CP v2

Category: Technologijos

  • Ne katė ir ne šuo: biologas paaiškino, kodėl gandro negalima prisijaukinti ir kaip padėti teisingai

    Žmonės vis dažniau bando padėti sužeistiems ar nuo būrio atsilikusiems gandrams, tačiau biologai perspėja: pernelyg artimas ryšys su laukiniu paukščiu gali jam pakenkti labiau nei trumpalaikė trauma. Ilgai laikomas šalia žmogaus gandras pradeda sieti maistą ir saugumą ne su gamta, o su žmonėmis.

    Tai reiškia, kad vėliau paleistas paukštis gali nebesugebėti savarankiškai susirasti maisto, prarasti atsargumą ir tapti lengvu grobiu plėšrūnams. Be to, pripratusiam prie žmogaus gandrui dažnai sunkiau įsilieti į būrį, susirasti porą ir sėkmingai perėti.

    „Gandrą galima pašerti ir padėti atsigauti, bet negalima jo paversti naminiu augintiniu: kuo mažiau artimo kontakto, tuo didesnė tikimybė, kad jis grįš į laukinę gamtą“, – sakė biologas Ivanas Rusevas.

    Specialistai pabrėžia, kad trumpalaikė globa kartais būtina, pavyzdžiui, kai paukštis sužeistas po audros, krušos ar susidūrimo su kliūtimi. Tačiau tikslas turėtų būti ne pripratinti prie žmogaus, o sudaryti sąlygas atgauti jėgas ir grįžti į natūralią aplinką, kurioje yra tinkamos buveinės ir pakankamai maisto.

    Klaida, kurią žmonės daro dažniausiai, yra bandymas „prisijaukinti“ gandrą: glaustymas, nuolatinis buvimas šalia, maitinimas iš rankų ir laikymas kieme kaip augintinio. Taip paukštis išmoksta sekti žmogų, o ne ieškoti maisto pievose, šlapiuose laukuose ar vandens telkinių pakraščiuose.

    Jei gandras atrodo sužeistas, vangus, negali pakilti ar turi akivaizdžių traumų, pirmiausia reikėtų kreiptis į laukinių gyvūnų globos ar reabilitacijos specialistus. Praktikoje pagalbos dažnai suteikia ir veterinarai, dirbantys su laukiniais gyvūnais, taip pat zoologijos sodai ar regioniniai gyvūnų globos centrai.

    Kol laukiama specialistų, svarbiausia sumažinti stresą: laikyti paukštį ramioje, uždengtoje vietoje, saugant nuo šunų, kačių ir smalsuolių. Maistą ar vandenį reikėtų duoti tik tada, jei tai rekomenduoja specialistai, nes netinkamas šėrimas gali pabloginti būklę.

    Biologai pabrėžia, kad paleidimas „bet kur“ gali būti lemtingas, jei paukštis priprato prie žmogaus arba aplink nėra kitų gandrų. Geriausia, kai paleidžiama vietovėje, kur yra tinkamų šlapynių, maitinimosi vietų ir netoliese pastebimi kiti gandrai ar aktyvūs lizdai.

    Jei gandras ilgą laiką laikytas prie namų, nuolat grįžta į kiemą ir seka žmones tarsi šuniukas, tai ženklas, kad savarankiškumo įgūdžiai prarasti. Tokiais atvejais paukščiui gali prireikti ilgalaikės priežiūros specializuotame centre, o kartais vienintelė reali išeitis yra gyvenimas zoologijos sode ar reabilitacijos įstaigoje.

    Gandrai migruodami naudojasi šilto oro srautais, todėl prastomis oro sąlygomis gali užtrukti pakeliui, ilsėtis laukuose ar ilgesnį laiką būti vienoje vietoje. Tai ne visada reiškia, kad paukštis bejėgis, tačiau akivaizdžios traumos, nusilpimas ar negalėjimas skristi yra signalai, kad reikia profesionalios pagalbos.

    Specialistai primena, kad net ir sužeistas gandras, gavęs tinkamą pagalbą, dažnai gali sėkmingai adaptuotis. O jei paukštis praranda galimybę skristi, jo gyvenimas laisvėje paprastai nebeįmanomas, tačiau tinkamose įstaigose jis dar gali gyventi, sudaryti porą ir susilaukti jauniklių.

  • Kodėl katės laižo viena kitą: mokslininkai paaiškino, kada tai draugystė, o kada įtampa

    Katės tarpusavyje besilaižančios dažnai atrodo kaip akivaizdus draugystės ženklas, tačiau naujesni gyvūnų elgsenos tyrimai rodo sudėtingesnį vaizdą. Toks elgesys gali būti ir socialinis ryšys, ir praktinė higiena, o kartais net subtilus būdas kontroliuoti situaciją.

    Gyvūnų elgsenos tyrėja iš Gento universiteto (Belgija) Morgan Van Belle su komanda analizavo vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuotos 106 katės iš 53 namų ūkių. Vertinti keli signalų rinkiniai: tarpusavio bendravimas, kūno laikysena ir judesiai, ausų padėtis bei uodegos judesiai.

    Tyrime pastebėta, kad didžioji dalis tarpusavio laižymo tenka galvai ir kaklui, tai yra vietoms, kurias katei pačiai pasiekti sunkiau. Dėl to mokslininkai tokį elgesį sieja su praktine funkcija: padėti vienai kitai prižiūrėti kailį ir pašalinti nešvarumus.

    Tačiau reikšminga dalis epizodų buvo susijusi ir su ausimis, o tai neretai lydėjo aiškūs diskomforto ženklai. Kai kurios katės, kurias laižė, atlošdavo ausis, kraty­davo galvą ar bandydavo pasitraukti, tokie signalai dažnai rodo dirginimą ar įtampą.

    Vaizdo medžiagoje pasitaikė atvejų, kai laižoma katė ne tik vengė kontakto, bet ir atsakė kandimu ar staigiu judesiu. Tyrėjai tai aiškina kaip galimą situaciją, kai laižymas naudojamas ne vien rūpinimuisi, o fiziniam kontaktui primesti arba hierarchijai parodyti.

    Ypač iškalbinga, kai viena katė nuosekliai laižo, o kita neatsako tuo pačiu ir demonstruoja uždarą kūno kalbą. Tokiu atveju tai gali būti ne abipusė draugystė, o vienpusis bandymas valdyti bendravimo taisykles.

    Nepaisant dviprasmiškų situacijų, tyrimas fiksavo ir aiškius artumo požymius: dalyje namų ūkių katės dažniau elgėsi kooperatyviai, ilsėjosi šalia, rodė mažiau įtampos signalų ir tarpusavio laižymas atrodė labiau abipusis. Tai leidžia manyti, kad kai kurioms poroms laižymas iš tiesų yra socialinio prisirišimo dalis.

    Pasak tyrėjų, svarbiausia ne pats veiksmas, o kontekstas ir kūno kalba. Jei katė atsipalaidavusi, išlieka rami, o laižymas yra abipusis, tikimybė, kad tai draugiškas ryšys, didesnė.

    „Katės konfliktus dažnai sprendžia labai subtiliai, o jų elgsena rodo lankstumą ir gebėjimą prisitaikyti“, – sakė Morgan Van Belle.

    Tyrėja yra pasakojusi, kad idėja analizuoti šį elgesį kilo stebint namų kates: ginčas dėl patogios vietos poilsiui kartais baigdavosi ne kova, o staigiu vienos katės bandymu pradėti laižyti kitą. Tai primena, kad iš pažiūros švelnus gestas ne visada turi vienareikšmę prasmę.

  • Avių bandos po saulės elektrinėmis: Masačusetse žolę pjauna „saulės ganymas“, o ne technika

    JAV Masačusetso valstijoje saulės elektrinių operatoriai vis dažniau pasitelkia avių bandas, kad šios nuėstų žolę ir piktžoles po fotovoltiniais moduliais. Toks sprendimas padeda prižiūrėti teritoriją ten, kur technikai sudėtinga manevruoti tarp atramų, o herbicidų naudoti nesinori.

    Praktinė problema paprasta: augalija po saulės panelėmis auga sparčiai, o įprastos žoliapjovės ar traktoriukai ne visur telpa ir gali pažeisti laidus ar kitą infrastruktūrą. Remontas tokiais atvejais brangus, o elektrinės dalis gali būti laikinai stabdoma, todėl prarandama gamyba.

    Be to, saulės moduliai sukuria kitokį mikroklimatą: šešėlis mažina dirvos išdžiūvimą, todėl drėgmė išsilaiko ilgiau. Dėl to žolė ir piktžolės po konstrukcijomis kai kur auga net intensyviau nei atvirose vietose, ypač šiltesniais sezonais.

    Šį iššūkį sprendžia vadinamasis saulės ganymas, kai avys ganomos saulės elektrinių teritorijoje. Jos lengvai juda tarp konstrukcijų, gali pasiekti sunkiau prieinamas vietas ir natūraliai palaiko žolę tokiame aukštyje, kuris netrukdo įrangai ir sumažina užžėlimo riziką.

    Saulės ganymas dažnai įvardijamas kaip agrofotovoltikos kryptis, kai žemės naudojimas derinamas su atsinaujinančios energijos gamyba. Tokiu būdu ta pati teritorija vienu metu kuria dvi vertes: gamina elektrą ir išlieka naudinga žemės ūkiui.

    Ekonominis argumentas taip pat svarbus: gyvulių ganymas gali mažinti teritorijų priežiūros sąnaudas, triukšmą ir iškastinio kuro poreikį, jei kitu atveju būtų naudojama benzininė technika. Tuo pačiu ūkininkai gauna papildomas ganyklas, o saulės parkų savininkai gali sudaryti ilgalaikes teritorijos priežiūros sutartis.

    „Iš pradžių gyvuliai prie saulės modulių traukė vien dėl pavėsio, bet vėliau paaiškėjo, kad jie puikiai atlieka ir žolės priežiūros darbą“, – teigiama publikacijoje, aprašiusioje šios praktikos plitimą.

    Toks modelis atspindi platesnę tendenciją energetikoje: ieškoma sprendimų, kurie mažintų eksploatacijos kaštus ir kartu išlaikytų mažesnį poveikį aplinkai. Augant saulės elektrinių parkų skaičiui, teritorijos priežiūra tampa vis didesne biudžeto eilute, todėl natūralūs metodai sulaukia daugiau dėmesio.

  • Saulės elektrinėse nustojo pjauti žolę: per 5 metus sugrįžo žiedai ir vietinių bičių šuolis

    Įprastai po saulės baterijų moduliais pilamas žvyras arba nuolat trumpinama žolė, kad teritorija atrodytų tvarkingai ir būtų paprasčiau prižiūrėti infrastruktūrą. Tačiau toks sprendimas menkai prisideda prie biologinės įvairovės ir dažnai palieka skurdžią, vabzdžiams nepalankią aplinką.

    Pietų Minesotoje JAV dviejų didelių saulės elektrinių teritorijose 2018 metų pradžioje pasirinktas kitoks kelias: žolė nustojo būti reguliariai pjaunama, o plotai pradėti sėti vietinėmis žydinčiomis rūšimis. Tikslas buvo paprastas ir pamatuojamas: sukurti buveines vabzdžiams apdulkintojams, ypač vietinėms bitėms.

    Saulės elektrinės dažnai statomos intensyviai naudotuose žemės ūkio plotuose, kurie daugelį metų buvo arti, purkšti herbicidais ir praradę natūralius augalų bei vabzdžių „kampelius“. Įrengus modulius arimas paprastai nutraukiamas, tačiau žemė neretai paliekama kaip sterilus žolynas arba uždengiama žvyru.

    Minesotos atvejis prasidėjo panašiai, bet prieš pirmą pilnavertį sezoną teritorijos buvo paruoštos ir apsėtos vietinėmis žolėmis bei žydinčiais augalais. Vėliau ten ėmė vyrauti natūralesnis režimas: mažiau pjovimo ir daugiau sąlygų augalams subręsti bei pražysti.

    Tokių pokyčių poveikį nuo 2018 metų iki 2022 metų rugpjūčio stebėjo Argono nacionalinės laboratorijos ir Nacionalinės atsinaujinančios energijos laboratorijos mokslininkai. Jie periodiškai fiksavo augalų ir vabzdžių įvairovę bei bendrą gausą, vertino, kaip kinta buveinės kokybė.

    Pirmaisiais metais žiedų buvo nedaug, o vabzdžių gausa atrodė kukli, tačiau kas vasarą situacija keitėsi. Tyrėjai fiksavo ryškų žydinčių augalų rūšių pagausėjimą, o kartu augo ir vabzdžių įvairovė bei bendras jų kiekis.

    Per stebėjimo laikotarpį bendras vabzdžių skaičius išaugo tris kartus, o vietinių bičių gausa padidėjo apie 20 kartų. Tarp dažniausiai sutinkamų grupių buvo vabalai, musės ir kandys, tačiau būtent vietinės bitės tapo svarbiausiu rodikliu, parodančiu, kad buveinė tapo tinkama apdulkintojams.

    Pastebėta ir platesnė nauda: apdulkintojai, įsikūrę saulės elektrinių plotuose, lankė ir šalia augančias kultūras, įskaitant sojų žiedus gretimuose laukuose. Tai reiškia, kad tokios „apželdintos“ saulės elektrinės gali tapti ne tik energetikos, bet ir žemės ūkio ekosistemų dalimi.

    Pastaraisiais metais vis dažniau kalbama apie vadinamąją saulės energetikos ir biologinės įvairovės dermę, kai infrastruktūra planuojama taip, kad mažintų neigiamą poveikį gamtai. Minesotos pavyzdys rodo, kad palyginti paprastas teritorijos tvarkymo pakeitimas, mažiau pjauti ir sėti vietines žydinčias rūšis, gali duoti apčiuopiamų rezultatų per kelerius metus.

    Tokie sprendimai ypač aktualūs regionuose, kur apdulkintojų populiacijos patiria spaudimą dėl buveinių nykimo, pesticidų ir monokultūrų plėtros. Nors kiekvienai vietovei reikia atskiro plano, tyrimas signalizuoja, kad saulės elektrinių plotai gali tapti realia galimybe atkurti dalį prarastų buveinių, jei priežiūra ir apželdinimas parenkami atsakingai.

  • Dunojus rekordiškai nuseko: kruiziniai laivai įstrigo prie Budapešto, dalis reisų atšaukta

    Vengrijoje fiksuojamas itin žemas Dunojaus vandens lygis sutrikdė kruizinių laivų eismą ir turizmo planus. Į šiaurę nuo Budapešto keli laivai nebegalėjo tęsti maršruto, o dalis pažintinių reisų šią savaitę buvo atšaukta.

    Vengrijos vandens išteklių institucijos duomenimis, ryte Budapešte vandens lygis buvo nusileidęs net žemiau ankstesnio istorinio minimo, užfiksuoto prieš aštuonerius metus. Tokios sąlygos laivybai kritinės, nes mažėja gylis farvateryje ir didėja rizika užplaukti ant seklumų.

    Pagrindinė problema yra ne vien žemas vanduo, bet ir tai, kad kai kuriuose upės ruožuose susidaro seklumos, kurios tampa neįveikiamos didesnės grimzlės laivams. Todėl net ir techniškai tinkami laivai kartais priversti laukti uostuose, perskirstyti keleivius į autobusų pervežimus arba koreguoti kelionės planą.

    Vandens lygio svyravimai Dunojuje vasarą nėra naujiena, tačiau pastaraisiais metais jie vis dažniau pasiekia ribas, kurios riboja komercinę laivybą. Laivybos bendrovės ir uostai bando prisitaikyti, tačiau, kaip pripažįsta sektoriaus atstovai, kritinių dienų skaičius didėja.

    MAHART-PassNave vadovas Laszlo Šomodi teigė, kad tarptautiniai kruiziniai laivai kol kas dar gali atplaukti į Vengriją, tačiau dalis jų priversti laukti arba nebegali tęsti maršruto dėl per mažo gylio. Tai ypač juntama maršrutuose, kur apkrovos tenka šiauriniams uostams, tarp jų Dėrui ir Komaromui.

    „Matome ilgalaikę tendenciją, kai vandens lygis vis dažniau nukrenta žemiau laivybai kritinių ribų, todėl tenka koreguoti reisus“, – sakė Laszlo Šomodi.

    Skaičiuojama, kad tarptautiniai upių kruizai yra vienas svarbiausių Vengrijos turizmo ir laivybos segmentų: per metus jais keliauja apie 600 000 turistų. Dėl dabartinės situacijos kai kurie kruiziniai laivai įstrigo Budapešte ir pietiniame Mohačo mieste, nes nebegali saugiai tęsti kelionės.

    Pasak bendrovės, vien liepos užsakymų skaičius jau sumažėjo 18 proc., o šią savaitę teko visiškai stabdyti dalį ekskursinių reisų į miestus į šiaurę nuo Budapešto. Tikimasi, kad situacija artimiausiu metu turėtų švelnėti, jei prognozuojami krituliai iš tiesų pakels upės lygį.

    Žemas upių vanduo šią vasarą tampa platesnio reiškinio dalimi: daugelyje Europos regionų fiksuojami karščiai ir kritulių stoka. Tai veikia ne tik turizmą, bet ir transporto infrastruktūrą, energetiką bei logistiką, nes upės tradiciškai yra svarbūs vidaus transporto koridoriai.

    Kai kuriose šalyse karštis jau verčia imtis nestandartinių sprendimų: pavyzdžiui, oro uostuose tenka vėsinti dangas, o geležinkelių operatoriai stiprina bėgių ir riedmenų stebėseną. Vis dažniau pasitelkiamas ir DI, taip pat dronai, kad būtų greičiau aptinkami deformacijų ar perkaitimo židiniai ir būtų galima mažinti vėlavimų mastą.

    Kruizinių kelionių rinkoje tokie sutrikimai turi tiesioginį poveikį: turistai, rinkdamiesi maršrutus, vis daugiau dėmesio skiria kelionės patikimumui ir galimoms alternatyvoms, jei upės lygis staiga nukristų. Tai reiškia, kad bendrovėms tenka planuoti atsarginius scenarijus, o keliautojams vis dažniau siūlomi mišrūs maršrutai, derinant laivą ir sausumos pervežimus.

  • „Anthropic“ meta iššūkį „OpenAI“: JAV valstijose siūlo griežtinti DI saugos taisykles vietoj vienodų

    DI bendrovė „Anthropic“ JAV valstijose renkasi strategiją, kuri aiškiai skiriasi nuo konkurentės „OpenAI“: vietoj vienodų taisyklių visoje šalyje ji skatina priimti vis griežtesnius saugos reikalavimus. Toks kelias reiškia, kad skirtingos valstijos gali tapti savotiškomis bandymų laboratorijomis, keliančiomis kartelę sparčiai tobulėjantiems DI modeliams.

    „OpenAI“ savo ruožtu daugiausia kalba apie vadinamąjį atvirkštinį federalizmą, kai panašūs įstatymai būtų priimami valstija po valstijos, taip palaipsniui sukuriant vieningą nacionalinį reguliavimo pagrindą. „Anthropic“ atstovai teigia, kad toks suvienodinimas neturėtų virsti minimalių reikalavimų lubomis, ypač kai didžiausios galios DI sistemos kelia naujų rizikų.

    Skirtingos taisyklės ar vienas standartas?

    „Anthropic“ akcentuoja, kad skaidrumo deklaracijų ir savireguliacijos nebeužtenka, todėl valstijoms siūlo realias prievoles: saugos planus, jų vykdymo įrodymus ir išorinį vertinimą. Ši kryptis ypač ryški po Kalifornijos sprendimų, kurie JAV tapo vienu pirmųjų bandymų apibrėžti pažangių DI modelių atsakomybes.

    Tuo metu „OpenAI“ argumentuoja, kad skirtingų taisyklių mozaika gali sukurti praktinių problemų: įmonėms tektų taikytis prie nesuderinamų reikalavimų, o tai brangintų atitiktį ir lėtintų inovacijas. Vis dėlto net ir „OpenAI“ pastaruoju metu kai kuriais atvejais pritarė griežtesniems sprendimams, ypač ten, kur atsiranda aiškus audito ar nepriklausomo patikrinimo mechanizmas.

    Auditas tampa nauju standartu

    Vienas svarbiausių pastarojo meto poslinkių JAV valstijose yra dėmesys nepriklausomam vertinimui. Ilinojuje patvirtintos nuostatos dėl kasmetinių trečiųjų šalių auditų DI bendrovių saugos planams išskiriamos kaip precedentas, rodantis, kad vien pažadai ar vidinės ataskaitos politikams nebeatrodo pakankami.

    „Kiekvienas šių projektų buvo stipresnis už ankstesnį ir realiai stūmė į priekį saugos pareigas“, – sakė „Anthropic“ atstovas Cesaras Fernandezas.

    „Skaidrumas ir saviregistracija, mūsų manymu, jau nebeužtenka“, – pridūrė jis.

    Kodėl spaudimas didėja būtent dabar?

    DI reguliavimo spaudimas stiprėja todėl, kad federaliniu lygmeniu JAV sprendimai juda lėtai, o politiniai signalai dažnai kinta. Dėl to valstijos tampa vieta, kur greičiausiai atsiranda apčiuopiamos taisyklės, ypač susijusios su pažangiais modeliais, galinčiais paveikti kibernetinį saugumą ar būti pritaikytus pavojingiems scenarijams.

    „Anthropic“ pabrėžia ir praktinę pusę: modelių galimybės, įskaitant bandymus išnaudoti sistemų pažeidžiamumus, kelia poreikį ne tik aprašyti rizikas, bet ir nustatyti, kas, kada ir kaip privalo jas tikrinti. Dėl to kai kuriuose projektuose svarstomos nuostatos, susijusios su nepriklausomų vertintojų pasitelkimu ir aiškesnėmis vykdymo užtikrinimo galiomis, pavyzdžiui, valstijos generalinio prokuroro įsitraukimu.

    Praktinis šių kovojančių požiūrių rezultatas gali būti dvejopas: arba ilgainiui valstijos susivienodins aplink vieną modelį, arba vis griežtės tarpusavio konkurencija, keliant saugos kartelę. Bet kuriuo atveju DI bendrovėms tai reiškia naują realybę, kur politinė strategija ir atitikties reikalavimai tampa tokie pat svarbūs kaip technologinė pažanga.

  • Kiek nemokamų kanalų gausite per anteną ir kodėl jų nematote: paprasti žingsniai viską sutvarkys

    Kiek nemokamų kanalų gausite per anteną ir kodėl jų nematote: paprasti žingsniai viską sutvarkys

    Nemokama antžeminė televizija daugeliui vis dar yra paprasčiausias būdas žiūrėti pagrindinius kanalus be abonentinio mokesčio. Didžiąją pasiūlos dalį sudaro vadinamieji multipleksai, kai keli kanalai transliuojami tuo pačiu dažniu, o imtuvas juos išskaido į atskiras programas.

    Įprastoje vietovėje dažniausiai pavyksta rasti apie 35–40 nekoduotų kanalų, tačiau skaičius gali pastebimai skirtis. Tam įtakos turi siųstuvų padengimas, regioninės transliacijos ir tai, ar jūsų namuose pasiekiami vietiniai multipleksai, kurių sudėtis periodiškai keičiasi.

    Kas lemia, kiek kanalų matysite?

    Pastaraisiais metais daugelyje Europos šalių antžeminė TV plačiai pereina prie DVB-T2 su HEVC vaizdo kodavimu, nes taip efektyviau naudojamas radijo dažnių spektras ir galima pasiūlyti daugiau HD turinio. Jei jūsų televizorius ar priedėlis nepalaiko DVB-T2 ir HEVC, dalies kanalų galite apskritai nematyti.

    Ne mažiau svarbus ir garsas: dalis transliacijų naudoja „Dolby Digital Plus“ (E-AC-3), todėl senesni ar pigesni priedėliai kartais rodo vaizdą, bet „praranda“ garsą. Tokiu atveju verta patikrinti įrenginio specifikaciją ir garso išvesties nustatymus.

    Kada problema yra antena?

    Antena reikalinga visais atvejais, tačiau jos tipas turi atitikti gyvenamąją vietą ir siųstuvo atstumą. Arti siųstuvo neretai pakanka paprastos UHF kryptinės antenos, o sudėtingesnėse vietovėse prireikia didesnio stiprinimo, teisingesnio krypties parinkimo ar geresnės montavimo vietos.

    Atskirą dėmesį verta skirti tam, kad skirtingi multipleksai gali būti transliuojami skirtinguose dažnių ruožuose, todėl universali antena ne visada veikia vienodai gerai visiems paketams. Praktikoje tai dažnai atrodo taip: vieni kanalai rodomi puikiai, o kiti dingsta arba „kvadratuoja“.

    Kaip teisingai surasti kanalus?

    Kanalų paieška televizoriuje ir išoriniame priedėlyje vyksta panašiai: prijunkite anteną, meniu pasirinkite signalą DVB-T arba DVB-T2 ir paleiskite automatinę kanalų paiešką. Po kelių minučių įrenginys išsaugo rastas stotis, dažnai pagal loginę numeraciją, jei ji įjungta nustatymuose.

    Jei kai kurių kanalų trūksta, verta patikrinti, ar įjungta LCN funkcija, ar teisingai parinkta šalis ar regionas, taip pat ar nėra išjungtas DVB-T2 režimas. Kai neveikia tik vienas multipleksas, dažnai padeda rankinė paieška, įvedant konkretaus siųstuvo dažnį.

    Transliacijų parametrai ir kanalų sudėtis laikui bėgant keičiasi, todėl kanalų paiešką naudinga periodiškai pakartoti. Tai ypač aktualu po techninių darbų siųstuvuose, persitvarkius regioninėms transliacijoms ar pakeitus anteną.

  • Lenkija „iš jūros“ kuria 186 ha naujos žemės: startuoja milžiniško giliavandenio uosto statybos

    Lenkija „iš jūros“ kuria 186 ha naujos žemės: startuoja milžiniško giliavandenio uosto statybos

    Švinouščėje pradėtas naujas išorinio uosto projektų etapas: rangovams perduota statybų aikštelė ir jau tiesiamas laikinas techninis kelias. Taip startuoja „Przylądek Pomerania“ plėtra, kuria siekiama sukurti giliavandenį konteinerių terminalą, pritaikytą didžiausiems Baltijos jūroje galintiems plaukti laivams.

    Pirmasis darbų paketas apima daugiau nei 2,5 kilometro techninio kelio įrengimą su inžinerine infrastruktūra. Numatyti elektros tinklai ir lietaus nuotekų sistema, o kelias bus naudojamas sunkiajai statybinei technikai ir komandoms, dirbsiančioms tiek sausumoje, tiek jūroje.

    Planuojama, kad šie parengiamieji darbai truks apie 10 mėnesių. Statytojai pabrėžia, jog tai yra praktinis projekto perėjimas nuo planavimo ir parengties į realią įgyvendinimo fazę, kuri paprastai yra kritiška didelių uostų investicijoms.

    Darbai vyksta ir Baltijoje

    Lygiagrečiai darbai vyksta Baltijos jūroje, kur ruošiama vieta būsimam bangolaužiui. Jūros dugnas valomas ir tvarkomas tam, kad vėlesniuose etapuose būtų galima saugiai pradėti pagrindinius hidrotechninius darbus, kurie lems uosto apsaugą nuo bangavimo ir audrų.

    Projektas numato ir naujos sausumos formavimą Zatokoje Pomeranijoje į rytus nuo SGD terminalo. Iš jūros ketinama susigrąžinti apie 186 hektarus teritorijos, kuri taps pagrindu terminalui, krantinėms ir kitai uosto infrastruktūrai.

    Kokio dydžio bus terminalas?

    Planuojama, kad giliavandenio terminalo krantinė sieks apie 1,3 kilometro, o papildomai numatoma suformuoti beveik 3 kilometrus naujų krantinių. Uosto baseino gylis turėtų siekti apie 17 metrų, o laivybos kanalas būtų atitinkamai gilinamas, kad būtų sudarytos sąlygos priimti didžiausius konteinerinius laivus, galinčius užsukti į Baltijos jūrą.

    Skelbiama, kad terminalo projektinis pajėgumas galėtų siekti iki 2 mln. TEU per metus. TEU yra standartinis mato vienetas, atitinkantis vieną 20 pėdų konteinerį, kuriuo dažniausiai lyginami skirtingų uostų perkrovos pajėgumai.

    Akcentas – logistika ir mažesnė tarša

    Uosto plėtra apima ir sausumos ryšių stiprinimą: naujus kelius, geležinkelio jungtis, atšakas bei inžinerinius tinklus, be kurių konteinerių terminalas negalėtų veikti pilnu pajėgumu. Taip pat numatomi pastatai ir infrastruktūra pasienio, muitinės bei sanitarinėms tarnyboms.

    Atskirai pabrėžiami sprendimai, skirti mažinti taršą ir triukšmą, tarp jų ir laivų maitinimas elektra iš kranto, kai jie stovi prie krantinės. Tokios priemonės vis dažniau diegiamos didžiuosiuose Europos uostuose, nes griežtėja aplinkosaugos reikalavimai ir didėja spaudimas mažinti emisijas pakrančių miestuose.

    „Przylądek Pomerania“ įvardijamas kaip būsimas regioninis krovinių paskirstymo centras Lenkijai ir Vidurio bei Rytų Europai. Projekto pabaiga šiuo metu siejama su maždaug 2030 metais, tačiau tokių masto infrastruktūros darbų grafikai gali kisti dėl leidimų, finansavimo, rangos etapų ir hidrometeorologinių sąlygų Baltijoje.

  • „Spotify“ paleido Talk to Spotify: DI pokalbis keičia muzikos paiešką, bet yra svarbių ribojimų

    „Spotify“ paleido Talk to Spotify: DI pokalbis keičia muzikos paiešką, bet yra svarbių ribojimų

    „Spotify“ testuoja naują funkciją Talk to Spotify, kuri į muzikos platformą įveda pokalbių asistentą, paremtą dirbtiniu intelektu. Vartotojai gali užduoti klausimus balsu arba tekstu, o atsakymai ir pasiūlymai pateikiami atsižvelgiant į klausymosi istoriją.

    Įmonė teigia, kad taip siekia supaprastinti naujos muzikos atradimą ir padaryti rekomendacijas dar labiau personalizuotas. Praktikoje tai reiškia, kad asistentas gali pasiūlyti dainų, albumų ar atlikėjų pagal nuotaiką, žanrą ar konkrečią situaciją.

    Kaip veikia DI asistentas?

    Talk to Spotify skirtas ne tik paieškai ar rekomendacijoms, bet ir paprastoms komandoms programėlėje. Pavyzdžiui, vartotojas gali paprašyti pristabdyti ar tęsti atkūrimą, įtraukti kūrinius į eilę, o patikusius atlikėjus pridėti prie mėgstamiausių.

    Toks valdymas balsu ar pokalbio principu atspindi platesnę tendenciją, kai programėlės pereina nuo meniu ir mygtukų prie natūralios kalbos sąsajų. Vis daugiau platformų siekia, kad turinį būtų galima rasti ne „naršant“, o tiesiog pasakant, ko norisi.

    Kam prieinama ir kokie ribojimai?

    Šiuo metu funkcija diegiama kaip bandomoji versija ir pasiekiama ne visiems. Ji skirta „Spotify Premium“ prenumeratoriams, todėl nemokamos paskyros naudotojai jos išbandyti negalės.

    Taip pat taikomi geografiniai ribojimai: pirmiausia funkcija siūloma daliai vartotojų Jungtinėse Amerikos Valstijose, Švedijoje ir Airijoje. Be to, ji veikia tik mobiliojoje programėlėje, o naudotojas turi būti ne jaunesnis nei 18 metų.

    Kodėl tai svarbu „Spotify“?

    „Spotify“ pastaraisiais metais nuosekliai plečia DI panaudojimą, nes konkurencija srautinio muzikos klausymo rinkoje aštrėja, o išsiskirti vien katalogu vis sunkiau. Personalizacija ir patogesnis turinio atradimas tampa vienu svarbiausių būdų išlaikyti prenumeratorius.

    Įmonė pabrėžia, kad tai beta stadija, todėl atsakymai gali būti netikslūs, o pati funkcija dar turėti klaidų. Tikėtina, kad atsiliepimai iš bandomosios grupės lems, kada ir kokiu mastu Talk to Spotify bus plečiama į kitas šalis.

    „Tai dar bandomoji versija, todėl atsakymai gali būti neidealūs, tačiau vartotojų atsiliepimai padės funkciją patobulinti“, – teigia „Spotify“.

  • Ukrainiečiai smogė simboliškai: nuskandintas rusų laivas „Izumrud“, šaudęs 2018 metais

    Ukrainiečiai smogė simboliškai: nuskandintas rusų laivas „Izumrud“, šaudęs 2018 metais

    Ukrainos pajėgos pranešė sunaikinusios Rusijos pasienio tarnybos laivą „Izumrud“, kuris, pasak Kyjivo, anksčiau dalyvavo 2018 metais Kerčės sąsiaurio incidente. Ukrainos pusė šį smūgį vadina ne tik kariniu, bet ir simboliniu atsaku.

    2018 metų lapkričio 25 dieną Rusijos pajėgos Kerčės sąsiauryje sulaikė tris Ukrainos karinius laivus, plaukusius iš Odesos į Mariupolį per Juodąją ir Azovo jūras. Ukraina teigia, kad būtent iš „Izumrud“ buvo apšaudytas artilerinis kateris „Berdjansk“, o po to įgulos buvo sulaikytos.

    To paties incidento metu fiksuotas ir neįprastas epizodas: bandydamas blokuoti ukrainiečių laivus, „Izumrud“ susidūrė su kitu Rusijos patruliniu laivu „Don“, ir abi pusės patyrė korpuso pažeidimų. Kyjivas taip pat skelbė, kad „Izumrud“ buvo naudojamas dengiant darbus, susijusius su neteisėtu smėlio kasimu Ukrainos vandenyse.

    Kas buvo „Izumrud“

    „Izumrud“ pastatytas Sankt Peterburge ir nuleistas į vandenį 2013 metais, o į tarnybą priimtas 2015 metais. Laivas buvo priskiriamas Rusijos Federalinės saugumo tarnybos pasienio padaliniams ir bazavosi okupuotame Kryme.

    Ukrainos pateikiamais duomenimis, laivo ilgis siekė apie 62,5 metro, o greitis galėjo būti iki 27 mazgų. Taip pat nurodoma, kad laive buvo įrengta aikštelė sraigtasparniui, todėl jis galėjo vykdyti platesnio spektro patruliavimo ir paramos užduotis.

    Beįguliai smūgiai keičia karo jūroje logiką

    Jeigu pranešimai apie „Izumrud“ sunaikinimą pasitvirtins, tai bus dar vienas atvejis, kai Ukraina sėkmingai smogia Rusijos pajėgoms Juodojoje jūroje pasitelkdama beįgules jūrines sistemas. Tokie smūgiai pastaraisiais metais tapo vienu svarbiausių Ukrainos būdų spausti Rusijos laivyną, riboti jo manevrus ir kelti riziką net toliau nuo fronto linijos.

    Ukrainos komunikate, primenant 2018 metų įvykius, pabrėžta, kad atsakomybė esą neišvengiama ir operacijos tęsis. Tokie pareiškimai dažnai yra ir informacinės kampanijos dalis, kuria siekiama parodyti ilgalaikį spaudimą Rusijos kariniams pajėgumams regione.

    Ką žinome apie „Sargan-3000“

    Pranešimuose teigiama, kad atakai galėjo būti panaudota beįgulė jūrinė platforma „Sargan-3000“, tačiau oficialios techninės detalės išlieka ribotos. Ukraina skelbė, kad tai daugiafunkcė jūrinė kovos platforma, tačiau esminiai parametrai, sensoriai ir ginkluotės sprendimai viešai neatskleidžiami.

    Kariniai analitikai dažniausiai vertina tokias sistemas pagal netiesioginius požymius ir ankstesnių operacijų pobūdį, todėl dalis skelbiamos informacijos lieka prielaidomis. Dažniausiai minima modulinė konstrukcija, žemas siluetas, ryšys per palydovines sistemas ir galimybė prisitaikyti prie skirtingų užduočių, tačiau Ukraina šių detalių patvirtinusi nėra.