Category: Technologijos

  • Lenkijoje gilėjant Tuskos ir Nawrockio konfliktui, perspėjama: gali įstrigti nacionalinio saugumo strategija

    Lenkijoje aštrėjantis politinis ginčas tarp premjero Donaldo Tusko ir prezidento Karolio Nawrockio gali persimesti į nacionalinio saugumo ir kariuomenės valdymo klausimus. Buvęs Nacionalinio saugumo biuro vadovas, atsargos generolas Stanisławas Koziejus įspėja, kad užsitęsusi konfrontacija gali paralyžiuoti sprendimus, kuriems būtinas abiejų valdžios grandžių bendradarbiavimas.

    Kaip jis teigė portalui WNP, didžiausia rizika – naujos Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo vilkinimas arba net sustabdymas. Tokiu atveju, pasak generolo, valstybė liktų be aiškaus ilgalaikio planavimo dokumento ir būtų priversta „bevaliai dreifuoti“ sparčiai besikeičiančioje saugumo aplinkoje.

    Lenkijos konstitucija numato, kad saugumo ir gynybos srityje privalo veikti koordinuotai prezidentas, ministras pirmininkas ir gynybos ministras. Praktikoje tai apima tiek aukščiausių vadų skyrimą ir generolų bei admirolų nominacijas, tiek strateginių dokumentų, tokių kaip Nacionalinio saugumo strategija, tvirtinimą.

    Šis konfliktas kyla platesniame ginče dėl Konstitucinio Tribunolo: vienoje pusėje yra prezidentas ir opozicija, kitoje – premjeras ir valdančiąją koaliciją sudarančios partijos. Nors pati tema tiesiogiai nesusijusi su kariuomene, generolas pabrėžia, kad ilgainiui politinis „klincas“ gali užblokuoti sprendimus, nuo kurių priklauso valstybės gynybos planavimas.

    Kas gali sustoti: strategija ir parašai po sprendimais

    Generolas S. Koziejus atkreipia dėmesį, kad Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimui, kaip ir daugeliui su gynyba susijusių sprendimų, reikalingas institucijų suderinimas. Anot jo, jei kova tarp konstitucinių valdžios centrų tik gilės, labiau tikėtina delsimo, o ne greitų susitarimų kryptis.

    Dabartinė Lenkijos Nacionalinio saugumo strategija, apie kurios atnaujinimą kalbama, yra patvirtinta 2020 metų gegužę. Naujo dokumento rengimas ir derinimas, pasak generolo, yra vienas iš svarbiausių ir skubiausių uždavinių, kuriuos politinė konfrontacija gali paveikti tiesiogiai.

    Nominacijos ir politinė įtampa

    Kita sritis, kurioje gali kilti įtampa, – generolų ir admirolų nominacijos. Lenkijoje tradicinis tokių paskyrimų laikas siejamas su lapkričio 11-ąja, Nacionaline nepriklausomybės diena, o pačius sprendimus lemia kelių institucijų veiksmai: prezidento parašas, premjero kontrparašas ir gynybos ministro teikimai.

    Vis dėlto S. Koziejus mano, kad labiausiai nuo politinių ginčų gali nukentėti ne pati kariuomenė, o kitos uniformuotos bei specialiosios tarnybos. Jo vertinimu, prezidentas gali bandyti politiškai manevruoti, o galimi nesutarimai dėl premjero kontrparašo galėtų virsti papildoma vieša įtampos eskalavimo priemone.

    Nacionalinio saugumo taryba ir JAV bazės tema

    Tuo pat metu prezidentas sušaukė Nacionalinio saugumo tarybos posėdį, kuriame planuojama aptarti nuolatinę JAV karinių pajėgų bazę Lenkijoje. Prezidento atstovas yra užsiminęs, kad diskusijoje bus paliestas ir ginčas dėl Konstitucinio Tribunolo, nes, jo teigimu, tai esą susiję ir su valstybės saugumu.

    S. Koziejus skeptiškai vertina tokio posėdžio praktinę naudą, teigdamas, kad bazės klausimas Lenkijos politinių stovyklų paprastai neskaldo. Jis taip pat įspėja, jog JAV bazės tema teoriškai galėtų būti naudojama vidaus politinėms takoskyrų linijoms gilinti, nors riziką laiko nedidele.

    Generolas taip pat pažymi, kad Vašingtonas greičiausiai nesieks tiesiogiai įsitraukti į Lenkijos vidaus politinius ginčus, net jei į atskirus įvykius reaguoja viešais signalais. Jo vertinimu, būtų blogai, jei JAV imtų palaikyti kurią nors vidaus konflikto pusę – tai kenktų ir pačiai Lenkijai, ir dvišaliams santykiams.

    Nacionalinio saugumo tarybos posėdis numatytas antradienį 15 valandą.

  • Lenkijos gynybos pramonė plečia įdarbinimą: patyrusiems specialistams – iki 20 tūkst. zl

    Lenkijos gynybos pramonė intensyvina darbuotojų paiešką – augant užsakymams ir investicijoms, įmonėms reikia vis daugiau žmonių įvairiose srityse. Patyrę specialistai sektoriuje, kaip nurodoma, gali uždirbti net iki 20 tūkst. zlotų bruto per mėnesį.

    Kaip skelbia Bankier.pl, didelės apimties atrankos matomos, pavyzdžiui, Lenkijos ginkluotės grupėje (Polska Grupa Zbrojeniowa), kur šiuo metu dirba apie 23,5 tūkst. darbuotojų. Įmonė, vykdydama naujas investicijas, nuosekliai didina komandą.

    Vien skiltyje „Kariera“ tuo metu buvo skelbiami 242 darbo pasiūlymai. Daugiausia jų – tokiose įmonėse kaip „Jelcz“ (65), „PIT-RADWAR S.A.“ (56) ir „PGZ Stocznia Wojenna“ (28).

    Darbuotojų ieško ir kiti sektoriaus žaidėjai: „Huta Stalowa Wola“, „ROSOMAK S.A.“, „Zakłady Mechaniczne Tarnów“ bei „MESKO“ – bendrai minima 89 pozicijų atranka.

    Kokių specialistų ieško įmonės

    Darbdavių paieškos apima ne tik inžinerines ar gamybines specialybes – sąrašas platus, o daliai pozicijų nebūtinai reikia techninio išsilavinimo. Tarp dažniausiai minimų pareigybių – CNC staklių operatoriai, įvairių specializacijų montuotojai, elektrikai, suvirintojai, automobilių mechanikai.

    Taip pat ieškomi konstruktoriai, projektų inžinieriai, programuotojai, kibernetinio saugumo specialistai, sistemų ir tinklų administratoriai, IT ir SAP analitikai.

    Be techninių vaidmenų, atrankose figūruoja ir kontrolingo, žmogiškųjų išteklių, pirkimų, logistikos, administracijos specialistai, teisininkai, sandėlininkai bei laborantai.

    Atlyginimai: nuo kelių tūkstančių iki 20 tūkst. zlotų

    Remiantis „Grupa Progres“ analize, kurią cituoja Bankier.pl, atlygis Lenkijos gynybos sektoriuje labiausiai priklauso nuo pareigų, patirties ir turimų kvalifikacijų. Minimi pavyzdiniai mėnesiniai bruto atlyginimų rėžiai.

    Gamybinėse pozicijose nurodomi 8–11 tūkst. zlotų bruto per mėnesį. Patyrusiems inžinieriams ir techniniams ekspertams atlygis gali svyruoti labai plačiai – nuo 2 iki 20 tūkst. zlotų bruto.

    Daugiau nei 14 tūkst. zlotų bruto, kaip teigiama, gali uždirbti specialistai, įtraukti į strateginių projektų įgyvendinimą. Didžiausi atlyginimai paprastai siejami su didesne patirtimi, reikalingais leidimais ar specifiniais įgūdžiais, kurių paklausa šiuo metu didžiausia.

  • Lenkijoje patvirtintas S10 greitkelio ruožo rangovas: 20 km atkarpa kainuos 610 mln zlotų

    Lenkijoje galutinai patvirtintas rangovas dar vienam S10 greitkelio ruožui – beveik 20 kilometrų ilgio atkarpai tarp Wyrzysk ir Nakło nad Notecią. Projektą įgyvendins bendrovė „Aldesa“, kurios pasiūlymas siekia 610,1 mln. zlotų.

    Kaip skelbia Lenkijos infrastruktūros sektoriaus portalas WNP, Krajowa Izba Odwoławcza (KIO) patvirtino kelių direkcijos GDDKiA sprendimą pasirinkti būtent šią įmonę. Tai reiškia, kad investicija gali judėti į priekį ir realūs darbai gali prasidėti artimiausiu metu.

    Šis S10 ruožas driekiasi dviejų vaivadijų – Didžiosios Lenkijos ir Kujavijos-Pamario – sandūroje. Atkarpa yra vienas iš grandžių maršrute, kuris ateityje turėtų sujungti Ščeciną, Pilą, Bydgoščę ir Torunę, pagerinant susisiekimą šiaurinėje Lenkijos dalyje.

    Visa sutartis numato „projektuok ir statyk“ principą: rangovas turės parengti dokumentaciją, gauti būtinus leidimus ir tik tuomet imtis statybų. Planuojama, kad bendras darbų terminas sieks 47 mėnesius.

    Ką apims S10 ruožo statybos

    Pagal numatytą apimtį, naujame ruože turi atsirasti du nauji kelių mazgai – Sadki ir Nakło nad Notecią. Jie turėtų įjungti į greitkelį vietinių kelių tinklą ir palengvinti susisiekimą aplinkinėms gyvenvietėms.

    Taip pat suplanuota rekonstruoti Wyrzysk mazgo jungiamąsias nuovažas. Projekte numatyta ir 15 inžinerinių statinių, tarp jų – gyvūnams skirti perėjimai.

    Kartu su keliu bus įrengtos ir dvi Miejsca Obsługi Podróżnych (MOP) – vairuotojų poilsio aikštelės. MOP Mrozowo Północ, važiuojantiems Piłos kryptimi, numatomos elektromobilių įkrovimo vietos.

    Tuo metu MOP Mrozowo Południe, važiuojantiems Bydgoščės kryptimi, planuojamos sunkiasvorių transporto priemonių patikros vietos. Užbaigus projektą, nauja atkarpa sujungs kaimyninius S10 ruožus ir taps dar vienu nuoseklaus maršruto elementu.

  • Verslo lėktuvas sudužo Floridoje: žuvo technologijų milijonierius Adamas Robinsonas su šeima

    Floridoje, Palm Bičo apygardoje, sekmadienį sudužus verslo reaktyviniam lėktuvui žuvo visi devyni juo skridę žmonės. Tarp aukų – technologijų sektoriaus milijonierius ir verslininkas Adamas Robinsonas, jo žmona Helen Sharp bei jų du vaikai.

    Lėktuvas „Lear Jet 60“ skrido į Bahamus ir buvo pakilęs iš Ostino-Bergstrom tarptautinio oro uosto Teksase. Kaip nurodoma, katastrofa įvyko netoli Cresthaven gyvenvietės, maždaug už 14 kilometrų nuo Donaldui Trumpui priklausančio kurorto „Mar-a-Lago“.

    Floridos gubernatorius Ronas DeSantisas nelaimę pavadino „kataklizmine“, teigdamas, kad orlaivis krito „tarsi sviedinys“. Socialiniuose tinkluose plinta vaizdo įrašai, kuriuose matyti smūgis į žemę gyvenamoje teritorijoje ir po jo kilęs sprogimas bei dūmų stulpas.

    JAV Nacionalinė transporto saugos taryba (NTSB) pranešė, kad vienas pagrindinių tyrimo krypčių bus oro sąlygos. Tyrėjams darbą apsunkina tai, kad smūgio vietoje kelio dangoje susidarė didžiulis krateris, o nuolaužos išsimėtė aplinkiniuose sporto aikštynuose bei netoli verslo pastatų ir gyvenamųjų namų.

    Ką apie aukas žinoma iki šiol

    JAV transporto sekretorius Seanas Duffy platformoje „X“ tragediją pavadino siaubinga ir pranešė, kad nė vienas iš buvusiųjų lėktuve neišgyveno.

    Tarp žuvusiųjų – Adamas Robinsonas, jo žmona Helen Sharp ir du jų vaikai, Emma ir Charlie. Pranešimuose nurodoma, kad šeima skrido privačiu verslo lėktuvu.

    Pasak BBC, savo „LinkedIn“ profilyje Robinsonas buvo nurodęs esantis „RB2B“ ir „Retention.com“ įkūrėjas ir generalinis direktorius, taip pat „Moltsets“ vadovas. Taip pat skelbiama, jog Helen Sharp buvo menininkė.

    Nurodoma, kad anksčiau Robinsonas dirbo tarptautinėje finansų institucijoje „Lehman Brothers“ ir bankų grupėje „Barclays“.

    Tyrimas: dėmesys orams ir smūgio vietai

    NTSB kol kas nepateikė detalaus paaiškinimo, kas galėjo lemti katastrofą, tačiau akcentuoja, kad bus vertinamos tuo metu buvusios meteorologinės sąlygos. Dėl sudėtingos smūgio vietos tyrėjams tenka spręsti ir praktinius iššūkius – prie nuolaužų patekti sunku.

    Kol vyksta tyrimas, institucijos renka duomenis apie skrydžio maršrutą, lėktuvo būklę ir paskutines minutes ore. Aiškesnių atsakymų, kas nutiko, tikimasi po pirminių išvadų.

  • Lenkijoje pasirašyta 571 mln zl. sutartis: A2 atkarpą iki sienos statys „Mirbud“ ir „Budpol“

    Lenkijoje žengtas dar vienas žingsnis užbaigiant greitkelio A2 tęsinį į šalies rytus – pasirašyta 571,3 mln. zl. vertės sutartis dėl naujos atkarpos statybos iki valstybės sienos.

    Sutartį su Lenkijos kelių direkcija GDDKiA pasirašė konsorciumas, kuriam vadovauja „Mirbud“, o partneris yra „Budpol“. Projektas apima A2 X ruožą nuo Balstogės Palenkės (Biała Podlaska) mazgo iki valstybės sienos.

    Nors minima atkarpa sudarys apie 16 km, Lenkijos valdžios atstovai pabrėžia jos strateginę ir logistinę reikšmę – ji svarbi ne tik vairuotojams bei verslui, bet ir visos šalies ekonomikos funkcionavimui.

    Skelbiama, kad po šios investicijos įgyvendinimo kelionė A2 magistrale turėtų sujungti maršrutą nuo Vokietijos sienos iki rytinės Lenkijos sienos. Investicijos užbaigimas siejamas su 2030 metais.

    Terminai ir darbų apimtis

    Užduoties įgyvendinimo terminas nustatytas 32 mėnesiai nuo sutarties pasirašymo dienos. Tiesa, į statybos darbų laiką nebus įskaičiuojami žiemos laikotarpiai – nuo gruodžio 16 dienos iki kovo 15 dienos.

    Planuojama, kad ateityje A2 leis važiuoti iki automobilių terminalo Koroszczyno vietovėje, netoli sienos su Baltarusija.

    Kontekstas: „Mirbud“ grupės planai

    Publikacijoje taip pat primenama, kad spalio pabaigoje „Mirbud“ valdyba pristatė grupės 2027 metų finansines prognozes.

    Jose nurodoma, kad konsoliduotos pajamos galėtų siekti nuo 4,6 mlrd. zl. iki 5,1 mlrd. zl. Bendrovė taip pat deklaruoja siekį didinti statybos darbų apimtis pastatų ir geležinkelių segmentuose, išlaikant esamą maržą.

    Prognozėje taip pat įvardijamas planas siekti papildomų sutarčių pagal valdžios investicijų programas.

  • Lenkijoje trečiadienį mažėja maksimalios degalų kainos: pigiau ir benzinas, ir dyzelinas

    Lenkijos energetikos ministras paskelbė naujas maksimalias degalų kainas trečiadieniui – jos bus mažesnės nei galiojančios antradienį.

    Pagal antradienį paskelbtą pranešimą, litras benzino 95 kainuos ne daugiau kaip 6,37 zl, benzino 98 – 7,24 zl, o dyzelino – 8,05 zl.

    Palyginimui, antradienį nustatytos maksimalios kainos buvo aukštesnės: benzino Pb95 – 6,45 zl už litrą, Pb98 – 7,31 zl, dyzelino – 8,14 zl.

    Toks ribojimas yra viena iš priemonių, kuriomis siekiama pristabdyti kainų augimą degalinėse ir sumažinti vairuotojų išlaidas, tačiau kartu numatoma ir griežta kontrolė už nustatytų lubų nesilaikymą.

    Už kainų nesilaikymą – baudos iki 1 mln. zl

    Pranešime nurodoma, kad už maksimalios kainos reikalavimų nepaisymą gali grėsti bauda iki 1 mln. zl.

    Degalų kainų „lubos“ įvardijamos kaip dalis jau trečiosios paketo „Ceny Paliwa Niżej“ (CPN) versijos, kuriuo siekiama riboti degalų brangimą ir mažinti tankavimo kaštus.

    Kaip planuojama finansuoti priemones

    Mechanizmas buvo įvestas po to, kai įsigaliojo dalis nuostatų, susijusių su įstatymu dėl įmonių, gaunančių viršpelnius iš degalų sektoriaus, apmokestinimo. Prezidentas šį įstatymą pasirašė, tačiau kartu perdavė jį Konstituciniam Teismui vėlesnei kontrolei.

    Įstatymas atvėrė kelią laikinai mažinti akcizą ir PVM degalams, o tokių priemonių finansavimas turėtų būti užtikrinamas nauja įmoka, taikoma degalų koncernams, uždirbantiems virš vidutinio lygio.

    Pagal Vyriausybės prielaidas, visas degalų kainų palaikymo paketas turėtų galioti iki 2026 metų pabaigos, o jo kaina gali siekti apie 5 mlrd. zl.

    Numatytas 60 proc. mokestis nuo „viršpelnių“

    Naujose nuostatose įtvirtintas 60 proc. mokestis nuo perteklinio pelno, gauto parduodant skystuosius degalus. Jis apimtų „nepaprastąjį“ pelną, gautą nuo 2026 metų kovo 1 dienos iki 2027 metų kovo 31 dienos.

    Apmokestinimas būtų taikomas degalų gamyba užsiimančioms įmonėms ir subjektams, turintiems licenciją prekybai degalais su užsieniu.

    Mokesčio bazė būtų pajamų perviršis virš lygio, apskaičiuoto pagal 2025 metais pasiektą istorinę maržą, ją padidinus 20 proc. Įstatymų leidėjas taip pat numatė minimalią 2 proc. referencinę maržą.

    Įmonėms, kurios negamina degalų, įtvirtinta papildoma riba: mokestis negalėtų viršyti 50 proc. jų pajamų arba grynojo pelno.

    Kitas pranešimas dėl maksimalių degalų kainų turėtų būti paskelbtas lapkričio 4 dieną – jame bus nustatytos kainos ketvirtadieniui.

  • Rusija stiprina radarus Kaliningrade: Lietuva ir NATO rengia rytinio flango gynybos planus

    Kaliningrado srityje, maždaug 30 kilometrų nuo Lenkijos sienos, fiksuojamos naujos radarų ir antenų laukų statybos, kurios, kaip teigiama, galėtų stebėti oro erdvę net iki 3 tūkst. kilometrų atstumu.

    Šiuos darbus, apie kuriuos rašo portalas WNP, pavyko identifikuoti remiantis palydoviniais duomenimis. Kalbama apie „Over-The-Horizon“ tipo sprendimus, leidžiančius aptikti taikinius, kurių paprastesni radarai nemato.

    Lietuvos karo akademijos dėstytojas Arturas Płokszto aiškina, kad regione veikia daug žvalgybinių ir elektroninės kovos sistemų, o naujos antenų konstrukcijos netoli Gvardeisko, pasak jo, skirtos aptikti raketas ar lėktuvus iš labai didelių nuotolių, naudojant trumpąsias bangas, atspindimas nuo jonosferos.

    Ši raida vyksta platesniame įtampos fone: minimi Rusijos pareiškimai apie NATO ir Kaliningrado grėsmes, taip pat ankstesnės Maskvos reakcijos į Lietuvos sprendimus dėl ES sankcijomis apimtų prekių tranzito ribojimų į Kaliningradą.

    Kas fiksuojama Kaliningrado srityje

    Pasak pateikiamos informacijos, Kaliningrado srityje veikia ir daugiau nei 20 mažesnių signalų žvalgybos bei elektroninės kovos stočių. Taip pat minima, kad Baltijske įrengtos rampos mobiliosioms priešlėktuvinėms sistemoms S-400.

    Be radarų, kalbama ir apie karinę infrastruktūrą – naujas kareivines, sandėlius bei mokymo centrus. Vakarų analitikų stebėtojai taip pat pastebėjo laivus, kurie, teigiama, į Baltijsko karinį uostą artėjo išjungtais atsakikliais (transponderiais).

    A. Płokszto vertinimu, tokio tipo dideli antenų kompleksai labiau naudingi taikos metu, o karo atveju taptų greitais taikiniais. Jis pabrėžia, kad didesnį nerimą kelia branduolinės infrastruktūros klausimas: minima, jog žinomos vietos, kur teoriškai tokia ginkluotė galėtų būti laikoma, o dalis bunkerių esą modernizuojami.

    NATO ir Lietuvos pasirengimas rytiniame flange

    Tekste teigiama, kad NATO šalys, turėdamos palydovinių vaizdų, galėjo detaliau įvertinti darbų progresą, o Aljanso aviacija suintensyvino misijas virš Baltijos jūros, taip pat Lenkijos ir Baltijos šalių oro erdvėje.

    Minima ir tai, kad regione veikia NATO žvalgybiniai orlaiviai, renkantys radioelektroninius duomenis ir vertinantys trukdymo (signalo slopinimo) priemones. Tikslas – kuo geriau suprasti ir prireikus neutralizuoti Rusijos radarinių sistemų pajėgumus.

    Lietuvoje, pasak pašnekovo, vyksta pasirengimas galimiems provokacijų scenarijams: pratybose svarstomi ne tik gynybos, bet ir Rusijos pajėgumų Baltijos regione ribojimo variantai. Kartu akcentuojama logistikos reikšmė – Europoje kariuomenės ir technikos perdislokavimo pajėgumai vertinami kaip nepakankami, todėl atsakomybė gintis pirmiausia tektų Baltijos regiono valstybėms ir Norvegijai.

    Vienu pagrindinių Lietuvos projektų įvardijama NATO standartus atitinkančios nacionalinės divizijos kūrimas. Taip pat išskiriama dronų sistemų plėtra – tiek atakuojančių, tiek oro gynybos nuo bepiločių priemonių, kartu pabrėžiant, kad universalaus „šimtu procentų“ veikiančio sprendimo pasaulyje kol kas nėra.

    Naujas akcentas Lenkijoje ir nuotaikos Kaliningrade

    Lenkijoje tuo metu kuriamas Sienos gynybos komponentas Teritorinės gynybos pajėgose. Teigiama, kad 4-oji Varmijos-Mozūrijos teritorinės gynybos brigada iki metų pabaigos turėtų tapti Varmijos-Mozūrijos Sienos gynybos brigada, kurios viena užduočių – ginti sieną su Kaliningrado sritimi.

    Tekste pateikiamas ir buvusio Kaliningrado opozicinių medijų leidėjo, dabar Rusijos disidento Igorio Rudnikovo pasakojimas apie nuotaikas pačiame regione. Jis teigia turintis kontaktų su vietos gyventojais ir kalba apie kritiškesnį požiūrį į valdžią, kurį sieja su srities izoliacija nuo likusios Rusijos.

    I. Rudnikovas taip pat tvirtina, kad dalis gyventojų palankiai vertina kaimyninių šalių – Lenkijos ir Lietuvos – žmones, tačiau viešose nuostatose atsikartoja Maskvos propaganda, o politinės temos, anot jo, dėl represijų baimės vengiamos net šeimose.

    Jo pasakojime skamba ir ekonominiai motyvai: sankcijos bei sumažėjusios kelionių galimybės esą smarkiai paveikė vietos verslą, o pragyvenimo sąlygos prastėja. Kartu jis teigia matantis augančią regioninio savitumo nuotaiką, nors bet kokios viešos protesto formos esą slopinamos represine sistema.

  • Kinija po visos šalies patikros smarkiai padidino strateginių žaliavų atsargas: renio – per 200 proc.

    Kinija skelbia reikšmingai padidinusi strategiškai svarbių žaliavų – įskaitant auksą, nikelį ir renį – patvirtintas atsargas, atlikusi visos šalies telkinių patikrą.

    Kaip nurodoma Kinijos gamtinių išteklių ministerijos duomenyse, kuriais remiasi naujienų agentūra „Xinhua“, renio atsargos, palyginti su ankstesniais vertinimais, išaugo daugiau nei 200 proc.

    Patikslinti duomenys gauti po nacionalinės apimties programos, kurios metu telkiniai buvo peržiūrėti ir iš naujo įvertinti. Be renio, padidėjimas fiksuotas ir aukso bei nikelio atsargose.

    Skelbiama, kad aukso ir nikelio atsargų prieaugis atitinka atitinkamai 50 ir 30 didelių telkinių mastą, nors detalesni skaičiai nepateikiami.

    Augo ir kitų metalų ištekliai

    Pakartotinė inventorizacija parodė ir reikšmingą kitų žaliavų išteklių augimą: galio, indžio, tantalio ir vanadžio.

    Nurodoma, kad kiekvienos iš šių žaliavų prieaugis prilygsta daugiau nei 10 didelių telkinių kiekiui. Į skaičiavimus įtraukti ir vadinamieji lydintieji telkiniai – mažesnės koncentracijos ar sunkiau pritaikomi gavybai.

    Patikra apėmė 17 strateginių žaliavų

    Kaip rašo „Bloomberg“, per metus trukusi programa apėmė 17 strateginėmis laikomų žaliavų. Darbai vyko daugiau nei 1 800 kasyklų bei dideliuose ir vidutinio dydžio gavybos plotuose.

    Skelbiama, kad projekte dalyvavo per 100 institucijų ir beveik 2 000 geologų – tai rodo, jog telkinių duomenų peržiūra buvo plataus masto.

    Naujas cirkonio telkinys Sindziange

    „Xinhua“ taip pat pranešė apie aptiktą pirmąjį Kinijoje upinės–ežerinės kilmės nuotrupinį cirkonio telkinį Baichengo apskrityje (Sindziango regione). Iki šiol šalis cirkonį reikšminga dalimi importuodavo.

    Cirkonis naudojamas, be kita ko, branduolinių reaktorių kuro strypų apvalkalams gaminti bei lydiniams aviacijos ir kosmoso pramonėje. Tuo metu renis plačiai taikomas lydiniams, reikalingiems, pavyzdžiui, reaktyvinių variklių komponentams.

  • Lenkijos fabrikuose DI „mėnesį“ sutrumpino iki trijų dienų: kas stabdo robotizaciją

    Lenkijos įmonės vis dažniau mato, kad robotizacija ir dirbtinis intelektas (DI) gali drastiškai sutrumpinti gamybos bei naujų produktų diegimo laiką – kai kur darbai, anksčiau trukdavę mėnesį, telpa į tris dienas. Tačiau technologijos ne visada duoda norimą efektą: jei procesai neparuošti, investicija gali nuvilti.

    Apie tai „Nowy Przemysł“ apžvelgtoje diskusijoje „Robot, automat, agent AI“ kalbėjo „Forum Automatyki i Robotyki Polskiej“ vadovas Tomaszas Haidukas ir kiti pramonės atstovai. Jie pabrėžė, kad robotas pats savaime nepadidins našumo – prieš diegiant būtina susitvarkyti gamybos organizavimą, tiekimą ir žmonių kompetencijas.

    Tarptautinės robotikos federacijos (IFR) duomenimis, 2025 metais Lenkijos įmonėse veikė 28 135 robotai – 2 proc. daugiau nei metais anksčiau. Vis dėlto pagal robotų tankį Lenkija atsilieka nuo Čekijos: gamyboje Lenkijoje tenka 86 robotai 10 tūkst. darbuotojų – daugiau nei dukart mažiau nei kaimyninėje šalyje.

    Pašnekovai atkreipė dėmesį, kad šalies robotizacijos rodiklius gali stipriai „išpūsti“ viena pramonės šaka, pavyzdžiui, automobilių gamykla. Todėl mažesnis robotų skaičius nebūtinai yra silpnybė – tai gali būti ir galimybė greičiau persiorientuoti į naujus sprendimus, kol kiti rinkos dalyviai dar „atsidirbinėja“ senas investicijas.

    Robotai tinka ne tik masinei gamybai

    Diskusijoje pabrėžta, kad robotizacija nėra vien didelių serijų gamybos privilegija. Praktikoje ji gali pasiteisinti ir dirbant su trumpomis serijomis, jei sprendimas suprojektuotas taip, kad būtų lengvai pritaikomas skirtingiems gaminiams.

    „Dematec Polska“ automatikos padalinio vadovas Tomaszas Kielaras pasakojo apie atvejį, kai klientui įrengtos dvi darbo vietos apdirbo 70 skirtingų detalių, o mažiausia serija siekė 20 vienetų. Po kelių mėnesių įmonei naujų detalių įvedimas tapo toks paprastas, kad ji svarsto įsirengti papildomas stotis.

    Pašnekovai akcentavo dar vieną tendenciją: įmonės nori paprasto valdymo ir programavimo, kad įrangą galėtų prižiūrėti esama komanda. Tai aktualu tiek bendradarbiaujantiems robotams (kobotams), kurie paprastai programuojami lengviau, tiek pramoniniams robotams, kuriuos vis dažniau leidžia valdyti patogesnės HMI sąsajos.

    Prieš robotizaciją – „gamybos sveikatos patikra“

    Tomaszas Haidukas įspėjo, kad robotizavimas be pasiruošimo gali baigtis nusivylimu. Jo teigimu, pirmiausia būtina peržiūrėti gamybos organizavimą ir tik tada spręsti, kurios grandys iš tiesų turėtų būti automatizuojamos.

    Kaip pavyzdį jis minėjo suvirinimą: įsigijus robotizuotą suvirinimo vietą, bet neperorganizavus procesų, ji gali būti nepakankamai apkrauta ir neveikti taip, kaip tikėtasi. Be to, automatiniam surinkimui dažnai reikalingas gerokai didesnis komponentų tikslumas nei rankiniam darbui, kuriame žmogus gali „prisitaikyti“.

    „APA Group“ vadovas Arturas Pollakas pateikė konkretų atvejį iš autobusų gamybos: robotizavus grindų ir šoninių sienų gamybą, produktyvumas išaugo šešis kartus, tačiau pradžia buvo sudėtinga. Jis aiškino, kad kelių milimetrų tarpai, su kuriais žmogus susitvarko, robotui gali tapti kritine kliūtimi – galiausiai teko keisti tiekėjus, kad užtikrintų reikiamą kokybę.

    Pasak A. Pollako, robotizacijai reikia viso „ekosistemos“ – medžiagų kontrolės, tiekimo planavimo, įrangos priežiūros, saugos sprendimų ir paruoštų žmonių. Dėl to pats robotas gali kainuoti keliasdešimt tūkstančių zlotų, o visas diegimas – milijoną ar net pusantro milijono zlotų.

    DI fabrike: nuo gedimų prognozių iki greitesnių produktų

    Diskusijoje pabrėžta, kad pramonė atsargiai vertina didžiuosius kalbos modelius, nes gamyboje kritiškai svarbu paaiškinamumas ir pakartojamumas – kodėl priimtas vienas ar kitas sprendimas ir kodėl atsakymas nesikeičia. Todėl DI gamyklose dažniau diegiamas kaip priežiūros, kokybės kontrolės ir gedimų prognozavimo įrankis.

    Tomaszas Haidukas pasidalijo pavyzdžiu iš automobilių tiekimo grandinės: gumos gaminių gamintojas anksčiau atlikdavo daug bandymų, kol išgaudavo reikiamų parametrų tarpiklį. Tačiau jau ketverius metus įmonė naudoja vidinį, uždarą mašininio mokymosi modelį, „maitinamą“ duomenimis, kuris jau pirmu ar antru žingsniu parodo, kaip priartėti prie norimo rezultato – naujo produkto diegimas sutrumpėjo nuo mėnesio iki trijų dienų.

    „Cloos Polska“ pardavimų direktorius Tomaszas Jastrzębskis taip pat lygino laiką prieš DI įrankių išpopuliarėjimą ir dabar: aplikacijos, kuriai sukurti anksčiau prireikdavo kelių mėnesių, šiandien gali būti parengtos per kelias dienas. Anot jo, tokie pokyčiai tampa realiu konkurenciniu pranašumu – ne dėl „stebuklingų“ mašinų, o dėl greičiau pasiekiamo rezultato.

    Mokesčių lengvatos – ne visada lemiamas argumentas

    Kalbėta ir apie tai, kas galėtų paspartinti robotizaciją. T. Jastrzębskio teigimu, robotizacijos mokesčių lengvata pirkimo sprendime dažniausiai atsiduria sąrašo pabaigoje – svarbesni yra tiesioginiai poreikiai, tokie kaip pakartojamumas, kokybė ir darbuotojų trūkumo mažinimas.

    T. Haidukas atkreipė dėmesį, kad lengvatos apskaita yra sudėtinga, o blogas mokesčių administratoriaus aiškinimas gali kelti rizikų. Be to, dalis gamyklų tam tikrais atvejais apskritai nemoka pelno mokesčio dėl naujų investicijų, todėl joms tokia lengvata tampa mažiau aktuali.

    T. Kielaro nuomone, įmonėms padėtų ilgesnės – ketverių ar penkerių metų – paramos programos, kurios leistų planuoti robotizuotų darbo vietų diegimą nuosekliai, o ne „vienkartiniais šuoliais“.

  • Tyrimas: mažos gamybos įmonės atsilieka automatizacijoje – padėti galėtų robotizacijos lengvata

    Technologinis atotrūkis tarp mažų ir didelių gamybos įmonių didėja – mažosios gerokai rečiau investuoja į automatizaciją, robotus ir dirbtinį intelektą. Tai reiškia didesnes gamybos sąnaudas ir silpnesnes konkurencines pozicijas ilgesnėje perspektyvoje.

    Kaip rodo ABB „Trends 2026/2027“ tyrimas, tik kas dvidešimta maža įmonė save laiko gerai automatizuota. Tuo metu 80 proc. mažų bendrovių automatizacijos lygį vertina kaip minimalų arba žemą, o robotus ir dirbtinį intelektą naudoja tik 5 proc.

    Vienas ryškiausių signalų – atsargus požiūris į investicijas. Tyrime nurodoma, kad mažų įmonių sprendimų priėmėjai per artimiausius 18 mėnesių yra mažiau linkę skirti kapitalo naujiems technologiniams sprendimams nei jų kolegos vidutinėse ir didelėse organizacijose.

    Automatizacija, anot tyrimo, artimiausio laikotarpio prioritetu įvardijama 18 proc. mažų ir 29 proc. didelių įmonių. Skirtumas rodo, kad investicijų tempai gali dar labiau išskirti skirtingo dydžio verslus.

    Ką reiškia mažesnė automatizacija

    ABB atstovo Sebastiano Skałos teigimu, technologinis atotrūkis yra reikšmingas ir didesnis, nei tikėtasi, o jo pasekmės – labai praktiškos: didesnės gamybos sąnaudos ir ilgainiui prastėjantis konkurencingumas. Pasak jo, klausimas susijęs ne tik su darbo kaštais.

    Be automatizacijos, anot jo, sunkiau efektyviai valdyti energijos vartojimą, didinti procesų našumą, taip pat mažinti gedimų ir žmogiškųjų klaidų riziką. Kitaip tariant, technologijos tampa ne prabanga, o vienu iš įrankių stabiliai veiklai užtikrinti.

    Papildomą kontekstą pateikia ir Europos Komisija: žemesnis mažų ir vidutinių įmonių automatizacijos lygis gali riboti mažųjų verslų produktyvumą ir inovatyvumą. Tai – dar viena priežastis, kodėl investicijos į modernizaciją vertinamos kaip strategiškai svarbios.

    Kodėl mažos įmonės nesiryžta investuoti

    Tyrime akcentuojama, kad mažesni verslai dažniau susiduria su finansiniais ir organizaciniais barjerais. OECD vertinimu, mažos ir vidutinės įmonės dažniau nei didelės patiria kliūtis dėl inovacijų kaštų ir riboto finansavimo prieinamumo.

    ABB tyrimo respondentai taip pat nurodo aiškias priežastis: pusei gamybos įmonių pagrindinė kliūtis technologinėms investicijoms yra biudžetas. Dar 23 proc. įvardija neapibrėžtumą dėl investicijų grąžos, o 22 proc. – vidinių kompetencijų ir specialistų trūkumą.

    Sprendimas, kuris gali sumažinti kaštus

    Euro-Funding Polska ekspertas Łukaszas Radoszas teigia, kad instrumentas, leidžiantis optimizuoti investicijų į robotus kaštus, yra robotizacijos lengvata. Jo vertinimu, sprendimas pratęsti lengvatos galiojimą galėtų padidinti susidomėjimą šiuo įrankiu.

    Ekspertas taip pat pažymi, kad lengvatą verta derinti su dotacijomis, pavyzdžiui, gamybos linijų modernizavimui ar įrangos įsigijimui. Pasak jo, sumanus abiejų instrumentų naudojimas gali reikšmingai sumažinti bendrą investicijų kainą ir kartu padidinti naudą, kurią duoda didesnis robotų įsitraukimas į gamybą.