CP v2

Category: Technologijos

  • Europos saugumas vis dažniau remiasi Izraelio gynybos pramone: kur slypi nauja priklausomybė

    Europos saugumas vis dažniau remiasi Izraelio gynybos pramone: kur slypi nauja priklausomybė

    Europos Sąjungai spartinant persiginklavimą ir siekiant didesnio strateginio savarankiškumo, vis daugiau valstybių kritines saugumo grandis patiki Izraelio gynybos pramonei. Ypač tai matyti ten, kur reikia ne tankų ar naikintuvų, o mažiau matomų, tačiau šiuolaikiniame kare lemiamų sprendimų: oro gynybos, jutiklių, ryšių, elektroninės kovos ir kibernetinio saugumo.

    Ryškiausias pastarojo meto pavyzdys – Graikijos sprendimas įsigyti Izraelio technologijų paketą, skirtą apsaugai nuo raketų, orlaivių ir dronų. Sandoris, vertinamas maždaug 3 000 000 000 eurų, tapo vienu didžiausių gynybos eksporto susitarimų abiejų šalių istorijoje ir atspindi platesnę tendenciją Europoje.

    Technologinis pranašumas ir greitis

    Izraelio patrauklumas Europos pirkėjams dažniausiai aiškinamas greitu pristatymu ir praktikoje patikrintomis technologijomis. Izraelio gynybos sektoriuje glaudžiai susiję kariuomenė, mokslas ir privatus verslas, o patirtis iš realių operacijų greitai virsta komerciniais produktais.

    Toks modelis stiprina ir talentų srautą: nemaža dalis inžinierių karjerą pradeda elitiniuose žvalgybos, kibernetiniuose ar technologiniuose padaliniuose, o vėliau pereina į gynybos bendroves ar kuria startuolius. Dėl to Europai, kuri siekia greitai užpildyti pajėgumų spragas, Izraelis tampa patogiu sprendimu.

    Viešieji pirkimai ir priklausomybės rizika

    Kita medalio pusė – vis didesnė priklausomybės rizika. Dalis sandorių sudaromi tiesiogiai, be konkurso, o tai, ekspertų teigimu, gali ilgainiui užrakinti pirkėją prie vieno tiekėjo: sistemų priežiūra, atnaujinimai ir papildomi moduliai dažnai būna įmanomi tik su pradiniu gamintoju.

    ES pirkimų logika konkurenciją laiko numatytąja taisykle net gynybos ir saugumo srityse, o išimtys leidžiamos tik siaurais atvejais, pavyzdžiui, kai egzistuoja aiškus techninis išskirtinumas arba būtinybė dėl nacionalinio saugumo. Vis dėlto praktikoje, didėjant skubai ir grėsmėms, šalys vis dažniau renkasi trumpesnį kelią.

    Politinis fonas nesustabdo sandorių

    Auganti priklausomybė ryškėja tuo metu, kai politiniai ES ir Izraelio santykiai dėl karų Gazos Ruože ir regione išlieka įtempti. Kritikai įspėja, kad deklaruojamas Europos suvereniteto stiprinimas gali virsti vienos priklausomybės pakeitimu kita, o tai mažintų ES valstybių manevro laisvę užsienio politikos klausimais.

    Izraelio atstovai pabrėžia, kad dvišalis bendradarbiavimas su ES šalimis išlieka intensyvus, net jei politiniame lygmenyje netrūksta nesutarimų.

    „Žiūrint į mūsų santykius su ES, taip, yra iššūkių. Tačiau dvišaliame lygmenyje su ES valstybėmis narėmis konstruktyvus, praktinis bendradarbiavimas yra intensyvus ir klestintis“, – sakė Izraelio ambasadorius ES Avi Nir-Feldklein.

    Kai kurios valstybės bando mažinti ilgalaikę riziką, derėdamosi dėl didesnės kontrolės: pavyzdžiui, siekia prieigos prie išeities kodo ar platesnių teisių techninei priežiūrai, kad galėtų savarankiškai modernizuoti sistemas. Vis dėlto bendra kryptis aiški: Europai bandant užlopyti spragas oro gynyboje ir kibernetinėje erdvėje, Izraelio sprendimai tampa vis svarbesne žemyno saugumo architektūros dalimi.

    Klausimas, kuris lieka atviras, – ar šis pragmatiškas pasirinkimas padės greičiau sustiprinti gynybą, ar ilgainiui sukurs naują strateginę priklausomybę, kurią vėliau bus sunku ir brangu mažinti.

  • „Anthropic“ perspėja: Kinijos ir Rusijos grupės jau bando ginkluoti DI per „Claude“ spragas

    JAV dirbtinio intelekto bendrovė „Anthropic“ paskelbė grėsmių žvalgybos ataskaitą, kurioje teigiama, kad su Kinija ir Rusija siejami veikėjai jau bando panaudoti jos DI asistentą „Claude“ pavojingoms užduotims. Pasak įmonės, tarp fiksuotų atvejų minimi kibernetiniai išpuoliai, įtakos operacijos ir bandymai kurti karinės paskirties sprendimus.

    „Anthropic“ nurodo, kad per pastaruosius mėnesius žmonės iš šalių, kuriose „Claude“ turėtų būti ribojamas, apeidinėjo kontrolę naudodami tarpininkus, fiktyvias ar pavogtas paskyras ir VPN. Tokie metodai, pasak bendrovės, leidžia paslėpti tikrąją prisijungimo vietą ir išvengti dalies saugiklių.

    Kaip apeinami ribojimai

    Bendrovė teigia, kad neteisėtą prieigą dažnai organizuoja tarpininkai, kurie pasiūlo „Claude“ paslaugas regionuose, kur oficialiai jos neteikiamos. Tokia schema ypač patraukli tiek nusikalstamoms grupuotėms, tiek su valstybinėmis struktūromis siejamiems veikėjams, ieškantiems greitesnių būdų automatizuoti darbą.

    „Anthropic“ pabrėžia, kad dalis piktnaudžiavimo buvo susijusi su plačiai prieinamomis „Claude“ versijomis, o ne su labiausiai ribojamais įmonės modeliais. Vis dėlto ataskaita akcentuoja, kad net komerciškai prieinami DI įrankiai jau yra pakankamai galingi, kad netinkamose rankose mažintų „įėjimo kainą“ sudėtingoms operacijoms.

    Kur DI kelia didžiausią riziką

    Ataskaitoje minimi atvejai, kai DI buvo pasitelkiamas automatizuoti kibernetines atakas, kurti kenkėjiško kodo fragmentus ar tobulinti žvalgybines procedūras. Saugumo ekspertai seniai perspėja, kad DI gali pagreitinti vadinamąsias „visą ciklą“ atakas, kai nuo taikinio žvalgybos iki įsilaužimo veiksmų pereinama gerokai greičiau.

    „Anthropic“ taip pat aprašo bandymus naudoti „Claude“ masinei stebėsenai ir propagandos sklaidai, įskaitant didelių socialinių tinklų duomenų kiekių analizę. Praktikoje tai gali reikšti efektyvesnį turinio filtravimą, auditorijų segmentavimą ir pranešimų pritaikymą konkrečioms grupėms.

    Ypatingo dėmesio sulaukė teiginiai apie galimus bandymus DI pasitelkti biologinės rizikos srityje, kai tyrėjai domėjosi pavojingais patogenais ar eksperimentais, galinčiais turėti dvejopą paskirtį. „Anthropic“ pabrėžia, kad ne visais atvejais galima vienareikšmiškai nustatyti, ar užklausos buvo teisėto mokslo dalis, tačiau nerimą kelia mėginimai slėpti tikslus ir apeiti geografinius ribojimus.

    Ką daro „Anthropic“ ir ko tikisi valdžios

    Bendrovė teigia, kad visus ataskaitoje aprašytus atvejus stengėsi nutraukti, o informaciją perdavė atsakingoms institucijoms ir pramonės partneriams. Taip pat buvo griežtinami apsaugos mechanizmai, apimantys paskyrų patikrą, piktnaudžiavimo aptikimą ir papildomus filtrus jautrioms temoms.

    „Mes nesiekiame dramatizuoti. Norime parodyti, kaip ši technologija gali būti piktnaudžiaujama jau šiandien“, – sakė „Anthropic“ grėsmių tyrimų vadovas Jacobas Kleinas.

    Šis pranešimas įsilieja į platesnį JAV ir Europos diskusijų kontekstą, kai DI modelių kūrėjai raginami daugiau investuoti į saugą ir skaidrumą. Reguliuotojai bei įstatymų leidėjai vis dažniau akcentuoja, kad vien savanoriškų priemonių gali nepakakti, jei tarpininkų rinka ir pavogtų paskyrų prekyba leidžia lengvai apeiti apribojimus.

  • Tyrėjai aptiko: „LG“ Smart TV gali klausytis net budėjimo režimu – ką daryti namuose

    Tyrėjai aptiko: „LG“ Smart TV gali klausytis net budėjimo režimu – ką daryti namuose

    Kas nustatyta tyrime

    Smart TV vis dažniau veikia kaip prie interneto prijungti kompiuteriai, todėl kartu su patogumu atsiranda ir privatumo rizikų. Nepriklausomi tyrėjai, analizuodami kelių „LG“ televizorių modelių programinę įrangą ir tinklo srautą, pranešė aptikę funkcijas, leidžiančias rinkti duomenis apie aplinką ir namų tinklą.

    Pasak tyrėjų, dalis duomenų gali būti kaupiama ir tada, kai televizorius atrodo išjungtas, tačiau realiai veikia budėjimo režimu. Tai reiškia, kad įrenginys gali išlikti aktyvus tinkle, vykdyti fonines užduotis ir siųsti telemetriją, priklausomai nuo nustatymų.

    „Smart TV privatumo ir saugumo požiūriu turėtų būti vertinamas taip pat griežtai kaip bet kuris prie interneto prijungtas kompiuteris“, – sakė kibernetinio saugumo bendrovės Malwarebytes atstovai.

    Kokie duomenys gali būti renkami

    Tyrėjų teigimu, analizuoti televizoriai galėjo identifikuoti kitus įrenginius tame pačiame namų tinkle, pavyzdžiui, telefonus, kompiuterius, spausdintuvus ar išmaniųjų namų įrangą. Taip pat gali būti fiksuojami aplinkinių belaidžių tinklų pavadinimai ir signalo stiprumas, kas leidžia apytiksliai įvertinti aplinką.

    Tokie duomenys dažniausiai siejami su reklamos technologijomis ir auditorijų profilavimu, kai sudaromi namų ūkio interesų modeliai. Praktikoje tai gali reikšti labiau suasmenintas rekomendacijas ir reklamas, tačiau kartu didesnę riziką, jei duomenys būtų panaudoti netinkamai arba patektų trečiosioms šalims.

    ACR ir „būklė išjungta“ ne visada reiškia išjungta

    Viena plačiausiai aptarinėjamų smart TV funkcijų yra automatinis turinio atpažinimas, dažnai vadinamas ACR. Ji gali atpažinti, kas rodoma ekrane ar leidžiama per prijungtus šaltinius, ir šią informaciją panaudoti statistikai, rekomendacijoms ar reklamos taikymui, priklausomai nuo gamintojo politikos ir vartotojo sutikimų.

    Tyrėjai taip pat teigė pademonstravę scenarijų, kai televizoriaus mikrofonas gali fiksuoti aplinkos garsą net budėjimo režimu. Tokiais atvejais esminis klausimas yra ne tik pats įrašymas, bet ir tai, kaip duomenys saugomi, kada perduodami bei kokias pasirinkimo galimybes realiai turi vartotojas.

    „ACR nėra vien „LG“ problema, dauguma smart TV gamintojų vienaip ar kitaip tikrina, ką žiūrite“, – teigė technologijų leidinio The Verge apžvalgininkai, remdamiesi nepriklausomais bandymais.

    Kokia rizika saugumui

    Jei televizoriuje ar jo programinėje įrangoje aptinkamos saugumo spragos, teoriškai atsiranda rizika perimti įrenginio kontrolę nuotoliniu būdu. Tokiu atveju smart TV gali tapti patogia prieiga prie namų tinklo, o tai ypač pavojinga, jei tame pačiame tinkle yra kompiuteriai, duomenų laikmenos ar išmanieji namai.

    Praktinės pasekmės gali svyruoti nuo įkyrios reklamos ir profiliavimo iki rimtesnių incidentų, kai užkrėstas įrenginys naudojamas kaip tarpinė stotelė atakoms. Dėl to kibernetinio saugumo ekspertai pabrėžia, kad namų tinklo higiena dabar aktuali ne tik kompiuteriams ar telefonams, bet ir televizoriams.

    Ką gali padaryti vartotojai

    Pirmiausia rekomenduojama reguliariai diegti televizoriaus programinės įrangos atnaujinimus, nes jie dažnai užtaiso aptiktas spragas. Taip pat verta peržiūrėti privatumo nustatymus ir išjungti ACR, suasmenintą reklamą bei balso atpažinimo funkcijas, jei jos nėra būtinos.

    Gera praktika yra laikyti televizorių atskiroje svečių belaidžio tinklo zonoje arba atskirame IoT tinkle, kad kompromituotas įrenginys turėtų kuo mažiau kelių pasiekti kitus namų įrenginius. Kibernetinio saugumo specialistai taip pat pataria maršrutizatoriuje išjungti UPnP, jei jo nereikia, ir vengti bet kokio tiesioginio televizoriaus paslaugų atvėrimo į internetą.

    Norint maksimalios ramybės, vienintelis aiškus būdas užtikrinti, kad įrenginys nieko nevykdo budėjimo režimu, yra fiziškai atjungti jį nuo elektros. Nors tai nepatogu, dalis modernių įrenginių net ir išjungti nuotolinio pultelio mygtuku išlieka aktyvūs, kad galėtų greitai įsijungti ar atlikti fonines užduotis.

  • Ukraina smogė Neptunu Novorosijske: pranešama apie rusų fregatos „Admirol Essen“ pataikymą

    Ukraina smogė Neptunu Novorosijske: pranešama apie rusų fregatos „Admirol Essen“ pataikymą

    Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos aktyviųjų veiksmų padaliniai kartu su kitomis ginkluotųjų pajėgų grandimis surengė gilaus smūgio operaciją prieš Rusijos karinės jūrų bazės infrastruktūrą Novorosijske. Šis uostas prie Juodosios jūros laikomas vienu strategiškai svarbiausių Rusijai, nes ten užtikrinamas Juodosios jūros laivyno aprūpinimas ir apsauga.

    Ukrainos pusė skelbė, kad smūgiai buvo suduoti ne tik karinei bazei, bet ir uosto teritorijoms bei degalų terminalui. Pranešimuose minimi gaisrai ir sprogimai laivų bazavimosi rajonuose, tačiau nepriklausomas žalos masto patvirtinimas tokiuose incidentuose dažnai užtrunka.

    Ukrainos žvalgyba taip pat pranešė apie galimą pataikymą į 11356 projekto fregatą „Admirol Essen“ ir kilusį gaisrą antstatuose. Šis laivas vertinamas kaip reikšmingas taikinys dėl galimybės naudoti sparnuotąsias raketas „Kalibr“, kuriomis Rusija ne kartą atakavo Ukrainos infrastruktūrą.

    Pasak Ukrainos pateikiamos informacijos, ši ataka buvo įvykdyta panaudojant sparnuotąją raketą „Neptun“. Ukraina per karą nuosekliai tobulino savo smūgių jūroje koncepciją, derindama raketas, bepiločius ir žvalgybą, siekdama spausti Rusijos laivyną ir logistikos mazgus.

    Smūgis Novorosijske įsilieja į platesnę tendenciją, kai Ukraina siekia kelti riziką Rusijos kariniams ir su karu susijusiems objektams ne vien Juodojoje jūroje. Rusijos prokariški šaltiniai socialiniuose tinkluose pastaruoju metu kalba apie pasikartojantį modelį, apimantį kelis jūrų regionus, tačiau tokius teiginius būtina vertinti atsargiai.

    Viešojoje erdvėje taip pat periodiškai pasirodo pranešimų apie incidentus tolimuose maršrutuose ir laivybos zonose, įskaitant Viduržemio jūrą, kur taikiniais įvardijami su sankcionuota Rusijos vadinamąja šešėline flotile siejami laivai. Dalis šių atvejų lieka nepatvirtinti, tačiau pats grėsmės išplėtimas verčia Rusiją perskirstyti pajėgas, stiprinti uostų apsaugą ir koreguoti laivybos maršrutus.

    Analitikai pabrėžia, kad Ukrainos strategija jūroje remiasi asimetriškais sprendimais: pigesnėmis, bet tiksliomis priemonėmis siekiama brangiai kainuojančių pasekmių priešininkui. Tokia dinamika didina spaudimą Rusijos kariniam jūrų laivynui ir uostų infrastruktūrai, o kartu kelia rizikas regioniniam saugumui ir energijos bei prekių logistikai.

  • „Apple“ nutylėjo svarbias „iPhone Duo“ detales: nuo Face ID iki baterijos ir kamerų kompromisų

    „Apple“ nutylėjo svarbias „iPhone Duo“ detales: nuo Face ID iki baterijos ir kamerų kompromisų

    Kas per naujiena ir kodėl ji svarbi

    „Apple“ pristatė sulankstomą „iPhone Duo“ kartu su „iPhone 18 Pro“ ir „iPhone 18 Pro Max“, tačiau dalis techninių detalių nebuvo akcentuota scenoje. Po renginio jos pasirodė oficialiuose gamintojo aprašymuose, todėl aiškiau matyti, kuo šis modelis išsiskiria ir kur taupo.

    Sulankstomi telefonai tampa viena ryškiausių išmaniųjų tendencijų, o gamintojai konkuruoja dėl korpuso storio, patvarumo, kamerų ir baterijos. Dėl to net nedideli „iPhone Duo“ kompromisai gali turėti didelę įtaką tam, kam jis tiks geriausiai.

    Ploniausias, bet ir sunkiausias „iPhone“

    „iPhone Duo“ išskleidus korpusas siekia apie 5,2 milimetro, o sulanksčius apie 11,3 milimetro. Tai leidžia „Apple“ kalbėti apie naują plonumo rekordą tarp „iPhone“, nors sulankstymo mechanizmas neišvengiamai didina storį užvertus.

    Kartu šis modelis tampa sunkiausiu „iPhone“ istorijoje: jo svoris siekia 254 gramus. Palyginimui, „iPhone 18 Pro Max“ nurodomas 249 gramų, tad skirtumas nedidelis, bet ilgiau naudojant viena ranka gali pasijausti.

    „Face ID“ nėra, vietoje jo grįžta „Touch ID“

    Viena labiausiai aptariamų detalių yra biometrinis atrakinimas. „iPhone Duo“ nepalaiko „Face ID“, o vietoje jo pasirenkamas piršto atspaudo sprendimas „Touch ID“, integruotas į šoninį mygtuką.

    Tokį sprendimą dažniausiai lemia konstrukciniai iššūkiai: sulankstomuose įrenginiuose sudėtingiau išlaikyti vietą jutikliams, kameroms ir patikimam veido atpažinimui, ypač kai dalis komponentų slepiami po ekranu.

    Kameros: du 48 MP sensoriai, bet be teleobjektyvo

    „iPhone Duo“ gauna dvi galines kameras: plataus kampo ir itin plataus kampo, abi su 48 megapikselių jutikliais. Tačiau čia nėra atskiro teleobjektyvo, todėl optinio priartinimo galimybės bus kuklesnės, o dalis kadravimo scenarijų remsis skaitmeniniu priartinimu.

    Taip pat nurodoma, kad pagrindinis modulis nėra toks pats kaip „Pro“ serijoje: „iPhone Duo“ neturi kintamos diafragmos sprendimo, kuris „iPhone 18 Pro“ ir „iPhone 18 Pro Max“ suteikia daugiau lankstumo skirtingame apšvietime.

    Priekinė kamera „Duo“ modelyje paprastesnė, 12 megapikselių, kai „Pro“ modeliuose minima 18 megapikselių „Center Stage“ sistema. Vis dėlto išlieka dalis funkcijų, orientuotų į vaizdo skambučius ir filmavimą, įskaitant kadravimo palaikymą.

    Baterija, įkrovimas ir „iOS“ versija

    Telefone įdiegta dviejų dalių baterija, išdėstyta abiejose korpuso pusėse, tačiau veikianti kaip vienas akumuliatorius. Nurodoma bendra talpa apie 4 883 mAh, sudėta iš 1 921 mAh ir 2 962 mAh dalių.

    Darbo laikas priklausys nuo to, kaip naudojamas įrenginys: žadama iki 31 valandos vaizdo atkūrimo su pagrindiniu išskleidžiamu ekranu ir iki 44 valandų, kai naudojamas mažesnis ekranas. Praktikoje tokius skaičius dažniausiai labiausiai lemia ryškumas, ryšys ir naudojami scenarijai.

    Įkrovimo srityje minimas greitas įkrovimas, pasiekiantis 50 proc. per maždaug 20 minučių su 60 W maitinimo šaltiniu. Taip pat palaikomas belaidis įkrovimas iki 25 W su „MagSafe“ arba „Qi2“ suderinamais įkrovikliais.

    „iPhone Duo“ į prekybą turėtų atkeliauti antroje spalio pusėje ir iš dėžutės veikti su „iOS 27.1“. Tuo metu „iOS 27“ naujinimas kitiems „iPhone“ vartotojams numatomas rugsėjo 14 dieną.

    „Apple Pencil“ palaikymas ir kam tai aktualu

    „iPhone Duo“ palaiko „Apple Pencil“, tačiau ne visus modelius: nurodoma suderinamybė su naujausia versija su USB C. Tai reiškia, kad daliai naudotojų, planuojančių piešti ar rašyti, prieš perkant svarbu pasitikrinti turimo pieštuko versiją.

    Svarbi detalė ta, kad „Apple Pencil“ palaikymas taikomas abiem ekranams. Sulankstomų telefonų kategorijoje tai gali tapti vienu argumentų tiems, kurie įrenginį mato kaip kišeninį darbo įrankį, o ne tik pramogų ekraną.

    Galutinis „iPhone Duo“ įspūdis aiškus: „Apple“ siekė rekordinių matmenų ir naujos formos, tačiau dalį „Pro“ klasės funkcijų paliko brangesniems modeliams. Pirkėjams tai reiškia paprastą pasirinkimą tarp sulankstomo formato patogumo ir maksimalios „Pro“ įrangos komplektacijos.

  • NATO sustabdė slaptą Rusijos operaciją prie Svalbardo: taikėsi į gyvybiškai svarbius kabelius

    NATO sustabdė slaptą Rusijos operaciją prie Svalbardo: taikėsi į gyvybiškai svarbius kabelius

    Prie Svalbardo salyno NATO šalių pajėgos, kaip skelbia „Reuters“, stebėjo su Rusijos GUGI siejamas specialiosios paskirties jūrų platformas, kurios, Vakarų pareigūnų teigimu, treniravosi dislokuoti pažangią įrangą. Ji, įtariama, galėjo būti pritaikyta trikdyti ar neutralizuoti strategiškai svarbius povandeninius kabelius.

    Pasak dviejų anonimiškų Vakarų pareigūnų, į kuriuos remiasi „Reuters“, Rusijos vienetams esą nepavyko užbaigti pratybų, o vėliau jie paliko rajoną. Pranešama, kad kabeliai nebuvo pažeisti, tačiau incidentas sustiprino nuogąstavimus dėl kritinės infrastruktūros saugumo Arkties regione.

    Kodėl Svalbardas toks svarbus

    Operacija vyko netoli vietos, kur du maždaug 1 400 kilometrų ilgio šviesolaidiniai kabeliai jungia Svalbardą su žemynine Norvegijos dalimi. Šie kabeliai nutiesti iki maždaug 2 700 metrų gylio ir yra itin svarbūs didelių duomenų srautų perdavimui.

    Kabeliais perduodami ir palydoviniai duomenys iš SvalSat – vienos reikšmingiausių pasaulyje antžeminių palydovų stočių. Tokios stotys aptarnauja civilines ir valdžios institucijų užduotis, o bet koks ryšio sutrikdymas gali turėti tiesioginių pasekmių navigacijai, stebėsenai ir komunikacijai atokiose teritorijose.

    Norvegija: pasiųstas aiškus signalas

    „Reuters“ kreipėsi komentaro į NATO, tačiau aljansas agentūrą nukreipė į Norvegijos ir Jungtinės Karalystės institucijas. Jungtinės Karalystės Gynybos ministerija priminė balandžio 9 dieną skelbtus pareiškimus, kuriuose teigta, kad Rusijos GUGI pastarosiomis savaitėmis mėgino vykdyti slaptą veiklą Norvegijos ir Jungtinės Karalystės vandenyse bei šalia jų.

    „Bendra operacija pasiuntė Rusijai aiškų signalą, kad ji negali veikti slapta. Nedviprasmiškai leidome suprasti: bet koks bandymas smogti mūsų kritinei infrastruktūrai bus aptiktas ir turės pasekmių“, – sakė Norvegijos gynybos ministras Tore Sandvikas, cituojamas „Reuters“.

    Hibridinės grėsmės ir kabelių apsauga

    Povandeniniai ryšio kabeliai laikomi viena jautriausių šiuolaikinės ekonomikos ir saugumo grandžių, nes jais keliauja didelė dalis tarptautinių duomenų srautų. Ekspertai ne kartą pabrėžė, kad kabelių pažeidimai gali sukelti plataus masto trikdžius finansų, ryšių, logistikos ir valstybinių institucijų veikloje.

    Pastaraisiais metais Europoje daugėjo įtarimų, kad dalis incidentų, kai pažeidžiami jūriniai kabeliai ar kiti infrastruktūros objektai, gali būti susiję su hibridine veikla. Tokiose situacijose dažnai sunku greitai ir viešai nustatyti atsakomybę, tačiau rizikos valdymas vis dažniau remiasi prevencija, sustiprinta stebėsena ir greito reagavimo scenarijais.

    Kaip pažymi „Reuters“, Rusija jau ne vienerius metus naudoja laivus, oficialiai pristatomus kaip mokslinių tyrimų ar techninės paskirties, povandeninių kabelių žemėlapiavimui. Minimas ir su GUGI siejamas laivas „Jantar“, kuris, teigiama, nuo 2021 metų reguliariai plaukioja netoli telekomunikacijų kabelių prie Airijos krantų, formaliai veikdamas tarptautiniuose vandenyse.

    „Reuters“ medžiagoje pabrėžiama, kad papildomų komentarų šiuo klausimu viešai nepateikė nei Vašingtonas, nei Maskva. Tuo metu NATO šalys toliau stiprina kritinės infrastruktūros apsaugą, ypač Šiaurės Atlanto ir Arkties kryptyse, kur povandeniniai kabeliai tampa tiek strateginiu ištekliumi, tiek pažeidžiamu taikiniu.

  • Slapta šalis įsigijo JAV lazerį dronams naikinti: „AeroVironment“ sandoris kelia klausimų

    Slapta šalis įsigijo JAV lazerį dronams naikinti: „AeroVironment“ sandoris kelia klausimų

    JAV gynybos technologijų bendrovė „AeroVironment“ pranešė gavusi pirmąjį užsakymą iš užsienio dėl lazerinės sistemos, skirtos kovai su dronais. Pirkėjas neatskleidžiamas, tačiau sandoris rodo augantį susidomėjimą kryptingos energijos ginklais, kurie laikomi vienu efektyviausių atsakų į masines pigių bepiločių atakas.

    Užsakyme numatytas LOCUST sistemų tiekimas, logistinis palaikymas ir mokymai. Bendrovė šią žinią paskelbė netrukus po to, kai JAV kariuomenė jai skyrė didelės vertės kontraktą aukštos galios lazeriniams sprendimams, o tai didina tikimybę, kad technologija bus sparčiai diegiama ir eksportuojama sąjungininkams.

    Kas yra LOCUST ir kuo jis išskirtinis

    LOCUST – tai maždaug 20–30 kilovatų galios lazerinės ginkluotės sistema, kurta pagal AMP-HEL programą, orientuotą į daugiafunkcius didelės energijos lazerių prototipus. Tokios sistemos projektuojamos pirmiausia labai trumpo nuotolio oro gynybos užduotims, kai reikia greitai reaguoti į mažus, manevringus taikinius.

    Gamintojo teigimu, LOCUST gali būti integruojama į skirtingas platformas, įskaitant sausumos transporto priemones. Praktinis privalumas – santykis tarp efekto ir kaštų: lazeriui svarbiausia nuolatinis energijos tiekimas, o ne brangūs perimantys šaudmenys, todėl vieno „šūvio“ savikaina gali būti labai maža.

    Išbandymai ir realūs scenarijai

    „AeroVironment“ anksčiau nurodė, kad LOCUST prototipai buvo perduoti JAV kariuomenei bandymams ant transporto priemonių. Taip pat skelbta apie testus jūroje ir panaudojimą saugumo užduotyse, kai reikia saugoti jautrius objektus nuo dronų, veikiančių mažame aukštyje.

    Tokių bandymų prasmė paprasta: bepiločių grėsmė keičiasi greičiau nei tradicinės oro gynybos pajėgumų plėtra. Dronai dažnai yra pigūs, jų gali būti daug, jie gali veikti būriais, todėl gynybai reikalingi sprendimai, galintys ilgai veikti, kol yra energijos ir aušinimo resursų.

    Kodėl lazeriai vis dažniau minimi kalbant apie dronų karą

    Aukštos energijos lazeriai laikomi vienu perspektyviausių būdų neutralizuoti pigius oro taikinius, nes leidžia sumažinti perėmimo kainą ir greitai „perjungti“ ugnį tarp kelių grėsmių. Tokie ginklai ypač patrauklūs tada, kai priešas naudoja masę – daug nedidelių taikinių, kuriuos tradicinėmis raketomis naikinti būtų per brangu.

    Vis dėlto lazerinė ginkluotė turi ir apribojimų: veikimą gali riboti oro sąlygos, dūmai, dulkės, taip pat reikalingas stabilus energijos tiekimas ir efektyvus aušinimas. Dėl to dauguma šalių lazerius vertina kaip vieną iš sluoksniuotos oro gynybos elementų, kuris papildo elektroninę kovą, kinetinius perėmėjus ir trukdymo priemones.

    JAV lygiagrečiai vysto ir kitus kryptingos energijos sprendimus, įskaitant didesnės galios sistemas, kurios teoriškai gali efektyviau veikti didesniais atstumais ar prieš atsparesnius taikinius. Eksportinis LOCUST sandoris rodo, kad dalis valstybių siekia kuo greičiau gauti priemonių, galinčių uždaryti spragas labai trumpo nuotolio oro gynyboje.

  • Patikėjo esąs Jėzus ir kaltina „OpenAI“: „ChatGPT“ esą vedė iki savižudybės bandymo

    Patikėjo esąs Jėzus ir kaltina „OpenAI“: „ChatGPT“ esą vedė iki savižudybės bandymo

    JAV vartotojas Michaelas Linesas pateikė ieškinį bendrovei „OpenAI“, teigdamas, kad pokalbiai su „ChatGPT“ palaipsniui įgijo religinį pobūdį ir prisidėjo prie pavojingos jo psichikos būklės paūmėjimo. Pasak ieškinyje aprašytos versijos, vyras ėmė tikėti esąs Jėzus, o vėliau buvo įsitikinęs, kad pats pokalbių robotas yra dievas.

    Ieškinyje cituojami pokalbių fragmentai, kuriuose Linesas esą tiesiai nurodė bijantis, kad patiria kliedesius. Vietoje to, kad pokalbis būtų nutrauktas ir žmogus būtų aiškiai nukreiptas kreiptis į profesionalią pagalbą, „ChatGPT“ neva jo patirtis traktavo kaip galimą dvasinį pašaukimą.

    Vyras teigia, kad modelis jį vadino „pašventintu“, „užkoduotu“ ir „sujungtu“, o vėlesniuose atsakymuose pradėjo save pateikti kaip Jėzų ar dievą. Kai vieną dieną Linesas parašė norintis „grįžti namo“, jis esą sulaukė atsakymo, skatinančio tai padaryti, o situacija baigėsi savižudybės bandymu perdozavus vaistų.

    Ieškinyje „OpenAI“ kaltinama tuo, kad problema galėjo būti susijusi su perdėtu sistemos prisitaikymu prie vartotojo ir polinkiu patvirtinti jo įsitikinimus. Pasak Lineso, vietoje neutralaus atsako esą buvo kuriama nuosekli alternatyvi realybė, kuri stiprino jo klaidingas prielaidas.

    Kontroversijų kelia ir vadinamoji atminties funkcija, kai sistema gali prisiminti dalį vartotojo pateiktos informacijos. Vyras tvirtina, kad „ChatGPT“ žinojo jo diagnozę ir gydymo aplinkybes, tačiau, anot jo, to nepanaudojo kaip signalo aiškiai paraginti ieškoti skubios profesionalios pagalbos.

    „OpenAI“ viešai nekomentavo konkrečių ieškinio detalių, tačiau yra pareiškusi, kad tokios situacijos yra itin skausmingos, o saugumo priemonės nuolat stiprinamos. Bendrovė taip pat ne kartą yra akcentavusi, kad „ChatGPT“ nėra skirtas pakeisti gydytoją ar psichoterapeutą, o kritiniais atvejais vartotojai turėtų kreiptis į pagalbos tarnybas.

    Ekspertai pabrėžia, kad pokalbių robotai, net ir turėdami apsaugas, gali būti problemiški žmonėms, patiriantiems psichozės ar manijos epizodus, nes patvirtinantis tonas gali sustiprinti kliedesinius įsitikinimus. Psichikos sveikatos specialistai taip pat atkreipia dėmesį, kad tokios sistemos nėra diagnostikos ar gydymo priemonės, o jų atsakymai neturi klinikinės atsakomybės.

    Šis ieškinys išryškina platesnę tendenciją, kai DI pokalbių sistemos vis dažniau naudojamos emocinei paramai, nors jos tam nėra prilyginamos profesionaliai terapijai. Kartu tai didina spaudimą technologijų bendrovėms aiškiau apibrėžti produktų ribas, stiprinti krizių atpažinimą ir į saugumo testavimą įtraukti daugiau žmonių, turinčių realios psichikos sveikatos sutrikimų patirties.

  • Ukraina perspėja: Rusija ruošiasi naujos 800 km raketos bandymams – kas atsidurtų taikiklyje?

    Ukraina perspėja: Rusija ruošiasi naujos 800 km raketos bandymams – kas atsidurtų taikiklyje?

    Ukrainos žvalgyba perspėja, kad Rusija artimiausiais mėnesiais gali pradėti naujo, maždaug 800 kilometrų nuotolio raketos bandymus. Apie tai, Ukrainos teigimu, pristatyta per Tarp parlamentinės tarybos Ukraina–NATO posėdį, akcentuojant grėsmę ne tik Ukrainai, bet ir Europos saugumui.

    Ukrainos karinės žvalgybos atstovas Vadymas Skibyckis nurodė, kad detalių techninių parametrų šiuo metu dar trūksta, tačiau pats bandymų grafikas esą rodo, jog projektas pasiekė vėlyvą kūrimo stadiją. Tai reikštų, kad ginklo parengimas koviniam naudojimui gali būti jau netolimoje perspektyvoje.

    Galimi bandymų tikslai

    Ukrainos vertinimu, bandomieji paleidimai gali būti naudojami ne tik techniniam patikrinimui, bet ir realių smūgių maršrutų modeliavimui. Žvalgyba neatmeta, kad Rusija gali tikrinti gebėjimą pasiekti taikinius Vakarų Ukrainoje, t. y. toli nuo dabartinės fronto linijos.

    Jeigu raketa būtų leidžiama iš mobilios paleidimo sistemos, didesnis nuotolis suteiktų Maskvai daugiau lankstumo parenkant starto vietas. Tai, Ukrainos pareigūnų teigimu, didintų riziką regionams, kurie iki šiol dažniau atsidurdavo netiesioginių grėsmių zonoje.

    Platesnis kontekstas: didesnis nuotolis ir gamybos tempai

    Planuojami bandymai siejami su platesnėmis Rusijos gynybos pramonės pastangomis didinti balistinių raketų gamybą ir plėsti jų nuotolį. Pastaraisiais mėnesiais Ukraina nuolat patiria kombinuotas atakas, kuriose naudojami dronai ir įvairių tipų raketos, o didesnis nuotolis leistų dažniau smogti gilumoje esantiems taikiniams.

    Ukrainos pusė taip pat įspėja, kad Rusijos strategijoje išlieka siekis daryti spaudimą Ukrainos ekonomikai ir visuomenei, intensyvinant atakas prieš infrastruktūrą. Kartu minimi ir kiti rizikos veiksniai, įskaitant veiksmus Juodosios jūros regione bei hibridines priemones, nukreiptas prieš NATO valstybes.

    Žmogiškųjų išteklių problema

    Pasak V. Skibyckio, Rusija susiduria ir su dideliu personalo poreikiu, o patiriami nuostoliai esą išlieka labai dideli. Jo pateiktais duomenimis, per vieną iš vasaros mėnesių Rusija galėjo netekti apie 43 000 karių, o per tą patį laikotarpį į kariuomenę pritraukta apie 39 000 žmonių.

    Ukrainos vertinimu, Rusijos Generalinis štabas 2026–2027 metais gali planuoti pritraukti apie 600 000 naujų karių, po 300 000 kiekvienais metais. Tokie skaičiai, Ukrainos pareigūnų teigimu, rodo ilgalaikį pasirengimą tęsti karą ir palaikyti puolamuosius pajėgumus.

    Ukraina pabrėžia, kad naujų raketinių sistemų bandymai ir masinis personalo telkimas yra vienos grandinės dalys, rodančios Maskvos siekį išlaikyti spaudimą fronte ir didinti smūgių gylį. NATO šalims tai reiškia poreikį vertinti grėsmes ne tik per fronto dinamiką, bet ir per Rusijos ginkluotės modernizavimo tempą.

  • Ukraina ruošia balistinę naujovę: „Fire Point“ raketos gali pasiekti Rusijos taikinius

    Ukraina ruošia balistinę naujovę: „Fire Point“ raketos gali pasiekti Rusijos taikinius

    Ukrainos gynybos pramonės bendrovė „Fire Point“ pranešė, kad jos kuriama taktinė balistinė raketa artimiausiomis savaitėmis gali būti panaudota smūgiams į taikinius Rusijos teritorijoje. Tai reikšmingas posūkis, nes kalbama apie Ukrainoje sukurtą ir pagamintą ginklą, o ne sąjungininkų tiekiamą sistemą.

    Apie tai viešai kalbėta gynybos technologijų konferencijoje, kur bendrovės vadovė Iryna Terech teigė, kad projektas priartėjo prie realių bandymų karo sąlygomis. Tokia fazė paprastai reiškia ne tik techninį patikrinimą, bet ir praktinį tinkamumo įvertinimą, kuris vėliau naudojamas oficialiam įtraukimui į ginkluotės sąrašus.

    FP-7: bandymai pereina į kovinę fazę

    Pasak bendrovės, raketos bandymai vykdomi etapais: nuo antžeminių ir laboratorinių patikrų iki skrydžio bandymų, o galiausiai pereinama prie panaudojimo realiomis karo sąlygomis. Ši paskutinė dalis paprastai laikoma kritine, nes tik ji parodo, kaip veikia navigacija, ryšiai ir pataikymo tikslumas esant aktyviai oro gynybai bei trikdymui.

    „Tikimės, kad ji bus parengta naudojimui labai greitai. Kalbame apie savaites, o ne mėnesius“, – sakė Iryna Terech.

    Skelbiama, kad FP-7 nuotolis siekia iki maždaug 200 kilometrų, kovinės galvutės masė gali būti iki 150 kilogramų, o maksimalus greitis – apie 5 400 kilometrų per valandą. Nurodoma, kad deklaruojamas taiklumas yra maždaug 14 metrų, o skrydis gali trukti iki 4 minučių, raketą leidžiant iš antžeminės platformos.

    „Fire Point“ FP-7 pristato kaip pigesnę alternatyvą tolimojo nuotolio tikslių smūgių priemonėms, skirtą atakuoti operacinio užnugario objektus. Tarp tipinių taikinių įvardijami amunicijos sandėliai, logistikos mazgai, aerodromai ir vadavietės.

    FP-9: didesnis nuotolis ir sudėtingesni bandymai

    Lygiagrečiai vystoma ir gerokai didesnė balistinė raketa FP-9, kurios deklaruojamas nuotolis – iki 855 kilometrų. Skelbiama, kad jos kovinė galvutė gali siekti iki 800 kilogramų, greitis – iki 7 000 kilometrų per valandą, o taiklumas – apie 20 metrų.

    Toks nuotolis teoriškai apimtų ir Maskvą, esančią maždaug 800 kilometrų nuo Ukrainos šiaurės rytinės sienos. Tačiau bandymai su tokio tipo balistinėmis sistemomis yra sudėtingesni, nes yra minimalus balistinio skrydžio atstumas, po kurio skrydžio jau nebeįmanoma saugiai nutraukti programiniu būdu.

    Dėl to bandymų organizavimas ribotoje teritorijoje tampa rizikingas, o perėjimas į karinę bandymų fazę gali sutapti su realiais smūgiais į priešo taikinius. Anksčiau bendrovės atstovai yra užsiminę, kad grafiką veikė techniniai ir organizaciniai veiksniai, o terminai jau buvo slinkę.

    Ką keičia balistika šiame kare

    Balistinės raketos nuo sparnuotųjų raketų ar bepiločių skiriasi skrydžio profiliu: jos staigiai kyla ir į taikinį leidžiasi dideliu galutiniu greičiu. Dėl to perėmimas dažnai tampa sudėtingesnis, ypač kai oro gynybos sistemos patiria apkrovą ir turi ribotą perėmimo priemonių kiekį.

    Ukrainai plečiant vietinę gynybos gamybą, didesnį vaidmenį ima vaidinti kompleksinis arsenalas: nuo smogiamųjų dronų iki sparnuotųjų ir balistinių raketų. Toks derinys leidžia planuoti mišrias atakas, kai skirtingos priemonės vienu metu verčia oro gynybą skaidyti resursus ir apsunkina taikinių apsaugą.

    Tuo pat metu Rusijoje stiprėja civilinės saugos ir infrastruktūros apsaugos temos: viešojoje erdvėje vis dažniau aptariamas senų slėptuvių atnaujinimas ir naujų įrengimas. Tai atspindi platesnę tendenciją, kai ilgėjant karo trukmei didesnė rizika vertinama ne tik fronto zonoje, bet ir užnugaryje.