CP v2

Category: Technologijos

  • „Arcos“ pritraukė 5,5 mln. eurų: stiprina kritinės infrastruktūros apsaugą nuo fizinių grėsmių

    „Arcos“ pritraukė 5,5 mln. eurų: stiprina kritinės infrastruktūros apsaugą nuo fizinių grėsmių

    Vokietijos saugumo technologijų bendrovė „Arcos“ pritraukė 5,5 mln. eurų pradinio etapo investiciją. Lėšos bus skirtos plėsti platformą, kuri padeda stebėti objektus ir valdyti saugumo incidentus kritinėje infrastruktūroje bei kitose fizinėse vietose.

    Investicijų raunde dalyvavo „High-Tech Gründerfonds“ (HTGF), „Bayern Kapital“, „Pact“, „Haufe“, „Robin Capital“ ir strateginiai verslo angelai. Tokie investuotojai paprastai įsitraukia ankstyvoje stadijoje, kai įmonė dar intensyviai kuria produktą ir plečia komandą.

    Kaip veikia „Arcos“ platforma

    „Arcos“ kuria sprendimą, kuris sujungia signalus iš įvairių prijungtų jutiklių į vieną operacinę sistemą. Idėja paprasta: vietoje kelių atskirų įrankių stebėjimui, sprendimų priėmimui ir incidentų registravimui, visa grandinė valdoma vienoje vietoje.

    Platforma skirta naudoti tiek privačiuose ar komerciniuose objektuose, tiek sudėtingesnėse aplinkose, pavyzdžiui, geležinkelio stotyse, elektros pastotėse ar duomenų centruose. Tokiuose objektuose svarbiausia greitai atskirti klaidingą aliarmą nuo realios grėsmės ir turėti aiškią eskalavimo tvarką.

    Daugiau jutiklių, mažiau žmonių

    Bendrovė akcentuoja problemą, su kuria susiduria saugumo rinka: jutiklių ir signalų daugėja, o operatyviai reaguojančių darbuotojų trūksta. Dėl to vis didesnę vertę įgauna sprendimai, kurie ne tik renka duomenis, bet ir padeda standartizuoti veiksmus bei dokumentuoti incidentus.

    „Ši industrija padeda spręsti, ar šalis veikia, ir ji keičiasi greičiau nei bet kada. Daugiau jutiklių, mažiau žmonių. Trūksta to, kas žiūri. Būtent tai kuriame su savo technologija ir visapusiško paslaugų teikėjo modeliu“, – sakė „Arcos“ įkūrėjas ir vadovas Louisas Wübbenas.

    „Arcos“ teigia, kad kuria ne tik programinę platformą, bet ir valdymo centro infrastruktūrą, todėl gali greičiau atnaujinti procesus pagal realius įvykius. Toks modelis leidžia operacijų, inžinerijos ir produkto komandoms tiesiogiai matyti, kur stringa darbo eiga, ir sparčiau ją koreguoti.

    Kur bus panaudotos investicijos

    Naujai pritrauktas finansavimas bus skirtas komandos plėtrai Vokietijoje, platformos tobulinimui ir pasirengimui augimui kritinės infrastruktūros segmente. Bendrovė taip pat planuoja žengti į kitas Europos rinkas.

    Kritinės infrastruktūros apsaugos poreikis Europoje pastaraisiais metais didėja dėl augančių sabotažo, vandalizmo ir sutrikdymo rizikų. Dėl to operatoriai vis dažniau ieško sprendimų, kurie vienu metu užtikrintų stebėseną, aiškias reagavimo procedūras ir atsekamą incidentų istoriją.

  • Tėvai, privatumas ir Europos Parlamentas: prasideda kova dėl vaikų socialinių tinklų ribojimų ES

    Tėvai, privatumas ir Europos Parlamentas: prasideda kova dėl vaikų socialinių tinklų ribojimų ES

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pristatė siūlymą, kuriuo siekiama visoje Europos Sąjungoje riboti vaikų prieigą prie socialinių tinklų ir panašių interneto paslaugų. Iniciatyva atsirado augant tėvų, medikų ir psichikos sveikatos specialistų spaudimui dėl galimos platformų įtakos nepilnamečių savijautai.

    Pagal svarstomą ES masto modelį vaikams iki 13 metų būtų draudžiama savarankiškai kurti paskyras socialiniuose tinkluose ir vaizdo dalijimosi platformose, o 13–15 metų paauglių prieiga būtų smarkiai apribota. Tai reikštų, kad daliai paslaugų būtų taikomos griežtesnės tėvų kontrolės ir numatytos specialios nepilnamečiams skirtos paskyros.

    Kaip veiktų amžiaus patikra?

    Didžiausias iššūkis, kurį pripažįsta ir pati Europos Komisija, yra amžiaus patikros mechanizmas. Kad taisyklės būtų įgyvendinamos, platformoms tektų patikimai nustatyti vartotojo amžių, tačiau kartu nepažeisti privatumo ir nesukurti naujų duomenų rinkimo rizikų.

    Europos Komisijos pozicija tokia, kad amžiaus įrodymas internete turi būti paprastas ir atskleisti tik vieną faktą.

    „Amžiaus patvirtinimas turi neatskleisti nieko daugiau, išskyrus tai, kad žmogus yra tam tikro amžiaus“, – sakė už skaitmeninę politiką atsakinga Europos Komisijos narė Henna Virkkunen.

    Vis dėlto privatumo gynėjai perspėja, kad plačiai taikoma amžiaus patikra gali virsti infrastruktūra, kuri leistų sekti vartotojų elgseną arba taptų patraukliu taikiniu kibernetiniams nusikaltėliams. Kritikai taip pat akcentuoja riziką, kad vieną kartą sukurta tapatybės patvirtinimo sistema vėliau gali būti panaudota platesniems tikslams.

    Skirtingos ES šalių pozicijos

    Siūlymui reikės Europos Parlamento ir valstybių narių pritarimo, todėl tikėtinos ilgos derybos. Dalies sostinių pozicijos jau dabar skiriasi: vienos remia griežtesnę ribą, kitos pasisako už mažesnį ribojimą arba skeptiškai vertina pačią idėją.

    Diskusijose minimi skirtingi slenksčiai, pavyzdžiui, 13, 15 ar net 16 metų, o tai rodo, kad galutinė versija gali keistis. Be to, ES siekia suvienodinti praktiką, kuri šiuo metu kai kuriose šalyse jau yra pradedama formuoti nacionaliniais sprendimais.

    Kodėl tai ne tik apie socialinius tinklus?

    Siūlomas reguliavimas apimtų ne vien tradicinius socialinius tinklus. Akcentuojama, kad vaikų skaitmeninę aplinką sudaro ir vaizdo žaidimų platformos, ir įvairūs pokalbių robotai, kuriuose vis dažniau taikomas DI, todėl saugumo reikalavimai būtų platesni.

    Numatoma, kad paslaugos turėtų diegti saugumo pagal dizainą principus, kurie mažintų priklausomybę skatinančius sprendimus, pavyzdžiui, begalinį turinio slinkimą ar agresyvius pranešimus. Kartu pabrėžiama, kad vien taisyklių neužteks, jei platformos neskirs realių resursų jų įgyvendinimui.

    Europos Komisija siekia derybas užbaigti per 8–12 mėnesių, tačiau net ir pasiekus politinį susitarimą įsigaliojimas greičiausiai nusikeltų į vėlesnį laiką dėl pereinamojo laikotarpio. Praktinis klausimas lieka tas pats: kaip apsaugoti vaikus, nepadarant amžiaus patikros priemone masiškam duomenų rinkimui.

  • Europos lyderiai perspėja dėl didėjančios Rusijos grėsmės: NATO nemato artėjančio puolimo

    Europos lyderiai perspėja dėl didėjančios Rusijos grėsmės: NATO nemato artėjančio puolimo

    Europos sostinėse stiprėja nerimas, kad Rusija, tęsdama hibridines operacijas, gali išplėsti spaudimą NATO šalims ir provokuoti incidentus ore ar prie kritinės infrastruktūros. Politikų perspėjimai pastarosiomis savaitėmis suintensyvėjo, ypač Rytų ir Šiaurės Europoje, tačiau NATO kol kas teigia nematanti neišvengiamos atakos požymių.

    Situaciją paaštrina tai, kad Rusijos karas prieš Ukrainą tęsiasi, o Maskva nuolat testuoja Vakarų reagavimo ribas. Europos pareigūnai vis dažniau kalba apie dronų ar raketų patekimo į NATO teritoriją riziką, sabotažo grėsmę bei dezinformacijos kampanijas, kurios gali būti naudojamos tiek spaudimui, tiek vidaus auditorijoms mobilizuoti.

    Kas kelia daugiausia nerimo

    Vokietijoje pradėta plačiau kalbėti apie pasirengimą ekstremaliems scenarijams, įskaitant medicinos sistemos atsparumą galimam konfliktui ar masinių sužeidimų situacijoms. Baltijos regione atnaujinami civilinės saugos planai, o NATO karinis pasirengimas palaikomas pratybomis, skirtomis greitam reagavimui ir oro erdvės gynybai.

    Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas viešai įspėjo, kad artimiausiais mėnesiais negalima atmesti dronų ar raketų įskridimo į NATO šalių teritoriją, ypač toms valstybėms, kurios aktyviai remia Ukrainą. Tokie pareiškimai atspindi bendrą regiono nuotaiką, kai net ir vienas incidentas gali sukelti didelę politinę įtampą.

    Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, aptardamas saugumo situaciją su šalies politiniais lyderiais, pabrėžė, kad hibridinės grėsmės Europai pastaruoju metu stiprėja. Kartu Paryžius pristatė papildomas priemones kritinei infrastruktūrai saugoti, nes būtent ji laikoma viena labiausiai pažeidžiamų hibridinio spaudimo taikinių.

    NATO vertinimas ir žvalgybos klausimas

    NATO pareigūnai pabrėžia, kad šiuo metu nėra indikacijų apie artėjančią tiesioginę Rusijos ataką prieš Aljansą. Vis dėlto akcentuojama, kad sąjungininkai neturi būti naivūs ar atsipalaiduoti, o atgrasymo ir gynybos priemonės turi būti nuosekliai stiprinamos.

    Neapibrėžtumo prideda tai, kad vieši perspėjimai ne visada reiškia naują žvalgybinę informaciją. Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys nurodė, kad Lietuva turėjo panašią žvalgybos informaciją kaip ir Lenkija apie galimą provokaciją, tačiau leido suprasti, jog ji siejasi su anksčiau turėtais vertinimais.

    Hibridinės atakos: daugiau, dažniau ir drąsiau

    Europos saugumo aplinkoje vis ryškiau matomas hibridinių incidentų augimas: nuo oro erdvės pažeidimų iki bandymų rengti sabotažą ir kelti grėsmę logistikos mazgams. Ekspertai pastebi, kad tokių veiksmų tikslas dažnai yra ne tiesioginė karinė eskalacija, o psichologinis spaudimas, visuomenių gąsdinimas ir sąjungininkų vienybės silpninimas.

    Vienas iš strateginių atsakų į šią grėsmę tampa išankstinis visuomenės informavimas, kad provokacijos ar galimos melagingos vėliavos operacijos nesukeltų chaoso ir nepastumtų valstybių į skubotus sprendimus. Tuo pat metu Europos vyriausybės siekia stiprinti kritinės infrastruktūros apsaugą, oro gynybos pajėgumus ir tarpinstitucinį reagavimą, kad atgrasymas veiktų ne tik karinėje, bet ir civilinėje plotmėje.

    Kol kas bendras signalas iš NATO ir pagrindinių Europos sostinių išlieka dvigubas: grėsmę būtina vertinti rimtai, tačiau panikai nėra pagrindo. Daug kas priklausys nuo to, ar Rusija ir toliau didins rizikos apetitą hibridinėje erdvėje, ir kaip greitai sąjungininkai gebės adaptuoti gynybą prie nuolat kintančių iššūkių.

  • Ukraina smogė Rusijos Rostovo oro uostui: kalba apie apgadintus An-12, An-26 ir sraigtasparnius

    Ukraina smogė Rusijos Rostovo oro uostui: kalba apie apgadintus An-12, An-26 ir sraigtasparnius

    Naktį iš rugsėjo 16 į rugsėjo 17 dieną Ukraina surengė smūgį Rostovo prie Dono Rostov-Centralny oro uostui Rusijoje. Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) pranešė, kad operacijai buvo pasitelkti tolimojo nuotolio dronai.

    Ukrainos teigimu, taikiniu tapo oro uoste buvę orlaiviai, tarp jų vienas transporto lėktuvas An-12, du An-26 ir trys sraigtasparniai. Konkrečios sraigtasparnių modifikacijos neįvardytos, o pateikta informacija kol kas nepriklausomai patvirtinta tik iš dalies.

    An-12 yra didelis sovietinės konstrukcijos keturių turbopropelerinių variklių transporto lėktuvas, kurį Rusijos ginkluotosios pajėgos naudoja personalui ir kroviniams gabenti. An-26 yra mažesnis dviejų variklių transporto orlaivis, taip pat plačiai naudojamas logistikos ir pagalbinėms užduotims.

    Ukrainos pusė tvirtina, kad visi įvardyti orlaiviai buvo apgadinti. Prezidentas Volodymyras Zelenskis, komentuodamas ataką, padėkojo kariškiams ir pabrėžė, kad veiksmai apėmė kelis taikinius Rusijos teritorijoje, įskaitant infrastruktūros objektus.

    Rusijos pareigūnai tuo metu pripažino, kad po atakos kilo gaisras. Rostovo srities gubernatorius Jurijus Sliusaras pranešė, jog dronų nuolaužos apgadino transformatorinę pastotę, todėl keturiuose Rostovo prie Dono rajonuose laikinai sutriko elektros tiekimas.

    Rusijos teigimu, per incidentą žuvusių ar sužeistų nebuvo, o gaisras buvo užgesintas. Tačiau šie pranešimai neatsako į klausimą, ar būtent orlaiviai tapo pagrindiniu smūgio padarinių objektu.

    Gaisro židinius šalia oro uosto fiksavo ir NASA sistema FIRMS, kuri naudoja palydovinius duomenis gaisrams aptikti. Nepriklausomas Rusijos kanalas Astra nurodė, kad gaisro vieta sutapo su oro uosto teritorija netoli stovėjimo aikštelių, kur įprastai būna karinė aviacija.

    Vien gaisro fiksavimas vis dėlto neleidžia patvirtinti, kad apgadinti visi šeši Ukrainos minėti orlaiviai. Ne mažiau svarbu ir tai, kad viešai nėra aišku, kokios būklės jie buvo iki smūgio ir ar visi buvo tinkami skrydžiams.

    Rostov-Centralny oro uostas jau anksčiau ne kartą minėtas kaip Ukrainos dronų taikinys, o pranešimai apie gaisrus šioje teritorijoje pasirodydavo ir ankstesniais mėnesiais. Tokie smūgiai paprastai vertinami kaip bandymas trikdyti Rusijos logistiką, technikos dislokavimą ir aprūpinimo grandines net ir toliau nuo fronto linijos.

  • „Disney+“ keičia taisykles Lenkijoje: reklamos ir naujos playlistės gali pasiekti ir Lietuvą

    „Disney+“ keičia taisykles Lenkijoje: reklamos ir naujos playlistės gali pasiekti ir Lietuvą

    Vaizdo transliacijų platforma „Disney+“ informavo dalį prenumeratorių Lenkijoje apie taisyklių pakeitimus, kurie gali paveikti ir kitų šalių vartotojus. Pranešime nurodoma, kad atnaujinimai turėtų įsigalioti per 30 dienų.

    Pagrindinė naujiena – aiškiau apibrėžta reklamos ir rėmimo turinio galimybė skirtinguose planuose. Nors Lenkijoje iki šiol siūlomi „Standard“ ir „Premium“ planai įprastai buvo siejami su žiūrėjimu be reklamų, platforma pabrėžia, kad tam tikrais atvejais reklaminiai intarpai vis tiek gali atsirasti.

    „Paaiškinome, kad visuose planuose gali būti: reklaminis turinys, rėmimas ir reklamos prieš ar po turinio atkūrimo, taip pat kanaluose, tiesioginėse transliacijose, specialiuose renginiuose ir trečiųjų šalių turinyje“, – sakė „Disney+“ pranešime prenumeratoriams.

    Tokie paaiškinimai svarbūs rinkoje, kur transliavimo paslaugų teikėjai vis dažniau taiko kelių lygių prenumeratos modelį. Pastaraisiais metais dalis platformų plečia reklama paremto žiūrėjimo strategiją, siekdamos mažinti prenumeratos kainų spaudimą ir didinti pajamas iš reklamos.

    Kartu „Disney+“ pradeda diegti dar vieną naujovę – playlistes, tai yra teminius grojaraščius, kurie automatiškai paleidžia parinktą turinį vieną po kito. Šis sprendimas diegiamas globaliai ir orientuotas į patogesnį žiūrėjimą, kai vartotojui nebereikia nuolat rinktis kito epizodo ar filmo.

    Lenkijos naudotojams pristatomi skirtingų žanrų ir auditorijų grojaraščiai, nuo trilerių, veiksmo filmų ir kriminalinių istorijų iki vaikams skirtų programų bei animacijos. Tokie grojaraščiai paprastai padeda greičiau atrasti turinį ir ilgiau išlaikyti žiūrėjimo laiką, todėl tampa svarbia konkurencijos priemone tarp didžiųjų transliavimo platformų.

    Kol kas „Disney+“ oficialiai nepatvirtino, ar identiški reklamos taikymo principai ir grojaraščių rinkiniai artimiausiu metu bus įgyvendinti Lietuvoje. Vis dėlto panašūs pokyčiai dažnai diegiami regioniniu principu, todėl vartotojams verta atkreipti dėmesį į atnaujinamas paslaugos naudojimo sąlygas ir planų aprašymus.

  • iPhone 18 Pro Max jau prekyboje: kas dėžutėje ir kuo stebina naujas „Apple“ flagmanas

    iPhone 18 Pro Max jau prekyboje: kas dėžutėje ir kuo stebina naujas „Apple“ flagmanas

    „Apple“ prieš kelias dienas pristatė „iPhone 18 Pro“ ir „iPhone 18 Pro Max“, o dabar naujieji telefonai su „iOS 27“ oficialiai pasiekė parduotuves. Pirmieji įspūdžiai rodo, kad šiemet bendrovė labiau akcentuoja naudojimo patirtį ir autonomiją, o ne radikaliai keičia dizainą.

    Išpakavus „iPhone 18 Pro Max“ laukia jau pažįstamas vaizdas: pats telefonas, dokumentacija, USB C laidas ir SIM dėklo adata. Įkroviklio komplekte nėra, nes „Apple“ šios praktikos laikosi jau kelerius metus, tad pirkėjams jį tenka įsigyti atskirai arba naudoti turimą.

    Naujasis modelis siūlomas kelių spalvų, o ryškiausias akcentas šiemet yra burgundo atspalvis. Praktikoje pastebima ir smulki, bet svarbi detalė: nugarėlės ir rėmo spalva atrodo vientisesnė nei ankstesnėje kartoje, kai skirtingos medžiagos kartais „išskirdavo“ toną.

    Kas pasikeitė priekyje?

    Priekyje išliko OLED ekranas, tačiau labiau įsižiūrėjus matyti sumažėjusi dinaminė išpjova. Ji tapo siauresnė, o tai leido „Apple“ „iOS 27“ sistemoje išplėsti informacijos ir valdiklių rodymo galimybes, kad daugiau naudos būtų iš erdvės ekrano viršuje.

    Telefono paruošimas darbui išlieka labai paprastas: duomenis galima perkelti iš ankstesnio „iPhone“ arba atkurti iš „iCloud“ kopijos. Įjungimo metu dažnai pasiūlomas ir papildomas programinės įrangos atnaujinimas, nes įrenginiai į prekybą neretai atkeliauja su ankstesne „iOS 27“ versija.

    Didesnė baterija ir realūs lūkesčiai

    Didžiausias gamintojo akcentas šiemet yra baterijos veikimo laikas. „Apple“ skelbia, kad „iPhone 18 Pro Max“ įprastai gali veikti iki 29 valandų, o vaizdo įrašų atkūrimo režimu iki 43 valandų, tačiau realus rezultatas priklausys nuo ryšio, ekrano ryškumo ir naudojamų programų.

    Didesnė baterija turi ir kainą: telefonas sveria apie 249 gramus, todėl tai tikrai ne lengvas įrenginys. Kita vertus, „Max“ formato gerbėjams tai dažnai priimtinas kompromisas už didesnį ekraną ir ilgesnį laiką be įkrovimo.

    Galia ir aušinimas

    Už našumą atsakingas naujas „Apple A20 Pro“ lustas, o pirmos valandos su telefonu leidžia tikėtis sklandaus darbo kasdienėse užduotyse ir reiklesnėse programose. Taip pat minima perprojektuota garų kamera, skirta efektyviau paskirstyti šilumą, kad ilgiau išlaikytų stabilų greitį.

    Kol kas tai tik pirmieji įspūdžiai, o tikrąjį vaizdą parodys išsamūs baterijos, kameros ir našumo testai. Vis dėlto jau dabar aišku, kad „Apple“ šį kartą labiausiai spaudžia ne dizaino revoliuciją, o kasdienius patobulinimus, kurie atsiskleidžia ilgesniame naudojime.

  • 30 dienų su dviem „iRobot“ „Roomba“: paaiškėjo, kodėl šie robotai tinka ne kiekvienam

    30 dienų su dviem „iRobot“ „Roomba“: paaiškėjo, kodėl šie robotai tinka ne kiekvienam

    Du modeliai, du skirtingi scenarijai

    Robotai siurbliai žada paprastą pažadą: kol esate darbe ar išėję iš namų, jie išsiurbia ir net išplauna grindis. Tačiau mėnesio bandymas su dviem skirtingo dydžio ir kainos „iRobot“ „Roomba“ modeliais parodė, kad patogumas ateina kartu su aiškiais kompromisais.

    Testuoti įrenginiai skyrėsi ne tik kaina ar komplektacija, bet ir fiziniais matmenimis, todėl praktikoje tai tapo vienu svarbiausių veiksnių. Mažesnis robotas lengviau pasiekė ankštesnes vietas po baldais, o didesnis kai kur tiesiog netilpo.

    Dydis, stotis ir talpos: ką verta pamatuoti prieš perkant

    Skirtumai pasimatė ir dokavimo stotyse: jos užima nemažai vietos, o pasirinkus modelį su automatiniu ištuštinimu ir plovimu, atsiranda papildomas reikalavimas namuose turėti patogią, gerai vėdinamą vietą. Tai ypač aktualu mažesniuose butuose, kur stotis dažnai statoma šalia svetainės ar darbo zonos.

    Abu robotai turi filtrus ir dulkių surinkimą per stotį, o maišelis, priklausomai nuo namų švaros ir gyvūnų, gali užtekti maždaug keliems mėnesiams. Tuo pačiu skyrėsi vandens ir nešvarumų talpos, o didesnis modelis praktikoje sunaudojo mažiau vandens vienam valymui, todėl rečiau prireikdavo papildymo.

    Siurbimas, plovimas ir kliūčių atpažinimas

    Įrenginiai leidžia rinktis siurbimą, plovimą, siurbimą po to plovimą arba abu veiksmus vienu metu. Kasdieniam režimui efektyviausiu dažnai tampa vienu metu atliekamas siurbimas ir plovimas arba vien siurbimas, ypač jei namuose daug kilimų.

    Didelę vertę kuria navigacija ir kliūčių atpažinimas: naudojami LiDAR jutikliai patalpų žemėlapiui, o kamera su DI padeda atpažinti objektus ant grindų ir jų išvengti. Vis dėlto praktika rodo, kad prieš paleidžiant valymą vis tiek naudinga pakelti smulkius daiktus, laidus ar žaislus, nes net ir pažangūs sprendimai nėra neklystantys.

    „Jei namuose daug kampų, žemų lentynų ar siaurų tarpų, prieš pirkdami pirmiausia pamatuokite, ar robotas ten realiai tilps“, – sakė bandymą atlikusi autorė.

    Triukšmas ir tai, apie ką retai pagalvojama

    Robotai nėra tylūs, ypač kai butas didesnis ir valymas trunka ilgiau nei valandą. Skirtingi siurbimo lygiai leidžia valdyti galią, tačiau triukšmo fonas vis tiek išlieka, todėl dirbantiems iš namų tai gali tapti realia problema.

    Dar vienas mažiau aptariamas aspektas yra šluostės džiovinimas po plovimo. Procesas gali trukti kelias valandas, o stotis tuo metu skleidžia tylų, bet nuolatinį garsą, todėl svarbu apgalvoti ne tik kur stovės įrenginys, bet ir ar ta vieta netaps kasdieniu dirgikliu.

    „Valymas beveik nereikalauja įsitraukimo, bet stotis ir džiovinimas reiškia, kad namuose atsiranda dar vienas nuolat veikiantis prietaisas“, – sakė apžvalgininkė.

    Gyvūnai namuose ir smulkios šiukšlės

    Namai su gyvūnais robotams tampa rimtu išbandymu: plaukai, kraikas ar smulkūs grūdeliai gali būti išnešiojami ir ne visada surenkami idealiai. Bandymo metu robotai atpažino vietas, kur reikia didesnės galios, tačiau po valymo vis tiek likdavo pavienių smulkių dalelių.

    Kilimams ir lengvai judantiems kilimėliams taip pat reikia dėmesio, nes robotas gali juos užkabinti ar į juos įsipainioti. Tai nėra vien konkretaus gamintojo problema, o bendra robotų siurblių realybė, ypač kai namuose daug tekstilės ir laisvų kraštų.

    Programėlė ir ryšys: patogumas su išlygomis

    Valdymo programėlė suteikia daug nustatymų: zonos, kambariai, intensyvumas, automatiniai ciklai, stoties funkcijos, taip pat pranešimai apie priežiūrą. Vis dėlto bandymo metu pasitaikė nesklandumų su maršruto koregavimu ir realaus laiko sekimu, o dalis funkcijų kurį laiką buvo žymimos kaip bandomosios.

    Ryšio stabilumas priklauso ir nuo namų tinklo: dažnai reikalingas 2,4 GHz „WiFi“, o kai kuriuose maršrutizatoriuose gali tekti atskirti dažnių juostas ar keisti automatinio balansavimo nustatymus. Kraštutiniu atveju problemos sprendimas gali baigtis gamyklinių nustatymų atkūrimu, o tai reiškia prarastą žemėlapį ir sukonfigūruotus ciklus.

    Kaina ir kam tai iš tikrųjų apsimoka

    Gamintojo nurodomos kainos Lenkijos rinkoje siekia apie 460 eurų už „iRobot“ „Roomba Plus 575 Combo“ ir apie 830 eurų už „iRobot“ „Roomba Max 775 Combo“. Tai brangus pirkinys, todėl prieš sprendžiant verta įvertinti ne tik funkcijų sąrašą, bet ir būsto planą, kilimų kiekį, gyvūnų buvimą bei vietą, kur stovės stotis.

    Bendras verdiktas paprastas: tai labai patogus sprendimas užimtiems žmonėms, kurie nori švaresnių grindų be kasdienio darbo. Tačiau jei namuose daug ankštų vietų, dirbate iš namų ir jus erzina foninis garsas, arba tikitės idealaus rezultato su smulkiomis šiukšlėmis, lūkesčius teks koreguoti.

  • „Azov“ vadas įspėja apie rudenį Donbase: rusai modernizuoja tankus ir telkia masę puolimui

    „Azov“ vadas įspėja apie rudenį Donbase: rusai modernizuoja tankus ir telkia masę puolimui

    Ukrainos elitinio pulko „Azov“ vadas Denysas Prokopenka per Ukrainoje vykusią konferenciją YES perspėjo dėl galimo Rusijos taktikos pokyčio rudenį. Pasak jo, nors Rusija turi didelę persvarą, vasaros kampanijoje jai nepavyko įgyvendinti dalies strateginių tikslų ir iki šiol neužimtas Dobropilio miestas Donecko srityje.

    Vadas akcentavo, kad artėjant rudeniui rusai gali pereiti prie masinių šturmų, plačiau naudodami šarvuotąją techniką. Toks scenarijus, jo teigimu, būtų kitoks nei ankstesnėse kampanijose, nes į frontą atvyksta daugiau atnaujintų tankų, o puolimai gali tapti intensyvesni ir geriau koordinuoti.

    Tankai su aktyvia apsauga

    Prokopenka teigė, kad Rusija spartina tankų modernizavimą, diegdama aktyvios apsaugos sistemas. Tokios sistemos skirtos sumažinti pataikymo tikimybę nuo valdomų prieštankinių raketų, prieštankinių granatų ir bepiločių orlaivių, kurie šiame kare tapo vienu svarbiausių ginklų.

    Kaip pavyzdį jis minėjo aktyvios apsaugos sprendimus, siejamus su „Arena-M“ tipo sistema, kuri gali aptikti artėjantį taikinį ir jį perimti specialiais priešsviediniais dar iki smūgio į tanką. Ukrainos vertinimu, mūšio lauke tokios priemonės gali padidinti ekipažų išgyvenamumą ir priversti Ukrainos pajėgas naudoti daugiau priemonių vienam taikiniui neutralizuoti.

    Dobropilio kryptis ir rudens rizikos

    Pasak „Azov“ vado, Rusijos 51-oji, 41-oji ir 8-oji jungtinių pajėgų armijos gali ruoštis rudeninei operacijai Dobropilio kryptimi. Miestas laikomas svarbiu logistikos ir operaciniu tašku, todėl jo kontrolė suteiktų Rusijai palankesnes sąlygas spaudimui Donecko srityje didinti.

    Jis pabrėžė, kad Ukraina ruošiasi gynybai ir sieks išlaikyti pozicijas, tačiau priešo šarvuotos technikos apsauga gali apsunkinti ankstesnes sėkmingas taktikas. Prokopenkos vertinimu, tai gali tapti vienu iš veiksnių, galinčių keisti kovos dinamiką fronte, kuri pastaruoju metu ypač smarkiai priklauso nuo dronų panaudojimo.

    „Rudenį rusai gali bandyti masiškai šturmuoti su šarvuota technika, o atnaujinta tankų apsauga gynybai bus rimtesnis iššūkis“, – sakė Denysas Prokopenka.

  • Fotovoltikai – griežtas „pabaiga savivalei“: naujos taisyklės palies stogus ir balkonų modulius

    Fotovoltikai – griežtas „pabaiga savivalei“: naujos taisyklės palies stogus ir balkonų modulius

    Lenkijos Plėtros ir technologijų ministerija baigia rengti naują reglamentą, kuris suvienodintų saulės elektrinių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus pastatuose. Pakeitimai apimtų ne tik stogines sistemas, bet ir mikroinstaliacijas balkonuose, lodžijose bei terasose.

    Numatoma, kad nuostatos galėtų įsigalioti 2026 metų rugsėjo 20 dieną, tačiau kol kas tai yra projektas, todėl data dar gali kisti. Ministerijos tikslas – uždaryti teisines spragas, dėl kurių rinka vystėsi greičiau nei saugos ir techniniai standartai.

    Rinka augo greičiau nei taisyklės

    Per pastaruosius metus fotovoltikos sektorius Lenkijoje išaugo iki daugiau nei 1 600 000 prosumerių, o bendra įrengtų saulės elektrinių galia viršijo 27 GW. Toks šuolis iškėlė naują problemą: vieningos techninės tvarkos nebuvimas lėmė skirtingas praktikas projektuojant ir montuojant sistemas.

    Dėl to atsirado skirtingų interpretacijų, kaip turi būti vedžiojami kabeliai, kur leidžiama montuoti įrangą ir kaip užtikrinti gelbėtojų saugą incidentų metu. Projektu siekiama sumažinti gaisrų riziką ir palengvinti tarnybų darbą, kai pastate ar ant stogo yra įrengta saulės elektrinė.

    Daugiausia dėmesio – saugai

    Projekte numatomas reikalavimas įrengti avarinį fotovoltikos išjungiklį, kad kilus pavojui būtų galima greitai atjungti nuolatinę srovę. Taip pat planuojami reikalavimai dėl trumpųjų jungimų aptikimo, izoliacijos būklės stebėsenos ir autonominių dūmų jutiklių patalpose, kur įrengiami inverteriai ar skydai.

    Vienas iš griežčiausių punktų – draudimas fotovoltikos laidus tiesti naudojamuose dūmtraukiuose, išmetamųjų dujų ar ventiliacijos kanaluose. Numatyta, kad nuolatinės srovės trasos pirmiausia turėtų būti išorinėje pastato dalyje, o jei kabeliai vis dėlto eina per vidų, privalomos aiškios apsaugos priemonės.

    Pastatai taip pat būtų ženklinami informacinėmis lentelėmis, kad ugniagesiai iš anksto žinotų apie mikroinstaliacijos buvimą. Tai aktualu, nes net ir atjungus objektą nuo elektros tinklo, saulės moduliai apšviesti toliau generuoja įtampą, o tai didina riziką ant stogo dirbančioms tarnyboms.

    Balkonų moduliai, aukšti pastatai ir energijos kaupikliai

    Atskirai aprašomi reikalavimai balkonams, lodžijoms ir terasoms, kur tvirtinimo būdas turėtų mažinti ugnies plitimo tarp aukštų riziką. Taip pat būtų apibrėžti atstumai nuo langų ir durų bei stogų skirstymas į priešgaisrines zonas, nors daliai vienbučių ir poilsinių pastatų numatomos išimtys.

    Investuotojai būtų skatinami iš anksto suplanuoti kabelių maršrutus, inverterio ir energijos kaupiklio vietą dar prieš montavimo darbus. Tai turėtų palengvinti vėlesnę plėtrą, pavyzdžiui, didinant saulės elektrinės galią ar įrengiant namų akumuliatorių.

    Projektas apima ir akumuliatorinius energijos kaupiklius, keliant reikalavimus jų korpusui, vėdinimui, įrengimo vietai ir avariniam išjungimui. Akcentuojama, kad talpa turėtų būti parenkama pagal realų vartojimą, kad būtų išvengta techninių ir eksploatacinių problemų.

    Esamiems mikroįrenginiams numatoma palankesnė taisyklė: jų nereikėtų perdaryti vien dėl naujo reglamento įsigaliojimo, jei įrengimas atitiko tuo metu galiojusius reikalavimus. Tačiau planuojant plėtrą ar pridedant naujų modulių tektų taikyti naujausius standartus.

    Rinkos ekspertai teigiamai vertina bandymą suvienodinti taisykles, tačiau įžvelgia ir rizikų dėl ne iki galo aiškių formuluočių. Tarp dažniausiai minimų klausimų – kaip bus vertinamos senesnės sistemos, kurios po naujų nuostatų įsigaliojimo yra plečiamos, ir kas tikrins mažesnių namų ūkių mikroinstaliacijų atitiktį.

    Projektas numato, kad didesnės nei 6,5 kW galios elektrinėms reikėtų priešgaisrinės saugos specialisto išvados. Vis dėlto mažesniems įrenginiams kol kas ne iki galo aišku, kokia institucija ar subjektas turėtų formaliai patvirtinti atitiktį, kad praktikoje neliktų erdvės chaosui.

  • Libijoje aptiktas naujas naftos telkinys: po žeme – 45 mln barelių, ką tai reiškia Europai?

    Libijoje aptiktas naujas naftos telkinys: po žeme – 45 mln barelių, ką tai reiškia Europai?

    Austrijos energetikos grupė „OMV“ kartu su Libijos National Oil Corporation pranešė apie komerciškai perspektyvų Essar naftos telkinį Syrtos baseine. Įmonės pabrėžia, kad svarbus ne tik pats radinys, bet ir tai, jog telkinio įsisavinimas turėtų būti ekonomiškai pagrįstas.

    Preliminariai skaičiuojama, kad iš telkinio gali būti išgaunama iki 45 mln. barelių naftos. Pilnai išvysčius gavybą, planuojama pasiekti apie 6 000 barelių per dieną pajėgumą, o projekto vystymą kuruos Zueitina Oil Company, priklausanti NOC grupei.

    Naujų telkinių atveju atradimas paprastai tėra pradžia, nes dar reikia įrengti infrastruktūrą, sujungti gręžinius su transportavimo sistema ir stabiliai paleisti gavybą. Essar pranašumas tas, kad telkinys yra netoli jau veikiančių gavybos ir perdirbimo objektų, todėl darbai gali vykti greičiau ir kainuoti mažiau.

    „OMV“ turi 12 proc. dalį C103 licencijos teritorijoje, o atradimas siejamas su kompanijos sugrįžimu į žvalgybą Libijoje. Įmonė veiklą atnaujino 2024 metų pabaigoje po daugiau nei dešimtmečio pertraukos, nors šalyje istoriniškai dirbo apie penkis dešimtmečius.

    Planuojami 6 000 barelių per dieną pasauliniu mastu yra nedidelis kiekis, nes 2024 metais pasaulio naftos vartojimas viršijo 100 mln. barelių per dieną. Vis dėlto regioniniu mastu tokie projektai svarbūs, nes stiprina tiekimo lankstumą ir gali tapti reikšmingi kainų svyravimų bei logistikos sutrikimų laikotarpiais.

    Libijos nafta Europą pasiekia tanklaiviais per Viduržemio jūrą, todėl logistinis maršrutas dažnai būna trumpesnis nei dalies Artimųjų Rytų tiekėjų. Pastaraisiais metais jūrinių maršrutų saugumas tapo ypač jautrus, o bet kokie trikdžiai strategiškai svarbiose arterijose greitai atsispindi pasaulinėse kainose.

    Tarptautinė energetikos agentūra nurodo, kad 2025 metais per Hormūzo sąsiaurį vidutiniškai buvo gabenama apie 20 mln. barelių naftos ir naftos produktų per dieną, tai sudaro maždaug penktadalį pasaulinės jūrinės naftos prekybos. Nors didelė dalis šių srautų nukreipiama į Aziją, įtampos taške poveikis persiduoda visam rinkos kainodaros mechanizmui, įskaitant Europą.