Category: Technologijos

  • Dunojus nuseko iki rekordų: iš lėktuvo matyti milžiniškos smėlio salos ir naujos vagos

    Dunojus šią vasarą susidūrė su vienu ryškiausių mažo vandeningumo laikotarpių per kelis pastaruosius dešimtmečius. Dėl užsitęsusios sausros ir karščio kai kuriose atkarpose didžiulė upė vizualiai primena siauresnę, vingiuojančią vagą, o vandens lygio kritimą išryškina iškilę smėlio plotai.

    Rumunijoje, virš Teleormano apskrities, keleivinio lėktuvo keleivių darytose nuotraukose aiškiai matyti smėlio sąnašų suformuotos salos ir atsišakojusios srovės. Tokie vaizdai paprastai pasirodo tik tada, kai vandens lygis krenta tiek, kad atsiveria dugne susikaupusios nuosėdos ir susiformuoja laikinos salpos.

    Remiantis Rumunijoje fiksuotais hidrologiniais duomenimis, rugpjūčio 16–17 dienomis Dunojumi į šalį įtekančio vandens debitas sumažėjo iki maždaug 1 350 kubinių metrų per sekundę. Tai gerokai mažiau nei daugiametis rugpjūčio vidurkis, siekiantis apie 3 900 kubinių metrų per sekundę.

    Prognozuojama, kad artimiausiomis dienomis srautas gali smukti dar labiau, iki maždaug 1 300 kubinių metrų per sekundę. Toks debitas reiškia ne tik mažesnį vandens kiekį, bet ir spartesnį seklumų plitimą, didesnę laivybos trikdžių riziką bei sudėtingesnes sąlygas uostams ir krovinių gabenimui upe.

    Ekspertai pagrindine priežastimi įvardija ilgai trunkančias karščio bangas ir kritulių stygių Centrinėje Europoje, kurios mažina intakų pritekėjimą. Aukšta oro temperatūra taip pat didina garavimą, todėl vandens netenkama greičiau, nei jis spėja pasipildyti.

    Papildomas veiksnys yra šylantis klimatas Alpėse, iš kurių tradiciškai atkeliaudavo dalis upės „atsargų“ per sniego ir ledynų tirpsmą. Mažėjant sniego dangai ir ledynams, silpnėja sezoninis vandens papildymas, kuris anksčiau bent iš dalies amortizuodavo sausras.

    Mažas Dunojus daugelyje šalių reiškia ne tik įspūdingus vaizdus, bet ir praktines problemas. Seklėjant upei, laivams tenka mažinti krovinį, keisti maršrutus ar laukti palankesnių sąlygų, o tai brangina logistiką ir trikdo tiekimo grandines.

    Kai kuriose atkarpose vandeniui atsitraukus išryškėja seniai nuskendę objektai, įskaitant istorinių laikotarpių laivus. Žemas vandens lygis taip pat gali apsunkinti energetikos sektorių, ypač ten, kur upės srautas susijęs su hidroenergetika ar aušinimo vandens poreikiu pramonėje.

  • Kalifornijos upelyje po 19 metų aptiktas bebras: ką parodė žmonių atkurta buveinė

    Kalifornijoje, Grait Beisino nacionaliniame parke, gamtininkai pirmą kartą per 19 metų užfiksavo bebro buvimo požymių. Gyvūnas pasirodė Strawberry Creek upelyje, kur pastaraisiais metais buvo vykdomi darbai, imituojantys bebrų užtvankų poveikį ir padedantys upeliui atsikurti natūraliais procesais.

    Parko specialistai rado šviežiai nugraužtų drebulių ir kitų medžių žymių šalia įrengtų konstrukcijų. Tai buvo aiškiausias signalas, kad atkurta upelio atkarpa vėl tapo pakankamai patraukli rūšiai, kuri dažnai vadinama ekosistemų inžinieriumi dėl gebėjimo keisti vandens tėkmę ir kurti naujas buveines.

    Bebrai keičia vandens telkinių struktūrą taip, kad nauda pasiekia daugybę rūšių: sulėtėja srovė, susiformuoja gilesnės duobės, vanduo labiau pasiskirsto į užliejamas pakrantes. Tokie pokyčiai gali sumažinti eroziją, padėti kauptis sąnašoms ir sudaryti sąlygas atželti pakrančių augmenijai.

    Šiuo atveju ypač reikšminga tai, kad artimiausios žinomos aktyvios bebrų užtvankos buvo daugiau nei už 8 kilometrų žemiau upeliu. Tai leidžia manyti, kad gyvūnas į atstatytą vietą atėjo iš toliau, tyrinėdamas tinkamas buveines ir reaguodamas į pasikeitusias sąlygas.

    Strawberry Creek pakrančių zona stipriai nukentėjo per 2016 metais kilusį gaisrą, kuris paveikė daugiau nei 11 kvadratinių kilometrų parko teritorijos. Sudegusi augmenija reiškė mažiau pavėsio, aukštesnę vandens temperatūrą ir didesnį sąnašų kiekį, o tai ypač nepalanku žuvims ir jautrioms upelių ekosistemoms.

    Pasak parko duomenimis remtų projekto aprašymų, prieš gaisrą upelis buvo vienas produktyviausių parke tam tikroms upėtakinių žuvų populiacijoms. Po gaisro dalyje atkarpų žuvų nebeliko, o bendras gausumas sumažėjo, nes pasikeitė tiek vandens kokybė, tiek upelio vagos struktūra.

    Nuo 2021 metų parko tarnybos ir partneriai ėmėsi vadinamojo mažai technologijų reikalaujančio atkūrimo: vietoje prieinamomis medžiagomis statė medines ir sąnašų konstrukcijas, kurios veikia panašiai kaip bebrų užtvankos. Tokie sprendimai dažnai taikomi siekiant ne „sutaisyti“ upelį iki vienos stabilios formos, o sukurti sąlygas, kad jis galėtų pats evoliucionuoti ir atsikurti.

    Per 2021–2024 metų laikotarpį buvo pastatytos ir prižiūrimos 74 tokios konstrukcijos. Stebėsena rodė, kad daugėja lėtesnės tėkmės plotų ir baseinėlių, o tai padeda mažinti eroziją, gerina slėptuves žuvims ir sudaro palankesnes sąlygas pakrančių augmenijai grįžti.

    Šioje atkarpoje fiksuotas ir žuvų populiacijų atsigavimas: sugavimų skaičius, kaip nurodoma projekto apžvalgose, daugiau nei padvigubėjo, o žuvys aptiktos 8 iš 9 tirtų ruožų. Tokie pokyčiai svarbūs, nes rodo, kad buveinė gerėja ne vien „ant popieriaus“, bet ir realiai tampa tinkamesnė gyvūnams.

    Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad vienkartinis bebro apsilankymas dar nereiškia nuolatinės populiacijos sugrįžimo. Tačiau nugraužti medžiai tapo aiškiu signalu, jog kryptingas atkūrimas gali sukurti tokias sąlygas, kai pati gamta pradeda perimti dalį darbo, o atkurta teritorija ima traukti laukinius gyvūnus.

  • Prancūzijos paplūdimiuose daugėja portugališkųjų galerių: kuo pavojingi jų įkandimai

    Pietvakarių Prancūzijos pakrantėje šią vasarą fiksuojamas išskirtinis portugališkųjų galerių, dar vadinamų Physalia physalis, antplūdis. Akvitanijos pakrantėje, ypač Baskų krašte, gelbėtojai ir vietos tarnybos registruoja vis daugiau įgėlimų, o dalis paplūdimių laikinai uždaromi dėl rizikos poilsiautojams.

    Vietos institucijų duomenimis, Baskų krašte užfiksuota daugiau nei 1 100 įgėlimų atvejų. Dėl to kai kuriose vietose keliamos raudonos vėliavos ir ribojamas maudymasis net ir esant geroms oro sąlygoms, nes didžiausia grėsmė kyla vandenyje.

    Kas yra portugališkoji galerа?

    Nors iš pirmo žvilgsnio ji primena medūzą, portugališkoji galerа nėra viena medūza. Tai sifonoforas, kelių tarpusavyje susijusių organizmų kolonija, veikianti kaip vienas gyvis ir prisitaikiusi plūduriuoti vandens paviršiuje.

    Virš vandens dažniausiai matomas melsvas, želė primenantis plūduras, paprastai siekiantis apie 10–30 centimetrų. Tačiau pavojingiausia dalis yra po vandeniu esantys čiuptuvai, kurie gali nusidriekti iki maždaug 30 metrų ir dažnai lieka nepastebimi.

    Kuo pavojingas įgėlimas?

    Portugališkosios galeros čiuptuvai padengti geliančiomis ląstelėmis, kurios kontaktuodamos su oda suleidžia nuodus. Įgėlimas dažnai apibūdinamas kaip staigus, rykštės smūgį primenantis skausmas, po kurio seka intensyvus deginimas ir odos sudirginimas.

    Sunkesniais atvejais gali pasireikšti stiprus skausmas, pykinimas, raumenų spazmai, galvos svaigimas ar kvėpavimo sutrikimai, todėl gali prireikti skubios medicininės pagalbos. Pavojus didėja vaikams, alergiškiems žmonėms ir tais atvejais, kai įgėlimų būna keli arba jie apima didelį odos plotą.

    „Jei žmogų stipriai sugelia toliau nuo kranto, skausmas gali būti toks intensyvus, kad jis nebesugebės grįžti atgal ir gali pradėti skęsti“, – sakė Prancūzijos jūrinių tyrimų instituto IFREMER mokslininkė Elvire Antajan.

    Kodėl jų tiek daug ir ką daryti paplūdimyje?

    Mokslininkai pabrėžia, kad šios rūšies pasirodymas tam tikrais metų laikais nėra neįprastas, tačiau šią vasarą dėmesį traukia dažnis ir mastas, kuriuo galeros išmetamos į krantą. Tyrėjai vertina, ar situaciją lemia vėjai, srovės ir bangavimas, o taip pat stebi, ar ilgalaikėje perspektyvoje prie tokių reiškinių gali prisidėti klimato kaitos nulemti pokyčiai.

    Specialistai primena, kad net į krantą išmesta portugališkoji galerа gali išlikti pavojinga, nes čiuptuvai gali gelti ir po kurio laiko. Pastebėjus į vandenį ar krantą išmestus melsvus plūdurus, rekomenduojama jų neliesti, laikytis gelbėtojų nurodymų ir, pajutus stipresnius simptomus po įgėlimo, nedelsti kreiptis į medikus.

  • Juodasis gulbinas prie Dnipro: retas svečias Ukrainoje ir kodėl jo pasirodymas kelia klausimų

    Dnipropetrovsko srityje, prie Samaros upės, poilsiautojai paplūdimyje pastebėjo juodąjį gulbiną. Ši rūšis Ukrainoje laikoma reta viešnia, todėl paukščio pasirodymas sukėlė diskusijų, iš kur jis galėjo atskristi ir ar nėra pabėgęs iš nelaisvės.

    Vietos gyventojai socialiniuose tinkluose dalijosi įrašais, kad gulbinas žmonių beveik nebijo ir priplaukia visai arti. Toks elgesys dažnai būdingesnis nelaisvėje augintiems paukščiams, pripratusiems prie žmogaus, nei laukiniams vandens paukščiams.

    Ornitologų vertinimu, juodieji gulbinai natūraliai Ukrainoje neperi, o stabilios laukinės populiacijos šalyje nėra susiformavusios. Dažniausiai šie paukščiai laikomi privačiuose ūkiuose, parkuose, zoologijos soduose ar ekoparkuose, o pavieniai individai kartais iš ten išskrenda ir kuriam laikui apsistoja atviruose vandens telkiniuose.

    Juodųjų gulbinių tėvynė yra Australija, tačiau dėl žmonių veiklos jie paplito ir kitose pasaulio vietose, kur buvo introdukuoti kaip dekoratyviniai paukščiai. Europoje pavieniai pastebėjimai neretai siejami būtent su pabėgusiais ar paleistais individais, kurie gali prisitaikyti prie vietinių sąlygų ir migruoti tarp ežerų, upių bei tvenkinių.

    Ukrainoje apie juoduosius gulbinius viešojoje erdvėje buvo pranešta ir anksčiau, kai pavieniai paukščiai pastebėti skirtinguose regionuose, įskaitant didesnius vandens telkinius bei pakrančių teritorijas. Specialistai tokiais atvejais paprastai stebi paukščio būklę ir elgseną, o jei kyla rizika jo gerovei ar saugumui, gali būti sprendžiama dėl sugavimo ir grąžinimo į saugią aplinką.

    Istoriškai Europoje juodasis gulbinas ilgą laiką buvo apipintas prietarais, o vienišas tamsus paukštis tarp baltųjų gulbių neretai laikytas neramiu ženklu. Šiandien posakis juodasis gulbinas dažniausiai vartojamas kaip metafora netikėtam, sunkiai prognozuojamam įvykiui, turinčiam didelį poveikį.

    Ekspertai primena, kad laukinius ar nežinomos kilmės paukščius geriausia stebėti iš atstumo ir nemaitinti netinkamu maistu. Jei paukštis atrodo sužeistas, nusilpęs ar elgiasi neįprastai, rekomenduojama kreiptis į vietos gyvūnų globos tarnybas arba aplinkosaugos specialistus.

  • Gynybos technologijų kūrėja ir investuotoja „Gallos“ pritraukė 46 mln. eurų: kam skirs lėšas?

    Gynybos technologijų kūrėja ir investuotoja „Gallos“ pritraukė 46 mln. eurų: kam skirs lėšas?

    Gynybos technologijų investuotoja ir kūrėja „Gallos Technologies“ pritraukė apie 46 mln. eurų finansavimą. Bendrovė pranešė, kad investicijų raundas dar neuždarytas, todėl galutinė suma gali didėti.

    Raundui vadovavo „Ventura Capital“ ir turto valdytoja „Aberdeen Investments“, prisidėjo ir esamas investuotojas „Lansdowne Partners“. Tokia investuotojų sudėtis rodo augantį institucinių rinkos dalyvių dėmesį gynybos bei saugumo technologijoms.

    Kas yra „Gallos“ ir ką ji daro

    „Gallos“ įkurta 2021 metais, ją įsteigė buvęs nacionalinio saugumo pareigūnas Joshas Burchas ir kariuomenės veteranas Deanas Jonesas. Bendrovė veikia kaip investuotoja ir startuolių kūrėja, orientuota į gynybos, saugumo ir atsparumo sprendimus.

    Tarp „Gallos“ portfelio įmonių minima „StirlingX“, kuri kuria dronų ir duomenų žvalgybos sprendimus. Taip pat nurodoma „AI Score“, dirbanti duomenų nutekėjimo prevencijos srityje; šiose įmonėse „Gallos“ komanda dalyvauja ir kaip investuotoja, ir kaip strateginė partnerė.

    GCHQ buvęs vadovas pataria ir vadovauja tarybai

    Prie „Gallos“ prisideda ir buvęs Jungtinės Karalystės elektroninės žvalgybos bei kibernetinio saugumo agentūros GCHQ vadovas seras Jeremy Flemingas. Jis nurodomas kaip patarėjas, o taip pat vadovauja „Gallos“ strateginei patariamajai tarybai; be to, jis yra ir „StirlingX“ valdybos pirmininkas.

    „Pasaulis susiduria su sparčiai augančiomis ir kintančiomis skaitmeninėmis grėsmėmis, kurias kursto geopolitinis nestabilumas, o jas aštrina greitis, kuriuo naujos technologijos atsisuka prieš mus“, – sakė Jeremy Flemingas.

    Kur bus panaudotos investicijos

    Pasak bendrovės, pritrauktas kapitalas bus skirtas finansuoti kitą investicijų etapą ir naują portfelio įmonių grupę. Taip pat planuojama investuoti į platformą, kuri padeda greičiau atrinkti perspektyvias komandas, vystyti produktus ir juos pritaikyti gynybos bei saugumo užsakymams.

    Finansavimas skelbiamas tuo metu, kai dėl įtampos tarptautinėje arenoje daugelis vyriausybių didina išlaidas gynybai, o modernios technologijos tampa kritiškai svarbios tiek mūšio lauke, tiek kibernetinėje erdvėje. Rinkoje tai stiprina vadinamojo defence tech sektoriaus augimą ir didina konkurenciją dėl talentų, duomenų bei tiekimo grandinių.

  • „Astute“ pritraukė 1,1 mln. eurų ir startuoja su B2B platforma, skirta kūrėjų partnerystėms

    „Astute“ pritraukė 1,1 mln. eurų ir startuoja su B2B platforma, skirta kūrėjų partnerystėms

    Partnerystes tarp B2B bendrovių ir naujosios medijos kūrėjų valdyti padedanti platforma „Astute“ paskelbė pritraukusi 1,1 mln. eurų iš ankstyvosios (pre-seed) investicijų serijos. Kartu įmonė pranešė pradedanti veikti su nauja B2B platformos versija, skirta kūrėjų kanalų atrankai, bendradarbiavimo organizavimui ir rezultatų matavimui.

    Finansavimo raundą, kaip skelbiama, parėmė keli rizikos kapitalo fondai ir strateginiai privatūs investuotojai. Bendrovę įkūrė Vida Stanić ir Abhishek Manikandan, o „Astute“ tikslas yra supaprastinti procesą, kuris B2B rinkoje dažnai būna lėtas ir išskaidytas per daugybę skirtingų kanalų.

    Kodėl B2B marketingas keičiasi?

    „Astute“ savo sprendimą pozicionuoja platesniame rinkos poslinkyje: auditorijos vis daugiau dėmesio skiria naujosios medijos formatams, tokiems kaip naujienlaiškiai, tinklalaidės ir socialiniai tinklai, o ne vien tradicinei reklamai, ryšiams su visuomene ar paieškos sistemų optimizavimui. B2B bendrovėms tai reiškia augantį poreikį atsirasti ten, kur sprendimų priėmėjai realiai vartoja turinį ir kur formuojasi nuomonė.

    Tokioje aplinkoje svarbus tampa ne tik pasiekiamumas, bet ir patikimumas, todėl kūrėjų rekomendacijos, interviu, tinklalaidžių epizodai ar redakciniai paminėjimai gali veikti kaip reputacijos kapitalas. Kartu daugėja nepriklausomų kanalų, o jų paieška ir įvertinimas reikalauja vis daugiau laiko ir duomenų.

    Kaip veikia platforma ir kuo čia DI?

    Bendrovė teigia, kad platformoje naudojami du DI agentai, automatizuojantys abi partnerystės puses. Vienas agentas orientuotas į kūrėjus ir padeda su administracinėmis užduotimis, susijusiomis su prekės ženklais bei kampanijomis, o kitas skirtas B2B įmonėms, kad šios greičiau rastų tinkamus kūrėjus ir valdytų kampanijas.

    „Astute“ nurodo, kad technologija stebi daugiau nei 1 000 000 kūrėjų įrašų per minutę ir fiksuoja, kur ir kaip minimos konkrečios bendrovės bei jų konkurentai. Remiantis šiais signalais siūlomos potencialios partnerystės kryptys, o pati platforma pritaikyta įvairiems formatams, įskaitant interviu, tinklalaidžių pasirodymus, reklamos integracijas ar bendrus renginius.

    Matavimas ir ateities planai

    Platforma taip pat orientuota į rezultatų matavimą: nuo parodymų ir konversijų iki prekės ženklo matomumo. Bendrovė pabrėžia, kad atskiras dėmesys skiriamas matomumui DI pagrįstose paieškos ir rekomendacijų sistemose, nes jos vis dažniau daro įtaką tam, kaip atrandami produktai ir paslaugos.

    „Daugelį metų B2B marketingas rėmėsi reklama, ryšiais su visuomene ir paieškos sistemų optimizavimu, tačiau auditorijos persikėlė į naujosios medijos kanalus, tokius kaip naujienlaiškiai, tinklalaidės ir socialiniai tinklai. B2B rinka šiame pokytyje yra kita eilėje“, – sakė „Astute“ įkūrėja ir vadovė Vida Stanić.

    Ilgesnėje perspektyvoje „Astute“ planuoja plėstis nuo pavienių partnerystės sandorių prie platesnio B2B prekės ženklų auginimo, patikimumo stiprinimo ir nuosavų auditorijų kūrimo. Įmonė tikisi, kad didėjant konkurencijai ir mažėjant produktų kūrimo barjerams, būtent distribucija ir matomumas taps vienu svarbiausių veiksnių technologijų rinkoje.

  • „SoftBank“ į Šveicarijos „Gravis Robotics“ investuoja 184 mln. eurų: kas keis statybų techniką?

    „SoftBank“ į Šveicarijos „Gravis Robotics“ investuoja 184 mln. eurų: kas keis statybų techniką?

    Japonijos technologijų investuotoja „SoftBank“ į Šveicarijos robotikos startuolį „Gravis Robotics“ investavo apie 184 mln. eurų. Bendrovė skelbia, kad tai rekordinė A serijos investicija statybų robotikos segmente ir aiškus signalas, jog autonominė sunkioji technika artėja prie masinio pritaikymo.

    „Gravis Robotics“ kuria sprendimus, leidžiančius esamus ekskavatorius ir kitą sunkiąją statybų įrangą paversti autonominėmis mašinomis. Esminė idėja paprasta: ne kurti visiškai naują parką, o modernizuoti jau naudojamą techniką, kad ji galėtų dirbti statybvietėje be vairuotojo kabinoje.

    Bendrovė kilo iš ETH Zurich universiteto ekosistemos ir anksčiau jau buvo pritraukusi apie 21 mln. eurų investiciją 2024 metais lapkritį. Naujas finansavimas, kaip nurodo startuolis, bus skirtas autonominės sunkiosios technikos diegimui tarptautinėse rinkose ir produktų mastelio didinimui realiose statybvietėse.

    Autonominių ekskavatorių kryptis siejama ne tik su produktyvumu, bet ir su darbo jėgos trūkumu bei sauga. Statybų sektoriuje kvalifikuotų operatorių stygius daugelyje šalių auga, o dalį rizikingų užduočių, ypač pavojingose zonose, potencialiai gali perimti automatizuotos sistemos.

    „Gravis Robotics“ pabrėžia, kad jų sprendimas remiasi tiksliais mašinos duomenimis ir fizinių jėgų pojūčius atitinkančiais signalais, kuriuos paprastai vertina operatorius. „Patyrę operatoriai skaito gruntą per subtilų grįžtamąjį ryšį, o mūsų DI tą patį fizinį įėjimą susieja su mašinos telemetrija ir reaguoja mikrosekundžių greičiu“, – sakė „Gravis Robotics“ technologijų vadovas ir vienas įkūrėjų Dominic Jud.

    „SoftBank“ pastaraisiais metais robotiką įvardija kaip vieną svarbiausių augimo krypčių, o autonominė statybų technika šioje strategijoje atrodo ypač praktiška dėl aiškaus ekonominio efekto. Jei sprendimai pasiteisins, statybvietėse gali daugėti pusiau autonominių ar visiškai autonominių mašinų, kurios dirba ilgesnes pamainas, tiksliau vykdo kasimo darbus ir padeda mažinti incidentų riziką.

  • „Monzo“ valdybos pirmininkas Gary Hoffman traukiasi po beveik aštuonerių metų: kas jį pakeis?

    „Monzo“ valdybos pirmininkas Gary Hoffman traukiasi po beveik aštuonerių metų: kas jį pakeis?

    Skaitmeninio banko „Monzo“ valdybos pirmininkas Gary Hoffman nusprendė pasitraukti iš pareigų ir darbą baigs kitą mėnesį. Jis vadovavo valdybai beveik aštuonerius metus, o šis pokytis žymi naują etapą vienam sparčiausiai augusių Jungtinės Karalystės bankų.

    Apie vadovo pasitraukimą pranešta tuo metu, kai bankas ieško ilgalaikio sprendimo valdybos pirmininko pozicijai. Laikinai šias pareigas perims Karen Peacock, „Monzo“ nevykdomoji direktorė, kol bus rastas nuolatinis įpėdinis.

    Kas perima vairą?

    Karen Peacock į „Monzo“ valdybą įsiliejo 2025 metais ir turi patirties technologijų bei finansinių paslaugų sektoriuose. Bankas pabrėžia, kad laikinas paskyrimas užtikrins valdymo tęstinumą, kol vyks atranka dėl nuolatinio valdybos pirmininko.

    Vadovų kaita vyksta jautriame kontekste: per pastaruosius metus „Monzo“ pranešė apie generalinio direktoriaus pokyčius, kai TS Anil buvo pakeistas buvusia „Google“ ir „Standard Chartered“ vadove Diana Layfield. Šis sprendimas, kaip buvo skelbta viešumoje, sukėlė įtampų tarp dalies akcininkų ir valdybos.

    Augimas ir vidinės įtampos

    Gary Hoffman vadovavimo laikotarpiu „Monzo“ reikšmingai išsiplėtė: klientų skaičius, lyginant su laikotarpiu, kai jis pradėjo eiti pareigas, išaugo iki daugiau nei 16 milijonų. Bankas iš vienos pagrindinės programėlės sąskaitos kūrėjo virto plačiau finansines paslaugas siūlančia įstaiga.

    Vis dėlto plėtra dažnai reiškia ir griežtesnį akcininkų dėmesį strategijai, vadovų atrankai bei valdysenos sprendimams. Pastaruoju metu viešumoje aptartos nesutarimų užuominos dėl generalinio direktoriaus pasikeitimo tapo papildomu fonu, kuriame vertinama ir valdybos pirmininko rotacija.

    Sprendimo priežastis

    Pats Gary Hoffman teigia, kad pasitraukimas yra jo asmeninis sprendimas, susijęs su noru daugiau laiko skirti šeimai ir asmeniniams prioritetams. Jis taip pat nurodė, kad yra sėkmingai įveikęs kelerius metus trukusį prostatos vėžio gydymą.

    „Buvęs pirmininku beveik aštuonerius metus, išeinu su didžiuliu pasididžiavimu, žinodamas, kad komanda sukūrė vieną iš pirmaujančių Jungtinės Karalystės bankų, sujungusį technologijas ir bankininkystę“, – sakė Gary Hoffman.

    „Kai Gary prisijungė prie „Monzo“, turėjome 1,6 milijono klientų ir misiją. Šiandien esame dešimt kartų didesni, turime 16 milijonų klientų ir produktus, apimančius beveik visas jų finansinio gyvenimo sritis“, – teigė Karen Peacock.

    Artimiausiais mėnesiais dėmesys kryps į tai, kaip „Monzo“ pasirinks nuolatinį valdybos pirmininką ir ar vadovų komandos pokyčiai stabilizuos santykius su akcininkais. Bankui tai svarbu ir dėl ambicijų augti Jungtinėje Karalystėje bei Europoje, kur konkurencija tarp skaitmeninių bankų ir tradicinių rinkos žaidėjų tik stiprėja.

  • JK ministrų telefonai rasti internete po premjero susirašinėjimo apgaulės: auga saugumo rizika

    JK ministrų telefonai rasti internete po premjero susirašinėjimo apgaulės: auga saugumo rizika

    Jungtinėje Karalystėje kilęs skandalas dėl viešai internete aptiktų kelių ministrų asmeninių mobiliųjų telefonų numerių dar labiau išryškino, kiek pažeidžiami gali būti aukščiausio lygio politikų ryšiai. Žiniasklaidai patikrinus dalį Vyriausybės narių kontaktų, paaiškėjo, kad bent trijų ministrų numeriai buvo randami viešuose šaltiniuose šalia jų vardų ir pavardžių.

    Ši istorija iškilo netrukus po to, kai paaiškėjo, jog ministras pirmininkas Andy Burnhamas įsivėlė į susirašinėjimą su apgaviku. Pastarasis esą apsimetė aukšto rango JAV pareigūne Susie Wiles ir kurį laiką palaikė pokalbį, kol premjeras suabejojo kontakto autentiškumu ir bendravimą nutraukė.

    Kaip sureaguota į nutekėjimą

    Ministrai, kurių numeriai buvo aptikti, viešai situacijos iš esmės nekomentavo. Tačiau po publikacijų dalis informacijos jau buvo pašalinta, o pareigūnai ėmėsi veiksmų, kad būtų ištrinti ir likę kontaktai, kuriuos dar buvo galima rasti internete.

    Vyriausybės atstovas pabrėžė, kad valstybė turi procedūras, skirtas jautrios informacijos apsaugai. Vis dėlto praktikoje riziką didina tai, kad politikai, ypač atsakingi už nacionalinį saugumą, neretai naudoja ir asmeninius įrenginius, o jų numeriai per daugelį metų gali atsidurti viešuose registruose, senose publikacijose ar nutekintuose duomenų rinkiniuose.

    Kodėl tai pavojinga dabar

    Kibernetinio saugumo ekspertai atkreipia dėmesį, kad vien numerio paviešinimas nebūtinai reiškia tiesioginį įsilaužimą, tačiau atveria kelią socialinei inžinerijai. Turėdami tikslų numerį, nusikaltėliai gali bandyti imituoti skambučius, siųsti apgaulingas žinutes, perimti paskyras per SIM keitimo schemas ar išgauti konfidencialią informaciją, apsimesdami kolegomis ir partneriais.

    Royal United Services Institute tyrėja Prerana Joshi įspėjo, kad aukščiausio lygio politikų numeriai viešoje erdvėje suteikia papildomų galimybių priešiškiems veikėjams, ypač kai tarptautinėje aplinkoje fiksuojamas padidėjęs grėsmių lygis. Jos teigimu, tokie numeriai gali būti klastojami, o tai palengvina tikslines atakas prieš kitus pareigūnus ir institucijas.

    Kas keičiasi, kai įsijungia DI

    Pastaraisiais metais sukčiavimo schemos tapo įtikinamesnės dėl sparčiai plintančių DI įrankių. Jais galima generuoti įtikinamus tekstus, imituoti rašymo stilių ar net klonuoti balsą, todėl net patyrusiems adresatams tampa sunkiau greitai atskirti, ar skambutis ar žinutė yra tikra.

    Buvęs gynybos sekretorius Benas Wallaceas, pats anksčiau tapęs apsimetėlių taikiniu, pabrėžė, kad tokie atvejai rodo nuolatinį oponentų bandymą ieškoti silpnų vietų oficialioje komunikacijoje. Jo vertinimu, technologijoms tobulėjant, panašios situacijos kartosis vis dažniau.

    Diskusiją kursto ir politinis aspektas: kiek premjeras turėtų išlikti lengvai pasiekiamas, o kiek ryšius privalo filtruoti saugumo komanda. Dalies buvusių pareigūnų teigimu, paprasčiausia taisyklė tokiose situacijose yra įprotis visus netikėtus kontaktus patikrinti per oficialius kanalus, kol pokalbis neperaugo į informaciją, kuri gali tapti jautri ar net kompromituojanti.

    Kol kas neaišku, ar ministras pirmininkas keis savo telefono numerį, tačiau atvejis jau tapo signalu, kad net ir formaliai nedidelės detalės, tokios kaip internete likęs kontaktas, gali virsti realia nacionalinio saugumo rizika.

    „Jeigu kyla bent menkiausia abejonė, žinutės siuntėją reikia patikrinti oficialiais kanalais, o ne tęsti pokalbį iš įpročio“, – sakė vienas su situacija susipažinęs buvęs nacionalinio saugumo patarėjas.

  • JAV baigia milžiną lėktuvnešį: USS John F. Kennedy grįžo po bandymų – kas jame naujo?

    JAV baigia milžiną lėktuvnešį: USS John F. Kennedy grįžo po bandymų – kas jame naujo?

    JAV laivų statybos grupė „Huntington Ingalls Industries“ pranešė, kad jos valdoma „Newport News Shipbuilding“ baigė lėktuvnešio USS John F. Kennedy (CVN 79) priėmimo bandymus jūroje. Laivas po kelių savaičių testų grįžo į doką, kur toliau vertinamos svarbiausios sistemos ir įranga prieš perdavimą kariniam jūrų laivynui.

    USS John F. Kennedy yra antrasis Gerald R. Ford klasės branduolinis lėktuvnešis, kuriuo JAV siekia atnaujinti pagrindinę smogiamąją galią jūroje. Šios klasės flagmanas USS Gerald R. Ford (CVN 78) jau yra tarnyboje, o naujesni laivai kuriami remiantis pirmojo eksploatacijos pamokomis.

    Lėktuvnešiai laikomi vienais didžiausių ir sudėtingiausių karo laivų pasaulyje: jų ilgis siekia apie 337 metrus, o vandentalpa – apie 100 000 tonų. Tokie laivai yra tarsi plaukiojantis miestas, galintis sutalpinti iki maždaug 4 500 įgulos narių ir aviacijos grupę, kuri lemia smūgio nuotolį bei operacijų tempą.

    JAV karinis jūrų laivynas šį lėktuvnešį užsakė 2013 metais, statybos prasidėjo 2015 metais, o laivas buvo nuleistas į vandenį 2019 metais. Pirminis planas numatė perdavimą 2022 metais, tačiau dėl tvarkaraščio slinkimo ir papildomų darbų terminas buvo keičiamas, o bandymai jūroje intensyviau prasidėjo 2026 metų vasario mėnesį.

    Pasak „Newport News Shipbuilding“ atstovų, sėkmingai įvykdyta bandymų jūroje programa yra vienas svarbiausių etapų prieš pirminę laivo akceptaciją. Įmonė pabrėžia, kad tokio masto platformos parengimas tarnybai reikalauja tūkstančių specialistų darbo ir nuoseklių patikrų, kurios apima tiek energetiką, tiek valdymo, tiek skrydžių denio infrastruktūrą.

    „Ši bandymų jūroje serija parodo, ką reiškia tūkstančių žmonių darbas visoje šalyje, parengiant CVN 79 prisijungti prie laivyno“, – sakė „Newport News Shipbuilding“ viceprezidentas Derekas Murphy.

    Vienas ryškiausių USS John F. Kennedy skirtumų, lyginant su pirmuoju klasės laivu, siejamas su jutiklių ir oro erdvės stebėjimo sprendimais. Nurodoma, kad šiame laive diegiamas AN/SPY-6(V)3 radaras, siejamas su „Raytheon“ EASR šeima, kuri turi pakeisti ankstesnį dviejų dažnių radarą, kėlusį eksploatacinių iššūkių.

    Ford klasė kuriama taip, kad ilgainiui pakeistų Nimitz klasės lėktuvnešius, o modernizacija apima ne tik radarus. Šio tipo laivuose diegiamos naujos kartos elektromagnetinės katapultos, pažangesnės stabdymo sistemos, optimizuotos įgulos darbo vietos ir energijos generavimo rezervai, kurie svarbūs tiek moderniai elektronikai, tiek ateities ginklų sistemoms.

    JAV karinis jūrų laivynas planuoja turėti visą Ford klasės flotilę. Šiuo metu dar statomi du laivai – USS Enterprise (CVN 80) ir USS Doris Miller (CVN 81), kurie taip pat konstruojami „Newport News Shipbuilding“ gamykloje, vienoje svarbiausių JAV karinių laivų statybos aikštelių.

    Artimiausias USS John F. Kennedy kelio etapas – formalūs priėmimo sprendimai ir baigiamieji darbai, lemsiantys, kada laivas galės pradėti pilnavertę tarnybą. JAV laivynui tai ne tik naujas korpusas, bet ir bandymas paspartinti operacijų tempą, sumažinti eksploatacijos kaštus ir kartu išlaikyti strateginį pranašumą regionuose, kur jūrų galia tampa vis svarbesnė.