Category: Technologijos

  • Norvegijos startuolis „Jenz“ pritraukė 540 000 eurų: DI agentas žada sujungti visas mažmenos sistemas

    Norvegijos startuolis „Jenz“ pritraukė 540 000 eurų: DI agentas žada sujungti visas mažmenos sistemas

    Norvegijos startuolis „Jenz“ pritraukė 540 000 eurų ikisėklinės stadijos investiciją, kurią suteikė „Antler“ ir „Ada Ventures“. Papildomai įmonė gavo 1 mln. Norvegijos kronų, tai yra apie 84 000 eurų, paramą iš Innovation Norway.

    Įmonę įkūrė vadovas Remi Bjørnestad, technologijų vadovas Jo Schou Sandåker ir komercijos vadovas Natnael Belete Seifo. „Jenz“ kuria DI platformą, skirtą prekybininkams automatizuoti kasdienes operacines užduotis ir geriau išnaudoti verslo duomenis.

    Problema: duomenys išmėtyti po sistemas

    Prekybininkai dažnai informaciją valdo keliuose skirtinguose įrankiuose: elektroninėje parduotuvėje, kasos sistemose, atsargų valdyme, apskaitoje ir rinkodaros platformose. Dėl to duomenys tampa fragmentuoti, o sprendimų priėmimas užtrunka.

    „Jenz“ tikslas yra šiuos skirtingus šaltinius sujungti į vieną struktūrizuotą duomenų sluoksnį. Prie jo gali prieiti įmonės kuriamas DI agentas, kuris apdoroja informaciją ir padeda vykdyti užduotis.

    Ką žada DI agentas prekybininkams

    Pasak įmonės, platforma gali analizuoti pardavimų ir atsargų duomenis, prognozuoti paklausą, vertinti kainodarą ir rinkodaros sprendimus bei automatizuoti rutininius procesus. Sujungus kelias sistemas, DI agentas gali stebėti veiklą ir pastebėjęs problemas informuoti atsakingus komandos narius.

    „Dauguma prekybininkų, su kuriais kalbamės, nori naudoti DI, bet nežino, nuo ko pradėti ir kaip tai daryti. Kai DI priima sprendimus, kurie kainuoja realius pinigus, privalai užtikrinti, kad jis remiasi tikrais ir patikimais duomenimis. Dėl to ir sukūrėme „Jenz“ agentą“, – sakė „Jenz“ bendraįkūrėjas ir vadovas Remi Bjørnestad.

    Pirmieji pilotai ir plėtros planai

    „Jenz“ pilotinius klientus pradėjo prijungti rugpjūčio pabaigoje, dirbdama tiek su elektroninės prekybos verslais, tiek su įmonėmis, turinčiomis kelias fizines parduotuves. Per bandomąjį laikotarpį klientai platformai priskyrė daugiau nei 3 000 užduočių, apimančių daugiau nei 20 užkulisinio darbo sistemų.

    Įmonės teigimu, dalis pilotinių klientų per pirmą mėnesį sutaupė iki 100 darbo valandų, o vienas prekybininkas fiksavo 31 proc. komandos pajėgumo augimą įdiegus sprendimą. Artimiausiu metu „Jenz“ planuoja plėtrą už Šiaurės šalių ribų, o Jungtinės Karalystės startas numatomas per ateinančius devynis mėnesius.

    Startuolis iškilo po Norway AI Hackathon, kurį Mandale organizavo „Ada Ventures“ ir Startuplab, o birželį laimėta pergalė tapo postūmiu pritraukti pirmuosius investuotojus. Vėliau komanda persikėlė iš Kristiansando į Oslą ir prisijungė prie „Antler“ rezidencijos programos.

  • „Opply“ pritraukė apie 6,9 mln. eurų: DI agentai žada automatizuoti CPG tiekimo grandines

    „Opply“ pritraukė apie 6,9 mln. eurų: DI agentai žada automatizuoti CPG tiekimo grandines

    Bendrovė „Opply“, kuri kuria dirbtiniu intelektu paremtą veiklos platformą plataus vartojimo prekių (CPG) prekės ženklams, pritraukė apie 6,9 mln. eurų investiciją. Finansavimo etapui vadovavo „Chalfen Ventures“, prie jo prisidėjo ir keli kiti fondai.

    „Opply“ įkurta Helen Murphy ir Martin Postel, o jos kuriamas sprendimas orientuotas į kasdienes operacijas, kurios CPG sektoriuje dažnai išskaidytos per daugybę tiekėjų ir sistemų. Platforma siekia automatizuoti tiekimą, pirkimus, finansavimo sprendimus ir tiekimo grandinės valdymą.

    Įmonė pabrėžia, kad jos stiprybė yra vadinamieji DI agentai, galintys ne tik analizuoti situaciją, bet ir atlikti veiksmus. Tai reiškia, kad sistema gali padėti planuoti atsargas, koordinuoti gamybą ir prižiūrėti pristatymus, mažinant rankinio darbo poreikį.

    CPG rinkoje, ypač augantiems prekės ženklams, didžiausiu iššūkiu dažnai tampa sudėtingos tiekimo grandinės ir didelės administracinės sąnaudos. Tokiose grandinėse sprendimų priėmimas priklauso nuo duomenų kokybės, o procesai neretai vis dar valdomi el. laiškais, skaičiuoklėmis ar skirtingomis nesuderintomis programomis.

    „Mūsų dirbtinio intelekto technologija ne tik pasako prekės ženklams, ką reikia padaryti. Ji atlieka darbą, valdydama viską nuo tiekimo ir pirkimų iki mokėjimų ir tiekimo grandinių“, – sakė „Opply“ bendraįkūrėja ir vadovė Helen Murphy.

    Pasak bendrovės, naujas finansavimas bus skirtas platformos plėtrai ir diegimui platesniame CPG įmonių rate. Tikslas yra pritaikyti modelį tiek sparčiai augantiems naujiems prekės ženklams, tiek didesniems tarptautiniams žaidėjams.

    Rinka, į kurią taikosi „Opply“, sparčiai keičiasi: vis daugiau įmonių ieško sprendimų, kurie vienoje vietoje sujungtų tiekėjų tinklą, duomenis ir automatizuotus procesus. Tokiame kontekste agentinis DI tampa būdu ne tik greičiau priimti sprendimus, bet ir realiai sumažinti operacijų trintį nuo užsakymo iki pristatymo.

  • Švedų DI teisės startuolis „Legora“ pritraukė 482 mln. eurų ir pakilo iki 7,7 mlrd. eurų vertės

    Švedų DI teisės startuolis „Legora“ pritraukė 482 mln. eurų ir pakilo iki 7,7 mlrd. eurų vertės

    Švedijos dirbtinio intelekto teisinių paslaugų startuolis „Legora“ pranešė pritraukęs apie 482 mln. eurų investiciją ir pasiekęs maždaug 7,7 mlrd. eurų vertinimą. Tai įvyko praėjus vos pusmečiui po ankstesnio finansavimo etapo, kuris jau buvo iškėlęs bendrovę į ryškiausių Europos DI startuolių gretas.

    Naujasis Series E etapas, kaip skelbiama, pritraukė ir naują pagrindinį investuotoją, o kartu prisijungė ir daugiau stambių fondų. Bendrovė pabrėžia, kad rėmėjų atrankoje prioritetą teikė ilgalaikei strategijai ir investuotojams, kurie gerai išmano teisinių paslaugų rinką.

    Per šešis mėnesius „Legora“ vertė išaugo nuo maždaug 4,9 mlrd. eurų iki 7,7 mlrd. eurų, o tai rodo itin spartų kapitalo rinkos pasitikėjimą teisės sektoriaus DI sprendimais. Pastaraisiais metais būtent ši niša sulaukia daug dėmesio, nes teisės komandos ieško būdų greičiau apdoroti didelius dokumentų kiekius ir mažinti rutininių užduočių sąnaudas.

    Kas keičiasi teisės rinkoje?

    „Legora“ kuria technologiją, kuri padeda teisininkams atlikti tyrimus, peržiūrėti dokumentus ir rengti teisinius tekstus. Bendrovė akcentuoja, kad rinka juda nuo paprastų DI asistentų link DI agentų, galinčių vykdyti kelių žingsnių užduotis, pavyzdžiui, nuosekliai analizuoti sutartis, išskirti rizikas ir parengti pasiūlymus korekcijoms.

    Toks poslinkis keičia ne tik kasdienį teisininkų darbą, bet ir vidinę komandų organizaciją: daugiau laiko skiriama sprendimams, deryboms ir konsultavimui, o techninės, pasikartojančios užduotys vis dažniau automatizuojamos. Dėl to sparčiai auga paklausa įrankiams, kurie gali būti integruojami į įmonių teisinius procesus.

    JAV rinka tampa svarbiausia

    „Legora“ teigia, kad didžiausia jos rinka dabar yra JAV, o gautos lėšos bus skirtos plėtrai Šiaurės Amerikoje ir kituose regionuose. Bendrovė jau veikia keliuose didžiuosiuose Šiaurės Amerikos miestuose, taip pat tęsia plėtrą Europoje ir Azijos bei Ramiojo vandenyno regione.

    Svarbus pokytis fiksuojamas ir klientų struktūroje: įmonių vidinės teisininkų komandos, kurios anksčiau sudarė nedidelę klientų dalį, dabar generuoja daugiau nei 40 proc. naujų klientų per ketvirtį. Tai signalizuoja, kad DI sprendimai vis labiau pereina iš eksperimentavimo fazės į kasdienį naudojimą įmonėse.

    Konkurencija su „Harvey“ ir investicijų kryptys

    Teisinių DI sprendimų rinkoje „Legora“ tiesiogiai konkuruoja su JAV startuoliu „Harvey“, kuris taip pat siekia modernizuoti teisinių paslaugų teikimą. Tokia konkurencija spartina produktų vystymą, o investuotojams tai tampa viena aiškiausių vertikalių, kur DI gali greitai duoti apčiuopiamą grąžą per efektyvumą.

    „Legora“ nurodo, kad dalis investicijų bus skirta tolesnėms technologijos inovacijoms, ypač agentinio veikimo sprendimams ir platformos plėtrai. Praktikoje tai reiškia siekį sukurti įrankių rinkinį, kuris apimtų ne vien tekstų generavimą, bet ir viso teisinio darbo ciklo valdymą nuo analizės iki parengtų dokumentų pateikimo peržiūrai.

    „Galimybė teisės sektoriuje yra milžiniška, ir mes vis dar esame ankstyvoje stadijoje. DI keičia teisininko vaidmenį, palikdamas daugiau laiko vertinimui ir patarimams, taip pat perkuria, kaip organizuojamos teisės firmos ir vidinės komandos bei kaip atliekamas darbas“, – sakė „Legora“ vadovas ir vienas įkūrėjų Max Junestrand.

    „Ketiname vadovauti šiam pokyčiui JAV ir globaliai. Rinkomės investuotojus, kurie dalijasi ilgalaikiu požiūriu ir supranta, ko reikia tvariai įmonei sukurti“, – pridūrė jis.

  • „Scaleup Europe Fund“ investuoja apie 225 mln. eurų į Pigment: kas slypi už rekordinių planavimo platformų pinigų?

    „Scaleup Europe Fund“ investuoja apie 225 mln. eurų į Pigment: kas slypi už rekordinių planavimo platformų pinigų?

    Paryžiuje įsikūręs verslo programinės įrangos startuolis Pigment pritraukė apie 225 mln. eurų investiciją, o bendrovės vertė įvertinta maždaug 2,1 mlrd. eurų. Finansavimo etapui vadovavo naujas Europos Sąjungos masto fondas „Scaleup Europe Fund“, skirtas didinti investicijas į technologijų įmones, galinčias tapti regiono lyderėmis.

    Pigment kuria įmonių planavimo platformą, kuri padeda valdyti biudžetus, operacijas ir prognozes. Tokie sprendimai dažnai įvardijami kaip alternatyva tradiciniams įrankiams, o rinka konkuruoja su plačiai įmonėse naudojamomis skaičiuoklėmis ir didžiųjų verslo sistemų tiekėjų produktais.

    Kas dalyvavo sandoryje

    Prie finansavimo etapo taip pat prisidėjo rizikos kapitalo fondas World Innovation Labs, kurio veikla sieja Silicio slėnį ir Tokiją. Investiciją papildė ir anksčiau apie savo dalyvavimą paskelbusi Nvidia, o dalį naujo etapo sudarė ir esamų investuotojų tęstinis finansavimas.

    Šis etapas seka po ankstesnio Pigment finansavimo raundo 2024 metais, kai bendrovė pritraukė apie 131 mln. eurų. Toks nuoseklus kapitalo augimas signalizuoja, kad investuotojai tikisi greito produkto plėtros ir didesnės dalies tarptautinėje įmonių planavimo programų rinkoje.

    Kur bus panaudotos lėšos

    Pigment teigia, kad naujas kapitalas bus skirtas mokslinių tyrimų ir plėtros tempui didinti bei inžinerijos komandai plėsti. Pastaraisiais metais įmonių programinės įrangos sektoriuje itin ryški tendencija yra DI pritaikymas automatizuojant pasikartojančius procesus ir greitinant sprendimų priėmimą, todėl papildomos investicijos dažniausiai nukreipiamos į produktų brandinimą.

    Tarp Pigment klientų minimos didelės tarptautinės bendrovės, taip pat ir sparčiai augančios technologijų įmonės. Tai rodo, kad platforma taikoma skirtingo dydžio organizacijoms, o planavimo įrankių modernizavimas tampa aktualus tiek tradiciniam pramonės verslui, tiek naujajai skaitmeninei ekonomikai.

    „Įmonių planavimas per artimiausius kelerius metus pasikeis labiau nei per pastaruosius tris dešimtmečius“, – sakė Pigment bendraįkūrėjai Eléonore Crespo ir Romain Niccoli.

    Jų teigimu, senieji sprendimai sparčiai praranda pozicijas, o pažangiausios DI bendrovės vis dažniau ieško lankstesnių platformų. Pigment ambicija yra automatizuoti planavimo procesus taip, kad organizacijos galėtų reaguoti į pokyčius beveik realiu laiku.

    Kodėl svarbus „Scaleup Europe Fund“

    „Scaleup Europe Fund“ yra sumanytas kaip stambaus masto instrumentas, kuris turėtų padėti Europai auginti technologijų čempionus konkurencinėje kovoje su JAV ir Kinija. Fondas valdomas investicijų valdytojo EQT, o jo tikslas yra didesnės, vėlyvesnės stadijos investicijos, kurių Europoje dažnai trūksta sparčiai augančioms įmonėms.

    Skelbiama, kad tarp ankstesnių fondo investicijų yra tokios įmonės kaip Mistral ir Iceye. Tai atspindi strategiją remti aukštos pridėtinės vertės technologijas, kurios gali tapti Europos pramonės ir skaitmeninės konkurencingumo politikos atramomis.

  • NASA paskelbė „Orion“ verdiktą: Artemis II kapsulė atlaikė 2 200 laipsnių išbandymą

    Testas po kritiškiausio etapo

    NASA pranešė baigusi įgulos kapsulės „Orion“ šiluminės apsaugos analizę po grįžimo į Žemę, kai aparatas patyrė didžiausias apkrovas. Kosmoso agentūra skelbia, kad bandymas pavyko, o aptikti pažeidimai buvo gerokai mažesni nei ankstesnėje programos misijoje.

    Į Žemės atmosferą grįžtanti kapsulė patiria ekstremalias temperatūras ir milžinišką trintį, todėl šiluminis skydas yra vienas svarbiausių saugumo elementų. NASA duomenimis, piko metu temperatūra siekė apie 2 200 laipsnių Celsijaus.

    Ką parodė šiluminio skydo apžiūra

    NASA nurodo, kad šiluminėje dangoje identifikuoti devyni nedideli medžiagos praradimo židiniai, susiję su kaitros poveikiu. Palyginimui, ankstesnės Artemis I misijos metu analogiškų vietų buvo užfiksuota 103, todėl pažanga vertinama kaip reikšminga.

    „Orion“ šiluminis skydas sudarytas iš 186 specialių „Avcoat“ blokų, skirtų kontroliuoti šilumos srautus ir apsaugoti kapsulę kritiniu metu. NASA aiškina, kad po Artemis I išryškėję trūkumai leido tiksliau suprasti reiškinį, susijusį su dujų šalinimu ir medžiagos įkaitimu, todėl buvo imtasi korekcijų.

    Vienas svarbiausių pakeitimų buvo trajektorijos koregavimas, kad įėjimas į atmosferą vyktų palankesnėmis sąlygomis šiluminiam skydrui. NASA teigimu, vėlesnė apžiūra patvirtino, kad toks sprendimas suveikė ir sumažino pažeidimų mastą.

    Patikrinti ir kiti jautrūs taškai

    Be šiluminio skydo, inžinieriai vertino ir kitus rizikingus mazgus: keramines plyteles kapsulės gale, liuką, langus bei ventiliacines angas. NASA skelbia, kad šiose vietose neaptikta reikšmingų perkaitimo požymių.

    Šie rezultatai svarbūs visam Artemis programos grafikui, nes „Orion“ yra pagrindinis įgulos modulis, kuriuo astronautai startuos nuo Žemės ir grįš atgal. Kuo daugiau duomenų surenkama realiomis sąlygomis, tuo tiksliau galima tobulinti dizainą ir mažinti rizikas būsimuose skrydžiuose.

    NASA pabrėžia, kad tokios analizės yra standartinė pasirengimo dalis ir padeda priimti sprendimus dėl būsimų misijų saugos atsargų. Šiluminės apsaugos patikimumas yra vienas kertinių veiksnių, planuojant tolesnius įgulos skrydžius ir ilgalaikius tikslus Mėnulio programoje.

  • Skraidantis policijos automobilis jau bandomas Floridoje: idėją įkvėpė lenkų kilmės kūrėjas

    Skraidantis policijos automobilis jau bandomas Floridoje: idėją įkvėpė lenkų kilmės kūrėjas

    Florida Polytechnic University pranešė planuojanti į kasdienį saugumo užtikrinimą įtraukti pilotuojamą elektrinį eVTOL tipo orlaivį, galintį kilti ir leistis vertikaliai. Universiteto policija siekia tapti viena pirmųjų JAV teisėsaugos struktūrų, realiai išbandysiančių tokį sprendimą patruliavimui ir operatyviam reagavimui.

    Orlaivis, universiteto komunikacijoje vadinamas „Astro“, kuriamas remiantis vienviečiu modeliu „Jetson ONE“, kurį gamina bendrovė „Jetson“. Skelbiama, kad platforma turi aštuonis elektros variklius, gali pasiekti maždaug 101 kilometro per valandą greitį, o vieno skrydžio trukmė siekia apie 20 minučių.

    Pasak universiteto, pagrindinis privalumas lyginant su įprastu patruliniu automobiliu yra galimybė greitai pasiekti vietas, kur prieigą apsunkina keliai, spūstys ar kliūtys teritorijoje. Vertikalus kilimas ir nusileidimas teoriškai leistų greičiau judėti virš universiteto miestelio ir greičiau įvertinti situaciją iš oro.

    Kam jis būtų naudojamas?

    Universitetas pabrėžia, kad pilotuojamas eVTOL nėra laikomas tradicinių patrulių pakaitalu. Jis vertinamas kaip papildoma priemonė, kuri galėtų sustiprinti stebėjimą, operatyvų situacijos įvertinimą ir pagalbos koordinavimą, kai sprendimus reikia priimti per minutes.

    Viena realiausių krypčių įvardijamas reagavimas į ekstremalias situacijas po stiprių audrų, kai keliai užversti medžiais, apsemti arba dėl infrastruktūros pažeidimų tampa nepravažiuojami. Tokiais atvejais orlaivis galėtų padėti greitai atlikti žvalgybą, perduoti vaizdą operacijų centrui ir įvertinti, kur reikalinga pagalba pirmiausia.

    „Teisėsaugos ir saugumo tarnybos turi iš anksto susipažinti su naujomis technologijomis, kol jos dar netapo kasdienybe“, – sakė universiteto policijos vadovas Aaronas Murray.

    Kas lemia, ar skraidys?

    Praktinis naudojimas priklausys nuo aviacinių leidimų ir veiklos sąlygų, kurias nustato JAV Federalinė aviacijos administracija. Tokiems orlaiviams svarbiausi klausimai paprastai susiję su skrydžių sauga, pilotų rengimu, eksploatavimo ribojimais, techninės priežiūros režimu ir aiškiomis taisyklėmis, kur ir kada galima skristi.

    Universitetas taip pat svarsto bendradarbiavimą su regioninėmis tarnybomis, kad orlaivis galėtų prisidėti prie viešojo saugumo už universiteto ribų. Vis dėlto pabrėžiama, kad konkretūs scenarijai ir naudojimo apimtis bus sprendžiami tik įvertinus teisinį reguliavimą ir realius bandymų rezultatus.

    Nauja kryptis aviacijos rinkoje

    Projekto kontekstas atspindi platesnę pažangiosios oro mobilumo rinkos kryptį, kai ieškoma, kaip elektriniai orlaiviai galėtų būti pritaikyti ne vien pramogai. Pastaraisiais metais eVTOL plėtra pasaulyje spartėjo, tačiau daugelyje šalių pagrindiniu iššūkiu išlieka sertifikavimas, saugos standartai ir aiškus veiklos modelis.

    Universitetas skelbia, kad „Astro“ būtų naudojamas ne tik saugumo užduotims, bet ir studijoms bei tyrimams. Florida Polytechnic University neseniai pradėjo aviacijos ir kosmoso inžinerijos studijų kryptį, o realios eksploatacijos duomenys, institucijos teigimu, galėtų tapti praktine medžiaga studentų projektams.

    Pranešime taip pat akcentuojama, kad universiteto policija jau turi patirties diegiant technologinius sprendimus, įskaitant dronų naudojimą ir kibernetinio saugumo veiklas. Dėl to pilotuojamas eVTOL universitetui vertinamas kaip dar vienas bandymas patikrinti, ar naujos kartos skrydžių technologijos gali duoti apčiuopiamos naudos realiame darbe.

  • NATO sunerimo Rusijos „atostogų namai“: įtartini pirkiniai prie bazių ir Lietuvoje

    NATO sunerimo Rusijos „atostogų namai“: įtartini pirkiniai prie bazių ir Lietuvoje

    Įtartinas pirkinys Švedijoje

    Šiaurės Europoje vis dažniau keliami klausimai, ar Rusijos piliečiams ir su Kremliumi siejamiems asmenims priklausantys būstai strategiškai jautriose vietose nėra naudojami kaip priedanga. Apie tokius atvejus rašė „The Telegraph“, remdamasis pareigūnų ir politikų vertinimais.

    Vienas labiausiai aptariamų pavyzdžių – septynių kambarių namas Muskö saloje Švedijoje, netoli įėjimo į karinių jūrų pajėgų bazę. Pasak publikacijos, būstas siejamas su Tatjana Sazonova, minima kaip Rusijos oligarcho Stanislavo Aleščenko žmona.

    Nekilnojamasis turtas, kaip nurodoma, įsigytas 2017 metų rugpjūčio 14 dieną už 18,6 mln. Švedijos kronų, tai yra maždaug 1 600 000 eurų. Švedijos gynybos ministras Pål Jonson pabrėžė, kad tai vienintelė nuosavybė artimiausioje bazės aplinkoje, nepriklausanti kariuomenei, todėl gali atsirasti saugumo spraga.

    Kodėl nekilnojamasis turtas kelia rizikų?

    Apžvalgininkai ir saugumo ekspertai pabrėžia, kad grėsmė nebūtinai reiškia tiesioginį karinės atakos planavimą. Strategiškai parinktas būstas gali sudaryti sąlygas stebėti infrastruktūrą, rinkti informaciją, daryti įtaką vietos bendruomenėms ar kurti prielaidas sabotažui.

    „Pagrindinė rizika gali būti žvalgybinė veikla, o ne tiesioginis puolimas“, – sakė buvęs Lietuvos ambasadorius Eitvydas Bajarūnas, komentuodamas tokio pobūdžio atvejus.

    Švedijoje papildomo dėmesio sulaukė ir pranešimai apie darbus prie rūsio, kuriems, kaip teigta, galėjo būti naudojamas dinamitas. Kai žurnalistai apsilankė vietoje, namas, kaip rašyta, buvo apkaltas lentomis ir apsuptas pastoliais, o atsakymai į dalį klausimų taip ir nepateikti.

    Situacija aktuali ir Lietuvai bei Norvegijai

    Pasak „The Telegraph“, panašios diskusijos vyksta ir Lietuvoje, kur vertinami objektai šalia strategiškai reikšmingos infrastruktūros. Minimos teritorijos prie Šiaulių ir Panevėžio oro bazių, Gaižiūnų poligono bei Vilniaus ir Palangos oro uostų.

    Šiaulių bazė ypač svarbi NATO, nes joje nuolat dislokuojami Baltijos oro policijos misijoje dalyvaujantys sąjungininkų orlaiviai. Tokiose vietose net ir iš pirmo žvilgsnio civilinis nekilnojamasis turtas gali tapti patogia stebėjimo ar techninės veiklos platforma.

    „Tokie pastatai teoriškai gali būti pritaikyti stebėjimui, įrangos slėpimui ar net dronų paleidimo taškams, tačiau tai yra galimi scenarijai, o ne įrodymai“, – sakė Seimo narys Mindaugas Lingė, pabrėžęs poreikį vertinti rizikas.

    Norvegijoje TV 2 skelbė apie Rusijos savininkų nekilnojamąjį turtą Målselv Fjellandsby komplekse, iš kurio, kaip teigiama, galima stebėti Bardufoss bazės apylinkes. Ši bazė laikoma svarbia ir dėl ten dislokuojamų naikintuvų F-35.

    Atsakydamos į augančias hibridines grėsmes, Švedijos institucijos nuo liepos 1 dienos sustiprino kontrolę sandoriams, susijusiems su nacionaliniam saugumui jautria veikla. Vis dažniau pabrėžiama, kad peržiūros gali prireikti ne tik naujiems pirkiniams, bet ir objektams, įsigytiems prieš daugelį metų.

  • Katovicų oro uostas ruošia didžiausią plėtrą: naujas terminalas ir tunelis už apie 235 mln. eurų

    Katovicų oro uostas ruošia didžiausią plėtrą: naujas terminalas ir tunelis už apie 235 mln. eurų

    Katovicų Pyrzowice oro uostas Lenkijoje ruošiasi didžiausiai investicijai savo istorijoje: planuojamas naujas pagrindinis keleivių terminalas, kurio atidarymas numatomas 2031 metais. Projektas apimtų ir pėsčiųjų tunelį, kuris tiesiogiai sujungtų terminalą su geležinkelio stotimi, kad persėdimas iš traukinio į lėktuvą būtų paprastesnis.

    Pagal viešai skelbiamus planus, naujasis terminalas turėtų iškilti dabartinio A terminalo teritorijoje, taip pat numatant esamos senos skrydžių valdymo bokšto ir daugiafunkcio pastato pertvarką. Bendra investicijų vertė siektų apie 235 mln. eurų, todėl tai būtų vienas ambicingiausių regiono aviacijos infrastruktūros projektų.

    Projektuotojas jau finaliniame etape

    Oro uosto valdytojai skelbia, kad projektuotojo atranka artėja prie pabaigos: pradžioje konkurse dalyvavo 15 įmonių, o galutiniame etape liko trys. Sutartį tikimasi pasirašyti iki metų pabaigos, po to prasidėtų detalus projektavimas ir pasirengimas leidimų procedūroms.

    „Esame finišo tiesiojoje renkantis projektuotoją, sprendimą priimsime artimiausiu metu“, – sakė Górnośląskie Towarzystwo Lotnicze vadovas Artur Tomasik.

    Skaičiuojama, kad projektavimo darbai ir statybos leidimo gavimas gali užtrukti apie dvejus metus. Statybos rangos konkursą planuojama skelbti 2029 metais, o terminalą užbaigti 2031 metais, kad keleivių aptarnavimo pajėgumai augtų kartu su didėjančia paklausa.

    Koks bus naujasis terminalas

    Numatoma, kad pastatas turės du aukštus ir apie 49 000 kvadratinių metrų plotą. Pirmajame aukšte būtų įrengtos registracijos ir bagažo pridavimo zonos, atvykimo salė bei bagažo aptarnavimo patalpos.

    Antrajame aukšte planuojama saugumo patikra, pasų kontrolė ir išvykimo erdvės. Taip pat įvertinta plėtros perspektyva: ateityje pagrindinio terminalo plotą būtų galima didinti iki maždaug 72 000 kvadratinių metrų, jei keleivių srautai to pareikalautų.

    Svarbi projekto dalis – apie 270 metrų ilgio pėsčiųjų tunelis į Pyrzowice Lotnisko geležinkelio stotį. Toks sprendimas atitinka pastarųjų metų tendenciją Europoje stiprinti oro ir geležinkelių integraciją, kad kelionės grandinė nuo miesto centro iki terminalo būtų kuo sklandesnė.

    Plėtra dar prieš pagrindines statybas

    Kol bus ruošiamasi naujo terminalo statybai, oro uostas turi užtikrinti nepertraukiamą keleivių aptarnavimą. Dėl to jau vykdoma C terminalo plėtra, kuri, pagal skelbiamą informaciją, startavo 2025 metais ir turėtų būti baigta 2027 metais, o jos vertė siekia apie 8 mln. eurų.

    Po rekonstrukcijos C terminalo plotas turėtų išaugti nuo beveik 6 900 iki daugiau kaip 10 400 kvadratinių metrų. Taip pat planuojamos dvi naujos bagažo karuselės, įskaitant pritaikytą didesniems orlaiviams, ir Non Schengen zona skrydžiams už Šengeno ribų.

    Kelionės procesą turėtų pagreitinti automatinės pasų kontrolės varteliai, o saugumo patikrose numatoma įdiegti modernius tomografus. Tokie įrenginiai vis plačiau diegiami Europos oro uostuose, nes leidžia tiksliau tikrinti bagažą ir kai kuriais atvejais supaprastinti skysčių vežimo taisykles, priklausomai nuo nacionalinių sprendimų.

  • „SpaceX“ ruošia istoriją: „Starship“ skris vėl ir bandys sugauti abu raketos laipsnius

    „SpaceX“ ruošiasi dar vienam „Starship“ skrydžiui, kuris, bendrovės vadovo Elono Musko teigimu, galėtų įvykti jau kitą mėnesį. Nors tiksli data kol kas neskelbiama, planuojama, kad bandymas vyks lapkritį.

    Iki šiol „Starship“ programa atliko 14 bandomųjų skrydžių, o naujausias bandymas tapo svarbiu žingsniu siekiant skrydžių į orbitą. Ankstesni startai daugiausia buvo skirti suborbitiniams bandymams ir atskirų sistemų patikrai realiomis sąlygomis.

    Šį kartą „SpaceX“ tikslas ambicingesnis nei įprasta: bendrovė nori pirmą kartą vieno skrydžio metu pabandyti susigrąžinti abu raketos laipsnius. Tai reikštų dar vieną bandymą sugauti „Super Heavy“ pirmąjį laipsnį ir pirmą kartą analogiškai perimti patį „Starship“ antrąjį laipsnį.

    „Vienintelis būdas tvariai išplėsti sąmonės ribas už Žemės ribų yra visiškai daugkartinis orbitinis nešėjas. Manau, kad tai būtų vienas svarbiausių technologinių lūžių civilizacijos istorijoje“, – sakė Elonas Muskas.

    Iki šiol „Starship“ antrasis laipsnis yra atlikęs kelis kontroliuojamus nusileidimus vandenyne, tačiau sugavimas ore yra visiškai kitas sudėtingumo lygis. Tam planuojama pasitelkti starto bokštą su didelėmis mechaninėmis „rankomis“, kurios turėtų perimti grįžtantį aparatą ir taip sumažinti nusileidimo apkrovas bei paruošimo laiką.

    Jei bandymas pavyktų, tai būtų reikšmingas postūmis link pagrindinio programos tikslo: sukurti visiškai daugkartinę, greitai pakartotiniam naudojimui paruošiamą itin sunkios klasės raketą. Tokia koncepcija svarbi ne tik planuojant misijas į Mėnulį ar Marsą, bet ir mažinant vieno paleidimo kainą bei didinant startų dažnį.

    Kaip ir ankstesni bandymai, planuojamas skrydis turėtų vykti iš „Starbase“ aikštelės Teksase. Tuo pat metu „SpaceX“ tęsia pasirengimą ateityje vykdyti „Starship“ paleidimus ir iš Floridos, kur modernizuojama 39A aikštelė Kennedy kosminiame centre, nuomojama iš NASA.

  • ES atveria naują Arkties strategiją: saugos kabelius, ledlaužius ir stebės Rusijos veiksmus

    Europos Sąjunga pristatė atnaujintą požiūrį į Arktį, kuriame greta klimato kaitos ir aplinkosaugos vis daugiau vietos skiriama saugumui. Briuselis pabrėžia, kad tirpstant jūros ledui atsiveria nauji laivybos keliai ir žaliavų gavybos galimybės, o tai didina didžiųjų valstybių konkurenciją regione.

    Europos Komisija akcentuoja, kad Arkties stabilumo taisyklės nebėra savaime suprantamos, todėl ES turi prisitaikyti prie pasikeitusios geopolitinės realybės. Strategijoje siekiama stiprinti prevenciją, situacijos suvokimą ir valstybių narių koordinavimą, ypač Šiaurės Atlanto ir Arkties prieigose.

    Satelitai ir jūrų saugumo centras

    Vienas svarbiausių plano elementų yra grėsmių aptikimo pajėgumų stiprinimas, remiantis palydovine stebėsena ir duomenų analize. ES taip pat numato kurti jūrų saugumo centrą, kuris padėtų sujungti ir įvertinti skirtingų institucijų bei valstybių narių renkamą informaciją.

    Daug dėmesio skiriama kritinei infrastruktūrai, ypač povandeniniams telekomunikacijų kabeliams. Pastaraisiais metais Europoje augant susirūpinimui dėl incidentų jūroje, strategija orientuojasi į greitesnį pažeidimų nustatymą, apsaugos koordinavimą ir operatyvesnį remonto organizavimą.

    Atskirai išskiriamas vadinamųjų šešėlinių tanklaivių stebėjimas, siejamas su sankcijų apėjimo rizikomis. ES tikslas yra gerinti laivybos duomenų matomumą ir keitimąsi informacija, kad būtų lengviau identifikuoti įtartinus maršrutus bei veiklos modelius.

    Ledlaužių trūkumas ir bendri pirkimai

    Strategijoje pabrėžiama, kad Europai trūksta ledlaužių ir kitų laivų, galinčių patikimai veikti sudėtingomis arktinėmis sąlygomis. Dokumente numatoma ieškoti būdų, kaip didinti šių pajėgumų prieinamumą, įskaitant bendrus pirkimus, resursų telkimą ir dalijimąsi operacinėmis galimybėmis.

    Toks modelis Briuselyje matomas kaip priemonė greičiau užpildyti pajėgumų spragas, nes pavienėms šalims modernių laivų įsigijimas ir išlaikymas yra brangus ir ilgas procesas. Kartu akcentuojama, kad Arkties logistika ir reagavimas į incidentus reikalauja iš anksto suderintų procedūrų.

    Grenlandija, kabeliai ir priklausomybės

    ES dėmesį Arkties regionui sustiprina ir tai, kad Danija, Suomija ir Švedija priskiriamos arktinėms valstybėms, todėl šiauriniai jūrų maršrutai tiesiogiai siejami su visos Europos saugumu. Strategija taip pat siejama su įtampomis dėl Grenlandijos geopolitinės reikšmės ir augančiu susidomėjimu jos infrastruktūra bei ištekliais.

    Ursula von der Leyen anksčiau buvo paskelbusi apie maždaug 200 000 000 eurų ES paramos paketą Grenlandijai, siekiant stiprinti bendradarbiavimą ir matomumą regione. Naujoje kryptyje numatomos priemonės, kuriomis norima mažinti Europos priklausomybę nuo užsienio tiekėjų kontroliuojamos infrastruktūros, įskaitant technologijų sektorių.

    Vienas konkretesnių projektų yra saugaus povandeninio kabelio, sujungiančio Grenlandiją su žemynine ES dalimi, idėja. Jis būtų platesnės arktinės jungčių sistemos dalis, kuri ateityje galėtų apimti ir ryšius su Kanada, Japonija bei Pietų Korėja, didinant maršrutų įvairovę ir atsparumą.

    Strategijoje taip pat numatoma glaudesnė partnerystė su panašiai saugumo iššūkius vertinančiomis šalimis už ES ribų. Tarp įvardijamų partnerių minimos Kanada, Jungtinė Karalystė ir Norvegija.