Category: Technologijos

  • Tyrimas atskleidė, ką daro orangutanų juokas: po įrašų jie dažniau renkasi konkretų maistą

    Orangutanų kasdieniai sprendimai gali priklausyti ne vien nuo alkio ar įpročių. Naujas tyrimas parodė, kad išgirdę kitų orangutanų žaidimo garsus ir juoką, jie vėliau dažniau rinkosi su tais garsais susietą maistą.

    Darbo autoriai tokį efektą sieja su teigiamomis emocijomis, kurias sukelia socialiniai signalai. Kitaip tariant, nuotaika gali „priklijuoti“ malonesnę vertę tam, kas tuo metu patiriama ar išmokstama.

    Tyrimą atliko mokslininkų grupė, vadovaujama Indianos universiteto antropologijos ir kognityvinių mokslų profesorės Erikos Cartmill. Pasak jų, tikslas buvo patikrinti, ar emocijų ir mąstymo sąsajos, gerai žinomos iš žmonių tyrimų, pasireiškia ir žmogbeždžionėms.

    Kaip vyko eksperimentas

    Tyrimas publikuotas mokslo žurnale Biology Letters. Eksperimente dalyvavo šeši orangutanai iš dviejų zoologijos sodų, kuriems iš pradžių buvo suformuotas paprastas įgūdis ieškoti skanėstų dubenėliuose.

    Vėliau kiekvienam gyvūnui tyrėjai pateikdavo du dubenėlius. Viename skanėstas būdavo paslėptas po saugia medžiaga, pavyzdžiui, samanomis ar pjuvenomis, o kitame būdavo kita medžiaga, bet be maisto.

    Prieš atnešant dubenėlius, orangutanams buvo leidžiami skirtingi garso įrašai. Vienais atvejais tai buvo jų gentainių žaidimo ir juoko garsai, kitais atvejais – neutralūs gamtos garsai, pavyzdžiui, vėjas.

    Vėlesniame etape gyvūnams pasiūlyti du dubenėliai, kuriuose abiejuose buvo paslėptas skanėstas, tik po skirtingomis medžiagomis. Tuomet paaiškėjo, kad orangutanai dažniau rinkdavosi tą variantą, kuris ankstesnėse dienose buvo siejamas su juoko įrašu.

    Ką reiškia šie rezultatai

    Tyrėjų vertinimu, toks pasirinkimas rodo, kad emocinė būsena gali sustiprinti asociacijas ir paveikti vėlesnį apsisprendimą. Kitaip tariant, svarbu ne vien tai, kiek kartų gyvūnas gauna atlygį, bet ir kokioje nuotaikoje tuo metu yra.

    „Viena iš mūsų pagrindinių motyvacijų yra tęsti žmonių tyrimų kryptį, kuri rodo, kad emocijos reikšmingai veikia racionalų mąstymą. Tai nėra du atskiri procesai, jie iš tiesų sąveikauja tarpusavyje“, – sakė Erika Cartmill.

    Išorinis komentaras taip pat pabrėžė socialinio konteksto reikšmę. Primatologas ir evoliucinės psichologijos tyrėjas Adriano Lameira iš Varviko universiteto rezultatus apibūdino kaip intriguojančius, nes jie parodo, kaip socialiniai garsai gali pakeisti preferencijas.

    „Išgirdę, kad kiti akivaizdžiai gerai leidžia laiką, orangutanai tarsi nusprendė: aš irgi imsiu tai, ką jie valgo“, – sakė Adriano Lameira.

    Mokslininkai pabrėžia, kad išvados gali būti aktualios ir žmonėms, ypač mokymosi aplinkoje. Jei informacija įsisavinama patiriant teigiamas emocijas, vėliau ji gali būti vertinama palankiau, net jei mokymosi tempas pats savaime nesikeičia.

    Tai gali padėti aiškinti, kodėl vieni dalykai ar temos žmonėms atrodo patrauklesni už kitus, o neigiamos emocijos, pavyzdžiui, nerimas pamokose, ilgainiui gali paveikti pasirinkimus. Autoriai tokias prielaidas siūlo vertinti atsargiai, tačiau ragina toliau tirti, kaip emocijos formuoja sprendimus tiek gyvūnų, tiek žmonių elgsenoje.

  • Du simboliai ir peilis roboto rankoje: tyrimas parodė, kaip DI galima priversti pulti žmogų

    Vos du papildomi simboliai komandoje gali pakeisti roboto elgesį taip, kad vietoj obuolio jis bandytų pjauti žmogaus ranką. Tokią riziką pademonstravo Binghamtono universiteto Niujorko valstijoje tyrėjų eksperimentas, nagrinėjęs, kaip pažeidžiamumai DI sistemose gali virsti realiais fiziniais pavojais.

    Tyrime buvo imituojama buitinė užduotis: robotas turėjo rasti obuolį, padėti jį ant lentelės, paimti peilį ir supjaustyti vaisių. Tačiau komandoje atsiradus dviem simboliams, sistema pakeitė paskutinį žingsnį ir nukreipė peilį į plastikinį žmogaus rankos modelį.

    Pasak mokslininkų, jie sukūrė atakos metodą, pavadintą MuTRAP, kai į kalbos modelį iš anksto įterpiamas paslėptas pažeidžiamumas. Tokiu atveju robotas gali atrodyti veikiantis normaliai, kol suveikia specialus trigeris, pakeičiantis veiksmų planą kritiniu momentu.

    Eksperimente DI buvo naudojamas ne tik atsakymams generuoti, bet ir veiksmams planuoti: jis vertė žmogaus komandą į nuoseklių robotui suprantamų veiksmų grandinę. Tyrėjai pabrėžė, kad panašus scenarijus ypač pavojingas tada, kai robotai remiasi trečiųjų šalių modeliais arba debesijos paslaugomis, kurių vartotojas realiai nekontroliuoja.

    Komanda pristatė ir papildomą saugos sprendimą PROTEA, skirtą tikrinti roboto planą žingsnis po žingsnio. Sistema vertina ne tik pavienes komandas, bet ir kontekstą, kad laiku atpažintų nelogiškus ar potencialiai žalingus nurodymus, pavyzdžiui, bandymą pjauti objektą, kuris neturėtų būti pjaunamas.

    Tyrėjų išvada aiški: DI modelių negalima besąlygiškai patikėti fizinių įrenginių valdymu, ypač kai kalbama apie aštrius įrankius, judančias dalis ar darbą šalia žmonių. Robotams sparčiau ateinant į namus, sandėlius ir gamyklas, saugumo patikros, nepriklausomas modelių vertinimas ir aiškūs veiksmų apribojimai tampa nebe pasirinkimu, o būtinybe.

  • Japonija prieš meškas meta robotų šunis: dirba gaujomis, loja ir perduoda signalą kitiems

    Japonijoje ieškoma netradicinių būdų, kaip sumažinti pavojingus žmonių susidūrimus su meškomis, kurių pastaraisiais metais daugėja kai kuriuose regionuose. Viena ryškiausių idėjų – keturkojai robotai, galintys veikti ne po vieną, o susiburti į gaujas ir koordinuotai vyti žvėris nuo gyvenviečių bei ūkių pakraščių.

    Projektas pristatytas Akitos prefektūros universiteto surengtame Bear-Tech Solution Contest konkurse, kuriame buvo vertinami technologiniai sprendimai žmogaus ir laukinių gyvūnų konflikto mažinimui. Iš kelių dešimčių pasiūlymų atrinktos perspektyviausios idėjos, o viena jų – keturkojis robotas „Hacchan“.

    „Hacchan“ sukurtas pagal medžioklinių šunų elgseną, įkvėpimo semtasi iš akita inu veislės. Robotas turi kamerą, skirtą pastebėti mešką, o ją aptikęs įjungia garsiakalbį ir atkuria stiprų lojimą, kuris turėtų išgąsdinti gyvūną ir paskatinti trauktis atgal į mišką.

    Svarbiausia sistemos dalis – tarpusavio ryšys. Aptikęs mešką robotas gali perduoti buvimo vietą ir iškviesti kitus robotus į tą pačią zoną, kad keli įrenginiai kartu sukurtų didesnį triukšmą ir sustiprintų atbaidymo efektą.

    Kartu planuojama rinkti duomenis apie meškų pasirodymus ir elgseną, kad patruliavimas ilgainiui taptų tikslesnis, o sprendimai – labiau autonomiški. Tokia taktika priskiriama neletaliniams metodams: tikslas yra atgrasyti, o ne sužaloti ar sunaikinti gyvūnus.

    Akitos prefektūros universiteto atstovai nurodo, kad lauko bandymus tikimasi pradėti iki 2026 metų pabaigos. Būtent realiomis sąlygomis paaiškės, kaip patikimai robotai aptinka meškas, kiek greitai susikoordinuoja tarpusavyje ir ar jų skleidžiamas triukšmas veiksmingas skirtingose vietovėse.

    Ekspertai pabrėžia, kad vien technologijų nepakanka: konfliktus su laukiniais gyvūnais dažnai didina maisto atliekų palikimas, netvarkingi kompostai ar lengvai pasiekiami pašarai. Todėl robotų idėja vertinama kaip papildoma priemonė greta prevencijos, švietimo ir tradicinių atbaidymo sprendimų, padedančių saugiau sugyventi su laukine gamta.

  • Oksfordo kvantinių technologijų startuolis „QuantrolOx“ pritraukė 12 mln. eurų: ką kuria ir kodėl to reikia

    Oksfordo kvantinių technologijų startuolis „QuantrolOx“ pritraukė 12 mln. eurų: ką kuria ir kodėl to reikia

    Anglijos ir Suomijos ryšius turintis Oksfordo universiteto kvantinių technologijų startuolis „QuantrolOx“ pranešė užbaigęs 12 mln. eurų A serijos investicijų etapą. Investicijų raundui vadovavo ankstyvosios stadijos investuotojas IW Capital, taip pat prisidėjo Europos inovacijų tarybos (EIC) fondas ir „Transpose Capital“.

    Bendrovė, kurios būstinė yra Suomijoje, kuria programinę įrangą, skirtą efektyvesniam kvantinių kompiuterių darbui. Pagrindinis tikslas yra automatizuoti kvantinių sistemų derinimą ir valdymą, kad šie įrenginiai stabiliau veiktų ir būtų lengviau pritaikomi praktikoje.

    „QuantrolOx“ teigimu, vienas didžiausių šiandienos kvantinės kompiuterijos iššūkių yra vadinamasis valdymo ir kalibravimo „butelio kakliukas“. Kvantinė aparatinė įranga yra itin jautri aplinkos trikdžiams, o jos parametrų nustatymas dažnai reikalauja daug laiko ir aukštos kvalifikacijos specialistų.

    Įmonė pabrėžia, kad jos sprendimai sukurti taip, jog galėtų veikti su skirtingomis kvantinės aparatinės įrangos architektūromis. Tai svarbu rinkai, kurioje kartu vystomos įvairios technologinės kryptys, o universaliai pritaikoma valdymo programinė įranga gali sumažinti integracijos kaštus ir paspartinti diegimą.

    Startuolis nurodo, kad tyrimuose buvo parodyta, jog DI pagrindu atliekamas kvantinių įrenginių derinimas gali užtrukti mažiau nei 70 minučių ir pranokti geriausią žmogaus pasiektą rezultatą. Tokie pasiekimai vertinami kaip potenciali priemonė greičiau pereiti nuo laboratorinių eksperimentų prie patikimesnių, pakartojamų kvantinių sistemų.

    „QuantrolOx“ įkūrė vadovas Vishal Chatrath, anksčiau dirbęs „Nokia“, taip pat Oksfordo universiteto mokslininkai ir technologijų kūrėjai, įskaitant profesorių Andrew Briggs, mokslininkę dr. Natalia Ares ir produktų vadovą Dominic Lennon. Bendrovė teigia, kad komandos patirtis apima tiek akademinį kvantinių technologijų pagrindą, tiek praktinį sprendimų kūrimą.

    Gautas lėšas „QuantrolOx“ planuoja skirti komercinės plėtros spartinimui ir veiklos stiprinimui JAV rinkoje. Pasak įmonės, tai turėtų padėti greičiau diegti sprendimus partnerių infrastruktūroje ir plėsti klientų ratą, kai kvantinių technologijų ekosistema pereina į ankstyvos komercijos etapą.

    „Kiekviena pramonės šaka remiasi savo įrankiais ir žmonėmis. „QuantrolOx“ kuria kvantinės pramonės pamatus: mūsų įrankiai industrializuoja kvantinę aparatinę įrangą ir parengia žmones ją valdyti“, – sakė „QuantrolOx“ bendraįkūrėjas ir vadovas Vishal Chatrath.

    Bendrovė taip pat primena, kad ankstesniuose etapuose ją rėmė kiti investuotojai, tarp jų „Hoxton Ventures“, o prie akcininkų yra prisidėjęs ir „Arm“ bendraįkūrėjas Hermann Hauser. Rinkoje tai dažnai vertinama kaip signalas, jog komanda ir technologinė kryptis sulaukia pasitikėjimo iš patyrusių giliųjų technologijų investuotojų.

    Kvantinės kompiuterijos sektoriuje šiandien daug dėmesio skiriama ne tik naujiems procesoriams, bet ir programinės įrangos sluoksniui, leidžiančiam efektyviai valdyti sudėtingas sistemas. Tokie sprendimai kaip automatizuotas kalibravimas gali tapti vienu iš praktinio mastelio augimo veiksnių, nes mažina priklausomybę nuo rankinio, sunkiai standartizuojamo darbo.

  • „Körber“ įsigijo dalį NAiSE: Vokietijos DI platforma sujungs AGV ir AMR parkus vienoje sistemoje

    „Körber“ įsigijo dalį NAiSE: Vokietijos DI platforma sujungs AGV ir AMR parkus vienoje sistemoje

    Pramonės technologijų grupė „Körber“ įsigyja mažumos dalį Vokietijoje įsikūrusio programinės įrangos kūrėjo NAiSE, kuris specializuojasi nuo gamintojo nepriklausomame transporto priemonių parkų valdyme. Bendrovės skelbia, kad investicija esamą bendradarbiavimą pakelia į strateginės partnerystės lygį.

    Pagrindinis tikslas – suteikti įmonėms galimybę vienoje platformoje valdyti mišrius transporto parkus gamybos ir sandėlių aplinkose. Tokia orkestracija tampa vis aktualesnė, nes automatizacija plečiasi, o parkus dažnai sudaro skirtingų gamintojų sprendimai.

    Kas yra NAiSE platforma?

    NAiSE įkurta 2017 metais ir iki šiol augo savomis lėšomis, be išorinio finansavimo. Įmonės kuriama parkų valdymo programinė įranga apjungia automatizuotus vedamus vežimėlius, autonominius mobiliuosius robotus ir rankiniu būdu valdomus pramoninius krautuvus į bendrą valdymo sluoksnį.

    Esminė vertė – galimybė sujungti skirtingų tiekėjų transporto priemones ir sistemas per standartizuotą integracijos sluoksnį. Tokiu būdu parkai nebeveikia kaip atskiri, tarpusavyje nesusikalbantys sprendimai, o įmonė gali matyti bendrą situaciją ir planuoti užduotis centralizuotai.

    Praktikoje tai reiškia daugiau skaidrumo ir lengvesnį plėtimą, kai atsiranda naujų robotų ar krautuvų modelių. Be aukštesnio lygio valdymo sluoksnio automatizacija dažnai lieka fragmentuota, o efektyvumo nauda neišnaudojama pilnai.

    Ką keičia „Körber“ investicija?

    „Körber“ teigia, kad ši investicija leis pasiūlyti klientams nuoseklesnį automatizacijos kelią nuo sandėlio sprendimų iki mišrių parkų valdymo. Partnerystė turėtų sustiprinti NAiSE platformos ryšį su „Körber“ tiekimo grandinės ir sandėlio sprendimais, kartu išlaikant NAiSE kaip atvirą, nuo gamintojo nepriklausomą platformą.

    NAiSE toliau kurs produktą gamybos logistikai ir susijusioms sritims bei išlaikys esamą AGV ir AMR partnerių ekosistemą. Bendrovės taip pat nurodo planuojančios kurti naujus intralogistikos naudojimo scenarijus, tarp jų ir sprendimus, susijusius su humanoidine robotika.

    „Su NAiSE įgyjame partnerį, kuris mišrių parkų orkestravimą sprendžia nuo gamintojo nepriklausomu, standartizuotu ir praktikoje patikrintu būdu, būtent to šiandien reikia rinkai“, – sakė „Körber“ valdybos narė dr. Helena Garriga.

    „Sąmoningai pasirinkome partnerį, kuris gerbia mūsų nepriklausomybę ir kartu padeda augti tarptautiniu mastu“, – sakė NAiSE vienas iš įkūrėjų ir vadovas Kai Przybysz-Herz.

    Sandorio finansinės detalės neatskleidžiamos. Skelbiama, kad NAiSE ir toliau dirbs su esamais bei naujais partneriais kaip įprasta, o įkūrėjų komanda liks operatyviai vadovauti verslui.

  • Portugalijos dronų gamintoja „Beyond Vision“ pritraukė per 28 mln. eurų: kas keisis gamyboje ir plėtroje

    Portugalijos dronų gamintoja „Beyond Vision“ pritraukė per 28 mln. eurų: kas keisis gamyboje ir plėtroje

    Portugalijos nepilotuojamų orlaivių sistemų kūrėja ir gamintoja „Beyond Vision“ pritraukė daugiau nei 28 mln. eurų investicijų. Finansavimo raundui bendrai vadovavo fondai „Índico Capital Partners“ ir „Lince Capital“, taip pat prisidėjo esamas akcininkas ActiveCap, kuris į įmonę investuoja nuo 2024 metų.

    „Beyond Vision“ įkurta 2013 metais, jai vadovauja generalinis direktorius Dário Pedro, o valdybos pirmininkas yra Luís Miguel Campos. Bendrovė pradėjo nuo programinės įrangos sprendimų, o vėliau, augant paklausai, išplėtė veiklą į autonomines sistemas ir dronus su debesijos pagrindu veikiančiomis valdymo platformomis.

    Įmonė teigia pelniusi tarptautinį pripažinimą dėl gaminių kokybės, o jos statusas kaip registruoto NATO tiekėjo padėjo sustiprinti reputaciją gynybos ir saugumo segmente. Pastaraisiais metais Europoje ryškėjant saugumo situacijos pokyčiams, tokio tipo sprendimų paklausa auga ne tik kariuomenėse, bet ir kritinės infrastruktūros apsaugoje.

    Kur bus nukreiptos investicijos?

    Pasak bendrovės, pritrauktas kapitalas pirmiausia bus skirtas operacinei infrastruktūrai stiprinti ir pramoninės gamybos apimtims didinti. Tikslas yra greičiau patenkinti augančią tarptautinę autonominių sistemų paklausą ir užtikrinti stabilias tiekimo grandines.

    Lygiagrečiai planuojama spartinti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus, gilinant dirbtinis intelektas algoritmų integraciją ir plečiant funkcijas debesijos valdymo platformoje. Praktikoje tai gali reikšti pažangesnį automatizuotą skrydžių planavimą, duomenų apdorojimą realiu laiku ir geresnį darbą sudėtingomis sąlygomis.

    Trečioji kryptis yra komercinė plėtra į naujas rinkas, orientuojantis į gynybos, saugumo ir kritinės infrastruktūros stebėsenos segmentus. Bendrovė pabrėžia, kad šiose srityse pirkėjams svarbi ne tik technologija, bet ir gamybos pajėgumai, sertifikavimas bei gebėjimas užtikrinti ilgalaikį aptarnavimą.

    Rinka keičiasi: daugiau dėmesio suverenioms technologijoms

    Investuotojai akcentuoja, kad dabartinis geopolitinis kontekstas ir didėjantis Europos dėmesys gynybos finansavimui kuria palankesnes sąlygas vietiniams aukštųjų technologijų kūrėjams. Vis dažniau pabrėžiama ir suverenių, patikimų technologijų svarba, kad kritiniai sprendimai nepriklausytų nuo trečiųjų šalių tiekėjų.

    „„Beyond Vision“ šią rinką perbraižė sujungdama didelio tikslumo aparatinę įrangą su pažangiais dirbtinis intelektas algoritmais už labai konkurencingą kainą. Ši investicija suteiks finansinį tvirtumą, reikalingą gamybai didinti ir pasauliniu mastu konkuruoti svarbiuose autonominių nepilotuojamų transporto priemonių segmentuose“, – sakė „Índico Capital Partners“ vadovaujantis partneris Stephan de Moraes.

    „Dabartinis geopolitinis kontekstas ir didėjantis Europos investavimas į gynybą kuria naujų galimybių technologijų įmonėms, galinčioms tarptautiniu mastu konkuruoti“, – sakė „Lince Capital“ rizikos kapitalo padalinio vadovas Tomás Lavin Peixe.

    „Beyond Vision“ nurodo, kad pastaruoju metu įmonė didino komandą iki 150 darbuotojų, viršijo 2025 metų pajamų prognozę ir išplėtė karinių bei civilinių klientų ratą keliose šalyse. Bendrovė tikisi, kad naujas finansavimas leis greičiau pereiti nuo plėtros prie didesnio masto gamybos ir nuoseklios tarptautinės plėtros.

  • Šveicarų robotikos startuolis „Enact“ pritraukė apie 26 mln. eurų: investavo A. Mensch ir Y. LeCun

    Šveicarų robotikos startuolis „Enact“ pritraukė apie 26 mln. eurų: investavo A. Mensch ir Y. LeCun

    Šveicarijoje įkurtas robotikos startuolis „Enact Intelligence“ po veiklos tylos režimo viešai pristatė save ir pranešė užsitikrinęs apie 26 mln. eurų išankstinio etapo investiciją. Toks dydis šiame etape laikomas neįprastai didelis, o sandorį sustiprino žinomi vardai iš Prancūzijos DI ekosistemos.

    Prie investuotojų prisidėjo „Mistral“ vadovas Arthuras Menschas ir buvęs „Meta“ DI vyriausiasis mokslininkas Yannas LeCun. Finansavime taip pat dalyvavo rizikos kapitalo fondai „Redalpine“, „Notion Capital“ ir „Firstminute Capital“, o tarp verslo angelų minimas ir „Hugging Face“ bendraįkūrėjas Thomas Wolfas.

    Kas išskiria „Enact“?

    „Enact“ kuria bazinę technologiją bendros paskirties robotams, kurie turėtų patikimiau veikti realioje aplinkoje ir pramonėje. Įmonė teigia kurianti sprendimus, leidžiančius robotams tiksliau manipuliuoti objektais, geriau suprantant jėgą ir prisilietimą.

    Skirtingai nei dalis robotikos kūrėjų, daugiausia besiremiančių kameromis ir vaizdu, „Enact“ akcentuoja lytėjimą ir jėgos pojūtį. Startuolio tikslas yra, kad robotai galėtų „jausti“, kas vyksta, ir taip tiksliau atlikti užduotis, kai vien vaizdo informacijos nepakanka.

    Įmonės vadovas ir vienas iš įkūrėjų Manuelis Yvesas Gallikeris, anksčiau dirbęs JAV robotikos startuolyje „Physical Intelligence“, teigia, kad robotai jėgą ir prisilietimą fiksuoja per pačius savo aktuatorius. Pasak jo, tai leidžia realiu laiku geriau suprasti situaciją ir mokytis duomenų požiūriu efektyviau, kartu keliant patikimumą bei našumą.

    „Mūsų robotai jėgą ir prisilietimą jaučia per savo aktuatorius, todėl realiu laiku supranta, kas vyksta, ir mokosi efektyviau, kartu didindami patikimumą ir našumą. Tai technologija, kuri veikia įvairiuose formatuose ir nuo pirmos dienos kuriama diegimui realioje aplinkoje“, – sakė M. Y. Gallikeris.

    Kur bus panaudotos lėšos?

    Startuolis nurodo, kad pritrauktos lėšos bus skirtos komandai plėsti ir paspartinti aparatinės įrangos bei mokslinių tyrimų ir plėtros darbus. Tokia kryptis atspindi platesnę robotikos rinkos tendenciją, kai investuotojai ieško projektų, galinčių perkelti pažangius DI modelius į praktiškai veikiančius, pramonėje pritaikomus įrenginius.

    „Enact“ taip pat pabrėžia, kad pergalvoja visą technologijų „krūvą“: nuo modelių architektūrų, gebančių apdoroti skirtingų dažnių ir mastelių informaciją, iki duomenų paruošimo grandinės bei pačių sensorių ir aktuatorių, kurie maitina modelį signalais. Bendrovės teigimu, būtent toks viso sprendimo suvaldymas gali tapti lemiamu veiksniu, siekiant robotus pritaikyti kasdienėms, nenuspėjamoms realaus pasaulio užduotims.

  • „Seaya“ pritraukė 600 mln. eurų naujam augimo fondui: taikysis į Europos technologijų lyderius

    „Seaya“ pritraukė 600 mln. eurų naujam augimo fondui: taikysis į Europos technologijų lyderius

    Investicijų bendrovė „Seaya“ paskelbė per šešis mėnesius pritraukusi 600 mln. eurų pirmajam naujo augimo fondo „Seaya Nova“ etapui. Fondas skirtas Europos technologijų įmonėms, kurios jau įrodė verslo modelį ir siekia tarptautinės plėtros.

    „Seaya Nova“ remia Europos investicijų fondas per European Tech Champions Initiative programą, kurią EIB grupė sukūrė siekdama mažinti finansavimo trūkumą Europos vėlyvesnės stadijos technologijų bendrovėms. Prie investuotojų taip pat prisideda instituciniai investuotojai, korporacijos ir šeimų biurai.

    Planuojama investuoti po 20–50 mln. eurų į vieną įmonę, dažniausiai vadovaujant arba bendrai vadovaujant B–D serijų raundams. Pagrindinis dėmesys bus skiriamas bendrovėms su tvaria ekonomika, aiškiu augimo keliu ir ambicija konkuruoti globaliai.

    Kas vadovaus fondui

    „Seaya Nova“ vadovaus „Seaya“ įkūrėja ir valdanti partnerė Beatriz González bei prie komandos prisijungęs valdantis partneris Vinoth Jayakumar. Pastarasis daugiau nei dešimtmetį dirbo Europos augimo investicijų rinkoje ir yra prisidėjęs prie kelių žinomų technologijų bendrovių finansavimo etapų.

    Šis paskyrimas sutampa su „Seaya“ sprendimu atidaryti biurą Londone, papildant būstinę Madride. Bendrovė tikisi, kad tai sustiprins jos pozicijas vienuose aktyviausių Europos technologijų finansavimo centrų.

    Kodėl tokie fondai tampa svarbesni

    Augimo kapitalo tema Europoje pastaraisiais metais vis dažniau akcentuojama dėl vadinamojo „scale-up“ spragos: įmonės ankstyvose stadijose kapitalą pritraukia lengviau, tačiau B ir vėlesniuose raunduose dažnai susiduria su didesniu finansavimo trūkumu. Dėl to dalis perspektyvių bendrovių kapitalo ieško už Europos ribų arba sulėtina plėtrą.

    Rinkoje papildomą spaudimą didina ir dirbtinis intelektas: daugelyje sektorių greitėja produkto vystymo tempai, o konkurencinį pranašumą vis dažniau lemia galimybė greitai mastuoti pardavimus, infrastruktūrą ir komandą. Tai reiškia, kad stiprioms bendrovėms kapitalo gali prireikti anksčiau ir didesnėmis sumomis.

    Kaip „Seaya“ dėlios strategiją

    Pristačiusi „Seaya Nova“, bendrovė teigia veiklą organizuosianti per tris kryptis: ankstyvos stadijos investicijas per „Seaya Ventures“, poveikio (impact) strategiją per „Seaya Andromeda“ ir augimo investicijas per „Seaya Nova“. Toks modelis leidžia palaikyti įmones nuo pirmųjų raundų iki tarptautinės ekspansijos.

    „Seaya“ tikisi, kad naujasis fondas padės Europos technologijų bendrovėms išlaikyti augimo pagreitį ir konkuruoti pasauliniu mastu, o rinkai suteiks daugiau vietinio augimo kapitalo alternatyvų. Artimiausiu metu didžiausias dėmesys turėtų tekti sandoriams, kuriuose reikalingas ne tik finansavimas, bet ir patirtis plečiantis į tarptautines rinkas.

    „Seaya Nova yra natūrali tai, ką per trylika metų sukūrėme, evoliucija: pradėjome nuo ankstyvos stadijos, pridėjome poveikio strategiją, o dabar galime lydėti geriausias Europos įmones iki pasaulinės lyderystės“, – sakė Beatriz González.

    „Europa jau kuria įmones, galinčias globaliai pirmauti savo kategorijose. Klausimas nebėra, ar jas galime sukurti čia, o ar sugebėsime jas išauginti būtent čia. DI trumpina kelią nuo produkto rinkos atitikimo iki kategorijos lyderystės, todėl laimėtojui reikia kapitalo anksčiau ir didesniais kiekiais“, – sakė Vinoth Jayakumar.

  • Milijonai bandymų išnaudoti kritinę PHP spragą: „Cloudflare“ ragina skubiai atnaujinti sistemas

    Kibernetiniai nusikaltėliai pradėjo masiškai taikytis į kritinę PHP saugumo spragą, o interneto apsaugos paslaugų teikėja „Cloudflare“ pranešė fiksuojanti milijonus bandymų ją išnaudoti. Tai reiškia, kad atakų banga plinta greitai, o pažeidžiamos gali būti tiek verslo, tiek valstybinių institucijų svetainės.

    PHP yra viena plačiausiai naudojamų interneto programavimo kalbų, todėl tokio masto pažeidžiamumas iškart sukelia grandininę reakciją: skubiai tikrinami serveriai, diegiami atnaujinimai ir peržiūrimos saugumo taisyklės. Kritinės spragos dažnai išnaudojamos automatizuotai, kai botai per trumpą laiką „nuskaito“ didžiules interneto erdves ir ieško neatsinaujinusių sistemų.

    „Cloudflare“ vadovas Matthew Prince nurodė, kad bandymų skaičius šovė į viršų dar prieš oficialiai paskelbiant informaciją apie spragą, o po paviešinimo tempas tapo eksponentinis. Tai kelia įtarimų, kad dalis informacijos apie pažeidžiamumą galėjo būti nutekėjusi anksčiau, todėl dalis atakuotojų galėjo pasiruošti iš anksto.

    „Matome milijonus bandymų išnaudoti spragą, ir jų skaičius toliau auga“, – sakė Matthew Prince.

    Tuo metu Europos kibernetinio saugumo pareigūnai teigia, kad nors atakų bandymų matoma, sėkmingas spragos išnaudojimas kol kas nėra masinis. Vokietijos kibernetinio saugumo institucijos atstovas Thomas Caspers pabrėžė, jog praktinis išnaudojimas gali būti sudėtingesnis, nei iš pradžių tikėtasi, todėl užpuolikams gali prireikti daugiau laiko sukurti patikimai veikiančius įrankius.

    „Panašu, kad išnaudoti spragą sudėtingiau, nei buvo manyta, todėl masinių sėkmingų atakų kol kas nematome“, – sakė Thomas Caspers.

    Situaciją papildomai paaštrina tai, kad didelė dalis interneto infrastruktūros priklauso nuo skirtingų tiekėjų, įskiepių ir bibliotekų, todėl vien tik PHP atnaujinimas ne visada išsprendžia riziką, jei pažeidžiami ir susiję komponentai. Dėl to organizacijos dažnai priverstos ne tik diegti pataisas, bet ir laikinai riboti paslaugas, įjungti griežtesnį srauto filtravimą ar net trumpam išjungti svetaines, kol įsitikina, kad atnaujinimai pritaikyti teisingai.

    Atskiras signalas rinkai buvo ir debesijos paslaugų sektoriaus įspėjimai: „Amazon“ saugumo komanda nurodė, kad spraga jau plačiai bandoma išnaudoti realiame pasaulyje. Toks vertinimas paprastai reiškia, kad atakos vyksta ne vien teoriškai ar laboratorinėmis sąlygomis, o aktyviai ieškoma realių aukų.

    „Spraga jau plačiai bandoma išnaudoti realiomis sąlygomis“, – sakė „Amazon“ atstovai saugumo pranešime.

    Dalis Europos institucijų reagavo prevenciškai ir ėmėsi laikino svetainių prieinamumo ribojimo ar planinių techninės priežiūros režimų. Tokia taktika kartais pasirenkama tam, kad būtų sumažintas atakos paviršius, kol sistemų administratoriai patikrina konfigūraciją, ugniasienių taisykles ir pritaiko gamintojų rekomenduojamas pataisas.

    Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į DI vaidmenį: jis gali pagreitinti pažeidžiamumų analizę ir automatizuoti atakų pritaikymą, tačiau didžiosios DI platformos vis dažniau diegia ribojimus, kad įrankiai nebūtų naudojami instrukcijoms kurti ar kenkėjiškoms atakoms optimizuoti. Nepaisant to, pagrindinė rizika išlieka ta pati: neatsinaujinusios sistemos tampa lengviausiu taikiniu, o puolėjai dažniausiai renkasi masinę paiešką, o ne rankinį „taikinių“ atranką.

    Kibernetinio saugumo specialistai ragina organizacijas nedelsti ir pirmiausia įsivertinti, ar jų naudojamos PHP versijos bei susiję komponentai turi gamintojų paskelbtas pataisas. Praktikoje tai reiškia operatyvų atnaujinimų diegimą, išorinės prieigos peržiūrą, žurnalų stebėseną ir laikiną papildomų apsaugų įjungimą, kol rizika sumažėja.

  • Von der Leyen koalicijoje – skilimas dėl DI atsakomybės: ar ES grįš prie žalos atlyginimo taisyklių?

    Europos Parlamente kilo aštri diskusija, ar Europos Sąjunga turėtų grįžti prie atskirų DI atsakomybės taisyklių, kurios leistų aiškiau reikalauti atlyginti žalą, padarytą naudojant DI sistemas. Ginčas atskleidė įtampą tarp centrinių politinių jėgų, remiančių Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen.

    Anksčiau Europos Komisija svarstė specialią DI civilinės atsakomybės iniciatyvą, tačiau ją vėliau atsiėmė, argumentuodama poreikiu supaprastinti reguliavimą ir didinti bloko konkurencingumą. Dabar dalis europarlamentarų tvirtina, kad sparčiai daugėjant DI pritaikymų versle ir viešajame sektoriuje, atsakomybės spragos tampa per didelė rizika vartotojams ir įmonėms.

    Skirtingos stovyklos dėl reguliavimo

    Centro kairės ir žaliųjų atstovai parlamente ragino atnaujinti DI atsakomybės darbotvarkę ir sukurti mechanizmą, kuris veiktų panašiai kaip įprastų produktų atvejais. Jų teigimu, jei technologija sukelia apčiuopiamą žalą, nukentėjęs asmuo turi turėti aiškų kelią į žalos atlyginimą, o atsakomybė neturi „ištirpti“ tarp kūrėjo, diegėjo ir naudotojo.

    „DI atsakomybės direktyvos atsiėmimas buvo didelė klaida. Raginame Komisiją vėl pateikti šį teisės aktą“, – sakė europarlamentaras Alexas Agius Saliba.

    Centro dešinės politikai laikėsi priešingos linijos ir pabrėžė, kad ES jau turi DI aktą, o dalis jo nuostatų dar nėra pilnai įsigaliojusios. Jų argumentas paprastas: prieš kuriant papildomas prievoles, reikia įvertinti, ar jos nedidins biurokratijos ir nesumažins Europos bendrovių galimybių konkuruoti su JAV ir Azijos rinkomis.

    Ką reikštų DI atsakomybės taisyklės?

    DI atsakomybės taisyklės iš esmės būtų skirtos aiškiau apibrėžti, kas atsako, jei DI sistema sukelia žalą, pavyzdžiui, dėl klaidingo sprendimo, saugumo spragos, netinkamo testavimo ar nepakankamo rizikų valdymo. Ši tema ypač jautri, kai DI naudojamas srityse, kur klaidos gali turėti didelį poveikį: finansuose, sveikatos apsaugoje, kritinėje infrastruktūroje ar kibernetiniame saugume.

    Diskusijose pabrėžta, kad praktikoje žalos įrodinėjimas gali būti sudėtingas, nes DI sprendimų priėmimas dažnai sunkiai paaiškinamas, o atsakomybės grandinėje dalyvauja daug dalyvių. Dėl to dalis parlamentarų siekia aiškesnių taisyklių, kurios mažintų teisinį neapibrėžtumą tiek nukentėjusiems, tiek verslui.

    Komisija primena, kodėl iniciatyva buvo atsiimta

    Europos Komisijos atstovai priminė, kad ankstesni pasiūlymai dėl DI atsakomybės įstrigo dėl nesutarimų tarp ES valstybių narių ir Europos Parlamento. Taip pat akcentuojama, kad DI aktas, produktų saugos ir vartotojų apsaugos sistema jau suteikia dalį reikalingų svertų, ypač kai kalbama apie rizikos valdymą ir pareigas tam tikroms DI sistemų kategorijoms.

    Vis dėlto politinis signalas iš debatų aiškus: vienoje pusėje – noras greitai stiprinti apsaugas ir atsakomybės aiškumą, kitoje – siekis pirmiausia mažinti reguliacinę naštą ir skatinti investicijas, duomenų prieinamumą bei skaičiavimo infrastruktūrą. Artimiausiu metu klausimas, ar ES grįš prie atskiro DI atsakomybės teisės akto, gali tapti vienu svarbiausių Europos technologijų politikos konfliktų.