Category: Technologijos

  • Lenkijoje pasirašyta sutartis: A4 atkarpa ties Krokuva bus plečiama iki trijų eismo juostų

    Lenkijoje pasirašyta daugiau nei 17,3 mln. zlotų vertės sutartis dėl autostrados A4 plėtros projekto – 24 kilometrų ruožas tarp Dulovos ir Balycų Mažosios Lenkijos vaivadijoje ateityje turėtų turėti trečią eismo juostą.

    Sutartį pasirašė Lenkijos Kelių ir automagistralių generalinė direkcija (GDDKiA), o projektavimo darbus atliks bendrovė „Autostrada II“, praneša portalas WNP.pl.

    Projektuotojui pavesta parengti visą techninę dokumentaciją, gauti būtinus derinimus ir leidimus, įskaitant statybos leidimą. Taip pat numatyta įvertinti galimą Rudno mazgo plėtrą ir keturių keliautojų aptarnavimo vietų modernizavimo poreikį.

    Nors sutartis pasirašyta dabar, statybos darbų startas numatomas tik 2030 metais, todėl vairuotojams dar teks palaukti, kol realiai pasikeis eismo sąlygos šiame intensyvaus srauto ruože.

    Po 2027 metų žada nemokamą A4 atkarpą

    Lenkijos infrastruktūros viceministras Stanislawas Bukowiecas priminė, kad autostrados A4 atkarpa tarp Katovicų ir Krokuvos šiuo metu yra mokama, nes ją valdo privatus koncesininkas.

    Pasak ministerijos planų, pasibaigus koncesijos sutarčiai 2027 metų kovo 15 dieną, šis kelias turėtų pereiti GDDKiA žinion, o važiavimas juo taps nemokamas.

    Sprendimą plėsti A4 trečiąja juosta valdžios atstovai sieja su dideliais eismo srautais. Nurodoma, kad Katovicų–Krokuvos kryptimi vidutinis paros intensyvumas jau dabar viršija 50 tūkst. automobilių.

    Projektas apims ir mazgus bei poilsio aikšteles

    Plėtra šiame regione, kaip skelbta, turėtų būti suskirstyta į tris ruožus – taip tikimasi paspartinti procesus ir lengviau organizuoti darbus.

    Pasirašyta sutartis apima ruožą Dulova – Balice I mazgas. Planuojama trečiajai juostai išnaudoti esamą žemės rezervą žaliojoje juostoje tarp priešingų krypčių važiuojamųjų dalių.

    Be paties kelio išplatinimo, projektuotojas turės parengti Rudno mazgo plėtros prielaidas ir išanalizuoti, ar būtina modernizuoti keturias MOP (keliautojų aptarnavimo vietas): Aleksandrovicų, Moravicų, Rudno ir Grojec.

  • PGG BHP konkursas pritraukė per 1 000 darbuotojų: prizai iki 12 tūkst. zlotų už saugos žinias

    Lenkijos anglies bendrovė „Polska Grupa Górnicza“ (PGG) baigė 23-iąjį darbuotojų saugos ir sveikatos (BHP) žinių konkursą, kurio tikslas – stiprinti saugų darbą kasyklose ir mažinti nelaimių riziką.

    Kaip skelbiama pačios PGG pateiktoje informacijoje, šių metų konkurse dalyvauti užsiregistravo daugiau nei 1 000 darbuotojų, o internetinėje atrankos dalyje išspręsta per 26 tūkst. testų.

    Pasak PGG gamybos viceprezidento Mareko Skuzos, per visą šią konkurso ediciją dalyviai pateikė daugiau nei 800 tūkst. atsakymų į klausimus. Tai rodo, kad saugos tema darbuotojams išlieka aktuali ir praktiškai svarbi.

    Į pusfinalį pateko 47 dalyviai, iš kurių išrinkta 10 finalininkų. Geriausiųjų laukė piniginiai prizai, o pats konkursas PGG pristatomas kaip priemonė, padedanti užtikrinti, kad darbuotojai po pamainos saugiai grįžtų namo.

    Finalininkai ir piniginiai prizai

    Į geriausiųjų dešimtuką pateko Piotr Sochacki (KWK Ruda), Radosław Grudziński (KWK Sośnica), Marek Knapik (KWK ROW Ruch Marcel), Damian Pluciński (KWK Piast-Ziemowit Ruch Piast), Maksymilian Palenta (KWK Bolesław Śmiały), Paweł Gałyga (KWK Piast-Ziemowit Ruch Ziemowit), Partycjusz Sibila (KWK ROW Ruch Chwałowice), Ronald Musioł (KWK w Likwidacji Ruch Bielszowice), Tomasz Musiolik (KWK ROW Ruch Jankowice) ir Sławomir Wosik (KWK Mysłowice-Wesoła).

    PGG nurodo, kad už pergalę Piotr Sochacki gaus 12 tūkst. zlotų (bruto), už antrąją vietą Radosław Grudziński – 8,5 tūkst. zlotų (bruto), o už trečiąją Marek Knapik – 6,5 tūkst. zlotų (bruto).

    Likę finalininkai, užėmę ketvirtą–dešimtą vietas, gaus po 2 tūkst. zlotų (bruto). Taip siekiama motyvuoti darbuotojus gilinti saugos žinias ir taikyti jas kasdienėje veikloje.

    Akcentas – saugus grįžimas po pamainos

    Konkurso finale pabrėžta, kad tokios iniciatyvos turi tiesioginę reikšmę darbo saugai. Katovicuose veikiančio Aukštojo kasybos priežiūros urėdo viceprezidentas Aleksanderis Chowaniecas akcentavo, kad svarbiausia – darbuotojų saugumas ir „laimingas sugrįžimas po pamainos į namus“.

    PGG yra didžiausia Lenkijos anglies bendrovė, orientuota į vietinės rinkos aprūpinimą anglimi, įskaitant energetikos sektorių. Įmonė viešai pabrėžia, kad darbuotojų sauga ir žinių stiprinimas išlieka vienu svarbiausių prioritetų.

  • „Saudi Aramco“ įsigijo 49 proc. „Humain“ ir skirs 9,9 mlrd. rialų DI bei kibernetiniam saugumui

    Saudo Arabijos naftos ir energetikos koncernas „Saudi Aramco“ įsigijo 49 proc. valstybinės bendrovės „Humain“ akcijų ir planuoja dideles investicijas į dirbtinio intelekto sprendimus bei kibernetinį saugumą.

    „Humain“ buvo įkurta siekiant pritraukti ir plėtoti projektus, paremtus DI, taip pat vystyti duomenų centrus. Apie sandorį praneša Lenkijos portalas WNP.

    Iki šiol vienintelis „Humain“ akcininkas buvo Saudo Arabijos suverenius investicijų fondas PIF (Public Investment Fund), kurio valdomas turtas vertinamas daugiau nei 900 mlrd. JAV dolerių.

    „Saudi Aramco“ į „Humain“ įnešė nepiniginį įnašą – su kritinės infrastruktūros valdymo projektais susijusį turtą, skirtą veiklai užtikrinti geopolitinės įtampos laikotarpiais.

    Akcentas – kritinė infrastruktūra ir apsauga nuo atakų

    Į projektų apimtį patenka vamzdynų sistemų valdymas, naftos perdirbimo gamyklų ir energetikos objektų apsauga, naftos terminalai, taip pat duomenų centrai ir prekybos operacijos visame pasaulyje.

    Skelbiama, kad „Humain“ turėtų prisidėti prie šalies struktūrų atsparumo kibernetinėms atakoms ir grėsmėms, nukreiptoms į naftos sektorių.

    Be sandorio – dar 9,9 mlrd. rialų investicijų

    Nepriklausomai nuo akcijų įsigijimo, „Aramco“ planuoja investicijoms skirti 9,9 mlrd. rialų (2,65 mlrd. JAV dolerių), kad paspartintų nuosavų DI sprendimų kūrimą.

    Planuose – regioninis duomenų centras ir skaičiavimo pajėgumai, kurių galia siektų 3 GW. Taip pat numatoma rengti debesijos pasiūlymus ir tobulinti didžiuosius kalbos modelius (LLM).

  • Pietų Korėja pristatė rekordinį 2027 metų biudžetą: daugiau lėšų DI ir gynybai

    Pietų Korėjos prezidentas Li Dze Mjungas parlamente pristatė rekordinį 2027 metų valstybės biudžeto projektą – 820,9 trln. vonų (615,6 mlrd. JAV dolerių). Plane numatytos didelės investicijos į dirbtinį intelektą (DI) ir gynybą.

    Kaip skelbia portalas „wnp.pl“, prezidentas teigė, kad biudžetas turėtų padėti šaliai tapti lydere ateities technologijose ir užtikrinti ilgalaikį augimą. Valdžia žada „drąsiai investuoti“ į DI ir naujus augimo variklius.

    Projektas numato išlaidų didinimą 12,8 proc., palyginti su einamaisiais metais – tai įvardijama kaip didžiausias metinis šuolis šalies istorijoje. Pagrindinis dėmesys sutelkiamas į technologijų sektorių, kuris pastaruoju metu generuoja išskirtinai dideles mokestines pajamas.

    Lietuvos skaitytojams ši žinia aktuali platesniame kontekste: Pietų Korėja yra viena svarbiausių puslaidininkių ir su DI susijusios infrastruktūros žaidėjų, todėl tokios investicijos gali turėti įtakos pasaulinėms technologijų grandinėms ir konkurencijai.

    DI megaprojektai ir nacionalinis modelis

    Pagal planą 21,3 trln. vonų (15,97 mlrd. JAV dolerių) būtų skirta trims vadinamiems „megaprojektams“. Jie apima puslaidininkių gamybos centro kūrimą, duomenų centrų plėtrą ir vadinamosios fizinės DI krypties vystymą.

    Fizinė DI – tai dirbtinio intelekto sistemos, veikiančios fiziniame pasaulyje, pavyzdžiui, robotikoje, autonominiuose automobiliuose ar išmaniojoje infrastruktūroje. Tokios technologijos reikalauja ne tik programinės įrangos, bet ir didelių investicijų į pramoninę bazę.

    Dar 4,6 trln. vonų (3,45 mlrd. JAV dolerių) numatyta skirti valstybiniam pažangiam DI modeliui kurti. Tai rodo siekį turėti nacionalinį technologinį pagrindą, o ne vien remtis komerciniais sprendimais.

    Gynybai – didesnis finansavimas

    Biudžete numatomas ir gynybos išlaidų augimas: jos didėtų 8,2 proc. iki 73,3 trln. vonų (54,97 mlrd. JAV dolerių). Lėšas planuojama skirti, be kita ko, branduolinės traukos povandeninių laivų įsigijimui, naikintuvams KF-21 bei pažangių autonominių sistemų diegimui.

    Toks prioritetų derinys – technologinė plėtra ir gynybos modernizavimas – rodo, kad Seulas technologinę lyderystę sieja su nacionaliniu saugumu ir konkurencingumu regione.

    Iš kur lėšos: puslaidininkių sektoriaus mokesčiai

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad rekordinis biudžetas grindžiamas ne vien skolinimusi. Prie jo reikšmingai prisidėjo rekordinės mokestinės įplaukos, kurias sugeneravo puslaidininkių technologijų gigantai, tokie kaip „Samsung“ ir SK hynix.

    Augančias pajamas skatino išliekanti didelė atminties lustų ir DI infrastruktūros paklausa. Pasauliniam DI bumui reikalingi ir lustai, ir duomenų centrų pajėgumai, o Pietų Korėja yra viena svarbiausių šios rinkos dalyvių.

    Birželį šalies vyriausybė taip pat pristatė dešimties metų planą investuoti į naująsias technologijas, kurio vertė siekia 1 800 trln. vonų (1,35 trln. JAV dolerių). Šiais veiksmais siekiama maksimaliai išnaudoti pasaulinį puslaidininkių pakilimą, o technologijų bendrovės jau skelbia rekordinio masto investicijas į infrastruktūrą.

  • „Saudi Aramco“ įsigijo 49 proc. „Humain“ ir AI bei kibernetiniam saugumui skirs 9,9 mlrd. rialų

    Saudo Arabijos naftos ir energetikos milžinė „Saudi Aramco“ perėmė 49 proc. valstybės valdomos bendrovės „Humain“ akcijų, kuri bus atsakinga už dirbtinio intelekto sprendimų diegimą ir duomenų centrų plėtrą.

    Kaip nurodoma, „Humain“ tikslas – didinti šalies atsparumą kibernetinėms atakoms ir grėsmėms, nukreiptoms į naftos sektorių bei kritinę infrastruktūrą.

    Iki šiol vienintelis „Humain“ akcininkas buvo Saudo Arabijos suverenusis investicijų fondas PIF (Public Investment Fund), kurio turtas, skelbiama, vertinamas daugiau nei 900 mlrd. JAV dolerių.

    Sandoris rodo, kad „Aramco“ siekia stiprinti technologinę kryptį greta tradicinės veiklos – nuo infrastruktūros apsaugos iki skaitmeninių pajėgumų, reikalingų tiek pramonei, tiek prekybos operacijoms.

    Kokius aktyvus įneša „Aramco“

    Pranešime pažymima, kad „Aramco“ į „Humain“ įnešė nepiniginį įnašą – aktyvus, susijusius su kritinės infrastruktūros valdymu geopolitinės įtampos laikotarpiu.

    Tarp jų minimos vamzdynų sistemos, naftos perdirbimo gamyklų ir energetikos objektų apsauga, naftos terminalai, taip pat duomenų centrai ir prekybos operacijos visame pasaulyje.

    Planuojamos investicijos į DI ir duomenų centrus

    Be akcijų įsigijimo, „Aramco“ planuoja investicijoms skirti 9,9 mlrd. rialų (2,65 mlrd. JAV dolerių). Teigiama, kad tai turėtų paspartinti darbus kuriant nuosavus DI sprendimus.

    Planuose numatyta sukurti regioninį duomenų centrą ir skaičiavimo infrastruktūrą, kurios galia siektų 3 GW. Taip pat ketinama rengti debesijos pasiūlymus ir tobulinti didžiuosius kalbos modelius (LLM).

    Kodėl tai svarbu energetikos sektoriui

    Energetikos įmonėms duomenų apsauga ir atsparumas kibernetinėms grėsmėms tampa vis svarbesni, nes kritinė infrastruktūra – nuo vamzdynų iki terminalų – yra itin jautri sutrikimams.

    Šiame kontekste DI ir didelio masto skaičiavimo pajėgumai gali būti naudojami tiek rizikų valdymui, tiek sudėtingoms pramonės ir logistikos užduotims spręsti.

  • Havajuose 67 į laisvę paleisti fazanai per dešimtmečius išplatino invazinius augalus

    1962 metais Havajuose į vieną salą buvo paleisti 67 fazanai – iš pradžių medžioklei, tačiau ilgainiui jie tapo netikėtu invazinių augalų platinimo veiksniu.

    Kaip rašo „Antena3“, tyrimai rodo, kad paukščiams plečiantis po miškus, į naujas vietoves buvo pernešamos svetimžemių augalų sėklos, o kai kurie invaziniai augalai pradėjo sparčiai plisti.

    Pirmuosius maždaug penkerius metus fazanai laikėsi nedidelėje ąžuolų giraitėje netoli išleidimo vietos, bet vėliau ėmė skverbtis toliau ir kolonizuoti vis didesnes teritorijas.

    Ekologai atkūrė jų plitimo vaizdą: vidutiniškai fazanai judėjo apie 8 km per metus, o per 14 metų užėmė didelę dalį vidutinio aukščio miškų. Iki 1984 metų jų aptikta įvairiose buveinėse – nuo jūros lygio iki maždaug 2 600 m aukščio.

    Kokius invazinius augalus platino fazanai

    Mokslininkai nustatė, kad fazanai minta įvairių augalų vaisiais ir sėklomis, įskaitant invazinius augalus, keliančius grėsmę vietos ekosistemoms.

    Tyrime buvo analizuotas 44 sugautų paukščių skrandžio turinys. Banano poka (invazinio augalo) sėklų ir vaisių rasta 82 proc. tirtų fazanų – šis augalas, sprendžiant iš duomenų, tapo reikšminga jų raciono dalimi.

    Be to, fazanų virškinimo sistemoje aptikta ir kitų svetimžemių augalų sėklų, o tai reiškia, kad paukščiai galėjo prisidėti prie invazinių rūšių plėtros skirtingose salos vietose.

    Gamtosaugos organizacijos „American Forests“ duomenimis, banano poka į Havajus buvo atvežtas 1920-aisiais kaip dekoratyvinis augalas. Vėliau jis išplito miškuose ir žemės ūkio teritorijose.

    Galimas poveikis vietinei augmenijai

    Invazinių augalų plitimas – ne vienintelis rūpestis. Hilo Havajų universiteto ataskaitoje fazanai minimi tarp gyvūnų, galinčių ėsti vietinių rūšių jaunus augalus.

    Tyrėjai pabrėžia, kad atvežtiniai gyvūnai gali keisti ekosistemas ne tik konkuruodami su vietinėmis rūšimis, bet ir platindami svetimžemių augalų sėklas į anksčiau nepasiektas teritorijas.

    Šis atvejis yra priminimas, kaip net kelių dešimčių į gamtą paleistų gyvūnų populiacija per ilgą laiką gali turėti reikšmingų, iš anksto neįvertintų pasekmių vietos miškams.

  • Volynėje vyras įkūrė neįprastą fermą: stručio jauniklis išsirito vištų inkubatoriuje

    Ukrainos Volynės srityje, Litovežo kaime, vietos gyventojas įkūrė neįprastą ūkį, kuriame augina stručius, povus ir dekoratyvines vištas. Didžiausia šios istorijos staigmena – neseniai gimęs stručio jauniklis, kuris išsirito paprastame vištų inkubatoriuje.

    Apie ūkį pasakojama Ukrainos visuomeninio transliuotojo „Suspilne“ reportaže. Ūkio šeimininkas Ihoris Musijus lankytojus priima nemokamai, o ateityje svajoja plėsti veiklą ir sukurti erdvę poilsiui kariams bei veteranams.

    Vyras teigia stručius įsigijęs dar iki plataus masto karo pradžios – tuomet jis planavo kontaktinį zoologijos sodą, kuriame žmonės galėtų ne tik pamatyti gyvūnus, bet ir su jais pabendrauti. Jis taip pat buvo sumanęs įsigyti arklį, kad svečiai galėtų pajodinėti.

    Pasak šeimininko, paukščių priežiūra reikalauja daug laiko ir nuolatinio dėmesio. Stručiai šeriami du kartus per dieną – ryte ir vakare, jų raciono pagrindą sudaro grūdai, tačiau jie ėda ir obuolius bei kopūstus, o kartais vaisiais ir daržovėmis pavaišina kaimynai.

    Stručio jauniklis – iš penkių kiaušinių vienas

    Ūkyje neseniai atsirado naujas gyventojas – stručio jauniklis, pavadintas Krapočka. Jis išsirito rugsėjo 7 dieną.

    Šeimininkas pasakoja, kad į inkubatorių buvo įdėti penki stručio kiaušiniai, tačiau sėkmingai išsirito tik vienas jauniklis. Bandymas, anot jo, buvo atliktas vištų inkubatoriuje – netikėtai pavyko.

    Kol jauniklis mažas, jam reikia nuolatinės priežiūros: vyras jį dažnai nešioja ant rankų, dalį laiko jis praleidžia namuose. Kad jauniklis nesijaustų vienišas, jam pastatyti veidrodžiai.

    Vardus paukščiams sugalvoja ir vaikai

    Ūkyje gyvenantiems paukščiams vardai atsiranda įvairiai: dalį jų sugalvojo pats šeimininkas, kitus – vaikai, atvykstantys pasižiūrėti gyvūnų. Pavyzdžiui, viena stručio patelė pavadinta Julija – taip pat, kaip mergaitė, palikusi ant kelmo pakabuką su savo vardu.

    Vyras sako, kad kiekvienas ūkio gyventojas turi savitą charakterį, o tarp stručių yra ir vadas, stebintis teritoriją bei ne visus prisileidžiantis arti.

    Ūkį lanko nemokamai, ateityje – erdvė kariams ir veteranams

    Į fermą atvyksta ir moksleivių grupės, ir pavieniai smalsuoliai, tačiau už apsilankymą šeimininkas mokesčio neprašo. Jis aiškina, kad karo metu nenori iš to uždirbti ir pabrėžia, jog gyvūnai nėra kalti dėl to, kas vyksta.

    Tačiau jis atkreipia dėmesį, kad paukščius būtina lankyti atsakingai: jie gali išsigąsti ar patirti stresą, todėl su kiekvienu reikia elgtis individualiai.

    Nors plataus masto karas pakeitė pirminius planus dėl kontaktinio zoologijos sodo, vyras idėjos neatsisakė. Jis tikisi ateityje užbaigti ūkio plėtrą ir įrengti ramią vietą, kur galėtų pailsėti kariai ir veteranai.

  • Tyrimas Suomijoje: eglės spygliuose aptiko aukso nanodalelių – tai gali padėti žvalgybai

    Mokslininkai praneša aptikę mikroskopinių aukso dalelių eglių spygliose, augančiose virš aukso telkinių šiaurės Suomijoje. Toks radinys ateityje galėtų prisidėti prie naujų, mažiau invazinių būdų ieškoti paslėptų naudingųjų iškasenų.

    Apie tyrimą rašo „Futura“, remdamasi Oulu universiteto ir Suomijos geologijos tarnybos specialistų darbu. Tyrėjai aiškinosi, ar augalai ir su jais susiję mikroorganizmai gali palikti „pėdsakus“, rodančius, kas slypi giliai po žeme.

    Mokslininkai iškėlė hipotezę, kad iš gelmių į gruntinius vandenis patenka ištirpę aukso junginiai, o vėliau jie per šaknis ir augalo audinių sistemą gali nukeliauti iki spyglių. Ten, kaip manoma, mikroorganizmai gali prisidėti prie proceso, kai ištirpęs metalas virsta kietomis nanodalelėmis – tai vadinama biomineralizacija.

    Nors idėja skamba intriguojančiai, patys tyrėjai pabrėžia: kol kas tai nėra paruoštas įrankis, kuriuo būtų galima tiesiog „išmatuoti“ mišką ir rasti telkinį. Ryšius dar reikia tikrinti skirtinguose regionuose, klimato sąlygose ir telkinių tipuose.

    Kaip vyko tyrimas

    Tyrėjai surinko 138 spyglių mėginius iš 23 paprastųjų eglių (Picea abies), augusių virš Isokuotko telkinio netoli Kittilä aukso kasyklos. Mėginiai buvo tiriami laboratorijoje, naudojant elektroninę mikroskopiją ir bakterijų genetinį sekvenavimą.

    Analizė parodė, kad aukso nanodalelių aptikta tik keturių medžių spygliuose – tai sudaro 17,4 proc. tirto medžių skaičiaus. Mokslininkai taip pat atkreipė dėmesį, kad metalo dalelės buvo išsidėsčiusios tarp spyglių audinių ląstelių ir apsuptos bakterijų.

    Bakterijos ir auksas: ryšys dar nereiškia priežasties

    Tyrėjai identifikavo 998 bakterijų gentis, o pasitelkus mašininį mokymąsi išskyrė 18 taksonų, kurie siejosi su aukso buvimu mėginiuose. Visgi autoriai akcentuoja, kad vien asociacija dar neįrodo, jog būtent mikroorganizmai sukelia aukso dalelių formavimąsi.

    Be to, praktiniu požiūriu toks „auksas spygliose“ nėra komerciškai išgaunamas: nanodalelės yra maždaug vienos milijoninės milimetro dalies dydžio, jų kiekis – itin mažas.

    Kokia galėtų būti praktinė nauda

    Didžiausia šio darbo vertė siejama su geologine žvalgyba. Jei paaiškėtų, kad tam tikros bakterijų bendrijos nuosekliai lydi paslėptus aukso telkinius, spyglių ar kitų augalų audinių analizė galėtų padėti atrinkti perspektyvias teritorijas be plataus masto dirvožemio ir uolienų mėginių ėmimo.

    Tačiau prieš tokį metodą pritaikant realiuose paieškos darbuose, jį reikės patikrinti daug platesniu mastu – skirtingose vietovėse ir sąlygose, kad būtų aišku, kiek patikimai šie biologiniai „markeriai“ veikia.

  • Ukrainoje fiksuojamas retų iš Sibiro atklydusių riešutinukių antplūdis

    Šį rudenį Ukrainoje vis dažniau pastebimos mūsų platumoms neįprastos paukščių viešnios – iš Sibiro masiškai atklydusios riešutinukės, dar vadinamos kedrovkomis. Šis reiškinys apima didelę teritoriją – nuo Polesės iki pietinių šalies sričių.

    Apie tai socialiniuose tinkluose pranešė Ukrainos gamtininkas Olegas Martsunas, atkreipęs dėmesį, kad toks masinis pasirodymas priskiriamas vadinamajai invazijai – kai paukščiai netipiškai gausiai migruoja už įprasto arealo ribų.

    Pasak jo, panašios migracijos pasikartoja maždaug kas 8–10 metų. Dažniausiai jos siejamos su prastu miško medžių sėklų derliumi už Uralo – ypač spygliuočių, tarp jų ir kedrinės pušies.

    Kai taigoje pritrūksta maisto, paukščiai yra priversti jo ieškoti už tūkstančių kilometrų nuo įprastų vietų. Būtent dėl to jie gali pasirodyti ir ten, kur įprastai laikomi reta rūšimi.

    Riešutinukės pastebėtos ir Kyjive

    Pranešimai apie riešutinukių sutikimus šį rudenį reguliariai pasirodė socialiniuose tinkluose. Pats gamtininkas teigė ilgai negalėjęs jų pamatyti, nors ne kartą lankėsi miškuose ir parkuose.

    Situacija pasikeitė, kai jis penktadienio vakarą pamatė žinutę apie kelias riešutinukes Kyjivo Nacionaliniame botanikos sode, pavadintame Mykolos Hryškos vardu. Jau kitą rytą, spalio 31 dieną, jis nuvyko į Kyjivą.

    Botanikos sode, pasak O. Martsuno, buvo galima suskaičiuoti mažiausiai šešis paukščius. Jie pasirodė gana patiklūs – leido stebėti iš arti ir fotografuoti.

    Daugiausia riešutinukės maisto ieškojo ant žemės, tačiau dvi jų buvo pastebėtos ir ant tujų – ten jos lesė sėklas. Gamtininkas priminė, kad nors šie paukščiai yra visaėdžiai, spygliuočių sėklos sudaro svarbią raciono dalį.

    Netikėtas papildomas „svečias“ – kryžiasnapiai

    Kelionė į botanikos sodą, anot O. Martsuno, pateikė ir dar vieną staigmeną: jis pamatė ir kryžiasnapių būrelį. Pasak jo, šiemet invazija fiksuojama ir tarp šių paukščių.

    Toks paukščių „antplūdžio“ efektas paprastai reiškia, kad gamtoje kažkur kitur susiklostė nepalankios maitinimosi sąlygos. Dėl to paukščiai, ieškodami sėklų ir kito maisto, pasirenka ilgesnes ir retesnes migracijos kryptis.

  • Ukrainos Volynėje lapės jau lenda į kiemus, o vilkai pastebėti prie mokyklų

    Ukrainos Volynės srityje, Šacko bendruomenėje, vis dažniau fiksuojami laukinių plėšrūnų pasirodymai visai šalia žmonių – lapės lenda į privačius kiemus ir grobia naminius paukščius, o vilkai pastebėti net prie mokyklų ir kaimų gatvėse.

    Apie situaciją, kuri kelia nerimą vietos gyventojams, portalui „Vechirnij Svitiaz“ pasakojo Šacko gyvenvietės tarybos sekretorius Bohdanas Tymošukas. Pasak jo, bendruomenė prašo srities tarnybų padėti nustatyti, kaip su šia problema kovoti.

    Anot pareigūno, lapės taip priprato prie žmonių, kad prieina per kelis metrus ir nebebijo būti vaikomos. Gyvūnai reguliariai pasirodo sodybose ir ne vieną kartą išneša vištas ar žąsis.

    Lapės pastebimos ne tik pakraščiuose – jų esą matoma ir Šacko centre. Viename apleistame name gyvūnas net išsikasė urvą ir atsivedė jauniklių, todėl vietiniai kalba apie itin suaktyvėjusią jų veiklą gyvenvietėse.

    Galima priežastis – pasikeitę migracijos keliai

    Viena iš svarstomų priežasčių, kodėl plėšrūnai vis dažniau pasirodo prie žmonių, įvardijamas sustiprintas valstybės sienos saugumas. Anksčiau gyvūnai galėjo laisviau migruoti tarp Ukrainos, Baltarusijos ir Lenkijos, tačiau dabar jų judėjimą riboja tvoros ir prieš­tankiniai grioviai.

    Vietos gyventojams tai reiškia paprastą dalyką: laukiniai gyvūnai vis dažniau ieško lengvai pasiekiamo maisto šaltinio prie sodybų, o jų elgesys tampa drąsesnis.

    Vilkai pastebėti ir prie mokyklos

    Ne mažiau nerimo, pasak B. Tymošuko, kelia vilkų pasirodymai. Praėjusiais metais vienas vilkas užklydo į mokyklos teritoriją Pulemeco kaime tuo metu, kai vyko pamokos.

    Dar vienas vilkas buvo nufilmuotas bėgantis Melnykų kaimo centrine gatve – gyvūnas, teigiama, nereagavo net į automobilių signalus. Dėl to vietiniai baiminasi galimos grėsmės žmonėms ir naminiams gyvūnams.

    Siūlomas sprendimas – plėšrūnų sumedžiojimas, bet tai sudėtinga

    Vienu iš būdų reguliuoti plėšrūnų skaičių bendruomenėje įvardijamas sumedžiojimas. Tačiau, kaip pažymima, dėl karo padėties, saugumo ribojimų ir gyvenamųjų namų artumo tokius veiksmus organizuoti nėra paprasta.

    Teigiama, kad teisę vykdyti tokias priemones turi Šacko nacionalinio gamtos parko eiguliai, miškininkai bei vietos medžiotojų organizacija, tačiau atsakomybės imtis skubėti esą niekas nenori. Be to, tenka tvarkyti dokumentus ir atsiskaityti už panaudotus šaudmenis.

    Tuo pat metu srities tarnybos gali organizuoti masalų su vakcina nuo pasiutligės išdėliojimą, tačiau ši priemonė pati savaime neišsprendžia problemos, kad plėšrūnai ateina į kiemus ir laikosi arti žmonių.

    Sprendimų dar laukiama, o pasiutligė kelia papildomą riziką

    B. Tymošukas teigia šį klausimą kėlęs Volynės srities karinės administracijos operatyviniame pasitarime: tuomet buvo pažadėta surengti atskirą susitikimą ir nustatyti reagavimo tvarką. Vis dėlto, pasak jo, spalio 29 dieną konkrečių sprendimų dar nebuvo.

    Jis siūlo į diskusiją įtraukti eigulius, medžiotojus, vartotojų teisių ir maisto saugos tarnybas, kariškius bei pasieniečius – kad būtų aišku, kur galima vykdyti priemones, kas atsakingas ir kaip apie tai informuoti gyventojus.

    Papildomą įtampą kelia ir pasiutligės grėsmė. Straipsnyje minima, kad spalio viduryje Peščos kaime pasiutlige serganti lapė apkandžiojo šunį ir paršelį, taip pat puolė šeimininkus.