CP v2

Category: Technologijos

  • Prie Grenlandijos pirmą kartą nufilmuotas retas arktinis trumpauodegis kalmaras su ikrais

    Šiaurės Atlanto lediniuose vandenyse, netoli Šiaurės Rytų Grenlandijos nacionalinio parko, mokslininkai pirmą kartą užfiksavo itin retą arktinį trumpauodegį kalmarą (Rossia moelleri). Vaizdo įrašas laikomas reikšmingu, nes iki šiol ši rūšis šiame regione praktiškai nebuvo dokumentuota.

    Tyrėjai kalmarą nufilmavo naudodami lengvą nuotoliniu būdu valdomą povandeninį aparatą. Šalia gyvūno buvo pastebėti ir keli ikrai, todėl mokslininkai daro išvadą, kad šioje atšiaurioje fiordų sistemoje gali vykti aktyvus galvakojų dauginimasis.

    Ką pavyko pamatyti po vandeniu

    Pasak tyrimo autorių, nufilmuota, tikėtina, subrendusi patelė, o šalia jos matėsi trys ikrų kapsulės, primenančios vynuogių kekę. Kalmaras buvo apie 10 centimetrų ilgio, išsiskyrė violetiniais ir oranžiniais atspalviais.

    Stebėjimas atliktas maždaug 50 metrų gylyje, vandenyje, kurio temperatūra siekė apie minus 1,6 laipsnio Celsijaus. Tokios sąlygos rodo, kad net ekstremaliai šaltose Arkties jūrose gyvybė prisitaiko ne tik išgyventi, bet ir daugintis.

    „Kalmaras ir ikrai buvo aptikti maždaug 50 metrų gylyje, vandenyje, kurio temperatūra siekė apie minus 1,6 laipsnio Celsijaus, o tai parodo jūrinės gyvybės atsparumą vienoje ekstremaliausių Žemės aplinkų“, – sakė Vakarų Australijos universiteto biologijos mokslų mokyklos tyrėja Peidž Maroni.

    Kodėl šis radinys svarbus mokslui

    Trumpauodegiai kalmarai yra plačiai paplitusi galvakojų grupė, tačiau daugelis rūšių vis dar menkai ištirtos, ypač poliariniuose ir giliavandeniuose regionuose. Šiaurės Rytų Grenlandijos nacionalinis parkas laikomas didžiausiu nacionaliniu parku pasaulyje, o jo jūrinės ekosistemos – vienos mažiausiai ištirtų Arkties vietovių.

    Mokslininkai pabrėžia, kad tokie stebėjimai tampa svarbūs ir klimato kaitos kontekste. Galvakojai moliuskai yra jautrūs aplinkos pokyčiams, todėl jų paplitimo, dauginimosi ir buveinių ribų stebėsena gali tapti vienu iš būdų fiksuoti ekosistemų transformacijas sparčiai šylančioje Arkties zonoje.

    „Žinių apie šio regiono biologinę įvairovę stiprinimas yra būtinas norint suprasti ekosistemų veikimą ir jų atsparumą spartėjančios klimato kaitos sąlygomis, o šis tyrimas suteikia vertingą atspirties tašką stebint aplinkos pokyčius“, – teigė mokslininkė.

    Kaip tyrimus padėjo atlikti ekspedicijos jūra

    Šio stebėjimo sėkmę iš dalies lėmė galimybė pasinaudoti ekspediciniais reisais į atokias, retai tiriamas teritorijas. Tokia praktika leidžia mokslininkams trumpoms, tikslinėms misijoms pasiekti vietas, kur tradicinės mokslinės ekspedicijos vyksta rečiau dėl sudėtingos logistikos ir didelių kaštų.

    Tyrėjų vertinimu, mažesnio poveikio metodai, tokie kaip lengvi nuotoliniai aparatai ir ribotos trukmės ekspedicijos, gali padėti užpildyti spragas poliarinių jūrų tyrimuose. Anot jų, net vienas patikimai patvirtintas retų rūšių stebėjimas gali turėti didelę vertę, vertinant paplitimą ir prisitaikymo galimybes ateityje.

    „Mūsų rezultatai rodo, kad mažo poveikio mokslas ir ekspedicinis turizmas gali padėti užpildyti reikšmingas biologinės įvairovės spragas atokiuose poliariniuose regionuose, o vienas patvirtintas stebėjimas gali suteikti svarbios informacijos apie rūšies paplitimą, dauginimąsi ir atsparumą klimato kaitai“, – sakė P. Maroni.

    Mokslininkai pažymi, kad norint geriau suprasti šio arktinio trumpauodegio kalmaro ekologiją, reikės daugiau stebėjimų ir duomenų. Vis dėlto nauja vaizdinė medžiaga jau dabar laikoma svarbiu žingsniu, padedančiu tiksliau aprašyti mažai pažintas Arkties jūrų rūšis ir jų gyvenimo ciklus.

  • Prie Černobylio daugėja Prževalskio arklių: po gaisrų pastebėtas prieauglis ir naujos nuotraukos

    Apie tai pranešė Ukrainos valstybinė atskirties zonos valdymo agentūra, paskelbusi naujų nuotraukų iš Černobylio radiacinio ir ekologinio biosferos rezervato.

    Agentūros teigimu, dalis kadrų užfiksuoti po kelių gaisrų, kurie pastaraisiais metais buvo kilę saugomoje teritorijoje. Nepaisant to, reta laukinių arklių populiacija išliko, o šiemet pastebėti ir jaunikliai.

    Nuotraukose matomos kumelės, kurios dar laukė jauniklių, ir viena kumelė jau su ką tik gimusiu kumeliuku. Fotografijas agentūrai perdavė Ukrainos kariai, patruliuojantys ir dirbantys regione.

    „Kiekvienas naujas kumeliukas primena, kokia stebinanti ir nenuspėjama gali būti laukinė gamta, ir kaip net po gaisrų palaipsniui gimsta nauja gyvybė“, – sakė Ukrainos valstybinė atskirties zonos valdymo agentūra.

    Prževalskio arklys yra reta laukinių arklių rūšis, pavadinta keliautojo Nikolajaus Prževalskio vardu. XX amžiuje natūraliose buveinėse jie buvo išnykę, o vėliau rūšis atkurta remiantis zoologijos soduose išlikusiais gyvūnais.

    Į Černobylio atskirties zoną šie arkliai buvo atgabenti 1998 metais, o saugomoje teritorijoje, kur žmogaus veikla ribota, jie prisitaikė ir ėmė formuoti savarankiškas bandas. Skirtingais laikotarpiais populiacija buvo papildyta keliais perkėlimais iš kitų vietovių ir institucijų.

    Anksčiau skelbta, kad 2018 metais Černobylio apylinkėse galėjo gyventi apie 150 Prževalskio arklių. Pastaraisiais metais jie vėl ne kartą pastebėti rezervato teritorijoje, o naujos nuotraukos rodo, kad populiacija toliau atsikuria.

    Černobylio regione periodiškai kyla miškų ir pievų gaisrų, kuriuos sustiprina sausros bei karščio bangos. Tokie gaisrai kelia grėsmę buveinėms, tačiau didelė, mažai urbanizuota teritorija taip pat sudaro sąlygas gyvūnams pasitraukti į saugesnes vietas.

    Specialistai pabrėžia, kad atskirties zona tapo savotišku laukinės gamtos prieglobsčiu, kuriame įsitvirtino ne tik Prževalskio arkliai, bet ir kiti žinduoliai bei paukščiai. Vis dėlto populiacijų stebėjimas išlieka svarbus, nes gamtiniai veiksniai ir žmogaus veikla regione keičiasi.

  • Medeljinas pasodino 880 tūkst. medžių: mieste vidutinė temperatūra sumažėjo iki 2 laipsnių

    Kolumbijos miestas Medeljinas per kelerius metus tapo vienu dažniausiai minimų pavyzdžių, kaip žaliosios erdvės gali padėti miestams prisitaikyti prie karščio bangų ir klimato kaitos. Čia įgyvendinta programa „Žalieji koridoriai“ siekė sumažinti vadinamąjį miesto šilumos salos efektą, kai tanki užstatymo struktūra ir asfaltas miestą įkaitina labiau nei aplinkinės teritorijos.

    Skelbiama, kad per projektą mieste pasodinta apie 880 000 medžių ir daugiau nei 2 500 000 krūmų bei kitų augalų. Želdiniai atsirado palei pagrindines gatves, parkuose, prie upių ir kitose viešosiose erdvėse, kur žmonės kasdien juda pėsčiomis, dviračiais ar viešuoju transportu.

    Programa startavo 2016 metais, o jos esmė buvo ne pavienės žalios salelės, bet ištisa sujungtų želdinių sistema, kuri sudaro pavėsį ir vėsina labiausiai įkaistančias miesto vietas. Toks sprendimas dažnai įvardijamas kaip viena efektyviausių ir palyginti nebrangių prisitaikymo priemonių, ypač pietų platumose, kur karštis tampa vis dažnesnis.

    Mokslininkai ir miesto planuotojai aiškina, kad medžiai vėsina miestą dviem pagrindiniais būdais. Pirmiausia, laja sukuria šešėlį ir sumažina saulės spinduliuotės poveikį keliams, šaligatviams bei pastatams, todėl paviršiai mažiau įkaista.

    Antra, augalai vėsina orą per evapotranspiraciją, kai per lapus išgarinama drėgmė, o tam sunaudojama šiluma. Dėl šių procesų želdiniai gali pastebimai sumažinti ne tik oro, bet ir paviršių temperatūrą, o tai svarbu pėsčiųjų komfortui ir sveikatai per karščio bangas.

    Pranešama, kad po želdinimo vidutinė temperatūra mieste sumažėjo maždaug 2 laipsniais, o labiausiai užpavėsintose vietose vėsiau gali būti iki 5 laipsnių. Toks pokytis reikšmingas miestams, kuriuose aukštos temperatūros didina šilumos smūgio riziką, apkrauna sveikatos sistemą ir kelia papildomą spaudimą elektros tinklams dėl vėsinimo poreikio.

    Be temperatūros mažinimo, didelė želdinių apimtis siejama ir su kitomis naudomis: geresne oro kokybe, mažesniu triukšmu, didesne biologine įvairove bei patrauklesnėmis sąlygomis judėti pėsčiomis ar dviračiu. Tokie projektai taip pat stiprina miesto atsparumą ekstremaliems orams, nes augmenija gali prisidėti prie lietaus vandens sugėrimo ir mažinti staigių liūčių žalą.

    Medeljino patirtis vis dažniau minima tarptautinėse diskusijose apie miestų prisitaikymą, nes ji rodo, kad infrastruktūros sprendimai nebūtinai turi būti vien betoniniai ar technologiniai. Augalija tampa praktiniu įrankiu, kuris vienu metu gerina mikroklimatą ir gyvenimo kokybę, o didžiausią efektą duoda tada, kai želdinimas planuojamas kaip tęstinė, sujungta miesto sistema.

    Europos fone auga ir kitos rizikos

    Kartu su miestų įkaitimu ryškėja ir kita tendencija, kurią fiksuoja Europos regionas: dažnesni dykumų dulkių epizodai, kai iš Saharos atkeliavusios dalelės pablogina oro kokybę. Tokiais atvejais padidėja smulkiųjų kietųjų dalelių koncentracija, o tai ypač pavojinga jautresnėms grupėms, įskaitant vaikus, vyresnio amžiaus žmones ir sergančius kvėpavimo ar širdies ligomis.

  • Dunojus nuseko iki rekordų: Vengrijoje išniro Antrojo pasaulinio karo laivo nuolaužos

    Pietinėje Dunojaus atkarpoje vandens lygis smarkiai nukrito, todėl kai kur teko riboti laivybą. Vietos specialistai pabrėžia, kad didžiausią nerimą kelia ne vien šios vasaros situacija, o ilgalaikė tendencija, kuri kartojasi vis dažniau.

    Vengrijoje, ties Mohaču, itin žemas vanduo atidengė Antrojo pasaulinio karo laikų laivo nuolaužas. Tokie vaizdai tampa ne tik simboliniu priminimu apie istoriją, bet ir aiškiu signalu, kaip greitai kinta upės režimas.

    Ypač sudėtinga padėtis fiksuota Bajos mieste, kur kai kurios Suogovicos atšakos beveik visiškai išdžiūvo, o dalis vandens faunos žuvo. Vietos pranešimuose minėta, kad vieną iš sunkiausių dienų vandens gylis tesiekė apie 14 centimetrų.

    Vandens išteklių valdymo atstovai atkreipia dėmesį į istorinę statistiką: per maždaug 125 metus vandens lygis, laikomas labai žemu, buvo pasiektas kelias dešimtis kartų, tačiau didelė dalis tokių atvejų teko pastarajam ketvirčiui amžiaus. Tai rodo, kad žemo vandens epizodai darosi nebe išimtis, o vis dažnesnis reiškinys.

    Ekspertų vertinimu, viena iš priežasčių siejama su klimato kaita: kai kritulių trūkdavo, situaciją anksčiau dažniau amortizuodavo iš Alpių atitekantis tirpsmo vanduo. Tačiau mažėjant ledynams ir trumpėjant sniego sezonui, tokio „rezervo“ lieka vis mažiau.

    Specialistai pabrėžia ir kitą problemą: upių sistemose vandens trūkumo neįmanoma greitai kompensuoti paprastu techniniu sprendimu. Jei baseine ilgesnį laiką vyrauja sausra, realus pokytis ateina tik su didesniais krituliais, o iki tol tiek gamta, tiek žmonių veikla lieka priklausoma nuo natūralių procesų.

    Dunojus yra viena svarbiausių Europos vandens arterijų, todėl užsitęsus žemam vandeniui pasekmės jaučiamos plačiai: nuo laivybos ir krovinių logistikos iki ekosistemų būklės ir vandens kokybės. Dėl to vis dažniau keliami klausimai, kaip prisitaikyti prie dažnėjančių sausrų, išlaikant ir upės gyvybingumą, ir ekonominę jos reikšmę regionui.

  • Pietų Ukrainoje pastebėta gigantiškoji skolia: didžiausia Europoje vapsva, dažnai palaikoma širše

    Pietų Ukrainoje užfiksuotas retas vabzdys, dažnai klaidingai palaikomas širše, tačiau iš tiesų tai gigantiškoji skolia (Megascolia maculata) – didžiausia Europoje vapsva. Apie radinį pranešė Pietvakarių apygardos valstybinės ekologinės inspekcijos specialistai, paviešinę nuotraukas ir vaizdo įrašą.

    Gigantiškoji skolia įrašyta į Ukrainos Raudonąją knygą kaip pažeidžiama rūšis, todėl jos stebėjimas laikomas reikšmingu. Ši vapsva išsiskiria įspūdingu dydžiu ir išvaizda: patelės gali užaugti iki maždaug 4–4,5 centimetro ilgio, o tamsus kūnas su geltonomis dėmėmis ir violetiniu atspalviu blizgantys sparnai neretai sukelia žmonėms nerimą.

    Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad skolia nėra agresyvi ir žmonių paprastai nepuola. Geluonį ji naudoja ne gynybai, o daugiausia veisimosi metu, o jos nuodai laikomi gerokai silpnesniais nei daugelio įprastų vapsvų.

    „Iš tikrųjų skolia nėra agresyvi: ji nepuola žmonių, o geluonį naudoja ne gynybai, o tik dauginimosi metu“, – teigiama ekologų pranešime.

    Suaugusios skolios minta žiedų nektaru ir prisideda prie augalų apdulkinimo, todėl yra svarbios ekosistemoms. Jas dažniau galima pastebėti ant žydinčių augalų, ypač ten, kur gausu nektaro.

    Dar įdomesnė šios rūšies biologija – patelė ieško dirvoje ar komposto krūvose stambių vabalų lervų, pavyzdžiui, raganosio vabalo. Radusi tokią lervą, ji ją paralyžiuoja ir padeda kiaušinėlį, todėl skolia natūraliai reguliuoja kai kurių dirvožemio vabzdžių gausą ir padeda palaikyti ekosistemos pusiausvyrą.

    Ekologai atkreipia dėmesį, kad tokį vabzdį pamatyti pasiseka retai, todėl gyventojai raginami elgtis atsakingai. Susidūrus su gigantiškąja skolia, geriausia ją stebėti iš saugaus atstumo, nufotografuoti ir nebandyti gaudyti ar naikinti.

    Pastaraisiais metais vis dažniau viešinami pranešimai apie retų rūšių stebėjimus, o specialistai pabrėžia, kad visuomenės įsitraukimas gali būti naudingas, jei laikomasi gamtosaugos principų. Tikslios rūšies identifikavimas, fotografijos ir informacijos perdavimas atsakingoms institucijoms padeda geriau suprasti rūšių paplitimą ir jų būklę.

  • „Huawei“ ir ZTE išstūmimas iš ES ryšių tinklų gali kainuoti iki 40 mlrd. eurų: kas mokės?

    „Huawei“ ir ZTE išstūmimas iš ES ryšių tinklų gali kainuoti iki 40 mlrd. eurų: kas mokės?

    Telekomunikacijų sektorius perspėja, kad Europos Sąjungos planai atsisakyti vadinamųjų didelės rizikos tiekėjų, tarp jų „Huawei“ ir ZTE, gali atsieiti gerokai brangiau, nei iki šiol skelbta viešai. Pasak GSMA, tiesioginės 4G ir 5G įrangos pakeitimo išlaidos gali siekti 30–40 mlrd. eurų.

    Šie skaičiai ryškiai skiriasi nuo Europos Komisijos vertinimų, kuriuose buvo kalbama apie 3,4–4,3 mlrd. eurų per metus trejų metų laikotarpiu, tai yra maždaug 10–13 mlrd. eurų iš viso. Dėl tokio atotrūkio atsinaujino diskusijos, ar realius kaštus turėtų prisiimti ryšio operatoriai, ar reikalingi kompensavimo mechanizmai.

    Kodėl kaina auga?

    GSMA skaičiuoja, kad didžiausia našta tektų mobiliojo ryšio tinklams, kur įrangos keitimas gali kainuoti 16–22 mlrd. eurų. Papildomai įvardijamos išlaidos fiksuotuosiuose tinkluose apie 5 mlrd. eurų, o transporto ir sujungiamumo infrastruktūroje dar 9–12 mlrd. eurų.

    Be tiesioginių keitimo darbų, rinkoje matomas ir platesnis poveikis: mažėjant tiekėjų konkurencijai, įranga gali brangti. GSMA nurodo, kad 2027–2030 metų laikotarpiu tai galėtų papildomai kainuoti apie 8,5 mlrd. eurų.

    Ginčas dėl metodikos

    Vis dėlto dalis ekspertų ginčija tokias sumas ir ragina atskirti bendras investicijas nuo papildomų išlaidų, kurios atsiranda būtent dėl priverstinio tiekėjų keitimo. Vienas iš argumentų yra tas, kad dalis įrangos vis tiek būtų keičiama natūraliai, pasibaigus jos eksploatacijos ciklui, todėl realus skirtumas galėtų būti arčiau Europos Komisijos skaičiavimų.

    Šis metodikos ginčas svarbus praktiškai, nes nuo jo priklauso politiniai sprendimai ir reguliavimo tempas. Jei bus pripažinta, kad išlaidos iš tiesų artėja prie 40 mlrd. eurų, didės spaudimas numatyti pereinamuosius laikotarpius, leisti lanksčiau planuoti keitimus arba ieškoti finansavimo priemonių, kurios sumažintų smūgį investicijoms į 5G plėtrą.

    Kas mokės už pokyčius?

    Pagrindinė įtampa kyla dėl to, kad ryšio operatoriai teigia negalintys vieni padengti politinių ir saugumo sprendimų kainos, ypač jei įranga buvo įsigyta laikantis tuo metu galiojusių taisyklių. Tuo pat metu valdžios institucijos akcentuoja kritinės infrastruktūros apsaugą ir poreikį mažinti priklausomybę nuo tiekėjų, kuriems priskiriama didesnė saugumo rizika.

    „Tikrasis iššūkis yra ne vien techninis įrangos pakeitimas, o tai, kaip šie sprendimai bus įgyvendinami neatsilikus 5G plėtros ir neperkeliant visos kainos vartotojams“, – sakė ryšių sektoriaus atstovai.

    Kol kas aiškaus susitarimo nėra, tačiau diskusija dėl kompensacijų, terminų ir vienodesnio reguliavimo tarp ES valstybių tik aštrėja. Kuo greičiau bus apsispręsta dėl taisyklių ir finansavimo logikos, tuo mažesnė rizika, kad saugumo prioritetai virs lėtesne tinklų modernizacija ir didesnėmis paslaugų kainomis.

  • Trumpo administracija nukreipia apie 4,6 mlrd. eurų į DI tyrimus: kam atiteks didžiausios sumos

    JAV federalinės agentūros įsipareigojo skirti daugiau nei 5 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 4,6 mlrd. eurų, Energetikos departamento vadovaujamai iniciatyvai, kuria siekiama pasitelkti dirbtinį intelektą moksliniams tyrimams paspartinti. Apie tai pranešė Baltųjų rūmų Mokslo ir technologijų politikos biuro vadovas Michaelas Kratsios.

    Programa, vadinama Genesis Mission, pristatoma kaip platesnės krypties dalis, kai federalinis mokslo finansavimas vis labiau orientuojamas į DI paremtus projektus ir atskirus tyrėjus. Toks posūkis keičia įprastą modelį, kuriame didelę dalį dotacijų tradiciškai pritraukdavo universitetai ir didžiosios institucijos.

    Kas yra Genesis Mission?

    Iniciatyva atrinko 278 projektus iš daugiau nei 5 000 paraiškų, teigė Energetikos sekretorius Chrisas Wrightas. Pasak jo, finansavimas apima skirtingas kryptis nuo biomedicinos iki energetikos sistemų patikimumo, taip pat nacionalinio saugumo, kvantinių technologijų ir mikroelektronikos gamybos.

    Genesis Mission buvo įsteigta vykdomuoju įsaku 2025 metų lapkritį ir siejama su administracijos tikslu pertvarkyti federalinį požiūrį į mokslą. Akcentuojama, kad DI turi tapti priemone ne tik duomenų analizei, bet ir eksperimentų planavimui, modeliavimui bei naujų hipotezių testavimui.

    Kur keliauja didžiausia dalis lėšų?

    Didžiausias paskelbtas vienas projektas yra 60 mln. JAV dolerių investicija, tai yra apie 55 mln. eurų, skirta DI įrankiais spartinti branduolinės energetikos objektų vystymą ir mažinti jų eksploatavimo kaštus. Tokia kryptis rodo, kad DI pritaikymas matomas ne tik skaitmeninėje, bet ir infrastruktūros bei pramonės srityse.

    Skelbiama, kad dotacijos apima ir temas, susijusias su elektros tinklų patikimumu bei atsparumu, kas pastaraisiais metais tapo itin aktualu dėl ekstremalių oro reiškinių, kibernetinių grėsmių ir augančios apkrovos. Šiuose projektuose DI paprastai naudojamas prognozavimui, gedimų prevencijai ir tinklų valdymo optimizavimui.

    Kaip bus vertinama sėkmė?

    Energetikos departamento mokslo krypčių vadovybė kaip galimus sėkmės rodiklius įvardijo proveržius kvantiniuose skaičiavimuose, stiprių atvirojo kodo ir pažangių modelių kūrimą, ankstyvos karjeros mokslininkų skaičiaus augimą ir pažangių DI superkompiuterių plėtrą. Tokie kriterijai signalizuoja, kad tikslas nėra vien pavieniai tyrimų rezultatai, bet ir ilgalaikė ekosistema.

    Šią kryptį papildo ir Baltųjų rūmų paskelbta vizija dėl mokslo finansavimo pertvarkos, kurioje skatinama daugiau lėšų nukreipti į DI naudojimą ir individualias tyrėjų iniciatyvas. Tai gali reikšti daugiau konkurencijos tarp institucijų ir didesnį spaudimą pagrįsti, kaip DI realiai sutrumpina kelią nuo idėjos iki praktinio rezultato.

    Kritikai dažniausiai atkreipia dėmesį į riziką, kad finansavimo perskirstymas gali silpninti universitetų ilgalaikius tyrimų pajėgumus ir infrastruktūrą. Šalininkai pabrėžia, kad platesnis DI taikymas gali padėti greičiau atrasti naujas medžiagas, vaistus ar efektyvesnius energijos sprendimus, o kartu sustiprinti JAV konkurencingumą globaliose technologijų lenktynėse.

  • „Prime Video“ duoda žalią šviesą: RoboCop sugrįžta, bet šįkart į kinus neis

    „Prime Video“ duoda žalią šviesą: RoboCop sugrįžta, bet šįkart į kinus neis

    Legendinis 1987 metų mokslinės fantastikos filmas RoboCop grįžta į ekranus, tačiau šįkart ne kino teatruose. Projektui uždegta žalia šviesa, o nauja istorija kuriama kaip serialas, kurį rodys „Prime Video“.

    Pirmosios užuominos apie planuojamą projektą viešai pasirodė 2024 metų balandį, o dabar priimtas esminis sprendimas dėl gamybos starto. Tai reiškia, kad serialas pereina iš idėjų ir vystymo etapo į realią gamybą, kurioje paprastai pradedami komplektuoti kūrybiniai ir techniniai komandos padaliniai.

    Serialo vadovu paskirtas Peteris Ocko, dirbęs prie tokių projektų kaip „Lodge 49“, „Moonhaven“ ir „3 lbs“. Prie kūrybinės krypties taip pat prisidės režisierius ir prodiuseris Jamesas Wanas, žinomas iš „Aquaman“ ir „Greiti ir įsiutę 7“.

    Vienas ryškiausių signalų gerbėjams – į projektą įtraukti ir originalaus 1987 metų filmo bendraautoriai Edas Neumeieras bei Michaelis Mineris. Tarp minimų pavardžių figūruoja ir Paulo Verhoeveno vardas, siejamas su kultiniu originalu, nors kol kas neatskleidžiama, kokiu konkrečiu vaidmeniu jis prisidės.

    Žinoma, kad „Amazon“ MGM Studios kuriamas serialas turėtų turėti aštuonis epizodus. RoboCop televizijoje jau buvo pasirodęs anksčiau: 1994 metais buvo sukurtas serialas, be to, franšizė sulaukė kelių kino tęsinių ir vieno perdirbinio.

    Naujojo serialo siužetas kol kas laikomas paslaptyje, todėl neaišku, ar kūrėjai tęs klasikinę RoboCop satyros apie korporacijų įtaką ir visuomenės saugumo kainą liniją, ar pasirinks modernesnę interpretaciją. Taip pat atkreipiamas dėmesys į pavadinimo rašybą: šįkart vartojama forma Robocop, o ne RoboCop.

    Serialo formatas šiai franšizei gali būti palankus tuo, kad leidžia plačiau išskleisti Detroito distopijos, technologijų ir žmogaus tapatybės temas, kurios originalą pavertė kultiniu. Vis dėlto svarbiausi atsakymai, įskaitant premjeros datą ir aktorių sudėtį, turėtų paaiškėti tik artėjant filmavimo pabaigai ir startuojant rinkodarai.

  • Lenkijos kariuomenė gavo naują ginklą: Baobab-K vadina galingu proveržiu fronte

    Lenkijos kariuomenė gavo naują ginklą: Baobab-K vadina galingu proveržiu fronte

    Lenkijos 16-oji mechanizuotoji divizija liepos 21 dieną pranešė apie naujų nuotolinio minavimo mašinų Baobab-K pristatymą. Paviešintose nuotraukose matyti du ką tik perduoti inžineriniai kovos vienetai, kurie skirti greitai suformuoti prieštankines minų užtvaras.

    „Tai galingas kontrmobilumo sustiprinimas ir naujas inžinerinių pajėgų veikimo matmuo“, – taip pristatymą apibūdino divizijos kariai. Kariuomenėje tokios sistemos vertinamos kaip vienas efektyviausių būdų stabdyti šarvuotos technikos judėjimą ir formuoti gynybos linijas.

    Kas yra Baobab-K

    Baobab-K – naujausia Lenkijos kariuomenės nuotolinio minavimo mašina, sukurta nacionalinio pramonės konsorciumo. Pranešimuose apie projektą minimos bendrovės „Huta Stalowa Wola“, „Jelcz“, „BELMA“, taip pat Wojskowy Instytut Techniki Inżynieryjnej ir „WB Electronics“.

    Platformą sudaro 8×8 sunkvežimio važiuoklė su plienine kabina, o pagrindinis modulis – šeši minų išmetimo įrenginiai. Viena mašina gali išdėstyti iki 600 MN-123 minų, o minų lauko plotis paprastai nurodomas 60–180 metrų, ilgis – iki 1 800 metrų, tad užtvara formuojama itin sparčiai.

    Užsakymas, terminai ir kaina

    Baobab-K pristatymai vykdomi pagal 2023 metais sudarytą sutartį, kurios vertė siekė apie 510 mln. zlotų. Perskaičiavus į eurus pagal pastarųjų metų valiutų kursų lygį, tai sudaro maždaug 115–120 mln. eurų, tačiau tiksli suma eurais priklauso nuo konkretaus konvertavimo momento.

    Skelbiama, kad 2026 metų gegužę sutartis buvo papildyta, o užsakytų mašinų skaičius padidintas iki 35. Visi Baobab-K Lenkijos kariuomenei turėtų būti pristatyti iki 2028 metų pabaigos.

    Kuo ši tendencija svarbi regione

    Nuotolinio minavimo sistemos vėl atsidūrė kariuomenių prioritetų viršuje dėl karo Ukrainoje patirties, kur minų laukai tapo vienu svarbiausių gynybos elementų. Tokia technika leidžia užtvaras suformuoti greitai, sumažinant karių riziką ir sutrumpinant laiką, kurį priešininkas turi manevrui.

    Lenkija taip pat planuoja ir vikšrinę versiją Baobab-G, kurioje sunkvežimio platforma būtų pakeista savaeigės haubicos „Krab“ važiuokle. Skelbiama, kad pirmųjų Baobab-G pristatymų būtų galima tikėtis ne anksčiau kaip 2029 metais.

    Tuo pačiu primenama, kad Lenkijos kariuomenė dar turi ir senesnių nuotolinio minavimo sistemų ISM Kroton, galinčių gabenti iki 400 minų. Vis dėlto Baobab-K laikomas modernesniu sprendimu, skirtu didesniam tempui ir didesniam užtvarų tankiui užtikrinti.

  • „SpaceX“ į orbitą išsiuntė remonto droną: žada satelitams pridėti iki 8 metų tarnybos

    „SpaceX“ į orbitą išsiuntė remonto droną: žada satelitams pridėti iki 8 metų tarnybos

    Satelitų remontas kosmose

    Žemės orbitoje sparčiai daugėja palydovų, todėl vis aktualesnis tampa jų aptarnavimas ir eksploatacijos pratęsimas. Iki šiol dauguma ryšio ar meteorologinių palydovų, pasibaigus kurui ar sugedus sistemoms, būdavo tiesiog nurašomi, nors dalis įrangos dar gali veikti.

    Šią problemą spręsti siekia nauja misija MRV-MEP, į kosmosą iškelta bendrovės „SpaceX“. Jos esmė – panaudoti robotizuotą erdvėlaivį ir papildomus modulius, kurie leistų pratęsti palydovų darbą, nekeičiant viso aparato.

    Startas įvyko antradienį, o krovinys į orbitą pakeltas raketa „Falcon 9“ iš Kanaveralo kyšulio Floridoje. Misijos pavadinimas MRV-MEP reiškia Mission Robotic Vehicle ir Mission Extension Pods, tai yra robotinis aparatas ir tarnybos pratęsimo moduliai.

    Kas yra MRV-MEP?

    Projekte numatytas pagrindinis elementas – kosminis dronas MRV, sukurtas JAV karinio jūrų laivyno tyrimų laboratorijoje. Jis aprūpintas dviem maždaug 3 metrų ilgio robotinėmis rankomis, skirtomis darbui prie palydovų korpusų.

    Kartu į kosmosą keliauja trys MEP moduliai, kuriuos valdys „SpaceLogistics“, priklausanti „Northrop Grumman“ grupei. Šie moduliai turi būti pritvirtinti prie trijų skirtingų palydovų ir tapti tarsi išoriniais pagalbiniais įrenginiais, leidžiančiais tęsti misiją.

    Misijos tikslas – geostacionari orbita, esanti 35 786 kilometrų aukštyje. Joje palydovas „kabo“ virš tos pačios Žemės vietos, todėl ši orbita ypač svarbi ryšio, orų stebėjimo ir kai kurioms nacionalinio saugumo sistemoms.

    Kiek gali pailgėti palydovų tarnyba?

    „Northrop Grumman“ teigimu, vienas MEP modulis gali pratęsti tipinio maždaug 2 000 kilogramų masės palydovo tarnybą net iki 8 metų. Tokie sprendimai ypač svarbūs, nes naujo palydovo gamyba, paleidimas ir draudimas gali kainuoti labai brangiai, o geostacionarioje orbitoje esantys aparatai dažnai planuojami ilgam laikotarpiui.

    MRV koncepcija apima ne tik tarnybos pratęsimą. Numatyta, kad toks aparatas ateityje galėtų atlikti palydovų inspekciją, perstatymą į kitą orbitą, tam tikrus remonto ar modernizavimo darbus, taip mažinant kosmoso šiukšlių kiekį ir didinant infrastruktūros patikimumą.

    Bendrovė taip pat nurodo, kad MRV turi pasyvų kuro papildymo modulį PRM, apibūdinamą kaip standartizuotą kuro papildymo sąsają, patvirtintą JAV Kosmoso pajėgų. Jei tokios sąsajos prigytų plačiau, palydovų aptarnavimas orbitoje galėtų tapti reguliaria paslauga, panašiai kaip aviacijoje taikomas techninis parkų aptarnavimas.