CP v2

Category: Transportas

  • Sveria virš 3,5 tonos, bet ar tikrai turi vilktis 80 km/h? Teisininkas paaiškino

    Sveria virš 3,5 tonos, bet ar tikrai turi vilktis 80 km/h? Teisininkas paaiškino

    Gana dalis vairuotojų įsitikinę, kad sunkesnis elektromobilis automatiškai privalo laikytis mažesnio greičio limito ir užmiestyje negali važiuoti greičiau nei 80 km/h. Tačiau vien tik leistinos maksimalios masės riba dar nereiškia, kad automobilis prilyginamas sunkvežimiui.

    Lenkijoje nuo 2021 metais įsigaliojo taisyklė, leidžianti turintiems B kategorijos vairuotojo pažymėjimą (ne trumpiau nei dvejus metus) vairuoti alternatyviais degalais varomas transporto priemones, kurių leistina maksimalioji masė viršija 3,5 tonos, bet ne didesnė nei 4 250 kilogramų. Svarbi sąlyga, kad masė viršyta dėl alternatyvios pavaros, o tai pažymėta registracijos dokumentuose.

    Kas iš tiesų nustato greitį

    Ši nuostata atsako į klausimą, kas gali vairuoti tokį automobilį, bet neįveda atskiro greičio limito. Greičio ribojimai nustatomi kelių eismo taisyklėse ir įstatyme, o praktikoje dar ir kelio ženkluose, kurie konkrečiose atkarpose gali numatyti mažesnį greitį.

    Čia ir kyla painiava: taisyklėse minimas 3,5 tonos kriterijus dažnai siejamas su sunkiasvore transporto priemone apskritai. Vis dėlto teisininkai atkreipia dėmesį, kad formuluotėse šis kriterijus siejamas su konkrečia transporto priemonių rūšimi, o ne automatiškai taikomas visam sąrašui.

    Lemia ne masė, o klasė

    Teisininko aiškinimu, 3,5 tonos riba greičio kontekste siejama su sunkvežimiais, o ne su lengvaisiais automobiliais. Kitaip tariant, lengvasis automobilis netampa sunkvežimiu vien dėl to, kad jo leistina maksimalioji masė viršija 3,5 tonos.

    Teisinėje logikoje svarbu, kaip transporto priemonė yra klasifikuojama dokumentuose ir pagal jos paskirtį. Jei tai yra lengvasis automobilis, jam taikomi lengviesiems automobiliams numatyti greičio limitai, nebent konkrečioje vietoje greitį riboja ženklai ar laikinos eismo organizavimo priemonės.

    Kada 80 km/h tampa realybe

    Kita situacija būtų su krovininiu automobiliu, pavyzdžiui, elektriniu furgonu ar sunkesne pristatymo transporto priemone, kurios leistina maksimalioji masė viršija 3,5 tonos. Tokiais atvejais daugelyje šalių taikomi mažesni greičio limitai užmiestyje, o jų logika siejama su transporto priemonės kategorija ir stabdymo keliu.

    Esminė išvada paprasta: vertinant, ar taikomas 80 km/h ribojimas, reikia žiūrėti ne vien į masę ir ne vien į tai, kad tai elektromobilis, bet į teisinę transporto priemonės klasę. Jei kyla abejonių, saugiausia remtis registracijos dokumentais ir konkrečiais kelių ženklais.

    Temai tampant vis aktualesnei, ją kursto ir rinka: didesnės baterijos, visureigių bei pikapų populiarumas didina automobilių masę, todėl 3,5 tonos riba vis dažniau atsiduria diskusijų centre. Teisininkai pabrėžia, kad tokiais atvejais negalima taikyti platesnių ribojimų vien iš nuojautos, jei to aiškiai nenumato teisės aktai.

  • Mechanikas įspėja: šis vairuotojų įprotis greitai „suvalgo“ dvimasę – sąskaita šokiruoja

    Mechanikas įspėja: šis vairuotojų įprotis greitai „suvalgo“ dvimasę – sąskaita šokiruoja

    Kam reikalinga dvimasė?

    Dvimasis smagratis automobiliuose atsirado neatsitiktinai: didėjant variklių sukimo momentui, ypač dyzeliuose ir naujesniuose turbobenzinuose, žemuose sūkiuose kyla stipresnės sukimo vibracijos. Jas reikia slopinti, kad važiavimas išliktų komfortiškas ir būtų apsaugota pavarų dėžė.

    Dvimasė konstrukciškai sudaryta iš dviejų dalių: viena jungiasi su varikliu, kita – su pavarų dėže, o tarp jų įrengtos spyruoklės ir slopinimo elementai. Tai padeda sklandžiau perjungti pavaras ir mažina smūgines apkrovas transmisijai.

    Pirmieji požymiai ir savikontrolė

    Paprastai dvimasė nėra trapus mazgas, o ryškesni nusidėvėjimo ženklai dažniau pasirodo didesnėse ridose, neretai perkopus 100 000 kilometrų. Vis dėlto tarnavimo laiką smarkiai keičia vairavimo įpročiai, automobilio tipas ir eksploatacijos sąlygos.

    Vienas dažniausių signalų – garsai ir smūgiai tam tikrais momentais, pavyzdžiui, užvedant ar užgesinant variklį. Kitas būdingas požymis – ūžesys ar barškėjimas, kuris gali sumažėti arba visai dingti nuspaudus sankabą.

    „Pirmas simptomas – gana stiprus smūgis užgesinant ir užvedant automobilį, tarsi variklį smarkiai supurtytų, kartu girdisi aiškus stuksenimas“, – sakė autoserviso „Kris Autoserwis“ savininkas Kristian Iwaczuk.

    „Antras – keisti garsai, lyg iš variklio zonos: ūžesys ir stuksėjimas, kurie nurimsta nuspaudus sankabą“, – pridūrė jis.

    Vairuotojai dažnai pastebi ir vibracijas vairaračiuje ar sankabos pedale stovint vietoje, nelygesnį variklio darbą, trūkčiojimą pajudant. Taip pat gali pasidaryti sunkiau įjungti pirmą pavarą, o įsibėgėjant kartais juntamas galios sumažėjimas.

    Pradinę patikrą galima atlikti ir patiems: klausytis užvedimo momento, kelias minutes palikti variklį tuščiąja eiga, įvertinti, ar sankabos pedalas nevibruoja, lengvai pakelti sūkius ir stebėti, ar triukšmas slopsta. Vis dėlto panašius simptomus sukelia ir kiti gedimai, todėl galutinę išvadą turi pateikti servisas.

    Koks įprotis dvimasę „žudo“ greičiausiai?

    Mechanikai pabrėžia, kad dvimasę labiausiai trumpina agresyvus pajudėjimas ir sankabos paleidimas esant aukštiems sūkiams. Tokie startai sukelia dideles smūgines apkrovas, o slopinimo mechanizmai greičiau dėvisi.

    Norint prailginti tarnavimo laiką, rekomenduojama pajudėti švelniai, bet neužsmaugti variklio per mažais sūkiais, kad jis nekentėtų nuo „dusimo“. Taip pat dažnai patariama neaklai sekti borto kompiuterio raginimu kuo greičiau perjungti į aukštesnę pavarą, nes pernelyg žemi sūkiai didina vibracijas.

    Dar vienas praktinis niuansas – start-stop sistema: dažni užvedimo ciklai didina apkrovą dvimasei, ypač mieste. Dalis gamintojų sprendimų jau turi sustiprintus komponentus, tačiau intensyvus start-stop darbas vis tiek gali paspartinti nusidėvėjimą.

    Kodėl delsti pavojinga ir kiek tai gali kainuoti?

    Su dėvinčia dvimase dažnai dar galima važiuoti, tačiau atidėliojimas gali brangiai kainuoti. Dėl vibracijų nukenčia sankaba, pavarų dėžės krumpliaračiai ir guoliai, alkūninis velenas, pusašiai, o smūgiai gali apgadinti starterį ir jo dantratį.

    Kraštutiniais atvejais dvimasės dalys gali suirti taip, kad pažeidžiama pavarų dėžė, o tuomet remonto suma šokteli kelis kartus. Mechanikas įspėja, kad dėl stiprių vibracijų gali nukentėti ir alkūninio veleno pagrindiniai indėklai.

    Servise dvimasės būklė vertinama matuojant vibracijas, tikrinant laisvos eigos kampą tarp abiejų masių ir laisvumą specialiais įrankiais. Tiksliausia diagnostika dažnai įmanoma tik nuėmus pavarų dėžę.

    Dvimasė paprastai neremontuojama – ji keičiama nauja, dažnai kartu rekomenduojama keisti ir sankabos komplektą, nes darbas imlus, o nusidėvėjimas dažnai būna panašaus lygio. Pasak meistro, profesionalus keitimas su sankabos komplektu ir pavarų dėžės sandarinimu gali kainuoti apie 900–1 000 eurų, tačiau suma priklauso nuo automobilio modelio ir pačios detalės kainos.

  • Policijos patikra persikelia į tarnybinį automobilį: ar vairuotojas gali filmuoti?

    Policijos patikra persikelia į tarnybinį automobilį: ar vairuotojas gali filmuoti?

    Kada filmuoti leidžiama

    Kelių policijos patikra dažnai priklauso nuo pareigūno fiksuotų aplinkybių ir jų teisinio vertinimo, todėl vairuotojai vis dažniau ją įrašo telefonu ar automobilio kamera. Viešoje vietoje, pavyzdžiui, šalikelėje ar stovėjimo aikštelėje, pats pareigūno veiksmų filmavimas paprastai nėra draudžiamas, jei netrukdoma atlikti tarnybinių veiksmų.

    Praktikoje svarbiausia riba yra ne pats įrašymas, o elgesys kontrolės metu. Jei filmuojantis asmuo nevykdo teisėtų nurodymų, trukdo patikrai ar kelia pavojų, situacija gali būti vertinama kaip pareigūno veiksmų apsunkinimas.

    Kas keičiasi patrulio automobilyje

    Mažiau aišku tampa tada, kai patikra persikelia į tarnybinį automobilį. Patrulio automobilio vidus nėra laikomas vieša erdve, tačiau įėjimas į jį su pareigūno sutikimu savaime nereiškia automatinio draudimo filmuoti.

    Tais atvejais, kai pareigūnas patrulio automobilyje parodo vaizdo įrašą apie konkretų sustabdytą automobilį, vairuotojui iš esmės suteikiama prieiga prie informacijos, susijusios su jo paties patikra. Dėl to vien faktas, kad ekranas yra tarnybinio automobilio viduje, savaime nereiškia, kad jo negalima nufotografuoti ar nufilmuoti.

    Kokios yra ribos ir rizikos

    Vis dėlto tai nėra leidimas nevaržomai filmuoti viso patrulio automobilio salono, įrangos ar dokumentų. Į kadrą gali patekti kitų asmenų duomenys, atvertos policijos informacinės sistemos, tarnybiniai pranešimai ar medžiaga iš kitų įvykių, o tokios informacijos fiksavimas jau gali kelti teisinių problemų.

    Esminis principas yra įrašą riboti tuo, kas tiesiogiai susiję su konkrečia patikra ir savo situacijos dokumentavimu. Jei telefonas pradedamas naudoti nebe patikrai fiksuoti, o informacijai gauti, kuriai asmuo neturi teisės, gali kilti atsakomybės rizika pagal Baudžiamąjį kodeksą.

    Kita svarbi riba siejama su pareigūno darbo netrukdymu. Atsakomybė gali grėsti ne už patį filmavimą, o už realų ir reikšmingą trukdymą atlikti tarnybinius veiksmus, pavyzdžiui, atsisakymą vykdyti teisėtą nurodymą ar fizinį kišimąsi į procedūrą.

    Jei kyla ginčas dėl įrašo apimties, saugiausia laikytis paprastos taisyklės: filmuoti tik tai, kas susiję su jūsų patikra, neatskleisti kitų asmenų duomenų ir vykdyti teisėtus pareigūno nurodymus. Tai padeda išvengti situacijų, kai įrašas tampa ne gynybos priemone, o teisinių problemų šaltiniu.

  • „Hyundai“ rado, kaip išgyventi elektromobilių sulėtėjimą: gamins dešimtis tūkstančių robotaksių

    „Hyundai“ rado, kaip išgyventi elektromobilių sulėtėjimą: gamins dešimtis tūkstančių robotaksių

    Elektromobilių paklausa JAV pastaruoju metu auga lėčiau, nei dar prieš kelerius metus planavo daugelis gamintojų. Tai siejama ir su atvėsusiu vartotojų entuziazmu, ir su besikeičiančia reguliacine aplinka, kai dalis skatinimo priemonių bei reikalavimų tapo mažiau palankūs spartesnei elektrifikacijai.

    „Hyundai Motor Company“ vadovas José Muñoz teigia, kad bendrovė šiai situacijai pasirinko ne vien stabdymą, o pajėgumų perskirstymą ir naujų pirkėjų paiešką. Pasak jo, vienas didžiausių artimiausių metų augimo šaltinių gali būti robotaksių rinka, kuri elektromobiliams užtikrina didelius užsakymų kiekius.

    Gamyba perjungiama pagal paklausą

    Pasak J. Muñoz, „Hyundai Motor Group“ gamykloje Savanoje, Džordžijos valstijoje, numatyta lanksčiau derinti gamybos apimtis, atsižvelgiant į rinkos realybę. Praktikoje tai reiškia daugiau hibridinių modelių ir mažiau grynųjų elektromobilių, kai pastarųjų paklausa trumpuoju laikotarpiu nepasiekia ankstesnių prognozių.

    Toks modelis leidžia mažinti finansinę riziką ir išvengti situacijų, kai gamintojai priversti nurašyti investicijas ar atidėti projektus. JAV rinkoje tai jau padarė ne viena bendrovė, peržiūrėjusi elektromobilių plėtros planus ir pristabdžiusi kai kurias programas.

    Partnerystė su „Waymo“ ir naujas pajėgumų panaudojimas

    „Hyundai“ jau yra sudariusi susitarimą tiekti automobilius „Waymo“ – vienai didžiausių autonominio pavėžėjimo paslaugų plėtotojų JAV. Bendrovės vadovas teigia, kad robotaksių gamybos kryptis tapo pelninga ir gali vystytis kaip atskiras verslo vienetas.

    „Mes nusprendėme maksimaliai išnaudoti savo turimus aktyvus, o didžiausia galimybė elektromobilių segmente dabar yra robotaksiai“, – sakė José Muñoz.

    Numatoma, kad „Hyundai“ Džordžijos gamykloje „Waymo“ poreikiams bus pagamintos dešimtys tūkstančių „Ioniq 5“ pagrindu sukurtų robotaksių. Pirmieji automobiliai, skirti ne tik bandymams, o realiai eksploatacijai, turėtų būti pristatyti ketvirtąjį metų ketvirtį.

    Kodėl robotaksiai tampa svarbūs visai rinkai

    Robotaksių paslaugos ir autonominio vairavimo technologijos tampa reikšmingu kanalu, padedančiu automobilių gamintojams užpildyti gamybos pajėgumus, kai privatūs pirkėjai sprendimus dėl elektromobilio įsigijimo atideda. Tokie klientai paprastai perka dideliais kiekiais, o tai svarbu ir masto ekonomijai, ir baterijų bei komponentų tiekimo grandinėms.

    „Waymo“ parkas, viešai skelbiama, jau siekia apie 4 000 transporto priemonių 14-oje JAV miestų, todėl didesni gamykliniai pristatymai gali reikšmingai padidinti autonominių elektromobilių skaičių gatvėse. Skirtumas tas, kad dalį kitų modelių „Waymo“ komplektuoja jutikliais ir įranga savo pačios centruose, o „Ioniq 5“ variantas numatytas labiau paruoštas nuo gamyklos konvejerio.

    Ši kryptis sutampa ir su platesne tendencija: autonominio pavėžėjimo operatoriai bei mobilumo platformos ieško patikimų, serijinei gamybai parengtų elektromobilių, kad galėtų sparčiai plėsti parkus. J. Muñoz taip pat užsiminė, kad „Hyundai“ robotaksių ambicijos gali neapsiriboti vien „Waymo“, nes susidomėjimas esą juntamas ir iš kitų potencialių klientų.

  • Sustojote tik 5 minutėms? Šie ženklai gali kainuoti baudą ir priverstinį nutempimą

    Sustojote tik 5 minutėms? Šie ženklai gali kainuoti baudą ir priverstinį nutempimą

    Dalis vairuotojų vis dar mano, kad trumpas sustojimas draudžiamoje vietoje yra mažiau pavojingas ir dažnai lieka nepastebėtas. Tačiau Kelių eismo taisyklėse aiškiai apibrėžta, kada automobilio nejudėjimas laikomas sustojimu, o kada jau stovėjimu, todėl „tik minutėlei“ argumentas paprastai nepadeda.

    Praktikoje svarbiausia riba yra viena minutė. Jei transporto priemonė nejudinama ilgiau nei vieną minutę ir tai nėra nulemta eismo sąlygų ar taisyklių, toks veiksmas jau vertinamas kaip stovėjimas, už kurį draudžiamose vietose taikoma atsakomybė.

    Skirtumas tarp sustojimo ir stovėjimo

    Sustojimas laikomas trumpas transporto priemonės nejudėjimas iki vienos minutės, kai tai nėra susiję su eismo priverstinėmis aplinkybėmis. Stovėjimu laikomas ilgesnis nei vienos minutės nejudėjimas, pavyzdžiui, laukiant žmogaus ar „tik greitai užbėgant“ į parduotuvę.

    Todėl net ir trumpas keleivio išlaipinimas gali tapti pažeidimu, jei automobilis paliekamas ilgėliau arba pradeda trukdyti eismui. Policija ir savivaldybių kontrolieriai tokiose situacijose pirmiausia vertina ženklinimą ir realų poveikį eismo saugai.

    Du ženklai, kuriuos vairuotojai painioja

    Vairuotojams ypač svarbu atskirti du dažnai sutinkamus draudžiamuosius ženklus. Vienas jų draudžia stovėti, bet leidžia labai trumpai sustoti, pavyzdžiui, išlaipinti keleivį, jei netrukdoma eismui ir neviršijama viena minutė.

    Kitas ženklas draudžia net sustojimą, todėl bet koks nejudėjimas, nesusijęs su priverstinėmis priežastimis, gali būti laikomas pažeidimu. Išimtys paprastai taikomos tik tada, kai sustoti verčia eismo sąlygos, taisyklės arba įvyksta transporto priemonės gedimas.

    Baudos ir nutempimas: ko tikėtis

    Už neteisėtą sustojimą ar stovėjimą draudžiamose vietose taikomos piniginės baudos, o jų dydis priklauso nuo situacijos ir transporto priemonės kategorijos. Kai kuriais atvejais papildomai gali būti taikomas ir priverstinis nuvežimas, jei tai numato papildoma lentelė prie ženklo.

    Tokia lentelė reiškia, kad automobilis gali būti pašalintas iš kelio savininko lėšomis, o tai dažnai kainuoja gerokai daugiau nei pati bauda. Dėl to specialistai rekomenduoja ne tik ieškoti laisvos vietos, bet ir visada įvertinti, kokį draudimą konkrečioje atkarpoje nustato ženklinimas.

  • Apsisukimas sankryžoje: kada leidžiama, o kada gresia baudos iki 1 200 eurų?

    Apsisukimas sankryžoje: kada leidžiama, o kada gresia baudos iki 1 200 eurų?

    Apsisukti sankryžoje galima tik tada, kai tai nedraudžiama kelio ženklais, šviesoforo signalais ar konkrečios vietos eismo organizavimu. Net ir leidžiamoje vietoje vairuotojas privalo įsitikinti, kad manevras nekels pavojaus ir netrukdys kitiems eismo dalyviams.

    Praktikoje svarbiausia taisyklė paprasta: jei yra aiškus draudimas, apsisukti negalima, net jei atrodytų, kad kelias laisvas. Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, apsisukimas laikomas manevru, kuris iš esmės prasideda posūkiu į kairę, todėl jam dažnai taikomi tie patys ribojimai.

    Kokie ženklai dažniausiai užkerta kelią?

    Apsisukimą tiesiogiai draudžia ženklas, nurodantis apsisukimo draudimą. Taip pat svarbu žinoti, kad ženklas, draudžiantis sukti į kairę, paprastai reiškia ir apsisukimo draudimą, nes manevras neišvengiamai prasideda posūkiu į kairę.

    Vairuotojai neretai klysta manydami, kad jei kairioji juosta pažymėta rodykle į kairę, tai automatiškai leidžia ir apsisukti. Tačiau toks leidimas galioja tik tada, kai papildomai nėra draudžiančių ženklų, o šviesoforo signalai leidžia būtent tokį judėjimą.

    Ką reiškia šviesoforo rodyklės?

    Didelę reikšmę turi kryptiniai šviesoforo signalai su rodyklėmis, kurie nurodo, į kokias puses leidžiama važiuoti. Jei šviesoforas leidžia tik posūkį į kairę, tai dar nereiškia, kad tuo pačiu leidžiama apsisukti, jeigu apsisukimo kryptis aiškiai nenumatyta signalizacijoje.

    Kitaip tariant, vairuotojas turi vadovautis ne spėjimais, o konkrečiu signalu ir sankryžos eismo schema. Jei kyla abejonių, saugiausia laikyti, kad apsisukimas tokioje situacijoje nėra leidžiamas.

    Kur apsisukti paprastai draudžiama?

    Net ir nesant draudžiamųjų ženklų, yra vietų, kuriose apsisukimas gali būti laikomas neteisėtu dėl padidintos rizikos ir prasto matomumo. Tokiose vietose paprastai priskiriami tuneliai, tiltai, viadukai, vienos krypties keliai ir greitkelio tipo keliai, jei nėra specialiai įrengtų vietų ar sankryžų.

    Ypač griežtai vertinami manevrai, kurie gali sukelti važiavimą prieš eismą ar staigų srautų konfliktą. Tokiais atvejais net trumpas apsisukimas gali būti traktuojamas kaip pavojingas elgesys kelyje.

    Baudos: kiek gali kainuoti klaida?

    Neteisingai atliktas apsisukimas gali užtraukti piniginę baudą ir papildomas sankcijas, priklausomai nuo to, kokia taisyklė buvo pažeista ir kokios buvo aplinkybės. Dažniausiai griežčiau baudžiama už draudžiančių ženklų ar kryptinių šviesoforo signalų nepaisymą bei už manevrus, kurie realiai kelia pavojų.

    Pagal pateiktą informaciją, baudos už tokius pažeidimus gali siekti maždaug iki 1 200 eurų, o kartu gali būti skiriami ir baudos taškai. Konkreti suma priklauso nuo pažeidimo kvalifikavimo, todėl ginčytinais atvejais svarbu tiksliai įsivertinti, kokie ženklai ir signalai galiojo toje vietoje.

    Jei situacija neaiški, saugiausia apsisukimą atlikti tik ten, kur jis akivaizdžiai leidžiamas, yra geras matomumas ir nereikia kirsti intensyvaus srauto. Tokia taktika ne tik sumažina avarijos riziką, bet ir padeda išvengti brangiai kainuojančių klaidų.

  • Šios vairuotojų klaidos ryja kurą: 9 įpročiai gali sumažinti sąnaudas iki 20 proc.

    Šios vairuotojų klaidos ryja kurą: 9 įpročiai gali sumažinti sąnaudas iki 20 proc.

    Degalų taupymas dažnai klaidingai siejamas su važiavimu labai žemomis apsukomis, tačiau toks įprotis ne visada yra ekonomiškas ir gali kenkti varikliui. Efektyvus vairavimas remiasi ne lėtumu, o tinkamu galios panaudojimu, situacijos kelyje stebėjimu ir iš anksto numatomais manevrais.

    Vienas svarbiausių dalykų yra pagreitėjimo ir pavarų perjungimo technika. Iš vietos verta pajudėti ryžtingai ir gana greitai pereiti į aukštesnes pavaras, o pavarą mažinti tik tada, kai variklis ima trūkčioti arba norint išlaikyti greitį tenka smarkiai spausti akceleratorių.

    Šiuolaikiniai benzininiai varikliai dažnai efektyviausiai dirba maždaug 2 000–3 000 apsukų per minutę intervale, todėl pavaras praktiška perjungti apie 2 000 apsukų. Važiavimas, kai apsukos nukrenta žemiau maždaug 1 500 ir tuo pat metu reikalaujama didelės traukos, gali didinti sąnaudas, nes variklio valdymas kompensuoja galios trūkumą didesne degalų porcija.

    Dyzeliniuose automobiliuose ši klaida ypač paplitusi dėl didelio sukimo momento žemose apsukose. Kai pavaros perjungiamos per anksti, o vėliau stipriai spaudžiamas akseleratorius, didėja suodžių kaupimosi rizika įsiurbimo sistemoje, o tai gali baigtis brangiais remonto darbais.

    Ne mažiau svarbu išmokti „skaityti“ eismą ir maksimaliai išnaudoti variklio stabdymą. Daugumoje įpurškimo sistemą turinčių automobilių riedant su įjungta pavara ir atleidus akseleratorių degalų padavimas dažnai būna sumažinamas iki minimumo arba laikinai nutraukiamas, todėl lėtėjimas tampa efektyvesnis nei staigus stabdymas paskutinėmis sekundėmis.

    Dėl tos pačios priežasties neverta be reikalo riedėti su neutralia pavara, nes tuomet variklis dirba laisvąja eiga ir degalus vis tiek naudoja. Išimtis gali būti situacijos, kai iki kliūties dar toli ir variklio stabdymas per greitai „numuštų“ greitį, tačiau kasdienybėje tai dažnai tampa tiesiog žalingu įpročiu.

    Pastovus, eismui pritaikytas greitis paprastai yra pigiausias būdas važiuoti. Aerodinaminis pasipriešinimas didėja sparčiai kylant greičiui, todėl agresyvūs pagreitėjimai ir didelis greitis greitkeliuose neretai sąnaudas pakelia labiau, nei vairuotojai tikisi.

    Dideles sąnaudas trumpuose maršrutuose dažnai lemia šaltas variklis, kuris dar nepasiekė darbinės temperatūros. Šildymas stovint vietoje nėra išeitis, nes variklis taip šyla lėtai, be to, tai teršia aplinką ir gali didinti variklio dėvėjimąsi.

    Degalus ryja ir nereikalingas svoris, ypač mieste, kur tenka dažnai stabdyti ir vėl įsibėgėti. Apytikriai 100 kilogramų papildomo krovinio gali padidinti sąnaudas apie 0,3 litro 100 kilometrų, todėl verta iš automobilio išimti nuolat vežiojamus, bet nenaudojamus daiktus.

    Elektros vartotojai taip pat kainuoja, nes alternatorių suka variklis, o papildoma apkrova reiškia papildomą degalų poreikį. Kondicionierius priklausomai nuo sąlygų ir automobilio gali padidinti sąnaudas maždaug 0,3–1,5 litro 100 kilometrų, tad protingas jo naudojimas pastebimai prisideda prie taupymo.

    Padangų slėgis yra vienas paprasčiausių dalykų, kurį vairuotojai vis dar per dažnai ignoruoja. Maždaug 0,3 baro slėgio kritimas didina riedėjimo pasipriešinimą ir gali kelti degalų sąnaudas, o be to blogina stabilumą, ypač važiuojant su didesne apkrova.

    Galiausiai, taupymas neatsiejamas nuo techninės būklės: užsikimšęs oro filtras, susidėvėjusios žvakės ar netinkamas tepalas gali tiesiogiai kelti sąnaudas. Vairuotojams verta sekti borto kompiuterio rodmenis, nes jie greitai parodo, kurie įpročiai realiai mažina, o kurie didina degalų naudojimą.

  • Vienas rudens įprotis kelyje brangiai kainuoja: kodėl AUTO šviesomis pasitikėti pavojinga

    Vienas rudens įprotis kelyje brangiai kainuoja: kodėl AUTO šviesomis pasitikėti pavojinga

    Kodėl dienos šviesų nepakanka

    Dienos šviesos skirtos tam, kad automobilį būtų lengviau pastebėti iš priekio, ypač esant geram orui. Jos skleidžia baltą šviesą, tačiau dažniausiai neapšviečia kelio taip, kaip tai daro artimosios šviesos.

    Artimosios šviesos apšviečia važiuojamąją dalį ir kelkraštį, todėl vairuotojas anksčiau pamato kliūtis, pėsčiuosius ar kelio posūkį. Svarbu ir tai, kad įjungus artimąsias paprastai kartu įsijungia galiniai gabaritai bei numerio apšvietimas.

    Lietus ir rūkas išryškina klaidą

    Lyjant matomumą blogina šlapio asfalto atspindžiai ir vandens plėvelė, kuri „surenka“ šviesas nuo žibintų, reklamų ar kitų automobilių. Dėl to fonas tampa ryškesnis, o silpniau matomi objektai, ypač iš toliau, tarsi ištirpsta.

    Papildomą problemą sukuria vandens purslai nuo ratų: smulkūs lašeliai sklaido šviesą ir „uždengia“ automobilio kontūrus pilkšva migla. Jei važiuojama tik su dienos šviesomis, dalyje automobilių iš galo gali beveik nesimatyti, nes galiniai gabaritai su DRL ne visada įsijungia.

    Rūke situacija dar prastesnė: šviesa sklaidosi ore, prieš automobilį susidaro šviesi užuolaida, o kelio ribas ir kliūtis tampa sunkiau atskirti. Tokiose sąlygose artimosios šviesos paprastai yra tinkamesnis pasirinkimas nei vien dienos šviesos.

    Kodėl AUTO režimas ne visada išgelbėja

    Daugelis automobilių turi AUTO režimą, kuris pats perjungia šviesas pagal aplinkos apšvietimą. Tačiau lietus ar rūkas ne visada reiškia, kad aplinka staiga patamsėja, todėl sistema gali per vėlai įjungti artimąsias šviesas.

    Kai kuriuose modeliuose artimosios šviesos įjungiamos tik tuomet, kai valytuvai veikia nepertraukiamai tam tikrą laiką. Vienas valytuvų brūkštelėjimas ar langų apiplovimas dažnai neaktyvuoja perjungimo, todėl vairuotojui tenka sprendimą priimti pačiam.

    Dar viena dažna situacija po apsilankymo servise, plovykloje ar techninės apžiūros stotyje, kai šviesų jungiklis paliekamas ne AUTO, o nulio padėtyje. Šiuolaikiniuose automobiliuose prietaisų skydelis ir ekranai būna apšviesti nuolat, todėl išjungtas šviesas galima nepastebėti.

    Kada tinka priešrūkiniai žibintai

    Priekiniai priešrūkiniai žibintai tam tikromis sąlygomis gali pagerinti matomumą, tačiau jie nepakeičia artimųjų, kai reikalingi galiniai gabaritai ir aiškesnis automobilio pažymėjimas eisme. Vairuotojui svarbiausia vertinti realų matomumą, o ne vien paros laiką.

    Galinis priešrūkinis žibintas skirtas tik itin prastam matomumui ir jis neturėtų būti naudojamas įprastame lietuje. Ryški galinė šviesa gali akinti iš paskos važiuojančius, o atspindžiai nuo šlapios dangos dar labiau didina diskomfortą.

    Esant pablogėjusiam matomumui saugiausia taisyklė paprasta: jei matote, kad eismo dalyviai, kelio ženklai ar automobiliai tolumoje darosi sunkiau įžiūrimi, verta nelaukti, kol sureaguos AUTO, ir įjungti artimąsias šviesas. Už tinkamą apšvietimo pasirinkimą visada atsako vairuotojas, net jei automobilis turi automatines sistemas.

  • „Lucid“ ir „Bolt“ užmojis stebina: į Europos kelius nori išleisti daugiau nei 25 000 robotaksi

    „Lucid“ ir „Bolt“ užmojis stebina: į Europos kelius nori išleisti daugiau nei 25 000 robotaksi

    JAV elektromobilių gamintoja „Lucid“ ir pavežėjimo platforma „Bolt“ paskelbė apie partnerystę, kurios tikslas – per artimiausius metus Europos miestuose pradėti diegti daugiau nei 25 000 elektrinių autonominių taksi. Šios transporto priemonės būtų integruotos į „Bolt“ programėlę, kuria kasdien naudojasi milijonai keleivių.

    Įmonės teigia, kad planuojamas parkas taptų dalimi platesnės „Bolt“ ambicijos iki 2035 metų įvairiose rinkose turėti 100 000 autonominių automobilių. Vis dėlto realus įgyvendinimo tempas priklausys nuo technologinio pasirengimo, miestų infrastruktūros ir reguliavimo sprendimų kiekvienoje šalyje.

    Planuojamas modelis ir technologijos

    Partnerystei numatytas „Lucid“ kuriamas vidutinio dydžio elektrinis krosoveris, skirtas masiškesnei rinkai. Jis turėtų tapti pagrindu robotaksi paslaugai, todėl akcentuojamas ne tik nuvažiuojamas atstumas ar įkrovimas, bet ir patikimas jutiklių bei programinės įrangos darbas mieste.

    Skelbiama, kad autonominio vairavimo sistemai planuojama taikyti „Nvidia“ „Hyperion“ platformą, apimančią tiek aparatinę, tiek programinę dalį. Tokie sprendimai paprastai kuriami taip, kad būtų galima apdoroti didelius kamerų, radarų ir kitų jutiklių duomenų srautus realiuoju laiku.

    Kas yra ketvirtas autonomijos lygis

    „Lucid“ ir „Bolt“ kalba apie SAE ketvirto lygio autonomiją, kai automobilis gali važiuoti be vairuotojo apibrėžtose zonose ir sąlygose. Skirtumas nuo pažangių pagalbos sistemų yra esminis: ketvirtame lygyje žmogaus įsikišimas nėra būtinas įprastam važiavimui, jei laikomasi veikimo ribų.

    Tai kartu kelia atsakomybės klausimą. Jei avarija ar incidentas įvyksta autonominio režimo metu, didesnė atsakomybės našta paprastai tenka transporto priemonės gamintojui, programinės įrangos tiekėjui ar parko operatoriui, o ne keleiviui.

    Didžiausias barjeras – leidimai ir taisyklės

    Europos rinka robotaksi paslaugoms laikoma sudėtingesne nei kai kurios JAV valstijos dėl skirtingų nacionalinių taisyklių, griežtesnių duomenų apsaugos reikalavimų ir atsargaus požiūrio į eismą be vairuotojo. Dėl to net ir techniškai paruoštos sistemos dažnai pradedamos nuo pilotinių projektų su saugos operatoriais.

    Įmonės tikina ketinančios glaudžiai dirbti su reguliuotojais ir miestų administracijomis, kad būtų suderintos veikimo sąlygos. Praktikoje tai reiškia leidimus konkrečioms teritorijoms, reikalavimus nuotoliniam stebėjimui, incidentų valdymo procedūras ir aiškias taisykles, kas atsako už sprendimus kelyje.

    „Autonominis vairavimas Europoje reikalauja, kad duomenys, programinė įranga, automobiliai ir operacijos veiktų kaip viena sistema, pritaikyta Europos keliams ir reguliavimui“, – sakė „Bolt“ įkūrėjas ir vadovas Markusas Villigas.

    Robotaksi segmentas pastaraisiais metais sparčiai vystosi, tačiau didelio masto plėtrą lemia ne vien technologijos. Kuo daugiau automobilių planuojama išleisti į miestus, tuo svarbesnės tampa saugos įrodymų bazės, draudimo modeliai, infrastruktūra įkrovimui ir aiškus pasitikėjimas, kad sistema veiks stabiliai įvairiomis oro ir eismo sąlygomis.

  • „Tesla“ be vairo ir pedalų į gatves? Reguliuotojai spaudžia dėl „Cybercab“ teisėtumo

    „Tesla“ be vairo ir pedalų į gatves? Reguliuotojai spaudžia dėl „Cybercab“ teisėtumo

    Reguliuotojų klausimai po starto

    „Tesla“ Ostine, Teksase, pradėjo bandymus su „Cybercab“ – specialiai autonominiam pavežėjimui sukurtu automobiliu, kuris neturi vairo ir pedalų. Netrukus po pirmųjų važiavimų JAV Kelių eismo saugos administracija NHTSA pareikalavo detalių paaiškinimų, kaip tokia transporto priemonė gali būti laikoma tinkama viešiesiems keliams.

    NHTSA laiške bendrovei išdėstė konkrečius klausimus apie tai, kaip „Tesla“ pati sertifikavo atitiktį Federaliniams motorinių transporto priemonių saugos standartams. JAV sistema iš esmės leidžia gamintojams patiems deklaruoti atitiktį, tačiau reguliuotojas gali pradėti patikrinimą po fakto, jei kyla abejonių dėl saugos ar teisėtumo.

    Kas kelia daugiausia abejonių?

    Reguliuotojas domisi baziniais „Cybercab“ diegimo duomenimis: kiek tokių automobilių jau eksploatuojama, kokiomis sąlygomis jie važiuoja ir koks deklaruojamas automatizavimo lygis. Tai svarbu vertinant vadinamąją eksploatavimo sritį, kuri apibrėžia, kokiuose keliuose, greičiu, kokiu oru ir kokiomis situacijomis sistema gali veikti.

    Didžiausias dėmesys krypsta į elementarius, tradiciniuose automobiliuose savaime suprantamus sprendimus. NHTSA nori suprasti, kaip „Cybercab“ sprendžia reikalavimus dėl posūkių signalų valdymo, įvairių indikatorių, pavaros režimų rodymo, taip pat dėl galinio vaizdo ir šoninių veidrodėlių, kurie daugelyje standartų vis dar įvardijami kaip būtini.

    Atskiras klausimų blokas skirtas stabdymui. NHTSA primena, kad kai kuriuose saugos standartuose nurodoma, jog darbiniai stabdžiai turi būti aktyvuojami kojiniu valdikliu, o „Cybercab“ pedalų neturi, nes stabdymą atlieka elektronika, valdoma autonominės sistemos ar nuotolinio operatoriaus.

    Teisinė spraga ir galimos pasekmės

    Autonominių transporto priemonių kūrėjai pastaraisiais metais vis dažniau susiduria su tuo pačiu barjeru: taisyklės rašytos automobiliams su žmogumi vairuotoju. Todėl bendrovėms, norinčioms eksploatuoti transporto priemones be vairo ar pedalų, paprastai tenka siekti išimčių, o jos JAV yra ribojamos ir gali priklausyti nuo papildomų saugos įrodymų.

    Ši situacija „Tesla“ gali tapti testu, ar bendrovė iš tiesų rado teisėtą kelią apeiti išimčių procedūrą, ar vis dėlto turės koreguoti projektą, riboti eksploatavimą arba kreiptis dėl specialaus leidimo. NHTSA prašo argumentuotos, detalios pozicijos, kaip „Cybercab“ atitinka galiojančius standartus be jokios išimties.

    Valdžios institucijos JAV pastaraisiais metais pripažįsta, kad autonominių automobilių banga verčia modernizuoti taisykles, ypač kai kalbama apie transporto priemones, kurios nuo pradžių kuriamos be vairavimo vietos. Tačiau kol taisyklės galutinai neatnaujintos, reguliuotojai signalizuoja, kad rinka negalės remtis vien gamintojų pažadais, o kiekvienas sprendimas bus vertinamas pagal realią atitiktį saugos normoms.