CP v2

Category: Technologijos

  • Ukrainos poliarininkai nufilmavo, kaip pingvinai po vandeniu „skrenda“ prie stoties „Akademik Vernadsky“

    Ukrainos poliarininkai prie mokslinės stoties „Akademik Vernadsky“ užfiksavo neįprastai atrodantį vaizdą: subantarktiniai pingvinai po vandeniu juda taip, lyg skristų. Įrašą paskelbė Nacionalinis Antarkties mokslo centras, paaiškindamas, kad tai įprastas, bet retai taip aiškiai matomas šių paukščių plaukimo būdas.

    Šie pingvinai didžiąją gyvenimo dalį praleidžia vandenyje, kur medžioja krilį ir žuvis, o į sausumą išlipa perėti ir auginti jauniklių. Stotis įsikūrusi Galindezo saloje, kur šių paukščių kolonijos pastaraisiais metais pastebimai gausėja.

    Specialistai nurodo, kad subantarktiniai pingvinai vandenyje gali išvystyti maždaug iki 36 kilometrų per valandą greitį. Tokią spartą jie pasiekia „skrisdami“ po vandeniu, nes plaukdami naudoja sparnus kaip varomuosius „irklus“, o kūnas išlieka aptakios, mažą pasipriešinimą turinčios formos.

    Vaizdo įraše matyti ir dar viena detalė: pingvinai aplink save paleidžia oro burbuliukus. Tyrėjų teigimu, toks elgesys padeda sumažinti trintį ir palengvina slydimą vandenyje, todėl judesys atrodo ypač grakštus ir primena skrydį.

    Poliarininkai primena, kad Galindezo salos apylinkėse pingvinų skaičius sezoniškai svyruoja, tačiau pastaruoju metu fiksuojami ir netipiški pokyčiai. Anksčiau buvo skelbta apie rekordiniu mastu vėlyvą šių paukščių migraciją iš salos, kuri gali būti susijusi su švelnesnėmis žiemos sąlygomis ir palankesne maitinimosi baze aplink stotį.

    Stotis „Akademik Vernadsky“ yra vienas svarbiausių regiono stebėjimo taškų, kuriame nuolat registruojami orų, vandenyno ir gyvūnijos pokyčiai. Tokie kasdieniai, bet informatyvūs stebėjimai leidžia tiksliau vertinti, kaip kinta Antarkties ekosistemos ir kaip į tai reaguoja vietinės rūšys.

  • Giliai gyvenantis pelikaninis ungurys: kaip žuvis išplečia nasrus plačiau už galvą

    Giliavandenė žuvis pelikaninis ungurys (Eurypharynx pelecanoides) mokslui žinoma nuo 1882 metais, tačiau žmonės ją pamato itin retai. Taip nutinka todėl, kad šis gyvūnas daugiausia gyvena 500–3 000 metrų gylyje, kur beveik nepasiekia saulės šviesa.

    Tokiose gelmėse sąlygos ekstremalios: didžiulis slėgis, šaltis ir nuolatinė tamsa lemia, kad gyvūnai evoliuciškai prisitaiko labai specifiškai. Pelikaninis ungurys yra vienas iš tų rūšių, kurios išgyvena pasitelkdamos ne greitį, o energetiškai „taupią“ medžioklės strategiją.

    Ryškiausias pelikaninio ungurio bruožas – neįprastai dideli, išsitempiantys nasrai ir gerklės sritis, galinti veikti kaip talpus „maišas“. Kai burna neišpūsta, žuvis atrodo ilga ir plona, primenanti ungurį, o judėdama banguoja visu kūnu.

    Manoma, kad toks sandaros sprendimas padeda pasinaudoti reta proga pasimaitinti: gelmėse grobis pasitaiko ne taip dažnai, todėl svarbu sučiupti kuo daugiau, kai tik pavyksta. Kartu su grobiu žuvis įsiurbia ir nemažai vandens, kuris vėliau pašalinamas per žiaunas.

    Pelikaniniai unguriai dažniausiai būna tamsios spalvos, o kai kurių individų kūne matoma šviesesnė juosta. Uodegos gale gali pasirodyti rausvas ar rožinis švytėjimas, siejamas su bioliuminescencija – reiškiniu, kai gyvūnai patys skleidžia šviesą.

    Gyliau nei 1 000 metrų beveik vienintelis „apšvietimas“ vandenyne kyla būtent iš bioliuminescencinių organizmų. Toks švytėjimas gali padėti klaidinti plėšrūnus, bendrauti su tos pačios rūšies individais ar vilioti smulkius gyvūnus, nors tiksli konkrečių signalų paskirtis ne visada aiški.

    Šiai rūšiai būdingos ir kitos netipinės savybės: pelikaninis ungurys neturi plaukiojimo pūslės, o jo kūnas pritaikytas ne staigiems šuoliams, bet lėtam judėjimui. Dėl to jis laikomas prastesniu plaukiku nei daugelis kitų giliavandenių plėšrūnų.

    Dar viena detalė – gana mažos akys, kurios, tikėtina, yra prisitaikymas prie nuolatinės tamsos, kur regėjimas vis tiek turi ribotą reikšmę. Dalis giliavandenių žuvų turi dideles akis, tačiau pelikaninis ungurys, panašu, labiau remiasi kitais jutimais ir „progos“ medžiokle.

    Mokslininkai apie šią rūšį vis dar žino palyginti nedaug, nes stebėti ją natūralioje aplinkoje sudėtinga ir brangu. Skelbiama, kad pelikaninio ungurio kūno ilgis dažniausiai siekia iki maždaug 80 centimetrų, o jo gyvenimo trukmė kol kas nėra patikimai nustatyta.

  • Ukrainoje – per 100 purvo ugnikalnių: geologai paaiškina, kas gali suaktyvinti šiuos židinius

    Ukrainoje suskaičiuojama daugiau kaip 100 purvo ugnikalnių, įskaitant ir šiandien pasireiškiančius, ir jau nurimusius, tačiau moksliškai jie nėra tikrieji ugnikalniai. Geologai pabrėžia, kad purvo ugnikalnių išmetimai siejami ne su magma, o su nuosėdinėse storymėse susikaupusių dujų, vandens ir smulkiagrūdžių uolienų slėgiu.

    Tikru ugnikalniu laikomas darinys, kuris dabartyje ar praeityje išsiveržė lava ar kitais magmos produktais, todėl pagrindinis kriterijus yra ryšys su magminiais procesais. Purvo ugnikalniai gali atrodyti panašiai į kūginius kalnelius, tačiau jų „išsiveržimus“ sukelia visai kitos priežastys.

    Ukrainoje aptinkama užgesusių, labai seniai aktyvių ugnikalnių, kurių veikla baigėsi gerokai iki žmogaus pasirodymo. Jauniausi užgesę vulkaniniai dariniai siejami su Užkarpatės Vulkaniniu kalnagūbriu, besidriekiančiu maždaug 100 kilometrų ruože tarp Užhorodo ir Chusto.

    Kryme geriausiai žinomas Karadago masyvas, susiformavęs dar juros laikotarpiu, o kai kurie itin seni vulkanizmo pėdsakai siejami su Ukrainos skydu. Tokiose vietovėse paties „vulkano kūno“ dažnai nebematyti, tačiau apie seną magminę istoriją liudija išlikusios vulkaninės kilmės uolienos.

    Daugiausia aktyvių purvo ugnikalnių tradiciškai minima Kerčės pusiasalyje ir gretimuose regionuose aplink Kerčės sąsiaurį. Šie dariniai gali būti ir sausumoje, ir po vandeniu, o galingesni išmetimai kartais iškelia tiek medžiagos, kad jūroje trumpam susiformuoja salelės.

    Purvo ugnikalniams būtina stora plastiškų, dažniausiai molingų nuosėdinių uolienų storymė, kurioje yra vandens ir dujų. Dujoms ir skysčiams kaupiantis, slėgis didėja, o per silpnesnes žemės plutos zonas mišinys prasiveržia į paviršių, išmesdamas purvą, vandenį, dujas ir uolienų fragmentus.

    Geologai atkreipia dėmesį, kad purvo ugnikalnių zonos dažnai sutampa su naftos ir dujų regionais, todėl pats reiškinys kartais vertinamas kaip vienas iš požymių, rodančių angliavandenilių kaupinių tikimybę. Aktyvesni epizodai gali būti susiję ir su seisminiais impulsais, kai net tolimi žemės drebėjimai sujudina gilesnius sluoksnius ir padidina išmetimų tikimybę.

    Geologų vertinimu, teoriškai net ir užgesusios vulkaninės sistemos kada nors galėtų suaktyvėti, tačiau tam reikėtų labai didelių pokyčių giliai Žemės gelmėse. Tokius scenarijus lemtų tektoninių plokščių judėjimas ir procesai, vykstantys dešimčių kilometrų gylyje, todėl praktiniu požiūriu tai laikoma itin menkai tikėtina artimoje ateityje.

    Tuo pačiu užgesusių ugnikalnių uolienos išlieka svarbus „archyvas“, leidžiantis atkurti regiono geologinę praeitį. Skirtingi sukietėjusios lavos ir vulkaninių uolienų sluoksniai padeda mokslininkams spręsti apie senovinius išsiveržimus, aplinkos sąlygas, o kai kuriais atvejais net apie tai, kur kadaise buvo jūros baseinai ir kaip keitėsi klimatas.

    „Purvo ugnikalnio“ terminas yra vartojamas moksle, tačiau jis dažnai klaidina, nes tai nėra magminis vulkanizmas, o slėgio sukelti procesai nuosėdinėse uolienose, – aiškina geologai.

  • Buko vinoje aptiko retą šėtonišką baravyką: kaip jo nesupainioti su tikruoju baltuoju grybu

    Černivcių srityje, Buko venoje, gamtosaugininkai vėl užfiksavo retą ir pavojingą radinį – vadinamąjį šėtonišką baravyką (Rubroboletus satanas). Šis grybas laikomas nuodingu baltųjų baravykų giminaičiu, kurį nepatyrę grybautojai gali supainioti su valgomu.

    Apie radinį pranešė Nacionalinio gamtos parko Chotynskyi atstovas Serhijus Jakubyna, šią rūšį regione pastebėjęs jau antrą kartą. Grybas aptiktas netoli Šebutynecų kaimo Dniestro rajone, kur, pasak specialisto, jis pasitaiko labai retai ir ne kasmet.

    Specialistai pabrėžia, kad vienas aiškiausių požymių – koto spalvos. Šėtoniško baravyko koto viršus dažniau būna gelsvas, o vidurinė ir apatinė dalis įgauna rausvai raudoną atspalvį, be to, ant koto neretai matomas ryškus tinkliškas raštas.

    Kitas svarbus signalas matomas perpjovus: minkštimas gali pamažu pamėlti. Nors spalvos kaita ne visada būdinga tik nuodingoms rūšims, kartu su ryškiai raudonu kotu ir tinkliškumu ji turėtų būti rimta priežastis grybą palikti miške.

    Šėtoniškas baravykas priskiriamas nuodingiems grybams, galintiems sukelti stiprius virškinamojo trakto sutrikimus. Dažniausiai minimi simptomai yra pykinimas, silpnumas, vėmimas, pilvo skausmai, viduriavimas ir galvos skausmas.

    Gamtosaugininkai atkreipia dėmesį, kad apsinuodijimų rizika priklauso nuo suvalgyto kiekio ir žmogaus organizmo, tačiau „ragauti“ nepažįstamų grybų nereikėtų niekada. Kilus įtarimui dėl apsinuodijimo, rekomenduojama nedelsti ir kreiptis į medikus.

    Rūšies paplitimas registruojamas ne tik vienoje vietovėje: viešose biologinės įvairovės stebėsenos platformose šėtoniškas baravykas Ukrainoje minimas ir kituose regionuose. Tokie duomenys paprastai kaupiami iš specialistų ir gamtos stebėtojų pranešimų, todėl tampa svarbūs vertinant, kur ir kada pasirodo retos rūšys.

    Ekspertai pabrėžia, kad grybo pasirodymas priklauso nuo sezoniškumo ir oro sąlygų: dažniau jis randamas šiltuoju laikotarpiu, o daugiausia radinių fiksuojama rudenį. Grybautojams primenama laikytis saugios taisyklės: rinkti tik tuos grybus, kuriuos atpažįstate be jokios abejonės.

    „Svarbiausia grybautojo taisyklė – rinkite tik tuos grybus, kuriuos pažįstate šimtu procentų. Jei abejojate, geriau nufotografuokite ir palikite jį miške“, – sakė Serhijus Jakubyna.

  • Europos technologijų savaitė: 4,6 mlrd. eurų sandorių ir rugpjūtis, parodęs lėtėjimo mastą

    Europos technologijų savaitė: 4,6 mlrd. eurų sandorių ir rugpjūtis, parodęs lėtėjimo mastą

    Praėjusią savaitę Europoje fiksuota intensyvi technologijų sektoriaus dinamika: suskaičiuota daugiau nei 50 finansavimo sandorių, kurių bendra vertė viršijo 4,6 mlrd. eurų, taip pat daugiau nei 10 įsigijimų, pasitraukimų ir susijusių M&A naujienų. Tokia apimtis rodo, kad kapitalas rinkoje vis dar yra, tačiau jis vis dažniau koncentruojasi į didesnes, aiškesnį modelį turinčias bendroves.

    Kartu naujausi mėnesio duomenys išryškina kitą tendenciją: rugpjūtį Europos technologijų startuoliai pritraukė apie 3,2 mlrd. eurų per 165 sandorius, o tiek investicijų suma, tiek sandorių aktyvumas, palyginti su liepa, smarkiai smuko. Tai dera su pastarųjų metų kryptimi, kai rinka iš „augimo bet kokia kaina“ pereina prie efektyvumo, pelningumo ir realių pajamų akcento.

    Kas tempė investicijas?

    Pagal pritrauktą kapitalą rugpjūtį pirmavo Jungtinė Karalystė, kur bendrovės iš viso susirinko apie 1,4 mlrd. eurų. Tai išlaiko šalį kaip vieną pagrindinių Europos technologijų investicijų centrų, nepaisant bendro aktyvumo lėtėjimo ir atsargesnių vertinimų.

    Ryškiausia kryptis išliko dirbtinis intelektas: į šią sritį rugpjūtį nukreipta apie 677,1 mln. eurų. Investuotojų dėmesys vis dažniau krypsta į infrastruktūrą, duomenų valdymą, saugumą ir pramoninius DI panaudojimo scenarijus, kurie žada apčiuopiamą grąžą, o ne vien vartotojišką „triukšmą“.

    Pasitraukimai ir įsigijimai lėtėjo

    Rugpjūtį fiksuotas ir išėjimų sulėtėjimas: per mėnesį užregistruoti 37 sandoriai, apimantys įsigijimus, susijungimus ir kitus pasitraukimo scenarijus. Tai svarbus signalas, nes aktyvi pasitraukimų rinka paprastai skatina rizikos kapitalą greičiau sukti naujus fondų ciklus.

    Vis dėlto atskiri įsigijimai ir konsolidacija rodo, kad didesni žaidėjai naudojasi proga stiprinti kompetencijas, įsigyti produktus ar komandas, kai vertinimai tampa labiau pagrįsti. Šiame etape laimi bendrovės, galinčios aiškiai įrodyti, kaip jos uždirba ir kaip kontroliuoja kaštus.

    Ką tai reiškia rinkai rudenį?

    4,6 mlrd. eurų savaitės apimtis leidžia manyti, kad investuotojai nėra pasitraukę, tačiau jų atranka griežtėja. Didesni sandoriai dažniau atitenka brandesnėms įmonėms, o ankstyvos stadijos startuoliams tenka įrodyti ne tik idėjos patrauklumą, bet ir aiškų kelią į pajamas.

    Rudeniui svarbiausi indikatoriai bus trys: ar stabilizuosis sandorių skaičius, ar sugrįš aktyvesni pasitraukimai ir ar DI banga išliks paremta realiomis verslo reikmėmis. Kol kas duomenys rodo, kad rinka pereina į labiau disciplinuotą fazę, kurioje sprendžia efektyvumas, o ne vien augimo pažadai.

  • 100 dienų sprendimas dėl EU Inc: Europos technologijų lyderiai įspėja dėl reformos „praskiedimo“

    100 dienų sprendimas dėl EU Inc: Europos technologijų lyderiai įspėja dėl reformos „praskiedimo“

    Europos startuolių įkūrėjai ir investuotojai paviešino laišką politikos formuotojams, kuriame ragina neatskiesti planuojamos EU Inc reformos. Jų teigimu, galutinis teisės aktas turi sukurti realiai visoje ES veikiantį bendrovės modelį, o ne dar vieną sluoksnį virš 27 skirtingų nacionalinių sistemų.

    EU Inc sumanymas numato vieningą įmonių steigimo ir veiklos teisinį pagrindą, kad verslai galėtų paprasčiau plėstis visose 27 valstybėse narėse. Technologijų sektoriaus atstovai perspėja, kad susilpninus kertines nuostatas nauja forma gali tapti nepraktiška ir todėl rinkoje nenaudojama.

    „Jei EU Inc įgyvendinsime teisingai, ji pašalins didelę dalį trinties ir fragmentacijos, kuri iki šiol smaugia Europos įmones, atvers investicijas ir paskatins naują verslumo bangą“, – teigiama laiške.

    „Jūs nuspręsite, ar EU Inc taps Europos ekonomikos varikliu, ar taip praskiestu teisiniu dariniu, kurio niekas nenaudos“, – pabrėžė pasirašiusieji.

    Kas yra EU Inc ir kodėl tai svarbu?

    Europos Komisija EU Inc pasiūlymą pristatė 2026 metų kovo 18 dieną, po plataus palaikymo sulaukusios kampanijos, kuriai pritarė daugiau nei 26 000 steigėjų, investuotojų ir kitų ekosistemos lyderių. Tikslas aiškus: sudaryti sąlygas įmonei steigti ir valdyti veiklą per vieną, suderintą teisinį režimą, mažinant administracinę naštą ir teisinį neapibrėžtumą.

    Praktikoje tai reikštų paprastesnį kelią augančioms įmonėms, ypač technologijų sektoriuje, kuriam svarbus greitas tarptautinis mastelio didinimas. Dabartinis fragmentuotas reguliavimas dažnai verčia steigti dukterines įmones, derinti skirtingus įstatus ir procesus bei brangiai kainuojančiai derinti reikalavimus su bankais, investuotojais ir registrų institucijomis.

    Kur kyla didžiausia rizika derybose?

    Laiško autoriai pažymi, kad Komisijos pasiūlyme numatyti keli kertiniai elementai, tačiau derybose Europos Parlamente ir tarp valstybių narių jie gali būti susilpninti. Pasak jų, būtent tai ir lems, ar EU Inc taps patikimu standartu, ar liks nišine, sunkiai pritaikoma priemone.

    Viena svarbiausių temų yra registruotos buveinės pasirinkimo laisvė: įkūrėjai siekia, kad būtų galima pasirinkti įmonės „namus“ bet kurioje valstybėje narėje, nepririšant to prie privalomo veiklos perkėlimo. Kitas akcentas – prieinamumas: reforma neturėtų būti skirta tik siaurai „inovatyvių“ įmonių grupei ar ribojama pagal sektorių, darbuotojų skaičių ar pajamas.

    Ne mažiau svarbus klausimas – vienas centrinis registras. Verslo ir investuotojų požiūriu, vieninga įmonių forma sunkiai veiks, jei duomenys ir toliau bus išskaidyti po nacionalinius registrus, o jų patikra ir standartai skirsis.

    Akcijų pasirinkimo sandoriai ir mokesčių principai

    Technologijų bendrovėms aktuali ir darbuotojų skatinimo priemonė – akcijų pasirinkimo sandoriai. Laiške pabrėžiama, kad darbuotojai neturėtų būti apmokestinami tol, kol realiai neparduoda akcijų ir negauna pajamų, taip išvengiant situacijų, kai mokestiniai įsipareigojimai atsiranda dėl „popierinio“ vertės prieaugio.

    Kartu akcentuojama, kad EU Inc neturėtų tapti būdu apeiti nacionalines darbo teisės ar mokesčių taisykles. Idėja pristatoma kaip įmonių teisės supaprastinimas, o ne mechanizmas perkelti socialines ar fiskalines prievoles į kitą jurisdikciją.

    Derybų grafikas įgauna pagreitį: Europos Parlamento Teisės reikalų komitetas turėtų svarstyti pataisas rudenį, o valstybės narės planuoja technines derybas prieš ministrų lygmens diskusijas Konkurencingumo taryboje. Artimiausi mėnesiai taps lemiami, ar EU Inc bus sukurta kaip veikiantis visos ES standartas, ar reformą nustelbs išimtys ir papildoma biurokratija.

  • Ukraina parodė įspūdingą smūgį: Su-27 su JAV GBU-62 sudaužė rusų štabą ir sandėlį

    Ukraina parodė įspūdingą smūgį: Su-27 su JAV GBU-62 sudaužė rusų štabą ir sandėlį

    Ukrainos ginkluotosios pajėgos paviešino vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas tikslus aviacijos smūgis Rusijos pozicijoms Zaporižios kryptimi. Pranešama, kad taikiniais tapo vadavietė ir šaudmenų atsargos, o ataka atlikta naudojant JAV valdomas bombas GBU-62.

    Viešai skelbiamoje medžiagoje matyti, kaip po smūgio kyla dideli sprogimai ir antriniai detonavimai, būdingi šaudmenų sandėlių sunaikinimui. Tokie smūgiai paprastai siejami su bandymu sutrikdyti fronto aprūpinimą ir priversti priešą perkelti logistiką toliau nuo kontaktinės linijos.

    Vakarietiška ginkluotė sovietinėse platformose

    Kaip nurodo su Ukrainos aviacija susiję analitikai, vienas svarbiausių šio epizodo aspektų yra vakarietiškų tiksliųjų ginklų integravimas į sovietinės kilmės lėktuvus. Ukraina vis dar remiasi turimais Su-27 ir MiG-29, tačiau juos pritaiko modernesniems ginklams ir užduotims.

    Pranešime minimas naikintuvas Su-27, kuris Ukrainoje naudojamas ne tik oro gynybai, bet ir smūgiams į antžeminius taikinius. Šios platformos modernizavimas leidžia didinti efektyvumą net ir tada, kai Rusija išlaiko reikšmingas aviacijos bei oro gynybos galimybes.

    Ką reiškia GBU-62 ir kodėl tai svarbu?

    GBU-62 dažnai apibūdinama kaip JDAM-ER tipo sklendžiančioji bomba su GPS ir inercine navigacija, skirta smūgiams iš didesnio nuotolio. Tokie ginklai suteikia galimybę atakuoti taikinius mažinant riziką lėktuvui priartėti prie trumpojo nuotolio oro gynybos sistemų.

    Analitikų vertinimu, didžiausias tokių smūgių poveikis yra ne vien sunaikintas objektas, bet ir priverstinis Rusijos pajėgų prisitaikymas. Kai vadavietės ir sandėliai tampa pažeidžiami, juos tenka skaidyti, maskuoti ir kelti toliau, o tai lėtina sprendimų priėmimą ir tiekimą.

    Rizikos ir ribojimai išlieka

    Nors tikslioji amunicija gerina Ukrainos galimybes, išlieka keli apribojimai: ribotas bombų kiekis, priklausomybė nuo tiekimo ir nuolatinė grėsmė iš ilgojo nuotolio oro gynybos. Be to, sėkmingiems smūgiams būtini tikslūs žvalgybos duomenys ir patikimas taikinių identifikavimas.

    Vis dėlto tokie epizodai rodo, kad Ukraina nuosekliai plečia sovietinio paveldo ir vakarietiškų technologijų suderinamumą. Tai didina spaudimą Rusijos logistikai ir mažina saugių užnugario zonų skaičių net ir toliau nuo fronto.

  • Vėžio terapijų proveržį gali pristabdyti lustų badas: DI žada daugiau, nei spėja duomenų centrai

    Vėžio terapijų proveržį gali pristabdyti lustų badas: DI žada daugiau, nei spėja duomenų centrai

    Dirbtinis intelektas vis dažniau įvardijamas kaip viena didžiausių vilčių onkologijoje, tačiau pažangą gali pristabdyti netikėtas veiksnys – ribota pažangių lustų pasiūla. Sparčiai augant skaičiavimo poreikiui, mokslininkų ir farmacijos įmonių ambicijos ima atsiremti į duomenų centrų pajėgumus.

    Vienas sudėtingiausių uždavinių šiuolaikinėje medicinoje yra tiksliai modeliuoti, kaip navikas veikia ląsteles ir konkrečius DNR fragmentus. Tokie skaičiavimai dažnai per sudėtingi tradiciniams metodams, todėl DI gali tapti įrankiu, leidžiančiu greičiau atrinkti perspektyviausias terapijų kryptis.

    Skaičiavimo galia tampa siauruoju kakleliu

    DI pažanga priklauso ne tik nuo algoritmų, bet ir nuo aparatinės įrangos, ypač lustų, naudojamų duomenų centruose. Pastaraisiais metais dėl šuolio generatyvinio DI srityje išaugo konkurencija dėl pažangių puslaidininkių, o tai kelia riziką ir medicininiams tyrimams, kuriems reikia didelių skaičiavimo resursų.

    Šioje rinkoje svarbų vaidmenį atlieka „Arm“, kurios energiją taupančios architektūros plačiai naudojamos serveriuose ir duomenų centruose. Bendrovė taip pat aktyviau įsitraukia į konkretiems klientams pritaikytų lustų projektavimą, o didieji užsakymai rodo, kad paklausa viršija realias gamybos galimybes.

    Milijardai investicijų, bet fabrikų trūksta

    Didžiausi technologijų žaidėjai visame pasaulyje plečia duomenų centrus, nes DI modeliams reikia vis daugiau skaičiavimo ir atminties. Kartu vis dažniau akcentuojama, kad vien pajėgumų didinimas neįmanomas be naujų puslaidininkių gamyklų, o jų statyba yra ilga, brangi ir reikalauja aukštos kvalifikacijos specialistų.

    Puslaidininkių gamybos grandinė taip pat priklauso nuo sudėtingos įrangos, medžiagų tiekimo ir geopolitinių rizikų. Dėl to net ir paskelbus dideles investicijų programas, realūs pajėgumai dažnai atsiranda tik po kelerių metų, o tarpu DI projektai, įskaitant medicininius, auga jau dabar.

    Kokybiški duomenys svarbiau už triukšmą

    Onkologijos tyrėjai pabrėžia, kad vien skaičiavimo galia dar negarantuoja proveržio. Institute of Cancer Research mokslininkas Chrisas Bakalas atkreipia dėmesį, jog lemiama yra duomenų kokybė ir biologinių matavimų tikslumas, nes būtent nuo to priklauso, ar DI modeliai sugebės pateikti patikimas įžvalgas.

    „Svarbiausia yra ne milžiniški interneto duomenų kiekiai, o tikslūs biologiniai matavimai iš pacientų mėginių“, – sakė Chrisas Bakalas.

    Tokie duomenys leidžia DI ieškoti ryšių, kurių žmogus nepastebi, ir greičiau atrinkti hipotezes, vertas laboratorinių ir klinikinių bandymų. Vis dėlto be pakankamos lustų pasiūlos ir tvarių duomenų centrų pajėgumų net perspektyviausi modeliai gali likti teorija, o ne realiai pacientams pritaikoma pažanga.

  • „Siemens“ ir Deutsche Bahn išbandė autonominį keleivinį traukinį: kuo nustebino „Mireo“

    „Siemens“ ir Deutsche Bahn išbandė autonominį keleivinį traukinį: kuo nustebino „Mireo“

    Geležinkelių sektoriuje vis labiau ryškėja kryptis į automatizaciją, o didieji gamintojai ir vežėjai ieško sprendimų, kurie leistų traukiniams važiuoti saugiau ir efektyviau. „Siemens Mobility“ kartu su Deutsche Bahn pranešė apie kuriamą ir demonstruojamą autonominio keleivinio traukinio koncepciją.

    Bendras projektas remiasi „Mireo“ platforma, kuri pasirinkta kaip techninis pagrindas automatizuotai traukinio valdymo architektūrai. Kūrėjų teigimu, tikslas yra sujungti kelias sistemas į vieną vientisą sprendimą, kad traukinys galėtų atlikti pagrindines funkcijas su minimalia žmogaus įsikišimo apimtimi.

    Kaip veikia saugos dalis

    Vienas svarbiausių elementų yra AVVO sprendimas, skirtas kritinėms, su sauga susijusioms funkcijoms. Jis turi palaikyti automatizuotą operacijų vykdymą ir padėti užtikrinti, kad sprendimai būtų priimami pagal saugos reikalavimus net tada, kai dalis procesų vyksta automatiškai.

    Projekto autoriai pabrėžia, kad automatizacija geležinkeliuose nėra vien patogumo klausimas. Praktikoje tai siejama su punktualumu, vienodesniu važiavimo režimu, energijos naudojimo optimizavimu ir geresniu tinklo pralaidumu, ypač intensyvaus eismo atkarpose.

    Nuo depo iki startinės stoties

    „Siemens Mobility“ pristatomas konceptas apima automatizavimą jau nuo traukinio paruošimo depe, kai prieš reisą atliekami patikrinimai ir sistemos testai. Tokiu scenarijumi dalis rutininių veiksmų gali būti atliekami be tiesioginio žmogaus dalyvavimo, o tai potencialiai taupo laiką ir mažina klaidų riziką.

    Taip pat nurodoma, kad traukinys galėtų savarankiškai nuvažiuoti iki startinės stoties, o kelyje aptikti kliūtis naudojant jutiklius. Kliūčių aptikimas ir situacijos vertinimas yra viena sudėtingiausių automatizuoto eismo dalių, todėl tokios funkcijos paprastai kuriamos etapais ir tikrinamos įvairiomis sąlygomis.

    „Kartu su partneriais sukūrėme pagrindines technologijas ir sėkmingai jas pademonstravome mūsų „Mireo“ traukinyje. Tai sudaro technologinį pagrindą naujai geležinkelio transporto kartai“, – sakė Marc Ludwig.

    Ką tai reiškia keleiviams ir rinkai

    Šiuo metu sprendimas įvardijamas kaip ankstyvos stadijos, o iki plataus bandymų geležinkelio tinkle dar yra nemažas kelias. Įprastai tokios technologijos turi pereiti ilgą sertifikavimo, integracijos su infrastruktūra ir eksploatacinių scenarijų patikrų etapą, kol gali būti diegiamos realiuose maršrutuose.

    Vis dėlto kryptis aiški: Europos geležinkeliuose daugėja projektų, kuriuose automatika ir DI naudojami eismo valdymui, techninei priežiūrai ir energijos sąnaudų mažinimui. Jei tokie sprendimai pasiteisins, keleiviai pirmiausia gali pajusti stabilesnius tvarkaraščius ir tikslesnį reisų vykdymą, o operatoriai gautų daugiau galimybių valdyti didesnius srautus esama infrastruktūra.

  • Šiaurės Korėjos ginklai vėl fronte: ukrainiečiai sunaikino retą „Type 75“ raketų paleidėją

    Šiaurės Korėjos ginklai vėl fronte: ukrainiečiai sunaikino retą „Type 75“ raketų paleidėją

    Ukrainos kariuomenė pranešė aptikusi ir sunaikinusi retą Šiaurės Korėjos daugkartinio raketų paleidimo sistemą „Type 75“, kuri, kaip manoma, pateko į Rusijos pajėgų arsenalo papildymą. Šis epizodas dar kartą atkreipia dėmesį į Pchenjano ir Maskvos karinio bendradarbiavimo mastą, kuris pastaraisiais metais nuosekliai auga.

    Kyjivas ir Vakarų partneriai ne kartą yra viešinę informaciją apie Šiaurės Korėjos tiekiamą amuniciją bei ginkluotės komponentus, o tarptautinės institucijos pabrėžia, kad tokie sandoriai pažeidžia Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos sankcijų režimą. Nors tikslūs kiekiai dažnai lieka neatskleisti, fiksuojami vis nauji ginklų pėdsakai mūšio lauke rodo, kad tiekimas nėra pavienis.

    Kas yra „Type 75“?

    „Type 75“ laikoma Šiaurės Korėjos sukurta kinų „Type 63“ 107 milimetrų sistemos kopija. Šio tipo paleidėjai paprastai vertinami kaip paprasti, pigūs ir greitai dislokuojami, todėl tinka intensyviam apšaudymui artimesnėse fronto zonose.

    Skirtingos konstrukcijos versijos gali turėti 12 kreipiančiųjų velkamoje platformoje, o savaeigės ar ant laivų montuojamos modifikacijos gali būti su 16, 24 ar 27 kreipiančiosiomis. Tokia įvairovė leidžia pritaikyti sistemą skirtingiems taktinės ugnies scenarijams, tačiau kartu apsunkina tikslią identifikaciją iš fragmentiškos vaizdo medžiagos.

    Šaudmenys ir ribotas nuotolis

    Skelbiama, kad šiai sistemai naudojami bent keli 107 milimetrų raketų tipai, įskaitant skeveldrines–sprogstamąsias ir kasetines. Kasetinės amunicijos tema yra ypač jautri, nes dalis valstybių yra įsipareigojusios jos nenaudoti, tačiau Rusija ir Ukraina prie šios konvencijos nėra prisijungusios.

    Maksimalus veikimo nuotolis siekia apie 8,6 kilometro, todėl „Type 75“ laikoma trumpo nuotolio priemone. Vis dėlto tokios sistemos pavojingos dėl galimybės per trumpą laiką paleisti intensyvias salves, o tai kelia grėsmę pozicijoms, logistikai ir gyvenvietėms netoli kontakto linijos.

    Kodėl tai svarbu frontui?

    Trumpesnio nuotolio raketinė artilerija dažnai naudojama spaudimui fronto ruožuose didinti, trikdyti rotaciją ir priversti gynėjus nuolat keisti pozicijas. Dėl to Ukrainos žvalgybos ir artilerijos padaliniai daug dėmesio skiria paleidėjų paieškai, siekdami juos neutralizuoti dar prieš pakartotines salves.

    Šis atvejis taip pat sustiprina platesnį signalą: Rusija, ieškodama amunicijos ir ginklų papildymo, remiasi ne tik vidaus gamyba, bet ir partneriais, galinčiais tiekti sovietinio ar kiniško standarto sistemas bei šaudmenis. Tai reiškia, kad net ir technologiniu požiūriu paprastesnė ginkluotė gali tapti reikšmingu veiksniu, jei jos tiekiama dideliais kiekiais.

    Ukrainos pusė viešina vis daugiau įrodymų, kad mūšio lauke atsiranda nestandartinių, anksčiau nematytų sistemų. Analitikai pabrėžia, kad tokie radiniai padeda geriau suprasti tiekimo grandines, o kartu suteikia Vakarų šalims papildomų argumentų sankcijų vykdymo kontrolei griežtinti.