Category: Technologijos

  • „GTA 6“ tapo geriausiai kritikų įvertintu žaidimu istorijoje: „Metacritic“ – 99/100

    „GTA 6“ tapo geriausiai kritikų įvertintu žaidimu istorijoje: „Metacritic“ – 99/100

    „GTA 6“ jau oficialiai tapo geriausiai kritikų įvertintu vaizdo žaidimu per visą industrijos istoriją. Žaidimas, kurio debiutas planuojamas lapkričio 19 dieną „next-gen“ konsolėse, sulaukė pilno recenzijų ir įvertinimų derliaus.

    Kaip matyti iš „Metacritic“ ir „OpenCritic“ suvestinių, „Rockstar“ naujiena abiejose platformose užfiksavo išskirtinai aukštus vidurkius. Būtent šie agregatoriai dažniausiai naudojami norint palyginti kritikų vertinimus skirtingiems žaidimams.

    „Metacritic“ sistemoje „GTA 6“ pasiekė 99 balus iš 100. Taip jis aplenkė kitą šių metų hitą – „The Legend of Zelda: Ocarina of Time Remake“, kuris iki šiol turėjo 96/100 vidurkį.

    Tokie skaičiai reiškia, kad iki „tobulo“ įvertinimo žaidimui trūksta vos vieno balo. Vis dėlto net ir be šimto, 99/100 vidurkis yra rezultatas, kuris įprastai laikomas praktiškai nepasiekiamu didelio biudžeto žaidimams.

    Rekordiniai skaičiai ir „OpenCritic“

    „OpenCritic“ platformoje „GTA 6“ vidurkis siekia 98/100. Tai taip pat leidžia žaidimą priskirti prie absoliučių kritikų favoritų, o pagal pateiktą informaciją – ir prie geriausiai įvertintų istorijoje.

    Abiejų agregatorių įverčiai rodo tą pačią tendenciją: „GTA 6“ vertinamas ne tik kaip ryškiausias metų leidimas, bet ir kaip itin reikšmingas visai žaidimų rinkai.

    Ką giria recenzentai

    Recenzijose dažniausiai akcentuojamas ypač gyvas ir įtraukiantis Leonidos pasaulis. Taip pat išskiriama siužetinė linija su dviem pagrindiniais veikėjais – Jasonu ir Luciu.

    Kritikai mini ir įvairius „next-gen“ patobulinimus, kurie esą padeda dar labiau sustiprinti žaidimo įsitraukimą. Kai kuriose apžvalgose „GTA 6“ net vadinamas šios kartos žaidimu.

  • „Twitch“ dalija nemokamus „GTA 6“ kodus: kada startuoja žaidimas Europoje

    „Twitch“ dalija nemokamus „GTA 6“ kodus: kada startuoja žaidimas Europoje

    „GTA 6“ startavo Naujojoje Zelandijoje, o dėl laiko juostų skirtumų likęs pasaulis dar turi palaukti savo eilės. Lenkijoje ir daugelyje Vidurio Europos šalių žaidimas turėtų tapti prieinamas lapkričio 19-osios vidurnaktį.

    Kol dalis žaidėjų dar laukia oficialaus starto, „Twitch“ kviečia įsijungti transliacijas iš „GTA 6“ pasaulio. Platformoje jau galima žiūrėti tiesiogines įvairių kūrėjų transliacijas, o kartu atsiranda ir galimybė gauti žaidimo aktyvavimo kodą.

    „Twitch“ paskelbė akciją: nuo žaidimo premjeros iki lapkričio 30 dienos platforma kasdien dalys „GTA 6“ kodus žiūrovams, kurie stebi transliacijas. Nurodoma, kad dovanojami ir turtingesni „Ultimate Edition“ leidimai.

    Gavus kodą, vartotojas apie tai bus informuotas „Twitch“ pranešimu, o atsiimti jį galima tiek per svetainę, tiek per mobiliąją programėlę. Kodą reikia pasiimti iki 2026 metų gruodžio 7 dienos 23:59 Ramiojo vandenyno laiku, skiltyje „Drops“ ir apdovanojimai.

    Ribotas kiekis ir papildomi apdovanojimai

    Platforma pabrėžia, kad kodų kiekis yra ribotas – iš visų žiūrovų juos gaus tik dalis. Tai reiškia, kad vien dalyvavimas transliacijose negarantuoja, jog būtent jums atiteks nemokamas egzempliorius.

    Kartu „Twitch“ parengė ir papildomų skaitmeninių apdovanojimų. Žiūrint „GTA 6“ transliacijas valandą atrakina specialias „Bling Badge“ ženkliukų emblemas, stilizuotas pagal „Vice City“ nuotaiką.

    Dar vienas būdas papildyti paskyrą – paremti „GTA 6“ transliuojantį kūrėją prenumerata. Tokiu atveju suteikiami šeši su žaidimu siejami „Napad“ emotikonai, o surinkus visus emotikonus ir ženkliukus žadamas retas „Golden Iguana Badge“.

    Perspėja dėl sukčių nuorodų

    „Twitch“ administratoriai taip pat įspėja saugotis apgaulingų nuorodų pokalbiuose, kurios neva leidžia iš karto atsiimti žaidimą. Pabrėžiama, kad vienintelė oficiali vieta, kur gali pasirodyti laimėtas kodas, yra vartotojo profilio skiltis „Drops“ ir apdovanojimai.

  • „GTA 6“ konsolėse liks ties 30 kadrų per sekundę: „Rockstar“ paaiškino, kodėl 60 FPS nebus

    „GTA 6“ konsolėse liks ties 30 kadrų per sekundę: „Rockstar“ paaiškino, kodėl 60 FPS nebus

    „GTA 6“ žaidėjams, laukiantiems 60 kadrų per sekundę režimo konsolėse, „Rockstar Games“ turi aiškią žinią: tokio našumo nebus. Studija patvirtina, kad „Xbox Series X/S“ ir „PlayStation 5“ versijos bus orientuotos į 30 FPS.

    Kaip skelbiama, tas pats galioja ir galingesnei „PlayStation 5 Pro“ – net ir ši konsolė neperžengs 60 FPS ribos. Nors tema ilgą laiką kėlė diskusijas, kūrėjų pozicija išliko tvirta.

    Pasak kūrėjų, pagrindinė priežastis – paties žaidimo techninis sudėtingumas. „GTA 6“ esą yra pernelyg pažangi ir sudėtinga simuliacijos prasme, todėl maždaug šešerių metų senumo dabartinės kartos konsolių procesoriai nepajėgtų užtikrinti 60 FPS.

    Tai reiškia, kad 30 FPS bus ne tik startinė „GTA 6“ būsena – „Rockstar“ neplanuoja ir specialaus atnaujinimo, kuris vėliau pridėtų našumo režimą su didesniu kadrų skaičiumi.

    Kodėl prioritetas – vaizdo kokybei

    Studijos technologinės produkcijos vadovas Marc Chambers aiškina, kad šiuo metu geriausią vaizdo kokybę „GTA 6“ komanda gali pasiekti „PlayStation 5 Pro“ konsolėje, pasitelkdama joje prieinamas technologijas. Tačiau sklandesnė animacija, anot jo, „liks svajonių sferoje“ – tiek dabar, tiek ateityje.

    Šis akcentas leidžia suprasti studijos kryptį: vietoje didesnio FPS kūrėjai renkasi tankesnį, vizualiai ištikimesnį pasaulį ir detalesnę jo simuliaciją. Trumpai tariant, našumo rezervas skiriamas ne kadrų skaičiui, o pasaulio „gyvybei“ ir grafikai.

    Kada galima tikėtis 60 FPS

    Tekste pabrėžiama, kad reali galimybė žaisti 60 ar daugiau kadrų per sekundę turėtų atsirasti vėliau – pasirodžius „GTA 6“ versijai asmeniniams kompiuteriams ir (ar) kitai konsolių kartai. Remiantis ankstesnių „Rockstar Games“ leidimų istorija, žaidimo pasirodymas PC platformoje laikomas labai tikėtinu.

    Tokiu atveju didesnį FPS galėtų užtikrinti galingesnės kompiuterių konfigūracijos, o panašių patobulinimų tikimasi ir būsimose žaidimo edicijose naujesnėms platformoms. Žaidėjams, kuriems 60 FPS yra esminis kriterijus, belieka kantrybė ir laukimas.

  • „GTA 6“ startuoja su foto režimu: žaidėjai galės iškart fiksuoti Vice City vaizdus

    „GTA 6“ startuoja su foto režimu: žaidėjai galės iškart fiksuoti Vice City vaizdus

    „GTA 6“ žaidėjams jau nuo pat premjeros siūlo foto režimą – funkciją, leidžiančią fiksuoti įspūdingus žaidimo kadrus ir juos kūrybiškai koreguoti.

    Apie šią galimybę kalbama po ankstyvo žaidimo starto Naujojoje Zelandijoje, kur vidurnaktį (Lietuvos laiku – trečiadienį per pietus) „Rockstar“ naujiena tapo prieinama pirmiesiems žaidėjams.

    Dėl to srautinių transliacijų platformose, tokiose kaip „Twitch“ ir „Kick“, „GTA“ kategorija per trumpą laiką tapo populiariausia, o dėmesys žaidimui akivaizdžiai augo dar iki pasaulinės premjeros.

    Skelbiama, kad apie 14 valandą „Twitch“ platformoje „GTA 6“ transliacijas stebėjo beveik 2,5 mln. žiūrovų – ir tikimasi, kad šis skaičius dar kils, kai žaidimas startuos visame pasaulyje.

    Kas yra foto režimas „GTA 6“

    Foto režimas – tai daugelyje šiuolaikinių žaidimų įprastas įrankis, leidžiantis sustabdyti veiksmą, pasirinkti norimą kadrą ir jį „susirežisuoti“: pakeisti kampą, kompoziciją ar kitus vaizdo nustatymus.

    Tekste pabrėžiama, kad „Rockstar Games“ apie foto režimo atsiradimą „GTA 6“ anksčiau nebuvo viešai skelbusi, todėl tai tapo malonia staigmena tiems, kurie jau spėjo pradėti žaisti.

    Leonida ir Vice City greitai užplūs socialinius tinklus

    Prognozuojama, kad artimiausiomis savaitėmis socialiniuose tinkluose bus gausu kadrų iš Leonidos valstijos, kuri, kaip nurodoma, įkvėpta Floridos.

    Daugiausia dėmesio greičiausiai sulauks Vice City – vietovė, sukurta pagal Majamį ir žaidėjams siejama su saulėtu oru bei ryškiais, „atviruką“ primenančiais vaizdais.

    Kada žaidimas pasieks kitus žaidėjus

    Tekste minima, kad Lenkijos žaidėjai „GTA 6“ galės pradėti žaisti lygiai vidurnaktį, kai ateis jų regiono premjeros laikas.

    Nors skirtingose šalyse starto momentas priklauso nuo laiko juostų, ankstyvas startas Naujojoje Zelandijoje jau parodė, kokio masto susidomėjimo sulaukia šis leidimas.

  • V4 šalių dujotiekių operatoriai susitarė glaudžiau bendradarbiauti dėl saugesnio dujų tiekimo

    Lenkijos, Čekijos, Slovakijos ir Vengrijos dujotiekių perdavimo sistemų operatoriai pasirašė susitarimą, kuriuo siekiama sustiprinti regioninį bendradarbiavimą ir užtikrinti sklandesnį dujų srautą.

    Apie tai trečiadienį pranešė Lenkijos perdavimo sistemos operatorius „Gaz-System“, pabrėždamas, kad sutartis orientuota į efektyvesnį infrastruktūros panaudojimą Vidurio ir Rytų Europoje.

    Dokumentas pasirašytas Varšuvoje vykusio 7-ojo Ministerialinio Transatlantinio energetinio bendradarbiavimo partnerystės (P-TEC) susitikimo metu. Renginį bendrai organizavo JAV Energetikos departamentas, Lenkijos Energetikos ministerija ir „Atlantic Council“ Global Energy Center.

    Susitarimas apima V4 šalių – vadinamosios Višegrado grupės – operatorius ir, pasak „Gaz-System“, atspindi siekį kurti atsparesnę, saugesnę ir geriau sujungtą regioninę dujų rinką.

    Ką numato V4 operatorių susitarimas

    Skelbiama, kad šalys planuoja glaudžiau derinti veiksmus, kad jau turimas infrastruktūros potencialas virstų praktiniais sprendimais – nuo rinkos atsparumo stiprinimo iki konkurencingesnių dujų perdavimo maršrutų regione.

    Taip pat akcentuojama, jog tikslas – pilniau išnaudoti per pastaruosius metus įgyvendintas investicijas į dujų perdavimo infrastruktūrą.

    „Gaz-System“ teigimu, bendradarbiavimas remiasi bendru Vidurio ir Rytų Europos valstybių siekiu didinti energetinį saugumą plečiant prieigą prie įvairesnių gamtinių dujų šaltinių.

    Įmonė atkreipė dėmesį, kad šiame kontekste vis svarbesnį vaidmenį atlieka SGD (LNG) – jos esą padeda užtikrinti patikimesnes ir lankstesnes dujų tiekimo galimybes, kartu prisidedant prie labiau integruotos rinkos.

    Akcentas – rinkoms be priėjimo prie jūros

    Pranešime pabrėžiama, kad toks bendradarbiavimas ypač reikšmingas šalims ir rinkoms, kurios neturi tiesioginės prieigos prie jūros ir ieško patikimų alternatyvių tiekimo kelių bei transporto koridorių.

    Susitarime taip pat įtvirtintas įsipareigojimas veikti laikantis galiojančių reguliavimo taisyklių – atsižvelgiant į nacionalines tarifų sistemas, leistinų pajamų nustatymo principus ir vietos rinkos reguliuotojų kompetencijas.

    Nurodoma, kad visi sprendimai, kurie bus rengiami bendradarbiavimo metu, turėtų būti skaidrūs, paremti konkurencingumu ir užtikrinti vienodas sąlygas rinkos dalyviams.

    Susitarimas – permainų Europos dujų sektoriuje fone

    „Gaz-System“ atkreipė dėmesį, kad susitarimas pasirašytas tuo metu, kai Europos dujų sektorius išgyvena reikšmingas permainas.

    Taip pat primenama, kad per pastarąjį dešimtmetį Lenkija iš esmės pakeitė savo dujų infrastruktūrą – investavo į SGD importo pajėgumus, tarpvalstybines jungtis, srautų reverso galimybes ir perdavimo tinklo plėtrą.

  • Lenkija stato naujas elektrines, bet problema gilesnė: tinklai ir energijos kaupimas nespėja

    Lenkija sparčiai plečia elektros gamybos pajėgumus, tačiau vien naujų elektrinių statybų nepakanka, kad sistema būtų saugi. Energetikos atstovai įspėja: vis daugiau lemia tinklų atsparumas, energijos kaupimas ir gebėjimas veikti krizės sąlygomis.

    Tai ypač aktualu, kai daugėja rizikų – nuo kibernetinių atakų prieš energetikos infrastruktūrą iki karo Ukrainoje, ekstremalių orų ir realios „blackout“ grėsmės. Apie iššūkius kalbėta ir „Open Eyes Economy Summit“ renginyje Krokuvoje.

    Pasak „Tauron Zielona Energia“ valdybos viceprezidentės Annos Jedynak-Rykałos, anksčiau įmonės daugiausia koncentravosi į energijos tiekimą ir infrastruktūros plėtrą, o dabar vis svarbesnė tampa tiekimo tęstinumo ir saugumo tema, įskaitant kibernetines grėsmes.

    Kitaip tariant, vien pagaminti pakankamai elektros nebeužtenka – sistema turi atlaikyti sutrikimus, o įvykus avarijai kuo greičiau atsigauti. Tam reikalingi ne tik nauji šaltiniai, bet ir tinkamas tinklų valdymas bei atsargos.

    OZE plečiasi, bet balansavimas darosi vis sudėtingesnis

    „Tauron“ skaičiuoja, kad jau turi apie 1 GW veikiančių atsinaujinančios energetikos (OZE) pajėgumų. Šie objektai išsidėstę skirtingose Lenkijos vietose, o vien fotovoltinių elektrinių portfelyje – apie 16 parkų, kurių bendra galia siekia maždaug 300 MW.

    Įmonė planuoja tolesnes investicijas, tarp jų – ir 190 MW galios vėjo jėgainių parką Miejska Górka vietovėje. Tačiau kartu pabrėžiama, kad OZE augimas privalo eiti išvien su energijos kaupimo sprendimais bei šaltiniais, galinčiais užtikrinti galią, kai trūksta vėjo ar saulės.

    Kaip vieną iš sprendimų energetikos atstovai mini dujinius pajėgumus, kurie galėtų padėti užtikrinti sistemos stabilumą tais laikotarpiais, kai atsinaujinanti gamyba smarkiai krenta.

    Be to, didėja poreikis dalintis informacija apie rizikas ir gerinti apsaugą: ji apima ne tik fizines priemones, bet ir skaitmeninį monitoringą bei veikiančią komunikaciją tarp įmonių.

    Energijos kaupimo reikia, tačiau prisijungti prie tinklo – sunku

    Energetikos transformacijoje daug vilčių siejama su decentralizuota gamyba: vietiniai šaltiniai mažina priklausomybę nuo importuojamo kuro ir didina šaltinių įvairovę. Vis dėlto vien išskaidymas pats savaime dar negarantuoja sistemos saugumo.

    „Sunly Polska“ vadovas Marekas Motylis pabrėžė, kad vietiniai šaltiniai duoda daugiausia naudos tik tada, kai kartu atsiranda tinkama tinklų infrastruktūra ir energijos kaupikliai. Būtent čia, anot jo, rinkoje matomos didžiausios kliūtys.

    Bendrovė Lenkijoje turi daugiau nei 230 MW veikiančių saulės elektrinių ir norėtų plėtoti energijos kaupimą šalia jų, tačiau susiduria su prisijungimo sąlygų gavimo problema. Kaip pavyzdį jis pateikė 22 pateiktas paraiškas, iš kurių teigiamai baigėsi tik keturios, o sprendimų kartais teko laukti 8–10 mėnesių.

    Motylio vertinimu, problema nėra kapitalo trūkumas – labiau procedūros ir reguliavimas, kurie nespėja paskui rinkos poreikius. Dėl to investuotojai, galintys teikti tinklui stabilizuoti reikalingas paslaugas, įstringa administraciniuose ir reguliaciniuose barjeruose.

    Kas mokės už saugumą: bankai vis dažniau klausia apie rizikas

    Tinklų plėtra, energijos kaupimas, kibernetinis saugumas ir rezervų palaikymas kainuoja, o dalis šių investicijų ne visada tiesiogiai didina įmonių pajamas. Vis dėlto jos kuria naudą ekonomikai ir visuomenei, todėl kyla klausimas, kaip sąžiningai paskirstyti sąnaudas.

    Annos Jedynak-Rykałos teigimu, finansinė našta neturėtų tekti vienam dalyviui – saugumo išlaidos turi būti dalijamos solidariai. Ji akcentavo, kad energetikos įmonės dažnai remiasi išoriniu finansavimu, įskaitant investicijas į energijos kaupimą, kad kaštai mažiau persiduotų galutinėms kainoms vartotojams.

    Į finansinį aspektą atkreipia dėmesį ir bankai. BNP Paribas Bank Polska atstovas Michałas Siwekas sakė, kad įmonių atsparumas energetinėms krizėms tampa reikšminga kredito rizikos vertinimo dalimi.

    Finansų įstaigos analizuoja ne tik tai, kaip kainų šokas paveiks maržas, bet ir ką reikštų fiziniai elektros tiekimo sutrikimai: kas nutiktų sutartims, pajamoms ir likvidumui, jei gamykla ar objektas turėtų stabdyti veiklą. Jo teigimu, įmonės, kurios aktyviai valdo energijos prieinamumą, kainą ir dekarbonizaciją, ateityje bus vertinamos palankiau.

    „Blackout“ grandininė reakcija ir efektyvumas, kuris mažina riziką

    Didžiausius tiekimo sutrikimų padarinius greitai pajunta miestai: sutrikus elektrai, gali strigti vandens tiekimas, šiluma, telekomunikacijos ir transportas. Gliwicų merė Katarzyna Kuczyńska-Budka pabrėžė, kad svarbūs ne tik infrastruktūros sprendimai, bet ir aiškios reagavimo procedūros bei tarnybų koordinacija.

    Gliwicai investuoja daugiau nei 500 mln. zlotų į Žaliosios energijos parką, kuriame numatyta kogeneracija, saulės elektrinės ir šilumos kaupiklis. Projektu siekiama paruošti miesto šilumos sistemą pokyčiams ir mažinti riziką, kad šilumos kaina smarkiai išaugs.

    Kita saugumo pusė – energijos, kurios nereikia suvartoti, mažinimas. „Velux“ viceprezidentas Vidurio ir Rytų Europai Krisztiánas Mészárosas priminė, kad pastatų energinis efektyvumas leidžia mažinti sąnaudas, priklausomybę nuo importo ir gyventojų sąskaitas.

    Jo vertinimu, investicijos į naujus energijos šaltinius ir pastatų modernizaciją turi papildyti viena kitą. O kad sprendimai būtų realiai naudingi, svarbu tinkamai parinkti įrenginius pagal poreikį – per dideli ar netinkamai suprojektuoti sprendimai gali ir nesuteikti laukiamų sutaupymų.

    Energetikos atstovai sutaria, kad konkurencingos kainos, dekarbonizacija ir tiekimo saugumas nebūtinai yra nesuderinami tikslai. Tačiau tam transformaciją reikia vertinti kaip visos sistemos pertvarką – nuo gamybos ir tinklų iki kaupimo ir vartojimo.

  • Lenkija skelbia naujas degalų kainų lubas: benzinas ir dyzelinas turėtų pigti

    Lenkijoje vairuotojų laukia dar vienas pokytis degalinių švieslentėse – energetikos ministras paskelbė naujas maksimalias degalų kainas, kurios yra mažesnės nei galiojančios trečiadienį.

    Remiantis trečiadienį paskelbtu pranešimu, ketvirtadienį litras 95 markės benzino turėtų kainuoti ne daugiau kaip 5,97 zloto, 98 markės benzino – 6,62 zloto, o dyzelino – 7,30 zloto.

    Palyginimui, trečiadienį Lenkijoje maksimalios kainos buvo aukštesnės: 95 markės benzinas – iki 5,99 zloto, 98 markės – iki 6,64 zloto, o dyzelinas – iki 7,57 zloto.

    Taip pat nurodoma, kad kitas energetikos ministro pranešimas dėl maksimalių degalų kainų turi būti paskelbtas ketvirtadienį, lapkričio 19 dieną, ir jame bus nustatytos kainos penktadieniui.

    Programos tikslas – riboti kainų augimą

    Maksimalių degalų kainų skelbimas yra viena iš priemonių programoje „Ceny Paliwa Niżej“ (CPN) – tai jau trečioji jos dalis. Programos tikslas – apriboti degalų kainų kilimą degalinėse ir sumažinti vairuotojų išlaidas.

    Mechanizmas pradėtas taikyti įsigaliojus daliai nuostatų, susijusių su įstatymu dėl mokesčio už neeilinius (viršpelnio) degalų įmonių pelnus. Skelbiama, kad prezidentas įstatymą pasirašė, tačiau kartu kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl vėlesnės kontrolės.

    Už maksimalių degalų kainų nesilaikymą gali grėsti bauda iki 1 mln. zlotų.

    Mokesčiai ir laikinos lengvatos

    Įstatymas atvėrė kelią laikinai mažinti akcizą ir pridėtinės vertės mokestį degalams. Šių priemonių finansavimas turėtų būti užtikrinamas nauju mokesčiu, taikomu degalų koncernams, kurie uždirba virš vidutinių pelnų.

    Pagal valdžios planus visas degalų kainų palaikymo paketas turėtų galioti iki 2026 metų pabaigos, o jo kaina gali siekti apie 5 mlrd. zlotų.

    Naujos nuostatos numato 60 proc. mokestį nuo papildomų pelnų, gautų parduodant skystuosius degalus. Šis mokestis apimtų neeilinius pelnus, uždirbtus nuo 2026 metų kovo 1 dienos iki 2027 metų kovo 31 dienos, degalų gamybos įmonėms ir subjektams, turintiems licenciją prekybai degalais su užsieniu.

    Ankstesnės CPN paketo dalys

    Pirmoji CPN programos dalis buvo įvesta šių metų kovo pabaigoje kaip reakcija į brangstančią naftą, siejamą su JAV ir Izraelio karu su Iranu. Tuomet laikinai buvo sumažinti PVM ir akcizas benzinui bei dyzelinui, taip pat įvestas ministro skelbiamas kainų lubų mechanizmas.

    Ši pirmoji priemonių dalis galiojo iki birželio pabaigos, o akcizo mažinimas – iki birželio vidurio. Antroji programos dalis buvo taikyta vasarą, nuo rugpjūčio 17 iki 31 dienos, tačiau be akcizo mažinimo.

  • „InPost“ automatizavo sandėlį: 118 robotų pakuoja iki 1 600 užsakymų per valandą

    „InPost“ automatizavo prekių sandėlį (fulfillment) Lenkijoje, Wola Bykowska vietovėje: čia užsakymus komplektuoja ir siuntas pakuoja robotai.

    Bendrovė skelbia, kad 118 robotų šiame objekte gali aptarnauti iki 1 600 užsakymų per valandą, o prekės iki pakavimo vietų atkeliauja automatizuota linija.

    Sistema sukurta taip, kad darbuotojams nereikėtų vaikščioti po sandėlį ieškant prekių – vietoje to reikiamas konteineris atvežamas į vieną iš kelių paėmimo stočių, kurios dirba lygiagrečiai.

    Toks veikimo principas, anot „InPost“, trumpina laiką nuo užsakymo gavimo iki išsiuntimo ir mažina klaidų tikimybę komplektuojant siuntas.

    Kaip veikia robotizuotas pakavimas

    Sandėlyje prekės laikomos į vienas ant kitų sustatytuose konteineriuose. Bendras plotas viršija 1 400 kv. metrų, o talpa siekia 41 tūkst. konteinerių.

    Kiekvieno konteinerio talpa – 75 litrai, o leistinas svoris – iki 30 kg, todėl juose galima laikyti tiek smulkius, tiek sunkesnius produktus.

    Gavus užsakymą, vienas iš 118 robotų, važinėjančių virš sandėliavimo tinklo, ištraukia reikiamą konteinerį ir pristato jį į paėmimo vietą.

    „Tradiciniame sandėlyje žmogus eina pas prekę, o pas mus prekė atvažiuoja pas žmogų – todėl siuntos pakuojamos greičiau ir tiksliau“, – teigė „InPost“ įkūrėjas ir vadovas Rafałas Brzoska.

    10 sekundžių vienam produktui ir mažiau klaidų

    Bendrovė nurodo, kad vieno produkto supakavimas į kartoninę dėžę trunka beveik 10 sekundžių. Kadangi stotys veikia vienu metu, kiti užsakymai nelaukia bendroje eilėje.

    Be to, sistema pati parodo teisingą prekių lokaciją, todėl, pasak įmonės, komplektavimo metu pasitaiko gerokai mažiau klaidų.

    Pakavimo dalyje įranga matuoja produktų matmenis ir apskaičiuoja svorį, o pakuotę suformuoja pagal konkretaus siuntinio aukštį. Taip, teigiama, galima tiksliau pritaikyti dėžės dydį ir išvengti perteklinių užpildų.

    „InPost“ taip pat pažymi, kad visa sistema integruota su užsakymų ir sandėlio valdymo sistemomis (ERP/WMS), todėl įmonė realiu laiku mato prekių likučius ir kiekvieno užsakymo būseną.

  • Vokietijos teismas: lenko automobilio patikra Görlitze pažeidė ES teisę, Berlynas skųs sprendimą

    Drezdeno administracinis teismas pripažino, kad Vokietijos pareigūnų atlikta Lenkijos piliečio automobilio patikra pasienyje Görlitze pažeidė Europos Sąjungos teisę. Sprendimas dar nėra įsiteisėjęs.

    Incidentas įvyko 2024 metų rugsėjo 25 dieną, kai Vokietijos policija sustabdė vyrą, kilusį iš Zgorzelco ir gyvenantį Görlitze. Vairuotojas nesutiko, kad būtų tikrinama jo tapatybė ir apžiūrimas automobilio bagažinės skyrius, o vėliau kreipėsi į teismą, apie tai rašo focus.de.

    Byla buvo sujungta su panašiu ginču dėl įvažiavimo patikros Saksonijoje, pasienyje su Čekija. Teismas sutiko su pareiškėjo argumentais ir konstatavo, kad tapatybės patikrinimas bei bagažinės apžiūra šiuo atveju buvo neteisėti veiksmai.

    Teismas taip pat nusprendė, kad proceso išlaidas turi padengti atsakovė – Vokietijos valstybė. Kartu pažymėta, kad tokios patikros gali kartotis ir ateityje, todėl teisėje reikalingas aiškesnis reglamentavimas.

    Sprendimas dar ne galutinis

    Vokietijos vidaus reikalų ministerija pranešė ketinanti teismo sprendimą apskųsti. Pirmosios instancijos teismas sudarė galimybę teikti apeliaciją Saksonijos aukštesniajam administraciniam teismui.

    Tačiau pareiškėjas kompensacijos negaus – byla buvo susijusi tik su fakto nustatymu, ar policijos praktika buvo neteisėta. Jo atstovas Christophas Tomettenas tvirtino, kad federacinė valdžia pasienio patikras turėtų nutraukti nedelsdama.

    Gyvenimas pasienyje – su kamščiais ir patikromis

    Vyras, nusprendęs bylinėtis, pasakojo, kad Lenkijos–Vokietijos pasienyje kasdien tenka taikytis prie spūsčių. Pasak jo, problemos apsiriboja ne vien eismo sulėtėjimu.

    Jis teigė, kad važiuojant per sieną tenka pravažiuoti per du patikros punktus, kuriuose dažnai stovi ginkluoti pareigūnai, kartais su ilgaisiais ginklais. Esą vieną dieną tikrinama tapatybė ir automobilis, kitą – tik mostelima sulėtinti ir žvilgtelima į vairuotoją įtariai.

    Vyras taip pat prisiminė kitą patikrą, vykusią praėjus keliems mėnesiams po minėto incidento: kai jis užsiminė apie Šengeno kodeksą, situacija, pasak jo, tapo įtempta. Jis tvirtino, kad pareigūnai prieš padangas padėjo vadinamąjį „ežį“, o už automobilio pastatė policijos mašiną, kad šis neišvažiuotų.

  • Brangstantys degalai pakėlė JK infliaciją iki metų rekordo – Anglijos bankas žada dar augimą

    Jungtinėje Karalystėje metinė infliacija spalį pakilo iki 3,6 proc. – tai aukščiausias lygis per metus. Didžiausią įtaką, anot oficialios statistikos, darė pabrangę degalai.

    Kaip skelbia britų statistikos tarnyba ONS, infliacija rugsėjį siekė 3,5 proc., o spalis tapo ketvirtu iš eilės mėnesiu, kai metinis rodiklis šalyje augo. Tai reiškia, kad kainų augimas ir toliau išlieka atsparus mažėjimui.

    ONS vyriausiasis ekonomistas Grantas Fitzneris pažymėjo, kad didelį poveikį metinės infliacijos didėjimui vėl turėjo degalų kainos. Pasak jo, brangsta ir žaliavos, ir iš gamyklų išeinančios prekės – tam įtakos turi išaugusios naftos ir benzino kainos.

    Spalį vidutinė litro bešvinio benzino kaina degalinėse siekė 1,747 svaro, o dyzelino – 1,995 svaro. ONS duomenimis, dyzelino litras taip pabrango iki rekordinio lygio, o benzino kaina buvo didžiausia nuo 2022 metų rugpjūčio.

    Infliacijos tikslas vis dar nepasiekiamas

    Anglijos banko infliacijos tikslas yra 2 proc., tačiau, remiantis pateikta informacija, šis rodiklis jau dvejus metus išlieka didesnis. Kainų augimas virš tikslo ribos paprastai reiškia didesnį spaudimą gyventojų perkamajai galiai.

    Anglijos bankas prognozuoja, kad artimiausiais mėnesiais kainos ir toliau kils. Pagal lapkričio pradžioje paskelbtą prognozę, infliacija kitų metų viduryje gali pasiekti 4,9 proc., o iki 2 proc. ji negrįžtų iki 2028 metų.

    Brangesnė energija didina pragyvenimo kainą

    Prognozėse išskiriamas ir geopolitikos veiksnys: jei JAV ir Irano konflikto eskalacija dar labiau pakeltų naftos kainas pasaulinėse rinkose, infliacija, kaip nurodoma, galėtų siekti ir 6,2 proc. Tai būtų reikšmingas šuolis, kuris greitai atsilieptų tiek transporto, tiek kitoms kainoms.

    Kylant energijos kainoms, didėja ir gyventojų išlaidos. Viena analitinė bendrovė prognozuoja, kad kitais metais namų ūkių metinės energijos sąnaudos gali išaugti 26 proc. – iki 2 166 svarų.

    Tokio masto augimas būtų didžiausias nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios. Tai rodo, kad net ir sulėtėjus kai kurioms kainų kategorijoms, energija ir degalai išlieka vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių pragyvenimo brangimą.