Category: Technologijos

  • 2026 metų spalio 27 dienos naujienų archyvas: svarbiausios temos ir įvykiai viename puslapyje

    2026 metų spalio 27 dienos naujienų archyvas padeda greitai peržvelgti tą dieną publikuotas temas, pranešimus ir atnaujinimus. Tokie archyviniai puslapiai dažniausiai naudojami patogiai paieškai pagal datą ir greitam grįžimui prie anksčiau skaitytų publikacijų.

    Naujienų portalai archyvus formuoja automatiškai, todėl vienoje vietoje galima rasti skirtingų rubrikų turinį: politiką, ekonomiką, karą Ukrainoje, tarptautines aktualijas, visuomenę ir kitas temas. Skaitytojams tai ypač naudinga, kai norima atsekti įvykių chronologiją ar patikrinti, kaip keitėsi situacija per dieną.

    Tokio tipo puslapiuose dažnai pateikiami ir techniniai elementai, skirti srauto analitikai bei auditorijos matavimui. Jie reikalingi redakcijoms įvertinti, kokios temos sulaukia didžiausio dėmesio, ir atitinkamai planuoti turinio pateikimą.

    Jei ieškote konkrečios publikacijos iš 2026 metų spalio 27 dienos, patogiausia naudotis paieška portale arba filtrais pagal rubriką. Taip greičiau rasite norimą tekstą, net jei tą dieną buvo paskelbta daug naujienų.

  • Azovo jūros sūrumas auga: mokslininkai aiškina, kodėl vis dažniau fiksuojami katranai ir kas laukia toliau

    Azovo jūroje vis dažniau aptariami pranešimai apie ryklius, tačiau mokslininkai pabrėžia: kalbama apie katraną – nedidelį, Juodosios ir Azovo jūrų baseinui būdingą ryklį. Ši rūšis regione fiksuota ir anksčiau, o jos pasirodymas savaime nereiškia staigaus ar neįprasto ekologinio lūžio.

    Didžiausias pokytis, kurį dabar išskiria tyrėjai, yra ilgalaikė Azovo jūros druskingumo didėjimo tendencija. Azovo jūra yra sekli, todėl vanduo greičiau įšyla, o šiltesnėmis sąlygomis intensyvėja garavimas, natūraliai keliantis druskingumą.

    Viena esminių priežasčių siejama su klimato šiltėjimu ir dažnesniais sausringais laikotarpiais, kai į jūrą patenka mažiau gėlo vandens, o garavimo poveikis tampa ryškesnis. Sekliose akvatorijose tokie svyravimai paprastai pasireiškia greičiau nei gilesnėse jūrose.

    Kita svarbi priežastis yra pakitęs upių, ypač Dono ir Kubanės, nuotėkis į jūrą. Istoriškai hidrotechniniai projektai, užtvankos ir vandens išteklių reguliavimas mažina gėlo vandens prietaką, o tai ilgainiui prisideda prie didesnio druskingumo ir kintančios ekosistemos.

    „Azovo jūra tikrai tampa sūresnė, o tai susiję ir su natūraliais procesais, ir su ilgalaikiais žmogaus veiklos padariniais, kurie keitė upių nuotėkį“, – sakė hidrologijos ir hidrochemijos srityje dirbantys mokslininkai.

    Dėl ribotų tyrimų galimybių karo sąlygomis tikslius dabartinius vidurkius nustatyti sudėtinga, be to, druskingumas skirtingose jūros vietose gali gerokai skirtis. Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad druskingumo augimas jau daro poveikį biologinei įvairovei ir žuvų ištekliams.

    Mokslininkai aiškina, kad katranas nėra invazinė rūšis, o natūrali regiono ekosistemos dalis. Katranai dažniausiai minta smulkiomis žuvimis, todėl jų pasirodymas gali būti susijęs su maisto baze ir sezonine migracija, o ne su staigiu populiacijos sprogimu.

    „Katranas nėra naujokas Azovo jūroje, o jo gausėjimą, jei jis iš tiesų vyksta, galima patikimai įvertinti tik atlikus sistemingus tyrimus“, – sakė biologijos srities ekspertai.

    Svarbus veiksnys yra ir katranų biologija: tai lėčiau besidauginanti rūšis, vėliau pasiekianti lytinę brandą, o jauniklių vystymasis trunka ilgai. Dėl to spartus jų pagausėjimas vien dėl dauginimosi paprastai nėra tikėtinas, dažniau skaičius kinta dėl migracijos iš Juodosios jūros.

    Ilgalaikėje perspektyvoje druskingumo didėjimas gali keisti Azovo jūros rūšinę sudėtį: dalis gėlavandenių ar mažesnį druskingumą mėgstančių organizmų trauksis, o prisitaikiusios rūšys įgaus pranašumą. Tokie pokyčiai paprastai reiškia ir žvejybos struktūros pokyčius, kai tradicines rūšis pakeičia kitos.

    Mokslininkai primena, kad druskingumo augimas nėra vienadienis reiškinys: tai lėtas procesas, kuriame persipina klimato kaita, hidrologinis režimas ir žmogaus veikla. Tuo pat metu tiesioginę grėsmę ekosistemai gali didinti tarša, karo veiksmai jūroje ir su tuo susiję incidentai, kurie pirmiausia veikia biologinę įvairovę.

    Nors viešojoje erdvėje kartais keliama versija, kad tolimoje ateityje Azovo jūra galėtų virsti druskos telkiniu, ekspertai tokius scenarijus sieja su geologiniais laikotarpiais. Artimiausiais dešimtmečiais realistiškiau kalbėti apie prisitaikymo priemones, žuvininkystės pertvarką ir būtinybę atkurti mokslinių stebėsenų tęstinumą, kai tik tai bus įmanoma.

  • Polesėje pasislėpęs miško ežeras prie Juzefo vienuolyno: legenda apie ąžuolu klotą dugną

    Polesės regiono miškuose, Rovno srityje, netoli Juzefo (Juzeffin) urono, yra vieta, kur gamtos peizažai susipina su istorija ir vietos pasakojimais. Šalia moterų vienuolyno, skirto Dievo Motinos Iverijos ikonai, lankytojus traukia nedidelis miško ežeras, apie kurį iki šiol sklando legendos.

    Vietovė yra nacionalinio gamtos parko Pusčia Radzivila teritorijoje, todėl čia vyrauja saugomoms teritorijoms būdingas kraštovaizdis ir ramybė. Miško tankmėje pasislėpęs vandens telkinys dažnai įvardijamas kaip viena iš ryškiausių Juzefo apylinkių detalių.

    Vietos šaltinių teigimu, moterų vienuolynas įkurtas 1990-ųjų pabaigoje, o jo architektūroje sąmoningai remtasi Polesės medinės statybos tradicijomis. Dėl to ansamblis vizualiai dera su aplinkiniu pušynu ir neatrodo svetimkūnis miško erdvėje.

    Atokumas nuo didesnių gyvenviečių čia kuria savotišką tylos zoną, kurią lankytojai sieja su susikaupimu ir malda. Pats vienuolynas dedikuotas Iverijos ikonai, kuri stačiatikių tradicijoje laikoma viena labiausiai gerbiamų ir siejama su Athoso kalno vienuolynų istorija.

    „Tarp aukštų pušų tvyro ypatinga vienumos atmosfera, o miško tyla sukuria sąlygas susikaupimui“, – sakoma vietos pasakojimuose apie šią vietą.

    Nacionalinio parko pateikiamoje informacijoje Juzefo vietovės istorija siejama su XVIII–XIX amžiais, kai čia galėjo būti dvarininkų sodyba. Vis dėlto pabrėžiama, kad daliai detalių prireiktų atskiro istorinio patvirtinimo, nes kai kurie pasakojimai remiasi fragmentiškais šaltiniais ir vietos atmintimi.

    Šiandien Juzefo apylinkės dažniau minimos kaip skirtingų laikotarpių sankirta: miško kraštovaizdis, šiuolaikinis vienuolynas ir išlikę senesnių epochų pėdsakai, kuriuos žmonės bando perskaityti per vietovardžius ir legendas.

    Didžiausia intriga siejama su šalia vienuolyno esančiu miško ežeru. Pasakojama, kad vandens telkinio dugnas esą kadaise buvo išklotas ąžuolo lentomis ar rąstais, kad prie vandens būtų patogiau patekti dvaro panelėms.

    Legenda aiškina, jog medinė danga ilgainiui galėjo nugrimzti ir pasislėpti po dumblu, lapais bei natūraliomis nuosėdomis. Tačiau patikimų duomenų, kurie patvirtintų, kad ežero dugne tikrai yra išlikusių ąžuolo konstrukcijų, viešai nepateikiama.

    „Istorija apie dugne buvusį medinį paklotą iki šiol išlieka vietos padavimu, suteikiančiu ežerui paslaptingumo“, – teigiama aprašymuose apie šią vietą.

    Tokie pasakojimai Polesėje nėra reti: regionas garsėja uronais, miškų masyvais ir žodinėmis tradicijomis, kurios neretai papildo oficialiai žinomą istoriją. Dėl to Juzefo apylinkės įdomios ne tik tikintiesiems, bet ir keliautojams, ieškantiems mažiau žinomų gamtos kampelių, kur praeitis ir dabartis susitinka tyloje.

  • Ar „Google“ gali panaudoti jūsų nuotraukas reklamai? Štai ką būtina pasitikrinti nustatymuose

    Internete vėl plinta perspėjimai, esą „Google“ paslaugos gali panaudoti asmenines nuotraukas reklamai. Tokios žinutės dažnai skamba grėsmingai, tačiau svarbiausia atskirti du dalykus: personalizavimą pagal veiklą ir tiesioginį jūsų kadrų perdavimą reklamuotojams.

    „Google“ reklamos sistema paprastai remiasi signalais apie vartotojo interesus, pavyzdžiui, paieškų istorija ar peržiūrėtu turiniu, o ne tuo, kad reklamuotojai gautų jūsų „Google Photos“ archyvą. Vis dėlto paskyros nustatymai gali lemti, kiek duomenų naudojama personalizavimui ir kokią informaciją mato su paskyra susietos programos.

    Ką reiškia duomenų personalizavimas

    Personalizavimas gali apimti tai, kad matysite labiau jums pritaikytas reklamas ar rekomendacijas „Youtube“, paieškoje ar kituose „Google“ produktuose. Tai nebūtinai reiškia, kad jūsų asmeninės nuotraukos bus rodomos reklamoje, tačiau veiklos istorija ir paskyros duomenys gali daryti įtaką reklamos pasirinkimui.

    Jei nuotraukos yra susietos su vietomis, įrenginiais ar veidų grupėmis, tai tampa jautriais duomenimis, kuriuos verta valdyti atsargiai. Dėl to naudinga reguliariai peržiūrėti, kokie paskyros duomenys kaupiami ir kiek laiko jie saugomi.

    Kur ieškoti svarbiausių nustatymų

    Pirmiausia verta atsidaryti „Google“ paskyros privatumo ir personalizavimo skiltį ir peržiūrėti reklamos personalizavimo parinktis. Ten galima išjungti reklamų pritaikymą pagal paskyros veiklą arba sumažinti signalų, naudojamų reklamai, kiekį.

    Taip pat naudinga patikrinti veiklos istoriją, įskaitant žiniatinklio ir programų veiklą, vietovių istoriją ir „Youtube“ istoriją. Svarbu žinoti, kad funkcijos išjungimas ne visada automatiškai ištrina anksčiau sukauptus duomenis, todėl gali reikėti atskirai peržiūrėti ir išvalyti jau išsaugotą istoriją.

    Prijungtos programos ir prieigos teisės

    Dar viena dažnai pamirštama rizikos vieta yra trečiųjų šalių programos, kurioms suteikta prieiga prie „Google“ paskyros. Jei kada nors jungėtės prie paslaugų su „Prisijungti su Google“, verta peržiūrėti, kurios programos turi leidimus ir kokius duomenis jos gali pasiekti.

    Skaitmeninio saugumo ekspertai taip pat pataria saugotis virusinių įrašų, kurie ragina spausti nuorodas ir neva skubiai gelbėti paskyrą. Nustatymus saugiausia keisti tik prisijungus prie oficialių „Google“ paskyros valdymo puslapių ir įjungus dviejų žingsnių patvirtinimą.

    Galutinė išvada paprasta: vien tai, kad internete plinta gąsdinanti žinutė, dar nereiškia, kad jūsų asmeninės nuotraukos jau naudojamos reklamoje. Tačiau peržiūrėti privatumo nustatymus, veiklos istoriją ir prijungtų programų leidimus yra praktiškas žingsnis, padedantis aiškiai suprasti, kokie duomenys apie jus naudojami.

  • „Lette“ pritraukė apie 6 mln. eurų: DI automatizuos nuomos procesus JK būsto operatoriams

    „Lette“ pritraukė apie 6 mln. eurų: DI automatizuos nuomos procesus JK būsto operatoriams

    DI sprendimus būsto nuomos operatoriams kurianti platforma „Lette“ pritraukė apie 6 mln. eurų pradinės (seed) stadijos investiciją. Bendrovė skelbia, kad lėšas naudos veiklai plėsti Jungtinėje Karalystėje ir ruoštis vėlesnei plėtrai Europoje.

    Investicijų etapui vadovavo fondas „Peak“, prie jo prisidėjo „Heliad“, „Foreword VC“, „Pitchdrive“, „Adeline“ bei keletas verslo angelų. Tarp jų – ir „Intercom“ bendraįkūrėjas Desas Traynoras.

    „Lette“ įkūrė Jakubas Rajekas ir Mohanas Sai. Įmonė kuria nuomos sektoriui skirtą DI veiklos sistemą, orientuotą į Jungtinės Karalystės ir Airijos rinkas, kuriose sparčiai auga įvairūs nuomos modeliai – nuo build-to-rent iki studentų apgyvendinimo.

    Nuomos administravimas daugelyje organizacijų vis dar remiasi el. laiškais, skaičiuoklėmis ir tarpusavyje nesuderintais įrankiais, todėl didėjant portfeliams atsiranda „nematomas“ darbo krūvis. Operatoriai patiria spaudimą greitinti nuomos procesus ir gerinti aptarnavimą nedidinant darbuotojų skaičiaus.

    „Lette“ teigia, kad jos DI agentai automatizuoja nuomos kelią nuo pirmos užklausos iki sutarties pasirašymo, o po įsikėlimo padeda spręsti gyventojų aptarnavimo, priežiūros darbų, vėluojančių įmokų ir atitikties klausimus. Sprendimas kuriamas taip, kad veiktų greta jau naudojamos turto valdymo programinės įrangos, o ne ją pakeistų.

    „Lette“ bendraįkūrėjas ir vadovas Mohanas Sai pabrėžė, kad nuomos operatoriams reikia technologijų, pritaikytų kasdienėms veiklos užduotims.

    „Mūsų sistema veda būstą nuo pirmos užklausos iki pasirašytos nuomos sutarties ir lieka su gyventoju po įsikėlimo, veikdama greta tų sistemų, kurias operatoriai jau naudoja“, – sakė M. Sai.

    Įmonė nurodo, kad komunikacija su gyventojais gali vykti per programėlę, el. paštą, „WhatsApp“, SMS ar telefono skambučius, atsakant visą parą ir keliomis kalbomis. Taip pat automatizuojamas gedimų registravimas, remonto eigai sekti reikalinga informacija ir uždelstų mokėjimų atpažinimas.

    Bendraįkūrėjas Jakubas Rajekas sako, kad tikslas – sumažinti pasikartojantį administracinį darbą, kad komandos daugiau laiko skirtų tiesioginiam kontaktui su gyventojais. Bendrovė teigia jau dirbanti su tūkstančiais būstų ir tarp klientų įvardija nekilnojamojo turto paslaugų bendrovę JLL.

    Gautos investicijos, anot „Lette“, bus nukreiptos produkto vystymui, inžinerijai ir klientų aptarnavimo operacijoms, plečiant komandą Jungtinėje Karalystėje. Įmonė taip pat nurodo planuojanti žengti į kitas Europos rinkas 2027 metais.

  • Šveicarijos „Atlas Bio“ pritraukė 11 mln. eurų: DI klinikinės simuliacijos gali mažinti II fazės nesėkmes

    Šveicarijos „Atlas Bio“ pritraukė 11 mln. eurų: DI klinikinės simuliacijos gali mažinti II fazės nesėkmes

    Šveicarijos technologijų ir biotechnologijų bendrovė „Atlas Bio“ išlindo iš vadinamojo „stealth“ režimo ir paskelbė pritraukusi apie 11 mln. eurų investicijų. Didžiausią dalį sudaro apie 8,8 mln. eurų siekiantis „Seed“ etapas, o papildomai įskaičiuotas ir anksčiau neviešintas apie 2,2 mln. eurų „pre-Seed“ finansavimas.

    Bendrovė kuria DI pagrįstą modelį, skirtą vadinamiesiems in silico klinikiniams tyrimams, kai vaistų kandidatai vertinami kompiuterinėse simuliacijose. Tikslas ambicingas: dar iki II fazės geriau prognozuoti vaisto veiksmingumą ir saugumą, taip mažinant riziką, laiką ir kainą.

    „Atlas Bio“ teigimu, jų modelis mokomas maždaug iš 2 mln. žmogaus audinių RNR rodmenų, kurie atspindi, kaip organizme įsijungia ir išsijungia genai. Remiantis tokiais molekuliniais signalais, sistema siekia imituoti, kaip skirtingi pacientų profiliai galėtų reaguoti į vaistą virtualioje kohortoje.

    Pramonėje II fazė dažnai laikoma brangiausiu ir rizikingiausiu lūžio tašku: ji gali kainuoti šimtus milijonų eurų ir trukti kelerius metus, o dalis programų šiame etape žlunga. „Atlas Bio“ pozicionuoja savo metodą kaip būdą greičiau atrinkti tinkamesnes indikacijas ir pacientų grupes, kad tikrosios klinikinės studijos būtų taiklesnės.

    II fazė: brangu, lėta, daug nesėkmių

    Įprastai II fazės tyrimai skirti patikrinti, ar vaistas veikia konkrečiai pasirinktai ligai ir ar jo naudos bei rizikų santykis pakankamai geras. Jei dizainas parenkamas netiksliai, o pacientų atranka nepakankamai tikslinė, didelė investicija gali baigtis nesėkme net ir tada, kai pati molekulė turi potencialo kitai indikacijai.

    „Atlas Bio“ teigia, kad jų simuliacijos gali sutrumpinti šį kelią iki maždaug 12 savaičių trukmės projekto. Virtualioje aplinkoje, pasak bendrovės, galima testuoti kelis gydymo scenarijus tam pačiam paciento profiliui, taip atliekant kontrfaktinę analizę, kuri realiuose tyrimuose dažnai neįmanoma dėl etikos ir praktinių apribojimų.

    Postūmis mažinti bandymus su gyvūnais

    Dar vienas bendrovės akcentas yra siekis mažinti priklausomybę nuo ikiklinikinių bandymų su gyvūnais, kai to galima išvengti. JAV 2022 metais priimtas FDA Modernization Act 2.0 pakeitė reguliacinę aplinką, panaikindamas ilgai galiojusį principą, kad prieš tyrimus su žmonėmis privalomi bandymai su gyvūnais, ir atverdamas kelią alternatyviems metodams, įskaitant pažangias kompiuterines simuliacijas.

    „Atlas Bio“ nurodo, kad jau dirba su vienu iš dešimties didžiausių pasaulio farmacijos rinkos žaidėjų ir derasi su kitomis tarptautinėmis bendrovėmis. Bendrovė taip pat mini atvejį, kai klientas iš Bazelio, pasitelkęs simuliacijų rezultatus, konkrečiame kūrimo procese atsisakė bandymų su gyvūnais ir perėjo prie tyrimų su žmonėmis.

    „Daug metų vaistų kūrimas rėmėsi dviem prielaidomis: kad pelės patikimai prognozuoja žmogų ir kad vienintelis būdas sužinoti, ar vaistas veikia, yra jį duoti tūkstančiams pacientų ir laukti“, – sakė „Atlas Bio“ vadovas ir vienas įkūrėjų Simonas Romanskis.

    „Žmogaus biologija tampa vis geriau „skaitoma“ DI metodais, ir tai keičia visos pramonės ekonomikos logiką“, – pridūrė jis.

    Įmonę 2024 metais įkūrė Simonas Romanskis ir Sebastianas Bayeris, o mokslinės strategijos krypčiai vadovauja Dominikas Hartlas. Pritrauktos lėšos bus skirtos mokslo ir komercinių komandų plėtrai, platformos validacijai ir naujų verslo klientų pritraukimui iki 2026 metų.

  • Nuo dviejų gydytojų iki 800 000 naudotojų: „Vera Health“ pritraukė 26 mln. eurų DI platformai

    Nuo dviejų gydytojų iki 800 000 naudotojų: „Vera Health“ pritraukė 26 mln. eurų DI platformai

    Klinikinės sveikatos platforma „Vera Health“ pranešė užbaigusi A serijos investicijų etapą ir pritraukusi apie 26 mln. eurų. Raundui vadovavo „Threshold Ventures“, taip pat dalyvavo „Optum Ventures“, „Mantis VC“ ir „SV Angel“.

    Bendrovė teigia kurianti DI paremtą klinikinės paieškos variklį, kuris padeda gydytojams per kelias sekundes rasti, įvertinti ir palyginti medicininius įrodymus. Sistema pateikia šaltinius, paaiškina įrodymų stiprumą ir nurodo ribotumus, kad sprendimus būtų lengviau pagrįsti.

    „Vera Health“ nurodo, kad jos sprendimas atitinka HIPAA ir BDAR reikalavimus, taip pat yra sertifikuotas pagal SOC 2 Type II. Tokie standartai sveikatos sektoriuje dažnai laikomi būtina sąlyga, kai tvarkomi jautrūs pacientų duomenys ir vyksta integracijos su įstaigų sistemomis.

    Kaip platforma augo iki 800 000

    Įmonę įkūrė Maxime Allouch ir Taieb Bennani, o pradinė idėja gimė sprendžiant realų poreikį gydytojų aplinkoje. Pasak bendrovės, nuo dviejų pirmųjų naudotojų produktas išaugo iki daugiau nei 800 000 sveikatos priežiūros specialistų visame pasaulyje.

    „Vera Health“ tvirtina, kad platforma naudojama daugiau nei 190 šalių, o augimą stipriai skatino rekomendacijos tarp pačių medikų. Komanda, pasak įmonės, taip pat vyko į ligonines, stebėjo gydytojų darbo eigą ir testavo sprendimą medicinos kongresuose.

    Investuotojų susidomėjimą didina ir tai, kad klinikinė informacija kasdien plečiasi itin sparčiai, o gydytojams vis sunkiau greitai atsirinkti patikimiausius šaltinius. „Vera Health“ teigia apdorojanti dešimtis milijonų mokslinių publikacijų, klinikinių gairių ir vaistų informacijos, o atsakymus pagrindžianti nuorodomis į konkrečius šaltinius.

    Kodėl svarbus vietinis kontekstas

    Vienas iš platformos akcentų yra vietinio konteksto taikymas: skirtingose šalyse galioja nevienodos klinikinės gairės, kompensavimo taisyklės ir praktikos standartai. Įmonė aiškina, kad dėl to gydytojui Europoje gali būti aktualios kitokios rekomendacijos nei kolegai Jungtinėse Valstijose.

    „Vera Health“ nurodo, kad sprendimas gali teikti pirmenybę nacionalinėms ir regioninėms gairėms, įtraukti vietos kalbos šaltinius ir aiškiai parodyti, kuriuo įrodymų rinkiniu remiamasi. Tai ypač svarbu srityse, kuriose gydymo algoritmai skiriasi dėl skirtingų ekspertinių rekomendacijų ar vaistų registracijos.

    Platforma taip pat siūlo sprendimus sveikatos sistemoms, leidžiančius įtraukti vidinius protokolus greta nacionalinių gairių. Tokiu atveju atsakymai gali būti pritaikomi skirtingoms specialybėms, pavyzdžiui, skubiajai medicinai reikalinga trumpa, laiko kritiška santrauka, o onkologijoje dažnai reikia gilesnio įrodymų palyginimo.

    Kaip elgiamasi, kai įrodymai prieštarauja

    Medicinoje dažna situacija, kai skirtingi tyrimai ar gairės pateikia nevienodas išvadas, ypač esant ribotam pacientų skaičiui ar retoms būklėms. „Vera Health“ teigia kurianti įrodymų reitingavimo sistemą, kuri vertina tyrimus pagal metodologiją, imties dydį, šališkumo riziką, aktualumą ir kitus kriterijus.

    Įmonės teigimu, kai šaltiniai nesutampa, sistema neapsimeta turinti vieną galutinį atsakymą, o parodo, kur slypi nesutarimai ir kokie argumentai juos palaiko. Tokia prieiga sveikatos sektoriuje laikoma svarbia, nes per didelis užtikrintumas gali klaidinti, ypač kai literatūra dar nesuformavusi tvirtos išvados.

    Pastaraisiais metais daugiau dėmesio skiriama ir mokslinių publikacijų patikimumui, įskaitant atšauktus ar nekokybiškus tyrimus. „Vera Health“ teigia tikrinanti atšaukimus ir remianti vertinimą ne vien žurnalo reputacija, o visuma požymių, leidžiančių įvertinti įrodymų kokybę.

    Nemokamai gydytojams, mokamai įstaigoms

    „Vera Health“ nurodo, kad licencijuotiems gydytojams ir medicinos rezidentams prieiga išlieka nemokama, o pajamų modelis orientuotas į ligonines ir sveikatos sistemas. Mokamos versijos, pasak įmonės, apima gilesnes integracijas, institucinių protokolų įtraukimą ir labiau pritaikytą diegimą.

    Įmonė taip pat pabrėžia, kad siekia bendradarbiauti su medicinos draugijomis, leidėjais ir sveikatos sistemomis, tačiau teigia išlaikanti principą, jog partnerystės negali keisti atsakymų, jų šaltinių ar įrodymų vertinimo. Tai aktualu sveikatos technologijoms, kur pasitikėjimas ir skaidrumas dažnai lemia realų naudojimą klinikoje.

    Gautas finansavimas, „Vera Health“ teigimu, bus skirtas klinikinių įrodymų infrastruktūrai stiprinti, tarptautinei plėtrai ir naujoms partnerystėms. Ambicija mažinti atotrūkį tarp mokslo žinių ir kasdienės praktikos išlieka viena pagrindinių, nes dažnai pabrėžiama, kad inovacijos į rutiną ateina gerokai lėčiau, nei sukuriami nauji tyrimai.

  • Po 70 proc. rinkos praradimo – „OneSoil“ sugrįžimas: DI agronomas telefone ir plėtra į Afriką

    Po 70 proc. rinkos praradimo – „OneSoil“ sugrįžimas: DI agronomas telefone ir plėtra į Afriką

    Šveicarijoje registruotas agrotechnologijų startuolis OneSoil po 2022 metais prasidėjusio karo Ukrainoje neteko didžiosios dalies auditorijos ir pajamų rinkų, kurios buvo susijusios su Ukraina ir Rusija. Bendrovė skaičiuoja, kad tuo metu rizikoje atsidūrė apie 70 proc. jos pagrindinės rinkos, todėl planuotas produkto monetizavimas turėjo būti iš esmės pergalvotas.

    OneSoil sprendimas paremtas palydoviniais vaizdais ir lauko stebėsena, leidžiančia ūkininkams nuotoliniu būdu sekti augalijos pokyčius, greičiau pastebėti problemas ir planuoti apžiūras. Tai ypač aktualu dideliuose ūkiuose, kur kasdien fiziškai patikrinti visų laukų praktiškai neįmanoma.

    Kaip keitėsi verslas po 2022 metų

    Įmonei teko skubiai mažinti sąnaudas ir pertvarkyti komandą: per kelis etapus buvo atleista dalis darbuotojų, o vėliau komanda pradėta atkurti jau orientuojantis į kitas rinkas. Pasikeitė ir vadovybės sudėtis, kai per kelerius metus pasitraukė visi trys bendraįkūrėjai, o organizacija persigrupavo ir iš naujo susidėliojo prioritetus.

    Vienas svarbiausių strateginių sprendimų buvo atsisakymas uždirbti Rusijos rinkoje, kartu išlaikant paramą Ukrainos ūkininkams, tačiau pripažįstant, kad karo sąlygomis investicijos į precizinę žemdirbystę dažnai tampa antraeiliu klausimu. Lygiagrečiai bendrovė pradėjo aktyviau ieškoti augimo taškų tarptautiniu mastu.

    Naujos rinkos ir netikėtas proveržis Afrikoje

    Plečiantis į kitas šalis, OneSoil stiprino pozicijas Europoje ir ieškojo galimybių Lotynų Amerikoje, kur žemdirbystė daug kur taip pat grindžiama dideliais laukais ir modernia technika. Vis dėlto regione konkurencija pasirodė esanti itin didelė, o ūkininkų lūkesčius neretai formuoja žemės ūkio tiekėjai, prie produktų „pririšantys“ nemokamus skaitmeninius įrankius.

    Didžiausiu netikėtumu tapo Pietų Afrika, kuri bendrovei pralenkė kai kurias iš anksto patrauklesnėmis atrodžiusias kryptis. OneSoil teigia, kad Afrika tapo antru svarbiausiu regionu pagal pajamas po Europos, o veikla plečiama ir į kitas šalis, tarp jų Keniją bei Tanzaniją, žvalgomasi ir į Nigeriją.

    DI agronomas telefone ir naujas produktų akcentas

    Atnaujintoje strategijoje vis didesnį vaidmenį užima DI sprendimai, kuriuos bendrovė integruoja į mobiliąją programėlę. OneSoil pristatė mokamą funkciją, apibūdinamą kaip DI agronomas, kurios tikslas – ūkininkams suteikti greitesnes ir suprantamas įžvalgas be ilgo įvedimo proceso, kai pakanka pasirinkti laukus žemėlapyje ir pradėti stebėseną.

    Skirtingai nuo bendros paskirties pokalbių sistemų, bendrovė pabrėžia, kad jos DI remiasi konkrečiais žemės ūkio duomenimis: palydoviniais vaizdais, orų informacija, laukų ribomis, pasėlių atpažinimu ir našumo zonų modeliais. Praktikoje tai reiškia, kad prieš pateikdamas rekomendaciją sprendimas gali paprašyti papildomų duomenų, pavyzdžiui, nuotraukos iš lauko, kad sumažintų klaidingų patarimų riziką.

    Įmonė nurodo, kad programėle per metus naudojasi apie 140 000 vartotojų, o stebimas plotas siekia maždaug 70 mln. hektarų. Toks mastas leidžia konkuruoti su gerokai didesniais rinkos žaidėjais, nors jų rinkodaros galimybės paprastai yra nepalyginamai didesnės.

    Nuo augimo bet kokia kaina iki tvarumo

    Pasikeitė ir požiūris į plėtrą: vietoj vartotojų skaičiaus didinimo bet kokia kaina bendrovė daugiau dėmesio skiria finansiniam tvarumui ir vieneto ekonomikai. OneSoil skelbia, kad 2025 metais pasiekė lūžio tašką, o 2026 metais planuoja investuoti į augimą, todėl tikisi neigiamo EBITDA, siekdama paspartinti mastelio didinimą.

    Bendrovė taip pat pritraukė apie 900 000 eurų investiciją, kurią skyrė esami ir nauji investuotojai. Šios lėšos nukreipiamos produktų vystymui, komandos atkūrimui ir plėtrai rinkose, kuriose matomas didžiausias potencialas.

    „Prasidėjus karui supratome, kad turime persikurti beveik per naktį“, – sakė OneSoil produktų ir operacijų vadovė Katya Kheistver.

    „Mūsų DI skiriasi tuo, kad jis paremtas konkrečiais žemės ūkio duomenimis ir supranta, kada reikia paprašyti daugiau įrodymų prieš patariant“, – sakė Katya Kheistver.

    OneSoil atvejis rodo, kaip staigus geopolitinis šokas gali priversti technologijų bendrovę peržiūrėti tiek rinkas, tiek produktų kryptį. Kartu tai pabrėžia augančią DI reikšmę žemės ūkyje, kur sprendimų vertę lemia ne tik algoritmai, bet ir pasitikėjimas, duomenų kokybė bei atsakomybė už rekomendacijų tikslumą.

  • Londono robotikos startuolis „Machenta“ pritraukė 37 mln. eurų: žada robotus apmokyti po vieno parodymo

    Londono robotikos startuolis „Machenta“ pritraukė 37 mln. eurų: žada robotus apmokyti po vieno parodymo

    Londone įsikūręs robotikos startuolis „Machenta“ paskelbė pritraukęs apie 37 mln. eurų pradinę investiciją. Bendrovė teigia kurianti dirbtinio intelekto modelį, kuris robotams leistų gerokai greičiau išmokti fizines užduotis ir sumažintų brangius mokymo procesus.

    Įmonė taip pat išėjo iš vadinamojo „stealth“ režimo, kai produktas ir komanda kuriam laikui sąmoningai laikomi nuošalyje nuo viešumos. Pasak „Machenta“, tai didžiausias robotikos bendrovės pradinės stadijos finansavimo raundas Jungtinėje Karalystėje.

    „Machenta“ įkūrė Imperial College London robotų mokymosi profesorius Edwardas Johnsas ir jo doktorantas Vitalis Vosylius. Jų idėja remiasi prielaida, kad svarbiausia yra ne tai, ką robotas jau moka, o kaip greitai jis gali išmokti naują veiksmų seką realiame pasaulyje.

    Bendrovė aiškina, kad tradiciniai robotų mokymo metodai dažnai reikalauja daug demonstracijų, kruopštaus duomenų rinkimo ir ilgo derinimo. „Machenta“ siūlomas kelias turėtų leisti robotui perprasti užduotį gerokai greičiau, teoriškai net po vieno parodymo, o tai ypač aktualu sandėliavimo, pakavimo ar surinkimo darbuose.

    „Intelektas yra ne tai, ką jau moki daryti, o tai, kaip greitai išmoksti kažką naujo“, – sakė Edwardas Johnsas.

    „Machenta“ teigimu, modelis buvo apmokytas simuliacijose, naudojant kompiuteriu generuojamas aplinkas, o ne realaus pasaulio vaizdus ar kitus duomenis. Toks požiūris pastaraisiais metais populiarėja robotikoje, nes leidžia pigiau ir saugiau sukurti daugybę treniravimo situacijų bei spartinti bandymus.

    Gavus finansavimą, bendrovė planuoja plėsti komandą ir spartinti technologijos vystymą Londone, kur šiuo metu dirba apie keliolika žmonių. Rinkoje didėjant automatizavimo paklausai, investuotojai vis dažniau ieško sprendimų, kurie robotams leistų greičiau prisitaikyti prie kintančių užduočių ir sumažinti diegimo kaštus.

  • Europa ieško atsvaros „Starlink“: penkios kryptys, kaip ES riboja Elono Musko įtaką palydovų ryšyje

    Europa ieško atsvaros „Starlink“: penkios kryptys, kaip ES riboja Elono Musko įtaką palydovų ryšyje

    Europos Sąjunga stiprina priemones, kurios gali sulėtinti „Starlink“ plėtrą ir sumažinti priklausomybę nuo Elono Musko valdomos palydovinio interneto infrastruktūros. Diskusijos suintensyvėjo po pastarųjų epizodų Ukrainoje, kai ryšio kokybės pokyčiai priminė, kad karo ir krizės metu technologinė priklausomybė tampa saugumo klausimu.

    „Starlink“, priklausanti „SpaceX“, per kelerius metus tapo didžiausiu mažosios Žemės orbitos palydovų tinklu pasaulyje, o jo paslaugos naudojamos tiek civilių, tiek kritinių institucijų poreikiams. Europos vyriausybės ir reguliuotojai atvirai kalba apie riziką, kai strateginę ryšio grandį gali paveikti vienos privačios bendrovės sprendimai, komercinės sąlygos ar geopolitiniai interesai.

    „Ukrainos priklausomybė nuo „Starlink“ parodo, kokia pažeidžiama gali būti gynyba, kai remiamasi už Europos ribų esančiomis technologijomis“, – sakė Europos Parlamento narė Aura Salla.

    Vienas ryškiausių ES atsako elementų yra bandymas sustiprinti Europos kosmoso pramonę, skatinant didžiųjų gamintojų ir operatorių konsolidaciją. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen viešai parėmė iniciatyvą, kuria „Airbus“, „Leonardo“ ir „Thales“ svarsto glaudesnį palydovų ir kosmoso veiklų sujungimą, siekiant sukurti konkurencingesnį žaidėją prieš „SpaceX“ ekosistemą.

    Kita svarbi kryptis susijusi su radijo dažnių politika: Europos institucijos ieško būdų rezervuoti strategiškai svarbų spektrą taip, kad didesnę jo dalį galėtų užsitikrinti Europos operatoriai. Tai aktualu ir dėl naujos bangos paslaugų, kai palydovinis ryšys gali būti teikiamas tiesiogiai į telefoną be papildomos antenos ar bokštų infrastruktūros, todėl spektras tampa ir ekonominiu, ir saugumo aktyvu.

    Tuo pat metu ES vysto savo palydovinę infrastruktūrą. Daug dėmesio sulaukia IRIS2 projektas, turintis užtikrinti saugius ryšius valdžiai ir patikimesnį plačiajuostį internetą gyventojams, ypač atokesnėse teritorijose. Vis dėlto šis planas juda lėčiau nei tikėtasi: starto terminai nukelti, o reali paslaugų pradžia siejama su kito dešimtmečio pradžia, kai tuo metu „Starlink“ tinklas jau veikia dideliu mastu.

    „Karas Ukrainoje parodė, kiek Europos saugumas priklauso nuo kosmoso. Europa turi daryti daugiau, ir tai yra skubus poreikis“, – sakė Europos Komisijos atstovas Thomas Regnier.

    Kol IRIS2 dar tik kuriamas, ES turi tarpinį sprendimą – Govsatcom, kuris jau naudojamas dalies valstybių narių saugiems vyriausybiniams ryšiams. Ukrainai tai galėtų tapti atsarginiu variantu, tačiau derybos dėl prieigos ir praktinio pritaikymo juda lėtai, o galimybės pagal mastą ir lankstumą neprilygsta „Starlink“ paslaugoms, kurios karo sąlygomis tapo kasdieniu įrankiu.

    Ketvirtoji kryptis – reguliavimas. Briuselyje rengiami ir derinami keli teisėkūros paketai, kurie gali paveikti palydovinio ryšio tiekėjus: nuo atnaujinamų telekomunikacijų taisyklių iki reikalavimų tiekimo grandinių saugumui, duomenų saugojimui ir teisėtam perėmimui. Tikslas – užtikrinti, kad Europos rinkoje veikiantys ryšio tiekėjai atitiktų vienodus saugumo standartus, o rizikingos priklausomybės būtų identifikuotos iš anksto.

    Penktoji kryptis – ES kosmoso teisės aktas, kuriame numatomi griežtesni kibernetinio saugumo, kosminių šiukšlių valdymo ir aplinkosauginiai reikalavimai. Tokios taisyklės reikštų papildomą atitikties naštą visiems operatoriams, tačiau realiai jos labiausiai jaustųsi sparčiai besiplečiantiems tinklams, kurių palydovų skaičius ir paleidimo tempai yra didžiausi.

    Šie žingsniai savaime nereiškia greito „Starlink“ pasitraukimo iš Europos, tačiau signalizuoja kryptį: ES siekia, kad kritinės ryšio paslaugos nebūtų priklausomos nuo vieno tiekėjo ir vienos šalies technologinės ekosistemos. Artimiausiais metais pagrindinis išbandymas bus praktinis – ar Europa sugebės pasiūlyti alternatyvas, kurios būtų ne tik politiškai pageidaujamos, bet ir technologiškai bei finansiškai konkurencingos.