asfalto, o jei reikia – palieka jį važiuojamojoje dalyje, kad kevalą sutraiškytų pravažiuojančių automobilių ratai.

    Apie šį elgesį socialiniuose tinkluose pasakojo Černobylio radiacinio ir ekologinio biosferos rezervato specialistas Sergejus Žila. Pasak jo, paukščiams belieka tik laiku pasiimti grobį – kol jo nepagriebė kiti.

    Įdomiausia tai, kad šį „triuką“ Černobylyje vis dažniau perima ir juodieji grakliai. Jie taip pat pradeda kelti riešutus ir mėtyti juos ant asfalto, tarsi kartodami varnų veiksmus, tačiau paprastai elgiasi atsargiau ir rečiau išeina tiesiai į važiuojamąją dalį.

    Tyrėjas atkreipia dėmesį, kad rudenį grakliai aktyviai ieško maisto vejose, o rastus riešutus neretai slepia „atsargoms“ – užkasa žemėje ar paslepia po nukritusiais lapais. Vis dėlto ne visos slėptuvės vėliau būna surandamos net ir pačių paukščių.

    Kaip varniniai mokosi vieni iš kitų

    Varnos ir grakliai priklauso varninių šeimai, kuri laikoma viena sumaniausių paukščių grupių. Pasak S. Žilos, šie paukščiai mokosi iš patirties, įsimena vietas, kur randa maisto, sprendžia užduotis ir kartais naudoja aplinkos objektus tikslui pasiekti.

    Specialistas primena ir eksperimentus, kuriuose varninių atstovai mesdavo akmenukus į vandenį, kad pakeltų jo lygį ir pasiektų paviršiuje esantį maistą. Toks elgesys rodo, kad kai kuriais atvejais veikia ne vien instinktas – paukščiai geba ieškoti nestandartinių sprendimų.

    Černobylyje šią „praktinę išmonę“ dabar galima stebėti tiesiog pakelėse: varnos jau taiko patikrintą riešutų skaldymo būdą, o grakliai, regis, stebi ir bando atkartoti.

    Varnos įsimena veidus, bet „keršto“ nereikėtų sužmoginti

    S. Žila taip pat pabrėžia, kad varnos gerai įsimena žmonių veidus ir ilgai atpažįsta tuos, iš kurių anksčiau patyrė grėsmę. Be to, jos reaguoja į kitų varnų elgesį ir balsiniais signalais perspėja apie pavojų.

    Dėl to pasakojimai apie tariamą varnų „kerštą“ žmonėms gali turėti pagrindą paukščių socialinio elgesio ypatumuose. Vis dėlto tyrėjas įspėja automatiškai nepriskirti paukščiams žmogiškų emocijų.

    Jo teigimu, ir grakliai tam tikromis aplinkybėmis gali atlikti sudėtingas užduotis, naudotis „įrankiais“ bei mokytis stebėdami kitus. Gyvenimas būriais suteikia galimybę greitai perimti elgesio modelius, o gebėjimas pamėgdžioti įvairius garsus, įskaitant žmogaus kalbą, tik sustiprina varninių „protingų paukščių“ reputaciją.

    Tačiau vienareikšmiškai pasakyti, kuri rūšis protingesnė, anot S. Žilos, neįmanoma – varnos ir grakliai demonstruoja skirtingas stiprybes, o rezultatas priklauso nuo užduoties ir aplinkybių.

  • DNR analizė perrašė 150 metų klaidą: „milžiniškas“ gervės tipas pasirodė esąs pilkoji gervė

    Mokslininkai iš naujo įvertino Europos urvuose rastus didžiulius priešistorinių gervių kaulus, kurie daugiau nei 150 metų buvo priskiriami išnykusiai rūšiai. Senovinės DNR analizė parodė, kad tai buvo ne atskira rūšis, o šiandien Europoje vis dar gyvenančios pilkosios gervės atstovai.

    Kaip rašo „ScitechDaily“, išvados meta šešėlį XIX amžiuje įsitvirtinusiai klasifikacijai ir kelia platesnį klausimą: ar dalis „išnykusių“ paukščių rūšių praeityje galėjo būti aprašytos klaidingai, remiantis vien kaulų dydžiu.

    Istorija prasidėjo XIX amžiuje, kai prancūzų biologas Alphonse’as Milne-Edwardsas pietų Prancūzijos urvuose aptiko neįprastai stambius gervių kaulus. Jis padarė prielaidą, kad tai atskiros rūšies liekanos, ir suteikė jai pavadinimą Grus primigenia.

    Nuo tada šie radiniai buvo laikomi įrodymu, kad po paskutinio ledynmečio išnyko „milžiniška“ gervė. Tačiau šiuolaikiniai genetiniai metodai leido hipotezę patikrinti iš esmės tiksliau nei anksčiau.

    Kas parodė senovinės DNR tyrimas

    Tyrėjai iš Bornmuto universiteto, vadovaujami profesoriaus Johno Stewarto, ištyrė senovinę DNR iš 18 gervių kaulų. Šie kaulai buvo rasti Anglijoje, Velse, Prancūzijoje, Vokietijoje ir Balearų salose.

    Genetiniai duomenys parodė, kad liekanos priklausė pilkosioms gervėms, o ne atskirai išnykusiai rūšiai. Tai reiškia, kad „milžiniška gervė“, kurią mokslas ilgai laikė dingusia, iš tiesų niekada nebuvo atskiras, išnykęs paukštis.

    Johnas Stewartas paaiškino, kad ankstesniuose tyrimuose didelės gervės buvo vertinamos beveik vien pagal kaulų dydį ir formą. DNR analizė, anot jo, suteikė gerokai tikslesnį vaizdą, kas iš tiesų buvo šie paukščiai.

    Kodėl kaulai suklaidino mokslininkus

    Viena iš priežasčių, kodėl priešistorinių gervių liekanos buvo palaikytos atskira rūšimi, gali būti lytinis dimorfizmas – kai tos pačios rūšies patinai ir patelės smarkiai skiriasi dydžiu.

    Pilkosios gervės patinai paprastai būna pastebimai stambesni už pateles. Tyrėjų teigimu, yra tikimybė, kad paleontologai iš esmės lygino didelių patinų ir smulkesnių patelių kaulus, juos klaidingai priskirdami skirtingoms „grupėms“.

    Kodėl senovės gervės galėjo būti didesnės

    Nors DNR atsakė į klausimą, kokiai rūšiai priklausė kaulai, lieka neaišku, kodėl senoviniai paukščiai atrodė tokie stambūs, palyginti su dabartinėmis pilkosiomis gervėmis.

    Viena iš svarstomų versijų sieja kūno dydžio pokyčius su aplinkos transformacija. Tarp galimų veiksnių minimas pelkių ir kitų šlapynių sausinimas bei žemėnaudos pokyčiai, tačiau tai kol kas tėra hipotezė, kuriai reikia papildomų įrodymų.

    Mokslininkai planuoja toliau aiškintis, kokį vaidmenį kūno dydžio kitimui galėjo turėti natūralių kraštovaizdžių pokyčiai ir žmogaus veikla. Atrasta klaida taip pat primena, kad vien pagal kaulų dydį daryti išvadas apie „išnykusias rūšis“ gali būti pernelyg rizikinga.

  • „Marble“ pritraukė 3,75 mln. dolerių: kurs DI „kolegas“, kurie mokosi stebėdami darbuotojus

    „Marble“ pritraukė 3,75 mln. dolerių: kurs DI „kolegas“, kurie mokosi stebėdami darbuotojus

    DI startuolis „Marble Cognition“ („Marble“) pritraukė 3,75 mln. dolerių ikisėklinės (pre-seed) investicijų etapą, kuriuo siekia kurti vadinamuosius DI „bendradarbius“ – agentus, galinčius perimti realius įmonių procesus.

    Investicijų raundą kartu vedė fondai „Heartcore“ ir „Seedcamp“, o prie jo prisidėjo ir verslo angelai, tarp jų – „Datadog“ valdybos narys, „Personio“ įkūrėjas bei vadovai iš „McKinsey“, „Mistral AI“ ir „Lovable“.

    „Marble“ įkurta 2025 metų pabaigoje – ją įsteigė Felixas Rösneris ir Christophe’as Schmitas. Įmonė kuria technologiją, kuri padėtų bendrovėms identifikuoti, suprasti ir automatizuoti vidinius verslo procesus.

    Startuolio idėja remiasi problema, su kuria susiduria daug organizacijų: net ir norint diegti automatizavimą, didelė dalis kasdienių veiklų nėra aiškiai aprašytos – informacija išsibarsto el. laiškuose, skaičiuoklėse ar tiesiog darbuotojų patirtyje.

    Kodėl automatizuoti taip sunku?

    Didėjant DI galimybėms, įmonės vis dažniau tikisi automatizuoti operacines užduotis. Tačiau pirmasis barjeras dažnai būna labai paprastas – organizacija pati tiksliai nežino, kaip konkretus darbas iš tiesų atliekamas, nes procesai nėra dokumentuoti.

    „Marble“ nurodo, kad tarp įmonių, su kuriomis ji dirba, apie 90 proc. pagrindinių verslo procesų nėra formaliai aprašyti. Tokiu atveju DI sprendimams sunku „paaiškinti“, ką ir kokia seka jie turėtų atlikti.

    Kaip pavyzdį platesniam kontekstui „Marble“ mini ir „McKinsey“ vertinimą, kad esamos technologijos teoriškai galėtų automatizuoti maždaug 57 proc. darbo valandų JAV.

    Kaip veikia „Marble Coworkers“

    Startuolis siekia pirmiausia „išversti“ kasdienį darbą į struktūruotą formą. Tam „Marble“ analizuoja, kaip darbuotojai atlieka užduotis, ir šią veiklą paverčia procesų žemėlapiais, kuriuos gali suprasti DI sistemos.

    Remiantis tokiais žemėlapiais kuriami DI agentai „Marble Coworkers“, galintys vykdyti procesus naudodami įmonėje jau esamus įrankius. Ten, kur reikia sprendimo, patvirtinimo ar atsakomybės, paliekama žmogaus įsitraukimo galimybė.

    „Kiekviena įmonė, su kuria kalbamės, nori, kad DI perimtų realų darbą. Bet niekas negali pasakyti DI, kaip tas darbas iš tikrųjų daromas. Tad mes pirmiausia išsprendžiame tai. Mūsų „bendradarbiai“ stebi, kaip darbas vyksta, prieš jį perimdami. Jie tai daro taip, kaip daro geriausi jūsų žmonės“, – sakė vienas iš „Marble“ bendraįkūrėjų Felixas Rösneris.

    Stebėjimas per kompiuterio programą ir privatumo ribos

    Technologija naudoja darbalaukio (desktop) programą, kuri stebi darbo eigą skirtingose verslo programose – ekrano veiklą, paspaudimus ir klavišų paspaudimus. Taip fiksuojama, kokiais žingsniais darbuotojai pasiekia rezultatą.

    Pasak „Marble“, informacija anonimizuojama dar iki to momento, kai ją galėtų pasiekti darbuotojai ar DI modeliai, o analizė atliekama apibendrintai, ne individualiu lygiu. Taip pat teigiama, kad programa nestebi privačių programėlių, privačių naršyklės skirtukų ar veiklos ne darbo metu, o stebėjimą bet kada galima pristabdyti.

    „Marble“ skelbia, kad jos sprendimas jau diegiamas keliose organizacijose, įskaitant EGYM, „Mutares“ ir „Enam“, taip pat kitose technologijų bendrovėse bei privataus kapitalo remiamuose versluose.

    Naujas finansavimas bus skirtas „Marble“ modeliavimo (inference) pajėgumams plėsti, inžinierių komandai Miunchene auginti ir startui JAV rinkoje paremti.

  • Prancūzų „Gallium Defense“ pritraukė 7,1 mln. eurų pigesnei dronų aptikimo radarų sistemai

    Prancūzų „Gallium Defense“ pritraukė 7,1 mln. eurų pigesnei dronų aptikimo radarų sistemai

    Prancūzijoje įkurta gynybos technologijų startuolė „Gallium Defense“ baigė 7,1 mln. eurų sieklos investicijų etapą ir pirmą kartą plačiau pristatė savo kuriamą dronų aptikimo sprendimą.

    Investicijų etapui vadovavo „Keen Venture Partners“ ir „360 Capital“, prie jo taip pat prisidėjo „Omnes Capital“ bei „Polytechnique Ventures“, rašo „Tech.eu“.

    Bendrovė kuria „GDS-10“ – programiškai valdomą X juostos aktyvią elektroniniu būdu skenuojamą (AESA) radarų sistemą, skirtą aptikti pirmojo asmens vaizdo (FPV) dronus iki 10 kilometrų atstumu.

    Startuolio tikslas – pasiekti, kad tokios klasės radaras būtų gerokai pigesnis ir lengviau diegiamas didesniais kiekiais nei įprasti analogiški sprendimai, ypač ten, kur reikia dengti daug objektų ar teritorijų.

    „GDS-10“: kokių galimybių siekiama

    „Gallium Defense“ nurodo siekianti 360 laipsnių horizontalaus ir 90 laipsnių vertikalaus aprėpties, gebėjimo sekti dronų spiečius, atsparumo trikdymui bei veikimo dieną ir naktį įvairiomis oro sąlygomis.

    Kuriamos dvi versijos: viena skirta kritinės infrastruktūros apsaugai, kita – kariniam naudojimui.

    Tokio tipo sprendimai tampa vis aktualesni augant mažų dronų naudojimui – nuo neteisėto skraidinimo prie strateginių objektų iki karo veiksmuose plačiai taikomų FPV dronų.

    Kaip planuojama mažinti radarų kainą

    Bendrovės vadovas ir vienas įkūrėjų Ericas Fournier pabrėžia, kad idėja – kiek įmanoma remtis jau rinkoje esančiais komponentais, o ne viską kurti nuo nulio. Jo teigimu, tai leidžia sutaupyti laiko ir lėšų, o kartais – net pagerinti rezultatus.

    „Gallium Defense“ radarą skirsto į tris pagrindines dalis: anteną („raumenį“), signalų apdorojimo sistemą („smegenis“) ir duomenų perdavimo grandį („tiltą“).

    Antenos dalyje bendrovė remiasi 5G telekomunikacijose plačiai naudojamais galio pagrindo komponentais, kurie gaminami dideliu mastu. Startuolis teigia, kad taip pavyko sumažinti antenos vieneto kainą daugiau nei dešimteriopai.

    Signalams apdoroti, pasak E. Fournier, pasitelkiama „NVIDIA“ kompiuterijos technologija, o sujungimui tarp antenos ir apdorojimo sistemos adaptuojama didelės spartos optinė įranga, naudojama telekomunikacijose.

    Bandymai ir planuojamas komercinis startas

    Bendrovė teigia jau sukūrusi dvi veikiančias antenas ir kontroliuojamomis sąlygomis demonstravusi 1 klasės dronų aptikimą 10 kilometrų atstumu. Kartu pripažįstama, kad tai vyko esant palankioms oro sąlygoms ir žinant taikinio vietą.

    „Gallium Defense“ nurodo sistemą tobulinanti iteracijomis: kas dvi savaites atnaujina sprendimą ir kas mėnesį rengia lauko bandymus pagal operatorių grįžtamąjį ryšį.

    Komercinius užsakymus planuojama atverti 2027 metų pirmąjį ketvirtį.

    Kam tai gali būti aktualu

    „Gallium Defense“ pozicionuoja savo produktą kaip spragą užpildantį sprendimą tarp pigesnių radarų, kurių aptikimo nuotolis dažnai neviršija 5 kilometrų, ir aukštos klasės sistemų, kurios gali veikti didesniais atstumais, bet kainuoja gerokai daugiau.

    Startuolio vertinimu, ankstesnis aptikimas gali suteikti papildomų minučių reakcijai – tai ypač svarbu saugant karinius objektus ar kritinę infrastruktūrą.

    Tarp galimų klientų įvardijamos energetikos įmonės, duomenų centrų operatoriai, oro uostai, logistikos objektai ir organizacijos, atsakingos už viešųjų erdvių apsaugą.

    Kitas žingsnis – gamyba dideliu mastu

    Turėdama pagrindinę architektūrą, bendrovė dabar akcentuoja industrializaciją: planuojama augti nuo maždaug 15 darbuotojų iki maždaug 50 ir kurti gamybos bei tiekimo grandines.

    Finansavimas taip pat bus skirtas tolesniam prototipų vystymui, dirbtinio intelekto sprendimams ir demonstracijoms operatoriams Europoje bei NATO sąjungininkų šalyse.

    Be dronų aptikimo, „Gallium Defense“ svarsto ir gretimas kryptis, pavyzdžiui, elektroninės kovos sprendimus, tačiau konkrečių plėtros planų kol kas neįsipareigoja įvardyti.

  • Britų ir vokiečių gynybos startuolis „Hypersonica“ pritraukė 100 mln. eurų hipergarsinėms raketoms

    Britų ir vokiečių gynybos startuolis „Hypersonica“ pritraukė 100 mln. eurų hipergarsinėms raketoms

    Britų ir vokiečių gynybos startuolis „Hypersonica“, kuriantis hipergarsines ilgo nuotolio raketas, pranešė pritraukęs 100 mln. eurų investiciją. Bendrovė teigia, kad lėšos padės paspartinti vadinamųjų „deep-strike“ (giluminio smūgio) sistemų kūrimą.

    Apie finansavimo etapą skelbiama „Hypersonica“ pranešime: tai B serijos investicija, kuriai bendrai vadovavo JAV investuotojai „Lightspeed“ ir „General Catalyst“. Prie finansavimo taip pat prisidėjo esami investuotojai, tarp jų „Plural“ ir „201 Ventures“.

    Dabartinis raundas seka po A serijos finansavimo, kai šių metų vasarį bendrovė buvo pritraukusi 23,2 mln. eurų. Tuomet pagrindiniu investuotoju buvo „Plural“, dalyvaujant ir „General Catalyst“ bei „201 Ventures“.

    Startuolis, kurio pagrindinė būstinė yra Miunchene, o dukterinė įmonė veikia Londone, siekia karines technologijas kurti greičiau ir pigiau nei tradicinės gynybos bendrovės. Kartu akcentuojamas tikslas – kad Europa turėtų savarankišką ilgo nuotolio smūgio sprendimą ir mažiau priklausytų nuo JAV technologijų.

    Kur bus panaudotos investicijos

    Bendrovė nurodo, kad gautos lėšos bus skirtos spartinti raketų kūrimą, didinti bandymų apimtis ir plėsti veiklą visoje Europoje. Taip pat planuojama sukurti šimtus inžinerijos ir gamybos darbo vietų Jungtinėje Karalystėje ir Vokietijoje.

    „Hypersonica“ buvo įkurta 2023 metais. Įmonė pabrėžia, kad technologijas vysto ir kontroliuoja Europoje.

    Ryšys su JK ir Vokietijos susitarimu

    „Hypersonica“ minima kaip platesnio Jungtinės Karalystės ir Vokietijos bendradarbiavimo dalis pagal vadinamąjį „Trinity House Agreement“. Šiuo susitarimu numatoma kartu kurti ilgo nuotolio įprastinės (ne branduolinės) ginkluotės sprendimus, įskaitant hipergarsines sistemas.

    Skelbiama, kad susitarimo kontekste kalbama apie sistemas, kurių nuotolis viršija 2 000 kilometrų. „Hypersonica“ tikslas – iki 2029 metų sukurti hipergarsines giluminio smūgio sistemas, kartu stiprinant platesnę Europos technologinę ir gamybinę bazę.

    Įkūrėjai: diskusija Europoje baigėsi

    Bendrovės bendraįkūrėjai ir vadovai dr. Philippas Kerthas (CEO) bei dr. Marcas Ewenzas (CTO) teigia, kad diskusija, ar Europai reikia hipergarsinių giluminio smūgio pajėgumų, jau baigėsi.

    Pasak jų, vyriausybės pripažino tokio pajėgumo poreikį ir pradėjo finansuoti programas, o svarbiausias iššūkis dabar – realus įgyvendinimas. Jie taip pat tikina, kad naujos kartos hipergarsines sistemas Europoje galima sukurti greičiau ir pigiau, nei įprastai manoma.

  • Londono LO:TECH pritraukė 12 mln. dolerių: plėsis į JAV ir Azijos–Ramiojo vandenyno regioną

    Londono LO:TECH pritraukė 12 mln. dolerių: plėsis į JAV ir Azijos–Ramiojo vandenyno regioną

    Londone įsikūrusi kapitalo rinkų bendrovė LO:TECH pritraukė 12 mln. JAV dolerių A serijos investicijų. Įmonė kuria prekybos infrastruktūrą, pritaikytą visą parą veikiančioms ir blokų grandinės (onchain) rinkoms.

    Finansavimo raundui vadovavo investicijų bendrovė MMC, dalyvavo esami investuotojai „Faction“ ir „13 Books Capital“, taip pat „Atka“. LO:TECH savo veiklą orientuoja į prekybą skirtingose platformose ir su įvairiomis turto klasėmis.

    Įmonę įkūrė Timas Meggsas (vadovas) ir Marcusas Horsley (technologijų vadovas). LO:TECH sprendimai skirti veikti nuolat – tiek tradicinėse finansų rinkose, kurios įprastai turi fiksuotas prekybos valandas, tiek skaitmeninio turto rinkose, veikiančiose 24/7.

    Bendrovė teigia, kad didėjant turto perkėlimui į blokų grandinės pagrindu veikiančias platformas, prekybos dalyviams vis labiau reikia infrastruktūros, galinčios „sujungti“ tradicines ir skaitmenines rinkas. LO:TECH siekia tai spręsti teikdama likvidumo ir pavedimų įvykdymo paslaugas instituciniams klientams.

    Prekyba 24/7 ir „onchain“ rinkose

    LO:TECH pabrėžia, kad kapitalo rinkos ilgą laiką buvo kuriamos pagal dienos darbo ritmą, o rizika ir prekyba vis dažniau persikelia į nuolat veikiančias sistemas. Dėl to, pasak įmonės, atsiranda poreikis infrastruktūrai, kuri nuo pat pradžių suprojektuota visą parą veikiančioms rinkoms.

    Įmonė neseniai pristatė pavedimų įvykdymo paslaugas, paremtas jos sukurta infrastruktūra, leidžiančia dirbti tiek tradicinėse, tiek skaitmeninio turto bei prognozių rinkose. Tikslas – padėti instituciniams klientams prekiauti efektyviau skirtingose aplinkose.

    „Kapitalo rinkos buvo sukurtos pasauliui, kuris atsidarydavo 8 valandą ryto ir užsidarydavo 16.30 valandą. Taip šiandien rizika jau nebeprekiaujama. Geriausios prekybos bendrovės pasaulyje yra technologiškai pažangios, bet jos užaugo ant tradicinės rinkų infrastruktūros. Mes savąją sukūrėme nuo nulio rinkoms, kurios veikia 24/7, onchain ir apima visas turto klases“, – sakė LO:TECH vadovas ir vienas įkūrėjų Timas Meggsas.

    Planuose – Niujorkas ir Singapūras

    Pasak bendrovės, naujai pritrauktas kapitalas bus skirtas plėtrai į JAV ir Azijos–Ramiojo vandenyno regioną. LO:TECH planuoja įsitvirtinti Niujorke ir Singapūre.

    Įmonė taip pat ketina plėsti pavedimų įvykdymo paslaugas instituciniams klientams ir siekti reguliacinių leidimų rinkose, į kurias žengia. Tarp planų minima ir galimybių gauti licencijas JAV paieška.

    Finansavimas sutampa su pokyčiais skaitmeninio turto rinkose, kur auga susidomėjimas tokenizuotu tradiciniu turtu. LO:TECH akcentuoja, kad didėjant tradicinių finansų ir blokų grandinės rinkų tarpusavio sąveikai, augs ir infrastruktūros, galinčios aptarnauti abi puses, poreikis.

    „Fintech“ ir skaitmeninio turto platformos juda į teritoriją, kuri anksčiau priklausė Volstritui. Norint tai daryti gerai, reikia prekybos partnerių, sukurtų pagal tai, kaip šios rinkos iš tiesų veikia. Yra vietos kapitalo rinkų bendrovei, kuri užaugo skaitmeniniame turte ir gali konkuruoti su didžiausiais tradicinių finansų vardais, ir mes manome, kad tokią bendrovę galima sukurti Londone“, – pridūrė LO:TECH technologijų vadovas ir vienas įkūrėjų Marcusas Horsley.

  • Kibernetinės atakos Europoje: įsilaužėliai nuotoliniu būdu kaitino prekybos centrų šaldytuvus

    Kibernetinės atakos Europoje: įsilaužėliai nuotoliniu būdu kaitino prekybos centrų šaldytuvus

    Pirmadienį mažiausiai penkiose ES šalyse dešimtyse prekybos centrų sutriko šaldymo įranga – pranešta, kad šaldytuvų temperatūra buvo pakelta nuotoliniu būdu. Vietos žiniasklaida skelbė, kad kai kuriose parduotuvėse šaldymo sistemos dėl incidento tapo nebetinkamos naudoti.

    Kaip rašo „POLITICO“, pranešimų apie įvykius pasirodė Belgijoje, Liuksemburge, Švedijoje, Airijoje, Nyderlanduose ir Estijoje. Kai kurie parduotuvių vadovai teigė, kad temperatūra staiga šoktelėjo net iki 50 laipsnių Celsijaus.

    Ši situacija primena praėjusį mėnesį Prancūzijoje fiksuotą panašių atakų bangą, kai įtariama, jog užpuolikai manipuliavo šaldytuvų atitirpinimo mechanizmais ir taip sukėlė perkaitimą. Kol kas nepatvirtinta, ar naujausi incidentai tiesiogiai susiję su Prancūzijos atvejais, ar išnaudotos tos pačios spragos.

    Incidentai turi ir labai praktiškų pasekmių: Belgijos žiniasklaida pranešė, kad kai kuriose parduotuvėse dėl staigiai pakilusios temperatūros teko išmesti maistą. Tačiau dalis tinklų pabrėžė, kad parduotuvės liko atidarytos, o problema sprendžiama.

    Kuriose šalyse fiksuoti sutrikimai

    Skirtingų šalių pranešimuose kartojosi panašus scenarijus: šaldytuvai ir šaldikliai staiga pradėjo veikti netinkamai, o temperatūros buvo pakeistos nuotoliniu būdu. Apie incidentus viešai kalbėta ir Baltijos regione – Estijoje skelbta, kad viename prekybos tinkle šaldiklių temperatūra taip pat buvo pakelta.

    Belgijoje apie šaldymo sistemų sutrikimus informuotos kelios grandinės. „Delhaize“ atstovas patvirtino IT incidentą, paveikusį dalies parduotuvių šaldymo sistemas, o „Colruyt“ grupė pranešė, kad problemos palietė maždaug penkias „Spar“ parduotuves.

    „Carrefour“ atstovas patvirtino, kad sutrikimai paveikė 15 iš 700 parduotuvių ir kad nė viena iš paveiktų vietų nėra didieji „hipermarketai“. Tuo metu Švedijoje „ICA“ kalbėjo apie incidentą, palietusį nedidelį skaičių parduotuvių už centrinio tinklo ribų, o „Coop“ teigė, kad paveiktos septynios iš 800 parduotuvių, situacija suvaldyta.

    Ką sako kibernetinio saugumo ekspertai

    Kibernetinio saugumo tyrėjas Kenas Munro teigė, kad prekybos centrai turėjo atjungti šaldytuvus ir jų nuotolinio stebėjimo bei valdymo įrangą nuo interneto, ypač turint omenyje ankstesnius incidentus Prancūzijoje. Jo vertinimu, po spalio įvykių buvo pakankamai laiko imtis priemonių.

    Kitas tyrėjas Inti De Ceukelaire taip pat suabejojo, ar po Prancūzijos atakų buvo atlikti būtini atnaujinimai. Pasak jo, tai gali reikšti, kad dalis sistemų paprasčiausiai liko „neužlopytos“.

    Belgijos kibernetinio saugumo centro atstovas teigė, kad agentūra atidžiai seka incidentą, tačiau užpuolikai kol kas nežinomi, o juos identifikuoti gali ir nepavykti. Švedijos Nacionalinio kibernetinio saugumo centro vadovas Johnas Billow sakė matantis panašumų su Prancūzijoje fiksuotais atvejais ir patvirtino, kad palaikomas ryšys su paveiktomis organizacijomis.

    Ar tai susiję su Prancūzijos atakomis?

    Kol kas nėra patvirtinta, kad naujausi incidentai Europoje yra koordinuotos kampanijos dalis ar tiesiogiai susiję su praėjusį mėnesį Prancūziją pasiekusia banga. Vis dėlto dalies prekybos tinklų atstovai vietos žiniasklaidai užsiminė, kad incidentas panašus į anksčiau fiksuotą Prancūzijos scenarijų.

    Prancūzijoje spalio viduryje atakos buvo nukreiptos į šaldytuvus, kuriuos gamina Danijos gamintojas „Danfoss“, o incidentai paskatino ir oficialų reagavimą šalies mastu. Vienu atveju, kaip skelbta, atakos pasekmės buvo ypač rimtos – kilo gaisras.

    Kas tiksliai stovi už naujausios atakų bangos, dar aiškinamasi: vieni ekspertai neatmeta „kopijuotojų“ scenarijaus, kiti svarsto ir priešiškos valstybės galimybę. Tačiau bendra žinutė aiški – nuotoliniu būdu valdomos sistemos prekybos infrastruktūroje tampa vis patrauklesniu taikiniu.

    Europos Komisija patvirtino žinanti apie incidentus ir nurodė, kad informacijos koordinavimui bei dalijimuisi naudojamas EU-Cyclone tinklas.

  • Droną akademike surinkęs konstruktorius pasiekė beveik 800 km/val. greitį

    Droną akademike surinkęs konstruktorius pasiekė beveik 800 km/val. greitį

    Vienas konstruktorius akademiko kambaryje surinko reaktyvinį droną, kuris bandomojo skrydžio metu pasiekė 491 mph – tai yra apie 790 km/val. greitį.

    Modelis pavadintas „Reaper“: jam sukurta autorinė, formuojama anglies pluošto korpuso apdaila, o vidinė konstrukcija išpjauta lazeriu. Visa sistema sveria apie 5 kg, o projektas, teigiama, kainavo maždaug 13 tūkst. JAV dolerių.

    Už trauką atsakingas 250 N reaktyvinis variklis, o specialus titano antgalis pagamintas 3D spausdinimo būdu. Rekordinio bandymo metu „Reaper“ dar gabeno 1,2 kg krovinį.

    Skelbiama, kad pilnas degalų bakas tokiu greičiu leidžia skristi apie keturias minutes, o iki beveik 2 000 metrų aukščio dronas gali pakilti per mažiau nei 20 sekundžių. Esant maksimaliam greičiui, teoriškai būtų įveikiamas maždaug 50 kilometrų atstumas.

    Iki oficialaus rekordo – dar vienas žingsnis

    Nors pasiektas rezultatas skamba įspūdingai, jis dar neįrašytas į Gineso rekordų knygą. Nurodoma, kad oficialus reaktyvinio RC modelio rekordas šiuo metu yra 465 mph ir priklauso Nielsui Herbrichui.

    Projektas sulaukė ir pramonės dėmesio: „Boom Supersonic“ vadovas Blake’as Schollas įsteigė „Boom Prize“ apdovanojimą, kurio vertė – 800 tūkst. JAV dolerių. Laimėtojui žadama 750 tūkst. JAV dolerių grynaisiais ir dar 50 tūkst. JAV dolerių vertės bendrovės akcijų.

    „Boom Prize“ sąlygos: vien greičio neužtenka

    Vien pagerinti RC modelių greičio rekordą nepakanka – konstrukcija turi peržengti garso barjerą. Tai reiškia, kad skrydyje reikia pasiekti bent Mach 1 (apie 1 235 km/val.) ir tokiu greičiu išsilaikyti mažiausiai penkias sekundes horizontaliai skrendant arba kylant.

    Taisyklės numato ir daugiau ribojimų: negalima naudoti raketų ar bortinių oksidatorių, aparatas turi saugiai nutūpti ir tą pačią dieną atlikti antrą skrydį. Svarbi detalė – abu skrydžiai turi būti atlikti tuo pačiu egzemplioriumi su tuo pačiu varikliu, sparnais ir borto kompiuteriu.

    Organizatoriai pabrėžia, kad prizas skirtas individualiems kūrėjams ir mažoms komandoms, o ne korporacijoms ar projektams, finansuojamiems rizikos kapitalo fondų ar valdžios.

    Konkurentai ir didžiausias iššūkis

    Dėl rezultatų kovoja ir „Mach Initiative“ komanda, sukūrusi 3D spausdinimu paremtą reaktyvinį modelį „Kingchaser“. Jo variklio trauka didesnė – 300 N, tačiau per iki šiol vykusį bandymą aparatas pasiekė 273 mph.

    Komanda aiškina, kad ribojantis veiksnys buvo per trumpa įsibėgėjimo atkarpa, o tinkamomis sąlygomis „Kingchaser“ esą galėtų pasiekti iki 550 mph.

    Kol kas „Reaper“ atrodo tvirtas favoritas, tačiau iki garso barjero dar trūksta apie 445 km/val. – tad didžiausias iššūkis dar priešakyje.

  • JAV kuria milžinišką krovininį lėktuvą „WindRunner“: į vidų tilptų net 4 F-35

    JAV kuria milžinišką krovininį lėktuvą „WindRunner“: į vidų tilptų net 4 F-35