Category: Technologijos

  • Šveicarijos Alpėse 250 000 tonų ledyno masė slenka žemyn: specialistai perspėja dėl lavinos rizikos

    Šveicarijos Alpėse fiksuojamas nerimą keliantis procesas: virš Randos gyvenvietės esanti didelė ledyno masė pamažu slenka žemyn ir, ekspertų vertinimu, nepalankiomis sąlygomis gali sukelti ypač pavojingą nuošliaužą ar laviną.

    Skaičiuojama, kad nestabilioje zonoje esantis ledo kiekis siekia apie 250 000 tonų. Specialistai pabrėžia, kad tokio masto ledo atsiskyrimas kalnuose gali tapti ne tik lokalia, bet ir platesnę teritoriją paveikiančia grėsme, ypač jei kartu pajudėtų ir susikaupęs sniegas.

    Vietos stebėjimai rodo, kad rytinėje ledyno dalyje virš Randos ledo masė juda žemyn maždaug 20 centimetrų per parą. Nors toks greitis gali atrodyti nedidelis, kalnų šlaituose net ir lėtas slinkimas dažnai yra ženklas, kad ledo struktūra praranda stabilumą.

    Papildomą riziką didina prognozuojami intensyvesni krituliai ir galimas gausesnis snygis artimiausiomis savaitėmis. Jei ant šlaitų susikaups storesnis šviežio sniego sluoksnis, o tuo pat metu atsiskirtų didelė ledo masė, lavinos tūris ir smūgio jėga galėtų būti gerokai didesni nei įprastų sniego lavinų.

    Tokie atvejai pastaraisiais metais vis dažniau siejami su kintančiomis klimato sąlygomis: kylanti oro temperatūra, dažnesni staigūs atšilimai ir lietus aukštikalnėse silpnina ledo sankabą su uoliena. Dėl to didėja tiek ledynų skilimo, tiek nuošliaužų rizika regionuose, kur anksčiau tokie procesai buvo retesni.

    Valė kantonas, kurio administracinis centras yra Sionas, yra vienas svarbiausių Šveicarijos kalnų turizmo regionų, pritraukiantis slidinėjimo ir žygių mėgėjus. Dėl šios priežasties vietos tarnybos paprastai skiria daug dėmesio šlaitų stebėsenai ir rizikos vertinimui, ypač šiltuoju sezonu ir esant permainingiems orams.

    Specialistai akcentuoja, kad lemiamas veiksnys dažnai yra kelių aplinkybių sutapimas: staigus atšilimas, gausus sniegas ir ledyno įtrūkimų plėtra. Gyventojams ir turistams tokiose vietovėse rekomenduojama sekti oficialius perspėjimus bei laikytis galimų judėjimo ribojimų, jei jie būtų įvesti.

    Ledynų nestabilumas yra vis dažniau analizuojama tema ir už Europos ribų, nes panašūs procesai fiksuojami įvairiuose kalnų masyvuose. Mokslininkai pažymi, kad spartėjantis ledo nykimas keičia ne tik kraštovaizdį, bet ir rizikų žemėlapį, todėl ankstyvo perspėjimo sistemos ir nuolatinė stebėsena tampa vis svarbesnės.

  • Kinija uždraudė komercinę žvejybą Jangdzėje: per trejus metus žuvų biomasė šoktelėjo

    Kinija prieš kelerius metus įvedė griežtą komercinės žvejybos draudimą Jangdzės upės baseine, siekdama sustabdyti ilgai trukusį žuvų išteklių nykimą. Mokslininkų vertinimu, per pirmuosius trejus draudimo metus upėje užfiksuotas ryškus žuvų populiacijų atsigavimas.

    Jangdzė, ilgiausia Azijos upė, dešimtmečius patyrė perteklinę žvejybą, taršą, intensyvią išteklių gavybą ir didelį hidrotechnikos statinių spaudimą. Dėl to daugelio rūšių gausa krito, o dalis anksčiau upėje gyvenusių žuvų rūšių buvo prarastos.

    Draudimas buvo pradėtas taikyti 2021 metais ir numatytas dešimčiai metų, o jo įgyvendinimas pareikalavo didelių valstybės išteklių. Skelbiama, kad programa kainavo apie 2,6 mlrd. eurų, buvo išimta iš eksploatacijos apie 111 000 žvejybos laivų, o daugiau kaip 231 000 žmonių, pragyvenusių iš žvejybos, teko persikvalifikuoti.

    Kinijos mokslų akademijos tyrėjai lygino žuvų populiacijų būklę 57 upės vietose iki draudimo ir per pirmuosius trejus jo metus. Rezultatai parodė, kad didesnių žuvų rūšių bendra biomasė išaugo daugiau kaip 232 proc., o rūšinė įvairovė padidėjo maždaug 13 proc.

    Pasak tyrėjų, atsigavimo ženklų fiksuota ir tarp retų rūšių, tačiau ilgalaikės grėsmės niekur nedingo. Tarp svarbiausių iššūkių minimos užtvankos, kurios tebetrukdo žuvims pasiekti nerštavietes, taip pat buveinių kokybės blogėjimas kai kuriose baseino vietose.

    Tyrime pažymima, kad teigiami pokyčiai siejami ir su Jangdzės bekiaule jūrų kiaule, kuri laikoma vieninteliu gėlavandeniu jūrų kiaulių tipu pasaulyje. Mokslininkų vertinimu, jos populiacija padidėjo nuo 445 individų 2017 metais iki 595 individų 2022 metais.

    „Išliekame atsargiai optimistiški, kad šis trumpalaikis biologinės įvairovės atsigavimas gali tapti ilgalaikis“, – teigė tyrimo autoriai.

    Tuo pat metu pabrėžiama, kad progresą galima greitai prarasti, jei pramoninė žvejyba būtų atnaujinta arba jei toliau blogėtų upės ekosistemų būklė. Dėl to mokslininkai ragina tęsti ilgalaikę stebėseną ir paraleliai spręsti taršos, buveinių fragmentacijos bei migracijos barjerų problemas.

  • Už 100 mln. pardavė startuolį: dabar sugalvojo, kaip priversti vaikus minti dėl Youtube

    Verslininkai Arnavas Dalmija ir Shivani Jain, anksčiau pardavę savo startuolį už maždaug 92 000 000 eurų, grįžta su nauja idėja tėvams. Jų įmonė „Tovie“ kuria vaikams skirtą mini treniruoklį, kuris leidžia žiūrėti „Youtube“ ar žaisti tik tol, kol vaikas mina pedalus.

    Principas paprastas: nustojus judėti, sustoja ir vaizdo įrašas ar žaidimas. Taip kūrėjai taikosi į vieną didžiausių šiuolaikinių tėvų iššūkių, kai ekranai namuose dažnai nugali judėjimą, o aktyvi veikla tampa sunkiai „konkuruojanti“ su trumpais ir įtraukiais vaizdo klipais.

    Šis duetas nėra naujokai. 2013 metais studijuodami Čikagos universitete jie sukūrė kompaktišką treniruoklį „Cubii“, skirtą judėti dirbant prie stalo, o idėją išjudino labai praktiška problema: ilgos kelionės į darbą ir atgal „suvalgo“ laiką sportui.

    Projektas iš pradžių sulaukė dėmesio sutelktinio finansavimo platformoje, kur pritraukė apie 276 000 eurų. Vėliau verslas sparčiai augo, o 2020 metais jį už minėtą sumą įsigijo investicijų bendrovė „Gridiron Capital“.

    Gimus vaikams, verslininkai ėmė ieškoti būdo, kaip namuose natūraliai didinti mažųjų aktyvumą, ypač kai lauke prastas oras ar nėra galimybės ištrūkti į kiemą. Taip atsirado „Tovie“ idėja, sujungianti judesį ir turinį ekrane į vieną taisyklę: pirmiausia judėjimas, tada pramoga.

    Įrenginys per „Bluetooth“ jungiasi prie telefonų ar planšetinių kompiuterių, o tėvams numatytos kontrolės priemonės leidžia riboti turinį bei pramogų trukmę. Kūrėjai pabrėžia, kad produktas buvo vystomas konsultuojantis su vaikais, tėvais ir vaikų raidos specialistais, o konstrukcija pritaikyta saugumui: užapvalintos briaunos ir tekstūruoti pedalai.

    „Tovie“ numatytas maždaug nuo penkerių metų vaikams. Pirmosios siuntos planuojamos 2027 metų birželį, o pradinė prekyba orientuota į užsakymus internetu, finansavimą telkiant per sutelktinio finansavimo kampaniją.

  • Britai parodė naikintuvą be piloto: „BAE Systems“ žada 80 proc. „Typhoon“ galios už 20 proc. kainos

    Britai parodė naikintuvą be piloto: „BAE Systems“ žada 80 proc. „Typhoon“ galios už 20 proc. kainos

    Jungtinė Karalystė pristatė naują kryptį oro karo ateičiai: kovinius orlaivius, kurie skraido be piloto kabinoje ir veikia kartu su įgulos naikintuvais. Tokia koncepcija vis dažniau vadinama bendradarbiaujančiais kovos orlaiviais ir lojaliuoju sparnuočiu, kai pilotuojamas naikintuvas vadovauja, o bepilotės platformos atlieka rizikingiausias užduotis.

    Per aviacijos parodą Farnborough bendrovė „BAE Systems“ pademonstravo „Brontanax“ prototipą, kuris, kaip skelbiama, kuriamas bendram darbui su „Typhoon“, „F-35“ ir ateities „Tempest“ programa. Tokios platformos gali skristi priekyje, atlikti žvalgybą, slopinti oro gynybą, trikdyti radarus ir, prireikus, smogti taikiniams, o žmogus ore išlieka sprendimų priėmėju.

    Gamintojo teigimu, pilotas tokios bepilotės mašinos nevaldytų kaip nuotolinio modelio. Vietoje to jis formuluotų užduotį, nustatytų ribas ir patvirtintų kritinius sprendimus, o likusią darbo dalį vykdytų autonominiai valdymo algoritmai ir jutiklių sistema, paremta DI metodais.

    „Brontanax“ dydžiu, kaip nurodoma, artimas mokomajam koviniam lėktuvui, jo masė viršija 5 tonas, o konstrukcijoje numatytas mažesnis pastebimumas radarams. Taip pat minimos vidinės ginkluotės dėtuvės, kurios turėtų būti pritaikytos daugumai Karališkųjų oro pajėgų naudojamų raketų, išskyrus didesnius sparnuotuosius ginklus.

    Gamintojas akcentuoja modulinę sandarą ir atvirą architektūrą, leidžiančią santykinai greitai keisti paskirtį. Tai svarbu dabartinėms tendencijoms, kai kariuomenės siekia platformų, kurias galima pritaikyti ir kaip papildomą ginkluotės nešėją, ir kaip iškeltą jutiklių mazgą, ir kaip elektroninės kovos priemonę.

    Prototipas, skelbiama, surinktas „BAE Systems“ gamykloje Warton, projekte dalyvaujant šimtams inžinierių ir dešimtims Jungtinės Karalystės įmonių. Bendrovė tvirtina investavusi šimtus milijonų svarų iš savo lėšų, o vėliau valstybė programai skyrė 300 milijonų svarų, tai yra apie 350 milijonų eurų.

    „Tikslas paprastas: daugiau kovinės galios už mažesnę kainą ir mažesnę riziką įguloms“, – sakė projekto atstovas, apibendrindamas sumanymą.

    Viešai nurodoma, kad dabartinis prototipas naudoja JAV gamybos variklį, tačiau vėlesnėse versijose siekiama pereiti prie Jungtinėje Karalystėje kuriamos jėgainės. Toks kelias atspindi platesnę Europos kryptį stiprinti tiekimo grandines ir mažinti kritinių komponentų priklausomybę nuo išorės.

    Pagal skelbiamą grafiką, programos startas numatytas artimiausiu metu, o bandymai ant žemės planuojami 2027 metų pirmoje pusėje. Pirmasis skrydis būtų numatomas 2027 metų antroje pusėje, o įvedimas į tarnybą siejamas su laikotarpiu iki šio dešimtmečio pabaigos.

    „BAE Systems“ teigia, kad „Brontanax“ galėtų suteikti apie 70–80 proc. „Typhoon“ pajėgumų už maždaug 20 proc. jo kainos. Tokia ekonomika remiasi prielaida, kad bepilotė platforma gali būti paprastesnė, turėti mažiau įgulai būtinų saugos sistemų ir būti projektuojama trumpesniam resursui, todėl jos praradimas mūšyje nebūtų toks skausmingas kaip pilotuojamo naikintuvo.

    Europos kontekste tai signalas, kad oro pajėgų „skaičius ir darbas komandoje“ vėl tampa kritiškai svarbūs. Karas Ukrainoje parodė, kad moderni oro gynyba ir elektroninė kova verčia ieškoti sprendimų, kurie leistų dažniau rizikuoti platforma, bet ne žmogumi, ir greitai atkurti pajėgumus.

    NATO šalims tokie projektai yra ir praktinis atsakas į pilotų trūkumo bei brangstančių naikintuvų problemą, ir būdas didinti atgrasymą. Kuo greičiau pavyks patikimai integruoti bepilotes mašinas į bendrą oro operacijų tinklą, tuo labiau keisis ir Europos oro kovos taisyklės.

  • „Vivo“ X500 Pro ir Pro Max atkeliauja į Europą: kainos, priedai ir kameros ambicijos

    „Vivo“ X500 Pro ir Pro Max atkeliauja į Europą: kainos, priedai ir kameros ambicijos

    „Vivo“ Europoje pristatė naujus flagmanus X500 Pro ir X500 Pro Max, o kartu parodė ir papildomus priedus, skirtus fotografijai bei filmavimui. Renginys vyko Tenerifėje, kur dalyvavo ir partnerių ZEISS bei „MediaTek“ atstovai.

    Didžiausias dėmesys šįkart skiriamas kameroms ir vaizdo apdorojimui. Abu modeliai naudoja ZEISS TrueDynamic pagrindinę kamerą su LOFIC technologija, kuri skirta geriau suvaldyti ryškias ir tamsias scenos dalis, pavyzdžiui, fotografuojant prieš saulę.

    Didžiausi skirtumai – priartinime

    Ryškiausias skirtumas tarp telefonų matomas teleobjektyvuose. X500 Pro Max turi ZEISS APO telekamerą su 200 megapikselių jutikliu, 85 mm ekvivalentine židinio nuotolio reikšme ir režimu, leidžiančiu pasiekti iki 30 kartų priartinimą.

    X500 Pro modelyje naudojamas ZEISS APO teleobjektyvas su 64 megapikselių „Sony LYTIA 610“ jutikliu, o deklaruojamas priartinimas siekia iki 20 kartų. Gamintojas taip pat akcentuoja X-Track Engine sprendimą, padedantį sekti pasirinktą objektą net jam trumpam dingus iš kadro.

    4K 240 kadrų per sekundę ir kūrybiniai režimai

    Filmavimo srityje „Vivo“ akcentuoja 4K vaizdo įrašymą iki 240 kadrų per sekundę, kas leidžia kurti itin sklandų sulėtintą vaizdą. Taip pat minimi specialūs režimai koncertams, portretams ir kinematografiškesniam vaizdui.

    Cinematic Pro Log Video funkcija orientuota į patogesnį spalvų koregavimą ir detalių išsaugojimą šešėliuose bei šviesose. X500 Pro Max papildomai pabrėžiama stabilizacija, kuri filmuojant turėtų padėti išlaikyti mažiau drebantį vaizdą.

    Procesorius ir DI funkcijos

    Abu telefonai komplektuojami su „MediaTek Dimensity 9600 Pro“ lustu, kuris taikomas reiklioms užduotims, įskaitant nuotraukų apdorojimą ir vaizdo įrašų kodavimą. Telefonai veikia su OriginOS 7, kuri numato kelių langų režimą ir patogesnį užduočių valdymą.

    „Vivo“ taip pat akcentuoja partnerystę su „Google“ ir papildomą prenumeratos pasiūlymą „Google AI Pro“ planui, į kurį įtraukiama 5 terabaitų talpa „Google Cloud“. Gamintojas nurodo, kad dalis DI funkcijų gali veikti pačiame įrenginyje, taip užtikrinant spartesnį atsaką ir didesnį privatumo lygį.

    Kainos ir priedai: nuo telekonverterių iki ausinių

    Europos kainodara pradeda aiškėti ir Lenkijos rinkoje. X500 Pro su 12 GB operatyviosios atminties ir 256 GB vidinės atminties įkainotas apie 1 400 eurų, o su nuolaidos kodu kaina krenta maždaug iki 1 350 eurų.

    X500 Pro Max 12 GB ir 256 GB versija įvertinta maždaug 1 630 eurų, o su nuolaida – apie 1 580 eurų. 512 GB variantas kainuoja apie 1 860 eurų, o akcijos metu sumažėja iki maždaug 1 810 eurų, su kodu – iki apie 1 720 eurų.

    Brangiausias pasiūlymas yra X500 Pro Max Special Edition rinkinys, orientuotas į fotografavimą iš didelio atstumo. Jo standartinė kaina siekia apie 2 480 eurų, o pristatymo metu nurodoma kaina mažinama iki maždaug 2 090 eurų, o su kodu – iki apie 1 950 eurų.

    Special Edition komplekte minimi ZEISS Gen 2 Ultra telekonverteris (400 mm), fotografavimo gripas, specialus dėklas ir 90 W įkroviklis. Be to, perkant tam tikras X500 Pro Max versijas, siūloma telekonverterį ZEISS Gen 2 (200 mm) su dėklu įsigyti už maždaug 47 eurus.

    Kartu su telefonais pristatyti ir trys garso įrenginiai: „Vivo Buds Ultra“, „Vivo Headphones Studio“ bei „Vivo Buds Clip“. Gamintojas nurodo aktyvaus triukšmo slopinimo parametrus ir ilgą veikimo laiką, tačiau realus įspūdis, kaip įprasta, labiausiai paaiškėja tik išsamiuose bandymuose.

  • „Meta“ ruošia perversmą: „Instagram“ testuoja iki 90 min. horizontalius filmus ir veržiasi į TV

    „Meta“ ruošia perversmą: „Instagram“ testuoja iki 90 min. horizontalius filmus ir veržiasi į TV

    „Meta“ pradėjo testuoti naują „Instagram“ funkciją „Features“, kuri atveria kelią gerokai ilgesniems vaizdo įrašams. Pasak technologijų žiniasklaidos, bandomasis režimas kol kas prieinamas tik ribotam kūrėjų ratui, o tikslas aiškus – praplėsti platformos naudojimą už trumpų klipų ribų.

    Naujo formato esmė – ilgi, iki 90 minučių trunkantys vaizdo įrašai, pritaikyti horizontaliai peržiūrai. Toks sprendimas iš esmės priartina „Instagram“ prie „YouTube“ logikos ir labiau tinka žiūrėjimui dideliame ekrane, ypač kai platforma vis aktyviau keliasi į televizorius.

    „Features“ testai startuoja tuo metu, kai „Instagram“ plėtra TV aplinkoje įgauna pagreitį. Programėlė jau pasiekė įrenginius su „Google TV“, taip pat „Samsung“ išmaniuosius televizorius, o šį mėnesį pasirodė ir „Apple TV“ ekosistemoje, todėl natūraliai kyla poreikis turėti daugiau ilgesnio turinio.

    „Meta“ planas nėra apsiriboti vien televizoriais: numatoma, kad ilgesni įrašai vėliau galėtų būti patogiai pasiekiami ir mobiliojoje programėlėje. Tai reikštų, kad „Instagram“ taptų universalesne vaizdo platforma, kurioje vienoje vietoje telpa ir greiti klipai, ir ilgesnės laidos ar podcastų epizodai.

    Numatoma ir formatų sąveika, kuri primena įprastą vaizdo platformų praktiką. Trumpesni įrašai galėtų veikti kaip anonsai, o paspaudus peržiūra persijungtų į pilną vaizdo įrašą, taip didinant peržiūrų laiką ir kūrėjų galimybes išlaikyti auditoriją.

    Kol kas „Features“ yra testavimo stadijoje, todėl nėra aišku, kada ir ar apskritai funkcija bus pristatyta visiems. Įprastai tokiais etapais „Meta“ renka kūrėjų atsiliepimus, vertina žiūrėjimo įpročius ir tik tuomet sprendžia dėl platesnio paleidimo bei rekomendacijų algoritmo pokyčių.

  • Į Lenkiją ateina „Cinobo“: užkliuvo kaina ir pasiūlymas su kino bilietais – štai kiek teks mokėti

    Į Lenkiją ateina „Cinobo“: užkliuvo kaina ir pasiūlymas su kino bilietais – štai kiek teks mokėti

    Naujas žaidėjas srautinio turinio rinkoje

    Į Lenkijos rinką žengia dar viena srautinio transliavimo platforma – graikiška „Cinobo“. Startas suplanuotas lapkričio 3 dieną, o paslauga bus siūloma vienu prenumeratos planu.

    Platforma skelbia, kad startuojant kataloge bus beveik 1 000 filmų ir serialų, o visas turinys bus prieinamas be papildomų priemokų. „Cinobo“ pozicionuoja save kaip autoriško, nepriklausomo ir festivalinio kino platformą.

    Kaina, metinis planas ir bandomasis laikotarpis

    Mėnesio prenumerata Lenkijoje kainuos 29,99 zlotų, tai yra apie 7 eurus per mėnesį. Pasirinkus metinę prenumeratą, vieno mėnesio kaina mažėja iki 23,99 zlotų, arba maždaug 5,5 euro.

    Naujiesiems naudotojams numatytas 7 dienų nemokamas bandomasis laikotarpis. Be to, „Cinobo“ savo svetainėje siūlo akciją, kuri leidžia gauti mėnesį nemokamos prieigos atsakius į klausimą apie tai, ko trūksta vietiniuose srautinio turinio servisuose.

    Modelis su kinu ir bendruomene

    „Cinobo“ išskirtinumu vadina modelį, kuris bando sujungti srautinę peržiūrą su kino teatro patirtimi. Platforma pristato programą „Cinobo Pass“, pagal kurią prenumerata gali suteikti ir nemokamų bilietų į kiną.

    „Sukūrėme platformą, kuri trina ribą tarp srautinės peržiūros ir kino teatro patirties, o prenumerata gali būti daugiau nei prieiga prie filmų“, – teigiama „Cinobo“ pranešime.

    Taip pat pabrėžiama bendruomenės kryptis: platforma ragina žiūrovus dalintis įspūdžiais, vertinimais ir recenzijomis. Visą starto dieną prieinamo katalogo sąrašą „Cinobo“ žada paskelbti lapkričio 3 dieną.

  • „Xiaomi“ Smart Band 11 jau Europoje: štai kiek kainuoja ir kuo vilioja – ar pasieks ir Lietuvą?

    „Xiaomi“ Smart Band 11 jau Europoje: štai kiek kainuoja ir kuo vilioja – ar pasieks ir Lietuvą?

    „Xiaomi“ tyliai pradėjo „Smart Band 11“ pasirodymą Europoje: naujoji išmanioji apyrankė pirmiausia buvo pastebėta Ispanijos prekyboje. Tai įrenginys, kuris anksčiau debiutavo Kinijoje, o dabar pamažu keliauja į kitus regionus.

    Skelbiama, kad pirkėjams siūlomos dvi versijos, o kainos Europoje yra kiek didesnės nei ankstesnės kartos startas. Lenkijos zlotais minėtos sumos, perskaičiavus į eurus, siekia maždaug 48 eurus už „Smart Band 10“ startinį lygį, tad vienas svarbiausių klausimų – kiek „Smart Band 11“ realiai kainuos vietinėse rinkose.

    Tiksli „Smart Band 11“ pasirodymo data Baltijos šalyse kol kas neskelbiama, tačiau panašūs „Xiaomi“ pristatymai dažnai vyksta bangomis. Praktikoje tai reiškia, kad po pirmųjų prekybos įrašų Vakarų ar Pietų Europoje oficialus platinimas kitose šalyse neretai prasideda per kelias savaites.

    Didesnis ryškumas, tas pats formatas

    Pagal pagrindinius akcentus „Smart Band 11“ primena ankstesnę kartą ir gamintojas šį kartą nesiūlo radikalaus dizaino lūžio. Apyrankė turi 1,72 colio AMOLED ekraną su 120 Hz vaizdo atnaujinimo dažniu ir 212 x 520 taškų raiška.

    Vienas aiškiausių patobulinimų – ryškumas: maksimalus rodiklis didinamas iki 2 000 nitų. Tai aktualu tiems, kurie apyrankę naudoja lauke, ypač sportuodami ar keliaudami, kai ekranas saulėje tampa sunkiau įskaitomas.

    Baterija, atsparumas vandeniui ir sveikatos funkcijos

    Viduje įdiegta 233 mAh baterija, o gamintojas žada iki 21 dienos veikimą vienu įkrovimu. Realiai trukmė priklausys nuo naudojimo, o įjungus visada įjungto ekrano režimą ji gali sumažėti iki maždaug 6 dienų.

    Apyrankė palaiko „Bluetooth 5.4“ ryšį ir turi 5 ATM atsparumą vandeniui, todėl ją galima naudoti sportuojant ar kasdienėse situacijose, kur galimas kontaktas su vandeniu. Taip pat nurodomas pulso ir kraujo įsotinimo deguonimi matavimas, miego stebėjimas bei daugiau nei 150 sporto režimų, dalis jų atpažįstami automatiškai.

    Konkurencija spaudžia kainą

    „Smart Band 11“ įžengia į rinką, kurioje kainų spaudimas didelis: apyrankių segmente pirkėjai dažnai lygina ne tik funkcijas, bet ir akcines kainas. Pavyzdžiui, „Huawei“ „Band 11“ minėta kaip kainuojanti apie 48 eurus, o „Honor Band 10“ kai kuriose rinkose gali kainuoti maždaug 28 eurus.

    Dėl to „Xiaomi“ sėkmė Europoje priklausys nuo to, ar reali pardavimo kaina bus arti ankstesnių kartų lygio ir ar pardavėjai greitai pasiūlys konkurencingas akcijas. Pirkėjams verta įvertinti, ar didesnis ryškumas ir naujesnis ryšio modulis atsveria galimą kainos šuolį.

  • Ukraina kuria alternatyvą „Starlink“: Himera ir „GomSpace“ pradėjo slapto ryšio palydovo bandymus

    Ukraina kuria alternatyvą „Starlink“: Himera ir „GomSpace“ pradėjo slapto ryšio palydovo bandymus

    Ukraina, susidurdama su palydovinio ryšio pažeidžiamumu karo sąlygomis, vis aktyviau ieško būdų mažinti priklausomybę nuo išorinių tiekėjų. Pastaraisiais mėnesiais viešojoje erdvėje ne kartą akcentuota, kad kritinėms operacijoms būtina turėti kuo daugiau alternatyvių ryšio kanalų ir valdymą savo rankose.

    Spalio 27 dieną Ukrainos startuolis „Himera“ ir Danijos bendrovė „GomSpace“ pranešė pradėję bandyti palydovą „Obria Nano“. Palydovas į orbitą buvo iškeltas spalio pradžioje per bendrą „Transporter-18“ misiją, panaudojant „SpaceX“ raketą „Falcon 9“.

    Įmonių atstovai teigia, kad „Obria Nano“ programa orientuota į ryšio sistemą, kuri liktų Ukrainos kontrolėje. Dabartinis palydovas yra bandomasis, o sėkmės atveju būtų siekiama plėsti projektą į didesnį aparatų skaičių ir kurti specialų antžeminį valdymo bei kontrolės segmentą.

    „Pradedame nuo technologijos bandymų orbitoje, o ilgalaikis tikslas yra vystyti pajėgumus, kurie sustiprins šalies strateginį saugumą ir sumažins priklausomybę nuo išorinių telekomunikacijų paslaugų tiekėjų“, – sakė projekto atstovas.

    Apie patį „Obria Nano“ kol kas skelbiama nedaug: neviešinamos techninės specifikacijos, ryšio pralaidumas ar detalus finansavimo modelis. Taip pat neatskleidžiama, kokio dydžio galėtų būti būsima palydovų konstelacija ir kokius tiksliai ryšio scenarijus ji būtų pajėgi užtikrinti.

    Žinoma, kad „Himera“ įkurta 2022 metais ir vysto kariuomenei skirtas technologijas, įskaitant sprendimus, atsparius trikdymui. Tuo metu Olborge įsikūrusi „GomSpace“ yra viena geriau žinomų mažųjų palydovų ir jų posistemių gamintojų Europoje, dirbanti su įvairiais komerciniais ir institucijų projektais.

    „Obria Nano“ nėra vienintelis bandymas stiprinti Ukrainos savarankiškumą kosminių ryšių srityje. Spalio mėnesį Ukrainos gynybos sektorius taip pat skelbė iniciatyvą su „Nokia“ ir „ICEYE“, kurios tikslas panašus: kurti nepriklausomą palydovinį ryšį ir infrastruktūrą, galinčią užtikrinti stabilų ryšį visos šalies mastu.

    Ekspertai pabrėžia, kad nuosavas palydovinis ryšys karo metu yra ne tik technologinis, bet ir strateginis klausimas. Tokie projektai paprastai reikalauja ne vien palydovų, bet ir antžeminių stočių, saugaus raktų valdymo, atsparumo elektroninei kovai bei rezervinių sprendimų, kad ryšys išliktų patikimas net esant trikdymui ar atakoms.

  • Gali jus filmuoti protingais akiniais? Ekspertai įvardijo ženklus, kaip atpažinti kamerą rėmeliuose

    Gali jus filmuoti protingais akiniais? Ekspertai įvardijo ženklus, kaip atpažinti kamerą rėmeliuose

    Protingi akiniai su įmontuotomis kameromis tampa vis dažnesni gatvėse, renginiuose ir net darbo aplinkoje, todėl auga ir klausimas, kaip atpažinti, ar žmogus šalia gali filmuoti. Vien iš pirmo žvilgsnio tai ne visada akivaizdu, nes šiuolaikiniai modeliai sąmoningai kuriami panašūs į įprastus korekcinius ar saulės akinius.

    Vienas dažniausių vizualinių signalų yra pastorintos kojelės, nes jose dažnai montuojami akumuliatoriai, garsiakalbiai, mikrofonai ir ryšio moduliai. Įtarimą taip pat gali kelti neįprastos jungtys, siūlės plastike, įkrovimo lizdas USB-C arba magnetiniai kontaktai prie vyrių.

    Kur dažniausiai slepiasi kamera?

    Objektyvas paprastai įmontuojamas rėmelių priekiniuose kampuose, kur iš išorės gali atrodyti kaip mažas tamsus taškas. Kai kuriuose modeliuose šalia įrengiama indikacinė lemputė, perspėjanti aplinkinius, kad daromas įrašas, tačiau ryškioje saulėje ji gali būti sunkiau pastebima.

    Svarbu nepulti prie išvadų vien dėl storų rėmelių ar dekoratyvinių elementų. Mados tendencijos lėmė, kad storas rėmelis dažnai pasirenkamas vien dėl dizaino, o pigesni įrenginiai rinkoje gali būti su silpnesniais ar menkiau matomais indikatoriais.

    Elgesio ženklai, kurie išduoda

    Naudojantis protingais akiniais, dažnai pasikartoja tam tikri valdymo gestai, pavyzdžiui, lietimas ar braukimas per kojelės šoną. Jei žmogus nuolat atlieka tuos pačius judesius toje pačioje vietoje, tai gali reikšti sąsają su įrenginio valdymu.

    Kitas požymis yra trumpos pauzės kalboje ir specifinis žvilgsnis į vieną tašką, tarsi žmogus skaitytų informaciją lęšio kampe. Panašiai gali atrodyti ir naudojimasis balso asistentu, kai ištariamos trumpos komandos ir laukiama atsako.

    Tylesnėse vietose išduoti gali ir garsas: tylūs pranešimų signalai ar muzika, sklindanti iš atvirų garsiakalbių, kai žmogus nedėvi įprastų ausinių. Vis dėlto panašų efektą gali sukelti klausos aparatai ar kiti laisvų rankų įrenginiai, todėl vien šio požymio nepakanka.

    Ką daryti kilus įtarimui?

    Jei kyla pagrįstų abejonių dėl filmavimo, dažnai saugiausia sprendimą palikti vietos šeimininkui: apsaugai, administracijai ar renginio organizatoriams. Didesnio privatumo zonose, pavyzdžiui, sporto klubuose, gydymo įstaigose ar baseinuose, taisyklės dėl filmavimo paprastai būna griežtesnės, o jų laikymasis turėtų būti užtikrinamas vietoje.

    Lietuvoje filmavimas viešoje erdvėje dažnai savaime nėra draudžiamas, tačiau svarbus kontekstas: veiksmai neturi virsti priekabiavimu ar nepagrįstu kišimusi į privatų gyvenimą. Atskirai vertinamas ir atvaizdo naudojimas viešinant įrašą, kai aiškiai išskiriamas konkretus asmuo.

    Ekspertai pabrėžia, kad elektronikos miniatiūrizacija ilgainiui apsunkins vizualų atpažinimą, todėl vien akimis pasikliauti darosi vis sunkiau. Dėl to vis dažniau akcentuojama aiškių vidaus taisyklių ir žymėjimų svarba, kuriose zonose įrašymas yra draudžiamas.

    Technologijų rinkoje protingi akiniai sparčiai tobulėja, o DI funkcijos vis dažniau integruojamos į kasdienius įrenginius. Tai reiškia, kad diskusija apie privatumą neišnyks, o vartotojams vis svarbiau suprasti, kokie signalai gali išduoti filmavimo galimybę ir kaip elgtis korektiškai kilus įtarimams.