Category: Verslas

Europos Parlamente bręsta aštri kova dėl vadinamojo „Pagaminta Europoje“ principo, kuris galėtų pakeisti, kam ES viešuosiuose pirkimuose teikiama pirmenybė strateginiuose sektoriuose. Prancūzijos liberalų europarlamentaras Christophe’as Grudleris teigia, kad siūlomos taisyklės neturi apimti per plataus ne ES šalių rato.

Pasak jo, Europos Komisijos svarstoma „europinės pirmenybės“ idėja turėtų būti taikoma atsargiau, nes priešingu atveju ES signalas investuotojams ir pramonei būtų pernelyg išplautas. Daugiausia diskusijų kyla dėl švarių technologijų, automobilių ir energijai imlių pramonės šakų, tokių kaip plieno ir aliuminio gamyba.

Kas turėtų patekti į „Pagaminta Europoje“?

C. Grudleris siūlo remtis geografiniu artumu ir realia rinkų abipusiškumo logika, o ne bendra „bendraminčių partnerių“ etikete. Jo vertinimu, pagrindinis ratas turėtų apimti Europos ekonominės erdvės valstybes, kurios jau yra glaudžiai integruotos į ES vidaus rinką.

„Komisijos pasirinkimas yra labai silpnas. Jis atspindi visiškai pasenusį požiūrį į prekybos politiką“, – sakė C. Grudleris.

Europarlamentaras akcentuoja Islandiją, Lichtenšteiną ir Norvegiją, o Šveicariją vadina logiška kandidate dėl seniai veikiančių viešųjų pirkimų susitarimų. Jungtinės Karalystės atveju, anot jo, sprendimai po „Brexit“ turėtų būti vertinami atskirai, įskaitant finansinės naudos ES aspektą.

Kodėl tai tapo politiniu konfliktu?

Šis klausimas Briuselyje skelia valstybes į dvi stovyklas. Vienoje pusėje yra platesnį apibrėžimą remiantys politikai, tarp jų dažniau minimos Vokietija ir Šiaurės šalys, kitoje pusėje – siauresnės „Pagaminta Europoje“ interpretacijos šalininkai, kuriuos dažniau sieja Prancūzijos pozicija.

Ginčo esmė – kaip suderinti ES pramonės apsaugą su atviros prekybos įsipareigojimais ir tiekimo grandinių realybe. Viešieji pirkimai yra viena didžiausių ekonomikos svertų sričių, todėl net ir riboti kriterijų pokyčiai gali perstumdyti užsakymus, investicijas ir gamybos vietą.

Signalas JAV ir Kinijai

C. Grudleris atvirai sako, kad iniciatyva yra atsakas į pasaulinę konkurenciją, ypač iš JAV ir Kinijos. Jo argumentas – ES pernelyg ilgai rėmėsi prielaida, kad atviros rinkos automatiškai reikš sąžiningą konkurenciją, tačiau praktikoje tai ne visada pasitvirtina.

„Kai amerikiečiai įvedė „Buy American“ principą, jie nesirūpino, ar tai įtemps ryšius su Europa. Tam tikru momentu turime nustoti būti naivūs“, – sakė C. Grudleris.

Kinija, kaip pažymima diskusijose dėl pasiūlymo, jau išreiškė nepritarimą galimiems ribojimams, kurie mažintų jos galimybes dalyvauti ES viešuosiuose pirkimuose ir investicijose. Kritikai Europoje tuo metu kelia klausimą dėl perteklinių gamybos pajėgumų tam tikruose sektoriuose, subsidijų ir konkurencijos sąlygų.

Derybos Europos Parlamente tik įsibėgėja, o galutinis rezultatas priklausys nuo to, kiek ambicingai ES ryšis apibrėžti, kas laikoma „europietišku“ sprendimu. Nuo šių taisyklių gali priklausyti ne tik pirkimų kryptis, bet ir tai, kur Europoje bus kuriamos darbo vietos bei kokiu tempu vyks pramonės transformacija.

Šaltiniai:
https://www.euronews.com/my-europe/2026/04/23/made-in-europe-law-should-be-limited-to-geographically-close-countries-leading-mep-says
https://commission.europa.eu/strategy-and-policy/priorities-2019-2024/european-green-deal/industrial-plan-green-deal_en
https://policy.trade.ec.europa.eu/eu-trade-relationships-country-and-region/public-procurement_en

Neformaliame Europos Sąjungos vadovų susitikime Kipre Ukraina vėl iškėlė narystės klausimą, o prezidentas Volodymyras Zelenskis aiškiai atmetė idėją apie „simbolinę“ integraciją. Jo teigimu, Kyjivui reikia realaus derybų pagreitinimo ir aiškaus kelio į visateisę narystę, o ne politinių gestų.

Šis susitikimas išsiskyrė tuo, kad jame nedalyvavo ilgametis ES sprendimus blokavęs Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas. Po politinių pokyčių Budapešte atsivėrė daugiau erdvės susitarimams, o tai leido ES lyderiams lengviau judėti tiek dėl finansinės paramos Ukrainai, tiek dėl tolesnių sprendimų Rusijos atžvilgiu.

Kas yra derybų klasteriai?

ES plėtros procese derybos suskirstytos į vadinamuosius klasterius, kurie apima konkrečias politikos sritis ir reformų paketus. Atidarius klasterius, valstybė kandidatė pradeda detalias derybas dėl teisės aktų perėmimo, institucijų stiprinimo ir praktinio įgyvendinimo, todėl tai laikoma vienu svarbiausių realios pažangos etapų.

V. Zelenskis teigė, kad Ukraina jau įvykdė būtinus kriterijus, kad būtų atverti derybų klasteriai. Kartu jis pabrėžė, kad ES turi priimti sprendimus, atitinkančius karo realybę ir Ukrainos vaidmenį ginant Europos saugumą.

„Ukrainai nereikia simbolinės narystės Europos Sąjungoje. Ukraina gina save ir tikrai gina Europą, o ne simboliškai – žmonės iš tiesų žūsta“, – sakė V. Zelenskis.

90 mlrd. eurų paskola ir veto pabaiga

Susitikimo fone ES patvirtino 90 mlrd. eurų paskolą Ukrainai, kai Vengrija atsisakė veto. Šis sprendimas vertinamas kaip svarbus signalas rinkoms ir Kyjivui, nes suteikia papildomų finansinių resursų valstybės funkcijoms užtikrinti ir atsparumui kare su Rusija didinti.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pabrėžė, kad ES siekia didinti spaudimą Rusijos karo ekonomikai, o Ukrainai teikiama parama bus tęsiama. Tuo pat metu lyderiai aptarė ir naują sankcijų paketą, kuriame numatyti apribojimai su Rusija siejamoms finansų struktūroms ir vadinamajam šešėliniam laivynui.

„Kol Rusija didina agresiją, mes didiname paramą drąsiai Ukrainos tautai, kad Ukraina galėtų gintis, ir darome spaudimą Rusijos karo ekonomikai“, – sakė U. von der Leyen.

Daugiau nei Ukraina: Iranas, energetika ir gynyba

Lyderiai Kipre daug dėmesio skyrė ir situacijai Artimuosiuose Rytuose, ypač augančiai įtampai su Iranu bei jos poveikiui energetikos rinkoms. Aptartos Europos Komisijos pristatytos priemonės, kurios turėtų amortizuoti tiekimo sutrikimų rizikas, tačiau neformaliame formate konkrečių sprendimų nebuvo priimta.

Dar vienas jautrus klausimas buvo ES sutarties 42.7 straipsnis, numatantis tarpusavio pagalbą gynybos atveju. Diskusijos sustiprėjo dėl incidentų regione ir dėl to, kad Kipras nėra tarp NATO 5 straipsnio apsaugą turinčių valstybių, tačiau dalis šalių vengia signalų, galinčių būti suprasti kaip Europos atsitraukimas nuo NATO.

Galiausiai vadovai grįžo ir prie būsimo septynerių metų ES biudžeto, kur derybos tradiciškai tampa viena sudėtingiausių Bendrijos politinių kovų. Valstybės donorės siekia riboti nacionalinių įnašų augimą, o sprendimą planuojama pasiekti iki 2026 metų pabaigos.

Šaltiniai:
https://www.euronews.com/my-europe/2026/04/24/at-first-summit-without-orban-zelenskyy-rejects-symbolic-eu-membership
https://commission.europa.eu/strategy-and-policy/policies/relations-non-eu-countries/enlargement_en

Europoje fiksuojamas naujas degalų kainų šuolis, siejamas su įtampa aplink Iraną ir sutrikusiais naftos srautais per Hormūzo sąsiaurį. Tai vienas strategiškai svarbiausių pasaulio maršrutų, per kurį įprastomis sąlygomis keliauja reikšminga pasaulinės prekybos nafta dalis.

Rinkoms laukiant tolesnių diplomatinio sureguliavimo ženklų, naftos kainos tarptautinėje rinkoje vėl kilo ir laikėsi virš 100 JAV dolerių už barelį, tai yra maždaug 93 eurai. Tokie pokyčiai greitai persiduoda ir degalinių kainoms, ypač valstybėse, kuriose mokesčių ir tiekimo struktūra jautriau reaguoja į žaliavos brangimą.

Kur kainos kilo labiausiai?

Eurostato duomenys rodo, kad nuo 2026 metų vasario iki kovo degalų kainos Europos Sąjungoje vidutiniškai padidėjo apie 13,5 proc. Didžiausią bendrą šuolį fiksavo Latvija ir Švedija, kur kainos per mėnesį augo daugiau kaip 20 proc.

Ryškiausiai brango dyzelinas: ES vidurkis siekė apie 19,1 proc., kai benzinas kilo apie 10,6 proc. Tai ypač aktualu šalims, kur dyzelinių automobilių dalis didesnė, o krovinių vežimo sektorius sudaro svarbią ekonomikos dalį.

Dyzelinas brango labiau nei benzinas

Didžiausią dyzelino kainų šuolį ES patyrė Čekija ir Švedija, kur augimas siekė apie 27,6 proc. Toliau rikiuojasi Estija su maždaug 26,8 proc., Latvija su 25,4 proc., Belgija su 25,2 proc. ir Nyderlandai su 25,1 proc.

Daugumoje kitų ES valstybių dyzelino kainos taip pat kilo daugiau nei 10 proc., tačiau Slovėnijoje augimas siekė apie 2,9 proc., o Slovakijoje ir Vengrijoje buvo apie 7,0 proc. Benzino kainos ryškiausiai kilo Belgijoje, Švedijoje, Austrijoje ir Čekijoje, kur fiksuotas maždaug 15 proc. augimas.

Jungtinėje Karalystėje smūgis dar stipresnis

Lyginant metinius pokyčius, Jungtinėje Karalystėje kainų spaudimas vartotojams buvo dar didesnis. Jungtinės Karalystės Energetinio saugumo ir „net zero“ departamentas nurodo, kad dyzelinas 2026 metų kovą, palyginti su 2025 metų kovu, pabrango apie 26 proc., o benzinas apie 11 proc.

Eurostato metinėje ES statistikoje labiausiai išsiskyrė Vokietija, kur degalų kainos augo apie 19,8 proc., panašų šuolį fiksavo Rumunija su 19,6 proc. Išimtys buvo dvi: Vengrijoje metinis pokytis buvo apie minus 2,7 proc., o Slovėnijoje apie minus 5,9 proc.

Slovėnijos atvejis siejamas su kainų reguliavimo sprendimais, kai daliai rinkos taikomi ribojimai. Tačiau ekonomistai pabrėžia, kad ilgai išlaikyti dirbtinai mažesnes kainas sudėtinga, jei aukštos naftos kainos užsitęsia ir brangimas persiduoda didmeniniams produktams.

Europos Sąjungoje kartu vis dažniau diskutuojama apie laikinus pagalbos mechanizmus, kad smūgis gyventojams ir verslui būtų sušvelnintas, ypač jei brangimas užsitęstų. Praktikoje tai gali reikšti lankstesnes valstybės pagalbos taisykles ir tikslines priemones pažeidžiamiausioms grupėms, tačiau ilgalaikio sprendimo esmė išlieka ta pati: geopolitinė rizika energijos rinkose tiesiogiai virsta sąskaitomis degalinėse.

Šaltiniai:
https://ec.europa.eu/eurostat/web/products-eurostat-news/w/ddn-20260421-1
https://assets.publishing.service.gov.uk/media/67e3d1f9148bef6fa4cfdb6c/quarterly-energy-prices-march-2025.pdf
https://www.euronews.com/my-europe/2026/04/24/ranked-which-countries-have-had-the-worst-fuel-price-spikes-since-the-iran-war

JAV specialiųjų pajėgų karys kaltinamas pasinaudojęs įslaptinta informacija apie sausį vykusią operaciją Venesueloje, kuria siekta sulaikyti Nicolásą Maduro, ir iš to uždirbęs apie 341 000 eurų prognozių rinkoje „Polymarket“. Apie kaltinimus pranešė Niujorko federaliniai prokurorai.

Anot teisėsaugos, 38 metų Gannonas Kenas Van Dyke’as dalyvavo operacijos planavime ir vykdyme maždaug mėnesį, pradedant gruodžio 28 dieną. Prokurorai teigia, kad turėdamas prieigą prie jautrios informacijos jis sudarinėjo statymus, siejamus su Maduro valdžios pabaigos terminais.

Van Dyke’ui pateikti keli kaltinimai, įskaitant neteisėtą konfidencialios valstybės informacijos naudojimą asmeninei naudai, neviešos informacijos vagystę, sukčiavimą žaliavų rinkose, elektroninį sukčiavimą ir neteisėtą piniginę operaciją. Jei būtų pripažintas kaltu dėl visų epizodų, jam grėstų iki 50 metų laisvės atėmimo bausmė.

Kaip, įtariama, veikė schema

Lygiagrečiai byla susidomėjo ir JAV Prekių ateities sandorių prekybos komisija, prižiūrinti ir su prognozių rinkomis susijusius finansinius produktus. Komisija paskelbė pateikusi atskirą skundą, kuriame detalizuojami įtariami pinigų pervedimai ir statymų laikas.

Skunde teigiama, kad gruodžio 26 dieną Van Dyke’as iš asmeninės banko sąskaitos pervedė apie 29 000 eurų į kriptovaliutų biržos sąskaitą. Vėliau didžiąją dalį šių lėšų jis panaudojo statymams dėl to, kada Maduro gali būti nuverstas ar netekti valdžios.

Pasak komisijos, statymai buvo atlikti nuo gruodžio 30 dienos iki sausio 2 dienos, o dauguma jų esą sudaryti sausio 2-osios naktį, likus vos kelioms valandoms iki netikėto karinio veiksmo Karakase. Teigiama, kad vien statymai dėl Maduro pasitraukimo atnešė daugiau kaip 341 000 eurų pelno, o dar keli su Venesuela susiję kontraktai pridėjo apie 4 300 eurų.

„Kaltinamajam buvo patikėta konfidenciali informacija apie JAV operacijas, tačiau jo veiksmai kėlė grėsmę nacionaliniam saugumui ir galėjo pakenkti karių gyvybėms“, – sakė komisijos pirmininkas Michaelas Seligas.

Kas yra prognozių rinkos ir kodėl jos kelia įtampą

Prognozių rinkos leidžia vartotojams pirkti ir parduoti kontraktus, kurių kaina atspindi tikimybę, kad įvyks konkretus įvykis. Tokios platformos pastaraisiais metais sparčiai išpopuliarėjo, tačiau kartu išaugo ir susirūpinimas dėl galimo manipuliavimo, informacijos asimetrijos ir vidinės informacijos panaudojimo.

Ši byla vėl pakurstė diskusijas Vašingtone dėl griežtesnės priežiūros rinkų, kuriose galima lažintis apie politinius, geopolitinius ar kitus jautrius įvykius. Tyrėjai akcentuoja, kad tokiais atvejais rizika peržengia finansinę žalą, nes bet kokie nutekinimai ar net užuominos gali paveikti operacijų saugumą ir žmonių gyvybes.

„Polymarket“ yra pareiškusi, kad identifikavo vartotoją, susijusį su įtartinais statymais, informavo JAV Teisingumo departamentą ir bendradarbiavo su tyrimu. Tuo metu teisėsauga pabrėžia, kad tyrimas apima ir finansinių srautų analizę, ir konkrečių statymų sudarymo aplinkybių vertinimą.

„Tai atvejis, kai JAV karys, kaip įtariama, pasinaudojo savo pareigomis, kad pasipelnytų iš karinės operacijos“, – sakė FTB direktorius Kashas Patelis.

Byloje kol kas nėra galutinio teismo sprendimo, o įtariamasis laikomas nekaltu, kol jo kaltė neįrodyta įstatymų nustatyta tvarka.

Šaltiniai:
https://www.euronews.com/2026/04/24/us-soldier-charged-with-using-maduro-raid-intel-to-win-341000-on-polymarket
https://www.cftc.gov/PressRoom/PressReleases
https://www.justice.gov/usao-sdny/pr

JAV prezidentas Donaldas Trumpas vėl pagrasino Jungtinei Karalystei muitais, jei ši neatsisakys skaitmeninių paslaugų mokesčio, taikomo didelėms technologijų bendrovėms. Pasak jo, Londonas esą taikosi į amerikiečių įmones, todėl JAV atsakytų „didesniais“ tarifais.

Skaitmeninių paslaugų mokestis Jungtinėje Karalystėje galioja nuo 2020 metų balandžio 1 dienos. Tai 2 proc. mokestis nuo pajamų, gautų iš socialinių tinklų platformų, interneto paieškos sistemų ir elektroninių prekyviečių veiklos, kai vertė kuriama per Jungtinės Karalystės vartotojus.

Mokestis taikomas ne visoms įmonėms, o tik didžiausiems rinkos dalyviams. Pagal Jungtinės Karalystės taisykles jis aktualus bendrovėms, kurių pasaulinės pajamos iš atitinkamų skaitmeninių veiklų viršija maždaug 576 000 000 eurų, o pajamos iš Jungtinės Karalystės vartotojų peržengia apie 28 800 000 eurų ribą.

Kas patenka į mokesčio taikymą?

Nors Jungtinės Karalystės mokesčių administratorius viešai neskleidžia, kurios konkrečios bendrovės moka šį mokestį, jis siejamas su didžiaisiais JAV technologijų žaidėjais. Praktikoje dažniausiai minimos „Google“, „Meta“ ir „Amazon“, o pagal veiklos pobūdį į apimtį gali patekti ir „Apple“ „App Store“, jei jis laikomas elektronine prekyviete.

Jungtinės Karalystės iždas akcentuoja, kad mokestis taikomas verslo modeliams, o ne valstybėms, ir formaliai nepriklauso nuo to, kur yra įmonės būstinė. Vis dėlto dėl rinkos struktūros didelė dalis apmokestinamų paslaugų siejama būtent su JAV kapitalo technologijų grupėmis.

Kiek pinigų surenkama ir kodėl tai svarbu?

Pagal Jungtinės Karalystės mokesčių institucijų skelbiamus duomenis, 2025–2026 finansiniais metais skaitmeninių paslaugų mokestis sugeneravo apie 1 100 000 000 eurų pajamų į biudžetą. Tai buvo maždaug 17 proc. daugiau nei metais anksčiau, todėl mokestis tapo reikšmingu pajamų šaltiniu.

Tokie skaičiai didina politinę įtampą, nes JAV administracijos šį modelį dažnai vertina kaip priemonę perkelti dalį mokestinės naštos ant amerikietiškų technologijų bendrovių. Tuo pat metu Londonui tai argumentas, kad skaitmeninė ekonomika turi prisidėti prie viešųjų finansų ten, kur generuojama vartotojų vertė.

Kodėl Trumpas grasina tarifais?

Trumpas teigia, kad skaitmeninių paslaugų mokestis esą nukreiptas į „geriausias pasaulio“ amerikiečių įmones, todėl JAV turėtų atsakyti „abipusiškumo“ principu. Jo retorika atitinka ankstesnę poziciją, kai skaitmeniniai mokesčiai buvo laikomi diskriminaciniais ir galinčiais išprovokuoti prekybinius ginčus.

„Jei jie neatsisakys mokesčio, tikriausiai įvesime didelį tarifą Jungtinei Karalystei“, – sakė Donaldas Trumpas.

Tarifų grasinimai svarbūs ne tik dvišaliams santykiams, bet ir platesniam signalui Europai, kur dalis valstybių taiko panašius mokesčius. Verslui tai reiškia papildomą neapibrėžtumą: jeigu prasidėtų atsakomieji muitai, poveikį galėtų pajusti ne tik technologijų sektorius, bet ir kitos eksporto grandys.

Jungtinė Karalystė nuo pat pradžių šį mokestį pristatė kaip laikiną priemonę, kuri turėtų galioti iki tarptautinio susitarimo dėl didžiųjų įmonių apmokestinimo skaitmeninėje ekonomikoje. Londonas yra įsipareigojęs jį panaikinti, kai bus įgyvendintas tinkamas globalus sprendimas dėl apmokestinimo teisių perskirstymo.

Tuo metu Europoje vyksta platesnis skaitmeninės rinkos reguliavimo procesas, kuriame šalia mokesčių svarbų vaidmenį vaidina ir konkurencijos bei platformų priežiūros taisyklės. Dėl to skaitmeninių paslaugų mokestis vis dažniau atsiduria ne tik finansų, bet ir prekybos politikos epicentre.

Šaltiniai:

https://www.gov.uk/government/publications/introduction-of-the-digital-services-tax/digital-services-tax

https://www.gov.uk/government/statistics/digital-services-tax-receipts

https://www.oecd.org/tax/beps/

Europos Parlamente platinamas europarlamentarų laiškas perspėja apie galimą rinkos koncentraciją, kurią gali sukelti ES ir „Mercosur“ prekybos susitarime numatyta kvotų skyrimo tvarka. Dokumente teigiama, kad sistema gali sudaryti prielaidas didiesiems Pietų Amerikos žemės ūkio koncernams užsitikrinti didžiausią dalį lengvatinių kvotų.

Laiškas, kaip skelbiama, adresuotas už žemės ūkį atsakingam eurokomisarui Christophe’ui Hansenui ir už klimatą atsakingam eurokomisarui Wopke’ui Hoekstrai. Jis pasirodė tuo metu, kai susitarimas turėtų būti pradėtas taikyti laikinai nuo gegužės 1 dienos, nors Europos ūkininkai ir dalis politikų įžvelgia nelygiavertės konkurencijos riziką.

„Rinkose, kurios jau dabar yra itin koncentruotos, ypač Brazilijoje, kyla didelė rizika, kad kvotų apimtis perims nedidelis skaičius stambių pramonės grupių, turinčių finansinių ir administracinių pajėgumų pasinaudoti kvotomis ir veikti per dukterines įmones Europoje“, – rašoma laiške.

Kas numatyta susitarime?

ES ir „Mercosur“ blokui priklausančių Brazilijos, Argentinos, Paragvajaus ir Urugvajaus susitarimas buvo derintas apie 25 metus ir pasirašytas 2026 metų sausį. Jo tikslas – mažinti tarifus abiejose Atlanto pusėse ir plėsti prekybą, kuriant daugiau kaip 700 mln. žmonių apimančią laisvosios prekybos erdvę.

Vienas jautriausių paketo elementų – tarifinių kvotų modelis, taikomas tokiems produktams kaip jautiena ir paukštiena. Numatyta, kad į ES kasmet galėtų patekti 99 000 tonų jautienos su 7,5 proc. tarifu ir 180 000 tonų paukštienos su 0 proc. tarifu, o šios nuostatos būtų įgyvendinamos palaipsniui per penkerius ar šešerius metus.

Vis dėlto vien kvotos nepašalino politinių ginčų. 2026 metų sausio 21 dieną Europos Parlamentas ėmėsi iniciatyvos kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, prašydamas įvertinti susitarimo teisėtumą.

Kodėl kritikuojamas kvotų skyrimas?

Laišką inicijavo Belgijos liberalų europarlamentaras Benoît Cassart, pats ūkininkaujantis. Pagrindinis argumentas – susitarimas numato, kad kvotų paskirstymą savo eksportuotojams administruotų pačios Lotynų Amerikos šalys, o tai, europarlamentarų teigimu, gali skatinti rinkos dominavimą ir mažinti konkurenciją.

Dokumente pabrėžiama, kad lengvatinės kvotos gali tapti strateginiu įėjimo tašku: dideli eksportuotojai pirmiausia įsitvirtina su mažesniais tarifais, susikuria ilgalaikius ryšius su pirkėjais Europoje, o vėliau gali didinti srautus ir už kvotų ribų, jau mokėdami pilnus muitus, bet išlaikydami tuos pačius kanalus.

Cassart biuras akcentavo Brazilijos pavyzdį, kur kvotos, anot jų, dažnai skiriamos pagal ankstesnių eksportų rezultatus ar finansinius ir techninius kriterijus. Tokia logika, kritikų teigimu, palankesnė jau įsitvirtinusiems rinkos žaidėjams nei mažesniems gamintojams.

Minimas „JBS“ ir siūlomi saugikliai

Laiške tarp galimų didžiausių naudos gavėjų minimas Brazilijos mėsos sektoriaus milžinas „JBS“. Europarlamentarai kelia klausimą, ar kvotų administravimas, paliktas eksportuojančioms šalims, nesukurs situacijos, kai keli koncernai praktiškai „užrakins“ prieigą prie Europos rinkos.

Dokumento autoriai ragina Europos Komisiją jautienos ir paukštienos kvotas išbraukti iš mechanizmo, pagal kurį jų paskirstymą tvarkytų „Mercosur“ šalys, ir užtikrinti, kad kontrolė liktų visiškai ES rankose. Jei tai nebūtų padaryta, siūloma įtraukti peržiūros nuostatą, kuri leistų iš naujo vertinti sistemą pagal rodiklius, tokius kaip apimčių koncentracija ar kvotomis pasinaudojusių operatorių skaičius.

Teigiama, kad laiškas europarlamentarų parašams bus platinamas iki balandžio 30 dienos. Tolimesnė politinė dinamika priklausys nuo to, ar Komisija sutiks įdiegti papildomus saugiklius, ir kaip susitarimą vertins ES Teisingumo Teismas, jei procesas bus tęsiamas.

Šaltiniai:
https://www.euronews.com/my-europe/2026/04/24/mercosur-meps-letter-warns-of-concentration-risk-due-to-quota-allocation-system
https://www.euronews.com/my-europe/2026/01/17/eu-seals-contentious-trade-deal-with-mercosur-countries
https://www.euronews.com/my-europe/2026/01/21/european-parliament-freezes-mercosur-deal-referring-it-to-eu-court-of-justice

Prancūzijos meteorologijos tarnyba Météo-France pradėjo tyrimą dėl galimo nacionalinių oro stebėjimo jutiklių duomenų kompromitavimo. Įtarimai kilo po neįprastų temperatūros šuolių, kurie sutapo su aktyviais statymais blokų grandine paremtoje prognozių rinkoje „Polymarket“.

Tarnyba aiškinasi, ar į meteorologinę infrastruktūrą galėjo būti įsikišta fiziškai arba skaitmeniniu būdu, siekiant paveikti oficialiai fiksuojamus rodmenis. Tyrėjams įtarimų kelia tai, kad lažybų tikslumas atrodė pernelyg tiksliai atitinkantis būtent tą momentą, kai buvo peržengtos statymams svarbios ribos.

„Météo-France pateikė skundą dėl automatizuotos duomenų apdorojimo sistemos veikimo pakeitimo“, – pranešė tarnyba, nurodydama, kad kreipėsi į Roissy oro transporto žandarmerijos padalinį po vidinės jutiklių duomenų analizės.

Neįprasti šuoliai prie oro uosto

Pagal viešai aptartą scenarijų, „Polymarket“ Paryžiaus temperatūros statymus esą atsiskaitydavo pagal vieną Météo-France jutiklį, esantį netoli Šarlio de Golio oro uosto perimetro. Balandžio 6 dieną to jutiklio rodmuo per 12 minučių pakilo maždaug 4 laipsniais ir peržengė 22 laipsnių ribą, nors kiti šaltiniai rodė mažesnes reikšmes.

Skelbiama, kad vienas platformos dalyvis agresyviai statė, jog temperatūra tą dieną viršys 21 laipsnį, kai rinkos lūkesčiai buvo gerokai žemesni. Toks statymas, sutapus su staigiu rodmens pokyčiu, atnešė apie 25 000 eurų pelną, o vėlesnis panašus anomalus atvejis balandžio 19 dieną dar labiau sustiprino įtarimus.

Internete pasklidę gandai, jog jutiklis galėjo būti „pašildytas“ plaukų džiovintuvu, kol kas nėra patvirtinti. Vis dėlto pats faktas, kad vieno taško duomenys galėjo lemti finansinį rezultatą, tapo esminiu klausimu tiek tyrėjams, tiek prognozių rinkų dalyviams.

Kas yra orakulai ir kodėl jie pažeidžiami

Šis atvejis vėl atkreipė dėmesį į vadinamųjų orakulų patikimumą. Decentralizuotų finansų kontekste orakulas yra mechanizmas, kuris į išmaniąsias sutartis atneša realaus pasaulio duomenis, pavyzdžiui, temperatūrą, tam, kad būtų automatiškai nustatytas finansinis rezultatas.

Jei prognozių rinka atsiremia į vieną oficialų šaltinį, o tas šaltinis yra paveikiamas, pati platforma dažnai neturi vidinio būdo patikrinti, ar duomenys atitinka realybę. Dėl to didžiausia rizika kyla ten, kur atsiskaitymo taisyklės sukonstruotos taip, kad pakanka peržengti vieną ribą, o duomenys imami iš vieno konkretaus jutiklio.

„Polymarket“ pranešė pakeitusi Paryžiaus temperatūros statymų atsiskaitymo rodiklį, perkeldama jį nuo Šarlio de Golio oro uosto jutiklio prie Paryžius-Le Buržė oro uosto jutiklio. Tačiau skelbiama, kad anksčiau sudaryti ir jau uždaryti kontraktai nebuvo atšaukti, todėl šių statymų baigtis liko galutinė net ir kilus įtarimams dėl duomenų patikimumo.

Ekspertai pastebi, kad tokios situacijos atveria naują „baltųjų apykaklių“ nusikaltimų zoną: manipuliuojamas ne tik skaitmeninis produktas, bet ir fizinis pasaulis, o pelnas realizuojamas automatizuotose rinkose. Tyrimas turėtų atsakyti, ar šiuo atveju buvo nusikaltimas, ar tik sutapimas, tačiau diskusija dėl orakulų, duomenų atsparumo ir auditavimo jau atsinaujino.

Šaltiniai:

https://www.euronews.com/business/2026/04/23/hair-dryer-trick-behind-25000-win-france-probes-potential-weather-data-scam-linked-to-polymarket

https://polymarket.com

https://meteofrance.com

Technologijų milžinės „Meta“ ir „Microsoft“ mažina darbuotojų skaičių, bandydamos išlaisvinti daugiau lėšų sparčiai brangstančioms investicijoms į dirbtinį intelektą. Rinka tai vertina kaip dar vieną ženklą, kad DI plėtra tampa vienu didžiausių kaštų centrų sektoriuje.

„Meta“ paskelbė planuojanti atsisveikinti maždaug su 8 000 darbuotojų, tai sudaro apie 10 proc. jos darbo jėgos. Bendrovė sprendimą pristatė kaip efektyvumo didinimo priemonę, leidžiančią daugiau investuoti į prioritetines veiklas.

Be atleidimų, „Meta“ taip pat ketina neužpildyti apie 6 000 atvirų pozicijų. Toks derinys rodo, kad įmonė siekia greitai mažinti sąnaudas, kartu perskirstydama biudžetus DI infrastruktūrai ir aukštos kvalifikacijos specialistų pritraukimui.

DI infrastruktūra brangsta

„Meta“ investuotojams nurodė, kad kitų metų išlaidos gali smarkiai išaugti dėl duomenų centrų, skaičiavimo pajėgumų ir DI talentų atlygio. Viešai minimos prognozės siekia 143–150 mlrd. eurų intervalą, kas atspindi visai pramonei būdingą tendenciją didinti kapitalo išlaidas.

Rinkos analitikai pažymi, kad bendrovės vis dažniau taiko DI įrankius darbams automatizuoti, todėl kai kurios funkcijos gali būti apjungtos, o komandos mažinamos. Tai leidžia palaikyti produktyvumą, tačiau kartu mažina poreikį didelėms operacinėms struktūroms.

„Microsoft“ renkasi kitą kelią

„Microsoft“ tuo pat metu JAV darbuotojams siūlo savanoriško pasitraukimo paketą, kuris, remiantis žiniasklaidos cituojamais šaltiniais, gali paliesti apie 8 750 žmonių, arba maždaug 7 proc. bendrovės JAV darbo jėgos. Skirtingai nei masiniai atleidimai, šis modelis suteikia darbuotojams daugiau pasirinkimo.

Bendrovės taupymo logika siejama su tais pačiais veiksniais kaip ir „Meta“ atveju: itin brangiu DI infrastruktūros plėtimu. „Microsoft“ jau daugelį metų didina investicijas į pasaulinį duomenų centrų tinklą, kuris palaiko debesijos paslaugas, DI sistemas ir produktyvumo sprendimus, įskaitant „Copilot“.

„Norime suteikti tinkamiems darbuotojams galimybę žengti kitą žingsnį savo sąlygomis, su dosnia bendrovės parama“, – teigiama „Microsoft“ vidinėje žinutėje, kurią citavo CNBC.

Ką tai signalizuoja rinkai?

Darbuotojų skaičiaus mažinimas šiuo metu vis dažniau tampa būdu finansuoti naujos kartos skaičiavimo pajėgumus, reikalingus DI modelių mokymui ir diegimui. Duomenų centrai, specializuoti lustai ir elektros sąnaudos, taip pat konkurencija dėl DI inžinierių, kelia bendrą investicijų kartelę.

Investuotojams tai dažnai pristatoma kaip balansavimas tarp augimo ir pelningumo: įmonės siekia išlaikyti finansinę drausmę, bet kartu nenori atsilikti DI lenktynėse. Artimiausi ketvirčiai parodys, ar sąnaudų karpymai iš tiesų padės greičiau monetizuoti DI produktus ir paslaugas.

Šaltiniai:

https://www.euronews.com/business/2026/04/24/meta-axes-8000-jobs-to-fund-ai-spending-spree-microsoft-to-follow-suit

https://www.cnbc.com/

https://www.bloomberg.com/

„Intel“ akcijos ketvirtadienį po prekybos sesijos pabrango apie 20 proc., investuotojams įvertinus geresnius nei laukta pirmojo ketvirčio rezultatus ir optimistišką bendrovės prognozę. Rinka ypač palankiai sureagavo į signalus, kad bendrovės posūkis į DI skirtą aparatinę įrangą ima duoti apčiuopiamą grąžą.

Pagal paskelbtus duomenis, „Intel“ pajamos siekė apie 11,6 mlrd. eurų, kai analitikai tikėjosi maždaug 10,5 mlrd. eurų. Patikslintas pelnas vienai akcijai taip pat pranoko lūkesčius, o tai sustiprino argumentą, kad efektyvinimo priemonės ir investicijos į naujus produktus pradeda atsipirkti.

Kas labiausiai tempė rezultatus?

Didžiausią indėlį į augimą davė Duomenų centrų ir DI padalinys, kurio ketvirčio pajamos siekė apie 4,2 mlrd. eurų. Tai yra maždaug 22,4 proc. daugiau nei prieš metus ir gerokai viršijo rinkos prognozes.

Bendrovė nurodė, kad paklausą didino „Xeon 6“ procesoriai ir „Gaudi 3“ DI spartintuvai, kuriuos aktyviau renkasi įmonės ir debesų kompiuterijos paslaugų teikėjai. Šis segmentas investuotojams svarbus todėl, kad būtent duomenų centrai pastaraisiais metais tapo vienu pagrindinių DI infrastruktūros augimo variklių.

„Kita DI banga priartins intelektą prie galutinio vartotojo, o dėmesys slinks nuo bazinių modelių prie išvadų ir agentinių sistemų“, – sakė „Intel“ vadovas Lip-Bu Tan.

„Toks pokytis reikšmingai didina poreikį „Intel“ procesoriams, plokštelių gamybai ir pažangiam paketavimui“, – pridūrė jis.

Prognozė viršijo rinkos kartelę

Žvelgdama į antrąjį ketvirtį, „Intel“ prognozuoja 11,8–12,6 mlrd. eurų pajamų intervalą. Tai aukščiau nei investuotojų lūkestis, kuris siekė apie 11,1 mlrd. eurų, todėl po ataskaitos sustiprėjo pirkėjų aktyvumas.

Tokia prognozė svarbi ir platesniame kontekste: rinkoje išlieka didelė konkurencija tarp lustų gamintojų, o DI infrastruktūrai reikalinga įranga tampa strategine sritimi tiek verslui, tiek valstybėms. Dėl šios priežasties net ir vieno ketvirčio rezultatai dažnai turi didelį poveikį vertinant, kas realiai laimi kovoje dėl DI duomenų centrų biudžetų.

Valstybės įsikišimas ir 2025 metų sprendimai

Šie skaičiai išsiskiria ir dėl fono, kuriame „Intel“ veikė pastaruoju metu. 2025 metais bendrovė išgyveno itin sudėtingą etapą, kai patyrė daugiamilijardinius nuostolius ir susidūrė su gamybos efektyvumo problemomis.

Tuomet JAV administracija įsigijo 9,9 proc. „Intel“ akcijų paketą, argumentuodama, kad bendrovės stabilumas svarbus nacionaliniam saugumui. Investicijos vertė siekė apie 7,8 mlrd. eurų, o dalis jos buvo susieta su anksčiau „Intel“ skirtomis, bet dar neišmokėtomis subsidijomis.

Po naujausio akcijų šuolio „Intel“ akcijos kaina, perskaičiuota į eurus, siekia apie 71,5 euro, o tai reiškia, kad nuo valstybės įėjimo į kapitalą vertė padidėjo beveik 300 proc. Tuo pačiu laikotarpiu bendrovė vykdė masto mažinimą ir, siekdama sumažinti sąnaudas, sumažino darbuotojų skaičių maždaug 25 proc., tai yra apie 25 000 žmonių.

Investuotojai šiuos pokyčius vertina kaip ženklą, kad „Intel“ pagaliau randa aiškesnę kryptį: mažina neefektyvumą, perskirsto išteklius ir stengiasi įsitvirtinti DI rinkoje, kurioje ankstesniais metais atsiliko nuo stipriausių konkurentų.

Šaltiniai:
https://www.euronews.com/business/2026/04/24/intel-shares-soar-20-on-earnings-beat-and-stronger-than-expected-outlook

Po sukrėtimų Persijos įlankoje ir išaugus rizikai strategiškai svarbiuose jūrų keliuose Vašingtone, kaip skelbiama, svarstomas ambicingas planas: Siriją paversti sausumos energetikos koridoriumi, per kurį nafta ir dujos pasiektų Turkiją bei Europą. Dokumente, siejamame su JAV pasiuntiniu Sirijai Tomu Barracku, akcentuojama ne logistika keliais, o vamzdynų tinklų atgaivinimas ir plėtra.

Pagrindinė idėja yra sukurti alternatyvą pažeidžiamiems jūrų „butelio kakliukams“, pirmiausia Hormūzo sąsiauriui, per kurį įprastai keliauja didelė pasaulinės naftos ir suskystintų dujų dalis. Toks scenarijus ypač aktualus tuomet, kai geopolitinė įtampa kelia tiekimo sutrikimų riziką ir didina kainų svyravimus tarptautinėse rinkose.

Vamzdynų projektai ir kainos

Plane minimi keli seni ir nauji maršrutai, kurie teoriškai galėtų sujungti Persijos įlankos bei Irako telkinius su Viduržemio jūros uostais ir vėliau su Europos rinka. Tarp dažniausiai aptariamų idėjų yra Kirkuko–Banijaso naftotiekio atnaujinimas, kuriam, kaip nurodoma, galėtų prireikti apie 3 800 000 000 eurų.

Taip pat aptariamas Kataro–Turkijos dujotiekio sumanymas, kuris praeityje ne kartą buvo minėtas kaip geopolitinių interesų sankirtos taškas. Be to, dokumente įvardijamas Azerbaidžano–Kiliso–Alepo dujų ryšys, pradėjęs veikti 2025 metų rugpjūtį, ir galimybė plėsti Arabų dujotiekį iš Egipto per Siriją Turkijos kryptimi.

Kita kryptis būtų Sirijos vidaus tinklo atkūrimas, įskaitant daugiau nei 1 000 kilometrų infrastruktūros šiaurės rytų regionuose reabilitaciją. Šis aspektas svarbus ne tik tranzitui, bet ir vietiniam energijos tiekimo stabilumui, kuris Sirijoje po karo metų išlieka trapus.

Sirijos ambicija ir regiono interesai

Antalijos diplomatijos forume Turkijoje Sirijos prezidentas Ahmedas al Sharaa teigė, kad šalis dėl savo geografinės padėties siekia tapti alternatyviu energijos ir prekių maršrutu tarp Rytų ir Vakarų. Pasak jo, Sirija norėtų užtikrinti saugų koridorių, jungiantį Persijos įlanką, Jordaniją, Siriją ir Turkiją, išnaudojant priėjimą prie Viduržemio jūros.

Toks siekis skamba patraukliai ant popieriaus, tačiau realybėje jis remiasi prielaida, kad pavyks užtikrinti ilgalaikį saugumą, aiškias taisykles investuotojams ir tarptautinius politinius susitarimus. Be to, bet koks didelio masto energetikos koridorius neatsiejamas nuo regioninių žaidėjų interesų, įskaitant Turkiją, Persijos įlankos šalis, Iraką ir Europos pirkėjus.

Ekspertai: idėja sena, kliūtys didžiulės

Žurnalistas Sarkis Kassarjian, besispecializuojantis Turkijos ir Artimųjų Rytų temose, tokią viziją vertina skeptiškai ir pabrėžia, kad planas iš esmės perkuria dar 2000-ųjų pradžioje aptartas koncepcijas. Jo teigimu, Sirija kol kas neturi nei infrastruktūros, nei stabilumo, kad galėtų konkuruoti su alternatyvomis, tokiomis kaip Saudo Arabijos uostai prie Raudonosios jūros, Izraelio Viduržemio jūros infrastruktūra ar Turkijos energetikos mazgai.

„Sukurti naują vamzdynų tinklą, jį prižiūrėti, remontuoti ir apsaugoti yra labai sudėtinga, ypač tokioje geopolitinėje geografijoje kaip Artimieji Rytai“, – sakė Sarkis Kassarjian.

Jis taip pat akcentuoja, kad investicijoms reikėtų ne tik techninių sprendimų, bet ir efektyvios valdymo sistemos, teisinės aplinkos, korupcijos rizikų mažinimo bei aiškių saugumo garantijų. Kassarjian nuomone, regionui realistiškesni maršrutai jau egzistuoja, pavyzdžiui, Irako–Turkijos Kirkuko–Džeihano linija, nors ir ji pati yra susidūrusi su politiniais bei teisiniais ginčais.

Tuo metu Sirijos naftos sektoriaus inžinierius Ghassanas al Rai situaciją vertina atsargiau: techniškai vamzdynų atgaivinimas įmanomas, tačiau viskas remiasi į finansavimą, saugumą ir politinius susitarimus. Jis atkreipia dėmesį, kad dalis Sirijos infrastruktūros, naudotos iki 2011 metų, fiziškai vis dar egzistuoja, o vamzdynus teoriškai galima remontuoti ir plėsti.

„Technologiškai tai įmanoma. Klausimas, ar yra finansavimas, saugumas ir politiniai susitarimai“, – sakė Ghassanas al Rai.

Vis dėlto jis pripažįsta ir rimtą žmogiškųjų išteklių problemą: po ilgamečio konflikto šalyje trūksta kvalifikuotų specialistų, daug jų išvyko dirbti į Persijos įlankos valstybes. Net ir atsiradus pinigams, tokio masto projektams reikėtų tarptautinių rangovų, patirties ir ilgo stabilumo periodo.

Europos požiūriu, sausumos koridorius per Siriją galėtų atrodyti kaip dar vienas diversifikacijos kelias, tačiau jis neišsprendžia pagrindinio klausimo: energetikos infrastruktūra yra dešimtmečiams skirta investicija, o rizikos vertinimas čia tampa ne mažiau svarbus už pačią inžineriją. Pastaraisiais metais Europa didino SGD importą, plėtė jungtis ir kaupimo pajėgumus, todėl bet koks naujas vamzdynų megaprojektas turėtų konkuruoti ir su jau pasikeitusiu žemyno energijos tiekimo modeliu.

Sirijos pavertimas globaliu energetikos koridoriumi galėtų tapti geopolitiniu lūžio tašku, tačiau kol kas tai labiau vizija, kurios įgyvendinimą riboja saugumo, valdysenos ir finansavimo realybė. Jei įtampa jūrų maršrutuose tęsis, diskusijos dėl sausumos alternatyvų tik stiprės, bet sprendimus lems ne šūkiai, o investuotojų pasitikėjimas ir politiniai kompromisai.

Šaltiniai:
https://www.euronews.com/business/2026/04/24/iran-war-sparks-push-to-transform-syria-into-global-energy-corridor
https://www.eia.gov/todayinenergy/detail.php?id=52859
https://iea.blob.core.windows.net/assets/ab0c7a03-0141-4c92-a7c5-8b1a5c4d8e19/OilMarketReport.pdf