Category: Technologijos

  • Vokietijos rizikos kapitalo fondai ragina kasmet pritraukti 15 mlrd. eurų augimui ir DI

    Vokietijos rizikos kapitalo fondai ragina kasmet pritraukti 15 mlrd. eurų augimui ir DI

    Vokietijos federalinė vyriausybė surengė pirmąją investuotojų konferenciją „Invest in Germany Summit“, kurioje dėmesys sutelktas į šalies patrauklumą verslui ir kapitalui. Renginio fone rizikos kapitalo rinkos lyderiai įspėja, kad Vokietijos priklausomybė nuo užsienio finansavimo didina riziką prarasti sukuriamą vertę ir įtaką kritinėms technologijoms.

    Apie tai kalba ir German Venture and Growth Forum (GVGF), vienijantis daugiau kaip 20 Vokietijos rizikos kapitalo ir augimo fondų, kurie iš viso valdo apie 28 mlrd. eurų turto. Forumas teigia, kad šaliai būtina mobilizuoti daugiau vietinio institucinio kapitalo, kad Vokietijoje užaugusios technologijų bendrovės galėtų tapti pasauliniais rinkos lyderiais.

    GVGF duomenimis, per 2026 metų pirmąjį pusmetį į Vokietijos startuolius investuota 5,1 mlrd. eurų, tačiau mažiau nei trečdalis šios sumos atėjo iš vietinių investuotojų. Tokia struktūra ypač ryški bendrovėms pereinant į didesnius investicijų etapus, kai reikalingi dešimčių ar šimtų milijonų eurų raundai.

    Forumas skaičiuoja, kad vien padidinus institucinių investuotojų dalį rizikos kapitale būtų galima kasmet sutelkti apie 15 mlrd. eurų papildomo privataus kapitalo augimo stadijos įmonėms. Pagrindinė idėja paprasta: daugiau vietinių pinigų leistų ne tik išlaikyti įmones ir jų kuriamas darbo vietas, bet ir sustiprintų technologinį suverenitetą, ypač DI ir giliųjų technologijų srityse.

    Vietinio kapitalo trūkumas

    GVGF atkreipia dėmesį, kad Europos bendrovėms, pritraukiančioms daugiau nei 100 mln. eurų augimo finansavimo, per pastaruosius penkerius metus reikšmingą vaidmenį suvaidino Jungtinių Valstijų investuotojai. Tai reiškia, kad strateginiai sprendimai, kontrolės klausimai ir dalis ateities grąžos dažnai persikelia už Europos ribų.

    „Earlybird Venture Capital“ vienas įkūrėjų Christianas Nagelis pabrėžė, kad Vokietijoje vis dar neišnaudotas potencialas finansuoti savo technologijų čempionus.

    „Per 2026 metų pirmąjį pusmetį į Vokietijos startuolius investuota 5,1 mlrd. eurų, tačiau mažiau nei trečdalis šio kapitalo atėjo iš Vokietijos. Jungtinės Valstijos paprastai apie 70 proc. investicijų į savo augimo bendroves užsitikrina vidaus rinka, o Vokietijoje dar yra daug erdvės augti“, – sakė Christianas Nagelis.

    Jo teigimu, situacijai pakeisti reikia daugiau bendradarbiavimo, skaidrumo ir nuolatinio dialogo tarp fondų, institucinių investuotojų ir politikos formuotojų. GVGF taip pat įspėja, kad dalis Vokietijos institucinio kapitalo šiandien nukreipiama į užsienio rinkas, o tai mažina galimybes vietoje kurti globalius technologijų lyderius.

    2,8 trln. eurų kapitalo baseinas

    GVGF išskiria, kad Vokietijos pensijų fondai, draudimo bendrovės ir fondai bendrai valdo apie 2,8 trln. eurų, tačiau jų portfeliai tradiciškai koncentruoti į mažesnės rizikos turto klases, tokias kaip obligacijos ir nekilnojamasis turtas. Toks pasiskirstymas gali užtikrinti stabilumą, bet kartu riboja ilgalaikio augimo potencialą.

    Forumas, remdamasis tarptautiniais palyginimais, atkreipia dėmesį į grąžos skirtumus tarp Europos ir Jungtinių Valstijų institucinių investuotojų. GVGF cituojami OECD duomenys rodo, kad Vokietijos pensijų fondų vidutinė penkerių metų nominali grąža siekė 2,9 proc., o įvertinus infliaciją reali grąža buvo neigiama ir sudarė apie minus 0,6 proc.

    GVGF teigia, kad reikšminga dalis sprendimo slypi alokacijoje į rizikos kapitalą ir augimo fondus. Remiantis „Invest Europe“ duomenimis, kuriuos pateikia Forumas, Vokietijos instituciniai investuotojai per pastarąjį dešimtmetį Europos rizikos kapitalo ir augimo fondams vidutiniškai skirdavo apie 400 mln. eurų per metus, o tai atitinka maždaug 0,1 proc. alokacijos lygį.

    GVGF skaičiavimu, alokaciją padidinus iki 2 proc. būtų galima mobilizuoti apie 15 mlrd. eurų papildomų investicijų kasmet. Tai reikštų didesnį vietinį „paraką“ finansuojant vėlesnius etapus, kai įmonės jau turi produktą, pajamas ir siekia sparčios tarptautinės plėtros.

    Kodėl tai svarbu Vokietijai

    Pasak GVGF, klausimas nėra vien apie daugiau pinigų startuoliams. Tai ir apie Vokietijos konkurencingumą, gebėjimą išlaikyti aukštos pridėtinės vertės darbo vietas bei kontrolę tokiose srityse kaip DI, gynybos technologijos, puslaidininkiai ar kritinė programinė įranga.

    „Vsquared Ventures“ vienas įkūrėjų Benediktas von Schoeleris pabrėžė, kad diskusija apie investuotojų pritraukimą neturėtų apsiriboti tik tradicinėmis, istoriškai stipriomis pramonės šakomis.

    „Negalime apsaugoti gerovės ir darbo vietų remdamiesi vien vakarykščiais verslo modeliais. Patraukli investavimo šalis apibrėžiama ne tik joje jau įsitvirtinusiomis įmonėmis, bet pirmiausia tomis, kurios dar tik kuriamos ir gali išaugti į globalius lyderius“, – sakė Benediktas von Schoeleris.

    GVGF taip pat pristatė „German Venture & Growth Playbook“, kuriame apžvelgiama rizikos kapitalo grąžos ir rizikos logika bei argumentuojama, kodėl instituciniai investuotojai galėtų persvarstyti šios turto klasės vietą portfeliuose. Forumo žinutė aiški: jei Vokietija nori užauginti naują technologijų milžinų kartą, vien startuolių kūrimo neužtenka, jiems būtinas ir nuoseklus vietinis kapitalas mastelio augimui.

  • Kibernetinė ataka prieš Prancūzijos prekybos tinklus: sugedęs maistas parodė, kur trūksta saugumo

    Kibernetinė ataka prieš Prancūzijos prekybos tinklus: sugedęs maistas parodė, kur trūksta saugumo

    Prancūzijoje įvykusi kibernetinė ataka, per kurią nuotoliniu būdu buvo pakeisti prekybos centrų šaldymo įrenginių nustatymai, šimtams parduotuvių tapo brangiu išbandymu. Dalis maisto buvo priverstinai utilizuota, o incidentas atkreipė dėmesį į pažeidžiamą vietą, nuo kurios priklauso kasdienė tiekimo grandinė.

    Nors pastaruoju metu viešojoje erdvėje dažnai dominuoja diskusijos apie dirbtinio intelekto rizikas, šis atvejis parodė kur kas žemiškesnę realybę. Kibernetinio saugumo specialistai pabrėžia, kad tokio pobūdžio incidentus dažniausiai lemia elementarios spragos: į internetą be reikalo iškeliami pramoniniai valdikliai, silpni slaptažodžiai ar neatnaujinta programinė įranga.

    Kodėl taikiniu tapo šaldymo sistemos?

    Prekybos tinklų šaldymo grandinė remiasi vadinamąja operacine technologija, kuri valdo fizinius procesus: temperatūrą, kompresorius, signalizacijas. Tokie įrenginiai neretai kuriami ilgam eksploatacijos laikotarpiui, o saugumo atnaujinimai ir prieigos kontrolė istoriniu požiūriu būdavo antraeiliai.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad didžiausia problema kyla tuomet, kai šios sistemos administruojamos nuotoliniu būdu, bet paliekamos pasiekiamos iš viešo interneto. Tokia praktika laikoma pasenusia, tačiau ji vis dar pasitaiko, ypač kai techninę priežiūrą vykdo keli rangovai, o atsakomybės ribos lieka ne iki galo aiškios.

    Poveikis platesnis nei vien parduotuvės

    Incidentas Prancūzijoje sukėlė ir platesnes diskusijas, nes temperatūros kontrolė svarbi ne tik maistui. Panašiais sprendimais remiasi vaistų logistika ir vakcinų laikymas, dalis laboratorijų, taip pat maitinimo įstaigų tiekimo grandinės, todėl net lokalus sabotažas gali sukelti reikšmingų pasekmių.

    Tą pačią savaitę apie atskirus kibernetinius incidentus pranešta ir kitose Europos šalyse, nors jų poveikis buvo mažesnis. Vis dėlto tai sustiprino nuojautą, kad Europos maisto tiekimas vis labiau priklauso nuo informacinių sistemų ir tinklų patikimumo, o trikdžiai gali atsirasti net ir be tiesioginio išpirkos reikalavimo.

    DI pagreitina atakas, bet ne panaikina pagrindų

    Kibernetinio saugumo bendrovės ir valstybinės institucijos pripažįsta, kad DI didina puolimo mastą ir greitį: pažeidžiamumai identifikuojami greičiau, atakos lengviau kartojamos, o socialinė inžinerija tampa įtikinamesnė. Tačiau šiuo atveju svarbiausias akcentas lieka tas pats: dažnai pakanka kelių bazinių klaidų, kad būtų padaryta reali, apčiuopiama žala.

    Europos Sąjungoje įsigaliojant griežtesniems kibernetinio saugumo reikalavimams kritinėms paslaugoms, spaudimas didės ir mažmeninei prekybai, ir ją aptarnaujančioms technologijų įmonėms. Specialistai pabrėžia, kad vien technologinių pažadų nepakanka, nes didžiausią efektą dažnai duoda inventorizacija, prieigų peržiūra, atnaujinimų disciplina ir sistemų atskyrimas nuo viešo interneto.

    Prancūzijos atvejis tapo priminimu, kad kibernetinės grėsmės nebūtinai atrodo kaip duomenų nutekinimas. Kartais jos reiškia sugadintą pieną, išmestą maistą ir sutrikusį pasitikėjimą tiekimu, o tai gali paveikti ir vartotojus, ir valstybės pasirengimą krizei.

  • Serbijoje „Pegasus“ nusitaikė į prokurorą, tiriantį „Trump Tower“ projektą Belgrade

    Serbijoje „Pegasus“ nusitaikė į prokurorą, tiriantį „Trump Tower“ projektą Belgrade

    Serbijoje prokuroras, tiriantis galimos korupcijos ir politinio spaudimo įtarimus dėl planuojamo „Trump Tower“ projekto Belgrade, galėjo tapti šnipinėjimo programinės įrangos „Pegasus“ taikiniu. Apie tai pranešta paskelbus tyrėjų medžiagą, siejančią ataką su išmaniųjų telefonų kompromitavimui pritaikyta įranga.

    Minimas prokuroras Rade Bajić dirba Serbijos organizuoto nusikalstamumo prokuratūroje. Tyrėjų teigimu, požymiai rodo bandymą sekti jo įrenginį po to, kai jis viešai kalbėjo apie politinį kišimąsi ir galimus piktnaudžiavimus.

    Skelbiama, kad 2026 metais rugpjūčio 13 dieną R. Bajić gavo „Apple“ grėsmės pranešimą, perspėjantį apie galimą taikymąsi į jo paskyrą ar įrenginį. Tokie įspėjimai paprastai siunčiami, kai aptinkami požymiai, kad prieš vartotoją gali būti naudojamos valstybės lygio atakos priemonės.

    Tyrimą atliko Toronto universiteto „Citizen Lab“ kartu su Serbijos skaitmeninių teisių organizacija SHARE Foundation. Jų vertinimu, tai naujausias epizodas platesniame šnipinėjimo skandale, apimančiame šalies opoziciją, pilietinę visuomenę ir atskiras institucijas.

    „Serbijoje šnipinėjimas pamažu plėtėsi nuo pilietinės visuomenės ir žurnalistų iki studentų aktyvistų, politikų, o dabar ir universitetų bei teisminės sistemos atstovų“, – sakė SHARE Foundation politikos patarėja Andrijana Ristić.

    Pasak tyrėjų, ankstesniais mėnesiais mažiausiai 14 žmonių Serbijoje buvo gavę panašius perspėjimus, o vienu atveju „Citizen Lab“ patvirtino „Pegasus“ infekciją. Tarp aptariamų atvejų minimas ir Belgrado universiteto rektorius Vladan Đokić, kurio telefone, kaip skelbiama, taip pat rasta „Pegasus“ pėdsakų.

    V. Đokić pastaruoju metu tapo ryškia figūra studentų protestų kontekste, nes, kaip teigiama, atsisakė prisidėti prie valdžios spaudimo demonstrantams. Pranešta ir apie teisėsaugos veiksmus universitete, kai buvo paimta dalis įrangos bei duomenų laikmenų, o tai dar labiau padidino įtampą akademinėje bendruomenėje.

    Šios istorijos fonas susijęs su planuojamu buvusios Jugoslavijos karinės būstinės komplekso teritorijos perplanavimu Belgrade, kur numatomas prabangus dangoraižis „Trump Tower“. Projektas siejamas su Jaredu Kushneriu, JAV prezidento Donaldo Trumpo žentu, o viešojoje erdvėje keliami klausimai dėl galimų procedūrinių nesklandumų ir saugomo paveldo statuso keitimo aplinkybių.

    Kas konkrečiai galėjo panaudoti „Pegasus“ prieš R. Bajić ar V. Đokić, kol kas nenustatyta. „Pegasus“ yra „NSO Group“ sukurta šnipinėjimo priemonė, dėl kurios panaudojimo prieš žurnalistus, aktyvistus ir opozicijos atstovus ne kartą kilo tarptautinių ginčų, o kai kuriose šalyse pradėti tyrimai bei ribojimai.

    „NSO jau dešimtmetį kaskart žada keistis, kai iškyla piktnaudžiavimo atvejai. Tačiau tiesa paprasta: „Pegasus“ yra represijoms skirta technologija“, – sakė „Citizen Lab“ vyresnysis tyrėjas John Scott-Railton.

  • Lenkija stato rekordinį kelių tunelį: po upe atsiras 5 km milžinas, darbai truks iki 2033 metų

    Lenkija stato rekordinį kelių tunelį: po upe atsiras 5 km milžinas, darbai truks iki 2033 metų

    Ilgiausias tunelis jau veikia

    Ilgiausias šiuo metu Lenkijoje veikiantis kelių tunelis įrengtas Mazovijoje, greitkelyje S2, Varšuvos pietiniame aplinkkelyje. Jo ilgis siekia 2 335 metrus, o eismas čia vyksta dviem atskiromis tunelio atšakomis.

    Tunelis pastatytas Varšuvos Ursynów rajone, o giliausioje vietoje, po metro linija, nusileidžia maždaug iki 21 metro. Objektas atidarytas 2021 metais gruodžio 20 dieną, nors pirminis grafikas numatė ankstesnį startą.

    Tunelyje taikomas 80 kilometrų per valandą greičio ribojimas, o tvarką prižiūri vidutinio greičio matavimo sistema. Eismą ir saugą užtikrina vaizdo kameros bei įvairūs jutikliai, o infrastruktūrą administruoja Lenkijos kelių direkcija GDDKiA.

    Netoli rekordo priartėjo S3 tuneliai

    Vos trumpesnė infrastruktūra įrengta Žemutinėje Silezijoje, greitkelyje S3, jungiančiame Lenkijos pietus ir šiaurę vakarine šalies dalimi. Čia veikia dvi tunelio atšakos, kurių ilgis atitinkamai siekia 2 301 ir 2 272 metrus.

    Tuneliai tarp Bolków ir Kamienna Góra atiduoti eismui 2024 metų vasarą, o per pirmuosius metus juose užfiksuota daugiau kaip 2,3 mln. transporto priemonių. Skelbiama, kad 2025 metų gegužės 1 dieną pasiektas dienos rekordas, kai abiem atšakomis pravažiavo 17 700 automobilių.

    Šiuose tuneliuose įrengti intensyvūs saugos sprendimai, įskaitant ventiliatorius, stebėjimo kameras, dūmų jutiklius ir plačią apšvietimo sistemą. Tokie sprendimai Europos tuneliuose tapo standartu, nes daug dėmesio skiriama gaisrų rizikos valdymui ir evakuacijos scenarijams.

    Didžiausias projektas dar priešakyje

    Trečias pagal ilgį Lenkijoje yra S7 kelio tunelis po Luboń Mały kalnu, kurio ilgis siekia 2 058 metrus. Jis atidarytas 2022 metais lapkričio 12 dieną, o visoje atkarpoje taip pat taikomas vidutinio greičio matavimas.

    Ketvirtas pagal ilgį yra Świnoujście tunelis po Świna upe, sujungęs Wolin ir Uznam salas. Jo ilgis siekia 1 780 metrų, o objektas atidarytas 2023 metais birželio 30 dieną; per pirmuosius maždaug dvejus su puse metų čia suskaičiuota beveik 12,5 mln. transporto priemonių.

    Vis dėlto dabartiniai rekordai, panašu, laikini: Vakariniame Szczecin aplinkkelyje, greitkelyje S6, planuojamas daugiau nei dukart ilgesnis tunelis po Odra upe. Numatoma, kad jis bus apie 5 034 metrų ilgio ir taps ilgiausiu kelių tuneliu šalyje.

    Projektas suplanuotas kaip dviejų navų tunelis, kas leidžia atskirti eismo srautus ir padidina saugumą incidentų atveju. Skelbiama, kad kasimas vyks TBM technologija, kuri tokio tipo objektuose dažnai pasirenkama dėl tikslumo ir mažesnio poveikio paviršinei aplinkai.

    Pagal dabartinį grafiką tunelio kasimo darbai turėtų prasidėti 2028 metais, o abi atšakos būtų baigtos 2031 metais. Eismui objektą planuojama atverti ne anksčiau kaip 2033 metais.

    Tunelis turėtų būti įrengtas 45–51 metro gylyje, o po Odros vandens lygiu siektų maždaug 40 metrų. Skelbiama, kad visos 23,4 kilometro atkarpos projekto vertė gali siekti apie 1,25 mlrd. eurų, todėl tai būtų vienas didžiausių kelių infrastruktūros projektų regione.

  • Kinų raketos dalis pralėkė virš Lenkijos 29 tūkst. km per val.: ką užfiksavo kameros

    Kinų raketos dalis pralėkė virš Lenkijos 29 tūkst. km per val.: ką užfiksavo kameros

    Virš Lenkijos danguje vėl pastebėtas kosminės raketos konstrukcijos elementas. Šįkart, remiantis stebėtojų pateiktais duomenimis, tai buvo kelių tonų masės kinų raketos „Zhuque-2E“ pakopos dalis, kurią užfiksavo stebėjimų tinklo „Skytinel“ kameros.

    Apie galimą objekto praskriejimą iš anksto perspėjo Lenkijos kosmoso agentūra POLSA, stebinti orbitinių objektų trajektorijas ir galimas rizikas. Agentūra nurodė, kad vertinamas ir deorbitacijos scenarijus, tačiau vėliau pranešta, jog kritimo virš šalies tikimybė nepasitvirtino.

    „Gavę POLSA įspėjimą pradėjome tikslingai sekti objektą ir sujungėme kelių stočių matavimus į vieną trajektoriją“, – sakė „Skytinel“ atstovai.

    „Skytinel“ duomenimis, skrydis virš Lenkijos vyko maždaug 150 kilometrų aukštyje. Palyginimui, Tarptautinė kosminė stotis dažniausiai skrieja apie 400 kilometrų aukštyje, todėl tokie objektai dažniau fiksuojami ne kaip ryškus „kūnas danguje“, o kaip greitas, trumpas pėdsakas kamerų įrašuose.

    Skaičiuojama, kad apie 5 tonas sveriantis elementas judėjo maždaug 29 000 kilometrų per valandą greičiu. „Skytinel“ tikslina, kad užfiksuotas praskriejimo laikas buvo 2026 metų spalio 18 dieną nuo 06:13:00 iki 06:14:25 Lenkijos laiku.

    Trajektorijos žymėjimai rodo, kad objektas virš šalies pasirodė pietuose, ties regionu netoli Bielsko-Bialos, ir judėjo šiaurės kryptimi, link Švedijos pakrantės. Toks maršrutas atitinka žemosios Žemės orbitos objektams būdingą greitą praskriejimą per kelias dešimtis sekundžių ar porą minučių.

    POLSA nurodė tęsianti situacijos stebėseną ir galutinę informaciją žadėjo pateikti 2026 metų spalio 19 dieną, kai bus surinkti ir patikrinti visi matavimai. Tokiais atvejais institucijos vertina orbitos parametrus, atmosferos pasipriešinimo įtaką ir tai, ar objektas gali pradėti nekontroliuojamai leistis.

    Ekspertai pabrėžia, kad kosminių šiukšlių ir raketų pakopų grįžimai į atmosferą tampa vis dažnesni dėl augančio paleidimų skaičiaus. Dauguma fragmentų sudega atmosferoje, tačiau stebėjimo tinklai ir nacionalinės agentūros vis dažniau viešai skelbia įspėjimus, kad visuomenė žinotų apie neįprastus reiškinius danguje ir sumažėtų dezinformacijos rizika.

  • Vengrija pademonstravo lazerinį ginklą prieš dronus: ką tai reiškia Europai?

    Vengrija pademonstravo lazerinį ginklą prieš dronus: ką tai reiškia Europai?

    Vengrija pristatė šalies viduje kurtą lazerinį ginklą, skirtą kovai su skirtingų tipų dronais. Demonstracija įvyko spalio 17 dieną dviejų dienų gynybos inovacijų parodoje Honvédelmi Innovációs Szemle, surengtoje Nullponti poligone.

    Parodoje Vengrijos įmonės rodė ir kitas kariuomenei aktualias technologijas: autonomines transporto priemones, bepiločių sistemų sprendimus bei dronų aptikimo ir neutralizavimo priemones. Lazerinės sistemos bandymas prasidėjo nuo taikinio aptikimo ir drono sunaikinimo lazerio spinduliu.

    Renginyje dalyvavo gynybos ministras Romulusz Ruszin-Szendi ir Vengrijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo vadovas generolas Zsolt Sándor. Pasak ministro, šalis siekia stiprinti vietines technologines kompetencijas ir mažinti priklausomybę nuo užsienio tiekėjų.

    Lazerio detalės kol kas slepiamos

    Vengrijos gynybos institucijos neatskleidė lazerinės sistemos pavadinimo, gamintojo, spindulio galios ar efektyvaus veikimo nuotolio. Taip pat neaišku, ar pademonstruota įranga jau yra baigtas produktas, ar tai prototipas, kuriam dar reikės papildomų bandymų prieš diegiant į tarnybą.

    Parodos kontekstas rodo platesnę kryptį: pirmąją renginio dieną savo sprendimus pristatė beveik 50 Vengrijos gynybos pramonės dalyvių. Tolimesnis žingsnis, apie kurį kalbėjo ministras, būtų kariuomenės poreikių suformulavimas ir bendradarbiavimo modelio pasirinkimas, perkant parengtus sprendimus arba kuriant juos kartu.

    Kodėl lazeriai tampa vis svarbesni?

    Lazeriniai ginklai vis dažniau vertinami kaip atsakas į sparčiai plintančias bepiločių grėsmes. Dronai naudojami žvalgybai, smūgiams ir oro gynybos perkrovimui, o tradicinės perėmimo priemonės ne visuomet yra ekonomiškai racionalios, kai tenka reaguoti į masines ir palyginti pigias atakas.

    Vienas dažniausiai įvardijamų lazerinių sistemų pranašumų yra tai, kad taikiniai naikinami nenaudojant klasikinių raketų ar artilerijos sviedinių. Dėl to vieno panaudojimo kaina teoriškai gali būti mažesnė, tačiau praktikoje daug priklauso nuo sistemos galios, energijos tiekimo, aušinimo ir veikimo sąlygų, pavyzdžiui, dūmų, dulkių ar kritulių.

    Europa ir pasaulis jau investuoja

    Vengrijos demonstracija įsikomponuoja į platesnę tarptautinę tendenciją, kai lazerinės oro gynybos technologijos vystomos kaip papildoma priemonė greta raketinių kompleksų. Pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė plėtoja „DragonFire“, o Ukraina yra pranešusi apie darbus su „Trójząb“ sistema.

    Jungtinių Valstijų kariuomenė taip pat plečia priešdroninį arsenalą, įsigydama įvairias priemones, įskaitant sistemas, skirtas aptikimui ir neutralizavimui. Tokie pirkimai rodo, kad lazeriai vertinami ne kaip vienintelė išeitis, o kaip dalis sluoksniuotos gynybos, kur svarbi ir radaro, ir optikos, ir elektroninės kovos sąveika.

  • „Samsung“ Galaxy S27 nutekėjimai kaitina aistras: 4 modeliai, naujas dizainas ir kainų šuolis?

    „Samsung“ Galaxy S27 nutekėjimai kaitina aistras: 4 modeliai, naujas dizainas ir kainų šuolis?

    Iki „Samsung“ „Galaxy S27“ serijos pristatymo dar liko nemažai laiko, tačiau nutekėjimai jau piešia ambicingą planą. Kalbama, kad 2027 metų pradžioje gamintojas gali pasiūlyti ne tris, o net keturis šios serijos telefonus.

    Šis pokytis būtų reikšmingas, nes ilgus metus „Galaxy S“ flagmanai dažniausiai pasirodydavo trijose versijose. Pastaraisiais metais „Samsung“ dažniau eksperimentuoja su linija, todėl keturių modelių strategija rinkoje skamba vis realistiškiau.

    Keturi modeliai vietoj trijų

    Pagal viešumoje aptariamus scenarijus, seriją galėtų sudaryti „Galaxy S27“, „Galaxy S27+“, „Galaxy S27 Pro“ ir „Galaxy S27 Ultra“. Didžiausia naujiena čia būtų „Pro“ versija, kuri, kaip teigiama, užpildytų tarpą tarp „Plus“ ir „Ultra“.

    Nutekėjimuose „Galaxy S27 Pro“ dažnai apibūdinamas kaip kompaktiškesnis „Ultra“ tipo telefonas. Skirtumai esą būtų ne vien ekrano dydis, bet ir baterijos talpa bei kai kurie techniniai komponentai.

    Procesoriai ir regionų skirtumai

    Kalbama, kad „Samsung“ Europoje ir Pietų Korėjoje daliai modelių gali naudoti savo „Exynos 2700“ lustus. Tuo metu „Galaxy S27 Ultra“ galėtų gauti „Qualcomm“ „Snapdragon 8 Elite Gen 6 Extreme“ procesorių nepriklausomai nuo rinkos.

    Toks skirstymas atspindėtų ankstesnę „Samsung“ praktiką, kai skirtingiems regionams būdavo parenkami skirtingi lustai. Vartotojams tai svarbu dėl našumo, energijos efektyvumo, modemo galimybių ir ilgalaikio kaitimo valdymo.

    Dizaino permainos, kamera ir baterija

    Didžiausių pokyčių laukiama dizaino srityje, ypač brangesniuose modeliuose. Nutekėjimai mini iš esmės perprojektuotą galinės kameros modulį, kuris galėtų užimti didesnę korpuso dalį ir turėti kitokią optikos išdėstymo logiką.

    Taip pat aptariamas sprendimas atsisakyti vieno teleobjektyvo ir pereiti prie trijų objektyvų sistemos. Jei tai pasitvirtintų, svarbiausias klausimas būtų ne skaičius, o tai, ar vienas teleobjektyvas kompensuotų priartinimo kokybę ir lankstumą realiame naudojime.

    Dar viena ryški kryptis yra baterija. „Galaxy S27 Ultra“ atveju minima maždaug 5 700 mAh talpa, kai ankstesnės kartos flagmanuose dažnai matydavome apie 5 000 mAh, todėl realus autonomijos prieaugis galėtų siekti kelias papildomas valandas.

    Įkrovimo parametrai, sprendžiant iš nutekėjimų, didelių šuolių nežada: laidinis įkrovimas galėtų siekti iki 60 W, o belaidis iki 25 W. Tai rodo, kad „Samsung“ gali labiau koncentruotis į baterijos efektyvumą ir šilumos kontrolę, o ne rekordinius vatų skaičius.

    Kainos tema kol kas kelia daugiausia nerimo: kalbama apie galimą maždaug 90 eurų brangimą, lyginant su ankstesne karta. Tai atitiktų pastarųjų metų tendenciją, kai flagmanų kainas kelia brangstantys komponentai, ypač atminties moduliai ir kameros sistemos.

    Programinės įrangos pusėje minima, kad „Galaxy S27“ serija galėtų startuoti su „Android 17“ ir „Samsung“ „One UI 9.5“. Taip pat prognozuojama, kad vieša bandomoji versija pirmiausia gali pasirodyti dar 2026 metų pabaigoje, o vėliau atkeliauti ir į senesnius modelius.

    Oficiali pristatymo data kol kas neįvardijama, tačiau dažniausiai „Samsung“ savo „Galaxy S“ flagmanus pristato metų pradžioje. Dėl to realistiškiausiu laikomas 2027 metų pirmasis ketvirtis, o labiausiai tikėtinas laikotarpis būtų vasaris.

    Kol kas visa ši informacija remiasi nutekėjimais ir ankstyvais vertinimais, todėl detalės dar gali keistis. Vis dėlto kryptis aiški: „Samsung“ gali ruošti platesnę „Galaxy S27“ šeimą, ryškesnį dizaino atnaujinimą ir didesnę bateriją bent jau „Ultra“ modelyje.

  • Rusijos palydovas priartėjo iki 26 metrų: įtampa orbitoje dėl „ICEYE-X36“ darosi kritinė

    Rusijos palydovas priartėjo iki 26 metrų: įtampa orbitoje dėl „ICEYE-X36“ darosi kritinė

    Neįprastai artimas suartėjimas orbitoje

    Žemąją Žemės orbitą kasmet papildo vis daugiau palydovų, tarp jų ir vykdančių žvalgybines bei karines užduotis. Pastarosiomis dienomis dėmesį patraukė pranešimai, kad Rusijos palydovas KOSMOS 2612 itin priartėjo prie su Suomijos ir Lenkijos kapitalu siejamo radaro palydovo „ICEYE-X36“.

    Remiantis viešais orbitų duomenimis, iki manevrų KOSMOS 2612 nuo „ICEYE-X36“ skyrė maždaug 475 kilometrus. Spalio 15 ir 16 dienomis Rusijos aparatas pradėjo manevrų seriją, po kurios atstumas sparčiai mažėjo iki šimtų metrų ir dar mažiau.

    26 metrai kosmose yra pavojingai mažai

    Orbitoje net ir kelių šimtų metrų atstumas laikomas labai artimu, o kelios dešimtys metrų jau prilygsta kritinei zonai. Skaičiuota, kad spalio 18 dieną apie 03:41 Lenkijos laiku minimalus atstumas galėjo sumažėti net iki 26 metrų.

    Toks priartėjimas paprastai pasiekiamas tik labai tiksliai suderinus trajektorijas ir orbitinius parametrus. Tai reiškia, kad KOSMOS 2612 galėjo būti specialiai „priderintas“ taip, kad ilgą laiką išliktų panašioje orbitoje ir galėtų sekti „ICEYE-X36“.

    Ką tai gali reikšti?

    Kodėl Rusija priartėjo taip arti, oficialiai neaišku, tačiau analitikai paprastai vertina kelis scenarijus. Vienas jų yra demonstratyvus spaudimas ir signalas Vakarams, kad Maskva geba atlikti artimo suartėjimo manevrus, kurie kosmose laikomi jautria ir rizikinga praktika.

    Kitas scenarijus siejamas su žvalgybos galimybėmis: artimas skrydis gali padėti tiksliau įvertinti taikinio orbitą, elgseną ir techninius parametrus. Tokios operacijos dažnai priskiriamos vadinamosioms artimojo priartėjimo arba inspekcinėms misijoms, kurios pastaraisiais metais vis dažniau minimos diskusijose apie kosmoso saugumą.

    Blogiausiu atveju svarstoma ir aktyvaus poveikio galimybė, kai bandoma trikdyti ryšį ar veikimą. Tokie trikdžiai gali būti siejami su ryšio slopinimu, kai palydovui ar jo antžeminiam segmentui sudaromos kliūtys perduoti duomenis ir vykdyti komandas.

    Ekspertai pabrėžia, kad didėjantis palydovų skaičius ir geopolitinė įtampa kosmose augina incidentų riziką. Net ir be tiesioginio priešiško veiksmo, labai artimi suartėjimai didina susidūrimo tikimybę, o tai galėtų sukurti nuolaužų debesį ir paveikti kitų operatorių infrastruktūrą.

  • „Prime Video“ jau ruošia naują skiltį: lapkritį Lietuvoje atsiras žaidimai be konsolės

    „Prime Video“ jau ruošia naują skiltį: lapkritį Lietuvoje atsiras žaidimai be konsolės

    „Amazon“ plečia „Prime Video“ galimybes ir į filmų bei serialų aplikaciją integruoja debesų žaidimų paslaugą „Luna“. Sprendimas pirmiausia buvo pradėtas diegti „Fire TV“ įrenginiuose, o dabar žadamas ir platesnei Europos auditorijai.

    Pasak bendrovės komunikacijos, „Luna“ integracija su „Prime Video“ lapkritį turėtų pasiekti ir Lietuvą. Kartu ji planuojama dar septyniose Europos šalyse, tad funkcija taps prieinama didesniame regione vienu metu.

    Po atnaujinimo „Fire TV“ naudotojai „Prime Video“ programėlėje turėtų matyti naują skiltį „Žaidimai“, kurioje bus siūloma nuolat pildoma biblioteka. Akcentuojama, kad dalį turinio bus galima paleisti su turima „Prime“ naryste, be papildomų pirkimų ar atskiros konsolės.

    Debesų žaidimų modelis reiškia, kad pats žaidimas vykdomas nuotoliniuose serveriuose, o į namus transliuojamas vaizdas, todėl didžiausia našta tenka interneto ryšiui ir stabilumui. Praktikoje tai patogu norint pradėti žaisti greitai, tačiau patirtis gali skirtis priklausomai nuo ryšio kokybės, delsos ir namų tinklo apkrovos.

    Tokia integracija atspindi platesnę rinkos tendenciją, kai srautinio turinio platformos ieško būdų ilgiau išlaikyti vartotoją vienoje ekosistemoje ir pasiūlyti daugiau pramogų vienu abonementu. Pati „Amazon“ jau kurį laiką investuoja į žaidimų verslą, o „Luna“ jungimas su „Prime Video“ leidžia žaidimus atrasti greta filmų ir serialų.

    „Amazon“ taip pat išskiria „GameNight“ kolekciją, orientuotą į vakarėlių ir šeimos žaidimus. Čia numatytas modelis, kai papildomų valdiklių nereikia, o dalyvių telefonai gali tapti valdymo priemonėmis, todėl žaisti prie televizoriaus lengviau net tiems, kurie neturi žaidimų įrangos.

    Kokios konkrečiai žaidimų pozicijos bus siūlomos Lietuvoje starto metu ir kokios bus galutinės prieigos sąlygos, priklausys nuo vietinio diegimo apimties ir licencijų. Vis dėlto aišku viena: lapkritį „Prime Video“ Lietuvoje turėtų tapti ne tik filmų ir serialų, bet ir žaidimų „vienu langu“ platforma.

  • Ukraina fronte padarė tai, kas atrodė neįmanoma: sužeistąjį evakavo sunkiu dronu

    Ukraina fronte padarė tai, kas atrodė neįmanoma: sužeistąjį evakavo sunkiu dronu

    Ukrainos kariuomenė pranešė įvykdžiusi itin retą operaciją fronte: sužeistas karys buvo evakuotas ne šarvuočiu ar pėstininkų grupe, o sunkiu transportiniu dronu. Tokia taktika pasirinkta dėl nuolatinės priešo dronų žvalgybos, apšaudymo rizikos ir užminuotų ruožų.

    Skelbiama, kad sužeistas 30-osios mechanizuotosios brigados karys buvo įstrigęs savo pozicijoje, o priartėti prie jo tradicinėmis priemonėmis tapo per daug pavojinga. Sausumos maršrutus ribojo minų laukai, o judėjimą atvirose atkarpose galėjo greitai pastebėti priešo bepiločiai.

    Kaip vyko evakuacija

    Operacijai panaudotas Ukrainoje sukurtas sunkusis šešių rotorių dronas „Gurzuf Defence“, pritaikytas sužeistųjų pervežimui. Tokie dronai paprastai turi sustiprintą rėmą ir specialius tvirtinimus, leidžiančius stabiliai gabenti žmogų bei išlaikyti valdymą sudėtingomis sąlygomis.

    Ukrainos šaltinių teigimu, dronas sugebėjo perkelti sužeistąjį į vietą, kurią jau buvo įmanoma pasiekti saugiau sausuma. Nurodoma, kad operaciją koordinavo keli daliniai, o karys šiuo metu sveiksta.

    Kodėl dronai keičia karo mediciną

    Karas Ukrainoje tapo aplinka, kurioje dronai per trumpą laiką įgijo naujų funkcijų: nuo žvalgybos ir artilerijos koregavimo iki tikslių smūgių bei logistikos. Medicininė evakuacija dronais vertinama kaip dar viena kryptis, galinti sumažinti riziką gelbėtojams ir padidinti šansus sužeistajam, kai įprasti maršrutai tampa mirtinai pavojingi.

    Kartu pabrėžiama, kad tokios priemonės vargu ar visiškai pakeis tradicinę medicininę evakuaciją. Dronų veikimą riboja oro sąlygos, akumuliatorių ištvermė, krovinio masė ir elektroninės kovos priemonės, tačiau kritinėse situacijose jie gali tapti vienintele realia galimybe greitai ištraukti sužeistąjį.

    Ką tai rodo apie naujausias tendencijas

    Pastaraisiais metais fronte sparčiai daugėja sprendimų, kai bepiločiai naudojami ne tik kovai, bet ir užduotims, kurios anksčiau reikalavo žmonių komandos. DI pagrįstos navigacijos ir stabilizavimo technologijos, geresnės kameros bei ryšio sistemos leidžia tiksliau valdyti dronus ten, kur kiekviena minutė ir kiekvienas judesys gali būti pastebėtas.

    Tokios evakuacijos istorija išryškina pagrindinę pamoką: moderniame kare saugus priėjimas prie sužeistojo dažnai tampa ne mažesniu iššūkiu nei pats gydymas. Dronai gali suteikti papildomą šansą tada, kai tradiciniai metodai nebeveikia.