CP v2

Category: Technologijos

  • Lenkijos gynybos ministerija pripažįsta spragą: F-35 dar ne parengti, o FA-50 trūko ginkluotės

    Lenkijos gynybos vadovybė pripažįsta, kad šalies karinė aviacija išgyvena pereinamąjį laikotarpį, kai dalis naujų pajėgumų dar neveikia pilnu pajėgumu. Pasak gynybos viceministro Cezary Tomczyko, Lenkija vienu metu ruošiasi F-35 įvedimui, F-16 modernizacijai ir FA-50 kovinių budėjimų paleidimui.

    Didžiausia problema, anot viceministro, yra tai, kad šie procesai sutapo laike: „Netrukus turėsime didžiules aviacijos galimybes, bet dabar jas pertvarkome“, – sakė C. Tomczyk. Dėl to, jo teigimu, artimiausiu metu būtina išlaikyti veikiančią oro policijos ir reagavimo į grėsmes grandinę, remiantis tuo, kas jau parengta.

    C. Tomczyk viešai kritikavo ankstesnės vadovybės sprendimą įsigyti FA-50 naikintuvus be reikiamos ginkluotės paketo, teigdamas, kad ginkluotė užsakyta tik gerokai vėliau. Pasak jo, tai atitolino realų šių orlaivių įjungimą į kovinius budėjimus ir padidino spaudimą kitoms platformoms, ypač F-16.

    Viceministro teigimu, planuojama, kad FA-50 į kovinius budėjimus bus įtraukti kitais metais ir padės kasdienėse oro erdvės patruliavimo užduotyse. Skelbiama, jog šie orlaiviai turėtų prisidėti prie reagavimo į įvairias grėsmes, įskaitant bepiločius orlaivius, sparnuotąsias raketas ir kitas ore aptinkamas taikinių kategorijas.

    Tuo pat metu Lenkija ruošiasi F-35 pajėgumų įtvirtinimui, tačiau šie naikintuvai, kaip pabrėžiama, dar nėra pasiekę pilnos operacinės parengties. Lygiagrečiai numatoma F-16 modernizacija, kuri turėtų išplėsti esamų naikintuvų galimybes ir prailginti jų tarnybos laiką, tačiau tai taip pat reiškia laikinas ribas, kol atnaujinimai bus baigti.

    Gynybos ministerijos argumentas paprastas: per kelerius metus Lenkijos karinė aviacija turėtų tapti viena stipriausių regione, tačiau trumpuoju laikotarpiu didžiausias iššūkis yra suderinti mokymus, techninę priežiūrą, ginkluotės integravimą ir budėjimų grafiką. Būtent ši „tarpinė“ stadija, pasak viceministro, ir yra dabartinis „keblus momentas“.

  • Tik trys „Bentley“ Koperniko kolekcijos automobiliai pasaulyje: visi egzemplioriai keliauja į Lenkiją

    „Bentley“ pristatė itin ribotą „Nicolaus Copernicus Collection“ seriją, skirtą pagerbti astronomą Mikalojų Koperniką. Pagaminti tik trys automobiliai visame pasaulyje, o visi jie numatyti Lenkijos rinkai.

    Kolekciją kūrė „Mulliner“ – individualizavimo padalinys, garsėjantis rankų darbu ir išskirtinėmis medžiagomis. Projektas gimė bendradarbiaujant su vietos „Bentley“ atstovais, siekiant sukurti tarptautinę istoriją, aiškiai atpažįstamą už Lenkijos ribų.

    Trys modeliai, viena tema

    Kolekciją sudaro trys interpretacijos, pavadintos The Sun, The Earth ir The Moon. The Sun sukurtas „Continental GT S Convertible“ pagrindu, o The Earth ir The Moon – pagal „Continental GT S“.

    Visus tris automobilius vienija astronomijos motyvai ir ypač kruopščiai suderintos spalvos, apdailos medžiagos bei individualūs „bespoke“ sprendimai. Dizaino ašimi tapo detalės, įkvėptos Koperniko veikalo Apie dangaus sferų sukimąsi graviūrų.

    Medžiagos ir detalės, kuriančios pasakojimą

    The Sun versija išsiskiria satininio atspalvio oranžiniu kėbulu ir ryškiu kontrastu salone, kuriame derinami šilti ir šalti tonai. Akcentu tampa natūralaus akmens apdaila prietaisų skydelyje, pabrėžianti kolekcinį automobilio charakterį.

    The Earth kuriamas aplink gylio ir harmonijos idėją: mėlynas kėbulas ir kelių atspalvių oda primena Žemės vaizdą iš orbitos. Interjere naudojamas natūralaus mineralo paviršius, suteikiantis apdailai tekstūros ir vizualaus svorio.

    The Moon pasižymi santūresne, šaltesne estetika, kur šviesus kėbulo atspalvis derinamas su šviesia oda ir tamsiais intarpais. Kolekcijos idėją sustiprina individualizuoti aksesuarai, įskaitant specialų raktų dėklą su graviruotu motyvu.

    Kodėl pasirinktas Kopernikas

    Projekto rengimas truko beveik dvejus metus, o kūrėjai pabrėžia, kad buvo ieškoma temos, kuri nepririšta prie vienos sukakties ir išliktų aktuali ilgą laiką. Koperniko vardas ir Saulės sistemos tema, anot projekto atstovų, atitinka šį tikslą, nes yra suprantami ir atpažįstami globaliai.

    „Norėjome idėjos, kuri būtų stipriai susijusi su vietos kultūra, bet kartu būtų skaitoma visame pasaulyje ir sulauktų gamyklos palaikymo“, – sakė Piotras Jędrachas, „Bentley“ salonų Varšuvoje ir Katovicuose vadovas.

    Kolekciją papildo ir gyvenimo būdo elementai: sukurta pasirašyta šilkinė skarelė, taip pat parinkta speciali grojaraščio koncepcija ir kvapų kompozicija. Tokie sprendimai atspindi tendenciją, kai prabangos prekių ženklai automobilius pristato kaip platesnės patirties dalį, o ne tik transporto priemonę.

    „Bentley“ atstovai pabrėžia, kad Lenkija tampa vienu dinamiškiausių prabangos segmentų rinkų regione. Augantis susidomėjimas premium klasės produktais skatina gamintojus stiprinti savo buvimą, o itin riboti leidimai tampa būdu išryškinti išskirtinumą ir vietos rinkos svarbą.

  • „Orlen“ ieško DI partnerių: kokių įmonių reikia ir kokius verslo iššūkius koncernas taikosi spręsti

    „Orlen“ pradėjo DI partnerių paiešką

    Lenkijos energetikos ir naftos koncernas „Orlen“ paskelbė pradedantis technologinių partnerių paiešką, kurie padėtų kurti ir diegti sprendimus, paremtus dirbtiniu intelektu. Bendrovė inicijavo pasiūlymų teikimo procedūrą, į kurią kviečiami tiek dideli integratoriai, tiek mažesnės specializuotos komandos.

    Koncernas pabrėžia, kad DI projektai orientuoti į praktines veiklos problemas ir sprendimus, kuriuos galima taikyti plačiu mastu. Tokia partnerystė turėtų pagreitinti skaitmeninę transformaciją ir sumažinti laiką, kurio reikia naujiems sprendimams paleisti didelėje organizacijoje.

    Kokių kompetencijų tikimasi iš tiekėjų

    „Orlen“ ieško įmonių, turinčių patirties technologijų konsultavimo, sistemų integravimo ir specializuotų produktų kūrimo srityse. Tarp prioritetų įvardijami generatyvinio DI, mašininio mokymosi, pažangiosios duomenų analitikos ir duomenų mokslo sprendimai.

    Taip pat akcentuojama patirtis diegiant DI korporacinėje aplinkoje, kur svarbūs saugumo, atitikties ir patikimumo reikalavimai. Tokiose organizacijose sprendimus dažnai tenka derinti su esamomis IT sistemomis ir duomenų valdymo praktika, todėl integravimo kompetencijos tampa kritinės.

    Kuriose srityse DI gali duoti greičiausią efektą

    Bendrovė nurodo, kad DI pritaikymas svarbus veiklos profiliui artimuose segmentuose: energetikoje, perdirbimo ir prekybos grandinėse, žvalgybos bei gavybos veiklose, taip pat administracinėse funkcijose. Praktikoje tai paprastai reiškia efektyvesnį įrenginių priežiūros planavimą, tikslesnes prognozes, greitesnį sprendimų priėmimą ir geresnį procesų valdymą.

    Dideliems energetikos ir pramonės žaidėjams DI dažnai tampa būdu sumažinti prastovas, optimizuoti logistiką ir tiksliau valdyti rizikas, nes sprendimai remiami dideliu duomenų kiekiu iš gamybos, tiekimo bei klientų aptarnavimo sistemų. „Orlen“ atvirai komunikuoja, kad ieško partnerių, gebančių dirbti su tokiais duomenimis ir diegti sprendimus realioje, o ne bandomojoje aplinkoje.

    „Dirbtinis intelektas jau šiandien keičia didžiausių įmonių veiklos būdą. „Orlen“ norime šią technologiją panaudoti efektyvumui didinti, sprendimams spartinti ir naujiems verslo modeliams kurti, todėl ieškome partnerių, turinčių praktinės DI diegimo patirties“, – sakė „Orlen“ atstovas Robertas Soszyńskis.

    Pasak bendrovės, tai yra ir galimybė technologijų įmonėms prisidėti prie didelio masto projektų bei sustiprinti kompetencijas, kurios vis dažniau tampa konkurencingumo pagrindu regione. „Orlen“ taip pat signalizuoja norą įtraukti vietos rinkos dalyvius, ypač turinčius mokslinių tyrimų ir plėtros patirties.

    Prieš pradedant procedūrą koncernas buvo surengęs tiekėjų forumą IT sektoriui, kuriame keli šimtai dalyvių galėjo susipažinti su pirkimų procesais ir reikalavimais. Tokie renginiai paprastai naudojami iš anksto „sulyginti lūkesčius“, kad rinkos žaidėjai geriau pasirengtų dokumentacijai ir realioms diegimo sąlygoms.

  • Lenkijos NASK pristatė DROZD: įrankis, padedantis atpažinti deepfake vaizdus, garsą ir apgavystes

    Lenkijos valstybinis tyrimų institutas NASK-PIB pristatė autorių sukurtą įrankį DROZD, skirtą aptikti ir analizuoti deepfake turinį. Sistema vienu metu vertina vaizdą, garsą ir teksto prasmę, kad nustatytų, kur medžiaga galėjo būti sukurta ar pakeista dirbtinis intelektas.

    Institutas pabrėžia, kad įtikinamam suklastotam įrašui šiandien dažnai pakanka kelių ar keliolikos sekundžių žmogaus kalbos, o kartais ir vienos nuotraukos. Dėl to deepfake vis dažniau naudojami sukčiavimui, ypač socialiniuose tinkluose platinamose reklamose, kuriose išnaudojami žinomų žmonių veidai ir balsai.

    Kas labiausiai kelia riziką?

    NASK analitikai per penkias savaites vykdytą socialinių tinklų stebėseną nustatė apie 16 000 su sintetiniais elementais siejamų apgaulingų reklamų atvejų. Pasak instituto, tokio tipo kampanijos dažnai kuriamos masiškai, su daugybe variantų, o sukčiai nuolat keičia failus, kad išvengtų moderavimo.

    „Įtikinamam sintetinės medžiagos sukūrimui šiandien dažnai pakanka keliolikos sekundžių žmogaus kalbos, o kartais net kelių sekundžių“, – sakė NASK Audiovizualinės analizės ir biometrinių sistemų padalinio vadovė dr. inž. Ewelina Bartuzi-Trokielewicz.

    Ekspertai atkreipia dėmesį į sparčiai plintančius vadinamuosius lip-sync klastojimus, kai naudojamas tikras vaizdo įrašas, tačiau pakeičiamas balsas ir suderinamas lūpų judėjimas. Toks metodas dažnai atrodo įtikinamiau nei visiškai sugeneruotas vaizdas, todėl automatinėms sistemoms jį aptikti sunkiau.

    Kaip veikia DROZD?

    DROZD sukurtas taip, kad padėtų atlikti daugiapakopę analizę: nuo vaizdo ir garso požymių iki turinio konteksto bei kalbos struktūros. NASK teigimu, vienas tikslų yra užtikrinti, kad įrankis veiktų realiomis sąlygomis, įskaitant prastos kokybės ar „užterštą“ socialinių tinklų medžiagą.

    „Analizuojame vizualinį sluoksnį, garso takelį ir pačią žinutę. Mums svarbu, kad įrankiai veiktų realiomis operacinėmis sąlygomis, įskaitant sudėtingą, triukšmingą medžiagą iš socialinių tinklų“, – sakė E. Bartuzi-Trokielewicz.

    Praktikoje sistema gali išskirti garso takelį iš vaizdo įrašo, paversti kalbą tekstu, įvertinti balso ir vaizdo požymius, taip pat grupuoti panašius veidus ir balsus ilgesniuose įrašuose. Tai leidžia analizuoti ne visą įrašą kaip vieną objektą, o atskirus kalbėtojus ar kadrus, kur tikėtina manipuliacija.

    NASK pabrėžia ir modulį, kuris gali būti pritaikomas konkrečių institucijų poreikiams, keičiant atskiras sistemos dalis. Institutas nurodo, kad šiuo metu vyksta pirmieji bandomieji diegimai, o demonstracinė versija apima tik dalį planuojamų funkcijų.

    Kodėl deepfake aptikti taip sunku?

    Didžiausias iššūkis, anot analitikų, yra mastas ir kaita: sukčiavimo kampanijos dažnai remiasi dešimtimis ar šimtais failų, kurie nuolat modifikuojami. Be to, pasitelkiamas vadinamasis cloaking, kai po reklamos publikavimo jos turinys pakeičiamas taip, kad moderavimo sistemoms būtų sunkiau susieti pradinę apgaulę su vėliau rodomu „padoriu“ turiniu.

    Kita problema yra tai, kad kai kuriose turinio generavimo priemonėse pakanka formaliai patvirtinti teisę naudoti viešo asmens atvaizdą ar balsą. Tai sudaro sąlygas greitai dauginti klastotes, o NASK teigimu, jų stebėsenose fiksuotas šimtų skirtingų tapatybių panaudojimas deepfake turiniui.

  • Trumpas JT žada greitą karo Ukrainoje pabaigą: neatmeta sankcijų ir muitų Rusijai

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas kalbėdamas Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje pareiškė sieksiantis greitos karo Ukrainoje pabaigos. Jis leido suprasti, kad spaudimui Maskvai gali būti pasitelktos ne tik diplomatinės priemonės, bet ir ekonominiai svertai.

    Trumpas priminė, jog Kongresas priėmė įstatymą, kuris, anot jo, suteikia plačius įgaliojimus taikyti muitus, o prireikus ir sankcijas. Prezidentas šį instrumentą susiejo su tikslu mažinti karo intensyvumą ir spartinti sprendimus derybų keliu.

    „Turiu priimti svarbų sprendimą. Ar bus sudarytas susitarimas, ar bus pasirinktas kitas kelias, kad žudymas baigtųsi“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Iranas ir Vakarų pusrutulis

    Daug dėmesio kalboje skirta Irano klausimui ir JAV veiksmams Vakarų pusrutulyje. Trumpas teigė, kad Teherano branduolinės ambicijos, jo vertinimu, kelia grėsmę tarptautiniam saugumui ir gali tapti priedanga išpuoliams bei destabilizacijai.

    Jis tvirtino, kad sprendimų dėl Irano neketina sieti su vidaus politine taktika ir ragino tarptautinę bendruomenę išlaikyti spaudimą Teheranui. Taip pat pabrėžė, kad JAV, jo žodžiais, nepatiria pažangios amunicijos trūkumo ir gali veikti ryžtingai.

    Kalbėdamas apie regioną, Trumpas dar kartą akcentavo, kad Vašingtonas netoleruos grėsmių Vakarų pusrutulyje. Jis minėjo Venesuelą ir Kubą, o kovą su narkotikų karteliais apibūdino kaip saugumo prioritetą, ypač JAV pasienyje su Meksika.

    Požiūris į DI ir tarptautines institucijas

    Kalboje nuskambėjo ir aiški žinutė dėl dirbtinis intelektas reguliavimo: Trumpas atmetė raginimus kurti globalų DI kontrolės mechanizmą. Jo teigimu, technologinė konkurencija yra strateginė, o tarptautinės taisyklės neturi riboti JAV galimybių šiame „lenktynių“ etape.

    Be to, prezidentas kritikavo dalį tarptautinių institucijų ir ypač griežtai pasisakė prieš Tarptautinį Baudžiamąjį Teismą. Jis ragino valstybes svarstyti pasitraukimą iš šios institucijos, teigdamas, kad JAV nepripažįsta jos jurisdikcijos amerikiečiams.

  • Lenkų „ONYX“ gavo Europos patentą DI sistemai: žada atsisakyti tarpininkų kelių transporte

    Lenkijos bendrovė „ONYX“ pranešė gavusi Europos patentą sprendimui, kuris sunkvežimių judėjimą ir užsakymų paskirstymą planuoja pasitelkdamas dirbtinį intelektą. Pasak įmonės, tikslas yra automatizuoti krovinių siuntėjo ir vežėjo suvedimą, kad sandoriai vyktų be tarpininkų.

    Europos patentų sistema praktiškai suteikia teisinę apsaugą daugelyje Europos šalių, jei patentas po suteikimo yra patvirtinamas atskirai pasirinktose valstybėse. „ONYX“ teigia, kad sprendimas apima realaus laiko optimizavimo architektūrą ir gali tapti svarbiu argumentu derybose su didžiaisiais logistikos bei telematikos rinkos žaidėjais.

    Kaip veikia „skaitmeninis smegenys“?

    Įmonė aiškina, kad sistema realiu laiku skaito duomenis iš tachografų ir kitų telematikos šaltinių, o tada automatiškai perskaičiuoja maršrutus bei grafikus visam parkui. Teigiama, jog toks dinaminis planavimas leidžia greičiau reaguoti į eismo spūstis, vėlavimus, vairuotojų darbo ir poilsio režimo apribojimus bei kabotažo taisykles.

    Transporto rinkoje tai aktualu dėl vadinamųjų tuščių reisų ir neefektyvaus pajėgumų išnaudojimo, kurie didina sąnaudas ir emisijas. Skaitmeniniai sprendimai, kurie sujungia paklausą ir pasiūlą, pastaraisiais metais sparčiai plinta, tačiau „ONYX“ akcentuoja, kad jų modelis orientuotas į autonominį sprendimų priėmimą, o ne vien į užsakymų skelbimą.

    Ar tai iš tiesų mažins tarpininkų vaidmenį?

    „ONYX“ teigimu, automatizuotas užsakymų suderinimas gali sumažinti rankinio darbo, skambučių ir skaičiuoklių poreikį, o kartu ir tarpininkavimo grandžių skaičių. Vis dėlto rinkoje tarpininkai dažnai atlieka ir rizikos valdymo, finansinių garantijų, ginčų sprendimo bei klientų aptarnavimo funkcijas, todėl jų vaidmens mažėjimas priklausys nuo to, ar platforma galės šias funkcijas patikimai pakeisti.

    „Daugelis vadinamųjų ekspertų šaipėsi iš mūsų pažadų, bet Europos patentų tarnybos verdiktas yra aiškus: tokios technologijos niekas nebuvo sukūręs“, – sakė „ONYX“ įkūrėjas ir pagrindinis architektas Adrianas Mirowskis.

    Artimiausi žingsniai paprastai susiję su sprendimo diegimu vežėjų parkuose, integracijomis su telematikos tiekėjais ir komercinio modelio įrodymu realiomis sąnaudų bei našumo metrikomis. Jei deklaruojamas realaus laiko planavimo greitis ir tikslumas pasitvirtins, tai gali tapti vienu ryškesnių pavyzdžių, kaip DI keičia kelių transporto užsakymų valdymą Europoje.

  • Šveicarijos studentai Alpių ledyną apdengė avių vilna: ledo netektys sumažėjo iki 70 proc.

    Šveicarijos studentai Alpių ledyno Tsanfleuron dalį vasarai apdengė avių vilnos kilimais ir fiksavo, kad po jais ledas tirpo gerokai lėčiau. Eksperimento rezultatai parodė, kad natūrali danga gali prilygti kurortuose naudojamiems sintetiniams uždangalams.

    Bandomajame projekte netoli slidinėjimo zonos Glacier 3000 ant ledyno buvo pakloti du maždaug po 100 kvadratinių metrų ploto vilnos plotai. Šalia įrengtas kontrolinis plotas su įprasta sintetine danga leido palyginti, kaip skirtingos medžiagos veikia ledo tirpsmą per tą patį laikotarpį.

    Studentai ledyno būklę tikrino kas dvi savaites visą vasarą, kuri, pasak projekto autorių, buvo neįprastai karšta. Dėl to sniegas nuo ledynų šiemet nutirpo anksčiau nei įprasta, todėl realios sąlygos tapo griežtesniu išbandymu ir vilnai, ir plastikinei dangai.

    Skaičiavimai parodė, kad po vilna ledo netektys sumažėjo apie 50–70 proc., palyginti su neuždengtu plotu. Projekto vadovas Timothy Steineris pažymėjo, kad vilna veikė ne prasčiau už sintetinę alternatyvą.

    „Po vilna ledo netektys sumažėjo maždaug 50–70 proc., o rezultatas buvo panašus į naudojamos sintetinės dangos efektą“, – sakė projekto vadovas Timothy Steineris.

    Pagrindinė vilnos idėja yra paprasta: šviesi, puri medžiaga geriau atspindi saulės spinduliuotę, sulaiko šaltį ir veikia kaip izoliacinis sluoksnis. Tuo metu sintetiniai audiniai, nors ir efektyviai mažina tirpsmą, ilgainiui gali irti ir prisidėti prie mikroplastiko taršos, kuri kartu su tirpsmo vandeniu patenka į kalnų upes.

    Studentai akcentuoja ir praktinę problemą: dalis avių vilnos Šveicarijoje kasmet lieka nepanaudota, todėl ji neretai tiesiog utilizuojama. Vilnos panaudojimas kaip sezoninės dangos leistų suteikti žaliavai papildomą vertę, ypač regionuose, kur avininkystė paplitusi, o vilnos perdirbimas ne visuomet atsiperka.

    Vis dėlto patys autoriai pabrėžia, kad tai nėra sprendimas, galintis sustabdyti klimato kaitą. Net ir Šveicarijoje tokios dangos realiai pritaikomos tik labai mažoje ledynų dalyje, dažniausiai siekiant apsaugoti konkrečias trasas ar turizmo infrastruktūrą, o ne gelbėti ledynus visoje šalyje.

    Eksperimentas išryškina platesnę tendenciją: kalnų kurortai ieško būdų, kaip prisitaikyti prie šylančio klimato, tačiau priemonės dažniausiai mažina pasekmes, o ne priežastis. Mokslininkai vis dažniau pabrėžia, kad ilgalaikė išeitis išlieka šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimas, o vietiniai sprendimai gali tik laikinai pristabdyti nykimą konkrečiose vietose.

    Vilnos dangos rezultatai rodo, kad natūralios, suyrančios medžiagos gali tapti alternatyva plastikinėms, jei tik bus užtikrintas jų patvarumas ir logistiškai pagrįstas naudojimas. Tolesni tyrimai turėtų atsakyti, kaip vilna elgiasi skirtingomis oro sąlygomis, kiek kartų ją galima panaudoti ir kokia būtų tokio sprendimo kaina bei poveikis aplinkai per visą ciklą.

    Tačiau net sėkmingiausi bandymai nepaneigia pagrindinio fakto: ledynų tirpsmą lemia ilgalaikis temperatūros kilimas. Todėl vilnos kilimai gali tapti nišine priemone, aktualia turizmo vietovėms, bet jie nepakeis būtinybės mažinti išmetimus, jei siekiama išsaugoti ledynus apskritai.

  • Ukrainos upės seklėja iki rekordų: hidrologas paaiškino, kodėl vandens gali būti dar mažiau

    Ukrainoje šią vasarą fiksuojamas neįprastai žemas kai kurių upių vandens lygis, o vietomis pasiekti istoriniai minimumai. Specialistai sako, kad tai nėra vien trumpalaikės karščio bangos pasekmė – bendros tendencijos gali lemti, jog artimiausiais dešimtmečiais vandens upėse bus vis mažiau.

    Apie situaciją viešai kalbėjęs hidrologas, geografijos mokslų daktaras Viktoras Višnevskis pabrėžia, kad upių seklėjimą stiprina ne tik sausra, bet ir ilgalaikis klimato atšilimas. Kylant temperatūrai didėja išgaravimas, todėl net ir panašus kritulių kiekis ne visada reiškia, kad upės pasipildys vandeniu.

    „Didėjant temperatūrai, didėja ir išgaravimas. O kritulių kiekis per pastaruosius 100 metų beveik nepakito, tad upių vandeningumas mažėja ir to reikėtų tikėtis artimiausiais dešimtmečiais“, – sakė Viktoras Višnevskis.

    Eksperto teigimu, kai kuriose vietovėse vandens lygis nukrito žemiau daugiau nei šimtmetį stebėtų reikšmių. Tarp minimų pavyzdžių – Černivciai, kur vanduo buvo nusileidęs daugiau kaip 20 centimetrų žemiau ilgalaikių normų, taip pat Dniestro ruožas ties Zališčykais, kur stebėjimai vykdomi daugiau nei 140 metų.

    Pasak hidrologo, problema nėra vien Ukrainos masto: seklėjimas matomas ir kitose Europos dalyse. Sausrų epizodai bei karščio periodai apsunkina vandens situaciją didžiosiose upėse, tokiose kaip Dunojus, Reinas ar Po, o tai turi įtakos ir laivybai, ir energetikai, ir žemės ūkiui.

    Nors lietūs ir ciklonai gali laikinai sumažinti gaisrų riziką, jie ne visada greitai atstato upių lygį. Tam reikia ilgiau trunkančio kritulių laikotarpio, o dalis vandens dėl įkaitusios aplinkos ir dirvožemio deficito pirmiausia „sugeriama“ sausros paveiktų teritorijų.

    Hidrologas skeptiškai vertina idėją, kad problema būtų išsprendžiama vien statant naujas užtvankas ar tvenkinius. Ukraina jau dabar yra smarkiai „sureguliuota“ – šalyje skaičiuojama per 1 000 vandens saugyklų ir apie 40 000 tvenkinių, tačiau dalis jų, pasak eksperto, realios naudos nebeduoda.

    „Daugeliu atvejų, ypač kalbant apie tvenkinius, jie dešimtmečiais nenaudojami, apžėlę nendrėmis ir iš esmės veikia kaip vandens garintuvai“, – sakė Viktoras Višnevskis.

    Jo teigimu, kai kur jau pradedama šalinti nereikalingas užtvankas, kad būtų atkurtas natūralesnis upių tekėjimas ir sumažintas vandens „užsistovėjimas“. Vis dėlto pabrėžiama, kad viena valstybė negali viena pati sustabdyti pasaulinių klimato procesų, o šiltėjimo scenarijai didina riziką, jog tokie metai kartosis dažniau.

    Tuo pat metu aplinkosaugos organizacijos ir tyrėjai įspėja, kad pietuose ir pietryčiuose didėja upių išsekimo rizika. Vertinimuose akcentuojama, jog be sisteminių priemonių – nuo vandens naudojimo efektyvinimo iki upių buveinių atkūrimo – dalis mažesnių vandentakių per kelis dešimtmečius gali ženkliai nunykti.

  • Volynėje moteris rado 10 milžiniškų grybų: vienas svėrė daugiau nei 1 kilogramą

    Volynės regione, netoli Zaliznycios kaimo, vietos gyventoja Oksana Strela miške aptiko dešimt itin didelių grybų. Pasak moters, tai stambiausias laimikis per visą jos grybavimo patirtį.

    Pirmiausia ji rado penkis grybus, augusius greta, o netoliese – dar vieną tokią pačią grupę. Tarp radinių buvo tikrų „gigantų“: vienas grybas svėrė apie 1 kilogramą 117 gramų, kitas – apie 985 gramus.

    „Tai didžiausi grybai mano gyvenime“, – sakė Oksana Strela.

    Moteris grybauja ne pirmus metus ir gerai pažįsta apylinkių miškus, turi įprastas vietas, kur dažniausiai sekasi. Vis dėlto šį kartą radiniai nustebino net ją – dalies laimikio iš karto nepavyko patogiai sutalpinti į krepšius ir maišus.

    „Iš jaudulio net nežinojau, kurį grybą skinti pirmą ir kur juos dėti“, – juokavo ji.

    Rudens pradžia Polesės ir Volynės miškuose dažnai laikoma vienu aktyviausių grybavimo laikotarpių, kai po šiltesnių dienų ir lietaus bangų grybiena suaktyvėja. Tokios sąlygos ypač palankios baravykams ir kitiems miško grybams, kurie per trumpą laiką gali užaugti iki įspūdingų dydžių.

    Vietos žiniasklaida pastaruoju metu vis dažniau skelbia apie netikėtai gausius radinius šiame regione – nuo didelių pavienių grybų iki rekordiškai pilnų krepšių per vieną išvyką. Tokie atvejai rodo, kad dalyje miškų derlingumas šį sezoną gali būti išskirtinis.

    Specialistai nuolat primena, kad grybaujant svarbiausia tiksliai atpažinti rūšis ir nerinkti neaiškių grybų, net jei jie atrodo įspūdingi. Didelis dydis savaime nereiškia nei geresnio skonio, nei saugumo, o peraugę grybai neretai būna sukaupę daugiau teršalų ir greičiau genda.

    Taip pat rekomenduojama grybų nelaikyti šiltoje aplinkoje, kuo greičiau juos apdoroti ir nevartoti, jei kyla bent menkiausia abejonė dėl šviežumo. O miške verta laikytis įprastų taisyklių: rinkti tik pažįstamus grybus, neardyti miško paklotės ir palikti dalį radinių, kad būtų išsaugota grybiena.

  • Jei DI taptų pasaulio prezidentu: pirmasis įstatymas nustebino net kūrėjus

    Dirbtinis intelektas (DI) vis sparčiau įsitvirtina kasdienybėje: nuo teksto ir vaizdo kūrimo iki duomenų analizės bei rizikų prognozavimo. Kartu daugėja diskusijų, kiek sprendimų visuomenė turėtų patikėti algoritmams ir kokios būtų pasekmės, jei DI gautų politinę galią.

    Ukrainos portalas Komentarai keliems populiariems DI modeliams pateikė tą patį klausimą: jei DI taptų pasaulio prezidentu, kokį pirmą įstatymą priimtų. Atsakymai skyrėsi, tačiau visus juos vienijo siekis mažinti chaosą ir didinti prognozuojamumą globalioje sistemoje.

    Skaidrumas, resursai ir klimatas

    Vienas scenarijus siūlė pirmuoju sprendimu įtvirtinti globalų resursų skaidrumą ir ekologijos optimizavimą. Idėja paremta prielaida, kad didžiausia civilizacijos rizika kyla iš neefektyvaus energijos, vandens ir maisto naudojimo bei klimato krizės.

    Toks „įstatymas“ numatytų vieningą skaitmeninę apskaitos sistemą, kuri leistų tiksliau matyti realius išteklių srautus ir planuoti jų paskirstymą. Kartu būtų stiprinama šiltnamio efektą sukeliančių dujų stebėsena ir kontrolė, o sprendimai labiau remtųsi duomenimis, o ne politiniais ciklais.

    Nemokamas kokybiškas ugdymas visiems

    Kitas DI atsakymas kaip prioritetą iškėlė privalomą kokybišką išsilavinimą kiekvienam vaikui pasaulyje, nepriklausomai nuo šalies, pajamų ar kilmės. Argumentas paprastas: nelygybė žinių prieigoje didina skurdą, konfliktus ir visuomenių poliarizaciją.

    DI logika čia aiški: geresnis švietimas stiprina kritinį mąstymą ir atsparumą manipuliacijoms, todėl ilgainiui mažėja populizmo ir radikalizacijos rizika. Toks požiūris atliepia ir realias tendencijas, kai valstybės investuoja į skaitmeninius įgūdžius, medijų raštingumą bei mokymąsi visą gyvenimą.

    Sprendimai tik pagal patikrintus duomenis

    Trečiasis atsakymas siūlė įtvirtinti principą, kad strateginiai sprendimai privalo būti grindžiami patikrintais duomenimis, o ne emocijomis, ideologija ar siaurais interesais. Tokia kryptis tiesiogiai siejama su informacijos patikimumu ir skaidrumu.

    „Visi strateginiai sprendimai turi būti priimami tik remiantis patikrintais duomenimis, o ne emocijomis ar propaganda“, – sakė DI modelis.

    Šioje vizijoje akcentuojami atviri duomenys apie ekonomiką, aplinką ir saugumą bei vieningi standartai, kurie mažintų manipuliacijų erdvę. Tai ypač aktualu laikais, kai generuojamas turinys ir dezinformacija plinta greičiau nei tradiciniai tikrinimo mechanizmai, o visuomenės vis dažniau reikalauja didesnio viešojo sektoriaus skaidrumo.

    Įdomu tai, kad nė vienas atsakymas neakcentavo DI galios didinimo ar kontrolės perėmimo. Vietoje to siūlymai sukosi apie problemas, kurias žmonija jau sprendžia dabar: klimato kaitą, socialinę nelygybę ir informacijos patikimumą.