CP v2

Category: Technologijos

  • „CD Projekt RED“ atskleidė datą: „Witcher 3“ gaus netikėtą trečią plėtinį

    „CD Projekt RED“ atskleidė datą: „Witcher 3“ gaus netikėtą trečią plėtinį

    „Witcher 3: Wild Hunt“ 2015 metais tapo vienu ryškiausių žaidimų industrijos reiškinių ir iki šiol laikomas modernia vaidmenų žaidimų klasika. „CD Projekt RED“ kūrinys, paremtas Andrzejaus Sapkowskio sukurta raganio visata, pelnė kritikų pripažinimą ir gausybę apdovanojimų, įskaitant metų žaidimo titulą.

    Po pagrindinio žaidimo kūrėjai istoriją išplėtė dviem mokamais plėtiniais: „Hearts of Stone“ ir „Blood and Wine“. Pastarasis buvo įvertintas ir kaip vienas stipriausių vaidmenų žaidimų plėtinių, o daugeliui žaidėjų tapo beveik atskiru nuotykiu, prilygstančiu pilnam žaidimui.

    Praėjus beveik dešimtmečiui po paskutinio didžiojo papildymo, studija netikėtai patvirtino trečiąjį „Witcher 3“ istorijos plėtinį „Pieśni Przeszłości“. Iki šiol informacijos buvo mažai, tačiau dabar paaiškėjo svarbiausia detalė: kada įvyks oficialus pristatymas.

    Plėtinio demonstracija numatyta per didžiausią Europos žaidimų renginį „Gamescom“, vykstantį Kelne. Jis bus parodytas renginio atidarymo vakaro „Opening Night Live“ metu rugpjūčio 25 dieną, kai tradiciškai pristatomi svarbiausi artėjančių metų projektai.

    Tikimasi, kad pristatyme bus parodyti pirmieji vaizdai iš žaidimo ir atskleista daugiau detalių apie turinį, istorijos kryptį bei techninius sprendimus. Kol kas patvirtinta, kad „Pieśni Przeszłości“ turėtų pasirodyti kitais metais, o transliacija bus pasiekiama „YouTube“ ir „Twitch“ platformose.

  • Battlefield 6 muša rekordus: 4 sezono atnaujinimas grąžino dešimtis tūkstančių žaidėjų

    Battlefield 6 muša rekordus: 4 sezono atnaujinimas grąžino dešimtis tūkstančių žaidėjų

    „Battlefield 6“ sulaukė didelio sezoninio atnaujinimo, kuriuo žaidime startavo 4 sezonas. Kūrėjai akcentuoja naują kryptį – veiksmas perkeliamas į Ramiojo vandenyno frontą, o tai keičia tiek kovų ritmą, tiek taktiką.

    Sezoniniai atnaujinimai dažnai tampa impulsu sugrįžti net tiems, kurie žaidimą buvo kuriam laikui padėję į šalį. Įprastai tokie paketai atneša ne tik kosmetinius pakeitimus, bet ir turinį, kuris iš esmės perstato populiariausius žaidimo režimus.

    Šį kartą svarbiausia naujovė – nauja didelė žemėlapio erdvė „Rafa Tsuru“, įrengta archipelage su tankia augmenija ir pakrančių zonomis. Dėl to daugiau susidūrimų persikelia į vandenį ir pakrantes, o didesnę reikšmę įgauna transportas ir komandinis koordinavimas.

    Atnaujinimas taip pat įvedė naujas valtis „7.7M NSW RHIB“ ir „RCB-90“, kurios turėtų sustiprinti jūrinių operacijų dinamiką. Kartu grįžo ir reitinginis režimas battle royale modulyje „REDSEC“, o tai paprastai didina konkurenciją ir ilgina žaidėjų įsitraukimo laiką.

    „Pax Armata, decentralizuota grupė, valdoma karo vadų iš viso pasaulio, perima svarbiausias tiekimo linijas, kad paralyžiuotų NATO“, – teigiama žaidimo siužetiniame aprašyme.

    Kūrėjai pabrėžia, kad Ramiojo vandenyno etapas yra tik 4 sezono pradžia. Per artimiausias savaites planuojamas kitas turinio skyrius, o sezono finalas numatomas rudenį, kai bus pristatytas dar vienas naujų įvykių ir turinio segmentas.

    Žaidėjų aktyvumas po atnaujinimo akivaizdžiai šoktelėjo: per pastarąją parą „Steam“ platformoje vienu metu prisijungė apie 81 000 žaidėjų. Tai – aukščiausias rodiklis nuo vasario, kai žaidime buvo pasirodęs 2 sezonas, todėl 4 sezono startas jau dabar laikomas vienu sėkmingiausių šių metų impulsų žaidimo auditorijai.

  • Paaiškėjo Call of Duty: Modern Warfare 4 betos datos ir svarbi naujiena Switch 2 žaidėjams

    Paaiškėjo Call of Duty: Modern Warfare 4 betos datos ir svarbi naujiena Switch 2 žaidėjams

    Paaiškėjo, kada prasidės „Call of Duty: Modern Warfare 4“ beta testai: kūrėjai juos suskirstė į du etapus, o prie palaikomų platformų pirmą kartą įtrauktas ir Nintendo Switch 2. Testai bus skirti surinkti žaidėjų atsiliepimus prieš pilną žaidimo startą, numatytą spalio 23 dieną.

    Pirmasis etapas bus ankstyva prieiga, vyksianti rugpjūčio 21–25 dienomis. Jame galės dalyvauti tik iš anksto žaidimą užsisakę žaidėjai asmeniniuose kompiuteriuose, „Xbox“ „Series X/S“ ir „PlayStation 5“.

    Antrasis etapas bus atvira beta, numatyta rugpjūčio 28 dieną–rugsėjo 1 dieną. Šioje fazėje prisijungti galės visi norintys, net jei žaidimo dar nėra įsigiję, o palaikomų įrenginių sąraše atsiras ir Nintendo Switch 2.

    Switch 2 savininkams svarbu įsidėmėti vieną reikalavimą: žaidimui tinkle reikės aktyvios „Nintendo Switch Online“ prenumeratos. Kūrėjai taip pat pabrėžia, kad visose platformose bus būtinas nuolatinis interneto ryšys.

    Per abu beta savaitgalius žaidėjai išbandys kelių žaidėjų žemėlapius ir režimus, tarp jų ir naują režimą „Kill Block“, taip pat sugrįžtantį klasikinį „Search & Destroy“. Numatyta ir treniruočių trasa tiems, kurie prieš realias kovas nori pasipraktikuoti judėjimą bei mechanikas.

    Viena didžiausių naujienų gerbėjams – režimo DMZ sugrįžimas. Šis režimas serijoje nebuvo matytas nuo „Call of Duty: Modern Warfare 2“ laikų, tačiau bendruomenė ilgą laiką ragino kūrėjus jį sugrąžinti.

    Teigiama, kad beta metu bus pasiekiama 19 ginklų modelių ir naujų operatorių rinkinys. Tuo metu pirkėjams, pasirinkusiems brangiausią „Vault Edition“ leidimą, žadami papildomi privalumai ankstyvos prieigos metu, įskaitant išskirtinius personažus.

    Dar prieš pirmąjį beta savaitgalį, rugpjūčio 21 dieną, numatyta speciali transliacija „Call of Duty: NEXT“, kurioje kūrėjai ketina atskleisti daugiau informacijos apie daugelio žaidėjų režimą. Norintys kampaniją pradėti anksčiau žaidėjai ją galės pasiekti nuo spalio 16 dienos, jei bus pateikę išankstinį užsakymą.

    Taip pat paskelbta, kad „Call of Duty: Modern Warfare 4“ išankstiniai užsakymai Nintendo Switch 2 platformoje startuos tik rugpjūčio 26 dieną. Tai yra vos dvi dienos iki atviros betos pradžios, kai kitose platformose išankstiniai užsakymai jau yra aktyvūs.

  • PlayStation žaidėjai atsisako diskų: JAV tik 7 žaidimai perkopė 100 000 fizinių kopijų ribą

    PlayStation žaidėjai atsisako diskų: JAV tik 7 žaidimai perkopė 100 000 fizinių kopijų ribą

    Amerikos vaizdo žaidimų rinkoje fizinių „PlayStation“ žaidimų pardavimai akivaizdžiai traukiasi. Rinkos analitikas Mat Piscatella, remdamasis „Circana“ Retail Tracking Service duomenimis, teigia, kad pardavimai dėžutėse daugeliu atvejų nebesiekia ankstesnių mastų.

    Per savaitę, pasibaigusią liepos 11 dieną, tik du „PlayStation“ platformai išleisti žaidimai JAV sugebėjo peržengti 10 000 fizinių kopijų ribą. Likusi katalogo dalis, anot analitiko, fiksavo gerokai kuklesnius rezultatus, rodydama ryškų pirkėjų polinkį į skaitmeninį formatą.

    Dar iškalbingesni yra ilgesnio laikotarpio skaičiai. Nuo sausio 1 dienos iki liepos 21 dienos tik septyni „PlayStation“ žaidimai JAV viršijo 100 000 parduotų fizinių kopijų ribą, o tai vienoje didžiausių pasaulio rinkų laikoma reikšmingu signalu visai industrijai.

    Skaitmena laimi, bet pyktis auga

    Tokie skaičiai sutampa su augančia dalies žaidėjų frustracija dėl didžiųjų leidėjų strategijos. Viešojoje erdvėje aptariamas „Sony“ siekis mažinti optinių laikmenų vaidmenį ir vis labiau orientuotis į skaitmeninę distribuciją, kuri leidėjams suteikia daugiau kontrolės.

    „Žaidėjai vis dažniau jaučiasi nebe perkantys žaidimą, o tik nuomojantys teisę juo naudotis“, – sakė žaidimų industriją stebintis analitikas, apibendrindamas dažniausiai kartojamą vartotojų argumentą.

    Skaitmeninis modelis dažnai reiškia, kad pirkėjas gauna su paskyra susietą licenciją, o ne lengvai perparduodamą fizinę kopiją. Tai kelia klausimų dėl vartotojų teisių, bibliotekos tęstinumo ir galimybės išsaugoti žaidimus ateičiai, kai paslaugos ar parduotuvės keičia taisykles.

    Kodėl leidėjams tai apsimoka

    Finansinė logika leidėjams paprasta: mažėjant paklausai, diskų gamyba, sandėliavimas ir logistika tampa vis sunkiau pateisinama sąnaudų eilute. Skaitmeninė prekyba leidžia sparčiau taikyti kainodarą, dažniau vykdyti akcijas ir mažinti priklausomybę nuo fizinės mažmenos.

    Tuo pačiu skaitmena nekeičia vienos realybės: vartotojai tikisi patogumo ir greito prieinamumo, o tai dažnai svarbiau už kolekcionavimo aspektą. Vis dėlto daliai bendruomenės fizinės kopijos tebėra vertė, susijusi su nuosavybe, išliekamumu ir kolekcijomis.

    Nuo CD eros iki licencijų laikų

    Istoriškai „PlayStation“ vaidmuo fizinių laikmenų istorijoje buvo milžiniškas. Pirmoji „PlayStation“ konsolė, debiutavusi 1994 metais, prisidėjo prie CD formato išpopuliarinimo žaidimuose, kai dalis rinkos dar rėmėsi brangesnėmis ir talpa ribotomis kasetėmis.

    Dabar industrija juda į kitą pusę, o JAV pardavimų duomenys rodo, kad pirkėjų elgsena šią kryptį tik stiprina. Jei tendencija nesikeis, fizinės kopijos gali tapti nišiniu produktu, skirtu kolekcininkams, riboto leidimo serijoms ir išskirtiniams leidiniams.

  • Floridoje plinta paleisti Argentinos tegu: invazinės driežų populiacijos jau kelia grėsmę paukščiams ir aligatoriams

    JAV Floridos valstijoje per pastaruosius du dešimtmečius sparčiai išplito argentininiai juodai balti tegu driežai, kurie į šalį pateko kaip egzotiniai augintiniai. Dalis jų pabėgo iš laikymo vietų, o kai kurie, kaip įtariama, buvo tyčia paleisti į laisvę, todėl rūšis įsitvirtino gamtoje.

    Šie dideli driežai greitai prisitaikė prie šilto Floridos klimato ir įvairių buveinių, todėl šiandien laikomi viena atidžiausiai stebimų invazinių rūšių valstijoje. Specialistus neramina jų visaėdiškumas: tegu minta vaisiais, vabzdžiais, smulkiais žinduoliais, kitais ropliais ir dvėsena, o taip pat dažnai niokoja lizdus.

    Didžiausia grėsmė siejama su jų polinkiu ėsti kiaušinius, įskaitant vietinių paukščių, vėžlių ir net amerikinių aligatorių. Tokie praradimai mažina jauniklių išgyvenamumą ir gali paveikti populiacijas ne iš karto, o per kelis veisimosi sezonus, ypač ten, kur rūšys jau patiria buveinių nykimo spaudimą.

    Suaugę tegu gali užaugti iki maždaug 1,2 metro ilgio ir yra labai geri rausytojai, todėl lengvai randa maisto žemėje ir po ja. Ši savybė, kartu su gebėjimu išgyventi skirtingomis sąlygomis, padeda jiems plėstis į naujas teritorijas ir apsunkina kontrolės priemones.

    Prekyboje augintiniais tegu išpopuliarėjo dėl intelekto, gana ramaus būdo, palyginti su kitais dideliais ropliais, ir gebėjimo priprasti prie žmogaus. Tačiau būtent šios savybės ir palankios klimato sąlygos lėmė, kad pabėgę ar paleisti individai išgyveno pakankamai ilgai, kad pradėtų veistis, o pirmos stabilios laukinės populiacijos buvo patvirtintos dar 2000-ųjų viduryje.

    Kodėl gamtosaugininkai kelia aliarmą?

    Gamtosaugos organizacijos pabrėžia, kad kiaušinių plėšimas veikia ne pavienius gyvūnus, o būsimą populiacijų dydį. Kiekvienas sunaikintas lizdas reiškia mažiau išsiritusių jauniklių, o pasikartojantys nuostoliai gali pastebimai sumažinti rūšių reprodukcinę sėkmę.

    Tyrėjai ir atsakingos tarnybos tęsia stebėseną, siekdami tiksliau įvertinti, kaip greitai tegu plinta ir kokį ilgalaikį poveikį gali turėti Floridos ekosistemoms. Taikomos gaudymo programos, visuomenės informavimas ir nuolatiniai tyrimai, kad invazinės populiacijos būtų bent sulėtintos.

  • Didžiausia Europos gyvatė traukiasi į šiaurę: keturjuostį žalčiuotį jau fiksuoja Vokietijoje

    Vokietijoje vis dažniau fiksuojami ropliai, kurie anksčiau buvo būdingi Pietų Europai, o dabar aptinkami ir gerokai šiauriau įprasto arealo. Specialistai tai sieja su šiltėjančiu klimatu ir buveinių pokyčiais, dėl kurių kai kurios rūšys plečia paplitimą.

    Vienas ryškiausių pavyzdžių – keturjuostis žalčiuotis, laikomas viena didžiausių Europos gyvačių. Jo natūralus paplitimas apima Italiją, Graikiją, Bulgariją, Slovėniją ir Balkanų regioną, tačiau pastaraisiais metais pavienių radinių daugėja ir Vokietijoje.

    Ši gyvatė gali užaugti iki maždaug 2,5 metro ilgio, o pavadinimą gavo dėl keturių tamsių išilginių juostų ant kūno. Svarbu tai, kad keturjuostis žalčiuotis nėra nuodingas ir žmogui tiesioginės grėsmės nekelia, nors dėl dydžio gali išgąsdinti.

    Stebėtojai pietinėje Bavarijoje per maždaug penkerius metus registravo keliolika šios rūšies atvejų. Tai vertinama kaip naujas reiškinys regione, ypač jei individai aptinkami ne pavieniais, o pasikartojančiais radiniais.

    Ekspertai aiškina, kad šiltesnės vasaros ir švelnesnės žiemos sudaro palankesnes sąlygas pietinėms rūšims išgyventi šiauriau. Kartu prisideda ir buveinių nykimas pietuose, kai urbanizacija bei žemės naudojimo pokyčiai mažina tinkamų slėptuvių ir medžioklės teritorijų.

    Kitas kelias, apie kurį kalbama vis dažniau, yra netyčinis pervežimas kartu su kroviniais. Ropliai kartais patenka į transporto priemonių ertmes ar krovinių zonas, o išlipę jau naujoje šalyje gali trumpam prisitaikyti, ypač jei vasara šilta.

    Kartu su keturjuosčiu žalčiuočiu Vokietijoje pastebimos ir kitos anksčiau šaliai netipinės gyvatės. Pavyzdžiui, minimi mažesni, iki maždaug 85 centimetrų ilgio vandens telkinius mėgstantys ropliai, kurie laikosi prie upių ir ežerų, o minta smulkiais žinduoliais, paukščiais ar varliagyviais.

    Europos mastu tai dera į platesnę tendenciją, kai dalies rūšių paplitimo ribos juda į šiaurę ir aukštesnes vietoves. Vis dėlto kiekvienu atveju svarbu atskirti natūralų plitimą nuo invazinių scenarijų, kai rūšis ima sparčiai daugintis ir išstumia vietines.

    Roplių priežiūros ir laukinės gamtos specialistai pabrėžia, kad pavieniai radiniai nebūtinai reiškia greitą naujos rūšies įsitvirtinimą. Tam reikia ilgalaikių palankių sąlygų, pakankamo grobio ir sėkmingo dauginimosi kelių sezonų iš eilės.

    Taip pat primenama, kad Vokietijoje gyvatės apskritai išlieka gana retos ir dauguma vietinių rūšių yra saugomos. Dėl to radus gyvatę rekomenduojama jos neliesti, negaudyti ir, jei kyla klausimų dėl rūšies ar saugumo, kreiptis į vietos gamtosaugos ar gyvūnų gelbėjimo tarnybas.

  • Aštuonkojis, žirafa ir banginis: kaip mokslininkai išradingai sveria gyvūnus, kurių neįmanoma pasverti įprastai

    Gyvūnų svoris yra vienas svarbiausių sveikatos rodiklių: jis padeda laiku pastebėti ligas, įvertinti mitybą, nėštumą ar atsistatymą po gydymo. Tačiau ne visi gyvūnai noriai lipa ant svarstyklių, o kai kuriems tai apskritai būtų pavojinga.

    Todėl įvairiose pasaulio vietose zoologijos sodai ir gamtosaugos organizacijos kuria saugius, gyvūnų gerovei pritaikytus metodus. Kartais tai primena paprastą triuką, o kartais virsta tikru inžineriniu ir elgsenos mokslo projektu.

    Didieji aštuonkojai yra stiprūs, lankstūs ir mėgsta sprukti, todėl įprastas bandymas juos suimti gali sukelti stresą ir būti pavojingas tiek gyvūnui, tiek prižiūrėtojams. Akvariumuose dažnai pasitelkiama dresūra su teigiamu pastiprinimu, kai gyvūnas pats išmoksta ramiai įplaukti į indą ar dėžę.

    Vienas praktiškas sprendimas yra trumpam aštuonkojį perkelti į kibirą ar talpą, kuri nuleidžiama į vandenį, o po to greitai užkeliama ant svarstyklių. Svarbiausia čia greitis ir rutina: kuo mažiau pokyčių ir kuo daugiau nuspėjamumo, tuo mažesnis stresas gyvūnui.

    Žirafa yra didelis, jautrus ir lengvai išsigąstantis gyvūnas, todėl bandymas ją priverstinai užvaryti ant platformos gali baigtis trauma. Dėl to zoologijos sodai taiko sprendimus, kurie primena treniruočių stotelę: gyvūnas vedamas į specialią, minkštomis sienelėmis apsaugotą konstrukciją.

    Tokiose konstrukcijose gali būti integruotos arba šonuose pritvirtintos svėrimo sistemos, leidžiančios fiksuoti masę, kai gyvūnas stovi ramiai. Prižiūrėtojai pabrėžia, kad svorio kontrolė yra kasdienės gerovės priežiūros dalis, o rezultatai padeda koreguoti racioną ir stebėti bendrą būklę.

    Laukinėje gamtoje paukščiai dažniausiai sveriami žiedavimo ir stebėsenos metu, kai tyrėjai siekia įvertinti migracijos, mitybos ir sezoninių pokyčių poveikį. Didžiausia problema ta, kad paukštis bet kurią sekundę gali ištrūkti, todėl svarbi paprasta ir greita procedūra.

    Dažnai naudojami maži, lengvi indeliai ar dėklai, kurie padedami ant skaitmeninių svarstyklių, o tuomet į juos trumpam patalpinamas paukštis. Taip sumažinama rizika susižaloti, o pats svėrimas trunka labai trumpai.

    Banginių neįmanoma paprastai pasverti, todėl mokslininkai taiko netiesioginius metodus. Vienas plačiai naudojamų sprendimų yra fotogrametrija, kai banginio kūno matmenys nustatomi iš nuotraukų, darytų dronais.

    Turint kūno ilgį, plotį ir kitus parametrus, kuriami trimačiai modeliai ir skaičiuojamas apytikslis tūris. Tada, remiantis biologiniais duomenimis apie audinių tankį ir istoriniais matavimais, apskaičiuojama tikėtina masė, o svarbiausia, galima stebėti, ar gyvūnas liesėja, ar priauga svorio.

    Šie metodai rodo bendrą kryptį: gyvūnų sveikatos priežiūra vis labiau remiasi ne jėga, o elgsenos supratimu ir technologijomis. Kuo mažiau invazinis matavimas, tuo patikimesni duomenys ir geresnė gyvūnų gerovė.

  • Karo laikų garvežys atgims iš naujo: muziejus ieško rangovų unikaliam Ty42-1 remontui

    Karo laikų garvežys atgims iš naujo: muziejus ieško rangovų unikaliam Ty42-1 remontui

    Istorinis garvežys Ty42-1, priklausantis Silezijos geležinkelių muziejui Jaworzyno Śląska vietovėje, bus restauruojamas, kad vėl atgautų autentišką išvaizdą ir techninę būklę. Muziejus pradėjo rangovų paiešką darbams, kurie laikomi sudėtingais dėl amžiaus, specifinių mazgų ir ribotos dalių pasiūlos.

    Ty42-1 yra vienas iš nedaugelio išlikusių šio tipo garvežių Lenkijoje. Istoriškai šalyje buvo pagaminta 150 šios serijos vienetų, o veikiantys liko tik keli, todėl kiekvienas išsaugotas egzempliorius laikomas svarbia technikos paveldo dalimi.

    Remontas apims kritines dalis

    Planuojami darbai apims katilo ir peleninės mazgus, taip pat mašinisto kabinos elementus, kurie per dešimtmečius labiausiai nukenčia nuo korozijos ir mechaninio nusidėvėjimo. Rangovams teks ne tik atnaujinti konstrukcijas, bet ir užtikrinti, kad restauravimas atitiktų paveldo reikalavimus, išlaikant istorines detales.

    Numatyta sutvarkyti ir apsaugoti svarbias važiuoklės bei technines sistemas: ašis, guolius, elektros instaliaciją, tepimo įrangą ir kitus mechanizmus. Tik atlikus šiuos darbus bus galima pereiti prie išorės restauravimo, kad lokomotyvo paviršiai ir dažymas atitiktų originalų istorinį vaizdą.

    Projektas sieja paveldą ir turizmą

    Restauravimas yra platesnės iniciatyvos dalis, kuria siekiama sustiprinti geležinkelių paveldo pristatymą ir paskatinti turizmą Lenkijos ir Čekijos pasienio regionuose. Muziejus pabrėžia, kad atnaujintas eksponatas suteiks daugiau galimybių rengti edukacines programas ir gyvas demonstracijas lankytojams.

    „Įgyvendinę projektą ne tik išsaugosime vertingą technikos paminklą, bet ir sukursime naujų galimybių pristatyti geležinkelių paveldą gyventojams ir turistams abipus sienos“, – sakė muziejaus atstovai.

    Muziejus tikisi pasiūlymų sulaukti artimiausiu metu ir neatmeta, kad sutartis su vykdytojais galėtų būti pasirašyta dar šį mėnesį. Tokiu atveju darbų grafikas priklausys nuo technologinių terminų, ypač katilo ir važiuoklės mazgų atnaujinimo.

    Kodėl Ty42-1 vadinamas karo laikų mašina

    Ty42-1 buvo pagamintas 1945 metų pradžioje Chrzanów mieste veikusiame fabrike, remiantis anksčiau naudota Ty2 konstrukcija. Pastaroji Antrojo pasaulinio karo metais buvo kuriama kaip masinės gamybos, paprastesnės priežiūros garvežys, pritaikytas veikti prastesnės būklės geležinkelio linijose.

    Istoriškai ši konstrukcijų šeima buvo siejama su karo logistika okupuotose teritorijose, todėl viešojoje erdvėje prigijo apibūdinimas karo laikų lokomotyvas. Po karo reikšminga dalis tokių garvežių pateko į Lenkijos geležinkelių parką, o šiandien išlikę vienetai tampa vis retesniu pramonės istorijos liudijimu.

  • UCLA mokslininkų proveržis: vienas lustas gali atverti terahercinių ryšių erą

    UCLA mokslininkų proveržis: vienas lustas gali atverti terahercinių ryšių erą

    Terahercinis elektromagnetinio spektro ruožas yra tarp mikrobangų ir infraraudonosios spinduliuotės. Nors jis tiriamas dešimtmečius, terahercinės sistemos iki šiol dažniausiai lieka laboratorijose, nes signalams generuoti ir aptikti reikalinga įranga būna didelė, brangi ir sunkiai pritaikoma masinei gamybai.

    Kalifornijos universiteto Los Andžele (UCLA) tyrėjai skelbia parodę, kad daug terahercinės sistemos funkcijų galima sutalpinti į vieną puslaidininkinį lustą. Jų idėja remiasi kvantinių šulinių struktūromis, kurios yra itin ploni puslaidininkių sluoksniai ir jau plačiai naudojami fotoniniuose integriniuose grandynuose.

    Tyrime naudotos PIN fotodiodų struktūros su kvantiniais šuliniais, pagamintos iš galio arsenido ir aliuminio galio arsenido (GaAs ir AlGaAs). Mokslininkai pademonstravo, kad tokios struktūros gali ir generuoti, ir aptikti terahercinius signalus procesu, vadinamu tarpinjuostiniu fotomaišymu su stiprinimu.

    Efektyvumas dar labiau pagerintas į tą patį puslaidininkinį lustą integruojant optinį stiprintuvą. Tai leido maždaug dešimt kartų padidinti terahercinių bangų generavimo našumą ir kartu sumažinti veikimui reikalingą optinę galią, o tai yra vienas svarbiausių žingsnių link kompaktiškų ir praktiškų sprendimų.

    Eksperimentai taip pat parodė, kad elektronai iš kvantinių šulinių pasišalina greičiau nei per vieną trilijoninę sekundės dalį. Toks greitis laikomas pakankamu darbui teraherciniame diapazone, todėl rezultatai stiprina prielaidą, kad terahercinė optoelektronika gali būti perkelta iš sudėtingų laboratorinių stendų į integruotus įrenginius.

    Komanda šią kryptį apibrėžia kaip monolitiškai integruotą terahercinę optoelektroniką, kai ant bendro puslaidininkio pagrindo veikia šaltiniai, detektoriai, stiprintuvai, moduliatoriai ir kiti fotoniniai elementai. Esminė detalė ta, kad platforma kuriama taip, jog būtų suderinama su komercinėse fotonikos gamyklose taikomais gamybos metodais.

    Vis dėlto prototipas dar remiasi išoriniais lazeriais, o tai riboja sistemos kompaktiškumą. Tyrėjai planuoja ateityje į patį lustą integruoti derinamus lazerius ir papildomus fotoninius komponentus, kad terahercinės sistemos taptų pilnai uždaros ir tinkamos realiems produktams.

    Jei tokia integracija pasiteisins, terahercinės technologijos galėtų reikšmingai paspartinti duomenų perdavimą trumpais atstumais ir atverti naujas vaizdinimo galimybes. Praktiniai pritaikymai dažniausiai siejami su saugumo patikromis, pramonine kokybės kontrole, medicininiu vaizdinimu ir itin didelės spartos belaidžiais ryšiais, tačiau iki plataus diegimo dar reikės įrodyti patikimumą, energijos efektyvumą ir gamybos mastelio galimybes.

  • „Google“ Mapos „Android Auto“ pagaliau gauna funkciją, kurios vairuotojai laukė metų

    „Google“ Mapos „Android Auto“ pagaliau gauna funkciją, kurios vairuotojai laukė metų

    „Google“ Mapos „Android Auto“ aplinkoje pradeda gauti seniai lauktą naujovę – integruotą greičio matuoklį, kuris realiu laiku rodo automobilio greitį. Tokia funkcija jau kurį laiką prieinama mobiliose „Google“ Žemėlapių versijose ir „Apple“ „CarPlay“, tačiau „Android Auto“ naudotojai jos ilgai neturėjo.

    Pirmieji požymiai, kad greičio matuoklis atkeliauja į „Android Auto“, pastebėti bandomojoje „Google“ Žemėlapių programos versijoje. Apie tai pranešė testuotojai, o informacija išplito technologijų bendruomenėse, kuriose dažnai pirmiausia fiksuojami tokie etapais diegiami atnaujinimai.

    Kol kas naujovė, panašu, pasiekiama tik ribotai auditorijai, nes „Google“ dažnai taiko laipsnišką diegimo modelį. Tokiu būdu funkcijos pirmiausia įjungiamos mažai vartotojų grupei, stebimas stabilumas, suderinamumas su skirtingais automobiliais ir multimedijos sistemomis, o tik tada plečiamas prieinamumas.

    Kaip veikia greičio matuoklis?

    Greičio matuoklio tikslas – viename ekrane suteikti vairuotojui aiškią informaciją apie dabartinį greitį ir leistiną ribą konkrečiame kelio ruože. Kai kuriuose įgyvendinimuose viršijimas pažymimas ryškesne spalva, kad signalas būtų pastebimas greitai, neatitraukiant dėmesio nuo kelio.

    Svarbu suprasti, kad leistino greičio rodymas priklauso nuo žemėlapių duomenų tikslumo ir vietos taisyklių, todėl skirtinguose regionuose patirtis gali skirtis. Vairuotojams tai turėtų būti pagalbinė priemonė, o ne vienintelis šaltinis, ypač keliuose, kur ribojimai dažnai keičiasi.

    Kodėl tai svarbu „Android Auto“ naudotojams?

    „Android Auto“ dažnai naudojamas kaip pagrindinis navigacijos ekranas, todėl greičio informacijos integravimas tiesiai į navigaciją mažina poreikį persijunginėti tarp automobilio prietaisų skydelio ir žemėlapio vaizdo. Tai ypač aktualu ilgesnėse kelionėse, miestuose su tankiu eismu ir zonose, kur taikomi dažni greičio ribojimų pokyčiai.

    Iki šiol dalis vairuotojų rinkdavosi „Waze“, nes ši platforma „Android Auto“ aplinkoje greičio rodymą siūlo seniau, o „Google“ priklauso abu produktai. Dabar „Google“ žingsnis gali sumažinti atotrūkį tarp dviejų navigacijos sprendimų ir suteikti daugiau argumentų likti prie „Google“ Žemėlapių.

    Kada funkcija bus įjungta visiems, oficialiai neskelbiama, tačiau bandomosios versijos signalai paprastai reiškia, kad platinimas jau prasidėjęs. Jei diegimas vyks sklandžiai, greičio matuoklis artimiausiu metu turėtų pasiekti platesnę „Android Auto“ naudotojų dalį per programėlės atnaujinimus.