CP v2

Category: Technologijos

  • Rail Baltica atkarpa Lenkijoje sulauks rekordinės rekonstrukcijos: apie 1,2 mlrd. eurų ir 200 km/h

    Lenkijoje artėjama prie vienos didžiausių pastarųjų metų geležinkelio sutarčių: planuojama pasirašyti kontraktą dėl Rail Baltica linijos Bialystokas–Elkas modernizavimo. Projektas įvardijamas kaip brangiausia vienkartinė investicija Lenkijos geležinkelių infrastruktūros valdytojos istorijoje.

    Skelbiama, kad rangos vertė sieks apie 1,2 mlrd. eurų. Tai apima beveik 100 kilometrų ruožo rekonstrukciją, kuri yra tarptautinio Rail Baltica koridoriaus dalis ir turi pagerinti susisiekimą šiaurės rytų Lenkijoje.

    Leidimai ir darbų mastas

    Svarbus žingsnis jau atliktas: regiono valdžia išdavė statybos leidimą 36 kilometrų ruožui, taip užbaigdama leidimų paketą visai investicijai šiame regione. Modernizavimas buvo suskaidytas į kelias dalis, o likę ruožai leidimus buvo gavę anksčiau.

    Projektas apims esamos infrastruktūros griovimo ir atstatymo darbus, taip pat plėtrą, įskaitant antrojo kelio įrengimą atskirose vietose. Numatyta statyti ir rekonstruoti stotis, peronus, inžinerinius statinius, kad maršrutas atitiktų naujus greičio ir saugos reikalavimus.

    Nauji peronai ir tiltai

    Modernizavimo plane numatyti nauji peronai Knyszyno, Monkių ir Osoveco stotyse. Taip pat ketinama pertvarkyti keleivių sustojimo punktus Zastocze ir Goniądzo vietovėse, kad būtų patogesnis įlipimas, geresnis prieinamumas ir saugesni keleivių srautai.

    Didelę darbų dalį sudarys inžineriniai statiniai: planuojama įrengti penkis geležinkelio tiltus ir iš viso penkiolika kelių bei geležinkelio viadukų. Tokia apimtis rodo, kad rekonstrukcija apims ne tik bėgius, bet ir visą transporto mazgų bei susikirtimų infrastruktūrą.

    Kokio greičio tikimasi?

    Po modernizavimo keleiviniai traukiniai šiame ruože turėtų pasiekti iki 200 km/h greitį, o krovininiai iki 120 km/h. Tai reikštų trumpesnes keliones ir didesnį maršruto pralaidumą, ypač augant tiek keleivių, tiek krovinių srautams.

    Regiono atstovai viešai sieja projektą su susisiekimo patikimumu ir konkurencingumu, o darbų pabaiga prognozuojama iki 2029 metų. Galutiniai terminai priklausys nuo rangos sutarties pasirašymo ir realaus darbų grafiko.

    Rangos konkursas dar turėjo kliūčių

    Nors planuojamas rangovas yra pasirinktas, pirkimo procedūros Lenkijoje užtruko dėl teikusių pasiūlymus įmonių skundų ir pakartotinių vertinimų. Konkursas buvo paskelbtas 2025 metais, o pasiūlymų kainos varijavo maždaug nuo 1,0 iki 1,5 mlrd. eurų.

    Skelbiama, kad laimėtojo pasiūlymą pateikė konsorciumas, kuriame dalyvauja Track Tec Construction, Intop, Unibep ir Pomorskie Przedsiębiorstwo Mechaniczno-Torowe. Sutarties pasirašymą dar turi užbaigti su viešaisiais pirkimais susijusios procedūros.

  • Ukraina iš Pasaulio banko gaus 780 mln eurų biudžeto paramos: lėšos numatytos pensijoms

    Ukraina artimiausiu metu gaus 780 mln eurų biudžeto paramos iš Pasaulio banko. Apie tai pranešė Ukrainos ministras pirmininkas Serhijus Koreckis, nurodęs, kad finansavimas suteikiamas su Kanados vyriausybės garantija.

    Skelbiama, kad parama skiriama pagal programą PEACE in Ukraine, kuri padeda užtikrinti valstybės finansų stabilumą karo sąlygomis. Pasak premjero, lėšos bus naudojamos padengti biudžeto išlaidas, susijusias su pensijų mokėjimais.

    „Artimiausiu metu Ukraina gaus 780 mln eurų biudžeto paramos iš Pasaulio banko su Kanados vyriausybės garantija. Šios lėšos bus skirtos pensijų išmokoms“, – sakė Serhijus Koreckis.

    Ministras pirmininkas taip pat padėkojo Kanadai ir Pasaulio bankui už paramą, pabrėždamas, kad ji leidžia valstybės institucijoms išlaikyti kritinių socialinių įsipareigojimų vykdymą. Tokios priemonės laikomos esminėmis siekiant mažinti finansinį spaudimą biudžetui, kai dalis pajamų nukreipiama gynybai.

    Praėjusią savaitę Kanados ministras pirmininkas Markas Carney ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė deklaraciją dėl ilgalaikės partnerystės bei dokumentą, numatantį glaudesnį bendradarbiavimą gynybos ir saugumo srityse. Lyderių susitikimas vyko Banfe, Kanados Albertos provincijoje.

    Kanada nuo plataus masto karo pradžios yra viena aktyviausių Ukrainos rėmėjų, o finansinės garantijos tarptautinėms institucijoms tapo svarbiu instrumentu greitesniam lėšų pritraukimui. Analitikai pažymi, kad biudžeto rėmimo paketai dažniausiai nukreipiami į socialines išmokas ir viešojo sektoriaus išlaidas, kad valstybė galėtų išlaikyti bazines paslaugas gyventojams.

  • ZUS vadovas atskleidė prognozuojamą pensiją: kodėl vien valstybinės išmokos ateičiai gali nepakakti

    Lenkijos socialinio draudimo institucijos ZUS vadovas Liwiuszas Laska viešai pripažino, kad senatvei kaupia ne tik valstybinėje sistemoje. Jo teigimu, pensija iš ZUS turėtų būti tik viena finansinio saugumo dalių, todėl jis naudojasi ir papildomais kaupimo instrumentais.

    Interviu metu jis atskleidė, kokios išmokos iš ZUS tikisi sulaukęs pensinio amžiaus. Pasak jo, patikrinus prognozę, numatoma mėnesio pensija siektų apie 970 eurų, todėl jis ir ieško būdų, kaip pajamas senatvėje diversifikuoti.

    Pensinis amžius ir nelygybė

    ZUS vadovas taip pat pasisakė už vienodo pensinio amžiaus taikymą moterims ir vyrams. Jis pabrėžė, kad tai pirmiausia politinis sprendimas, tačiau, jo vertinimu, be platesnės diskusijos apie sistemos tvarumą sprendimų priėmimas būtų fragmentiškas.

    Vienas ryškiausių klausimų, kurį jis akcentavo, yra pensijų atotrūkis tarp lyčių. Šį reiškinį lemia ir ilgesnės karjeros pertraukos, ir mažesni atlyginimai, ir trumpesnis įmokų mokėjimo laikotarpis, todėl galutinės išmokos moterims statistiškai dažniau būna mažesnės.

    Ką rodo ilgalaikės prognozės

    Laska atkreipė dėmesį į vadinamąją pakeitimo normą, kuri rodo, kokią dalį buvusio atlyginimo sudarys pirmoji pensija. Jo minėtos prognozės rodo, kad tolimoje perspektyvoje šis rodiklis gali smarkiai mažėti, o tai reiškia didesnę riziką prarasti įprastą gyvenimo lygį pasitraukus iš darbo rinkos.

    Tokios tendencijos matomos daugelyje Europos šalių, kur senėjanti visuomenė didina spaudimą „einamojo finansavimo“ principu veikiančioms sistemoms. Dėl to kai kur pensinis amžius siejamas su vidutine gyvenimo trukme, o gyventojai skatinami aktyviau kaupti papildomai.

    Kodėl jis kaupia papildomai

    ZUS vadovas sakė, kad senatvei naudoja ir papildomo kaupimo priemones, tarp jų IKE, IKZE bei PPK. Šie sprendimai, jo vertinimu, turėtų papildyti valstybinę pensiją ir sumažinti priklausomybę nuo vieno pajamų šaltinio.

    Jo žinutė paprasta: vien tik valstybinės sistemos pažadas negarantuoja, kad pensija bus artima buvusioms darbo pajamoms. Todėl, pasak ZUS vadovo, svarbiausia kuo anksčiau pradėti planuoti, nuosekliai kaupti ir periodiškai pasitikrinti prognozes.

    „Kai patikrinau prognozuojamą pensiją, pamačiau apie 970 eurų“, – sakė ZUS vadovas Liwiuszas Laska.

  • Lenkijos ekonomika prieš lūžį: pigios algos nebeveikia, o DI diegimas versle vis dar atsilieka

    Lenkija turi stiprių inžinerinių kompetencijų ir sukauptą patirtį dirbant tarptautiniuose projektuose, tačiau vien to nepakanka tvirtai vietai pasaulinėje prekyboje. Varšuvos universiteto profesorė Katarzyna Śledziewska pabrėžia, kad šaliai reikia nuoseklios strategijos, kaip kurti ir valdyti didesnės vertės grandines.

    Pasak ekspertės, tikslas turėtų būti perėjimas nuo talentų tiekėjo ir subrangovo vaidmens prie sprendimų kūrėjo, turinčio teises į produktą, duomenis ir technologiją. Tai reiškia, kad užsienio investicijas verta vertinti ne vien pagal sukurtų darbo vietų skaičių, bet ir pagal tai, ar jos atneša mokslinių tyrimų, tiekėjų augimo ir produktinių sprendimų centrus.

    Nuo konteinerių prie gigabitų

    Profesorė savo knygoje apie tarptautinę prekybą skaitmeninėje eroje šį pokytį apibūdina kaip perėjimą nuo konteinerių prie gigabitų. Eksporto vertė vis dažniau kuriama ne tik gamykloje, bet ir programinėje įrangoje, duomenyse, paslaugose bei santykyje su klientu.

    Todėl įmonėms tampa svarbu ne vien pagaminti produktą, bet ir pasiūlyti visą sprendimą: nuotolinį stebėjimą, atnaujinimus, diagnostiką, garantuotą paslaugos lygį ar finansavimo modelį. Tokia kryptis stiprina konkurencingumą net ir tuomet, kai darbo jėga nebe pigi.

    Kodėl pigios algos nebepranašumas

    Lenkija pagal nominalųjį bendrąjį vidaus produktą yra tarp maždaug 20 didžiausių pasaulio ekonomikų, tačiau ankstesnis modelis, paremtas santykinai mažesnėmis darbo sąnaudomis, pasiekia ribas. Augant atlyginimams, konkurencinis pranašumas turi persikelti į našumą, technologijas, intelektinę nuosavybę ir prekės ženklą.

    Skaitmeninėje ekonomikoje įėjimas į užsienio rinkas vis dažniau reiškia prisijungimą prie konkrečių platformų ir ekosistemų. Praktikoje nepakanka išversti svetainę, nes reikia integruoti mokėjimus, logistiką, grąžinimus, klientų aptarnavimą ir duomenų mainus taip, kad sistemos veiktų suderintai.

    DI diegimo spraga ir rizika

    Vienas silpniausių taškų, pasak ekspertės, yra dirbtinis intelektas: Lenkija turi stiprų IT sektorių ir kuria sprendimus užsienio klientams, bet vietinių diegimų mastas vis dar per mažas. Eurostato duomenimis, 2025 metais bent vieną DI technologiją naudojo 8,4 proc. Lenkijos įmonių, turinčių ne mažiau kaip 10 darbuotojų, kai ES vidurkis siekė 20 proc.

    Skirtumai ryškūs ir pagal įmonių dydį: DI naudojo 5,8 proc. mažų įmonių, 14,8 proc. vidutinių ir 45,8 proc. didelių. Dėl to kyla rizika, kad verslas DI naudos daugiausia kaip svetimų platformų vartotojas, o tai gerina efektyvumą, bet nepadeda pakilti vertės grandinėje ir išlaikyti kontrolės klientų santykiui.

    „Didžiausias pavojus yra tai, kad liksime tik svetimų platformų vartotojai ir toliau būsime žemesniame vertės grandinės lygyje“, – sakė Katarzyna Śledziewska.

    Ekspertės teigimu, paramos priemonės turėtų apimti ne tik mokymus, bet ir realią pagalbą diegiant DI: prieigą prie skaičiavimo infrastruktūros, testavimo aplinkų, konsultacijas dėl duomenų, kibernetinio saugumo ir pilotinių projektų finansavimą. Esminė sąlyga – eksportuoti ne vien programuotojų darbą, o savus produktus, sistemas ir pilnus sprendimus.

  • Elonas Muskas ir Samas Altmanas pritaria „Anthropic“ raginimui lėtinti DI: dėl ko nerimaujama?

    „OpenAI“ vadovas Samas Altmanas ir „xAI“ savininkas Elonas Muskas pritarė „Anthropic“ vadovo Dario Amodei raginimui lėtinti dirbtinio intelekto plėtrą. Jis siūlo keisti tempą ne dėl technologinės pažangos stabdymo, o dėl aiškesnių saugumo ribų ir nepriklausomo vertinimo.

    Pasak D. Amodei, problema kyla tuomet, kai vis galingesni modeliai diegiami greičiau, nei spėjama patikrinti jų patikimumą ir piktnaudžiavimo rizikas. Jis pabrėžia, kad įmonės turėtų skirti daugiau laiko modelių apsaugoms, testavimui ir rizikos valdymui, kol sprendimai tampa masiškai prieinami.

    Kas siūloma keisti?

    D. Amodei siūlo etapais pereiti prie aiškesnio DI vystymo reguliavimo, kuris leistų suderinti inovacijas ir visuomenės saugumą. Tarp siūlymų – daugiau resursų rizikos vertinimui, geresnė vidinė kontrolė ir išorinių ekspertų įtraukimas.

    „Anthropic“ taip pat skelbia planuojanti nuolat įdarbinti išorinius recenzentus, kurie turėtų realią prieigą prie vertinimo priemonių ir vidinių procesų. Tokia praktika, įmonės teigimu, padėtų sumažinti interesų konfliktų riziką, kai saugumą vertina vien tik pati organizacija.

    „Dario yra teisus“, – sakė Elonas Muskas.

    „Sutinku su Dario, turime nustatyti naujas ribas“, – sakė Samas Altmanas.

    Rizikos signalai: nuo sukčiavimo iki kibernetinių operacijų

    Diskusijas sustiprino ir „Anthropic“ paskelbta informacija apie „Claude“ modelių panaudojimą kenksmingiems tikslams. Bendrovė nurodė fiksavusi atvejų, kai DI buvo pasitelkiamas su ginkluotės kūrimu susijusiam planavimui, kibernetinėms operacijoms, sekimui bei sukčiavimo schemoms.

    Viešo dėmesio sulaukė ir matematiko Jacobo Coxono pasitraukimas iš „Anthropic“ – jis teigė nusivylęs tuo, kaip greitai įmonės siekia vis pažangesnių sistemų. Jis kritikavo tiek „Anthropic“, tiek „OpenAI“, sakydamas, kad požiūris į saugumą ir vystymo tempą praktikoje esą skiriasi mažiau, nei tikėtasi.

    Pastaraisiais metais DI saugumo tema tampa vis aktualesnė ir reguliuotojams: Europos Sąjungoje jau priimtas DI aktas, numatantis skirtingas pareigas pagal rizikos lygį, o JAV vis daugiau dėmesio skiriama modelių testavimui ir atsakomybei už žalą. Ekspertai pabrėžia, kad didžiausia įtampa kyla ne dėl paties DI egzistavimo, o dėl to, kaip greitai jis integruojamas į kritines paslaugas ir kaip lengvai gali būti pritaikomas piktnaudžiavimui.

  • Prie Černobylio elektrinės užfiksuoti per Pripetę plaukiantys šernas ir elniai: ką tai rodo?

    Černobylio radiacinio ir ekologinio biosferos rezervato specialistai paskelbė naujas nuotraukas, kuriose matyti per Pripetės upę plaukiantys laukiniai gyvūnai – šernas ir keli elniai. Stebėjimai atlikti netoli Černobylio atominės elektrinės teritorijų, kur žmonių veikla ribojama, o laukinė gamta pastaraisiais dešimtmečiais tapo itin aktyvi.

    Rezervato darbuotojai pažymi, kad šią vasarą Pripetė tapo savotišku „maršrutu“ gyvūnams, kurie migruoja tarp maitinimosi vietų ir ramesnių buveinių. Anksčiau šiame ruože buvo pastebėti ir kiti per upę besikeliantys gyvūnai, tarp jų usūrinis šuo bei briedis.

    Laukiniai šernai ir elniai yra geri plaukikai, o vandens kliūtys jiems dažnai nėra didelė problema, ypač ieškant pašaro ar naujų teritorijų. Tokie persikėlimai gali būti susiję su sezoniniais pokyčiais, vabzdžių gausa pakrantėse, vandens lygiu bei žmogaus trikdymo nebuvimu.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad vasarai baigiantis vanduo vėsta, todėl aktyvaus „maudynių sezono“ langas trumpėja. Vis dėlto gyvūnai, ypač stambūs kanopiniai, gali kirsti upes ir rudenį, jei to reikalauja migracijos kryptys ar maisto paieška.

    Černobylio zona, nepaisant radiologinės istorijos, yra tapusi unikalia teritorija, kurioje dėl mažesnės žmogaus veiklos kai kurioms rūšims atsirado palankesnės sąlygos plėstis. Tokie vizualiniai fiksavimai dažnai naudojami stebėsenai, nes leidžia vertinti gyvūnų aktyvumą, judėjimo kelius ir sezoninius įpročius.

    Ekspertai pabrėžia, kad pavieniai vaizdai savaime neįrodo bendros populiacijų būklės, tačiau prisideda prie ilgalaikio monitoringų vaizdo. Reguliarūs stebėjimai kartu su kitais duomenimis padeda geriau suprasti, kaip laukinė fauna prisitaiko prie pasikeitusių sąlygų ir kokius koridorius renkasi judėjimui.

    Rezervato paskelbtose nuotraukose matyti, kad elniai ir šernas vandenyje laikosi užtikrintai ir plaukia kryptingai, neatrodo išsekę ar sutrikę. Toks elgesys būdingas gyvūnams, kurie upę kerta ne atsitiktinai, o kaip įprastos migracijos ar kasdienių kelių dalį.

    Rezervato specialistai primena, kad tokie stebėjimai yra svarbi jų darbo dalis, leidžianti laiku pastebėti pokyčius gamtoje. Kartu gyventojai ir keliautojai raginami laikytis taisyklių bei netrikdyti laukinių gyvūnų, ypač saugomose ar ribojamos prieigos teritorijose.

  • Tūkstančiai gandrų po skrydžio į Afriką renkasi Maroko sąvartyne: kas juos ten vilioja

    Tūkstančiai baltųjų gandrų, rudenį pasiekusių Šiaurės Afriką, šią žiemą leidžia netoli Kenitros miesto Maroke. Vietos stebėtojai fiksuoja neįprastą vaizdą: didelės paukščių sankaupos renkasi ne pievose ar laukuose, o šalia miesto sąvartyno.

    Gandrai čia ieško lengvai prieinamo maisto, nes atliekos suteikia nuspėjamą ir nuolat pasipildantį šaltinį. Nors tokia aplinka nėra natūrali buveinė, išsekusiems po ilgo skrydžio paukščiams ji tampa greitu būdu atgauti jėgas ir sukaupti energijos atsargas.

    Specialistai pažymi, kad paukščius prie sąvartynų dažnai traukia keli veiksniai: maisto gausa, atviros erdvės ir santykinai mažesnė plėšrūnų rizika. Kenitros apylinkėse netoli sąvartyno yra ir vandens telkinių, todėl gandrai gali atsigerti, nusiprausti plunksnas ir saugiai ilsėtis.

    Vis dėlto toks „patogus“ maistas turi kainą: didėja rizika praryti plastiko ar kitų nevirškinamų atliekų, susižeisti, įsipainioti į virves ar plėveles. Be to, šalia atliekų dažniau pasitaiko ligų sukėlėjų, o žmonių veikla gali trikdyti poilsio vietas.

    Šiame Maroko regione jau daug metų paukščius stebi fotografas ir buvęs veterinaras Mustapha Abidi, fiksuojantis žieduotus gandrus bei padedantis sužeistiems laukiniams gyvūnams. Žiedai leidžia tiksliau suprasti migracijos kelius ir tai, kaip keičiasi žiemojimo vietos.

    Tarp šį sezoną pastebėtų paukščių išskirtas gandras iš Vokietijos, kurio žiedo numeris 7V175. Jis Kenitroje užfiksuotas 2026 metų rugsėjo 12 dieną, o vietos stebėtojams šis paukštis jau pažįstamas ir iš ankstesnio sezono.

    Dar viena reikšminga registracija, anot stebėtojų, susijusi su išskirtinai ilgaamžiu gandru iš Prancūzijos. Abidi užfiksavo 16 metų paukštį su baltu žiedu AZRH, kuris, kaip nurodoma stebėsenos įrašuose, buvo sužieduotas dar jauniklis 2010 metų gegužės 9 dieną Le-Ménil-Amey savivaldybėje, Manšo departamente.

    Ilgus metus jis daugiausia stebėtas Normandijoje, o už Prancūzijos ribų anksčiau buvo užfiksuotas tik kartą, 2021 metais Ispanijoje, Colmenar Viejo mieste. Dėl to naujas stebėjimas laikomas pirmuoju patvirtintu šio konkretaus paukščio pasirodymu Šiaurės Afrikoje.

    Ornitologų vertinimu, tokie atvejai svarbūs ne tik dėl įdomių „kelionės istorijų“, bet ir dėl duomenų apie gandrų ilgaamžiškumą, ištvermę bei migracijos lankstumą. Stebėsena rodo, kad paukščiai gali koreguoti maršrutus priklausomai nuo oro sąlygų, maisto prieinamumo ir saugių poilsio vietų.

    Migracijos ypatumus lemia ir regiono klimatas: rudenį bei žiemą Šiaurės Afrikoje kai kuriais metais lengviau rasti maisto, todėl dalis paukščių renkasi žiemoti arčiau Europos. Tai gali didinti gandrų koncentraciją prie miestų ir atliekų tvarkymo objektų, kur maisto šaltinis yra ypač stabilus.

  • Kalifornijos kalnų ežeruose išgaudžius upėtakius ekosistema atsigavo: paukščių padaugėjo iki 2 kartų

    Kalifornijos Siera Nevados aukštikalnių ežeruose dirbtinai įveisti upėtakiai pakeitė ne tik povandeninę gyvybę, bet ir paukščių bendrijas pakrantėse. Tyrėjai nustatė, kad ežeruose su plėšriomis žuvimis paukščių buvo maždaug penktadaliu mažiau nei panašiuose vandens telkiniuose, kur žuvų natūraliai nėra.

    Mokslininkai stebėjo 39 aukštikalnių ežerus dviejuose nacionaliniuose parkuose, kurių dauguma yra aukščiau nei 3 000 metrų virš jūros lygio. Lyginant ežerus, į kuriuos anksčiau buvo įžuvinta, su natūraliai bežuviais vandens telkiniais, išryškėjo aiškus skirtumas maisto grandinėje, kurio pasekmes jaučia ir paukščiai.

    Paukščių apskaitos buvo atliekamos per tris vasaros sezonus 2014, 2015 ir 2020 metais. Kiekvienoje vietoje tyrėjai 10 minučių fiksuodavo visus pakrantėje pamatytus ar išgirstus paukščius, kad būtų galima palyginti skirtingus ežerus.

    Vidutiniškai ežeruose su upėtakiais buvo registruojama apie 5,15 paukščio vienam stebėjimo taškui, o ežeruose be žuvų apie 6,48. Tai atitinka maždaug 20 proc. mažesnį paukščių gausumą ten, kur įsitvirtinusi plėšri žuvis.

    Tyrėjai aiškina, kad pagrindinis mechanizmas susijęs su vabzdžiais, ypač tais, kurie dalį gyvenimo praleidžia vandenyje, o vėliau masiškai išskrenda į orą. Ežeruose be žuvų tokių vabzdžių, pavyzdžiui, dieninių muselių, būna gerokai daugiau, todėl paukščiai turi patikimesnį ir gausesnį maisto šaltinį.

    Ryškiausi pokyčiai fiksuoti viename ežere, kuriame nuo 2016 metų pradėta kryptingai šalinti upėtakius. Iki 2020 metų žuvų gausa ten buvo smarkiai sumažėjusi, o ežeras ėmė įgyti bežuvio vandens telkinio bruožų.

    Kartu su vabzdžių sugrįžimu augo ir paukščių skaičius. Tyrėjų vertinimu, po upėtakių šalinimo paukščių gausa šiame ežere padidėjo iki 2 kartų ir priartėjo prie gretimo ežero, kuriame žuvų niekada nebuvo.

    Be to, po žuvų sumažinimo buvo užfiksuotos ir anksčiau tame ežere nepastebėtos rūšys. Tai leidžia manyti, kad net ir nedidelio masto priemonės, kai jos taikomos nuosekliai, gali gana greitai atkurti sutrikdytas aukštikalnių ekosistemų grandis.

    Aukštikalnių ežerai dažnai yra jautrios, izoliuotos sistemos, todėl invazinių ar dirbtinai įveistų plėšrūnų poveikis jose gali būti neproporcingai didelis. Šis atvejis rodo, kad žuvų įveisimas dėl rekreacinės žūklės gali turėti platesnių pasekmių, nei iš pirmo žvilgsnio atrodo.

    Tyrimo išvados aktualios nacionalinių parkų valdymui, kai tenka derinti lankytojų interesus ir biologinės įvairovės apsaugą. Paukščių, varliagyvių ir vandens vabzdžių reakcija gali tapti aiškiu indikatoriumi, ar pasirinkta ežerų tvarkymo kryptis iš tiesų grąžina natūralią pusiausvyrą.

  • Europos technologijų lyderiai siūlo 25 proc. ES biudžeto: energijos kainoms mažinti ir skaitmeniniams tinklams

    Europos technologijų lyderiai siūlo 25 proc. ES biudžeto: energijos kainoms mažinti ir skaitmeniniams tinklams

    Europos technologijų sektoriaus lyderiai ragina kitame daugiametėje ES finansinėje programoje gerokai didinti investicijas į kritines technologijas ir energetikos pertvarką. Briuselyje vykusiame asociacijos DIGITALEUROPE susitikime akcentuota, kad Europai reikia pigesnės vietinės energijos, skaitmenizuotų elektros tinklų ir aiškaus finansavimo prioritetų peržiūrėjimo.

    Diskusijų fonas – išaugęs geopolitinis neapibrėžtumas ir jo poveikis energijos kainoms bei tiekimo saugumui. Pramonė ir skaitmeninės paslaugos vis labiau priklauso nuo stabilios elektros pasiūlos, o tinklų pralaidumas ir prisijungimo terminai daugelyje šalių tampa viena didžiausių kliūčių investicijoms.

    Elektrifikacija ir tinklų skaitmeninimas

    DIGITALEUROPE siūlo iki 2030 metų įtvirtinti privalomą 32 proc. elektrifikacijos tikslą. Logika paprasta: didesnė galutinės energijos vartojimo dalis, perkelta į elektrą, leidžia greičiau mažinti priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro ir geriau integruoti atsinaujinančią energetiką.

    Kartu pabrėžiama, kad vien elektrinių pajėgumų nepakanka, jei tinklai lieka „vakarykščiai“. Asociacija ragina leidimus tinklų ir skaitmeninės infrastruktūros projektams išduoti per 12 mėnesių, o skaitmeninius sprendimus traktuoti kaip bazinę tinklų investicijų dalį, o ne papildomą priedą.

    Skaitmeniniai tinklai, išmanusis balansavimas ir tikslesnis vartojimo prognozavimas padeda valdyti didesnius saulės ir vėjo generacijos svyravimus. Tai mažina avarijų ir prastovų riziką, trumpina reagavimo laiką, o ilgainiui gali prisidėti ir prie mažesnių sistemos sąnaudų vartotojams.

    25 proc. biudžeto kritinėms technologijoms

    Asociacija taip pat siūlo ketvirtį būsimo ES biudžeto skirti kritinėms ir skaitmeninėms technologijoms, kurios leistų Europai išlaikyti konkurencingumą ir mažinti strategines priklausomybes. Į šią kryptį patenka puslaidininkiai, energijos kaupimas, robotika, kibernetinis saugumas, tinklų programinė įranga ir dirbtinis intelektas.

    Pramonės atstovai pabrėžia, kad iš pirmo žvilgsnio didelės sumos, paskirstytos septyneriems metams ir 27 valstybėms, greitai „ištirpsta“, jei finansavimas išskaidomas per daug krypčių. Todėl raginama aiškiau apsibrėžti, ką Europa nori sukurti pati, ką užtikrinti tiekimo grandinėse ir kur būtinos masto investicijos.

    „Europos sąskaita už energiją – tai žadintuvas. Negalime maitinti rytojaus gamyklų be elektrifikacijos ir su vakarykščiu tinklu. Skaitmena ir DI gali padėti greičiau užtikrinti švaresnę, patikimą ir labiau įperkamą energiją“, – sakė DIGITALEUROPE prezidentas Peteris Weckesseris.

    Startuoliams – greitesni sprendimai ir realūs pirkėjai

    Dar vienas akcentas – Europos startuolių ir augančių įmonių mastelio problema. DIGITALEUROPE ragina sprendimus dėl finansavimo priimti per 90 dienų, sudaryti tiesesnį kelią nuo mokslinių tyrimų prie komercinio diegimo ir didinti augimo etapo investicijų galimybes.

    Technologijų kūrėjams svarbus ne tik kapitalas, bet ir rinkos paklausa: viešieji pirkimai gali tapti pirmuoju dideliu užsakovu, o garantijos, bendros investicijos ir rizikos pasidalijimas galėtų pritraukti daugiau privataus kapitalo. Asociacijos žinutė aiški – Europa turi ne tik kurti, bet ir testuoti, pirkti bei diegti Europoje sukurtas technologijas.

    Šios iniciatyvos siejasi su platesniu ES tikslu didinti energetinį saugumą, sparčiau modernizuoti infrastruktūrą ir mažinti kainų spaudimą pramonei. Tolimesnė kryptis priklausys nuo to, ar pasiūlymai bus įtvirtinti biudžeto derybose ir ar valstybės narės sutars dėl prioritetų bei greitesnių leidimų procedūrų.

  • ES kibernetinio saugumo komanda su DI aptiko 4 spragas vidaus kode: viena įvertinta kaip didelės rizikos

    ES kibernetinio saugumo komanda su DI aptiko 4 spragas vidaus kode: viena įvertinta kaip didelės rizikos

    Europos Sąjungos kibernetinio saugumo institucijos pirmą kartą viešai pranešė, kad pažangūs „OpenAI“ modeliai padėjo aptikti pažeidžiamumų pačios ES vidiniuose skaitmeniniuose sprendimuose. Europos kibernetinio saugumo agentūra ENISA ir techninės gynybos komanda CERT-EU nustatė keturias programinio kodo spragas, kurios vėliau buvo pašalintos.

    ENISA atstovė spaudai Laura Heuvinck patvirtino, kad pažeidžiamumai rasti atlikus kodo saugumo analizę, pasitelkiant pažangų „OpenAI“ modelį. Iš keturių spragų viena buvo įvertinta kaip didelės rizikos ir galėjo būti panaudota perimant paskyras, tačiau institucijos pabrėžė, kad trūkumai jau ištaisyti.

    Šis atvejis Briuselyje vertinamas ir kaip praktinis argumentas, kodėl ES siekia ankstyvos prieigos prie vadinamųjų „frontier“ klasės modelių, kurie gali turėti reikšmingų kibernetinių gebėjimų. Pastaraisiais mėnesiais diskusijas Europoje kaitino klausimas, ar prieiga prie naujausių modelių gali būti ribojama, o tai apsunkintų gynybines iniciatyvas ir testavimą.

    ENISA nurodo, kad pažangius modelius naudoja nuo liepos mėnesio ir kartu su CERT-EU juos taiko aktyviam ES institucijų sistemų tikrinimui, ieškant silpnų vietų. Toks metodas atitinka platesnę pasaulinę tendenciją, kai DI vis dažniau pasitelkiamas automatizuotai kodo peržiūrai, pažeidžiamumų paieškai ir prioritetizavimui, ypač kai sistemų apimtys viršija įprastų auditų galimybes.

    „Laiko langas, kai galima pasitelkti DI gynybai ir rasti spragas anksčiau, nei jas išnaudoja užpuolikai, sparčiai siaurėja“, – sakė „OpenAI“ politikos Europoje vadovas Tom Duff Gordon.

    Europos Komisija jau yra pristačiusi veiksmų planą dėl DI ir kibernetinio saugumo, kuriame numatytos priemonės testavimui ir saugiam pažangiausių modelių taikymui. Pagal šį planą ENISA ir ES Jungtinis tyrimų centras rengia saugią bandymų platformą, kuri leistų institucijoms tikrinti modelių pritaikomumą gynybai bei valdyti su tuo susijusias rizikas.

    Ekspertų vertinimu, tokie pranešimai rodo dvigubą kryptį: DI gali tapti efektyviu įrankiu spragoms aptikti, tačiau tie patys gebėjimai gali būti patrauklūs ir atakuojančioms grupėms. Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama valdomai prieigai, testavimo aplinkoms, aiškioms naudojimo taisyklėms ir atskaitomybei, kad pažangūs modeliai realiai stiprintų gynybą, o ne didintų bendrą atakų paviršių.