CP v2

Category: Technologijos

  • Ukraina pristatė FP-5 Flamingo: žada pranokti „Tomahawk“ ir smogti už 3 000 km

    Ukraina pristatė FP-5 Flamingo: žada pranokti „Tomahawk“ ir smogti už 3 000 km

    Ukrainoje sukurta sparnuotoji raketa FP-5 Flamingo viešai pristatoma kaip ginklas, kuris pagal deklaruojamą nuotolį ir kovinę galvutę esą lenkia amerikietišką „Tomahawk“. Kūrėja įvardijama Kyjivo bendrovė „Fire Point“, o žadami skaičiai skamba įspūdingai.

    Gamintojo teigimu, FP-5 Flamingo galėtų pasiekti maždaug 3 000 kilometrų nuotolį, nešdama apie 1 150 kilogramų kovinį užtaisą. Palyginimui, viešai nurodomi „Tomahawk“ rodikliai dažniausiai siejami su kelis kartus lengvesne galvute ir mažesniu arba panašiu nuotoliu, priklausomai nuo versijos.

    Kas žinoma apie FP-5 Flamingo

    Skelbiama, kad FP-5 Flamingo yra nuo antžeminės paleidimo sistemos leidžiama sparnuotoji raketa, kurios ilgis gali siekti apie 12–14 metrų. Sparnų mojis, anot kūrėjų, yra apie 6 metrus, o startinė masė gali artėti prie 6 tonų.

    Nurodoma, kad raketą varo reaktyvinis variklis AI-25TL, papildomai naudojant kietojo kuro startinį greitintuvą. Maksimalus greitis įvardijamas apie 950 kilometrų per valandą, o kruizinis – apie 850–900 kilometrų per valandą.

    Taip pat skelbiama preliminari vieneto kaina, kuri esą sudarytų apie 560 000 eurų. Vis dėlto tokie skaičiai viešai nebuvo patvirtinti nepriklausomais pirkimų ar tiekimo dokumentais, todėl vertintini atsargiai.

    Palyginimas su „Tomahawk“ kelia klausimų

    Nors „galingesnės už „Tomahawk““ antraštės remiasi nuotolio ir galvutės mase, analitikai pabrėžia, kad tai dar neparodo visos sistemos brandos. „Tomahawk“ šeima vystoma dešimtmečius, o jos vertė slypi ne vien kovinėje dalyje, bet ir navigacijos, ryšio, atsparumo trikdymui bei misijos lankstumo sprendimuose.

    Skelbiama, kad FP-5 Flamingo navigacijai naudoja palydovinę GPS ar GNSS sistemą su inertine atsargine grandimi, o deklaruojamas tikslumas palankiomis sąlygomis gali siekti apie 14 metrų. Karo sąlygomis, ypač intensyviai taikant elektroninį trikdymą, realus tikslumas ir patikimumas gali reikšmingai skirtis.

    Diskutuojama ir dėl kovinės galvutės pobūdžio: viešumoje aptarti vaizdai leidžia spėti, kad galėjo būti pritaikyta aviacijos bomba, o ne specialiai sparnuotajai raketai sukurta galvutė. Tokiu atveju didesnė masė nebūtinai tiesiogiai reiškia proporcingai didesnį sprogstamąjį poveikį.

    Kodėl tai svarbu Ukrainai

    Net jei dalis rodiklių išlieka nepatikrinti, Ukrainai strategiškai svarbus pats faktas, kad kuriamas vietinis ilgo nuotolio ginklas. Tai mažina priklausomybę nuo partnerių sprendimų, leidimų ir tiekimo eilių, ypač kalbant apie smūgius toli už fronto linijos.

    Viešojoje erdvėje FP-5 Flamingo siejamas su 2025 metų rugpjūčio pabaigos ataka okupuotame Kryme, o vėliau raketa minima ir platesniame smūgių į karinės pramonės objektus kontekste. Tačiau atskirų epizodų detalės ne visada pateikiamos su įrodymais, todėl dalį teiginių reikia vertinti kaip karo meto informacinę komunikaciją.

    „Tai veiksmingiausia raketa, kurią turime“, – yra sakęs Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

    Ilgesnio nuotolio ir sunkesnės kovinės galvutės derinys teoriškai leistų smogti strateginiams taikiniams gilumoje. Tačiau realią tokio ginklo vertę lemia ne vien deklaracijos, o gamybos mastas, patikimumas kovinėmis sąlygomis ir gebėjimas įveikti oro gynybą.

  • Rusų „Shahed“ dronai užsiaugino ūsus: ekspertai paaiškino, kokią mirtiną spąstą ruošia

    Rusų „Shahed“ dronai užsiaugino ūsus: ekspertai paaiškino, kokią mirtiną spąstą ruošia

    Ukrainoje pasirodė vaizdo įrašas, kuriame matyti Rusijos naudojamas „Shahed“ tipo smogiamasis dronas su neįprasta modifikacija: iš priekio kyšo keli metaliniai strypai, primenantys ūsus. Ukrainos savanoris ir aktyvistas Serhijus Sternenka įspėjo, kad tokia konstrukcija gali būti skirta atakoms prieš elektros perdavimo linijas.

    Jo vertinimu, metaliniai strypai gali padėti dronui detonuoti kovinę galvutę vos palietus laidą ar kitą ploną kliūtį. Tokie taikiniai kaip aukštos įtampos linijos paprastai yra sudėtingi įprastiems smūginiams sprogdikliams, kurie efektyviausiai suveikia atsitrenkus į kietą paviršių.

    Ukrainos dronų ir elektroninės kovos specialistas Serhijus Beskrestnovas, žinomas slapyvardžiu „Flash“, pateikė paprastesnį paaiškinimą. Pasak jo, tai greičiausiai nėra joks pažangus taikymo ar navigacijos elementas, o mechaninis detonatorius.

    „Viduje esą yra metalinis vamzdelis ir strypas: kliūčiai palietus konstrukciją, užsidaro elektros grandinė ir suveikia kovinė galvutė, net jei nebuvo stipraus smūgio“, – sakė Serhijus Beskrestnovas.

    Toks sprendimas, anot jo, logiškas būtent prieš energijos infrastruktūrą. Dronui užkliuvus už laido ar atramos konstrukcijos, įprastas sprogdiklis gali nesuveikti, o aparatas gali tiesiog nuslysti, perskristi arba nukristi nepadarydamas kritinės žalos.

    „Flash“ taip pat atkreipė dėmesį į dar vieną kryptį, rodančią didėjantį dėmesį infrastruktūros ardymui. Jis teigė, kad Rusijos pajėgos rugsėjo 30 dieną pirmą kartą galėjo panaudoti reaktyviniu varikliu varomą droną su specializuota KRSN tipo kovine galvute, skirta ardyti plienines konstrukcijas.

    Pasak jo, tokio tipo užtaisas suformuotas taip, kad sprogimo energija būtų koncentruojama į pjovimą, o ne į kuo platesnę sprogimo bangą. Tai ypač pavojinga objektams, kurių silpnoji vieta yra metalo elementai, pavyzdžiui, aukštos įtampos linijų atramos ar tiltų konstrukcinės dalys.

    Šie pranešimai sutampa su viešai skelbiamu Ukrainos institucijų ir tarptautinių organizacijų vertinimu, kad Rusija ir toliau siekia paveikti Ukrainos energetikos sistemą, ypač šaltuoju sezonu. Dronai šiai taktikai tinka dėl masinio naudojimo, o taikinių spektras plečiamas nuo transformatorių ir pastočių iki smulkesnių, bet strategiškai svarbių elementų.

    Ekspertų vertinimu, smūgiai į perdavimo linijas ir atramas gali sukelti grandinines pasekmes: atsijungimus, apkrovų perskirstymą, remonto brigadų apkrovą ir ilgesnį tinklo nestabilumą. Kuo tikslesnės ir labiau pritaikytos dronų kovinės galvutės, tuo sunkiau gynybai užkirsti kelią ne pavieniams incidentams, o sisteminiam elektros tiekimo trikdymui.

  • Įsilaužta į „FELG Dent“: galėjo nutekėti apie 2 mln. pacientų duomenų – aiškėja detalės

    Įsilaužta į „FELG Dent“: galėjo nutekėti apie 2 mln. pacientų duomenų – aiškėja detalės

    Kibernetinio saugumo ekspertai pranešė apie incidentą, susijusį su odontologijos kabinetams skirta sistema „FELG Dent“. Asmenys, prisistatę įsilaužimo autoriais, teigia gavę prieigą prie didelio kiekio pacientų įrašų, tačiau dalis šių pareiškimų kol kas nėra nepriklausomai patvirtinti.

    „FELG Software“ patvirtino patį incidentą ir nurodė, kad šiuo metu tęsia žurnalų bei sistemų analizę. Įmonė pabrėžia, jog dar negali tiksliai įvardyti nei nukentėjusių asmenų skaičiaus, nei konkretaus atskleistos informacijos masto.

    Kas galėjo patekti į įsilaužėlių rankas?

    Įsilaužimu besigiriantys asmenys tvirtina, kad tarp galimai gautų duomenų yra pacientų vardai, pavardės, asmens identifikavimo numeriai, adresai ir telefonų numeriai. Taip pat minima informacija apie odontologijos kabinetus ir su paslaugomis susiję įrašai.

    Be to, jų teigimu, galėjo būti pasiekta su e. receptais ir vizitų dokumentacija susijusi informacija, nedarbingumo pažymėjimų duomenys, taip pat sistemoje laikyti failai ir vaizdai. Kibernetinio saugumo specialistai atkreipia dėmesį, kad tokie pareiškimai turi būti vertinami atsargiai, kol nėra oficialaus techninio patvirtinimo.

    „Pagal pirminius vertinimus incidentas galėjo apimti apie 2 mln. pacientų įrašų“, – sakė „FELG Software“ vadovas Grzegorzas Stawarzas.

    Skaičiai keitėsi, o versijos skiriasi

    Pradinėje komunikacijoje įsilaužėliai minėjo didesnius skaičius, tačiau vėliau dalį jų pakoregavo. „FELG Software“ suabejojo teiginiais apie tariamai itin didelį darbuotojų įrašų kiekį, todėl vėliau įsilaužėlių pateikiami skaičiai buvo sumažinti, aiškinant tai pasikartojančiais įrašais.

    Tokia dinamika, anot ekspertų, yra vienas signalų, kad incidento mastą būtina nustatyti remiantis sistemų žurnalais ir skaitmeninės kriminalistikos duomenimis, o ne vien išpuolį vykdančių asmenų pareiškimais.

    Minima spraga ir atliekamas tyrimas

    Vėlesniuose pareiškimuose įsilaužėliai teigė išnaudoję IDOR tipo spragą, kai, manipuliuojant identifikatoriais, galima pasiekti kitus įrašus be tinkamos autorizacijos. Taip pat buvo minimas galimas patekimo taškas per demonstracinę paskyrą, tačiau „FELG Software“ šių detalių viešai nepatvirtino.

    Įmonė pranešė, kad vykdo informacinį ir kriminalistinį tyrimą kartu su išoriniais specialistais. Taip pat nurodyta, kad apie galimą nusikalstamą veiką informuota prokuratūra ir susisiekta su duomenų apsaugos institucija.

    „FELG Dent“ yra odontologijos kabinetams skirta programinė įranga, kuria, įmonės duomenimis, naudojasi apie 16 000 kabinetų. „FELG Software“ teigia, kad po analizės planuoja tiksliai įvardyti, kurių klientų duomenys buvo paveikti, ir pateikti rekomendacijas dėl tolesnių veiksmų, įskaitant pacientų informavimą.

    Duomenų apsaugos ekspertai primena, kad tokiais atvejais žmonėms ypač svarbu stebėti įtartinus skambučius ir žinutes, neskubėti teikti papildomos informacijos, o kilus įtarimams dėl tapatybės vagystės kreiptis į atsakingas institucijas bei paslaugų teikėjus.

  • Karšta tiesa apie airfryer: ar jis tikrai ryja mažiau elektros nei orkaitė?

    Karšta tiesa apie airfryer: ar jis tikrai ryja mažiau elektros nei orkaitė?

    Karšto oro gruzdintuvės, dažnai vadinamos airfryer, pastaraisiais metais tapo vienu populiariausių virtuvės prietaisų. Vienas svarbiausių argumentų jas renkantis – mažesnės elektros sąnaudos nei naudojant įprastą orkaitę. Tačiau realybėje viską lemia ne vien galia, o tai, kiek laiko prietaisas veikia ir kokį kiekį maisto gaminate.

    Daugumos rinkoje esančių airfryer galia siekia apie 1 400–1 800 vatų. Elektros sąnaudos skaičiuojamos paprastai: galia kilovatais dauginama iš veikimo laiko valandomis. Pavyzdžiui, 1,5 kilovato prietaisas, veikdamas 20 minučių, sunaudoja apie 0,5 kilovatvalandės, o per 30 minučių – apie 0,75 kilovatvalandės.

    Kiek tai kainuoja pinigais, priklauso nuo konkretaus tarifo ir papildomų dedamųjų, tačiau principas aiškus: trumpas, greitas kepimas dažnai atsieina pigiau. Būtent čia airfryer turi pranašumą, nes jam nereikia ilgai įkaitinti didelės ertmės, o karštas oras cirkuliuoja intensyviai ir greitai pasiekia reikiamą temperatūrą.

    Kodėl orkaitė dažnai pralaimi?

    Įprasta orkaitė dažnai būna gerokai galingesnė, o svarbiausia – pradžioje sunaudoja nemažai energijos įkaitinimui. Įkaista ne tik oras, bet ir sienelės, skardos, grotelės, todėl vien dėl pasiruošimo ciklo mažai porcijai energijos sąnaudos gali būti neproporcingai didelės.

    Dėl to dviem bandelėms, nedideliam daržovių kiekiui, keliems vištienos gabalėliams ar greitam užkandžiui airfryer neretai būna racionalesnis pasirinkimas. Praktikoje tai reiškia trumpesnį veikimo laiką ir mažesnį energijos praradimą, palyginti su didele orkaite.

    Ekspertai airfryer dažnai apibūdina kaip mažą konvekcinę orkaitę, kuri ypač pasiteisina vienam ar dviem žmonėms. Nepriklausomi bandymai taip pat rodo, kad tam tikrais scenarijais jis gali būti kelis kartus pigesnis, nors svarbi riba išlieka talpa.

    Kada airfryer nebėra pigiausias?

    Didžiausias airfryer trūkumas – ribota kepimo kamera. Jei gaminate šeimai arba kepate didesnius patiekalus, neretai tenka prietaisą jungti kelis kartus, o tuomet sutaupymas tirpsta. Tokiais atvejais orkaitė, ypač kepant keliuose lygiuose, gali panaudoti energiją efektyviau.

    Taip pat verta prisiminti dažną klaidą: vien galia dar neparodo, kiek kainuos gaminimas. Svarbiausia yra faktiškai sunaudota energija, tai yra galia padauginta iš laiko. Todėl prietaisas su didesne galia, bet trumpu darbo ciklu, gali kainuoti mažiau nei mažesnės galios įrenginys, veikiantis ilgai.

    Šiuolaikinės orkaitės, ypač naudojamos su karšto oro cirkuliacija, gali būti gana efektyvios, kai kepama didelė porcija. Dėl to teiginys, kad airfryer visada pigesnis, nėra tikslus: kasdieniams greitiems ir mažiems patiekalams jis dažniausiai laimi, tačiau dideliems kepiniams ar kelių patiekalų ruošai pranašumas gali persikelti į orkaitės pusę.

  • „Energylandia“ stato pirmą tokį atrakcioną Lenkijoje: nauji kadrai kaitina kalbas apie rekordą

    „Energylandia“ stato pirmą tokį atrakcioną Lenkijoje: nauji kadrai kaitina kalbas apie rekordą

    Pramogų parkas „Energylandia“ Zatore skelbia apie dar vieną plėtros etapą, o statybų aikštelėje jau matomas ryškus lūžis: naujojo amerikietiškojo kalnelio konstrukcija pasiekė maksimalų aukštį. Parkas pastaraisiais metais nuosekliai investuoja į didelio masto atrakcijas, siekdamas išlaikyti vieną stipriausių pozicijų regione.

    Entuziastų ir specializuotų duomenų bazių stebėjimai rodo, kad kuriama trasa gali tapti pirmuoju wing tipo kalneliu Lenkijoje. Šio tipo plieniniuose kalneliuose keleiviai sėdi sėdynėse, išdėstytose į šonus nuo bėgio, todėl pojūtis būna intensyvesnis, nes viršuje ir apačioje lieka daugiau atviros erdvės.

    Pastarosiomis savaitėmis užfiksuota, kad sumontuota aukščiausia atrakcijos atrama ir pradėta kelti trasos elementus į jos viršų. Viešai matomuose vaizduose trasa yra violetinės spalvos, o atramos parinktos rudesnio atspalvio, kas leidžia spėti apie planuojamą teminį apipavidalinimą.

    Nauja atrakcija statoma greta jau gerai žinomų parko kalnelių „Zadra“ ir „Abyssus“, o teritorija pamažu įgauna dekoracijų kontūrus. Dar anksčiau buvo matyti, kad aplink būsimos trasos zoną atsirado dirbtinių uolų ir kiti scenografijos elementai, būdingi šiuolaikiniams pramogų parkams.

    Wing tipo kalnelių koncepcija plačiau išpopuliarėjo Europoje praėjusio dešimtmečio pradžioje, kai rinkoje įsitvirtino didieji gamintojai, o parkai ėmė konkuruoti ne vien greičiu, bet ir unikaliu pojūčiu bei maršruto dizainu. Vienas žinomiausių pavyzdžių Europoje yra „Fēnix“ Nyderlandų parke Toverland, kurio aukštis siekia apie 40 metrų.

    Neoficialiose diskusijose apie „Energylandia“ statinį kalbama vis drąsiau: pagal nuotraukų ir vaizdo įrašų analizę kai kurie gerbėjai spėja, kad naujasis kalnelis galėtų siekti net iki 60 metrų aukštį. Tačiau tokios prielaidos kol kas nėra patvirtintos, todėl rekordų tema išlieka spekuliacijų lygyje.

    Tarptautinėje duomenų bazėje RCDB jau atsirado įrašas apie „Energylandia“ statomą projektą, kuriame jis apibūdinamas kaip wing tipo kalnelis, o gamintoju nurodoma Bolliger & Mabillard. Vis dėlto pats parkas oficialių detalių apie pavadinimą, parametrus ar tikslią atidarymo datą kol kas nepateikė.

    Pagal šiuo metu viešai aptariamas prognozes atidarymas siejamas su 2027 metų antruoju ketvirčiu. Jei planai pasitvirtins, tai būtų vienas ryškiausių naujų projektų Lenkijos pramogų parkų rinkoje, kuri pastaraisiais metais sparčiai auga ir vis dažniau taikosi į turistus iš kaimyninių šalių.

  • Seulas parodė retą Hyunmoo-V startą: šis 36 tonų ginklas vadinamas galingiausiu nebranduoliniu

    Seulas parodė retą Hyunmoo-V startą: šis 36 tonų ginklas vadinamas galingiausiu nebranduoliniu

    Pietų Korėja paviešino retą balistinės raketos „Hyunmoo-V“ bandomojo starto vaizdo įrašą. Medžiaga buvo parodyta oficialios transliacijos metu, minint Ginkluotųjų pajėgų dieną, ir tapo aiškiu signalu apie Seulo siekį demonstruoti strategines atgrasymo galimybes.

    Apie „Hyunmoo-V“ viešojoje erdvėje kalbama jau kelerius metus, o 2023 metais Pietų Korėjos pareigūnai skelbė, kad bandymai buvo sėkmingi ir kūrimo etapas užbaigtas. Taip pat buvo nurodyta, kad nuo 2024 metų pabaigos „Hanwha Aerospace“ turėtų pradėti masinę gamybą, planuojant iki 70 vienetų per metus pajėgumą.

    Kam skirta „Hyunmoo-V“

    Ši sistema kuriama kaip konvencinis atsakas į požeminių objektų keliamą grėsmę regione. Pietų Korėjos vertinimu, Šiaurės Korėja yra sukūrusi platų požeminių tunelių ir slėptuvių tinklą, kuriame gali būti saugoma, transportuojama ar ruošiama panaudoti strateginė ginkluotė.

    „Hyunmoo-V“ dažniausiai apibūdinama kaip ginklas, skirtas smogti giliai įtvirtintiems taikiniams, pavyzdžiui, vadavietėms, bunkeriams ar raketų infrastruktūrai. Karo ekspertai tokio tipo ginklus priskiria vadinamajai counterforce logikai, kai akcentuojamas gebėjimas neutralizuoti priešo kritinę infrastruktūrą konflikto pradžioje.

    Reto įrašo detalės

    Paviešintame vaizdo įraše matyti vadinamasis šaltasis startas, kai raketa pirmiausia išstumiama iš konteinerio, o variklis įjungiamas tik jai palikus paleidimo įrenginį. Toks sprendimas paprastai taikomas siekiant sumažinti riziką mobiliajai paleidimo platformai ir padidinti sistemos patikimumą.

    Įraše taip pat fiksuojamas apsauginių elementų atsiskyrimas, kietojo kuro variklio užsidegimas, stabilizatorių išskleidimas ir skrydis balistine trajektorija. Tokie fragmentai gynybos komunikacijoje dažnai naudojami kaip techninių galimybių patvirtinimas ir psichologinio atgrasymo priemonė.

    Ką žinoma apie parametrus

    Skelbiama, kad „Hyunmoo-V“ masė siekia apie 36 tonas, o kovinė galvutė gali sverti 8–9 tonas, todėl ji priskiriama prie sunkiausių konvencinių balistinių sprendimų. Nurodoma, kad sistema projektuojama prasiskverbti į stipriai įtvirtintus požeminius objektus ir naikinti struktūras, esančias daugiau kaip 100 metrų gylyje.

    Viešai minimuose vertinimuose teigiama, kad galutiniame skrydžio etape greitis gali artėti prie 10 Mach, o minimalus nuotolis siekia apie 300 kilometrų. Maksimalus nuotolis, priklausomai nuo kovinės dalies masės, siejamas su iki 3 000 kilometrų riba, tačiau tokie skaičiai paprastai priklauso nuo konfigūracijos ir operacinių apribojimų.

    Pats vaizdo įrašo paviešinimas atspindi platesnę tendenciją, kai valstybės vis dažniau rodo ginkluotės bandymus ne tik vidaus auditorijai, bet ir kaip strateginę žinutę regiono oponentams. Korėjos pusiasalyje tai ypač jautru dėl nuolatinės eskalacijos rizikos ir periodiškai intensyvėjančių raketinių bandymų.

  • NASA atvirai apie „Boeing“ Starliner ateitį: po fiasko įgula gali grįžti tik 2028 metais

    NASA atvirai apie „Boeing“ Starliner ateitį: po fiasko įgula gali grįžti tik 2028 metais

    NASA toliau neatsisako „Boeing“ sukurto pilotuojamo erdvėlaivio „Starliner“, nors pirmoji bandomoji įgulos misija sukėlė rimtų klausimų dėl patikimumo. Agentūra teigia, kad programos tikslas išlieka tas pats – turėti dvi nepriklausomas JAV įgulos transporto sistemas skrydžiams į Tarptautinę kosminę stotį.

    „SpaceX“ kapsulė „Crew Dragon“ įgulas į TKS skraidina reguliariai, o „Starliner“ kelias buvo gerokai sudėtingesnis. Po 2024 metų įgulos bandomojo skrydžio NASA ir „Boeing“ vykdė išsamų incidentų vertinimą bei pradėjo techninių pakeitimų paketą, skirtą sumažinti pasikartojančių gedimų riziką.

    Kas nutiko per CFT misiją?

    Per įgulos bandomąją misiją CFT buvo fiksuojami helio nuotėkiai, o vienas iš aptariamų veiksnių siejamas su vožtuvų darbu ir medžiagų savybių pokyčiais kontaktuojant su oksidatoriumi. Helis tokiose sistemose naudojamas, pavyzdžiui, slėgio palaikymui, todėl net ir nedideli nuokrypiai vertinami labai atsargiai.

    NASA ir „Boeing“ viešai nurodė, kad korekcijos apėmė tiek komponentų parinkimą, tiek sandarinimo sprendimus, kai kuriais atvejais koreguojant detalių tolerancijas. Tikslas yra padidinti sistemos atsparumą ilgesniems skrydžio profiliams ir sumažinti jautrumą eksploatacinėms apkrovoms.

    „Supratome, kad turime rinktis sandariklius iš viršutinės tolerancijų ribos, o „Boeing“ jau įdiegė šiuos pakeitimus „Starliner-1“ aparate“, – sakė NASA atstovė Dana Weigel.

    Kada vėl skris žmonės?

    Nors techniniai patobulinimai jau įvardijami kaip įgyvendinti, greito sugrįžimo į pilotuojamus skrydžius NASA nežada. Agentūros vertinimu, kitas „Starliner“ skrydis su įgula realiausiai galėtų įvykti ne anksčiau kaip 2028 metais, nes iki tol numatomi papildomi bandymai, sertifikavimo darbai ir saugos analizė.

    NASA akcentuoja, kad pilotuojamuose skrydžiuose tolerancija neapibrėžtumui yra minimali, todėl sprendimai bus priimami tik po įrodymų, kad gedimų grandinė suvaldyta. Taip pat viešojoje erdvėje minima ir galimybė, kad programai gali reikėti pokyčių ne tik kapsulėje, bet ir jos paleidimo architektūroje, įskaitant nešėją.

    Kodėl NASA vis tiek laiko „Starliner“?

    Dviejų tiekėjų modelis NASA yra strategiškai svarbus: jis mažina priklausomybę nuo vieno sprendimo, suteikia daugiau lankstumo planuojant įgulos rotacijas ir riboja riziką, jei viena sistema laikinai negali skristi. Tai ypač aktualu, kai TKS eksploatavimo grafikai ir tarptautiniai įsipareigojimai reikalauja stabilaus skrydžių ritmo.

    Po CFT misijos astronautai Barry Wilmore ir Sunita Williams TKS praleido gerokai ilgiau, nei planuota, o kapsulė į Žemę buvo grąžinta be įgulos. NASA pabrėžė, kad tokie sprendimai priimami pirmiausia remiantis sauga, net jei tai reiškia ilgus programos grafiko pakeitimus ir papildomas patikras.

  • Ukraina pristatė ilgąjį „Neptūną“: teigiama, kad siekia iki 1 000 km ir lenkia „Harpoon“

    Ukraina pristatė ilgąjį „Neptūną“: teigiama, kad siekia iki 1 000 km ir lenkia „Harpoon“

    Ukraina viešai pristatė naują sparnuotosios raketos „Neptūnas“ modifikaciją, vadinamą R-360L Long Neptune. Kyjivas teigia, kad tai vietinės gamybos ginklas, skirtas smūgiams į taikinius sausumoje, todėl jo panaudojimas nepriklauso nuo sąjungininkų politinių apribojimų.

    Ukrainos pusės skelbiamais duomenimis, raketos nuotolis gali siekti iki 1 000 kilometrų, o kovinė galvutė sverti apie 260 kilogramų. Toks derinys, jei parametrai pasitvirtintų praktikoje, reikštų gebėjimą smogti ne tik taikiniams prie fronto linijos, bet ir gerokai giliau priešo užnugaryje.

    Ukrainos žiniasklaidoje šis ginklas dažnai lyginamas su amerikietiška priešlaivine raketa „Harpoon“, kuri ilgus metus laikyta vakarietišku standartu savo klasėje. Skirtingų „Harpoon“ versijų nuotolis paprastai įvardijamas maždaug 120–220 kilometrų ribose, o kovinės galvutės masė siekia apie 220 kilogramų, todėl Ukrainos teigiami „Long Neptune“ skaičiai atrodo įspūdingai.

    Kam skirtas „Long Neptune“

    Skirtingai nei ankstesnė „Neptūno“ šeimos priešlaivinė paskirtis, R-360L pozicionuojamas kaip priemonė smūgiams į stacionarius sausumos objektus. Tarp potencialių taikinių įvardijami aerodromai, logistikos mazgai, amunicijos sandėliai, uostų infrastruktūra ir kiti objektai, kurių praradimas mažintų Rusijos galimybes tęsti intensyvius veiksmus.

    Skelbiama, kad raketa gali būti leidžiama iš antžeminės paleidimo platformos ir naudoja reaktyvinį variklį. Taip pat viešai aptariama galimybė taikyti atsarginius navigacijos sprendimus, kai palydovinis signalas slopinamas, nors konkrečių techninių detalių Ukraina paprastai neviešina dėl saugumo.

    Kodėl svarbus vietinis sprendimas

    Politinis šio ginklo aspektas Kyjivui ne mažiau svarbus nei techninis. Vakarietiškų sistemų naudojimas dažnai susijęs su tiekėjų nustatomomis sąlygomis, o vietinės gamybos raketos leidžia Ukrainai greičiau priimti sprendimus dėl taikinių ir operacijų tempo.

    „Kai ginklą gamini pats, sprendimą dėl jo panaudojimo priimi pats“, – sakė Ukrainos pareigūnų retoriką atkartojantis argumentas, dažnai kartojamas viešojoje erdvėje aptariant nacionalines smogiamąsias programas.

    Ką lemia praktika, o ne deklaracijos

    Net ir įspūdingi skaičiai popieriuje dar negarantuoja tokio paties efekto mūšio lauke. Ilgas skrydis virš sausumos reiškia sudėtingesnį maršrutą, didesnę priklausomybę nuo navigacijos, taip pat didesnę riziką būti aptiktai ir numuštai, ypač veikiant sluoksniuotos oro gynybos sąlygomis.

    Kitas ribojantis veiksnys yra kovinės galvutės masė. Apie 260 kilogramų užtaisas gali sukelti didelę žalą infrastruktūrai ir sandėliams, tačiau jis nėra lygiavertis sunkesnėms, toną ar daugiau sveriančioms kovinėms galvutėms, kurios naudojamos strateginiuose smūgiuose, todėl taikinių parinkimas ir žvalgybos tikslumas tampa kritiškai svarbūs.

    Vis dėlto pati kryptis aiški: Ukraina nuosekliai plečia vietinių tolimojo nuotolio priemonių spektrą, siekdama išlaikyti spaudimą Rusijos logistikai ir karinei infrastruktūrai. Artimiausiu metu esminis klausimas bus ne vien deklaruojamas nuotolis, bet ir realus gamybos mastas, patikimumas bei gebėjimas prasiskverbti pro oro gynybą.

  • Lietuva iš Ukrainos gavo galingą ginklą prieš dronus: kodėl Lenkija dar tik testuoja?

    Lietuva iš Ukrainos gavo galingą ginklą prieš dronus: kodėl Lenkija dar tik testuoja?

    Lietuva pradeda bandyti Ukrainoje sukurtą oro erdvės stebėsenos sistemą, kuri padeda aptikti žemai skrendančius dronus ir sparnuotąsias raketas pagal garsą bei radijo signalus. Sprendimas siejamas su augančia grėsme rytiniame NATO flange ir pastarųjų mėnesių incidentais Baltijos regione.

    Lietuvos krašto apsaugos ministerija pranešė dislokavusi pilotinę ukrainietiškos sistemos „SkyFortress“ versiją. Sutartis apima duomenų apdorojimą iš jutiklių, akustinių ir radijo signatūrų bibliotekas, parengtas remiantis viešai prieinama informacija, taip pat personalo mokymus.

    Ši sistema pasitelkia DI, kad realiuoju laiku aptiktų, sektų ir klasifikuotų taikinius pagal variklio bei propelerių skleidžiamą garsą ir elektromagnetinę spinduliuotę. Esminis privalumas yra tai, kad tinklas veikia pasyviai, nieko nespinduliuoja, todėl jį sunkiau aptikti ir slopinti.

    „Mes nebandome išrasti dviračio iš naujo, o pritaikome Ukrainoje patikrintą technologiją ir taip uždarome gynybos grandinę nuo stebėjimo iki perėmimo“, – sakė Lietuvos krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.

    Sprendimą spartino praktika: Baltijos šalyse fiksuota atvejų, kai į oro erdvę pateko bepilotės skraidyklės iš Baltarusijos, o taip pat pasitaikė nuklydusių aparatų, skridusių į taikinius šiaurės vakarų Rusijoje. Tokie incidentai išryškino spragą, kurią klasikiniai radarai ne visada uždengia, kai taikiniai maži, lėti ir skrenda itin žemai, žemiau radijo horizonto.

    „SkyFortress“ buvo kuriama 2022 metais būtent tokiems taikiniams aptikti. Skelbiama, kad Ukrainoje 2025 metais veikė apie 14 000 šios sistemos jutiklių, o vieno jutiklio kaina siekia nuo kelių šimtų iki maždaug 1 000 Jungtinių Valstijų dolerių, tai yra maždaug nuo 300 iki 900 eurų. Sistema pati taikinių nenumuša, bet greitai nurodo kryptį, artėjimo pobūdį ir taip leidžia operatyviau nukreipti perėmimo priemones.

    Lenkija apie „SkyFortress“ įsigijimą ar pilotą viešai neskelbė, taip pat neturi pranešta, kad šalyje būtų veikiantis tokios apimties akustinių jutiklių tinklas. Vis dėlto Lenkijos kariuomenė ir pramonė intensyviai ieško sprendimų, nes dronų ir žemai skrendančių taikinių keliamas pavojus regione tapo kasdienybe.

    2026 metais Lenkija planuoja skirti apie 25 mlrd. zlotų dronams ir antidronų sistemoms, tai yra maždaug 5,8 mlrd. eurų. Taip pat pranešta, kad poligone Ustkoje buvo bandomos kelios akustinės dronų aptikimo technologijos, o šalies mokslininkai demonstravo prototipus, galinčius lokalizuoti dronus pagal variklių skleidžiamą garsą.

    Kartu Lenkija plečia ir daugiasluoksnę artimojo nuotolio gynybą, kurioje derinami radarai, elektroninis slopinimas ir kinetinės priemonės. Vis dėlto pasyvi, tanki ir palyginti pigi akustinė uždanga prie sienos yra kitokio tipo sprendimas, galintis užpildyti spragą ten, kur tradicinės priemonės susiduria su fiziniais apribojimais.

    Praktinis skirtumas šiandien aiškus: Lietuva renkasi Ukrainoje masiškai išbandytą technologiją ir bando ją greitai integruoti į veikiančią gynybos grandinę. Lenkija tuo metu dar vertina alternatyvas, testuoja ir vysto nuosavus sprendimus, kai grėsmė dėl žemai skrendančių dronų rytinėje sienoje vertinama kaip reali, o ne vien teorinė.

  • Freddy Kruegeris atkeliauja į „Fortnite“: tamsus Fortnitemares 2026 startas jau spalio 2 dieną

    Freddy Kruegeris atkeliauja į „Fortnite“: tamsus Fortnitemares 2026 startas jau spalio 2 dieną

    Freddy Kruegerio vardas siaubo žanro gerbėjams pažįstamas jau keturis dešimtmečius. Personažas išgarsėjo kino serijoje „Košmaras Guobų gatvėje“, pradėtoje 1984 metais, o vėlesni filmai ir perdirbiniai pasiekė ir 2010 metus. Istorijoje jis vaizduojamas kaip vaikų žudikas, grįžtantis keršyti ir medžioti aukas sapnuose.

    Ryškiausias šio veikėjo simbolis yra pirštinė su ilgais aštriais ašmenimis, tapusi viena atpažįstamiausių siaubo kino detalių. Nors per metus sukurta ne tik filmų, bet ir komiksų, vaizdo žaidimuose Freddy Kruegeris iki šiol buvo panaudotas retai. Dėl to naujas jo pasirodymas viename populiariausių šių dienų žaidimų sulaukia išskirtinio dėmesio.

    „Epic Games“ patvirtino, kad Freddy Kruegeris taps Fortnitemares 2026 renginio „Fortnite: Battle Royale“ dalimi. Personažas žaidime pasirodys spalio 2 dieną, o kartu bus pristatyta teminė kosmetinių daiktų serija. Tokie sezoniniai renginiai paprastai sugrąžina riboto laiko turinį ir skatina žaidėjų aktyvumą prieš Heloviną.

    Žaidėjai galės įsigyti su Freddy Kruegeriu susijusių kosmetinių elementų vidinėje žaidimo parduotuvėje. Tikimasi, kad tai bus veikėjo išvaizdos rinkinys, įvairūs aksesuarai ir animacijos, skirtos personalizuoti veikėją, bet nesuteikiančios žaidybinio pranašumo. Atsiskaitymui naudojami V-Bucks, kuriuos galima įsigyti už tikrus pinigus arba gauti per žaidimo progresą.

    Tokie bendradarbiavimai „Fortnite“ jau seniai tapo strategine žaidimo kryptimi, kai popkultūros ikonų įvedimas padeda pritraukti naują auditoriją ir sugrąžinti senus žaidėjus. Socialiniuose tinkluose pirmosios reakcijos rodo, kad Freddy Kruegerio įtraukimas gali tapti vienu ryškiausių šių metų Fortnitemares akcentų. Daug kas tikisi, kad kartu bus pristatyta ir daugiau siaubo filmų ar žaidimų visatos personažų.