Category: Technologijos

  • Žaidėjai skelbia PlayStation boikotą: ar „Sony“ sprendimas atsisakyti diskų pakeis rinką?

    Žaidėjai skelbia PlayStation boikotą: ar „Sony“ sprendimas atsisakyti diskų pakeis rinką?

    Internete įsibėgėja žaidėjų protestas prieš „Sony“ kryptį, vis labiau orientuotą į skaitmeninį žaidimų platinimą. Bendruomenės, pasisakančios už žaidimų išsaugojimą ir vartotojų teises, ragina bent savaitei atsijungti nuo „PlayStation“ ekosistemos ir sustabdyti pirkimus.

    Akcijos idėja paprasta: kelias dienas nežaisti, neprisijungti prie paskyrų ir nepalikti pinigų skaitmeninėje parduotuvėje. Organizatoriai tikisi, kad matomas aktyvumo kritimas ir viešas dėmesys privers „Sony“ aiškiau įsipareigoti dėl vartotojų teisių, žaidimų prieinamumo ateityje ir turinio išsaugojimo.

    Kodėl diskai tapo konfliktu?

    Fizinių laikmenų tema žaidėjams jautri ne dėl nostalgijos, o dėl kontrolės. Skaitmeniniai pirkiniai dažniausiai reiškia licenciją, kuri priklauso nuo paskyrų, serverių ir platformos taisyklių, o pasikeitus sąlygoms turinys gali tapti neprieinamas.

    Diskas daugeliui siejasi su aiškesne nuosavybės logika: žaidimą galima perparduoti, paskolinti, išsaugoti kolekcijoje. Skaitmeninėje erdvėje tai paprastai ribojama, o prieiga priklauso nuo to, ar veikia paslauga, ar leidėjas palaiko produktą, ar neįvyko licencijų pasikeitimų.

    Ar savaitės boikotas ką nors pakeis?

    Skeptikai teigia, kad kelių dienų akcija didelės įtakos neturės, nes „PlayStation“ auditorija skaičiuojama dešimtimis milijonų, o trumpas aktyvumo sumažėjimas lengvai „paskęsta“ bendrame sraute. Tokie protestai dažnai suveikia labiau kaip signalas viešajai nuomonei, o ne kaip tiesioginis finansinis smūgis.

    „Jei tikrai nori daryti įtaką, turi išeiti ilgesniam laikui ir tai padaryti nuoširdžiai. Savaitė labiau primena trumpą emocinę reakciją nei realų spaudimą“, – rašė vienas žaidėjas diskusijoje socialiniuose tinkluose.

    Vis dėlto boikotas gali turėti kitą efektą: priversti kompanijas aktyviau komunikuoti apie skaitmeninių pirkinių ilgaamžiškumą, grąžinimų praktiką, paskyrų saugumą ir tai, kas nutinka, kai uždaromos parduotuvės ar pasikeičia licencijos. Pastaraisiais metais žaidėjų bendruomenės vis dažniau kelia klausimą, kaip užtikrinti, kad žaidimai neišnyktų kartu su paslaugomis.

    Rinka jau krypsta į skaitmeninį modelį

    Skaitmeninės distribucijos augimą lemia patogumas, momentinis atsisiuntimas, dažnos nuolaidos ir tai, kad vis daugiau žaidimų kuriami kaip nuolat atnaujinamos paslaugos. Leidėjams skaitmeninis modelis taip pat patrauklus dėl mažesnių fizinės gamybos ir logistikos kaštų bei didesnės kontrolės.

    Straipsnyje minima, kad pastaruoju ketvirčiu didžioji dalis naujų žaidimų buvo perkami skaitmeniniu būdu, o fiziniai leidimai traukėsi į šalį. Tai rodo ilgalaikę tendenciją: net jei diskai dar kurį laiką išliks, jų vaidmuo mažėja, o konfliktas vis labiau persikelia į vartotojų teisių ir prieigos garantijų klausimus.

    Artimiausiu metu daug kas priklausys nuo to, ar platformos pasiūlys aiškesnes taisykles dėl skaitmeninių bibliotekų, o leidėjai – daugiau sprendimų, kurie atlieptų kolekcionierių ir žaidimų išsaugojimo bendruomenių lūkesčius. Kol kas akivaizdu viena: perėjimas prie skaitmeninio modelio vyksta, o pasitikėjimą lems ne reklama, o realios garantijos vartotojui.

  • „Crimson Desert“ šluoja apdovanojimus: Korėjos RPG įvertintas Kinijoje ir Britanijoje

    „Crimson Desert“ šluoja apdovanojimus: Korėjos RPG įvertintas Kinijoje ir Britanijoje

    Veiksmo RPG „Crimson Desert“ sulaukė dar vieno reikšmingo įvertinimo tarptautinėje arenoje. Žaidimas pelnė apdovanojimą China Game Innovation Awards kategorijoje kaip viena ryškiausių tarptautinių produkcijų, pristatytų per China Joy Expo renginius.

    Šie apdovanojimai paprastai skiriami už kūrybiškumą, technologinius sprendimus ir inovacijas, todėl įvertinimas signalizuoja apie stiprų projekto konkurencingumą Azijos rinkoje. „Crimson Desert“ sėkmė Kinijoje išsiskiria ir dėl to, kad ši rinka yra viena didžiausių pasaulyje pagal žaidėjų auditoriją bei industrijos pajėgumą.

    Žaidimas anksčiau buvo pastebėtas ir Europoje: 2026 metais Didžiojoje Britanijoje vykusiuose Develop:Star Awards apdovanojimuose „Crimson Desert“ laimėjo techninės inovacijos kategorijoje. Dėmesys tuomet krypo į žaidimo technologinį pagrindą ir sprendimus, leidžiančius kurti itin detalią aplinką bei pažangią fizikos sistemą.

    Studija „Pearl Abyss“ pabrėžia, kad technologinė kryptis žaidime nėra vien dekoracija, nes ji tiesiogiai susieta su kovos, judėjimo ir pasaulio sąveikos mechanikomis. Dėl to „Crimson Desert“ dažniau minimas ne tik kaip vizualiai įspūdingas, bet ir kaip techniškai ambicingas projektas, siekiantis aukščiausio lygio standartų.

    Žaidimas rinkoje pasirodė 2026 metų kovą, o per pirmąjį mėnesį, kaip skelbiama, pardavimai pasiekė 5 000 000 kopijų ribą. Toks startas rodo itin stiprų susidomėjimą, ypač turint omenyje, kad nauji didelio biudžeto RPG dažnai vertinami pagal ilgalaikį žaidėjų įsitraukimą ir turinio atnaujinimų tempą.

    Po išleidimo „Crimson Desert“ reguliariai atnaujinamas, o naujausi pakeitimai orientuoti į žaidimo ekonomikos ir prekybos sistemą. Atnaujinimuose atsirado naujos prekybos vietos, prekės ir patobulintos funkcijos, kurios, pasak kūrėjų komunikacijos, turėtų sustiprinti pasaulio gyvumą ir paskatinti žaidėjus aktyviau įsitraukti į ne kovos veiklas.

    „Pearl Abyss“ taip pat užsimena apie planuojamus istorijos papildymus, nors konkrečių detalių kol kas nepateikia. Tuo metu pati bazinė patirtis apibūdinama kaip itin didelės apimties: pilnas turinio įveikimas ir pasaulio pažinimas gali užtrukti šimtus valandų, o tai šiuolaikinių RPG rinkoje tampa svarbiu privalumu siekiant ilgalaikės auditorijos.

    Pastarųjų mėnesių apdovanojimai leidžia manyti, kad „Crimson Desert“ gali tapti vienu ryškiausių 2026 metų žaidimų, kuris bus vertinamas ne tik pagal pardavimus, bet ir pagal technologinę kartelę. Kuo daugiau nepriklausomų industrijos renginių jį pastebi, tuo didesnė tikimybė, kad projektas sezoną užbaigs su dar platesniu apdovanojimų sąrašu.

  • Palworld keliasi į telefonus: „Garena“ kuria Palworld Online, žada mobilų MMORPG dar šiemet

    Palworld keliasi į telefonus: „Garena“ kuria Palworld Online, žada mobilų MMORPG dar šiemet

    Žaibiškai išpopuliarėjęs išlikimo žaidimas „Palworld“ netrukus gali persikelti į išmaniuosius telefonus. „Garena“, žinoma dėl mobiliojo hito „Free Fire“, paskelbė kurianti „Palworld Online“ – atskirą, mobiliesiems skirtą MMORPG projektą.

    Skelbiama, kad „Palworld Online“ nebus paprastas kompiuterinės versijos perkėlimas. Kūrėjai žada išlaikyti pagrindinius originalo elementus, tokius kaip Pali gaudymas, auginimas ir pasaulio tyrinėjimas, tačiau tuo pačiu siūlyti naują istoriją ir daugiau dėmesio skirti masinei daugelio žaidėjų patirčiai.

    „Palworld yra plačiai atpažįstamas prekės ženklas, todėl matome galimybę perkelti žaidimo esmę iš PC į mobiliuosius įrenginius taip, kad tai skatintų žaidėjus jungtis ir kartu leistis į nuotykius“, – sakė „Garena“ vadovas Terry Zhao.

    „Artimai bendradarbiaudami su Pocketpair, siekiame išsaugoti gylį, įtrauktį ir laisvę, kurie apibrėžia Palworld, kartu apgalvotai optimizuodami žaidimą mobiliesiems“, – pridūrė jis.

    Projektas kuriamas bendradarbiaujant su originalo autoriais „Pocketpair“, o tai signalizuoja, kad kalbama apie licencijuotą ir strategiškai planuojamą plėtrą, o ne neoficialią interpretaciją. Tokia kryptis atitinka ir platesnę rinkos tendenciją, kai dideli prekių ženklai vis dažniau plečiami į mobiliųjų žaidimų segmentą dėl didžiulės auditorijos ir ilgalaikio paslaugos tipo modelio.

    „Garena turi didelę patirtį globaliame leidime, lokalizacijoje ir mobiliojo paslaugos tipo žaidimų valdyme“, – sakė „Pocketpair“ vadovas Takuro Mizobe.

    „Džiaugiamės galėdami bendradarbiauti su „Garena“ kuriant licencijuotą Palworld Online ir nekantraujame, kol žaidėjai visame pasaulyje pamatys naują Palworld versiją“, – teigė jis.

    Kol kas neatskleidžiama nei tiksli išleidimo diena, nei platformų ar verslo modelio detalės, tačiau kūrėjai užsimena, kad startas planuojamas dar šiais metais. Daugiau informacijos žadama paskelbti vėliau, o iki tol belieka laukti, kaip „Palworld“ formulė bus pritaikyta trumpesnėms mobiliosioms sesijoms ir didesniam MMORPG masteliui.

  • „Nvidia“ DLSS 4.5 „Marvel’s Spider-Man 2“: ar naujas režimas vėl išgelbėja FPS 4K?

    „Nvidia“ DLSS 4.5 „Marvel’s Spider-Man 2“: ar naujas režimas vėl išgelbėja FPS 4K?

    „Marvel’s Spider-Man 2“ ilgą laiką buvo išskirtinis „PlayStation 5“ žaidimas, tačiau vėliau pasiekė ir kompiuterių rinką. Tokia strategija būdinga Sony Interactive Entertainment, kai dalis didžiųjų projektų po kurio laiko perleidžiami PC platformoje, siekiant praplėsti auditoriją ir pardavimus.

    Net ir praėjus nemažai laiko po PC versijos pasirodymo, žaidimas išlieka paklausus. Remiantis „SteamDB“ duomenimis, pastaruoju metu fiksuojamos maždaug 11 000 žaidėjų vienu metu viršūnės, o tai rodo stabilų susidomėjimą ir aktyvią bendruomenę.

    Kas yra DLSS 4.5?

    DLSS yra „Nvidia“ technologijų šeima, skirta didinti našumą, naudojant vaizdo rekonstrukciją ir kadrų generavimą. CES parodoje Las Vegase buvo pristatytas DLSS 4 atnaujinimas, įvardijamas kaip 4.5, kuris, pasak gamintojo ir ankstyvų bandymų, gali suteikti dar didesnį spartos šuolį, palyginti su ankstesnėmis versijomis.

    Pagrindinė idėja paprasta: sistema siekia pasiekti daugiau kadrų per sekundę nepaukojant vaizdo kokybės tiek, kiek tai būtų daroma vien tik mažinant grafikos nustatymus. Tai ypač aktualu žaidžiant 4K raiška, kur apkrova vaizdo plokštei išauga itin smarkiai.

    Testai 4K ir 1440p raiška

    Internete pasirodė bandymai, kuriuose tikrinama, kaip „Marvel’s Spider-Man 2“ veikia su DLSS 4.5 skirtingais nustatymais. Testuota 1440p ir 4K raiškomis, keičiant DLSS kokybės režimus ir kadrų generavimo lygį, taip pat vertinant, kaip rezultatą veikia Ray Tracing įjungimas.

    Skelbiamuose rezultatuose teigiama, kad naudojant labai galingą sistemą su „Nvidia“ RTX 5080 vaizdo plokšte 4K raiškoje, pasirinkus subalansuotą DLSS režimą ir įjungus keturgubą kadrų generavimą, galima peržengti 160 kadrų per sekundę ribą. Mažesnėje raiškoje skaičiai gali dar labiau augti, kai kuriuose scenarijuose artėjant prie 200 kadrų per sekundę.

    Ką tai reiškia žaidėjams?

    Tokie rodikliai rodo, kad DLSS 4.5 gali būti itin reikšmingas įrankis tiems, kurie nori sklandaus žaidimo 4K raiška, ypač jei įjungtas Ray Tracing. Vis dėlto reali patirtis priklauso ne tik nuo vaizdo plokštės, bet ir nuo procesoriaus, RAM, žaidimo nustatymų, tvarkyklių bei konkrečių scenų apkrovos.

    Praktikoje DLSS ir kadrų generavimas dažniausiai tampa kompromisu tarp maksimalaus sklandumo ir natūralios vaizdo išvaizdos, todėl daliai žaidėjų svarbiausia rasti jiems priimtiną balansą. Augant 4K monitorių ir didelio atsinaujinimo dažnio ekranų populiarumui, tokios technologijos rinkoje tampa vis svarbesnės.

    Vertinant tendencijas, žaidimų industrija toliau juda link vis sudėtingesnių apšvietimo ir atspindžių modelių, todėl našumo didinimo sprendimai, įskaitant DI pagrįstus metodus, greičiausiai išliks vienu pagrindinių būdų pasiekti aukštą kadrų dažnį nepereinant prie drastiškų grafikos nuolaidų.

  • Buvę „Netflix“ mokėjimų vadovai pritraukė 7,2 mln. eurų: kuo išsiskiria platforma „Nopan“

    Buvę „Netflix“ mokėjimų vadovai pritraukė 7,2 mln. eurų: kuo išsiskiria platforma „Nopan“

    Finansinių technologijų startuolis „Nopan“ pranešė iki šiol pritraukęs 7,2 mln. eurų investicijų. Naujausią finansavimo etapą vedė fondas Newion, o prie jo prisidėjo „Crane Venture Partners“, „Seedcamp“ ir grupė verslo angelų.

    „Nopan“ įkūrė buvę „Netflix“ mokėjimų komandos vadovai Konstantin Surkov ir Nick Ryabov. Jie teigia, kad idėja kilo iš praktinės patirties, kai mokėjimo metodą įdiegti nėra sudėtinga, tačiau užtikrinti stabilų veikimą dideliu mastu tampa gerokai sunkiau.

    Bendrovė kuria infrastruktūrą ir optimizavimo sluoksnį, orientuotą į sąskaitų ir skaitmeninių piniginių mokėjimus. Pasak įkūrėjų, istoriškai didelė dalis mokėjimų infrastruktūros buvo kuriama kortelėms, o alternatyvūs atsiskaitymo būdai dažnai nepasiekia tokio pat patikimumo ir operacinės brandos lygio.

    Europoje sąskaitų ir piniginių mokėjimai sparčiai populiarėja: auga vietinių metodų naudojimas, o rinkoje atsiranda ir tarpvalstybinės iniciatyvos, tokios kaip Wero. Tačiau skaitmeniniam verslui svarbiausia ne tik pasiūlyti naują metodą, bet ir užtikrinti, kad jis nuosekliai veiktų per skirtingus bankus, klientų elgsenos scenarijus ir vidinius operacinius procesus.

    „Nick ir aš savo akimis matėme, kiek vertės galima sukurti, kai mokėjimo metodai yra tinkamai optimizuojami“, – sakė „Nopan“ bendraįkūrėjas ir vadovas Konstantin Surkov.

    „Naujo mokėjimo metodo paleidimas yra tik pradžia. Tikrasis iššūkis yra užtikrinti patikimą veikimą tarp bankų, skirtingų klientų elgsenų, operacinių procesų ir, kai reikia, skirtingose rinkose. „Nopan“ buvo sukurta būtent šiai problemai spręsti“, – sakė jis.

    Newion partneris Pieter Welten teigė, kad rinka aiškiai signalizuoja augantį poreikį tokiai infrastruktūrai. Jo vertinimu, sąskaitų ir piniginių mokėjimai yra didelė galimybė, tačiau technologinis pagrindas, leidžiantis šiuos metodus patikimai išplėsti, dar tik formuojasi.

    „Nopan“ teigimu, platforma padeda skaitmeniniam verslui ir mokėjimo paslaugų teikėjams didinti konversijas, mažinti mokėjimų kaštus ir paversti sąskaitų bei piniginių mokėjimus pamatuojamais verslo rezultatais. Įmonė jau dirba su pirmaisiais klientais ir mato augantį komercinį susidomėjimą iš didesnių organizacijų visoje Europoje.

    Gautos lėšos bus skirtos plėtrai: didinti palaikomų mokėjimo metodų aprėptį Europoje, toliau vystyti optimizavimo galimybes ir stiprinti komercinę komandą, orientuotą į skaitmeninį verslą bei finansinių technologijų sektorių.

  • „Float“ pritraukė 4,5 mln. eurų: nori užpildyti Europos startuolių finansavimo spragą

    „Float“ pritraukė 4,5 mln. eurų: nori užpildyti Europos startuolių finansavimo spragą

    Stokholme įkurta pajamomis grįsto finansavimo platforma „Float“ pritraukė 4,5 mln. eurų A serijos investiciją. Raundui vadovavo Hamburge įsikūrusi CHAPTERS Group AG, o jos vadovas Jan-Hendrik Mohr prisijungs prie „Float“ valdybos.

    Bendrovė, įkurta 2022 metais, siekia palengvinti prieigą prie augimo kapitalo Europos technologijų įmonėms, siūlydama neskiestinio finansavimo sprendimus. Tarp jų – finansavimas pagal pajamas, kredito linijos ir apyvartinio kapitalo sprendimai.

    „Float“ skelbia iki šiol suteikusi daugiau nei 100 mln. eurų finansavimo daugiau nei 130 technologijų verslų Europoje. Tarp klientų minimos tokios įmonės kaip „RoomPriceGenie“ ir „RedTrack“.

    Europos investicijų atotrūkis

    Investicija skelbiama tuo metu, kai daugeliui Europos startuolių augimo kapitalas išlieka vienu didžiausių iššūkių. Rizikos kapitalo investicijos Europoje dažnai atsilieka nuo JAV masto, o tai riboja sparčiai augančių komandų galimybes ir neretai skatina plėtrą perkelti už regiono ribų.

    „Float“ pozicionuoja savo paslaugą kaip alternatyvą nuosavybę skiedžiančiam finansavimui, kai įmonė dar tik įsibėgėja. Tokiu modeliu finansavimas labiau susiejamas su faktiniu pajamų srautu, o ne vien su ateities vertinimais.

    Plėtra į DI pagrįstą platformą

    „Float“ vadovas ir vienas įkūrėjų Cedric Notz teigia, kad dabartinė finansų infrastruktūra dažnai nėra pritaikyta modernioms technologijų įmonėms. Pasak jo, startuoliai veikia globaliai nuo pirmos dienos, tačiau finansinės paslaugos išlieka fragmentuotos, su daug rankinių procesų ir stipriai priklauso nuo vietos rinkų.

    „Mūsų ambicijos dabar yra platesnės nei skolinimas. Kuriame DI pagrįstą finansų platformą, kuri sujungia kapitalą, bankininkystę ir finansinius duomenis vienoje vietoje, kad įkūrėjai mažiau laiko skirtų finansų administravimui ir daugiau – produkto kūrimui“, – sakė Cedric Notz.

    Naujas kapitalas bus skirtas kitam augimo etapui, kai „Float“ iš lankstaus finansavimo teikėjo nori tapti DI pagrįsta finansų platforma startuoliams ir augančioms įmonėms. Skolinimas išliks pagrindas, tačiau jį papildys DI įrankiai, skirti greitesniems finansiniams sprendimams ir kasdienių operacijų automatizavimui.

    Bendrovė planuoja tiesiogiai jungtis prie banko sąskaitų ir apskaitos sistemų, kad realiu laiku pateiktų finansines įžvalgas. Taip pat numatoma supaprastinti mokėjimų, išlaidų valdymo ir apskaitos procesus.

    „Float“ nurodo, kad investicija leis dvigubinti komandą ir stiprinti pozicijas Jungtinėje Karalystėje, kuri šiuo metu yra didžiausia jos rinka. Taip pat bus vertinamos galimybės įsigijimų ir susijungimų srityje, remiantis strategine partneryste su CHAPTERS.

  • JK statybų finansinių technologijų įmonė „Saible“ pritraukė 3,4 mln. eurų kovai su vėluojančiais mokėjimais

    JK statybų finansinių technologijų įmonė „Saible“ pritraukė 3,4 mln. eurų kovai su vėluojančiais mokėjimais

    Jungtinėje Karalystėje veikianti statybų finansinių technologijų įmonė „Saible“ pritraukė apie 3,4 mln. eurų investicijų iš verslo angelų. Bendrovė kuria programinę platformą, skirtą sumažinti riziką, kad projektų pinigai bus užlaikomi, sulaikomi ar „įstrigs“ grandinėje dar nepasiekę tiekėjų.

    Įmonė taikosi į vieną įsisenėjusių statybų sektoriaus problemų – sisteminį vėluojantį atsiskaitymą ir neapmokėjimą. Dideliuose projektuose tarp užsakovo ir mažiausio rangovo dažnai būna kelios grandys, o kiekvienoje jų mokėjimai gali būti stabdomi dėl patikrų, ginčų ar paprasčiausio siekio pasinaudoti apyvartinėmis lėšomis.

    Praktikoje tai reiškia, kad įmonė, kuri laiko pinigus, gali naudotis jais kaip nemokamu kreditu savo veiklai finansuoti. Mažesniems subrangovams toks „kreditas“ tampa priverstine našta: vėluojantys atsiskaitymai didina skolų riziką, apsunkina atlyginimų mokėjimą ir verčia savininkus dengti spragas asmeninėmis lėšomis.

    Problemos mastą išryškina ir garsūs bankrotai: 2024 metais statybų bendrovės ISG griūtis paliko daugiau nei 1,3 mlrd. eurų neapmokėtų įsipareigojimų, o dalis subrangovų liko be apmokėjimo už jau atliktus darbus. Tokie atvejai paprastai smogia ne tik tiesioginiams kreditoriams, bet ir visai tiekimo grandinei, nes mažesnės įmonės turi mažiau finansinių rezervų.

    Rinkos spaudimą didina ir bendros tendencijos: Jungtinėje Karalystėje statybų sektorius pastaraisiais metais išlieka vienas dažniausių nemokumo atvejų šaltinių. Apskaitos ir konsultacijų bendrovės „Menzies“ tyrimas skelbė, kad 2025 metais statybose bankrutavo 4 450 įmonių, tai yra 9 proc. daugiau nei metais anksčiau, o 2026 metų pirmąjį ketvirtį fiksuota dar 1 180 nemokumo atvejų.

    Vėluojantys mokėjimai vis dažniau tampa ir politinės darbotvarkės klausimu. Griežtėjant viešųjų pirkimų taisyklėms ir augant reikalavimams skaidriai atsiskaityti su tiekėjais, užsakovai ieško priemonių, leidžiančių aiškiai matyti, kur ir kada juda lėšos bei ar tiekėjai gauna mokėjimus laiku.

    „Saible“ siūlomas sprendimas – vadinamoji skaitmeninė lygiagretaus mokėjimo sąskaita, trumpinama DiPPA. Platforma sukurta taip, kad mokėjimai būtų tvirtinami, patikrinami ir audituojami skaitmeniniu būdu, o projekto lėšos būtų laikomos patikos struktūroje su reguliuojamu bankininkystės partneriu „Griffin“.

    Esminė idėja – mokėti ne „laiptais“ žemyn nuo generalinio rangovo subrangovams, o vienu metu per visas grandis patvirtintoms įmonėms. Tai gali sutrumpinti laiką, kurį mažas rangovas, esantis keliomis pakopomis žemiau, priverstas laukti, kol kiekviena aukščiau esanti įmonė persiųs pinigus toliau.

    Pagal skelbiamą modelį, paslaugos mokestį moka projekto užsakovas – 0,25 proc. nuo mokėjimo vertės, o tiekimo grandinės įmonėms papildomas mokestis netaikomas. Toks kainodaros pasirinkimas orientuotas į užsakovus, kurie turi didžiausią interesą sumažinti ginčus, vėlavimus ir bankrotų riziką projekte.

    „Vėluojantys mokėjimai statybose – ne vien balanso eilutės. Tai spaudimas, kuris pereina per įmones, darbuotojus ir šeimas, kai žmonės mėnesiais laukia, ar galės sumokėti atlyginimus, tiekėjams ir sau“, – sakė „Saible“ bendraįkūrėjas ir vadovas Jarvey Moss.

    „Atsiskaitymai statybose neveikia taip, kaip turėtų, todėl jiems reikia geresnės kontrolės. Šis finansavimas leis plėsti platformą, tęsti reguliacinius darbus ir įdiegti sprendimą daugiau realių projektų, kuriuose finansuotojams reikia aiškesnio pinigų judėjimo valdymo“, – sakė jis.

    „Saible“ praneša dirbanti su Environment Agency ir BAM Nuttall viešojo sektoriaus bandomuosiuose projektuose, kuriuose bus tikrinamas mokėjimų kontrolės modelis vykdomuose, valstybės remiamuose statybų projektuose. Pirmasis pilotas siejamas su pėsčiųjų tilto keitimu, kurio vertė turėtų siekti apie 1,8–2,3 mln. eurų, o darbų pradžia planuojama 2026 metų vasarą.

    Planuojama, kad bandomasis projektas truks 12–16 mėnesių ir turėtų pateikti ankstyvų duomenų apie mokėjimų matomumą, tiekėjų apmokėjimo laiką ir sprendimo pasiekiamumą visoje tiekimo grandinėje. Ši praktinė medžiaga gali būti panaudota platesnėms viešojo sektoriaus atsiskaitymo reformoms.

    „Projektų banko sąskaitos identifikavo teisingą problemą, tačiau nebuvo sukurtos taip, kad apsaugotų mokėjimus iki pat tiekimo grandinės apačios“, – sakė „Causeway Technologies“ įkūrėjas ir vykdomasis pirmininkas Phil Brown, taip pat investavęs į „Saible“.

    „Saible“ skiriasi tuo, kad suteikia užsakovams ir rangovams praktišką būdą užtikrinti, jog pinigai pasiektų įmones, kurios realiai atlieka darbus, o ne tik grandinės viršuje esančius verslus“, – sakė jis.

    Be investicijos iš verslo angelų, „Saible“ skelbia atverianti ribotą, apie 58 000 eurų dydžio dalį per „Crowdcube“, skirtą mažesnėms statybų įmonėms ir rinkos dalyviams prisidėti prie finansavimo kartu su pagrindiniais investuotojais. Toks formatas dažnai pasirenkamas siekiant pritraukti bendruomenę ir potencialius būsimus klientus.

    Investuotojų susidomėjimas rodo, kad statybų atsiskaitymų skaidrumas tampa nebe vien apskaitos klausimu, o rizikos valdymo priemone. Jei skaitmeniniai mokėjimų kontrolės sprendimai pasiteisins praktikoje, jie gali sumažinti grandininio nemokumo tikimybę ir stabilizuoti smulkesnių rangovų pinigų srautus.

  • „Lightning Reach“ įsigijo ETG: kaip platforma sieks paspartinti socialinės paramos pasiekiamumą

    „Lightning Reach“ įsigijo ETG: kaip platforma sieks paspartinti socialinės paramos pasiekiamumą

    Finansinės paramos paieškos platformą „Lightning Reach“ įsigijo „European Technology Group“ (ETG) – viešojo sektoriaus technologijų (govtech) įmonių grupė ir ilgalaikis investuotojas. Sandoris žymi kitą „Lightning Reach“ plėtros etapą, tačiau teigiama, kad kasdieniams partneriams ir klientams paslaugų pokyčių nenumatoma.

    Įsigijimo kontekstas – didelis neišnaudotos pagalbos mastas: Jungtinėje Karalystėje kasmet reikšminga dalis gyventojams priklausančios paramos lieka nepareikalauta. Priežastys dažniausiai siejamos su išskaidyta informacija skirtingose organizacijose, rankiniais procesais, sudėtingomis paraiškomis ir menku informuotumu apie galimas schemas.

    Su papildomais iššūkiais susiduria ir vietos valdžios institucijos, labdaros organizacijos bei paslaugų teikėjai: augant paklausai, biudžetai išlieka įtempti, o administravimo ir atskaitomybės reikalavimai sudėtingėja. Tokiose sąlygose didėja poreikis sprendimams, kurie sumažina rankinį darbą ir padeda greičiau nukreipti pagalbą tiems, kam jos reikia.

    Kas yra „Lightning Reach“

    „Lightning Reach“ buvo sukurta Covid-19 pandemijos laikotarpiu, siekiant supaprastinti kelią iki finansinės paramos – sujungti skirtingus paramos šaltinius į vieną, paprasčiau naudojamą platformą. Idėja – ne tik padėti gyventojams rasti tinkamas priemones, bet ir suteikti organizacijoms infrastruktūrą efektyvesniam paramos administravimui.

    Bendrovė nurodo bendradarbiaujanti su daugiau nei 100 organizacijų Jungtinėje Karalystėje, tarp jų – vietos valdžios institucijomis, labdaros fondais, būsto asociacijomis, bankais ir dalimi didžiųjų komunalinių paslaugų teikėjų. Nuo platformos veiklos pradžios 2021 metų gruodį, per ją daugiau nei 300 000 žmonių gavo paramą, kurios bendra vertė siekia apie 29 000 000 eurų (konvertuota iš 25 000 000 svarų sterlingų).

    ETG planai ir mastelis

    ETG skelbia, kad įsigyja ir augina programinės įrangos verslus, dirbančius su viešuoju sektoriumi ir kitomis griežčiau reguliuojamomis sritimis Europoje. Grupė teigia turinti daugiau nei 400 viešojo sektoriaus klientų, aptarnaujančių apie 14 000 000 gyventojų šešiose šalyse.

    „Lightning Reach“ įtraukimas į ETG portfelį pristatomas kaip galimybė paspartinti augimą: didinti pasiekiamumą, stiprinti darbą su viešojo sektoriaus pirkimais ir investuoti į produkto plėtrą. Deklaruojamas tikslas – iki 2028 metų padėti daugiau nei 1 000 000 žmonių pasiekti jiems priklausančią finansinę paramą.

    Vadovų pokyčiai po įsigijimo

    Po sandorio įvyko ir vadovų pasikeitimų: „Lightning Reach“ operacijų vadovė Rhiannon Sheridan tapo generaline direktore. Įkūrėjas ir buvęs generalinis direktorius Ren Yi Hooi toliau dalyvaus įmonės veikloje kaip valdybos narys.

    „Visada norėjau būti tikras, kad mūsų poveikis kaip įmonės tęsis ilgiau nei mano, kaip įkūrėjo, vaidmuo“, – sakė Ren Yi Hooi.

    „Turėdami ETG ilgalaikį palaikymą ir sektoriaus patirtį, galime tvariai augti ir toliau investuoti į platformą, kad iki 2028 metų padėtume vienam milijonui žmonių pasiekti finansinę paramą“, – sakė Rhiannon Sheridan.

    ETG vadovas Lars Becker akcentavo, kad bendrovė mato galimybę plėsti „Lightning Reach“ pasiekiamumą Jungtinėje Karalystėje ir už jos ribų. Pasak jo, sprendimas sprendžia problemą, dėl kurios žmonės finansinių sunkumų metu ne visuomet gauna jiems priklausančią pagalbą.

    Rinkos požiūriu tokie sandoriai atspindi didėjančią govtech ir fintech-for-good krypties svarbą: vis daugiau dėmesio skiriama ne tik skaitmenizavimui, bet ir realiam paslaugų prieinamumui. Praktikoje tai reiškia automatizuotus patikrinimus, greitesnį duomenų apsikeitimą tarp organizacijų ir patogesnį paraiškų pateikimą, o DI sprendimai dažniau naudojami tinkamumo nustatymui ir konsultacijų nukreipimui.

  • „Revolut“ pradėjo naują antrinį akcijų pardavimą: vertė šoktelėjo iki maždaug 99 mlrd. eurų

    „Revolut“ pradėjo naują antrinį akcijų pardavimą: vertė šoktelėjo iki maždaug 99 mlrd. eurų

    Skaitmeninis bankas „Revolut“ patvirtino pradėjęs naują antrinį akcijų pardavimo procesą, kuriuo bendrovė vertinama maždaug 99 mlrd. eurų. Toks sandoris reiškia, kad akcijomis prekiaujama tarp esamų akcininkų, o ne pritraukiant naują kapitalą į pačią įmonę.

    Antrinis pardavimas paprastai sudaro galimybę darbuotojams ir ankstyviesiems investuotojams realizuoti dalį turimų akcijų ir gauti likvidumo. Pasak „Bloomberg“, šiame procese „Revolut“ akcijos darbuotojams vertinamos apie 1 870 eurų už vienetą, tačiau galutinės sąlygos gali kisti sandoriui vykstant.

    „Galime patvirtinti, kad vyksta antrinio akcijų pardavimo procesas. Kaip įprasta, kol procesas vyksta, detalių nekomentuosime, o jam pasibaigus pateiksime atnaujinimą“, – teigiama „Revolut“ komentare.

    „Bloomberg“ cituojamoje vidinėje žinutėje „Revolut“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Nik Storonsky darbuotojams akcentavo, kad tai suteikia dar vieną progą paversti turimas akcijas likvidžiomis. Jo teigimu, paklausą palaiko bendrovės plėtra į naujas rinkas ir verslo rodikliai.

    Pastaraisiais metais antriniai sandoriai tapo dažnesni technologijų ir finansinių technologijų sektoriuje, nes pirminio viešo akcijų siūlymo rinka daugelyje regionų išlieka vangesnė. Tokie pardavimai leidžia įmonėms išlaikyti lankstumą ir kartu pasiūlyti darbuotojams motyvacinį „išėjimo“ kelią, nelaukiant biržos.

    „Revolut“ praėjusiais metais taip pat vykdė antrines transakcijas, kuriomis bendrovė buvo vertinama apie 64 mlrd. eurų, o dar anksčiau buvo minėtas maždaug 39 mlrd. eurų lygis. Naujas vertinimas reikštų reikšmingą šuolį, nors jis ir neatspindi tiesioginės įmonės finansavimo injekcijos.

    Bendrovė nurodo turinti daugiau kaip 75 mln. mažmeninių klientų visame pasaulyje. Šiemet „Revolut“ gavo Jungtinės Karalystės banko licenciją, taip pat yra pranešusi apie siekį plėstis reguliuojamose rinkose, įskaitant paraiškas banko licencijoms Jungtinėse Valstijose ir Prancūzijoje.

  • Odesos srityje šimtai retų rožinių flamingų neranda vietos perėti: ekologas sieja su karo triukšmu

    Odesos srityje, Tuzlų limanų nacionaliniame gamtos parke, keli šimtai rožinių flamingų šią vasarą vėl nesurado tinkamos vietos perėti. Apie tai pranešė parko mokslinių tyrimų padalinio vadovas, biologijos mokslų daktaras Ivanas Rusevas.

    Anot jo, paukščiai laikosi atokioje rezervatinėje teritorijos dalyje, kur patekti draudžiama. Taip esą siekiama kuo labiau sumažinti trikdymą, tačiau šįkart pagrindiniu veiksniu įvardijami ne lankytojai, o karo sukeliamas foninis triukšmas.

    „Jau rugpjūčio 2 diena, o rožiniai flamingai 2026 metų karo metais, kaip ir 2022, 2024 ir 2025 metais, nerado ramios vietos perėti Tuzlų limanų nacionaliniame gamtos parke. Juos gąsdina karo garsai“, – sakė Ivanas Rusevas.

    Mokslininko teigimu, dabar parke yra kelios šimtinės šių paukščių, tačiau jie daugiausia sutelkti sunkiai prieinamose vietose. Rusevas pažymi, kad pamatyti flamingus arčiau realu būtų tik pasibaigus karui, kai sumažėtų trikdymas ir būtų galima saugiau organizuoti stebėjimus.

    Tūzlų limanai pastaraisiais metais tapo viena ryškiausių rožinių flamingų apsistojimo vietų Ukrainos pietuose. Specialistai aiškina, kad šie paukščiai perėjimui ypač jautrūs: kolonijoms reikia ramių, izoliuotų seklumų, o pasikartojantys triukšmo šaltiniai gali priversti paukščius palikti potencialias lizdavietes dar iki dėčių.

    Kaip keitėsi perėjimo sėkmė

    Parko duomenimis, 2023 metais rožiniai flamingai Tuzlų limanuose pirmą kartą sėkmingai perėjo ir išperino apie 200 jauniklių. Tai buvo reikšmingas įvykis, rodantis, kad teritorija gali tapti nuolatine kolonijų vieta.

    Vis dėlto 2024 metais perėjimas buvo nesėkmingas: mokslininkai skelbė, kad dalis lizdų buvo sunaikinti karo poveikio fone, o jauniklių tą sezoną nepavyko išauginti. 2025 metais flamingai vėl bandė formuoti kolonijas keliuose limanuose, tačiau sėkmingo perėjimo pakartoti nepavyko.

    Ko tikisi gamtininkai

    Šių metų pavasarį į Tuzlų limanus atskridusi flamingų grupė vėl ieškojo saugių vietų perėjimui, todėl gamtininkai tikėjosi geresnio scenarijaus. Tačiau vasaros pradžiai įsibėgėjus tapo aišku, kad kolonijos nesusiformavo taip, kaip 2023 metais.

    Ekologai pabrėžia, kad tokiose situacijose svarbiausia yra maksimaliai sumažinti papildomą žmogaus daromą spaudimą ir užtikrinti, kad paukščiai galėtų pasirinkti ramesnes vietas, kai tik sąlygos pagerės. Tuzlų limanų atvejis, pasak specialistų, tampa dar vienu pavyzdžiu, kaip karas veikia ne tik žmones ir infrastruktūrą, bet ir jautrias laukinės gamtos rūšis.