CP v2

Category: Technologijos

  • „Eevi“ pritraukė pradinį finansavimą: balso DI mokytojas žada išmokyti kalbėti nuo pirmos dienos

    „Eevi“ pritraukė pradinį finansavimą: balso DI mokytojas žada išmokyti kalbėti nuo pirmos dienos

    Amsterdame įsikūręs startuolis „Eevi“ pritraukė pradinį pre-seed finansavimo etapą, kuriam vadovavo akseleratorius ir rizikos kapitalo fondas „Rockstart“. Bendrovė kuria balso principu paremtą kalbų mokymosi platformą, kurioje svarbiausia ne pratimai ekrane, o realus pokalbis.

    „Eevi“ idėja remiasi paprasta įžvalga: daugelis programėlių padeda atpažinti žodžius ir taisykles, tačiau neparuošia kalbėti spontaniškai. Startuolis šį reiškinį vadina sklandumo iliuzija, kai pažanga atrodo didelė, bet realiame pokalbyje žmogus sustingsta.

    Kodėl programėlės ne visada padeda

    Kalbų mokymosi programėlės dažnai paremtos atpažinimu ir pasirinkimais iš variantų: vertimų tikrinimu, kortelėmis, sakinių dėliojimu. Tokie metodai gali būti veiksmingi žodynui, tačiau jie menkiau lavina klausymą ir kalbėjimą, kai reikia reaguoti realiu laiku.

    „Eevi“ teigia, kad būtent pokalbis yra įgūdis, kurio žmonės nori labiausiai, bet jo mokoma mažiausiai. Iki šiol natūraliausia alternatyva buvo privatūs mokytojai, tačiau tai brangu ir ne visada lengvai prieinama.

    Kaip veikia „Eevi“ pokalbių modelis

    „Eevi“ modelis paprastas: atsidarius programėlę, virtualus mokytojas pradeda kalbėti, o pamoka vystoma dialogu. Priklausomai nuo lygio, pradžia gali būti gimtąja kalba arba iškart mokomąja kalba, kad žmogus kuo greičiau įgytų drąsos kalbėti.

    Startuolis sako, kad turinys kuriamas remiantis daugiau nei 15 akademinių kalbų mokymosi metodikų ir apima per 150 temų bei situacijų. Akcentuojamas ne vien gramatikos taisyklių kartojimas, o žodyno ir dažniausių frazių taikymas kontekste, kad įgūdžiai būtų pritaikomi kasdienybėje.

    „Yra šimtai milijonų žmonių, bandančių išmokti antrą kalbą, ir tik maža dalis galiausiai pasiekia laisvą bendravimą. Tai milžiniškas žmogaus energijos švaistymas“, – sakė „Eevi“ vadovas Filemonas Schöfferis.

    Ko išmoko per uždarą beta testą

    Pasak įkūrėjų, uždaras beta testas vyko nuo 2026 metų sausio iki birželio, jame dalyvavo apie 100 pažengusių mokinių. Viena svarbiausių pamokų buvo sąsaja: tradicinis pokalbių langas su nuolatiniu tekstiniu transkriptu ne visuomet padeda, kai žmogus nori susitelkti į kalbėjimą.

    Dėl to komanda perprojektavo produktą į labiau balso principu paremtą patirtį, kurioje ekrane lieka daugiau „švarios“ erdvės, o papildoma medžiaga pateikiama tik tada, kai ji reikalinga. Tai gali būti garso įrašai, žodžių ar frazių priminimai, kontekstiniai pavyzdžiai.

    Ribojimai: dialektai ir priklausomybė nuo modelių

    „Eevi“ šiuo metu naudoja „Gemini“ kaip balso modelį maždaug 14 kalbų, o vėlesni atnaujinimai, pasak bendrovės, turėtų išplėsti pasirinkimą iki maždaug 35 kalbų. Tačiau priklausomybė nuo didžiųjų modelių reiškia ir ribas: ne visi dialektai bei tarminės formos yra vienodai palaikomi.

    „Jau turėjome vartotojų, kurie sako: mano mama kalba šiuo dialektu, ir aš noriu jo išmokti, bet modelis jo nepalaiko“, – sakė Filemonas Schöfferis.

    Bendrovė neatmeta galimybės ateityje kurti nuosavą sprendimą, labiau pritaikytą mažesnėms kalboms ar nykstantiems dialektams, tačiau pirmiausia siekia įrodyti komercinę sėkmę pagrindinėse rinkose.

    Kaina ir pirmoji auditorija

    Startuolis pradžioje orientuojasi į tarptautinius profesionalus ir migrantus, kuriems reikia greitai peržengti programėlių lygį, bet netinka tradicinės kalbų mokyklos dėl kainos ar grafiko. Toks segmentas dažnai ieško lankstaus sprendimo, kuris padėtų drąsiau kalbėti darbe ir kasdienėse situacijose.

    „Eevi“ nurodo, kad siūlomas šešių mėnesių planas kainuotų 49 eurus, o mėnesinis – 18 eurų. Bendrovė taip pat ketina testuoti B2B kryptį ir siūlyti licencijas įmonėms, kurios nori padėti darbuotojams greičiau įsilieti į vietinę aplinką.

    Gautas finansavimas bus skirtas viešam produkto paleidimui ir augimui per artimiausius 12 mėnesių. „Eevi“ tikslas – įrodyti, kad pokalbiu grįstas mokymasis, paremtas DI, gali iš esmės pakeisti tai, kaip žmonės pasiekia realų kalbėjimo sklandumą.

  • NATO inovacijų fondas investuoja 11 mln. eurų į Švedijos „Terasi“: ryšiui, kurį sunku perimti

    NATO inovacijų fondas investuoja 11 mln. eurų į Švedijos „Terasi“: ryšiui, kurį sunku perimti

    NATO inovacijų fondas kartu su kitais investuotojais skyrė 11 mln. eurų pradinę investiciją Švedijos gynybos technologijų startuoliui „Terasi“. Bendrovė kuria ryšio sprendimus, pritaikytus situacijoms, kai ryšį bandoma perimti, blokuoti ar trikdyti.

    „Terasi“ specializuojasi komponentuose ir technologijose, leidžiančiose didelius duomenų kiekius perduoti aukštu dažniu. Tokie sprendimai aktualūs ne tik gynybai, bet ir palydovinio ryšio bei telekomunikacijų sektoriams, ypač kai reikia mažos delsos ir didelės spartos.

    Bendrovė teigia sukūrusi kišeninio dydžio įrangą, galinčią suformuoti saugius gigabitinės spartos belaidžius ryšio kanalus be šviesolaidžio ar ryšio bokštų. Praktikoje tai reiškia, kad ryšį galima greitai išskleisti ten, kur infrastruktūra pažeista, nepasiekiama arba jos naudoti nesaugu.

    Pasak įmonės, technologija orientuota į vadinamąsias ginčijamas aplinkas, kai kovos lauke ar krizių zonose varžomasi dėl eterio, o signalas gali būti aktyviai slopinamas. Tokiais atvejais svarbus ne tik ryšio greitis, bet ir atsparumas trikdymui bei duomenų saugumas.

    Investicijų etapui taip pat vadovavo ankstyvosios stadijos fondas „Join Capital“, prisidėjo ir kiti nauji bei ankstesni investuotojai. „Terasi“ nurodo, kad pritrauktos lėšos bus skirtos komandos augimui, produktų plėtrai ir sprendimų diegimui Europos ginkluotosiose pajėgose.

    „Europos ginkluotosioms pajėgoms reikia gebėti saugiai ir greitai perduoti lemiamą informaciją aplinkoje, kur infrastruktūra, palydovai ir net spektras gali būti ginčijami“, – sakė „Terasi“ vadovas ir vienas įkūrėjų Jamesas Campionas.

    Jis taip pat pabrėžė, kad atsparus ryšys reikalingas ne vien gynyboje, bet ir kritinei infrastruktūrai bei jautrioms pramonės operacijoms, kai fiksuota infrastruktūra nepasiekiama, per daug ribojanti arba atakuojama. Augant hibridinėms grėsmėms, tokios technologijos vis dažniau vertinamos kaip strateginis atsparumo elementas.

  • „Lightspring“ pritraukė 3,5 mln. eurų: sieks atpiginti fotoninių lustų gamybą ir spartinti DI infrastruktūrą

    „Lightspring“ pritraukė 3,5 mln. eurų: sieks atpiginti fotoninių lustų gamybą ir spartinti DI infrastruktūrą

    French company Lightspring today announced the close of a €3.1 million seed round led by Atlantic and OVNI Capital, with participation from Concept Ventures, Ixcore, Plug and Play Ventures, and industry business angels.

    The company also announced it has been named a laureate of i-Lab, France’s national deeptech innovation competition. 

    Lightspring designs and manufactures the optical interfaces of photonic integrated circuits. By applying 3D lithography directly onto the chip, the company turns photonic packaging — today the most expensive and least reproducible step in the chain — into a programmable manufacturing step.

    AI moved optics into the package. Packaging was not ready.

    Every generation of AI infrastructure pushes optics closer to compute. Co-packaged optics moves the optical interface off the faceplate and onto the substrate, next to the switch or the accelerator — and, in doing so, moves the hardest manufacturing problem in the system into the package itself.

    That step never industrialised. While photonic integrated circuit (PIC) fabrication itself is now handled by a handful of mature foundries, assembly and optical packaging alone account for roughly 50 per cent of a PIC’s cost, against around 20 per cent for the foundry step.

    Fibre-to-chip coupling is still done part by part, through micrometre-scale active alignment — a process that brings 2–3 dB of typical optical loss, low throughput, degraded yield, and no standard.

    Building the optics where they belong, in a single step

    Lightspring uses 3D lithography (two-photon polymerisation, or 2PP) to fabricate optical coupling structures such as microlenses, 3D waveguides, and beam-shaping elements directly on the chip.

    A single process step is designed to deliver:

    • Fibre-to-chip, laser-to-chip, and chiplet-to-chiplet coupling, with target coupling losses below 0.5 dB per interface.
    • No need for precision pre-alignment, eliminating active alignment entirely.
    • A materials-agnostic and equipment-agnostic approach.
    • Design cycles under two weeks, compared with several months for bespoke optical packaging.

    Lightspring’s core intellectual property lies primarily in the design layer: the first Process Design Kit (PDK) dedicated to 3D optical coupling, paired with software-driven design tools and qualified fabrication recipes.

    The technology originates from nationally and EU-funded research at the FEMTO-ST Institute in Besançon, a CNRS-UMLP joint research unit of more than 700 staff and one of Europe’s leading centres in optics and micro-nanotechnology, where Lightspring co-founder Daniel Brunner serves as CNRS Research Director.

    Grégoire Bonnat, co-founder and CEO of Lightspring, said:

    “The whole industry is working on making photonic chips faster, yet light still loses most of its energy the moment it enters or leaves the device.
    We decided to attack that specific problem: to build the optical interface the same way the rest of the chip is built, in one reproducible process step.

    This funding will turn a lab result into a qualified industrial building block.” With this €350,000 grant and additional public innovation funding, Lightspring has now secured over €3.5 million in dilutive and non-dilutive financing to move its 3D optical coupling process from lab to production line.

    According to Quentin Calleja, Principal at Atlantic, photonics is scaling into AI infrastructure fast, but optical packaging remains a slow and expensive step. 

    “Lightspring has developed a technology that finally makes it scalable. We back teams with the potential to become the leaders of categories that don’t exist yet, and Lightspring is definitely one of them.”

    Thomas Renaudin, Founding Partner at OVNI Capital, asserts that every generation of AI hardware pushes optics closer to compute, and co-packaged optics is where that ends up:

    “The industry has the roadmap; what it does not have is a way to manufacture the optical interface at volume. Lightspring is building that layer — from Europe, for a market that is global from day one.”

    The funding will support development of Lightspring’s PDK and design tools, expand the team to 12, fund co-design programmes with industrial partners, and scale and qualify its fabrication process for industrial use.

  • „Verda“ pritraukė apie 175 mln. eurų DI debesijai: Europoje plečia skaičiavimo pajėgumus

    „Verda“ pritraukė apie 175 mln. eurų DI debesijai: Europoje plečia skaičiavimo pajėgumus

    Europos technologijų bendrovė „Verda“ pritraukė apie 175 mln. eurų finansavimą, kurį skirs pilno ciklo DI debesijos plėtrai ir skaičiavimo pajėgumų didinimui. Bendrovė teigia, kad investicijos padės greičiau diegti naujus infrastruktūros sprendimus ir aptarnauti augantį DI darbo krūvių poreikį.

    Finansavimo raundą sudarė perviršiu užsipildęs B serijos etapas, kurį vedė „Emergence Capital“, prisijungus ir kitiems investuotojams. Tarp dalyvių minimi MUFG Innovation Partners, „Supermicro“, Varma Mutual Pension Insurance Company, Lifeline Ventures, 6 Degrees Capital, byFounders ir Tesi.

    Po šio raundo „Verda“ bendrai jau yra pritraukusi daugiau nei 416 mln. eurų, o įmonės vertė, pasak jos pačios, viršija 926 mln. eurų ribą. Tai „Verda“ priartina prie vadinamojo vienaragio statuso ir sustiprina jos pozicijas Europos DI infrastruktūros rinkoje, kurioje konkurencija dėl pajėgumų auga.

    Kas yra „Verda“?

    „Verda“ įkurta Helsinkyje 2020 metais ir kuria bei valdo pilno ciklo DI debesiją: nuo fizinių duomenų centrų ir aparatinės įrangos iki debesijos platformos ir su DI susijusių tyrimų. Bendrovė siūlo pagal poreikį užsakomas skaičiavimo paslaugas DI užduotims, o veiklą vykdo Europoje, JAV ir Azijoje.

    Įmonės teigimu, naujos investicijos bus nukreiptos ne tik į papildomą skaičiavimo galią, bet ir į platformos paslaugų tobulinimą komandoms, kurios kuria ir diegia DI sprendimus. Didesni pajėgumai ypač aktualūs dėl rinkoje dažnai minimų grafinių procesorių ir didelio našumo skaičiavimo trūkumo, kai paklausa lenkia pasiūlą.

    Ką keis naujos investicijos?

    „Verda“ planuoja spartinti produktų kūrimą visuose savo DI debesijos sluoksniuose, įskaitant išvadų generavimo infrastruktūrą ir su ja susijusias paslaugas. Bendrovė taip pat skelbia sieksianti per artimiausius metus daug kartų padidinti skaičiavimo pajėgumus ir toliau plėstis tarptautinėse rinkose.

    „DI tampa kritine infrastruktūra visose industrijose, o artimiausi metai Europai bus lemiamas langas. Mūsų siekis – kurti tikrą Europos technologijų bendrovę, pradedant nuo DI infrastruktūros, ir mažinti skaičiavimo anglies pėdsaką visame pasaulyje“, – sakė „Verda“ įkūrėjas ir vadovas Ruben Bryon.

    Bendrovė nurodo, kad augimas jau atsispindi veiklos rodikliuose: liepos mėnesį pasiekė 153 mln. eurų metinį pajamų tempą. Pastaruoju metu „Verda“ atidarė biurus Londone ir San Fransiske, o tolesnę plėtrą sieja su didesne pasiūla DI skaičiavimams ir spartesniu platformos vystymu.

    Investuotojai savo ruožtu akcentuoja, kad DI skaičiavimų paklausa išlieka didesnė nei prieinami pajėgumai, todėl infrastruktūrą plečiančios bendrovės atsiduria strategiškai svarbioje pozicijoje. Ši dinamika formuoja ir platesnę rinkos tendenciją: tiek startuoliai, tiek didieji debesijos žaidėjai skuba užsitikrinti aparatinę įrangą, energijos resursus ir duomenų centrų pajėgumus.

  • Norvegijos „Benford“ pritraukė 5 mln. eurų: žada auditus vykdyti nuo sistemų iki pasirašytos išvados

    Norvegijos „Benford“ pritraukė 5 mln. eurų: žada auditus vykdyti nuo sistemų iki pasirašytos išvados

    Norvegijoje registruota finansų audito bendrovė „Benford“ pranešė pritraukusi 5 mln. eurų ikipradinėje investicijų stadijoje. Įmonė žada iš esmės pakeisti, kaip atliekami privalomieji auditai, pasitelkdama technologijomis paremtą procesą nuo kliento sistemų iki galutinės audito išvados.

    Skirtingai nei dauguma rinkos žaidėjų, kuriančių įrankius auditoriams, „Benford“ renkasi kitą modelį: ji pati tampa auditoriumi ir teikia paslaugą. Bendrovė teigia, kad taip galima ne tik automatizuoti rutiną, bet ir sumažinti įmonių darbuotojų laiką, kuris dažnai „nesimato“ audito sąskaitoje.

    Kas investavo ir ką bendrovė kuria

    Finansavimo raundui vadovavo „firstminute capital“, taip pat dalyvavo „Global Founders Capital“ ir kiti investuotojai. Tarp jų – ir verslininkai bei vadovai, prisidėję prie plačiai naudojamų apskaitos ir finansų valdymo sprendimų kūrimo Europoje.

    „Benford“ nurodo, kad jos sukurta platforma „AuditOS“ jau naudojama realiuose klientų audituose. Sistema jungiasi prie įmonės naudojamų sprendimų, pavyzdžiui, ERP, didžiosios knygos modulių, sąskaitų faktūrų, banko išrašų ir kitų operacinių šaltinių, kad būtų sukurtas vieningas audito duomenų pagrindas.

    Kodėl audito rinka brangsta

    Bendrovė argumentuoja, kad mažoms ir vidutinėms įmonėms Europoje auditas darosi vis sunkiau prieinamas: didieji rinkos dalyviai traukiasi iš vidutinio segmento, o mažesnės audito įmonės ne visada turi resursų modernizuoti technologinę bazę. Tuo pačiu auga kainos ir didėja spaudimas efektyvumui.

    „Auditas yra viena iš nedaugelio paslaugų, kur klientų patirtis kasmet blogėja, o sąskaita – didėja“, – sakė „Benford“ vienas iš vadovų Thibault Mallion.

    Kaip turėtų veikti naujas auditas

    „Benford“ teigimu, įprastai modernizacijos bandymai apsiribojo auditoriaus „darbo stalu“, tačiau nepalietė visos paslaugos teikimo grandinės. Įmonė akcentuoja vertikaliai integruotą modelį, kai licencijuota audito firma pati kuria technologiją ir samdo kvalifikuotus auditorius, kurie priima sprendimus ir pasirašo išvadas.

    Platformoje numatomas aiškus atsekamumas: kiekvienas įrašas turi būti susietas su šaltiniu ir priskirtas konkrečiam atsakingam auditoriui. Bendrovė taip pat pabrėžia bendradarbiavimo aplinką, kurioje užklausos ir paaiškinimai būtų valdomi vienoje vietoje, kad finansų komandos mažiau laiko skirtų koordinavimui.

    Gautas lėšas „Benford“ planuoja skirti komandos plėtrai Londone ir Osle, taip pat plėtrai į Švediją ir kitas Europos rinkas. Bendrovė skelbia ieškanti specialistų tiek audito, tiek programinės įrangos inžinerijos srityse.

  • Tyrimas: „Meta“ ir „Google“ įrankiai prisidėjo prie verbavimo į Rusijos karą per fiktyvias darbo reklamas

    Tyrimas: „Meta“ ir „Google“ įrankiai prisidėjo prie verbavimo į Rusijos karą per fiktyvias darbo reklamas

    Naujas tyrimas rodo, kad su Rusija siejami verbuotojai į karo veiksmus naudojosi Vakarų technologijų infrastruktūra ir platformomis, kad pasiektų potencialius kandidatus Afrikoje, Azijoje ir Baltarusijoje. Schemos dažnai maskuojamos kaip įprasti darbo pasiūlymai, o karo tema reklamuose beveik neminima.

    Žmogui naršant „Facebook“ ar ieškant informacijos per „Google“, gali būti pateikiama reklama, atrodanti kaip eilinės įdarbinimo agentūros skelbimas. Žadamas darbas statybose, apsaugoje, filmavimo projektuose arba pagalba tvarkant dokumentus ir vizas į Rusiją.

    Paspaudus skelbimą, vartotojas nukreipiamas į profesionaliai parengtą verbavimo svetainę, kurioje kartais net naudojami žinomų Vakarų žiniasklaidos ženklai, siekiant sukurti patikimumo įspūdį. Tyrėjai pabrėžia, kad tai yra sisteminga manipuliacijos taktika, skirta sumažinti įtarumą ir paskatinti žmones palikti kontaktus.

    Kaip veikia verbavimo grandinė

    Tyrimą vykdžiusi organizacija „Code for Africa“ nustatė, kad verbavimo tinklas rėmėsi reklamos ir vartotojų sekimo technologijomis, kurios leidžia tiksliai atrinkti auditorijas ir įvertinti kampanijų efektyvumą. Tyrėjai identifikavo 89 interneto svetaines, 7 socialinių tinklų paskyras ir 39 susirašinėjimo kanalus ar paskyras, susijusias su šiomis operacijomis.

    Taikiniais dažniausiai tampa jauni vyrai, susiduriantys su nedarbu ar nestabiliomis pajamomis, ypač šalyse, kuriose atlyginimų lygis gerokai žemesnis. Tyrime aprašyti reklaminiai pavyzdžiai žadėjo vienkartinę išmoką pasirašius sutartį ir dideles mėnesines pajamas, tačiau realios sąlygos ir rizikos dažnai nutylimos.

    Viename pavyz buvo reklamuojamas tariamas filmavimo projektas su dirbtinis intelektas sugeneruotu vaizdu, kuriame žmonės vaizduojami su karine apranga. Tyrėjų vertinimu, tokie skelbimai kuriami taip, kad atrodytų kaip civiliniai pasiūlymai, o ryšys su karu išryškėja tik vėlesniuose etapuose.

    Vakarų technologijų pėdsakai

    Tyrėjai nurodo, kad dalis tinklo veikė naudojantis serveriais ir paslaugomis Europoje, o kai kurios svetainės buvo kuriamos pasitelkiant dirbtinis intelektas įrankius. Pildant paraiškų formas, kandidatų asmens duomenys buvo renkami per trečiųjų šalių programinę įrangą ir vėliau perduodami į Rusiją.

    „Už šio Vakarų technologijų sluoksnio slypi įprasti Rusijos komerciniai paslaugų teikėjai, o dar giliau yra infrastruktūra, sukurta taip, kad atlaikytų skundus ir pašalinimo prašymus“, – teigė tyrimo autoriai.

    Tyrime pabrėžiama, kad tokias operacijas apsunkina kelių sluoksnių infrastruktūra: viešai matomi kanalai ir reklamos, tarpiniai duomenų rinkimo sprendimai bei talpinimo paslaugos. Tokia struktūra leidžia greitai pakeisti domenus, kurti naujas svetaines ir tęsti kampanijas net ir užblokavus dalį jų elementų.

    Ką daro platformos ir kokios rizikos išlieka

    „Code for Africa“ teigimu, technologijų bendrovės turi priemonių greitai šalinti paskyras, reklamas ir paslaugas, kurios akivaizdžiai naudojamos verbavimui. Organizacijos vadovas Justinas Arensteinas nurodė, kad „Meta“ jau pašalino daugiau nei 300 reklaminių kampanijų, siejamų su šiais verbuotojais.

    Tyrėjai taip pat pastebėjo, kad paieškos rezultatai gali nukreipti tiesiai į verbavimo puslapius, priklausomai nuo naudojamų frazių ir kalbos. Be to, iškeliamas klausimas, kaip skirtingomis kalbomis pateikiamos įspėjamosios žinutės apie rizikas: kai kuriais atvejais jos matomos aiškiau, o kitais gali būti pateikiamos mažiau pastebimai.

    „Google“ atstovas tyrimo dalį vertino kritiškai ir teigė, kad bendrovė tikrina nurodytas detales bei taiko taisykles, skirtas apsaugoti vartotojus ir riboti piktnaudžiavimą reklamos produktais. Tyrimo autoriai pabrėžia, kad dėl greitai atsirandančių naujų domenų ir paskyrų vien tik pavieniai pašalinimai problemos neišsprendžia.

    Tikslaus nepriklausomai patvirtinto užsieniečių, įtrauktų į Rusijos karines struktūras, skaičiaus nėra, tačiau Ukrainos pareigūnai anksčiau buvo skelbę vertinimus apie maždaug 1 700–1 800 iš 36 Afrikos valstybių. Rusija tokius kaltinimus dėl organizuoto verbavimo atmeta ir tvirtina, kad asmenys esą prisijungė savanoriškai.

    Tema pasiekė ir diplomatinį lygmenį: kai kurių Afrikos valstybių vadovai ir ministrai yra viešai kėlę šį klausimą derybose su Rusijos pareigūnais. Ekspertai įspėja, kad verbavimo schemos gali būti glaudžiai susijusios su platesnėmis informacinėmis operacijomis, kurios formuoja palankesnį požiūrį į Rusiją ir kartu padeda pritraukti žmones į rizikingas situacijas.

  • Europos Parlamentas svarsto DI žalos atsakomybę: kas mokės, jei pažangūs modeliai sukels nuostolių?

    Europos Parlamentas svarsto DI žalos atsakomybę: kas mokės, jei pažangūs modeliai sukels nuostolių?

    Europos Parlamento nariai ragina Europos Komisiją grįžti prie idėjos įtvirtinti aiškias atsakomybės taisykles, kai žalą sukelia dirbtinis intelektas. Tikslas – užpildyti spragas, kurias paliko 2024 metais priimtas DI aktas: jis daugiausia nustato, kaip valdyti rizikas, bet mažiau atsako į klausimą, kas atlygina jau padarytą žalą.

    Pagal parlamentarų siūlymą, atsakomybė galėtų labiau kristi ant pažangiausius modelius kuriančių ir tiekiančių bendrovių pečių, jei jų technologijos realiame pasaulyje būtų panaudotos nenumatytais būdais. Diskusijų centre atsiduria didieji DI tiekėjai, kurių modeliai diegiami tiek versle, tiek viešajame sektoriuje.

    Kas keistųsi nukentėjusiems

    Vienas svarbiausių svarstomų pokyčių – supaprastinti kelią nukentėjusiems gauti kompensaciją. Praktikoje tai galėtų reikšti mažesnes bylinėjimosi sąnaudas ir aiškesnį mechanizmą, kai žalos aplinkybės susijusios su sudėtingais modeliais, duomenimis ar automatizuotais sprendimais.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad DI sistemų žala dažnai yra netiesioginė: nuo klaidingų rekomendacijų, diskriminacinių sprendimų ar netinkamos automatizacijos iki kibernetinių incidentų, kai DI įrankiai paspartina atakų vykdymą. Tokiose situacijose įrodyti priežastinį ryšį ir kaltę paprastam vartotojui ar mažai įmonei gali būti ypač sudėtinga.

    Kodėl DI aktas gali būti nepakankamas

    DI aktas nustato rizikos lygmenis ir pareigas kūrėjams bei diegėjams, tačiau jis nėra klasikinis žalos atlyginimo įstatymas. Be to, reguliavimas mažiau aprėpia etapą iki sistemų diegimo, kai modeliai mokomi ir testuojami, nors būtent šiame etape gali išryškėti pažeidžiamumai, vėliau išnaudojami realiose atakose ar piktnaudžiavime.

    Kita problema – polinkis sureikšminti pačią technologiją, tarsi sprendimus priimtų autonomiškas veikėjas. Teisininkai pabrėžia, kad DI neturi būti traktuojamas kaip atsakomybę prisiimantis subjektas: vertinant incidentus svarbu identifikuoti konkrečius sprendimus priėmusius asmenis ir organizacijas, taip pat grandinę nuo kūrėjo iki diegėjo.

    Politinis kontekstas ir galimos kliūtys

    Ši iniciatyva politiškai jautri, nes Europos Sąjunga pastaruoju metu vienu metu siekia ir griežtesnio skaitmeninių rizikų valdymo, ir reguliavimo supaprastinimo, kad būtų lengviau augti verslui. Be to, atsakomybės klausimai persidengia su atnaujintomis bendrosiomis produktų atsakomybės taisyklėmis, todėl reikėtų aiškiai atskirti, kas sprendžiama bendrai, o kas reikalauja DI specifinių nuostatų.

    Jei Europos Komisija ryžtųsi naujam teisėkūros paketui, jis galėtų tapti esminiu signalu rinkai: saugumo investicijos, testavimas, incidentų valdymas ir skaidrumas taptų ne tik reputacijos, bet ir tiesioginės finansinės rizikos klausimu. Verslui tai reikštų didesnį aiškumą, tačiau kartu ir didesnes pareigas už tai, kaip pažangūs DI modeliai veikia realiose situacijose.

    „Dabartinis modelis iš esmės nepalieka aiškių teisių žmonėms, kurie nukenčia nuo dirbtinio intelekto, ir mažina kūrėjų paskatas investuoti į saugumą“, – sakė „Bruegel“ tyrėjas Mario Mariniello.

  • Kinijos хakerių grupė „Mustang Panda“ taikėsi į ES laivybą: atakos fiksuotos bent 7 šalyse

    Kinijos хakerių grupė „Mustang Panda“ taikėsi į ES laivybą: atakos fiksuotos bent 7 šalyse

    Kinijoje veikianti kibernetinio šnipinėjimo grupė „Mustang Panda“ 2025 metais nuosekliai rengė atakas prieš Europos jūrų sektoriaus organizacijas, pranešė ES kibernetinio saugumo agentūra ENISA. Anot agentūros, kampanijos vyko nuolat ir paveikė mažiausiai septynias ES valstybes nares.

    ENISA vertinimu, šios atakos buvo orientuotos ne į vienkartinius incidentus, o į ilgalaikį informacijos rinkimą ir strateginę žvalgybą. Tai rodo, kad užpuolikams svarbiausia buvo prieiga prie duomenų apie veiklą, maršrutus, partnerius ir sprendimų priėmimo procesus, o ne momentinis sutrikdymas.

    Kodėl laivyba tampa patraukliu taikiniu?

    Laivyba ir logistika laikomos ypač jautriomis dėl poveikio tiekimo grandinėms: sutrikimai gali greitai persimesti į prekybą, pramonę ir kritinių prekių judėjimą. ENISA pabrėžia, kad transporto ir logistikos sektorių duomenys yra vertingi ir ekonominiu, ir politiniu požiūriu.

    Agentūra atkreipia dėmesį, jog jūrinė ekosistema dažnai remiasi daug tiekėjų turinčiomis IT ir operacinėmis technologijomis, todėl išauga rizika per silpnesnes grandis pasiekti platesnį tinklą. Praktikoje tai reiškia, kad atakuojami gali būti ne tik uostai ar laivybos bendrovės, bet ir jų rangovai, programinės įrangos tiekėjai ar paslaugų centrai.

    „Mustang Panda“ keliamas pavojus

    ENISA „Mustang Panda“ įvardija kaip reikšmingą grėsmę ES organizacijoms, nes grupė turi pažangių gebėjimų ir gali vykdyti pasikartojančias atakas prieš jūrų sektorių bei viešąjį administravimą. Tokios grupės paprastai taiko metodus, leidžiančius išlikti nepastebėtoms, palaikyti prieigą ir pamažu plėsti kontrolę tinkle.

    Pranešime primenama, kad „Mustang Panda“ anksčiau buvo siejama su taikymusi į ES diplomatines misijas, o vėliau ENISA ją įvardijo kaip vieną svarbiausių grėsmių. 2025 metais taip pat fiksuota informacija apie grupės domėjimąsi kitų šalių gynybos ir aviacijos sektoriais, kas sustiprina prielaidą apie plataus masto žvalgybinius tikslus.

    Ką tai reiškia įmonėms ir institucijoms?

    ENISA išvados signalizuoja, kad jūrų transporto ir logistikos organizacijoms vien techninių priemonių nepakanka: būtinos nuolatinės rizikos vertinimo procedūros, tiekėjų kontrolė ir incidentų valdymo pratybos. Praktinis prioritetas dažnai būna ankstyvas įsilaužimų aptikimas, prieigos teisių peržiūra ir segmentuota infrastruktūra.

    Agentūra pabrėžia, kad susidomėjimas transportu, įskaitant jūrinį, glaudžiai susijęs su geopolitinėmis aplinkybėmis. Tai reiškia, kad grėsmių intensyvumas gali augti priklausomai nuo tarptautinių įtampų, prekybos srautų pokyčių ir jautrių maršrutų svarbos.

    „Transporto, įskaitant jūrinį, ir logistikos taikymas yra ypač įdomus dėl ekonominių ir politinių priežasčių, ypač atsižvelgiant į geopolitinius pokyčius“, – teigiama ENISA vertinime.

    ENISA rekomendacijos ir naujausi stebėjimai rodo, kad jūrų sektoriui svarbu investuoti ne tik į apsaugą, bet ir į atsparumą: gebėjimą greitai atkurti veiklą, komunikuoti su partneriais ir dalintis informacija apie incidentus. Tokia praktika padeda sumažinti poveikį, net jei ataka vis dėlto įvyksta.

  • Europos DI vadovas apie „pabėgusius“ agentus: daug triukšmo kyla iš rinkodaros, ne realybės

    Europos DI vadovas apie „pabėgusius“ agentus: daug triukšmo kyla iš rinkodaros, ne realybės

    Pastaraisiais mėnesiais viešojoje erdvėje daugėjo istorijų apie esą savarankiškai veikiančius DI agentus, kurie „ištrūko iš kontrolės“, bandė apeiti saugiklius ar net atakuoti kitų įmonių sistemas. Vis dėlto vienos ryškiausių Europos DI bendrovių vadovas ragina į dalį tokių perspėjimų žiūrėti kritiškai ir vertinti, kam jie naudingi.

    Švedų kilmės verslininkas Maxas Junestrandas, vienas „Legora“ įkūrėjų ir vadovas, teigia, kad dalis garsių įspėjimų apie „nevaldomą“ DI gali būti išpūsti komunikacijos tikslais. Jo vertinimu, kai kurios laboratorijos ir rinkos žaidėjai linkę akcentuoti modelių tariamą galią, nes tai kuria įspūdį apie išskirtinumą ir padeda formuoti naratyvą apie būtinybę gauti daugiau resursų ar laiko.

    „Manau, kad nemaža dalis to yra rinkodara, skirta perdėtai pabrėžti siūlomas galimybes“, – sakė Maxas Junestrandas.

    Tuo pačiu jis pabrėžia, kad realios kibernetinės rizikos niekur nedingo, o DI gali tapti tiek gynybos, tiek puolimo įrankiu. Bendrovės, dirbančios su jautriais duomenimis, ypač teisinėje srityje, privalo saugumą laikyti svarbesniu už naujas funkcijas, nes net ir ribotos klaidos gali lemti konfidencialios informacijos nutekėjimą ar reputacinę žalą.

    „Legora“, kuri kuria bendradarbiavimui skirtus DI įrankius teisininkams, tvarko teisinius dokumentus ir klientų informaciją, todėl saugumas, pasak vadovo, yra aukščiausias prioritetas. Jis akcentuoja, kad pažangiausių modelių prieinamumas padeda ne tik kurti produktus, bet ir greičiau aptikti pažeidžiamumus, modeliuoti grėsmes ir stiprinti apsaugą nuo DI padedamų atakų.

    Interviu kontekste išryškėjo ir Europos problema, apie kurią pastaraisiais metais kalba daug įmonių: naujausi didžiųjų JAV kūrėjų DI modeliai Europą dažnai pasiekia vėliau. Vėlavimai reiškia, kad verslas lėčiau gauna naujas saugos funkcijas, atnaujintas apsaugas ir galimybes, kurios padeda atlaikyti sparčiai besikeičiančius kibernetinius scenarijus.

    Paklaustas, ar tai sukuria konkurencinį minusą, Junestrandas atsakė tiesiai: tai akivaizdus trūkumas. Kai pažangiausi įrankiai rinkoje atsiranda anksčiau kitur, greičiau juda ir produktų kokybė, ir gynybos priemonės, o tai ypač svarbu sektoriams, kuriuose jautri informacija yra kasdienybė.

    Ar Europai reikia savo „frontier“ laboratorijos?

    Kalbėdamas apie strategiją, Junestrandas skeptiškai vertina idėją, kad Europa turėtų mesti milžiniškas pastangas kurti nuosavą „frontier“ lygio DI laboratoriją, kuri varžytųsi su pačiais didžiausiais pasaulio modelių kūrėjais. Jo teigimu, toks planas gali būti labiau ambicija nei racionali investicija, ypač jei tikslas yra kopijuoti tai, ką jau daro didžiausi rinkos lyderiai.

    Vietoje to jis siūlo koncentruotis į tai, kur Europa tradiciškai stipri: kuriant aukštos vertės pritaikymus konkrečiose industrijose, keliant patikimumo kartelę ir diegiant sprendimus, kurie realiai didina našumą. Toks kelias reikštų daugiau dėmesio teisiniams, sveikatos, pramonės, viešojo sektoriaus procesams, kur svarbūs duomenų valdymas, atsekamumas ir atsakomybė.

    Rinkodara prieš rizikas: kur riba?

    DI saugos diskusijose dažnai susiduria dvi tiesos: viena vertus, grėsmės gali būti hiperbolizuojamos, kita vertus, technologija tikrai keičia atakų kainą ir mastą. DI gali padėti automatizuoti socialinę inžineriją, pagerinti kenkėjiškų pranešimų kokybę, greitinti pažeidžiamumų paiešką, o organizacijoms tai reiškia didesnį spaudimą investuoti į apsaugą.

    Ši įtampa paaiškina, kodėl vieši perspėjimai kartais skamba dramatiškai: jie vienu metu veikia kaip rizikų signalas, politinės darbotvarkės argumentas ir konkurencinė komunikacija. Pasak Junestrando, kritinis požiūris nereiškia rizikų neigimo, bet ragina atskirti faktus nuo viešųjų ryšių, kai kalbama apie realias DI galimybes šiandien.

    Diskusijoms stiprėjant, auga ir spaudimas didžiausiems technologijų kūrėjams prisiimti daugiau atsakomybės už pažangiausių modelių sukeltą žalą. Tai apima tiek aiškesnius incidentų atskleidimo principus, tiek vidaus procesus, kurie padėtų greičiau identifikuoti nesuderinamumo su saugos tikslais atvejus ir užkirsti kelią pasikartojimui.

  • Trumpas JT atmetė pasaulinę DI priežiūrą: JAV žada savas taisykles ir „superintelekto“ terminą

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje sukritikavo siūlymus kurti pasaulinį dirbtinio intelekto priežiūros mechanizmą. Pasak jo, Jungtinės Valstijos nepritaria bandymams DI valdymą perkelti į tarptautinį lygmenį ir ketina remtis nacionalinėmis institucijomis.

    Kalbėdamas Niujorke, Trumpas teigė, kad JAV šiuo metu pirmauja DI inovacijų lenktynėse ir sieks šį pranašumą išlaikyti. Jis taip pat perspėjo, kad griežtesnė reguliacija, jo vertinimu, galėtų pristabdyti augimą ir sudaryti sąlygas Kinijai greičiau vytis ar aplenkti.

    „JAV atmeta bet kokį bandymą kurti globalistinę schemą, kuri kontroliuotų dirbtinį intelektą“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Prezidentas taip pat siūlė keisti patį terminą ir vietoj dirbtinio intelekto vartoti sąvoką „superintelektas“. Tokia retorika išsiskiria platesniame kontekste, kuriame dalis valstybių ragina stiprinti tarptautinį koordinavimą ir aiškiau apibrėžti atsakomybę už pažangių modelių kūrimą bei naudojimą.

    Šie pareiškimai nuskambėjo tuo metu, kai JT savaitės paraštėse grupė valstybių pritarė deklaracijai, pabrėžiančiai, kad DI turi išlikti žmogaus krypties, priežiūros ir kontrolės ribose. Dokumente taip pat keliama idėja apie bendras tarptautines apsaugas, kurios padėtų valdyti rizikas, susijusias su saugumu, dezinformacija ir kritinės infrastruktūros pažeidžiamumu.

    DI reguliavimo diskusijose dažniausiai susiduria du požiūriai: vieni akcentuoja inovacijų skatinimą ir kuo mažesnę administracinę naštą, kiti pabrėžia patikimumą, atsekamumą ir saugumo reikalavimus. Praktikoje tai reiškia debatą dėl to, ar svarbiausiems DI sprendimams turėtų pakakti nacionalinių taisyklių, ar reikalingi tarptautiniai standartai ir priežiūros modeliai.

    Artimiausiais mėnesiais DI tema, tikėtina, išliks vienu pagrindinių JAV užsienio politikos ir technologijų darbotvarkės klausimų, ypač santykiuose su Kinija. Dėl to bet kokie pareiškimai apie globalios priežiūros atmetimą ar terminijos keitimą tampa ne tik vidaus politikos, bet ir geopolitinio signalavimo dalimi.