CP v2

Category: Technologijos

  • 52 hercų banginis nebuvo vienišas? Mokslininkai aiškina, kodėl „tyla“ vandenyne klaidina

    Tačiau naujesnės mokslininkų įžvalgos rodo, kad ši emocinga istorija greičiau išaugo iš prielaidų, o ne iš patikrintų faktų. Tyrėjai pabrėžia, kad vien iš pasyvių garso įrašų neįmanoma patikimai spręsti, ar gyvūnas tikrai keliavo vienas ir ar kiti banginiai jo „negirdėjo“.

    Neįprastas signalas pirmą kartą užfiksuotas dar 1980-ųjų pabaigoje, kai JAV naudota povandeninių hidrofonų sistema, sukurta Šaltojo karo laikotarpiu povandeniniams laivams aptikti. Vėliau mokslininkai daugiau nei dešimtmetį sekė garsų šaltinį, bet taip ir nepamatė paties gyvūno, nenustatė rūšies ir negavo genetinių mėginių.

    Būtent dėl šios informacijos spragos viešojoje erdvėje įsitvirtino pasakojimas apie „vienišą“ banginį: esą jo skleidžiamas garsas yra toks kitoks, kad kiti banginiai jo nepriima kaip įprasto bendravimo signalo. Vis dėlto tyrėjai pažymi, kad ši išvada nėra pagrįsta tiesioginiais įrodymais.

    Istorijos esmė rėmėsi tuo, kad 52 hercų dažnis yra aukštesnis nei įprasti mėlynųjų banginių ar finvalų signalai, dažnai patenkantys į maždaug 10–30 hercų intervalą. Dėl to imta teigti, jog kiti banginiai šio „balso“ negirdi, todėl jis negauna atsako.

    Tačiau mokslininkai atkreipia dėmesį, kad ūsuočiai banginiai paprastai geba suvokti platesnį žemų dažnių spektrą, įskaitant ir 52 hercus. Kitaip tariant, labiau tikėtina, kad kiti banginiai šį signalą girdėjo, o pagrindinis klausimas lieka kitas: ar jie jį interpretavo kaip jiems prasmingą žinutę ir ar apskritai atsakė taip, kad tai būtų užfiksuota.

    „Vien tai, kad hidrofonų įrašuose negirdėti atsakymų, nereiškia, kad banginis buvo vienas arba kad kiti jo negalėjo girdėti“, – teigia tyrėjai.

    Pasyvios akustinės sistemos užfiksuoja tik dalį to, kas vyksta po vandeniu: jos priklauso nuo atstumo, garso sklidimo sąlygų, triukšmo fono ir to, kur nukreiptas garsas. Net jei netoliese būtų buvę kiti gyvūnai, jų signalai galėjo nepasiekti jutiklių arba būti užgožti.

    Iki šiol nėra galutinio atsakymo, kokios rūšies banginis skleidė šiuos garsus. Tarp hipotezių minima, kad tai galėjo būti mėlynasis banginis ar finvalas su neįprasta vokalizacija, taip pat neatmetama hibrido galimybė.

    Dar viena versija – kad tai galėjo būti ne vienas gyvūnas, o keli skirtingi banginiai, skleidę panašius signalus skirtingu metu. Kadangi tiesioginių stebėjimų ir genetinių duomenų trūksta, šis klausimas išlieka atviras.

    Mokslininkų vertinimu, „vienišiausio banginio“ istorija tapo populiari ir dėl žmonių polinkio suteikti gyvūnams žmogiškų emocijų bei naratyvų. Patikimiausias faktas šiuo metu yra tai, kad šiaurinėje Ramiojo vandenyno dalyje ilgą laiką fiksuotas banginis su išskirtine akustine „parašo“ kombinacija, kurios kilmė iki galo neaiški.

    Šiuolaikiniai metodai leidžia tiksliau matuoti garso dažnį, trukmę ir kryptį, tačiau neatsako į svarbiausią klausimą: ką šis banginis bandė „pasakyti“ ir kaip jo signalus suvokė kiti vandenyno gyventojai.

  • Naujoji ES sienų sistema EES stringa: dvyniai supainiojami, o keliautojai ilgiau laukia patikrų

    Naujoji ES sienų sistema EES stringa: dvyniai supainiojami, o keliautojai ilgiau laukia patikrų

    Europos Sąjungos naujoji įvažiavimo ir išvykimo registravimo sistema EES turėjo pakeisti pasų antspaudus skaitmeniniu įrašu ir paspartinti patikras. Tačiau pirmosios savaitės parodė, kad daliai keliautojų ji sukelia papildomų nesklandumų, o kai kuriais atvejais sistema net supainioja žmones.

    Didžiausias pokytis tas, kad kertant ES išorės sieną iš trečiųjų šalių piliečių pirmą kartą renkami biometriniai duomenys: veido atvaizdas ir pirštų atspaudai, kartu susiejant juos su paso informacija. Dėl to pasienyje dažniau atsiranda papildomas žingsnis, kuris piko metu gali pailginti eiles.

    EES klaidos: kai veidas per daug panašus

    Vienas iš labiausiai dėmesį patraukusių atvejų užfiksuotas Rumunijoje, kai keliautoja buvo sustabdyta dėl įtarimo, kad ji Šengeno erdvėje praleido per daug laiko. Priežastis pasirodė netikėta: EES įrašai buvo susieti su jos identiškos dvynės kelione, nors tai buvo du skirtingi asmenys su skirtingais pasais.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad identifikavimas neturėtų remtis vien veido atpažinimu, nes EES logika numato kelių duomenų šaltinių sutikrinimą. Jeigu patikra atliekama atmestinai arba pareigūnai per daug pasikliauja vienu požymiu, didėja klaidų rizika, ypač kai išvaizda praktiškai identiška.

    „Iš pateikto pasakojimo matyti, kad buvo per daug pasikliauta veido atvaizdu ir nepakankamai sutikrinti kiti duomenys“, – sakė Liuksemburgo universiteto kibernetinės politikos profesorė Niovi Vavoula.

    Kodėl eilės ilgėja ir kas už tai atsakingas

    Ilgesnis laukimas pasienyje siejamas ne tik su technologija, bet ir su praktiniu jos įdiegimu: įrangos parengtimi, pareigūnų apmokymu, duomenų nuskaitymo greičiu bei procedūrų suvienodinimu skirtingose šalyse. Europos Komisija yra pripažinusi, kad sistemoje dar esama techninių klausimų, kuriuos reikia išspręsti.

    Svarbus aspektas tas, kad duomenų įvedimą ir įrašų kokybę užtikrina valstybės narės, kurios realiai atlieka patikras. Tai reiškia, kad net ir turint vienodą ES lygmens sistemą, praktika skirtinguose oro uostuose ar pasienio punktuose gali skirtis, o klaidos dažniau pasitaiko ten, kur procesai dar nėra nusistovėję.

    Ką daryti keliautojams, jei kyla problemų?

    Jeigu keliautojas įtaria, kad EES sistemoje yra netikslumų, jis turi teisę prašyti duomenų ištaisymo ar papildymo. Paprastai dėl to reikia kreiptis į atsakingas institucijas toje valstybėje, kur buvo atlikta patikra, arba aiškintis situaciją pasienyje, jei problema paaiškėja kelionės metu.

    EES poveikis ypač juntamas Jungtinės Karalystės piliečiams po „Brexit“, nes sistema taikoma keliautojams iš ne ES ir ne Šengeno šalių. Vasaros kelionių piko metu tikimasi didesnių srautų, todėl aviacijos ir pasienio institucijoms svarbiausia užduotis bus sumažinti eiles ir užtikrinti, kad identifikavimas vyktų pagal visas numatytas patikros grandis, o ne vien pagal veidą.

  • Gdanskas užsakė ilgiausius Lenkijos tramvajus: „PESA“ laimėjo konkursą už 122 mln. eurų

    Gdanskas užsakė ilgiausius Lenkijos tramvajus: „PESA“ laimėjo konkursą už 122 mln. eurų

    Gdanskas pasirinko gamintoją naujiems miesto tramvajams, kurie turėtų tapti ilgiausiais tokio tipo riedmenimis Lenkijoje. Konkursą laimėjo Lenkijos bendrovė „PESA“, aplenkusi konkurentą iš Čekijos „Škoda“.

    Šis pirkimas miestui buvo ypač svarbus, nes ankstesnis bandymas įsigyti naujus tramvajus buvo nutrūkęs dėl per didelių pasiūlymų ir biudžeto neatitikimo. Antrojo konkurso metu užsakovas pakoregavo finansavimo ribas, kad procedūra būtų sėkmingai užbaigta.

    Laimėjusio pasiūlymo vertė siekia apie 122 milijonus eurų, o planuotas biudžetas buvo kiek mažesnis. Sprendimą lėmė ne tik kaina, bet ir techniniai kriterijai, įskaitant triukšmo lygį ir kitas eksploatacines savybes.

    „Laimėjo itin įdomus Lenkijos gamintojo pasiūlymas, siūlantis modernius techninius sprendimus, paremtus ilgamečiu įdirbiu daugelyje Lenkijos ir Europos miestų“, – sakė Maciejus Lisickis.

    Naujieji tramvajai bus penkių sekcijų, apie 46,8 metro ilgio, su keturiais varomaisiais vežimėliais. Skelbiama, kad vienu reisu jie galės vežti iki 321 keleivio, iš jų 100 sėdimų vietų, o likusios vietos bus stovimos.

    Numatoma, kad tai bus žemagrindžiai tramvajai su septyniomis plačiomis durimis kiekvienoje pusėje, pritaikyti greitesniam keleivių srautui piko metu. Miestas taip pat akcentuoja didesnį prieinamumą ir patogumą skirtingų poreikių keleiviams.

    Gamintojas įsipareigojo diegti šiuolaikines saugos priemones, paremtas vaizdo kameromis, radarais ir LiDAR jutikliais. Tokios sistemos viešajame transporte vis dažniau naudojamos siekiant geriau aptikti kliūtis ir padėti vairuotojui sudėtingose eismo situacijose.

    Keleiviams planuojami ir kasdieniai patogumai: moderni informavimo sistema su 17 ekranų, oro kondicionavimas bei USB-C ir USB-A jungtys įrenginiams įkrauti. Tokie sprendimai pastaraisiais metais tampa standartu didesniuose Europos miestuose, atnaujinančiuose viešojo transporto parką.

    Projektą ketinama finansuoti paskola, susieta su nacionalinio ekonomikos gaivinimo priemonėmis, o dokumentus turės patikrinti viešųjų pirkimų priežiūros institucijos. Pasirašius sutartį, „PESA“ per trejus metus turės pristatyti visus užsakytus tramvajus.

  • Rusija rodo „Voratinklį“: žada gaudyti dronus virš naftos perdirbimo ir energetikos objektų

    Rusija rodo „Voratinklį“: žada gaudyti dronus virš naftos perdirbimo ir energetikos objektų

    Rusijoje pristatytas naujas fizinės apsaugos sprendimas, kurį kūrėjai vadina „Voratinkliu“ ir teigia, kad jis turėtų padėti sulaikyti dronus, taikomus į naftos ir energetikos infrastruktūrą. Sistema buvo sukurta bendrovės „RT-Project Technologies“ kartu su „Standard Electric“ ir pademonstruota Rostec regioninės misijos metu Tverės srityje.

    Gamintojai nurodo, kad sprendimas šiuo metu pereina pilotinius bandymus keliuose kuro ir energetikos sektoriaus objektuose. „Voratinklis“ esą skirtas apsaugoti naftos saugyklas, kuro terminalus, naftos perdirbimo gamyklas, elektros pastotes, sandėlius ir kitus kritinės infrastruktūros elementus.

    Kaip veikia „Voratinklis“?

    Pagal viešai aprašytą koncepciją, aplink saugomą objektą įrengiama ištisinė atraminių kolonų, laikiklių ir plieninio tinklo konstrukcija. Rostec atstovas Aleksandras Nazarovas teigė, kad tokia nuolatinė „užtvara“ turėtų fiziškai „pagauti“ į objektą skrendančius dronus.

    Kūrėjai pabrėžia, kad konstrukcija montuojama tik varžtiniais sujungimais, be suvirinimo. Tai turėtų būti aktualu vietose, kur erdvė ribota arba kur suvirinimo darbai laikomi papildoma gaisro rizika, pavyzdžiui, šalia degių produktų talpyklų.

    Ką žada gamintojai ir ko trūksta?

    Teigiama, kad sistema gali būti pritaikoma objektams, kurių aukštis viršija 25 metrus, o saugomas plotas gali būti praktiškai bet kokio dydžio. Taip pat skelbiama, kad konstrukcija esą praėjo pilno masto seisminio atsparumo bandymus, o plieninės dalys gamybos etape cinkuojamos karštuoju būdu, kad būtų atsparesnės korozijai.

    Vis dėlto šiuo metu didžioji dalis informacijos apie efektyvumą remiasi pačių gamintojų ir valstybinės korporacijos Rostec pateikiamais teiginiais. Nepriklausomų bandymų rezultatų, kurie leistų patvirtinti deklaruojamą veiksmingumą prieš realius dronų tipus ir skirtingus smūgio scenarijus, viešai nepateikta.

    Platesnis kontekstas: dronai keičia infrastruktūros apsaugą

    Pastaraisiais mėnesiais Rusijos naftos perdirbimo, kuro bazės ir naftos sandėliavimo objektai ne kartą tapo dronų atakų taikiniais, o tai siejama su Ukrainos pastangomis trikdyti logistiką ir mažinti kuro tiekimo stabilumą. Dėl to visame regione auga paklausa priemonėms, kurios mažintų nuostolius ne tik nuo sprogmenų, bet ir nuo gaisrų bei antrinių avarijų.

    Ekspertinėje praktikoje pabrėžiama, kad infrastruktūros apsauga nuo dronų paprastai remiasi kelių lygių principu: aptikimu, elektroninėmis priemonėmis ir fizinėmis kliūtimis. „Voratinklis“ aiškiai pozicionuojamas kaip paskutinės grandies, pasyvi, tačiau potencialiai greitai įrengiama priemonė, kurios reali vertė priklausys nuo to, kaip ji atlaikys įvairius smūgio kampus, greičius ir skirtingą dronų masę.

  • Šokas Floridos paplūdimyje: „Blue Angels“ naikintuvas praskriejo vos virš galvų – pradedamas tyrimas

    Šokas Floridos paplūdimyje: „Blue Angels“ naikintuvas praskriejo vos virš galvų – pradedamas tyrimas

    Floridos Pensakolos paplūdimyje vykusių aviacijos šou metu JAV karinio jūrų laivyno akrobatinė grupė „Blue Angels“ atsidūrė dėmesio centre dėl itin žemo naikintuvo praskridimo virš žiūrovų. Socialiniuose tinkluose paplitę vaizdo įrašai rodo, kad lėktuvas virš smėlio prašvilpė kelių metrų aukštyje, o vėjo gūsis išblaškė paplūdimio įrangą.

    Incidentas įvyko liepos 15 dieną, pirmąją renginio dieną, kai pakrantėje buvo susirinkę daug žmonių. Liudininkai pasakojo, kad emocijos akimirksniu persimetė nuo susižavėjimo į baimę, nes atrodė, jog lėktuvas skrenda pavojingai arti žemės ir žmonių.

    „Atvažiuoju čia jau 10 metų ir niekada nesu mačiusi tokio praskridimo. Tikrai pagalvojau, kad „Blue Angels“ mus tiesiog nušluos, bet tai buvo neįtikėtina“, – sakė renginio žiūrovė Ashley Korn.

    „Blue Angels“ laikoma viena žinomiausių ir elitinių karinių akrobatinių komandų pasaulyje, įkurta 1946 metais. Komanda atstovauja JAV kariniam jūrų laivynui ir pasirodymuose naudoja naikintuvus F/A-18, o jos programos įprastai vykdomos laikantis griežtų saugos reikalavimų ir iš anksto suderintų skrydžio profilių.

    Vis dėlto šį kartą pačios komandos vadovybė entuziazmo nedemonstravo ir paskelbė, kad manevras bus tiriamas. Tokiose situacijose paprastai vertinamos kelios rizikos grandys: skrydžio aukštis, atstumas iki žiūrovų zonos, oro sąlygos ir tai, ar buvo laikytasi karinių ir civilinės aviacijos saugos procedūrų.

    „Mūsų vietos bendruomenės, žiūrovų ir pilotų saugumas yra aukščiausias prioritetas. Komandos vadovybė analizuoja šio manevro aplinkybes ir atlieka išsamų saugos vertinimą, kad visos veiklos atitiktų griežtus JAV karinio jūrų laivyno ir Federalinės aviacijos administracijos saugos standartus“, – teigiama komandos pareiškime.

    Įvykis sulaukė ir kritikos iš dalies aviacijos komentatorių bei buvusių kariškių, kurie pabrėžė, kad tokie epizodai gali formuoti pavojingus įpročius. Jie atkreipia dėmesį, jog net ir nedidelė techninė klaida, paukščio smūgis ar netikėtas šoninis vėjo gūsis esant mažam aukščiui sumažina galimybes saugiai ištaisyti situaciją.

    Tyrimo išvadų paskelbimo terminas kol kas neįvardytas, tačiau sprendimai tokiais atvejais gali apimti papildomą piloto vertinimą, programos korekcijas ar laikinus apribojimus, jei nustatomi procedūrų pažeidimai. Renginių organizatoriai ir atsakingos institucijos paprastai pabrėžia, kad aviacijos šou tikslas yra įspūdis, bet ne rizika žiūrovų saugumui.

  • Čekų „Leo Express“ rengia šuolį Lenkijoje: paraiškos naujiems maršrutams per didmiesčius

    Čekų „Leo Express“ rengia šuolį Lenkijoje: paraiškos naujiems maršrutams per didmiesčius

    Čekijos geležinkelių vežėjas „Leo Express“ stiprina ambicijas Lenkijos rinkoje ir kreipėsi į šalies geležinkelių reguliuotoją dėl naujų traukinių reisų atviru prieigos modeliu. Tai reikštų, kad bendrovė galėtų siūlyti tolimojo susisiekimo maršrutus komercinėmis sąlygomis, konkuruodama su esamais operatoriais.

    Lenkijos geležinkelių transporto institucijai UTK pateiktose paraiškose nurodoma, kad „Leo Express“ siekia gauti infrastruktūros pajėgumus, vadinamuosius „slotus“, net septyniems planuojamiems susisiekimo variantams. Bendrovė deklaruoja, jog numatomi reisai būtų vykdomi kasdien, o tai yra svarbus kriterijus keleiviams vertinant patikimumą.

    Paraiškos orientuotos į ilgą laikotarpį: pradžia numatoma nuo 2027 metų gruodžio 12 dienos, t. y. 2027–2028 metų tvarkaraščio sezonui. Dokumentuose taip pat numatoma, kad teisė vykdyti šiuos reisus galėtų galioti iki 2032 metų gruodžio 11 dienos, todėl tai labiau panašu į strateginę plėtrą, o ne į trumpalaikį bandymą.

    Kokius traukinius planuoja naudoti?

    „Leo Express“ nurodo ketinanti remtis lokomotyvais „Vectron“, kurie Europoje vertinami dėl lankstumo ir galimybės dirbti skirtingose šalyse, priklausomai nuo įrangos komplektacijos ir leidimų. Priklausomai nuo maršruto paklausos, planuojamos sąstato sudėtys būtų nuo 5 iki 10 vagonų.

    Toks sprendimas leidžia operatoriui greičiau prisitaikyti prie sezoniškumo: piko metu didinti talpą, o ramesniais laikotarpiais mažinti kaštus. Keleiviams tai paprastai reiškia didesnę tikimybę rasti vietų ir stabilesnį tvarkaraštį, jei infrastruktūros pajėgumai suderinami laiku.

    Konkurencija po „RegioJet“ pasitraukimo

    Kontekstas Lenkijoje palankus naujam bandymui: čekų „RegioJet“ neseniai pasitraukė iš šalies rinkos, todėl dalis keleivių, pripratusių prie alternatyvų, vėl ieško pasirinkimų. „Leo Express“ plėtra galėtų tapti papildoma konkurencija ilgojo nuotolio segmentui, kuriame dominuoja PKP Intercity.

    Šiuo metu „Leo Express“ jau vykdo reisus maršrutu Varšuva–Krokuva–Praha, taip pat yra gavusi leidimų plėsti susisiekimą į tarptautines kryptis, įskaitant maršrutą iš Pšemyšlio į Frankfurto oro uostą. Jei nauji „slotai“ būtų patvirtinti, vežėjas galėtų dar labiau išplėsti tinklą per didžiuosius Lenkijos miestus ir sustiprinti pozicijas regione.

  • Ar DI gali keisti politines pažiūras? Tyrimas lygino „ChatGPT“, „Gemini“, „Grok“ atsakymus

    Ar DI gali keisti politines pažiūras? Tyrimas lygino „ChatGPT“, „Gemini“, „Grok“ atsakymus

    Dirbtinis intelektas neturi savo politinių įsitikinimų, tačiau jo pateikiami atsakymai gali būti vertinami kaip turintys ideologinį atspalvį. Tai priklauso nuo to, kokiais duomenimis modeliai buvo apmokyti, kokios taisyklės taikomos saugai ir kaip suformuluojamos vartotojų užklausos.

    JAV laikraščio The Washington Post analizėje buvo lyginami keli populiarūs pokalbių modeliai ir vertinama, kaip dažnai jų atsakymai priskirtini kairiesiems, dešiniesiems ar neutraliems argumentams. Rezultatai parodė didelius skirtumus tarp skirtingų platformų.

    Analizėje „OpenAI“ modelio „ChatGPT“ atsakymai dažniausiai buvo priskiriami kairiesiems argumentams, tokių pavyzdžių nurodyta apie 80 proc. Antroje vietoje minėtas „DeepSeek“ su maždaug 70 proc., o dalis kitų modelių taip pat dažniau generavo kairiąja kryptimi interpretuojamą turinį.

    Tuo metu „Google“ modelis „Gemini“ išsiskyrė tuo, kad kairiesiems priskirtų atsakymų dalis buvo labai maža, o didžioji dalis atsakymų įvertinti kaip ideologiškai neutralūs. Šis neutralumas dažnai siejamas su griežtesniais saugos filtrais, atsargiu formuluočių parinkimu ir bandymu vengti kategoriškų politinių teiginių.

    „Kalbos modelis neturi savo pažiūrų, jis generuoja tekstą pagal statistinius dėsningumus mokymo duomenyse“, – pabrėžia ekspertai, aiškindami, kodėl šališkumo įspūdis gali atsirasti net tada, kai sistema nesiekia nieko įtikinti.

    Kita vertus, specialistai atkreipia dėmesį, kad politinis nuspalvinimas ne visada yra atsitiktinis. Jį gali lemti ne tik mokymo duomenys, bet ir modelių suderinimas su saugos taisyklėmis, instrukcijomis bei tai, kad dalis temų apdorojamos konservatyviau, kad būtų išvengta žalos ar dezinformacijos.

    Svarbus niuansas yra ir kontekstas: JAV politinė kairės ir dešinės ašis skiriasi nuo europinės, todėl tokios klasifikacijos neturėtų būti tiesiogiai perkeliamos į Lietuvos ar kitų Europos šalių politinį lauką. Dėl to tas pats atsakymas skirtingose šalyse gali būti suprastas nevienodai.

    Ekspertų vertinimu, reali rizika kyla tuomet, kai DI tampa pagrindiniu informacijos šaltiniu, o vartotojas nebetikrina pirminių duomenų ar alternatyvių požiūrių. Ypač pažeidžiami gali būti jaunesni žmonės, kurie dažniau naudojasi pokalbių modeliais kaip greitu atsakymų į sudėtingus klausimus įrankiu.

    Todėl rekomenduojama kritiškai vertinti apibendrinimus, prašyti modelių pateikti skirtingas perspektyvas ir tikrinti faktus pagal pirminius šaltinius. Praktikoje tai padeda sumažinti riziką, kad vienas DI atsakymas bus priimtas kaip galutinė ir vienintelė tiesa.

  • „Honor“ ruošia Robot Phone: nutekėjo specifikacija, bet labiausiai stebina gimbalo kamera

    „Honor“ ruošia Robot Phone: nutekėjo specifikacija, bet labiausiai stebina gimbalo kamera

    „Honor“ netrukus turėtų pristatyti „Robot Phone“ – išmanųjį telefoną, kurį bendrovė pirmą kartą pademonstravo kaip prototipą MWC 2026 parodoje. Likus kelioms savaitėms iki premjeros į viešumą pateko dalis techninių detalių, rodančių, kad tai bus aukščiausios klasės įrenginys.

    Nutekėjusią informaciją paskelbė žinomas šaltinis Digital Chat Station, kuris anksčiau ne kartą tiksliai atskleidė naujų modelių planus ir specifikacijas. Vis dėlto kol nėra oficialaus pranešimo, dalį parametrų verta vertinti atsargiai.

    Ekranas ir našumas

    Teigiama, kad „Robot Phone“ turės plokščią OLED ekraną, kurio įstrižainė sieks maždaug 6,3–6,4 colio. Raiška įvardijama kaip 1,5K, o tai pastaruoju metu tapo populiariu pasirinkimu flagmanuose, siekiant balanso tarp vaizdo kokybės ir energijos sąnaudų.

    Telefono viduje turėtų veikti „Qualcomm“ „Snapdragon 8 Elite Gen 5“ procesorius, skirtas pažangiausiems „Android“ įrenginiams. Kiek atminties bus skirta operatyviajai atminčiai ir duomenų saugyklai, kol kas nenurodoma.

    Kamera su gimbalu – pagrindinis akcentas

    Didžiausia intriga – kameros sistema. Skelbiama, kad pagrindinis objektyvas su f/1.6 diafragma bus sumontuotas ant gimbalo, taip siekiant geresnio stabilizavimo fotografuojant ir filmuojant, ypač prasto apšvietimo sąlygomis.

    Pagrindinė kamera esą bus derinama su 200 megapikselių jutikliu, o itin plataus kampo modulis gaus 50 megapikselių sensorių. Taip pat minima periskopinė telekamera, kuri taip pat turėtų naudoti 200 megapikselių jutiklį, kas signalizuoja ambiciją konkuruoti su mobilios fotografijos lyderiais.

    Baterija, premjera ir kaina

    Kalbama ir apie maždaug 6 000 mAh talpos bateriją, kuri pastaraisiais metais vis dažniau pasirodo aukštesnės klasės modeliuose. Didesnė talpa paprastai siejama su ilgesniu veikimu, tačiau realus rezultatas priklausys nuo ekrano, procesoriaus optimizavimo ir programinės įrangos.

    Premjera, kaip teigiama, turėtų įvykti rugpjūtį, o kaina – būti aukšta, nors konkrečių sumų kol kas nėra. Taip pat neaišku, kokia bus „Robot Phone“ platinimo geografija, tačiau neatmetama, kad įrenginys pasirodys ir Europos rinkose.

    Nutekėjimas leidžia manyti, kad „Honor“ daug investuoja į mobilios fotografijos kryptį, ypač stabilizavimą ir aukštos raiškos jutiklius. Šaltinio teigimu, šis modelis gali tapti įžanga į sprendimus, kurie vėliau pasirodys kartu su „Magic 9“ serija.

  • JAV smogė Iranui „Shahed“ tipo dronu: netoli Bandar Abaso aptiktas beveik sveikas LUCAS wrakas

    JAV smogė Iranui „Shahed“ tipo dronu: netoli Bandar Abaso aptiktas beveik sveikas LUCAS wrakas

    Netoli Irano uosto Bandar Abase socialiniuose tinkluose pasirodė nuotraukos, kuriose matomas beveik nesuniokotas bepiločio orlaivio LUCAS (dar vadinamo FLM 136) wrakas. Tokio būklės radinys leidžia manyti, kad aparatas galėjo nepasiekti numatyto taikinio arba nukrito dėl techninio gedimo.

    LUCAS yra naujas JAV kariuomenės mažos kainos vienkartinio smogiamojo bepiločio orlaivio modelis, sukurtas kaip masiškai gaminamas sprendimas. Sistemą kūrė bendrovė „SpektreWorks“, o viešojoje erdvėje ji pradėta minėti tik pastaraisiais mėnesiais, kai pradėjo rastis požymių apie realų panaudojimą operacijose.

    Šis atvejis išsiskiria tuo, kad LUCAS konstrukcija išoriškai labai primena Irano „Shahed 136“ šeimos bepiločius, plačiai naudotus pastarųjų metų konfliktuose. Analitikai tokius sprendimus dažnai apibūdina kaip bandymą greitai užpildyti nišą pigesniais, didesniais kiekiais panaudojamais smogiamaisiais aparatais, kai brangios sparnuotosios raketos ar sudėtingi dronai tampa ribojančiu veiksniu.

    JAV Centrinės vadovybės pateikiamais duomenimis, vieno LUCAS vieneto kaina siekia apie 32 000 eurų. Tai reikšmingai mažesnė suma nei daugelio aukštos klasės valdomų ginklų, todėl tokio tipo platformos vertinamos kaip priemonė didinti smūgių intensyvumą, kai svarbi ne vien tikslumo, bet ir skaičiaus logika.

    LUCAS parametrai ir paskirtis

    Viešai skelbiama, kad LUCAS yra maždaug 3 metrų ilgio, sparnų mostas siekia apie 2,5 metro, o startinė masė sudaro apie 81,6 kilogramo. Nurodomas iki 822 kilometrų nuotolis, apie 137 kilometrų per valandą kreiserinis greitis ir iki 195 kilometrų per valandą maksimalus greitis, o skrydžio aukštis gali siekti apie 4 500 metrų.

    Modelis priskiriamas vienkartinio panaudojimo smogiamiesiems dronams, kurių užduotis yra pasiekti taikinį ir smogti sprogstamuoju užtaisu. Priekinėje korpuso dalyje numatyta krovinio erdvė iki 18 kilogramų, o elektrooptiniai jutikliai gali padėti operatoriams patvirtinti taikinį galutinėje skrydžio fazėje.

    Ką signalizuoja tokie radiniai?

    Beveik nepažeistas aparato wrakas dažniausiai reiškia kelis scenarijus: galimą navigacijos sutrikimą, ryšio praradimą, variklio gedimą arba perėmimą, kai smūgis į konstrukciją nebuvo destruktyvus. Tokiais atvejais didžiausias dėmesys krypsta į tai, kokią informaciją gali gauti radinį išnagrinėjusios pajėgos, nes net ir pigūs dronai gali atskleisti elektronikos, programinės įrangos ar tiekimo grandinės detales.

    Pastaraisiais metais pasaulyje ryškėja tendencija, kad kariuomenės plečia pigių smogiamųjų dronų arsenalą, derindamos jį su oro gynybos sistemomis ir elektroninės kovos priemonėmis. Tokia dinamika didina ir gynybos apkrovą, nes pigesni masiškai leidžiami aparatai gali būti naudojami tiek taikiniams naikinti, tiek oro gynybai išsekinti.

  • Kyjivas išbandė proveržio balistinę raketą: ką žinome apie „Sapsan“ ir jos galimybes

    Kyjivas išbandė proveržio balistinę raketą: ką žinome apie „Sapsan“ ir jos galimybes

    Ukraina pranešė sėkmingai išbandžiusi naują balistinę raketą, kurią sukūrė šalies gynybos pramonė. Žinią paskelbė iš pareigų pasitraukiantis gynybos ministras Mychailo Fedorovas, pabrėždamas, kad bandymas įvyko politinių permainų fone.

    Pasak ministro, projekto eigoje buvo iš esmės pakeisti techniniai reikalavimai, o raketos taiklumas padidintas iki maksimaliai įmanomo lygio. Jis taip pat teigė, kad gamybos ir panaudojimo sąnaudos sumažintos iki 30 proc., tačiau konkretaus sistemos pavadinimo neatskleidė.

    „Simboliškai, Vyriausybės atsistatydinimo dieną atlikome sėkmingą balistinės raketos bandymą, kurį koordinavo Gynybos ministerija“, – sakė Mychailo Fedorovas.

    Gynybos analitikai ir specializuota žiniasklaida dažniausiai sieja šį pranešimą su operatyviniu-taktiniu raketų kompleksu Sapsan, dar žinomu kaip Grom-2. Ši programa tradiciškai siejama su valstybiniu sektoriu ir konstruktoriniu biuru Pivdenne, todėl ministro formuluotė apie ministerijos atsakomybės sritį vertinama kaip svarbi užuomina.

    Viešai minimos Sapsan charakteristikos rodo, kad tai būtų viena reikšmingiausių Ukrainos tolimojo tiksliojo smūgio priemonių. Įvairiais vertinimais, raketos nuotolis galėtų siekti apie 300 kilometrų, o kai kuriose versijose minimi ir didesni, iki maždaug 500 kilometrų, scenarijai.

    Skelbiama, kad kovinės galvutės masė gali būti apie 480 kilogramų, o greitis – iki maždaug Mach 5. Tokie parametrai reikštų, kad sistema būtų skirta smūgiams į logistikos mazgus, vadavietes ir kritinę infrastruktūrą dideliu atstumu, kai taikiniai dengiasi oro gynyba.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau yra užsiminęs, kad šalies pačios sukurti raketiniai sprendimai ribotai jau buvo naudoti kovinėmis sąlygomis. Kartu Ukrainoje vystomi ir privatūs projektai, tačiau tokios programos paprastai turi kitą koordinavimo modelį ir dažniau pristatomos atskirai nuo ministerijos vykdomų valstybinių iniciatyvų.

    Bandymas išryškina platesnę tendenciją, kurią Ukraina nuosekliai akcentuoja nuo plataus masto karo pradžios: didinti vietinės gynybos pramonės savarankiškumą ir mažinti priklausomybę nuo partnerių tiekimo apribojimų. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį raketų, dronų ir aukšto tikslumo šaudmenų gamybai, nes būtent šios priemonės lemia galimybę smogti giliai už fronto linijos.

    Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į rizikas: tokie projektai yra jautrūs gamybos infrastruktūros saugumui, o įgyvendinimo terminus gali koreguoti smūgiai gamykloms ir tiekimo grandinėms. Vis dėlto pats sėkmingo bandymo faktas siunčia signalą, kad Ukraina siekia išlaikyti ir plėsti balistinių technologijų kompetencijas net ir karo sąlygomis.