Category: Technologijos

  • „Iwoca“ vadovas po 15 metų fintech: smulkaus verslo finansavimas auga, svarstomas ir pardavimas

    „Iwoca“ vadovas po 15 metų fintech: smulkaus verslo finansavimas auga, svarstomas ir pardavimas

    Jungtinės Karalystės smulkaus verslo skolintojos „Iwoca“ bendraįkūrėjas ir ilgametis vadovas Christophas Rieche po beveik 15 metų prie vairo sako, kad bendrovės kelias tapo geru barometru, kaip keitėsi fintech rinka. Anot jo, įmonė gimė po 2008 metų finansų krizės, kai bankai atsitraukė nuo mažų ir vidutinių įmonių kreditavimo.

    Vadovas pasakoja, kad idėją sustiprino ankstyvas susitikimas su rizikos kapitalo investuotojais, kai jis pirmąkart išgirdo apie tuomet dar neplačiai žinomą smulkaus verslo skolinimo modelį. Netrukus „Iwoca“ startavo 2012 metais ir ėmė auginti alternatyvaus finansavimo pasiūlą įmonėms, kurioms tradiciniai bankai dažnai buvo per lėti ar per griežti.

    Ar „Iwoca“ ieško sandorio?

    2026 metais žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad „Iwoca“ galėjo būti ruošiama galimam pardavimui, o procesui esą buvo pasitelkti konsultantai. C. Rieche teigia, kad daliai akcininkų, kurie į bendrovę investavo prieš 10–15 metų, natūraliai kyla likvidumo poreikis, tačiau tai, jo žodžiais, nekeičia strategijos.

    Paklaustas, ar tai reikštų visišką pardavimą, pirminį akcijų platinimą ar antrinį akcijų pardavimą, vadovas pabrėžia, kad tokios diskusijos vyksta nuolat. Jo teigimu, sprendimas labiau priklausytų nuo rinkos sąlygų ir akcininkų interesų, o ne nuo staigaus veiklos krypties pasikeitimo.

    Augimas, pelningumas ir nauji produktai

    „Iwoca“ akcentuoja, kad šiandien yra tarp sparčiau augančių smulkaus verslo finansuotojų, o paraiškų vertinimą didžiąja dalimi automatizuoja. Bendrovė teikia paskolas, kurių dydžiai Jungtinėje Karalystėje prasideda nuo maždaug 1 200 eurų ir siekia iki maždaug 1 200 000 eurų, o Vokietijoje riba gali siekti iki 500 000 eurų.

    Įmonė skelbia augusias finansavimo apimtis ir pajamas, o pelningumą pateikia kaip argumentą, kodėl artimiausiu metu nebūtinai reikės naujo kapitalo pritraukimo. Pasak vadovo, pastaraisiais metais tradiciniai bankai vėl atsargiau vertina smulkiojo verslo riziką, todėl alternatyvūs skolintojai gali perimti dalį paklausos.

    Be bazinių paskolų, „Iwoca“ plečia portfelį: vysto verslo kreditingumo vertinimo sprendimus, siūlo verslo kredito kortelę ir kuria platformą, padedančią įmonėms įsigyti ar parduoti verslus. Bendrovė taip pat dirba per partnerystes, kai jos finansavimas pasiekiamas per kitų finansų įstaigų ar platformų klientų kanalus.

    Reguliacinės rizikos ir sankcijų tema

    Interviu metu C. Rieche pripažįsta, kad vienu sudėtingiausių epizodų tapo situacija, kai vieno ilgamečio akcininko dalis buvo susijusi su sankcijomis ir turto įšaldymu Jungtinėje Karalystėje. Tai, jo teigimu, sukėlė praktinių ir teisinių iššūkių, nes finansų sektoriuje akcininkų struktūros skaidrumas ir atitiktis reikalavimams yra kritiškai svarbūs.

    „Labai laimei, galiausiai neliko nė vieno akcininko, kuriam būtų taikomos sankcijos, todėl šį klausimą uždarėme“, – sakė C. Rieche.

    Tokie atvejai, anot jo, primena, kad fintech bendrovėms, net ir veikiančioms pelningai, tenka nuolat valdyti reputacines bei reguliacines rizikas. Didėjant priežiūros institucijų dėmesiui, ypač svarbios tampa kliento pažinimo, pinigų plovimo prevencijos ir akcininkų patikros procedūros.

    Londonas kaip fintech centras

    Kalbėdamas apie Londoną, C. Rieche sako, kad miesto, kaip fintech traukos centro, aplinka per laiką tapo mažiau palanki verslui dėl didesnės mokestinės naštos ir pasikeitusių paskatų verslininkams. Vis dėlto jis pabrėžia, kad Londono ekosistema išlieka stipri, o „Iwoca“ būstinė ir toliau bus Jungtinėje Karalystėje.

    Vadovas taip pat pastebi, kad jo darbo ritmas per 15 metų pasikeitė: daugiau dėmesio skiria komandai ir veiklos vykdymui, rečiau vyksta į konferencijas ir atsargiau vertina tokių renginių grąžą. Tuo pat metu bendrovė dalį laiko skiria Vokietijos rinkai ir naujoms iniciatyvoms, kurios turi tapti kitu augimo etapu.

    Ambicija – milijonas įmonių

    „Iwoca“ skelbia jau finansavusi daugiau nei 100 000 mažų ir vidutinių įmonių, o ilgalaikis tikslas yra pasiekti 1 000 000. Ar šį tikslą bendrovė sieks kaip nepriklausomas žaidėjas, ar su nauju savininku, kol kas neaišku, tačiau vadovas tikina, kad pagrindinė kryptis išlieka ta pati.

    Pasak C. Rieche, fintech sektoriuje per pastarąjį dešimtmetį išaugo tiek konkurencija, tiek klientų lūkesčiai dėl greičio ir paprastumo, todėl duomenų panaudojimas ir automatizacija tapo esminiais pranašumais. Būtent šie veiksniai, jo teigimu, ir toliau lems, kas laimės smulkaus verslo finansavimo rinkoje.

  • Lenkija – žvakių ir kapinių žibintų supergalybė: rinka verta apie 170 mln. eurų ir 100 000 darbo vietų

    Lapkričio 1 diena žvakių ir kapinių žibintų gamintojams yra svarbiausia metų data, nes būtent prieš Vėlines susidaro didžiausia paklausa. Šiemet prekybininkai Lenkijoje kalba apie ramesnį sezoną nei pernai, tačiau didžiausią nerimą kelia ne dabartis, o ateinantys mėnesiai.

    Rinkos vertė vertinama maždaug 170–180 mln. eurų per metus, o visoje tiekimo grandinėje gali dirbti apie 100 000 žmonių. Tai apima ne tik pačių žibintų ir žvakių gamintojus, bet ir stiklo, plastiko detalių, dagčių, pakuočių bei logistikos sektorius.

    Lenkija laikoma viena svarbiausių kapinių žibintų gamintojų pasaulyje: minima lyderystė Europoje ir itin stiprios pozicijos globaliai. Produkcija keliauja ne tik į kaimynines šalis, bet ir į tolimesnes rinkas, o eksporto sėkmę palaiko dideli gamybos mastai ir platus dizainų pasirinkimas.

    „Kapinių žibintų ir žvakių versle lapkričio 1-oji yra metų finalas, o planavimas prasideda iš anksto: žaliavų kontraktai dažnai sudaromi dar žiemą“, – sakė Lenkijos žvakių ir kapinių žibintų gamintojus vienijančios asociacijos vadovas Łukasz Kuchta.

    Nors kainos vartotojams, pasak prekybininkų, šiemet daug kur išliko panašios arba tik nežymiai didesnės, spaudimą pramonei didina energijos kaštai ir žaliavų brangimas. Ypač svarbūs yra ištekliai, kurie tiesiogiai lemia savikainą: parafinas, stiklas, plastikai ir jų gamybai reikalinga energija.

    Sektorius pabrėžia, kad kai kurie kainų pokyčiai „vėluoja“ dėl iš anksto sudarytų sutarčių, todėl dalis poveikio gali pasimatyti tik vėliau. Tai reiškia, kad artimiausiame sezone gamintojams gali tekti rinktis tarp mažesnių maržų ir didesnių galutinių kainų.

    Keičiasi skonis ir pirkimo įpročiai

    Prekybos vietose prieš Vėlines matyti ir kitas dalykas: pirkėjai dažniau renkasi paprastesnius, neutralių spalvų gaminius, o įmantrios plastikinės dekoracijos praranda populiarumą. Pardavėjai taip pat pastebi, kad dalis žmonių perka tik žvakių įdėklus, o tai mažina uždarbį, nes šių prekių marža paprastai mažesnė.

    Kartu stiprėja ir praktinis taupymas: vietoj didesnio kiekio brangesnių žibintų dažnai nuperkama mažiau vienetų. Tokia tendencija paprastai matoma tada, kai namų ūkių biudžetą spaudžia bendras pragyvenimo brangimas ir išaugusios sąskaitos už energiją.

    Ekologija ir alternatyvos tradiciniam liepsnos žibintui

    Gamintojai vis dažniau akcentuoja „ekologizaciją“: naudojama švaresnė parafina, didėja augalinės kilmės priemaišų dalis, o žaliavos iš perdirbimo tampa kasdienybe. Pavyzdžiui, plastikinės detalės neretai gaminamos iš perdirbto granuliato, o stiklo komponentuose plačiai naudojama stiklo duženų žaliava.

    Švaresnės sudėties vaškas ir aukštesnės kokybės komponentai padeda mažinti dūmingumą, tačiau kartu didina savikainą. Dėl to įmonės bando išlaikyti balansą tarp gaminio kokybės, aplinkosauginių lūkesčių ir pirkėjui priimtinos kainos.

    Dar viena kryptis – alternatyvos klasikiniams žibintams: rinkoje vis dažniau siūlomi baterijomis maitinami ar su mažais saulės elementais veikiantys žibintai. Vis dėlto dalis pirkėjų į tokius sprendimus žiūri skeptiškai, nes tradicinė liepsna daugeliui išlieka svarbia ritualo dalimi.

  • Nauja ES muitinės tvarka: nuo lapkričio už siuntas iš trečiųjų šalių bus taikomas 2 eurų mokestis

    Nuo lapkričio 1 dienos Europos Sąjungoje pradėta taikyti nauja muitinės procedūrų tvarkos dalis, aktuali perkant internetu iš trečiųjų šalių. Valstybės narės renka fiksuotą 2 eurų administravimo mokestį už kiekvieną poziciją muitinės deklaracijoje, o jo dydį nustatė Europos Komisija.

    Mokestis taikomas siuntoms, kurios keliauja iš ne ES šalių į ES vartotojus. Jo tikslas siejamas su sparčiai augančia elektronine prekyba ir poreikiu finansuoti papildomą rizikų analizę, patikras bei muitinės deklaracijų administravimą.

    Praktikoje mokestį administruos ta muitinės įstaiga, kurioje priimama deklaracija, o mokėjimo pareiga tenka deklaraciją teikiantiems asmenims ar įmonėms. Tai reiškia, kad galutinę kainą dažnai pajus pirkėjas, ypač kai siuntoje deklaruojamos kelios skirtingos prekės.

    Kas keitėsi nuo 2026 metų liepos?

    Šis žingsnis įsilieja į platesnę ES muitų reformą, kuri per artimiausius metus keis mažos vertės siuntų apmokestinimą. Nuo 2026 metų liepos 1 dienos visoje ES pasikeitė taisyklės, susijusios su iki 150 eurų vertės siuntomis iš trečiųjų šalių.

    Anksčiau tokios siuntos dažnai patekdavo į supaprastintą režimą, tačiau naujoje sistemoje mokėjimai skaičiuojami detaliau. Mokesčiai gali būti apskaičiuojami atskirai pagal kiekvieną skirtingą prekių rūšį, esančią toje pačioje siuntoje, todėl galutinis pabrangimas gali priklausyti nuo užsakymo sudėties.

    Europos institucijos šiuos pakeitimus grindžia siekiu geriau kontroliuoti į ES patenkančias prekes ir mažinti piktnaudžiavimą, kai reali prekių vertė deklaracijose dirbtinai sumažinama. Tai, pasak reguliuotojų, leidžia nesąžiningiems pardavėjams išvengti dalies mokėjimų ir iškraipo konkurenciją ES rinkoje.

    Kodėl tai svarbu pirkėjams?

    Reforma labiausiai paliečia B2C siuntas, kai prekės parduodamos tiesiogiai vartotojams internetu. Augant užsakymų srautams, muitinės institucijoms tenka vis daugiau duomenų tikrinimo ir rizikos vertinimo užduočių, o administravimo mokestis pristatomas kaip priemonė kompensuoti šiuos kaštus.

    Kai kurių šalių viešai skelbti duomenys rodo, kad po ankstesnių pokyčių elektroninės prekybos srautai jautriai reagavo į griežtesnį apmokestinimą. Pavyzdžiui, skelbta, kad tokiose valstybėse kaip Nyderlandai ir Belgija mažos vertės B2C siuntų importas po liepos pokyčių sumažėjo beveik 50 proc.

    Pokyčiai taip pat signalizuoja kryptį, kuria juda ES politika: daugiau atsakomybės perkeliama pardavėjams ir prekybos platformoms. Ilgalaikėje perspektyvoje jie turėtų dažniau prisiimti pareigą pateikti duomenis muitinei, užtikrinti prekių atitiktį ES reikalavimams ir tinkamai apskaičiuoti mokėtinus mokesčius.

  • Lenkijoje įsigaliojo naujas mokestis: naftos ir degalų koncernams – milijardinės įmokos

    Lenkijoje įsigaliojo įstatymas, įvedantis mokestį nuo vadinamųjų viršpelnų, kuriuos degalų sektoriaus įmonės uždirbs parduodamos skystuosius degalus. Finansų ministerija skaičiuoja, kad biudžetas iš šio mokesčio gali gauti apie 1,2 mlrd. eurų.

    Naujasis reguliavimas numato 60 proc. tarifą viršpelnui, apskaičiuojamam pagal pardavimo pajamų perviršį, palyginti su istorine marža. Mokestis bus taikomas laikotarpiu nuo 2026 metų kovo 1 dienos iki 2027 metų kovo 31 dienos.

    Pagal įstatymą, atskaitos tašku laikoma 2025 metais fiksuota marža, papildomai didinama 20 proc., o minimali referencinė marža nustatoma 2 proc. Kartu įtvirtintas ir saugiklis daliai rinkos dalyvių: įmonėms, kurios pačios negamina degalų, mokestis negalės viršyti 50 proc. jų grynojo pelno ar grynojo rezultato.

    Lenkijos valdžia sprendimą aiškina kaip reakciją į staigiai išaugusias maržas ir dalies rinkos dalyvių pelnus, kurie, pasak argumentų, sustiprėjo po įtampos Artimuosiuose Rytuose ir naftos tiekimo sutrikimų. Tokiose situacijose vyriausybės dažnai siekia dalį netikėtai išaugusių įplaukų nukreipti vartotojų apsaugai ar viešiesiems finansams.

    Įstatymas taip pat susietas su priemonėmis, skirtomis laikinai mažinti galutines degalų kainas: jis atvėrė kelią dar vienam programos Ceny Paliwa Niżej etapui. Numatoma, kad būtent iš viršpelnių mokesčio gautos pajamos turėtų finansuoti šią kainų mažinimo schemą.

    Finansų ministerija anksčiau yra nurodžiusi, kad pirmosios dvi programos fazės bendrai kainavo apie 1,2 mlrd. eurų. Todėl naujo mokesčio planuojamos įplaukos iš esmės turėtų padengti panašaus masto intervencijos į degalų kainas kaštus, nors galutinis rezultatas priklausys nuo rinkos situacijos ir faktinių įmonių maržų.

  • Lenkijos elektromobilių projektas įgauna pagreitį: EMP artėja prie sutarties su „Foxconn“, aiškėja grafikas

    Lenkijos bendrovė ElectroMobility Poland (EMP) skelbia esanti arti susitarimo su Taivano technologijų milžine „Foxconn“ dėl elektromobilių projekto Jaworzno mieste. Nors galutiniai sprendimai dar nepriimti, abiejų pusių komentarai rodo, kad sutartis galėtų būti pasirašyta dar šiais metais.

    Jei susitarimas būtų patvirtintas artimiausiu metu, praktiniai darbai galėtų prasidėti anksčiau nei planuota, nelaukiant pavasario. Infrastruktūros parengiamieji veiksmai teritorijoje jau vyksta, o vietos valdžia tvarko privažiavimus ir inžinerinius tinklus.

    Gamybos terminas ir modeliai

    EMP vadovas Cyprian Gronkiewicz pristatė orientacinį gamybos grafiką: pirmasis automobilis nuo konvejerio turėtų nuriedėti 2029 metų pabaigoje. Vėliau per maždaug dvejus metus planuojama į gamybą paleisti tris skirtingus elektrinių automobilių modelius.

    Projekto ambicija nėra apsiriboti vien vietos rinka. EMP signalizuoja apie planus taikytis ir į Vakarų Europos pirkėjus, įskaitant tiek įmonių parkus, tiek privačius klientus, o šalia automobilių numatomas ir paslaugų ekosistemos vystymas.

    „Esame arti susitarimo, tačiau jis dar nėra galutinai sudarytas, todėl šiame etape nereikėtų skelbti tvirtų ir galutinių deklaracijų“, – sakė „Foxconn“ atstovas Jun Seki.

    Jaworzno gamykla ir tiekimo grandinė

    Pagal dabartines gaires Jaworzno gamykloje būtų surenkami baterijų paketai, o elementai būtų tiekiami iš kitų gamintojų. EMP nurodo tikslą didelę dalį komponentų pirkti Europoje, kad tiekimo grandinė būtų arčiau galutinių rinkų ir mažiau priklausoma nuo tolimesnių logistikos maršrutų.

    Vienas kertinių projekto klausimų yra programinė įranga ir elektronika, kuri elektromobiliuose tampa tokia pat svarbi kaip ir mechanika. „Foxconn“ pozicionuojamas kaip partneris, galintis pasiūlyti standartizuotą platformą ir centralizuotą elektronikos architektūrą, o dalis kompetencijų būtų vystoma vietoje.

    Mokesčiai ir tyrimai bei plėtra

    Abi pusės viešai akcentuoja, kad kuriama struktūra turėtų užtikrinti ekonominę naudą Lenkijoje, įskaitant sprendimų priėmimo centrą ir apmokestinimą šalyje. Tai svarbu ne tik reputaciškai, bet ir derybose dėl ilgalaikės valstybės bei regiono paramos.

    „Būsime naujos įmonės sprendimų priėmimo centras. Pajamos, kurias sugeneruosime, bus apmokestintos Lenkijoje, nes „Foxconn“ investuoja vietoje“, – sakė Cyprian Gronkiewicz.

    Rinkos kontekste toks projektas vertinamas ir per Europos Sąjungos pramonės politikos prizmę: regionas siekia didinti baterijų, komponentų ir programinės įrangos kompetencijas, kad elektromobilių gamyba mažiau priklausytų nuo trečiųjų šalių. EMP ir „Foxconn“ partnerystė gali tapti vienu iš bandymų Lenkijoje sukurti pilnesnį elektromobilių vertės grandinės segmentą, tačiau galutinis lūžis priklausys nuo sutarties sąlygų, finansavimo ir realių gamybos terminų laikymosi.

  • JAV LNG krovinys artėja į Svinouiscės terminalą: kodėl šįkart laivui prognozuojamas sklandus įplaukimas

    Į Svinouiscės LNG terminalą Lenkijoje artimiausiomis dienomis turėtų atplaukti metanovežis „Grażyna Gęsicka“ su gamtinių dujų kroviniu iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Tai būtų pirmasis lapkričio pristatymas į šį terminalą, o laivo įplaukimas planuojamas pirmadienį.

    Šį kartą situacija Baltijos pakrantėje palanki: bangavimas siekia apie 1,5 metro, o vėjo greitis yra mažesnis nei 3 metrai per sekundę. Po pastarųjų savaičių atvejų, kai laivai dėl oro ar procedūrinių aplinkybių priversti laukti reide, terminalo operatoriai tikisi, kad šį sykį vilkinimo pavyks išvengti.

    LNG laivas ir „Orlen“ flotilė

    „Grażyna Gęsicka“ į Svinouiscę atplauks jau šeštą kartą ir priklauso „Orlen“ užsakomai SGD gabenimo grandinei, kuri aptarnauja Lenkijos importą. Nors laivas laikomas vienu iš senesnių šios flotilės vienetų, jis iš tiesų yra palyginti naujas, pastatytas Pietų Korėjoje prieš maždaug trejus metus.

    Laivas yra apie 299 metrų ilgio ir 46 metrų pločio, todėl priskiriamas didžiausiems Atlanto maršrutais plaukiantiems metanovežiams. Po dujų regazifikacijos toks krovinys gali sudaryti apie 110 mln. kubinių metrų gamtinių dujų, priklausomai nuo krovinio sudėties ir techninių parametrų.

    JAV dujos išlieka pagrindinis srautas

    Skelbiama, kad šis atplaukimas bus 473-iasis terminalo istorijoje ir 63-iasis šiais metais. Krovinys pakrautas Luizianoje esančiame „Cameron“ SGD terminale, kuris yra vienas svarbiausių JAV eksporto taškų į Europą.

    Svinouiscės terminalą valdo Gaz-System, o pats objektas yra vieni svarbiausių Lenkijos gamtinių dujų importo vartų kartu su dujotiekiu Baltic Pipe. Terminalo metinis pajėgumas siekia apie 8,3 mlrd. kubinių metrų, tačiau šiemet bendras rezultatas gali būti kiek kuklesnis nei pernai dėl tiekimo grandinių ir geopolitinių veiksnių.

  • Čilės „Codelco“ atleidžia 8 vadovus: auditas įtaria suklastotus vario gavybos skaičius

    Viena didžiausių pasaulio vario gamintojų, Čilės valstybinė bendrovė „Codelco“, pranešė atleidusi aštuonis aukšto rango vadovus. Sprendimas siejamas su vidinio audito išvadomis dėl galimai klaidinančių duomenų apie vario gamybos apimtis.

    Atleidimai palietė darbuotojus kasyklose Chuquicamata, Ministro Hales ir Salvador, taip pat dalį centrinės būstinės Santjage. Tarp atleistųjų minimi ir vadovai, atsakingi už mineralinių išteklių valdymą bei gamyklų plėtrą.

    „Skaidrumas ir sąžiningumas yra principai, dėl kurių valstybinėse įmonėse negali būti jokių derybų“, – sakė Čilės kasybos ministras Daniel Mas.

    Auditas buvo pradėtas prieš kelis mėnesius ir iš pradžių daugiausia dėmesio skyrė Chuquicamata padaliniui, kur kontrolieriai aptiko neatitikimų dokumentuose. Vėliau patikrinimas išplėstas ir į kitas kasyklas, siekiant įvertinti, ar problema nėra sisteminė.

    Pasak audito metu nustatytų aplinkybių, 2025 metų gruodžio dokumentuose galėjo būti įrašyta apie 20 000 tonų vario, nors realios produkcijos tam pagrįsti nebuvo. Tokie skirtumai, jei pasitvirtina, reiškia ne tik reputacinę riziką, bet ir galimas drausmines bei teisines pasekmes.

    Kaip aiškinama, netikslūs operaciniai rodikliai galėjo būti susiję su premijavimo sistema. Jei gavyba ar gamyba būdavo mažesnė nei planuota, darbuotojai galėjo netekti priedų, todėl atsirasdavo paskata „pagerinti“ rezultatus popieriuje.

    Ši istorija sulaukė dėmesio visame sektoriuje, nes „Codelco“ rezultatai yra svarbūs pasaulinei vario pasiūlai. Vario rinka pastaraisiais metais jautriai reaguoja į bet kokius tiekimo sutrikimus, o didelių gamintojų planų neįgyvendinimas gali daryti įtaką kainų lūkesčiams ir investuotojų nuotaikoms.

    Pačiai „Codelco“ spaudimas didėja ir dėl to, kad bendrovė pastaruoju metu susiduria su gamybos iššūkiais ir siekia stabilizuoti apimtis. Jei audito išvados patvirtins platesnį neatitikimų mastą, įmonei gali tekti peržiūrėti kontrolės procedūras, premijavimo praktiką ir atskaitomybės grandinę kasyklose.

  • „Boeing“ nori daugiau projektų iš Lenkijos: dėmesys gynybai, „Apache“ aptarnavimui ir LOT ateičiai

    „Boeing“ stiprina ambicijas Lenkijoje

    JAV aviacijos ir gynybos milžinė „Boeing“ signalizuoja norą dar labiau plėsti veiklą Lenkijoje: įtraukti daugiau vietos įmonių į tiekimo grandinę ir didinti inžinerinių darbų apimtis. Šalia civilinės aviacijos vis ryškiau akcentuojami gynybos projektai, ypač susiję su sraigtasparniais „Apache“.

    Apie tai kalbėjo „Boeing“ vadovė Lenkijai ir Ukrainai Honorata Hencel, pabrėžusi, kad Lenkija bendrovei svarbi ne tik kaip rinka, bet ir kaip augantis technologinis bei pramoninis centras. Pasak jos, tikslas yra ne vien ieškoti talentų, bet ir susieti vietos kompetencijas su realiais „Boeing“ produktais bei programomis.

    „Apache“ programa: daugiau nei pirkimas

    Vienas svarbiausių artimiausių metų projektų – Lenkijos sprendimas įsigyti 96 AH-64E „Apache“ sraigtasparnius. Su šiuo sandoriu siejami pramoninio bendradarbiavimo įsipareigojimai turėtų padėti sukurti vietinį techninės priežiūros, remonto ir kompetencijų pagrindą.

    „Boeing“ akcentuoja dvi kryptis: technologijų perdavimą ir įgūdžių ugdymą. Tarp prioritetų minimos medžiagotyros kompetencijos, sistemų integracija ir sraigtasparnių priežiūros gebėjimai, kurie ilgainiui galėtų tapti pagrindu aptarnauti ne tik Lenkijos, bet ir kitų regiono valstybių turimus „Apache“.

    „Technologijų perdavimas ir įgūdžių perdavimas yra du pagrindiniai partnerystės ir offseto programų elementai“, – sakė Honorata Hencel.

    Tiekėjų tinklas ir Ržešuvo argumentas

    „Boeing“ jau dabar bendradarbiauja su maždaug 10 pirmojo lygio tiekėjų Lenkijoje ir apie 30 subrangovų, o didelė dalis jų telkiasi Ržešuvo regione. Šis pramoninis klasteris vertinamas dėl kompetencijų variklių sistemose, aviacinių struktūrų gamyboje ir avionikoje.

    Bendrovė nurodo, kad pasaulinė paklausa naujiems orlaiviams ilgalaikėje perspektyvoje didės, todėl stiprūs ir patikimi tiekėjai Europoje gali įgyti papildomų galimybių. Kartu pripažįstama, kad Lenkijai dar yra kur augti, ypač plačiau įtraukiant mažesnes įmones į tarptautines gamybos programas.

    „Pristatome laiku ir su aukšta kokybe, o tai aviacijoje yra kritiška. Dėl to gauname naujų investicijų ir galimybių auginti kompetencijas“, – sakė Honorata Hencel.

    LOT dilema po „Airbus“ sprendimo

    Interviu kontekste neišvengiamai paliestas ir nacionalinio vežėjo LOT pasirinkimas regioniniam parkui įsigyti „Airbus“ A220. „Boeing“ vadovė atkreipė dėmesį, kad šioje klasėje „Boeing“ pasiūlymo neturi, todėl konkurencija vyko tarp „Airbus“ ir „Embraer“.

    Vis dėlto klausimas, ar ateityje LOT gali plačiau diversifikuoti parką ir didesnių orlaivių segmente, lieka atviras. „Boeing“ primena, kad per didelė tipų įvairovė didina techninės priežiūros, mokymų ir atsarginių dalių logistikos sudėtingumą, o tai tiesiogiai veikia kaštus.

    „Tai klausimas, kokia būtų efektyvumo kaina turint labiau diversifikuotą parką, nes didėja aptarnavimo sudėtingumas“, – sakė Honorata Hencel.

    Inžinerija ir darbai gynybos platformoms

    „Boeing“ pabrėžia, kad Lenkija tapo vienu pagrindinių bendrovės inžinerinių centrų už JAV ribų. Skelbiama, kad per pastarąjį dešimtmetį inžinierių skaičius išaugo iki maždaug 1 000, o darbų spektras plėtėsi nuo programinės įrangos iki gamybos inžinerijos, testavimo ir tiekimo grandinės sprendimų.

    Ypatingas akcentas – darbai, susiję su JAV kariuomenės naudojamomis platformomis. Bendrovės teigimu, Lenkijos inžinieriai turi reikalingus leidimus dirbti su gynybiniais projektais, o tai laikoma signalu apie ilgalaikį įsipareigojimą šaliai ir aukštą pasitikėjimo lygį.

    Ukraina išlieka svarbi, bet detalių mažai

    Honorata Hencel taip pat atsakinga už „Boeing“ veiklą Ukrainoje, kur, pasak bendrovės, dirba apie 1 200 inžinierių. Jie dalyvauja civilinės aviacijos projektuose, įskaitant 777X ir 737-10 programas, tačiau karo sąlygos riboja galimybes kalbėti apie gamybinius planus ar platesnę pramoninę plėtrą.

    Paklausta apie bendradarbiavimą su Ukrainos gamintoju „Antonov“, „Boeing“ atstovė detalių neatskleidė, motyvuodama saugumo argumentais. Bendrovė teigia palaikanti ryšius su Ukrainos aviacijos ekosistema ir deklaruoja pasirengimą prisidėti prie civilinių skrydžių atnaujinimo, kai leis situacija.

    „Dėl saugumo priežasčių šioje vietoje detalėmis nesidalinsiu, nes tai gali būti signalas kitai pusei“, – sakė Honorata Hencel.

  • Karai kosmose artėja: Lenkijos Ares Shield DI žada per 3–4 metus parengti orbitos gynybos sistemas

    Karinė konkurencija kosmose vis dažniau vadinama viena artimiausių saugumo realijų, o palydovai tampa ir taikiniu, ir kritinės infrastruktūros dalimi. Lenkijos bendrovė „Ares Shield AI“, dirbanti kosmoso gynybos srityje, teigia jau derinanti pirmąją misiją į orbitą ir per 3–4 metus siekianti turėti operacines sistemas.

    Bendrovė pristato save kaip sprendimų kūrėją, jungiantį pažangią analitiką ir didelės galios mikrobangų technologijas, skirtas palydovų apsaugai. Tokie sprendimai priskiriami dvejopos paskirties technologijoms, nes gali būti naudojami tiek civiliniams, tiek gynybos tikslams.

    Kodėl palydovų saugumas auga?

    Kosmosas tapo būtinas ryšiui, navigacijai ir žvalgybai, todėl bet koks sutrikdymas gali turėti tiesioginį poveikį valstybių ir kariuomenių veiksmams. Didėjant palydovų skaičiui, daugėja ir incidentų, kai aparatai priartėja vieni prie kitų, bandoma trikdyti signalą ar rinkti informaciją.

    Tokio pobūdžio veiksmai paprastai siejami su elektronine kova ir vadinamosiomis priešpalydovinėmis priemonėmis. Praktikoje tai gali reikšti ryšio slopinimą, navigacijos klaidinimą, bandymus paveikti palydovo valdymą ar jo jutiklius, o kai kuriais atvejais ir fizinį priartėjimą prie kito objekto orbitoje.

    „Matome vis daugiau atvejų, kai palydovai priartėja prie NATO sistemų labai mažu atstumu, daromas spaudimas, trikdomas signalas ar bandoma klausytis perdavimo“, – sakė bendrovės vadovas Grzegorzas Zwolińskis.

    Ką kuria „Ares Shield AI“

    „Ares Shield AI“ nurodo kurianti sprendimų grandinę nuo ankstyvo grėsmių aptikimo iki atsako priemonių. Bendrovės logika paprasta: pirmiausia fiksuoti rizikingą elgesį orbitoje, tuomet vertinti grėsmės lygį, o prireikus taikyti eskalacines priemones.

    Kaip vieną krypčių ji mini didelės galios mikrobangų technologiją, galinčią paveikti elektroniką per elektromagnetinį impulsą. Tokios priemonės dažniausiai aptariamos kaip nekinetinės, nes jos orientuotos į sistemų veikimo sutrikdymą, o ne fizinį sunaikinimą, tačiau jų taikymas kelia sudėtingų teisinių ir politinių klausimų.

    „Tai eskalacijos laiptai: galime atlikti vengimo manevrus, tačiau galime ir sukelti priešiško palydovo elektronikos sutrikimus, o galiausiai jį neutralizuoti bekontakčiu būdu“, – sakė Grzegorzas Zwolińskis.

    Kapitalo pritraukimas ir planai biržoje

    Bendrovė ruošiasi žengti į alternatyvią Lenkijos kapitalo rinką „NewConnect“. Skelbiama, kad vyksta akcijų pasirašymas, o debiutas planuojamas 2027 metų pradžioje.

    Numatoma, kad pritrauktos lėšos bus skirtos tolesniam technologijos demonstratoriaus vystymui, komandos plėtrai ir kasdienei veiklai. Pasak bendrovės, tikslas artimiausiais metais pereiti nuo prototipo bandymų prie sprendimų, kuriuos būtų galima realiai eksploatuoti orbitoje.

    Ekspertai pabrėžia, kad kosmoso gynybos projektams didžiausi iššūkiai paprastai yra bandymų kaina, patikimumo įrodymas ir suderinamumas su tarptautinėmis taisyklėmis. Todėl pažadai greitai pereiti į operacinę fazę investuotojams gali skambėti patraukliai, bet galutinis tempas priklausys nuo technologinių bandymų ir klientų, dažniausiai valstybinių institucijų, sprendimų.

  • Mėnesį pakeitė trys dienos: kaip robotizacija ir DI spartina Lenkijos gamyklų darbą

    Lenkijos gamyklose robotizacija ir DI vis dažniau tampa ne demonstraciniu projektu, o tiesiogine konkurencinio pranašumo priemone. Pramonės atstovai forume „Robot, automatas, DI agentas“ pabrėžė, kad didžiausias efektas pasiekiamas ne tik diegiant įrangą, bet ir perbraižant procesus bei paruošiant žmones.

    Tarptautinės robotikos federacijos duomenimis, 2025 metais Lenkijos įmonėse veikė 28 135 pramoniniai robotai. Tai 2 proc. daugiau nei metais anksčiau, tačiau pagal robotų tankį Lenkija vis dar atsilieka: 10 000 gamybos pramonės darbuotojų tenka 86 robotai, o Čekijoje šis rodiklis yra daugiau nei dukart didesnis.

    Mažas robotų tankis – galimybė

    Diskusijoje pabrėžta, kad žemas robotizacijos lygis nebūtinai yra silpnybė. Tai gali reikšti daugiau erdvės modernizacijai, ypač dabar, kai robotų diegimą vis dažniau papildo DI sprendimai kokybės kontrolei, procesų stebėsenai ir gedimų prognozavimui.

    Ekspertai atkreipė dėmesį ir į statistikos „spąstus“: šalies robotizacijos rodiklį gali smarkiai kilstelėti viena didelė automobilių gamykla. Tai ne visada reiškia, kad robotai plačiai paplitę visose šakose, todėl lyginant šalis svarbu vertinti ir sektorių struktūrą.

    Robotai tinka ir mažoms serijoms

    Viena iš dažniausių kliūčių įmonėse – įsitikinimas, kad robotizacija apsimoka tik masinėje gamyboje. Tačiau praktiniai pavyzdžiai rodo priešingai: automatizuotos darbo vietos gali būti pritaikomos dešimtims skirtingų detalių, o mažiausios serijos gali siekti ir kelias dešimtis vienetų.

    Kartu akcentuota, kad šiuolaikinės sistemos diegiamos taip, kad jas galėtų valdyti esama komanda, o ne atskirai samdomas robotikos specialistas. Dėl to didėja paklausa sprendimams su paprastesnėmis sąsajomis ir greitesniu perprogramavimu keičiant gaminius.

    Pirmiausia procesai, tik tada robotai

    Įspėta, kad robotas pats savaime našumo nepadidins, jei gamykla nėra pasiruošusi organizaciškai. Prieš automatizuojant dažnai tenka sutvarkyti planavimą, medžiagų tiekimą, kokybės kontrolę ir priežiūros procesus, nes priešingu atveju brangi darbo vieta gali likti nepakankamai apkrauta.

    Ypač daug problemų kyla, kai komponentų tikslumas ir kokybė neatitinka automatizuoto surinkimo ar suvirinimo reikalavimų. Ten, kur žmogus dar gali „prisitaikyti“, robotas reikalauja pastovumo, todėl neretai tenka peržiūrėti tiekėjų kokybės standartus.

    „Keturi milimetrai žmogui kartais dar pataisomi, o robotui tai jau didžiulė spraga, kurios jis nesuvirins“, – sakė vienas iš diskusijos dalyvių.

    DI gamyboje: trys dienos vietoj mėnesio

    Pramonėje DI dažniausiai taikomas ten, kur reikalingas prognozavimas ir kontrolė, o ne kūrybinės užduotys. Įmonės atsargiau žiūri į didelius kalbos modelius, nes gamyboje svarbu paaiškinamumas: kodėl priimtas vienas ar kitas sprendimas ir ar rezultatą galima pakartoti.

    Vis dėlto praktika rodo ryškią naudą: vienas automobilių pramonei gaminantis gumos gaminių gamintojas, naudodamas uždarą mašininio mokymosi modelį, esą sutrumpino naujo gaminio technologijos parengimą nuo mėnesio iki trijų dienų. Panašiai ir programinės įrangos kūrimo užduotys, kurios anksčiau trukdavo kelis mėnesius, dabar, pasitelkus DI įrankius, dažnai įgyvendinamos per kelias dienas.

    Parama robotizacijai: kas neveikia

    Kalbėta ir apie valstybės skatinimo priemones. Praktikai teigė, kad mokesčių lengvatos robotizacijai retai tampa lemiamu argumentu, nes įmonėms svarbiau aiškus atsiperkamumas, diegimo rizikos ir gamybos stabilumas.

    Be to, pabrėžta, kad mokesčių lengvatos dažnai klaidingai suprantamos kaip dotacijos, nors iš tiesų tai apmokestinamosios bazės mažinimas per nusidėvėjimą. Neapibrėžtumas dėl interpretacijų ir administracinė našta dalį įmonių atbaido, o ilgalaikės, kelių metų trukmės programos, anot dalyvių, padėtų geriau planuoti nuoseklias investicijas.