Category: Transportas

  • Vokiškas tyrimas įspėja: prie interneto prijungtas automobilis gali tapti hakerių taikiniu

    Vokiškas tyrimas įspėja: prie interneto prijungtas automobilis gali tapti hakerių taikiniu

    Prie interneto prijungti automobiliai gali tapti patogia prieiga kibernetiniams nusikaltėliams – kuo daugiau ryšio kanalų turi transporto priemonė, tuo daugiau potencialių spragų atsiranda. Tokią riziką savo tyrime akcentuoja Vokietijos institutas CAM (Center of Automotive Management).

    Tyrime „Connected Car Innovation 2026“ šiuolaikiniai automobiliai apibūdinami kaip sistemos, kurios nuolat generuoja duomenis ir gali juos perduoti: nuo kamerų vaizdo iki jutiklių rodmenų ar buvimo vietos. Gamintojai taip pat gali nuotoliniu būdu atnaujinti programinę įrangą (OTA), pakeisdami tam tikrų funkcijų veikimą jau po automobilio pardavimo.

    CAM pabrėžia, kad kibernetinis saugumas šiandien nebeapsiriboja tik IT specialistų rūpesčiu. Kadangi vis daugiau automobilio funkcijų priklauso nuo programinės įrangos, klausimas tampa tiesiogiai susijęs ir su važiavimo saugumu, ir su tuo, kas nutinka automobilyje surenkamiems duomenims.

    Instituto vadovas Stefanas Bratzelis šiuolaikinį automobilį vadina „važiuojančiu duomenų centru“, kuris nuolat jungiasi prie serverių. Jo teigimu, be tinkamų apsaugų toks ryšys gali virsti „vartais“ įsilaužėliams, galintiems ne tik matyti duomenis, bet ir teoriškai daryti įtaką sistemoms, svarbioms automobilio veikimui.

    Kaip duomenys iš automobilio gali tapti saugumo klausimu

    CAM pateikia pavyzdį iš Norvegijos: per rugsėjį vykusias karines pratybas nuomoti automobiliai galėjo užfiksuoti karių judėjimą, taip pat kodus, suvedamus prie kareivinių vartų. Tarp šių automobilių buvo ir „Deepal“ modelių, priklausančių Kinijos koncernui „Changan“.

    Institutas aiškiai pažymi, kad nėra įrodymų, jog duomenys buvo perimami tyčia. Vis dėlto pats atvejis rodo, jog jutiklių, duomenų įvedimo automobilyje ir jų perdavimo derinys gali kelti riziką net ir tuomet, kai niekas neturi piktų ketinimų.

    Todėl, CAM vertinimu, būtina kelti praktinius klausimus: kiek duomenų susidaro automobilyje, kur jie apdorojami ir kas techniškai ar teisiškai gali gauti prieigą. Ypač jautri tai tampa tais atvejais, kai valstybių teisės aktai gali įpareigoti bendroves bendradarbiauti su valstybės institucijomis.

    CAM siūlymai: aiškios taisyklės ir patikrinimai

    Vokietijos institutas ragina nustatyti aiškias ir patikrinamas taisykles prie tinklo prijungtiems automobiliams. Tarp siūlomų priemonių minimas skaidrus duomenų srautas, duomenų saugojimas Europoje bei nepriklausomi programinės įrangos ir atnaujinimų patikrinimai.

    Tokios priemonės, anot CAM, svarbios ne tik dėl privatumo. Jos siejamos ir su realiu technologijų patikimumu – kuo daugiau automobilis remiasi programine įranga ir ryšiu su išorinėmis sistemomis, tuo svarbiau užtikrinti, kad atnaujinimai būtų saugūs, o pažeidžiamumai aptinkami ir šalinami laiku.

    Kokie reikalavimai jau galioja JAV ir ES

    Tekste primenama, kad 2025 metų sausį JAV Prekybos departamentas patvirtino taisykles, ribojančias tam tikrų ryšio technologijų importą ir prekybą automobiliuose, jei jos pakankamai stipriai susijusios su Kinija ar Rusija. Kaip pagrindas nurodytas nacionalinis saugumas, įskaitant priverstinio duomenų perdavimo ar nuotolinės prieigos prie transporto priemonių riziką.

    Pagal šias nuostatas nuo 2027 modelio metų turėtų būti draudžiama parduoti tam tikrus prie tinklo prijungtus automobilius, jei gamintojas yra kontroliuojamas Kinijos ar Rusijos arba jei naudojama šių šalių programinė įranga. Kitas etapas numatytas komponentams nuo 2030 metų, o kai kurioms nesusijusioms dalims taisyklės turėtų įsigalioti nuo 2029 metų sausio 1 dienos.

    Europos Sąjungoje kibernetinis saugumas jau įtrauktas į transporto priemonių homologacijos sistemą. Pagal JT reglamentus nauji automobilių tipai kibernetinio saugumo reikalavimus turi atitikti nuo 2022 metų liepos, o nuo 2024 metų liepos – visi nauji automobiliai, parduodami ES.

    Kalbama apie du reglamentus: R155, kuris reikalauja iš gamintojų turėti kibernetinio saugumo valdymo sistemą, ir R156, kuris apibrėžia programinės įrangos atnaujinimų valdymą. Tai nėra vienkartiniai testai – reikalavimai taikomi per visą automobilio eksploatavimo laiką: nuo atakų aptikimo ir reagavimo iki saugių atnaujinimų ir teisinio pagrindo nuotoliniams atnaujinimams.

  • Prieš šalčius vairuotojai pamiršta durų gumines tarpines: ryte automobilio gali nepavykti atidaryti

    Prieš šalčius vairuotojai pamiršta durų gumines tarpines: ryte automobilio gali nepavykti atidaryti

    Atėjus šalčiams nemaža dalis vairuotojų susiduria su banalia, bet itin erzinančia problema – prie kėbulo prišąlančiomis durų ir bagažinės gumomis. Jei tarpinės drėgnos, per naktį jos gali tiesiog „prilipti“ prie automobilio, o ryte duris atidaryti tampa sunku arba neįmanoma.

    Didžiausia bėda prasideda tada, kai durys atplėšiamos jėga. Staigus truktelėjimas gali pažeisti ar net įplėšti gumą, o vėliau tai virsta ne tik nepatogumais, bet ir realiomis sandarumo problemomis.

    Norint to išvengti, prieš prasidedant šalčiams verta skirti kelias minutes tarpinių būklei. Paprastas vizualus patikrinimas gali daug pasakyti: gera tarpinė paprastai būna sodriai juoda, o pradėjusi pilkėti dažnai signalizuoja, kad guma išsausėjusi ir jai reikia priežiūros.

    Apžiūrėti verta ne tik durų, bet ir bagažinės dangčio tarpines, o jei automobilis turi – ir stoglangio sandarinimą. Šios vietos dažnai pamirštamos, nors problemos pasireiškia lygiai taip pat.

    Kaip paruošti tarpines žiemai

    Pirmas žingsnis – kruopštus valymas. Dažniausiai pakanka drungno vandens ir mikropluošto šluostės, o prireikus – švelnaus muilo arba specialaus valiklio, skirto nešvarumams nuo gumos pašalinti.

    Svarbu nuvalyti ne tik pačias tarpines, bet ir kėbulo vietas, prie kurių jos priglunda. Ten kaupiasi purvas, druska ir nuosėdos, kurios skatina gumos dėvėjimąsi ir gali pabloginti sandarumą.

    Išvalius tarpines būtina jas gerai nusausinti nepaliekančia pūkelių šluoste. Tik tada rekomenduojama naudoti gumos priežiūros priemonę, padedančią išlaikyti elastingumą ir dažnai papildomai saugančią nuo prišalimo.

    Priemonę patogiausia tolygiai paskirstyti mikropluošto šluoste, kartu nuimant perteklių. Prieš uždarant duris verta palaukti kelias minutes, kad sluoksnis spėtų susigerti.

    Ko geriau nenaudoti ir kada ieškoti gedimo

    Vokietijos automobilių klubas ADAC nerekomenduoja naminių būdų, pavyzdžiui, tarpinių tepimo sviestu, tepalais ar kitomis buitinėmis priemonėmis. Taip pat pabrėžiama, kad WD-40 nėra skirtas gumos priežiūrai – geriau rinktis priemonę, sukurtą būtent guminiams paviršiams.

    Pažeistos ar sutrūkinėjusios tarpinės – ne vien durų atidarymo problema. Pro nesandarumus į saloną gali patekti vanduo, kauptis po kilimine danga ir izoliacijoje, o tuomet ilgainiui atsiranda nuolat rasojantys langai ir tvankus, drėgnas kvapas.

    Įspėjamieji ženklai – vanduo bagažinėje ar atsarginio rato nišoje, šlapi kilimėliai, drėgna danga po jais ar matomi nubėgimai ant durų apmušalų. Tokiu atveju vien gumos priežiūros priemonės nebeužteks – reikės ieškoti, kur praleidžia, dažniausiai tai patogiausia padaryti servise.

    Tvarkant tarpines verta prisiminti dar vieną vietą – po variklio dangčiu esančią zoną ties priekiniu stiklu. Ten susikaupiantys lapai gali užkimšti vandens nutekėjimus, vanduo ima kauptis ir kartais patenka į saloną per vėdinimo sistemą.

  • Kodėl automobilyje rasoja langai: dažnai kaltas ne pečiukas, o drėgmė po kojomis

    Kodėl automobilyje rasoja langai: dažnai kaltas ne pečiukas, o drėgmė po kojomis

    Rasojantys automobilio langai atsiranda tuomet, kai drėgnas salono oras susiduria su šaltu stiklu ir ant jo kondensuojasi smulkiais lašeliais. Rudenį ir žiemą drėgmės į vidų atnešame su batais, drabužiais, o ją didina ir keleivių kvėpavimas.

    Todėl lengvas langų aprasojimas įsėdus keliems žmonėms į šaltą automobilį nebūtinai reiškia gedimą. Tačiau tvarkinga ventiliacija ir šildymas tokią drėgmę turėtų gana greitai pašalinti.

    Norint greitai nuvalyti priekinį stiklą, oro srautą verta nukreipti tiesiai į jį ir įjungti didesnę ventiliatoriaus galią. Jei automobilyje yra kondicionierius, jį naudinga įjungti ir žiemą, nes jis sausina orą.

    Taip pat svarbu išjungti vidinę oro recirkuliaciją: be šviežio oro drėgmė salone tik auga. Kartais padeda ir trumpam (keliolikai sekundžių) praverti šoninį langą, kad į vidų patektų sausesnio lauko oro.

    Kaip greitai pagerinti matomumą

    Jei variklis dar šaltas ir pūtimas nespėja sušildyti oro, stiklą galima trumpam nuvalyti mikropluošto šluoste. Geriausia tai daryti vienu tvirtu judesiu, nes „trinant“ rasą per visą stiklą dažnai lieka dryžių.

    Verta prisiminti, kad vien oro srautas iš grotelių dar nereiškia, jog sistema efektyviai sausina. Jei langai ima rasoti vis dažniau ar valosi lėčiau nei anksčiau, priežastis gali būti ne temperatūroje, o prastesniame oro pralaidume.

    Dažna bėda – užsikimšęs salono filtras, ribojantis oro patekimą net esant didžiausioms ventiliatoriaus apsukoms. Jei filtras sudrėkęs, situacija dar prastėja, o salone gali atsirasti pelėsio ar užsistovėjusio kvapo.

    Kur ieškoti tikrosios drėgmės priežasties

    Jei langai smarkiai rasoja kasdien, net kai automobilyje važiuoja tik vairuotojas, tikėtina, kad salone yra užsilikusios drėgmės. Ieškoti jos patariama pradėti nuo to, kas po kojomis.

    Šlapias kilimas, kilimėliai ir po grindimis esantis garsą slopinantis sluoksnis gali sukaupti stebėtinai daug vandens ir ilgai jį garinti į saloną. Svarbu neapsiriboti vien pažiūrėjimu po guminiu kilimėliu: viršus gali būti sausas, o medžiaga po juo – permirkusi.

    Drėgmės verta paieškoti ir bagažinėje, ypač atsarginio rato nišoje. Vanduo į vidų gali patekti per pažeistas durų, langų, bagažinės dangčio ar stoglangio tarpines, taip pat per nesandarumus po ankstesnių remonto darbų.

    Kita dažna priežastis – užsikimšę vandens nutekėjimo kanalai. Pavyzdžiui, lapams užkimšus kanalėlius, vanduo gali kauptis po priekiniu stiklu ir per ventiliacijos sistemą patekti į saloną.

    Kada reikia meistro, o ne šluostės

    Drėgną dangą būtina išdžiovinti: tam tinka kelios valandos sausą dieną palikus automobilį pravertomis durimis arba laikant jį šildomame garaže. Kasdienybėje padeda guminiai kilimėliai ir drėgmės sugėrikliai su silikageliu.

    Atsargiai reikėtų naudoti buitinius drėgmės sugėriklius plastikiniuose indeliuose: juose besikaupiantis skystis yra ėsdinantis, o išsiliejęs gali pažeisti apmušalus ir metalines detales.

    Yra ir gedimų, kurių vien ventiliacija neišspręs. Per šildytuvo radiatorių teka aušinimo skystis, o jei pats mazgas ar jo jungtys nesandarūs, skystis gali patekti į saloną ir sukelti staigų, labai intensyvų langų rasojimą.

    Tokiu atveju dažnai juntamas aušinimo skysčio kvapas, drėksta danga, mažėja skysčio lygis bakelyje, o ant vidinės stiklo pusės gali atsirasti riebus apnašas. Tuomet problemą turi spręsti mechanikas.

    Galiausiai rasojimą sustiprina ir nešvarumai ant stiklo: cigarečių dūmai bei riebios apnašos lemia, kad drėgmė nusėda greičiau ir netolygiai. Švariai nuvalytas stiklas paprastai rasoja lėčiau, o prireikus galima naudoti ir nuo rasojimo saugančias priemones.

  • Sūnus į mokyklą važiavo elektriniu paspirtuku – mama gavo 2 100 zl. baudą

    Sūnus į mokyklą važiavo elektriniu paspirtuku – mama gavo 2 100 zl. baudą

    Lenkijoje 14-metis į mokyklą važiavo elektriniu paspirtuku, tačiau kelionė baigėsi policijos patikrinimu ir solidžia bauda jo mamai – iš viso 2 100 zlotų.

    Incidentas įvyko spalio 30 dieną Šventochlovicuose, kur kelių policijos pareigūnai sustabdė paauglį, važiavusį be šalmo. Patikrinimo metu paaiškėjo, kad jis neturi ir dviračio pažymėjimo ar kitų dokumentų, suteikiančių teisę legaliai važiuoti elektriniu paspirtuku.

    Kadangi vairuotojas buvo nepilnametis, į įvykio vietą iškviesta jo mama. Pareigūnai nustatė, kad moteris žinojo apie sūnaus neturimas teises, tačiau vis tiek leido jam vienam važinėti paspirtuku.

    55 metų moteris aiškino, kad taip sūnus kasdien vyksta į mokyklą. Vis dėlto tokia praktika pareigūnams tapo pagrindu taikyti administracines nuobaudas.

    Dvi baudos – už šalmą ir už teises

    Policija motinai skyrė dvi baudas. Pirmoji – 100 zlotų – už tai, kad ji leido vaikui važiuoti be privalomo apsauginio šalmo.

    Antroji bauda buvo gerokai didesnė – 2 000 zlotų. Ji skirta už tai, kad moteris leido transporto priemonę vairuoti asmeniui, neturinčiam reikiamų įgaliojimų.

    Iš viso moteriai teko sumokėti 2 100 zlotų.

    Kokie reikalavimai galioja nepilnamečiams?

    Tekste pabrėžiama, kad taisyklės apibrėžia tiek minimalų elektrinio paspirtuko naudotojo amžių, tiek dokumentus, kurių gali prireikti. Nuo 2026 metų kovo 3 dienos viešaisiais keliais savarankiškai važiuoti gali asmenys, kuriems yra suėję 13 metų.

    Tačiau vien amžiaus nepakanka: 13–17 metų paaugliai turi turėti dviračio pažymėjimą arba vienos iš kategorijų vairuotojo pažymėjimą: AM, A1, B1 arba T. Be tokių dokumentų elektriniu paspirtuku galima važiuoti tik sulaukus 18 metų.

    Vaikai iki 13 metų elektriniais paspirtukais gali važinėti tik gyvenamojoje zonoje ir tik su suaugusiojo priežiūra.

    Šalmas taps privalomas iki 16 metų

    Nuo 2026 metų birželio 3 dienos asmenys, kuriems nėra suėję 16 metų, važiuodami elektriniu paspirtuku turės dėvėti šalmą. Nurodoma, kad ši prievolė taikoma ir važiuojant dviračiu bei asmeninio transporto priemonėmis.

    Vyresniems paspirtukų naudotojams šalmas išlieka rekomenduojamas, bet ne privalomas. Vis dėlto policija akcentuoja, kad šalmas pirmiausia reikalingas saugumui, o ne vien tam, kad būtų laikomasi taisyklių.

    Taip pat pažymima, kad eismo įvykiuose dalyvaujantys elektrinių paspirtukų vairuotojai yra ypač pažeidžiami, o viena dažniausių ir pavojingiausių traumų – galvos sužalojimai.

  • WD-40 automobilyje ne viskam tinka: mechanikai įspėja, kur jo nenaudoti

    WD-40 automobilyje ne viskam tinka: mechanikai įspėja, kur jo nenaudoti

    WD-40 daugelis vairuotojų laiko universaliu sprendimu beveik bet kokiai automobilio bėdai, tačiau toks įprotis gali baigtis problemomis. Mechanikai primena, kad šis preparatas kai kuriais atvejais veikia tik trumpai, o netinkamai panaudotas gali net pakenkti.

    Preparato istorija siekia XX amžiaus penktąjį dešimtmetį: 1953 metais Normas Larsenas įkūrė „Rocket Chemical Company“, o formulė esą buvo sukurta tik po 40 bandymo – iš čia ir pavadinimas. WD yra angliško termino, reiškiančio vandens išstūmimą, trumpinys, o sudėtis iki šiol išlieka komercine paslaptimi.

    Gamintojas WD-40 apibūdina kaip universalų lubrikantų mišinį, kuris gali padėti prižiūrėti, pavyzdžiui, durų vyrius ar variklio dangčio spyną. Vis dėlto dalis mechanikų atkreipia dėmesį, kad efektas gali būti laikinas, nes priemonė greitai išgaruoja.

    Be to, pabrėžiama, kad WD-40 gali nuplauti ir išsausinti gamyklinį tepalą, todėl ilgalaikiam sutepimui patariama rinktis specialų tepalą, skirtą konkrečiam mazgui. Kitaip tariant, tai nėra tiesioginis pilnavertis tepalo pakaitalas visoms situacijoms.

    Kur WD-40 geriau nenaudoti

    Mechanikai įspėja, kad WD-40 nėra tinkamas valytuvų šluotelėms. Taip pat jis nepadės, jei cypia pavaros diržas – tokiais atvejais dažnai reikia spręsti tikrąją priežastį, o ne bandyti ją „užmaskuoti“ trumpalaike priemone.

    Vienas pavojingiausių mitų – bandymas WD-40 naudoti kaip variklio alyvos pakaitalą. Nors skamba absurdiškai, tokių atvejų pasitaikė, o pasekmės gali būti rimtos: tai gali baigtis variklio pažeidimais.

    Dar viena sritis, kur eksperimentuoti nereikėtų, – stabdžių sistema. WD-40 yra per slidus, todėl jo naudojimas ant stabdžių komponentų, net jei stabdžiai cypia, nėra tinkamas sprendimas.

    Be to, pats cypimas dažnai reiškia paprastą dalyką: gali būti, kad atėjo laikas keisti stabdžių kaladėles ar diskus. Tokiu atveju purškalas problemos neišspręs – tik atitolins būtinybę remontuoti.

    Ką rodo bandymai su grandinėmis

    Kalbant apie motociklų grandines su sandarinimo gumomis (oringais), dalis vairuotojų baiminasi, kad WD-40 jas išsausins ir sugadins. JAV žurnalas „Motorcyclist“ atliko bandymą ir šių baimių nepatvirtino.

    Dviračių grandinėms gamintojas nurodo, kad priemonė gali būti naudojama dviračio priežiūrai, tačiau prieš važiuojant būtina pašalinti perteklių. Įdomu tai, kad gamintojas niekur tiesiogiai neteigia, jog WD-40 skirtas grandinei tepti – šiam tikslui siūlomas atskiras produktas.

    Praktinė išvada vairuotojams paprasta: WD-40 gali praversti kaip pagalbinė priemonė, tačiau automobilio priežiūroje geriau vadovautis taisykle „tinkama priemonė tinkamai vietai“. Ypač kai kalbama apie saugumui svarbias sistemas, tokias kaip stabdžiai ar variklio tepimas.

  • GITD įspėja vairuotojus: sukčiai siunčia SMS apie tariamas baudas – nuorodos nespauskite

    GITD įspėja vairuotojus: sukčiai siunčia SMS apie tariamas baudas – nuorodos nespauskite

    Lenkijoje vairuotojai pradėjo gauti apgaulingas SMS žinutes apie tariamai skirtas baudas už greičio viršijimą. Pranešimuose teigiama, kad pažeidimą esą užfiksavo CANARD sistema, o norint išvengti papildomų išlaidų raginama skubiai sumokėti nedidelę sumą per pridėtą nuorodą.

    Tai – sukčiavimas. Lenkijos Kelių transporto inspekcija (GITD) pabrėžia, kad pažeidimų administravimo klausimais ji niekada nesiunčia SMS žinučių.

    Dalis melagingų pranešimų „konkretinami“ nurodant tariamą atkarpinį greičio matavimą rekonstruojamame A2 greitkelio ruože tarp Varšuvos ir Lodzės. Taip siekiama sukurti įtikinamą istoriją ir paskatinti žmogų reaguoti neįsigilinus.

    Tačiau GITD pažymi, kad įspėjimo paskelbimo metu atkarpinio greičio matavimo sistema šiame ruože dar nebuvo įjungta, todėl tokie teiginiai žinutėse iš esmės negali būti tikri.

    Kaip iš tiesų vyksta baudų administravimas

    Inspekcija atkreipia dėmesį, kad nusikaltėliai naudoja ne vien SMS – transporto priemonių savininkus gali pasiekti ir netikri el. laiškai ar laiškai paštu, imituojantys oficialią korespondenciją.

    Su pažeidimais, kuriuos užfiksuoja GITD naudojami įrenginiai, susijusi korespondencija vykdoma laiškais per Lenkijos paštą arba per eBOK CANARD portalą.

    GITD pabrėžia ir svarbų niuansą: pirmasis laiškas, siunčiamas transporto priemonės savininkui ar valdytojui, nėra bauda ir jame neprašoma atlikti apmokėjimo. Pirmiausia pateikiama informacija apie užfiksuotą pažeidimą ir formos, skirtos nurodyti, kas vairavo automobilį.

    Bauda išrašoma tik tuomet, kai asmuo sutinka ją priimti. Tokiame dokumente pateikiamas individualus banko sąskaitos numeris, o apmokėjimą galima atlikti banke, pašte arba per elektroninę bankininkystę.

    Ką daryti gavus įtartiną žinutę

    GITD pabrėžia, kad ji nesiunčia nuorodų nei baudos apmokėjimui, nei bylos eigos tikrinimui. Todėl gavus žinutę su raginimu spausti nuorodą ir „greitai sumokėti“, ją reikėtų vertinti kaip sukčių bandymą.

    Svarbiausia – nespausti pranešime esančios nuorodos, nevesti banko prisijungimo duomenų ir neįrašyti mokėjimo kortelės informacijos. Įtartiną SMS Lenkijoje galima nemokamai persiųsti numeriu 8080, kurį administruoja CERT Polska.

    Tam paprastai pakanka telefone pasirinkti funkciją „Persiųsti“ arba „Perduoti“. Jei tokios galimybės nėra, galima nukopijuoti žinutės tekstą ir išsiųsti tuo pačiu numeriu – paslauga veikia visą parą.

    Jei duomenys jau buvo perduoti, prarasti pinigai arba perimta prieiga prie elektroninės bankininkystės, rekomenduojama kuo greičiau susisiekti su banku, pranešti policijai ir informuoti CERT Polska apie incidentą.

  • Po atostogų Kroatijoje – nemaloni staigmena: už įvažiavimą į Dubrovniką baudos iki 1 500 eurų

    Po atostogų Kroatijoje – nemaloni staigmena: už įvažiavimą į Dubrovniką baudos iki 1 500 eurų

    Po atostogų Kroatijoje dalį vairuotojų pasiekia laiškai su reikalavimu susimokėti solidžią baudą – už neteisėtą įvažiavimą į Dubrovniko ribojamo eismo zoną ji gali siekti apie 1 500 eurų.

    Kaip nurodoma pateiktoje informacijoje, 2025 metų birželį Dubrovniko valdžia įvedė specialią zoną, skirtą istorinei miesto daliai apsaugoti, ribojant automobilių srautą į centrą. Draudimas galioja nuo kovo iki lapkričio ir apima ir senamiesčio prieigas.

    Zonos ribos pažymėtos kelio ženklais, šviesoforais bei LED lentelėmis. Įvažiavimus stebi kameros, kurios nuskaito automobilių numerius – remiantis šiais duomenimis ir skiriamos baudos.

    Neteisėtas įvažiavimas lengvajam automobiliui, registruotam privačiam asmeniui, gali kainuoti 260 eurų. Tačiau jei automobilis registruotas juridiniam asmeniui, bauda išauga iki 1 320 eurų – būtent čia vairuotojų laukia didžiausia rizika.

    Brangiausia – įvažiuoti įmonei priklausančiu automobiliu

    Laiškai su raginimu sumokėti baudą jau pasiekia vairuotojus, kurie Kroatijoje lankėsi per praėjusias atostogas. Ypač skausminga situacija tiems, kurie į zoną įvažiavo automobiliu, priklausančiu įmonei.

    Prie 1 320 eurų baudos prisideda ir bylinėjimosi ar administracinės procedūros išlaidos – todėl galutinė reikalaujama suma gali būti kiek didesnė nei 1 500 eurų.

    Tokios sankcijos gali paliesti ne tik vairuojančius tarnybinius automobilius. Į rizikos grupę patenka ir nuomoti automobiliai, nes jie paprastai taip pat registruoti įmonių vardu.

    Per 8 dienas sumokėjus – bauda mažėja

    Pagal Kroatijos taisykles, jei bauda apmokama per aštuonias dienas nuo jos įteikimo, suma gali būti sumažinta iki dviejų trečdalių. Svarbu, kad terminas skaičiuojamas nuo laiško gavimo dienos, o ne nuo paties įvažiavimo į zoną.

  • Lenkijoje svarstoma „apsauginė zona“ prie perėjų: aiškesni draudimai vairuotojams

    Lenkijoje svarstoma „apsauginė zona“ prie perėjų: aiškesni draudimai vairuotojams

    Lenkijoje svarstoma keisti taisykles prie pėsčiųjų perėjų – siūloma aiškiai apibrėžti, nuo kada vairuotojui pradeda galioti griežtesni ribojimai. Diskusijos centre atsidūrė idėja įvesti vadinamąją apsauginę zoną prieš perėją.

    Kaip rašo lenkų portalas „Auto Świat“, šį klausimą spalio 29 dieną aptarė prie Lenkijos prezidento kanceliarijos veikiantis Kelių eismo saugumo klausimų ekspertų kolektyvas. Tai patariamasis organas, teikiantis rekomendacijas dėl planuojamų teisės aktų pakeitimų.

    Per posėdį daug dėmesio skirta ir griežtesnei atsakomybei už žūtimis pasibaigusias avarijas, kai taisyklės pažeidžiamos itin šiurkščiai. Tokiai situacijai Lenkijoje siūloma numatyti naują nusikaltimo rūšį – vadinamąjį „kelio nužudymą“.

    Vis dėlto atskirai iškelta problema, kuri aktuali kasdieniams eismo dalyviams: dabartiniuose teisės aktuose vartojami terminai, pavyzdžiui, „artėjant prie perėjos“ ar draudimas lenkti „tiesiai prieš perėją“, nėra aiškiai apibrėžti. Dėl to vairuotojams dažnai neaišku, kur tiksliai prasideda draudimai, o po nelaimių ginčus tenka spręsti teismuose.

    Kas būtų „apsauginė zona“ prie perėjos

    Ekspertų siūlymas – nustatyti konkretų kelio ruožą prieš pėsčiųjų perėją, kuriame galiotų aiškios, vienodai visiems suprantamos taisyklės. Tokia „apsauginė zona“ būtų apibrėžta pagal atstumą, reikalingą automobiliui saugiai sustoti.

    Idėjos autoriai argumentuoja, kad zonos ilgis turėtų priklausyti nuo automobilio stabdymo kelio – kad vairuotojas spėtų sustoti iki perėjos be staigaus, avarinio stabdymo. Tai leistų tiksliau nusakyti, kur prasideda „jautriausia“ vieta prieš perėją.

    Taip pat aptarta, kaip tokį ruožą būtų galima žymėti. Vienas iš minimų variantų – zigzaginės linijos, panašios į naudojamas Jungtinėje Karalystėje, kurios vizualiai pabrėžia, kad artėjama prie perėjos ir čia taikomi papildomi ribojimai.

    Kol kas – tik siūlymai prezidentui

    Šiuo etapu aptartos idėjos dar nereiškia, kad taisyklės pasikeis artimiausiu metu. Ekspertų kolektyvas turi parengti rekomendacijas Lenkijos prezidentui Karoliui Nawrockiui, įvertindamas ir parlamente svarstomus projektus.

    Nurodoma, kad dalis pasiūlymų – ypač susijusių su pėsčiųjų saugumu perėjose – gali tapti pagrindu atskirai prezidento teisėkūros iniciatyvai, jei bus nuspręsta, kad šių sričių nepakankamai apima jau svarstomi teisės aktų pakeitimai.

  • Lenkijoje automobilį žada registruoti telefonu: numerius ir dokumentus atvežtų kurjeris

    Lenkijoje automobilį žada registruoti telefonu: numerius ir dokumentus atvežtų kurjeris

    Lenkijoje automobilio registracija ateityje turėtų persikelti į telefoną: savininkas pateiktų prašymą programėlėje, o numerio ženklus ir registracijos liudijimą į namus atvežtų kurjeris. Taip vairuotojams nebereikėtų vykti į komunikacijos skyrių ir laukti eilėse.

    Apie tokį planą spalio 29 dieną Varšuvoje konferencijoje „Cyfrowy Samorząd“ pranešė šalies vicepremjeras ir skaitmeninimo ministras Krzysztofas Gawkowskis. Pasak jo, 2027 metais lenkai turėtų galėti visą procedūrą atlikti elektroniniu būdu.

    Ministro teigimu, artimiausiu metu vyriausybė turėtų priimti teisės aktų projektą, kuris leistų startuoti naujai paslaugai. Akcentuojama ne tik elektroninė paraiška, bet ir dokumentų pristatymas tiesiai transporto priemonės savininkui.

    Vairuotojams tai reikštų reikšmingą pokytį: šiandien net ir surinkus visus reikalingus dokumentus dalį formalumų vis tiek tenka tvarkyti institucijose. Skaitmeninimas turėtų panaikinti privalomus vizitus, susijusius su pačia registracija.

    Pirmasis etapas – nuo 2027 metų sausio

    Skelbiama, kad pirmasis skaitmeninės registracijos etapas Lenkijoje turėtų prasidėti 2027 metų sausio 18 dieną. Tą dieną įsigaliotų nuostatos, leidžiančios pateikti elektroninius prašymus registruoti transporto priemones.

    Vairuotojai galėtų naudotis internetu arba programėle „mObywatel“. Tuo metu automobilių pardavėjams ir lizingo bendrovėms būtų numatyta galimybė perduoti duomenis tiesiai į CEPiK per API sąsają.

    Vis dėlto pabrėžiama, kad tai nereiškia, jog nuo 2027 metų sausio 18-osios kiekvienas vairuotojas galės sutvarkyti absoliučiai visus registracijos formalumus neišeidamas iš namų. Taip pat lieka klausimų, kada tiksliai startuotų pilnai veikiantis modelis ir ar nuo pradžių jis apimtų visus registracijos atvejus.

    Ministro deklaracijoje šis sprendimas pristatomas kaip vienas pirmųjų tokio tipo Europoje, o lūkestis aiškus – kad eilės komunikacijos skyriuose ilgainiui taptų praeitimi.

  • Populiarūs kiniški „Android“ automagnetolų modeliai gali rinkti duomenis apie vairuotojus

    Populiarūs kiniški „Android“ automagnetolų modeliai gali rinkti duomenis apie vairuotojus

    Tūkstančiai vairuotojų renkasi nebrangias „Android“ automagnetolas iš interneto parduotuvių, tačiau dalis tokių įrenginių gali turėti programinę įrangą, kuri renka duomenis ir leidžia nuotoliniu būdu diegti papildomas programas. Tokias rizikas atskleidė vieno vairuotojo patirtis, kai jis nusprendė išnarstyti įsigyto įrenginio sistemą.

    2016 metų „Honda Civic“ savininkas „Amazon“ nusipirko pigų „Android“ radijo imtuvą ir apie keistenybes po įdiegimo papasakojo „Reddit“ forume. Vietoj žadėto „švaraus“ produkto jis pamatė reklamas meniu, daugybę gamykliškai įdiegtų programėlių, o balso asistentas prašė mokėti už dalies funkcijų „aktyvavimą“.

    Vairuotojas nusprendė sistemą „apsivalyti“ panašiai, kaip tai daroma su „Android“ televizoriais, o programinei įrangai analizuoti pasitelkė DI įrankį „Claude Code“. Analizė parodė, kad įrenginio parametrai nesutampa su skelbtais: vietoj žadėto aštuonių branduolių procesoriaus buvo keturių branduolių, o vietoj „Android 15“ veikė „Android 9“.

    Dar viena svarbi detalė – paskutinis saugumo atnaujinimas šiame „Android 9“ variante buvo iš 2021 metų spalio. Tai reiškia, kad sistema kelerius metus galėjo negauti pataisų, kurios užkamšo saugumo spragas, o automobilio įrenginyje tai ypač jautru, nes jis turi ryšį su telefonu, internetu ir automobilio funkcijomis.

    Kas rasta įrenginio viduje

    Analizuodamas programinę įrangą savininkas aptiko komponentų, kurie kelia klausimų dėl privatumo. Pavyzdžiui, balso asistento funkcija nuolat laukė „pažadinimo“ komandos, o joje paslėptas interneto puslapių atvaizdavimo modulis, kaip teigiama, naudojo apie 30 proc. procesoriaus galios net tada, kai juo nebuvo naudojamasi.

    Sistemoje taip pat buvo paslaugų, susijusių su Kinijos technologijų bendrove „Baidu“, programėlė žurnalams rinkti gamintojui bei gamykliškai įdiegta skambučių įrašymo paslauga. Pastaroji detalė ypač jautri, nes per tokį įrenginį vairuotojai dažnai kalba telefonu per „Bluetooth“.

    Be to, atnaujinimų programa, paremta „Alibaba“ debesijos sprendimu, teoriškai galėjo bet kada įkelti naują programinę įrangą. Įrenginyje rasta ir daugiau, su automagnetolos paskirtimi menkai susijusių programų: nuo testinių gamyklinių aplikacijų iki internetinio radijo, orų prognozės ar net „Adobe Acrobat“ PDF failams skaityti.

    Automatiniai scenarijai ir „užpakalinės durys“

    Daugiausia nerimo, pasak vairuotojo aprašymo, sukėlė scenarijai, kurie įsijungdavo startuojant sistemai. Vienas jų galėjo iš naujo įdiegti kiniškas muzikos programėles ir alternatyvią programėlių parduotuvę, jei jos būdavo pašalinamos, taip pat nustatyti „Baidu“ klaviatūrą kaip numatytąją.

    Kitas scenarijus kiekvieno paleidimo metu tikrino paslėptą aplanką ir, nieko neklausdamas, įdiegdavo bet kokią jame rastą programą, po to pašalindamas diegimo failą. Aplankas buvo tuščias, o pats mechanizmas neįrodo, kad kas nors juo realiai naudojosi, tačiau tokia funkcija automobilyje esančiame įrenginyje kelia pagrįstų klausimų.

    Vairuotojas taip pat nurodė aptikęs gamintojo paliktą spragą, suteikiančią pilną prieigą prie sistemos. Tokie sprendimai kartais paliekami testavimui ar aptarnavimui, tačiau vartotojui jie reiškia papildomą riziką, jei prietaisas ar jo atnaujinimų grandinė būtų pažeidžiama.

    Ką pakeitė „apsivalymas“ ir ką tai rodo rinkai

    Savininkas pradėjo nuo visos sistemos atsarginės kopijos, iš pradžių tik išjungė įtartinas programėles, o vėliau pašalino 18 jų. Jis užblokavo atnaujinimų programą, įjungė reklamų ir sekimo elementų blokavimą, o naujas programėles diegė tik iš oficialių šaltinių.

    Po pakeitimų, kaip rašoma, laisvos RAM padaugėjo nuo 2,1 iki 2,59 GB, o aktyvių paketų skaičius sumažėjo nuo 123 iki 108. Per dviejų minučių stebėjimą įrenginys jungėsi tik prie „Google“, reklamų blokavimo serverio, namų maršrutizatoriaus ir savininko nešiojamojo kompiuterio.

    Kasdienės funkcijos, anot jo, veikė be trikdžių: „Android Auto“, „Apple CarPlay“, radijas, „Bluetooth“, galinio vaizdo kamera ir vairo mygtukai. Tai rodo, kad dalis gamykliškai įdiegtų programų nėra būtinos įrenginio darbui, nors vartotojas apie jų buvimą skelbimuose dažniausiai iš anksto nesužino.

    Tekste taip pat atkreipiamas dėmesys, kad tokios automagnetolos neretai parduodamos su daugybe skirtingų, dažnai išgalvotų prekių ženklų pavadinimų. Dėl to gali būti, kad net patys pardavėjai ne visada tiksliai žino, kas konkrečiai įdiegta į jų siūlomus įrenginius.