CP v2

Category: Verslas

  • Paryžiaus išpuolių koordinatorius Bakkali išleidžiamas iš kalėjimo: kodėl tai siutina aukas?

    Paryžiaus išpuolių koordinatorius Bakkali išleidžiamas iš kalėjimo: kodėl tai siutina aukas?

    Belgijoje kilo pasipiktinimas po to, kai teismas leido Mohamedui Bakkali, siejamam su 2015 metų Paryžiaus teroro išpuoliais, laikinai palikti kalėjimą. Sprendimas numato šešis išėjimus po 36 valandas iš Ittre griežto režimo pataisos įstaigos.

    Prokuratūra nurodė, kad teismas sprendimą priėmė nepaisydamas kaltintojų prieštaravimų. Pasak Belgijos prokurorų, šis sprendimas yra galutinis, o jo įgyvendinimas priklausys nuo kalėjimo administracijos.

    Bakkali 2022 metais Prancūzijoje buvo nuteistas 30 metų laisvės atėmimo bausme už vaidmenį koordinuojant 2015 metų lapkričio atakas Paryžiuje. Per jas žuvo 130 žmonių, dar šimtai buvo sužeisti, o vienas kruviniausių epizodų įvyko koncertų salėje „Bataclan“.

    2018 metais Bakkali buvo perduotas Belgijai, kur taip pat sulaukė nuosprendžio dėl kitos bylos. Belgijoje jis nuteistas 25 metams už dalyvavimą planuojant išpuolį „Thalys“ traukinyje, važiavusiame maršrutu Amsterdamas–Paryžius.

    Prancūzų žiniasklaida skelbia, kad trumpalaikės išvykos gali būti laikomos žingsniu link lygtinio paleidimo, taikant elektroninę stebėseną. Tokia praktika kai kuriose Europos šalyse naudojama kaip integracijos į laisvę priemonė, tačiau terorizmo bylose ji kelia ypač daug emocijų ir politinių diskusijų.

    Sprendimą viešai sukritikavo dalis Prancūzijos ir Belgijos politikų bei visuomenės veikėjų, pabrėžę pagarbos aukoms ir jų artimiesiems klausimą. Kritikai teigia, kad dalyvavimas teroristiniuose tinkluose neturėtų suteikti galimybių išvykoms ar ankstesniam paleidimui.

    „Tokie sprendimai aukoms ir tyrėjams atrodo kaip antausis, o demokratijų teisingumui tai labai blogas signalas“, – teigė prancūzų teisininkas Thibault de Montbrial.

    Belgijos teisingumo ministrė Annelies Verlinden savo ruožtu pabrėžė, kad leidimas suteiktas po išsamaus bylos vertinimo ir tik su itin griežtomis sąlygomis. Ji taip pat pažymėjo, kad Bakkali anksčiau jau buvo gavęs leidimų išeiti, tačiau trumpesniam laikui.

    Terorizmo bylų vykdymas Europos Sąjungoje pastaraisiais metais vis dažniau atsiduria tarp dviejų polių: reabilitacijos ir visuomenės saugumo. Būtent todėl laikini išleidimai ar lygtinis paleidimas nuteistiesiems dėl terorizmo paprastai vertinami ne tik teisiškai, bet ir politiškai, o kiekvienas toks atvejis tampa testu pasitikėjimui teisine sistema.

  • Lenkijoje nusileido pirmieji F-35: ministras skelbia naują NATO rytinio sparno etapą

    Lenkijoje nusileido pirmieji F-35: ministras skelbia naują NATO rytinio sparno etapą

    Lenkija šią savaitę priėmė pirmąją JAV pagamintų naikintuvų F-35 siuntą, stiprindama NATO rytinio sparno oro gynybą. Trys orlaiviai nusileido Lasko (Łask) oro pajėgų bazėje, o Varšuva šį žingsnį pristato kaip kokybinį šuolį savo karinėms oro pajėgoms.

    Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas teigė, kad atvykę orlaiviai tampa naujais Lenkijos dangaus sergėtojais. Jo vertinimu, tai pirmieji penktosios kartos naikintuvai NATO rytiniame flange, suteikiantys pranašumą aptinkant grėsmes dar iki joms priartėjant.

    Ką reiškia F-35 atvykimas

    F-35 laikomas vienu pažangiausių daugiafunkcių naikintuvų, kurio stiprybė siejama ne tik su slaptumu, bet ir su sensorių bei duomenų apdorojimo galimybėmis. Šie orlaiviai kuriami taip, kad vienu metu rinktų informaciją iš skirtingų jutiklių, ją apjungtų ir padėtų pilotui bei vadavietėms greičiau priimti sprendimus.

    Tokio tipo pajėgumai ypač svarbūs regione, kuriame daug dėmesio skiriama oro erdvės stebėjimui, atgrasymui ir sąveikai su sąjungininkais. F-35 dažnai įvardijamas kaip platforma, gerinanti bendrą situacijos supratimą ir palengvinanti veiksmų koordinavimą su NATO oro ir priešraketine gynyba.

    32 naikintuvai iki 2030 metų

    Lenkija yra užsakiusi 32 F-35, kuriuos gamina gynybos pramonės bendrovė „Lockheed Martin“. Sutartis dėl šių orlaivių įsigijimo buvo pasirašyta 2020 metais, o visų užsakytų naikintuvų pristatymus planuojama užbaigti iki 2030 metų.

    Europoje F-35 jau eksploatuoja arba diegia Jungtinė Karalystė, Vokietija, Norvegija, Nyderlandai, Belgija, Italija ir Danija. Dėl to Lenkijos sprendimas įsilieja į platesnę tendenciją, kai NATO šalys siekia suvienodinti pajėgumus, logistiką ir tarpusavio suderinamumą, ypač augant įtampoms rytinėje Aljanso dalyje.

  • „Leonardo“ 320 mln. eurų sandoris Kuveite: Italija stiprina karinius raumenis Persijos įlankoje

    „Leonardo“ 320 mln. eurų sandoris Kuveite: Italija stiprina karinius raumenis Persijos įlankoje

    Italijos gynybos pramonės grupė „Leonardo“ plečia veiklą Persijos įlankos regione: pasirašyta maždaug 320 mln. eurų vertės sutartis su Abu Dabio laivų statybos bendrove ADSB, priklausančia EDGE grupei. Pagal susitarimą „Leonardo“ tieks jūrų kovos sistemas naujos kartos patruliniams laivams, kuriuos Kuveitas užsakė pagal programą Al Dorra.

    Kuveitas šia programa siekia modernizuoti savo karines jūrų pajėgas, užsakydamas aštuonis FALAJ 3 tipo pakrantės patrulinius laivus. Laivai statomi Jungtiniuose Arabų Emyratuose, o itališkos sistemos turėtų sustiprinti jų kovinius ir stebėjimo pajėgumus, ypač jūrinės infrastruktūros apsaugos užduotims.

    Kas bus įdiegta į laivus

    Pagal sutartį „Leonardo“ numatyta tiekti kovos valdymo sistemą, jūrinį radarą KRONOS NAVAL HP ir 76 mm SUPER RAPIDO artilerijos sistemą. Taip pat į komplektą įtraukiami STRALES valdomi šaudmenys, skirti didesniam taiklumui ir greitesnei reakcijai į greitai kintančias grėsmes.

    Tokio tipo integruotos sistemos gynybos rinkoje vertinamos kaip vienas svarbiausių laivo modernumo kriterijų, nes leidžia apjungti jutiklius, ginkluotę ir ryšio kanalus į vieną valdymo architektūrą. Dėl to didėja laivo situacinis suvokimas, o įgulos sprendimai priimami greičiau.

    Platesnis Italijos ir Kuveito bendradarbiavimas

    Gynybos ryšiai tarp Italijos ir Kuveito pastaraisiais metais stiprėja ne tik jūroje. Skelbiama, kad Italijos ir Kuveito karinės oro pajėgos atnaujino trejų metų bendradarbiavimo susitarimą, apimantį personalo rengimą, paramą elektroninės kovos srityje ir bendrą veiklų koordinavimą.

    Kuveitas dar 2016 metais užsakė 28 pažangius Italijoje pagamintus orlaivius, o dalis „Eurofighter Typhoon“ jau naudojami šalies pajėgose. Be to, iki 2029 metų pabaigos numatytos integruotos logistinės priežiūros ir mokymų paslaugos, kurios turi užtikrinti ilgalaikį technikos parengtį ir personalo kompetencijas.

    Karinė situacija regione ir planai 2026 metams

    Italija regione palaiko ir tiesioginį karinį buvimą Kuveite, Ali Al Salem bazėje dislokuodama apie 320 karių bei įvairius oro pajėgumus. Šis kontekstas ypač reikšmingas, nes Persijos įlanka pastaraisiais metais išlieka viena jautriausių pasaulio zonų, kur karinės rizikos persidengia su energetikos ir laivybos saugumu.

    „Leonardo“ ir EDGE bendradarbiavimas, trunkantis apie du dešimtmečius, jau siejamas su maždaug 30 jūrinių vienetų pristatymu. Abi pusės taip pat spartina bendros įmonės kūrimą, kuri, kaip skelbiama, 2026 metais turėtų pradėti veiklą Jungtiniuose Arabų Emyratuose, apimdama projektavimo, gamybos ir mokymų kryptis bei intelektinės nuosavybės licencijavimą.

    Tokie projektai atspindi platesnę pasaulinę tendenciją gynybos pramonėje, kai dideli kontraktai vis dažniau siejami su vietinės kompetencijos auginimu, technologijų perdavimo modeliais ir mokymų infrastruktūra. Tai leidžia pirkėjams mažinti priklausomybę nuo išorinių tiekimo grandinių, o gamintojams užsitikrinti ilgalaikę priežiūros bei modernizavimo rinką.

  • „SpaceX“ IPO gali sudrebinti biržas: taikosi į 68 mlrd. eurų ir perrašyti rekordus

    „SpaceX“ IPO gali sudrebinti biržas: taikosi į 68 mlrd. eurų ir perrašyti rekordus

    Elono Musko valdoma „SpaceX“ ruošiasi žingsniui, kuris gali tapti vienu reikšmingiausių Volstrito istorijoje: rinkoje daugėja signalų apie galimą bendrovės akcijų platinimą artimiausiu metu. Skelbiama, kad per pirminį viešą akcijų siūlymą (IPO) įmonė galėtų siekti pritraukti iki 68 mlrd. eurų.

    Tokio masto sandoris, jei pasitvirtintų, ne tik gerokai aplenktų iki šiol didžiausius pasaulio IPO, bet ir iš esmės pakeistų investuotojų požiūrį į kosmoso pramonę. Pastaraisiais metais ši rinka traukia kapitalą dėl palydovinio interneto, gynybos užsakymų ir augančio komercinių skrydžių tempo.

    Kas šiandien yra rekordininkai?

    Didžiausiu IPO istorijoje laikomas „Saudi Aramco“ akcijų platinimas, 2019 metų gruodį įvykęs Rijado vertybinių popierių biržoje. Tuomet bendrovė pritraukė apie 23,2 mlrd. eurų, o sandoris buvo svarbi Saudo Arabijos ekonominės transformacijos dalis, siekiant mažinti priklausomybę nuo naftos pajamų.

    Tarp didžiausių technologijų sektoriaus debiutų išsiskiria „Alibaba“, 2014 metais Niujorke pritraukusi apie 19,8 mlrd. eurų. Svarbus etalonas buvo ir „Facebook“ IPO 2012 metais, kai įmonė, šiandien veikianti kaip „Meta“, pritraukė apie 14,5 mlrd. eurų, nors prekybos startą lydėjo techniniai sutrikimai ir kainos svyravimai.

    Azijos gigantai ir finansų sektorius

    Tarp didžiausių sandorių dažnai minimi Japonijos vardai: „SoftBank Corp“ 2018 metų gruodį Tokijuje pritraukė apie 19,3 mlrd. eurų. Japonijos telekomunikacijų istorijoje ryški ir „NTT DoCoMo“ 1998 metų listingavimo banga, kai per akcijų platinimą surinkta apie 16,4 mlrd. eurų.

    Į didžiausiųjų sąrašą patenka ir Kinijos valstybiniai bankai, atspindintys šalies finansinės sistemos svorį po 2008 metų krizės. „Agricultural Bank of China“ 2010 metais per platinimą Šanchajuje ir Honkonge pritraukė apie 17,4 mlrd. eurų, o „Industrial and Commercial Bank of China“ 2006 metais analogišku keliu surinko apie 17,3 mlrd. eurų.

    Kodėl „SpaceX“ galėtų visus aplenkti?

    Jei „SpaceX“ išties pritrauktų iki 68 mlrd. eurų, tai būtų beveik tris kartus daugiau nei „Saudi Aramco“ rekordas. Toks šuolis reikštų, kad investuotojai „SpaceX“ vertina ne kaip vien tik raketų gamintoją, o kaip infrastruktūros ir paslaugų bendrovę, kurios pajamos siejamos ir su palydovinio ryšio plėtra, ir su ilgalaikiais valstybės kontraktais.

    Rinkai svarbu ir tai, kad didelio masto IPO dažnai tampa viso sektoriaus termometru: sėkmingas debiutas gali pakelti apetito kartelę ir kitoms kosmoso, gynybos ar pažangių ryšių bendrovėms. Tačiau investuotojai paprastai vertina ne tik potencialą, bet ir rizikas, įskaitant reguliavimo aplinką, kapitalo poreikį bei pelningumo perspektyvas.

  • Biržos kilo, bet nerimas nemažėja: konfliktas su Iranu kelia naftą, šauna „Lenovo“

    Biržos kilo, bet nerimas nemažėja: konfliktas su Iranu kelia naftą, šauna „Lenovo“

    Pasaulio finansų rinkos gegužės 22 dieną judėjo aukštyn, investuotojams kabinantis į viltį, kad JAV ir Irano derybose gali atsirasti proveržis. Tačiau optimizmą toliau slopina sutrikęs laivybos srautas Hormūzo sąsiauryje ir virš 90 eurų už barelį laikanti Brent naftos kaina.

    Europoje didieji indeksai prekybos pradžioje fiksavo prieaugį: Vokietijos DAX, Prancūzijos CAC 40 ir Euro Stoxx 50 kilo, o investuotojai jautriai reagavo į bet kokius signalus apie galimą įtampos mažėjimą. Kartu rinkos išlieka nervingos dėl infliacijos ir palūkanų normų perspektyvų, kurios priklauso ir nuo energijos kainų.

    Papildomos teigiamos nuotaikos Europoje atėjo iš Vokietijos, kur pirmojo ketvirčio ekonomikos augimo rodikliai atitiko lūkesčius, o vartotojų pasitikėjimas birželiui gerėjo. Tai svarbu rinkoms, nes euro zonos didžiausios ekonomikos atsigavimas pastaraisiais metais buvo trapus, o vidaus paklausa vis dar laikoma silpna grandimi.

    Azija tęsė ralį

    Azijos biržose taip pat dominavo teigiamos nuotaikos: Japonijos Nikkei 225 ūgtelėjo apie 2,7 proc., o regiono indeksai sekė iš paskos. Rinkos akcentavo lėtėjančią Japonijos infliaciją, kuri balandį, remiantis paskelbtais duomenimis, buvo nusileidusi iki žemiausio lygio per ketverius metus.

    Švelnėjanti infliacija investuotojams reiškia daugiau erdvės centriniams bankams neskubėti griežtinti politikos, nors energijos kainos dėl geopolitikos išlieka pagrindiniu rizikos veiksniu. Tarp augusių rinkų buvo Taivanas, Honkongas, Kinijos žemyninė rinka, Pietų Korėja, Australija ir Indija.

    Nafta brangi dėl Hormūzo

    Naftos kainas aukštyn stumia besitęsiantys sutrikimai Hormūzo sąsiauryje, kuriuo, pagal plačiai cituojamus tarptautinių energetikos institucijų vertinimus, keliauja reikšminga pasaulinės jūrinės naftos prekybos dalis. Dėl to bet koks nestabilumas regione greitai persiduoda degalų kainoms ir infliacijos lūkesčiams.

    Europos prekybos valandomis Brent nafta buvo pakilusi iki maždaug 91 euro už barelį, o JAV etaloninė nafta artėjo prie 85 eurų ribos. Palyginimui, prieš konflikto eskalaciją nafta buvo gerokai pigesnė, todėl dabartinis šuolis ypač jautrus transporto, aviacijos, pramonės ir vartojimo sektoriams.

    Auganti nafta tiesiogiai veikia obligacijų rinkas: kylant infliacijos lūkesčiams, dažnai kyla ir ilgalaikių obligacijų pajamingumai, o tai didina finansavimo kainą verslui ir gyventojams. JAV 10 metų obligacijų pajamingumas penktadienį buvo apie 4,57 proc., kiek atslūgęs nuo aukštesnių savaitės lygių.

    Valiutų rinkoje euras ir svaras JAV dolerio atžvilgiu ryškių pokyčių nerodė, o jenos kursą veikė ir infliacijos duomenys, ir rizikos apetitas pasaulio rinkose. Tokiose sąlygose investuotojai dažniau balansuojasi tarp saugių aktyvų ir augimo akcijų, priklausomai nuo naujienų srauto.

    „Lenovo“ šuolis po rezultatų

    Tarp ryškiausių dienos įvykių įmonių segmente išsiskyrė „Lenovo“ akcijų šuolis Honkongo biržoje, kai paskelbti ketvirčio rezultatai viršijo analitikų prognozes. Bendrovė nurodė, kad ketvirčio pajamos siekė apie 18,7 mlrd. eurų ir buvo maždaug 27 proc. didesnės nei prieš metus.

    Didžiausią impulsą augimui suteikė asmeninių kompiuterių, planšetinių kompiuterių ir išmaniųjų telefonų segmentas, kurio pajamos, kaip skelbta, augo apie penktadalį. Rinka tai vertina kaip signalą, kad po kelių metų svyravimų vartotojų elektronikos paklausa stabilizuojasi, o įmonės geriau suvaldo atsargų ciklus.

    Vis dėlto bendra kryptis rinkose išlieka priklausoma nuo geopolitikos ir energijos kainų: net ir kylant indeksams, investuotojai vertina scenarijus, kuriais nafta gali išlikti brangi ilgiau, o tai reikštų didesnį spaudimą kainoms ir lėtesnį palūkanų mažinimo tempą. Artimiausiu metu lemiami gali būti tiek JAV ir Irano derybų signalai, tiek realūs laivybos srautų pokyčiai Hormūzo sąsiauryje.

  • Šokiruojanti statistika: kur Europoje turtingiausi 0,1 proc. pasiima daugiausia pajamų

    Šokiruojanti statistika: kur Europoje turtingiausi 0,1 proc. pasiima daugiausia pajamų

    Turtingiausių 0,1 proc. gyventojų gaunamų pajamų dalis Europoje smarkiai skiriasi: Europos vidurkis siekia apie 4,5 proc., tačiau kai kuriose šalyse ši grupė pasiima daugiau nei 6 proc. visų pajamų. Naujausi World Inequality Database duomenys rodo, kad skirtumus daugiausia lemia mokesčių sistemos, perskirstymo mastas ir darbo užmokesčio nelygybė.

    Skaičiai apima 35 Europos valstybes, įskaitant Europos Sąjungos nares, šalis kandidates, ELPA valstybes ir Jungtinę Karalystę. Rodiklis skaičiuojamas pagal pajamas iki mokesčių ir socialinių išmokų, todėl jis labiau atspindi pirminę rinkos nelygybę, o ne tai, kas lieka po valstybės perskirstymo.

    Pagal naujausius duomenis pajamų dalis, tenkanti turtingiausiems 0,1 proc., svyruoja nuo 1,6 proc. Nyderlanduose iki 10,2 proc. Sakartvele. Tai reiškia, kad kai kur pajamos viršuje koncentruojasi kelis kartus stipriau nei kitose Europos dalyse, nors kalbama apie tą patį siaurą gyventojų sluoksnį.

    Kas pirmauja Europos Sąjungoje?

    Tarp Europos Sąjungos valstybių išsiskiria Estija, kur turtingiausi 0,1 proc. gauna apie 8,3 proc. visų pajamų. Toliau rikiuojasi Bulgarija su 7,5 proc. ir Lenkija su 7,0 proc., o tai rodo ryškesnę pajamų koncentraciją dalyje Vidurio ir Rytų Europos šalių.

    Virš 6 proc. ribos patenka ir kai kurios šalys kandidatės: Serbijoje rodiklis siekia apie 6,9 proc., Turkijoje – 6,1 proc. Tuo metu Danijoje (5,8 proc.) ir Rumunijoje (5,1 proc.) turtingiausio sluoksnio pajamų dalis taip pat viršija 5 proc.

    Didžiosios Vakarų Europos ekonomikos, neskaičiuojant Italijos, telkiasi gana arti viena kitos: Ispanijoje rodiklis siekia apie 5,0 proc., Vokietijoje, Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje – po maždaug 4,9 proc. Airija, su 4,8 proc., yra kiek aukščiau už Europos vidurkį.

    Kodėl rodikliai taip skiriasi?

    Ekonomistai pabrėžia, kad skirtingus rezultatus lemia ne vien atlyginimų lygiai, bet ir institucijos, kurios formuoja, kiek pajamų perskirstoma per mokesčius ir socialinę politiką. Vidurio ir Rytų Europoje perskirstymas dažnai būna silpnesnis, todėl prieš mokesčius matoma didesnė pajamų koncentracija viršuje.

    „Šalys skiriasi tuo, kiek jos perskirsto pajamas per mokesčius ir socialinę politiką, o Vidurio ir Rytų Europoje perskirstymas dažnai yra mažesnis“, – sakė University College London ekonomistas Pawelas Bukowskis.

    Kitas svarbus veiksnys – darbo rinkos struktūra: kolektyvinių derybų stiprumas, darbo užmokesčio suspaudimas, nedarbo lygis ir socialinio draudimo aprėptis. Šalyse, kur kolektyvinės derybos stipresnės ir socialinė apsauga platesnė, pajamų atotrūkis iki mokesčių paprastai būna mažesnis, todėl ir 0,1 proc. dalis atrodo kuklesnė.

    Tyrėjai taip pat atkreipia dėmesį į metodinius skirtumus, kurie gali paveikti palyginimus: skirtingas kapitalo pajamų apskaitymas, deklaravimo taisyklės, neoficialios ekonomikos mastas ar pensijų sistemų ypatumai. Dėl to dalis šalių gali atrodyti labiau nelygios ne vien dėl realios pajamų koncentracijos, bet ir dėl to, kaip pajamos patenka į administracinius duomenis.

    Žemiau lentelėje esančios šalys dažnai pasižymi mažesne pajamų koncentracija pačiame viršuje: Nyderlandai (1,6 proc.), Kipras (2,2 proc.), Juodkalnija, Slovėnija ir Belgija (po 2,3 proc.), Albanija ir Latvija (po 2,4 proc.). Italijos duomenys WID bazėje yra senesni ir siekia 2,0 proc. (2015 metais), tačiau kituose WID tyrimuose pateikiami ir aukštesni vertinimai naujesniais metais.

    Ilgalaikė tendencija Europoje

    Ilgo laikotarpio pjūvis rodo, kad turtingiausių 0,1 proc. pajamų dalis Europoje XX amžiaus viduryje buvo gerokai didesnė, vėliau iki aštuntojo dešimtmečio pabaigos ir devintojo dešimtmečio pradžios ryškiai smuko. Nuo devintojo dešimtmečio ji vėl augo, o po 2008 metų finansų krizės sumažėjo ir pastarąjį dešimtmetį išliko gana stabili.

    Naujausias apibendrintas rodiklis rodo, kad 2024 metais Europoje turtingiausi 0,1 proc. gavo apie 4,54 proc. visų pajamų. Vis dėlto šalių skirtumai išlieka dideli, todėl diskusijos apie mokesčių progresyvumą, kapitalo pajamų apmokestinimą ir kolektyvinių derybų vaidmenį greičiausiai tik stiprės.

  • „IBM“ akcijos šovė po Trumpo 1,7 mlrd. eurų plano: rinkos vertė pašoko kaip „Adidas“

    „IBM“ akcijos šovė po Trumpo 1,7 mlrd. eurų plano: rinkos vertė pašoko kaip „Adidas“

    „IBM“ akcijos ketvirtadienį ryškiai brango po JAV administracijos pranešimo apie daugiau kaip 1,7 mlrd. eurų vertės federalinę paramą kvantinių kompiuterių sektoriui. Rinkos reakcija buvo audringa: investuotojai puolė pirkti su kvantinėmis technologijomis siejamų bendrovių akcijas.

    Didžiausia paketo dalis numatyta „IBM“: bendrovei skiriama apie 861 mln. eurų kvantinių lustų gamybos pajėgumams plėsti ir steigti specializuotą gamybos liniją. Tai pristatoma kaip platesnės strategijos dalis, kuria siekiama sustiprinti JAV lyderystę kvantinių technologijų ir pažangiosios gamybos srityse.

    Likusi paramos dalis bus paskirstyta dar aštuonioms kvantinių technologijų įmonėms, tarp jų „GlobalFoundries“, taip pat „D-Wave Quantum“, „Rigetti Computing“, „Infleqtion“, „Quantinuum“, „PsiQuantum“, „Atom Computing“ ir „Diraq“. Skelbiama, kad valdžia mainais numato įsigyti įvairaus dydžio akcijų paketų, taip tiesiogiai prisidėdama prie sektoriaus finansavimo.

    Po naujienų „IBM“ akcijų kaina pakilo daugiau nei 12 proc., o bendrovės rinkos kapitalizacija ūgtelėjo daugiau kaip 23,2 mlrd. eurų. Šis šuolis savo dydžiu buvo prilygintas maždaug „Adidas“ rinkos vertei, pabrėžiant, kokio masto buvo investuotojų euforija.

    Kodėl rinka taip sureagavo?

    Rinkose kvantinis skaičiavimas laikomas viena svarbiausių būsimų technologinių platformų, galinčių išspręsti uždavinius, kurie klasikiniams kompiuteriams būtų per sudėtingi arba užimtų neproporcingai daug laiko. Dėl to investuotojai itin jautriai reaguoja į valstybės paramos signalus, nes jie mažina finansavimo riziką ir trumpina kelią nuo laboratorijų iki komercinių produktų.

    „IBM“ pranešė, kad pagal susitarimą su JAV Prekybos departamentu kuriama atskira bendrovė „Anderon“, kuri turėtų veikti kaip specializuota kvantinė liejykla. Nurodoma, kad pagrindinė veikla bus koncentruota Olbanyje, Niujorko valstijoje, o tikslas yra gaminti pažangius kvantinius plokštelių ruošinius dideliu mastu.

    „Tai vienas reikšmingiausių JAV Vyriausybės įsipareigojimų kvantiniams tyrimams ir plėtrai, siekiant, kad Jungtinės Valstijos gamintų didžiąją dalį pasaulio kvantinių plokštelių ruošinių“, – teigiama „IBM“ pranešime.

    Kvantinių kompiuterių pažadas ir rizikos

    Kvantiniai kompiuteriai kuriami tam, kad tam tikras skaičiavimo užduotis atliktų nepalyginamai greičiau nei įprasti kompiuteriai, ypač optimizavimo, medžiagų mokslo ar sudėtingo modeliavimo srityse. Analitikai pabrėžia, kad didžiausia vertė artimiausiais metais gali atsirasti iš praktinių taikymų, tokių kaip cheminių procesų modeliavimas, naujų medžiagų kūrimas ar farmaciniai tyrimai.

    Kartu didėja ir strateginis saugumo aspektas: pažangūs kvantiniai kompiuteriai ateityje teoriškai galėtų kelti grėsmę daliai šiandien naudojamų šifravimo metodų. Dėl to valstybės vis dažniau investuoja ne tik į skaičiavimo galią, bet ir į vadinamąją postkvantinę kriptografiją, kuri turėtų apsaugoti ryšius ir duomenis nuo būsimų pajėgumų.

    Europa atsilieka finansavimo mastu

    Europoje taip pat veikia ryškūs kvantinių technologijų žaidėjai, tačiau rinkos dalyviai dažnai pažymi, kad finansavimo apimtys čia paprastai kuklesnės nei JAV ar Kinijoje. Tarp labiau matomų pavyzdžių minimos Suomijos IQM ir Prancūzijos „Pasqal“, o Jungtinėje Karalystėje kapitalo pritraukė „Oxford Quantum Circuits“.

    Europos Sąjunga per pastarąjį dešimtmetį stiprino kvantinius tyrimus per Quantum Flagship iniciatyvą, tačiau komercinė ekosistema vis dar laikoma fragmentuota. Naujas JAV paketas gali sustiprinti spaudimą Europos vyriausybėms didinti paramą vietinėms įmonėms ir spartinti technologijų perkėlimą į pramonę.

  • Turkų pasaulis jungiasi DI šuoliui: OTS tariasi dėl šviesolaidžio, logistikos ir palydovų

    Turkų pasaulis jungiasi DI šuoliui: OTS tariasi dėl šviesolaidžio, logistikos ir palydovų

    Turkistane įvykęs neformalus Turkų valstybių organizacijos (OTS) viršūnių susitikimas parodė, kad blokas vis labiau orientuojasi į skaitmeninę darbotvarkę: nuo DI reguliavimo ir kibernetinio saugumo iki logistikos grandinių skaitmeninimo. Kazachstano prezidentas Kasymas Žomartas Tokajevas susitikime akcentavo, kad OTS neturi geopolitinių ar karinių ambicijų, o siekia pragmatiškos ekonominės, technologinės ir kultūrinės partnerystės.

    Susitikime dalyvavę Kazachstano, Uzbekistano, Kirgizijos, Azerbaidžano ir Turkijos lyderiai kalbėjo ir apie OTS Plus formato idėją, kuri leistų į projektus įtraukti ir ne organizacijos nares. Tokia kryptis atspindi platesnę regioninę tendenciją, kai skaitmeniniai standartai ir infrastruktūra tampa bendradarbiavimo pagrindu net ir skirtingose politinėse erdvėse.

    DI ir kibernetinis saugumas

    Vienas svarbiausių susitikimo akcentų buvo DI ir skaitmeninių paslaugų plėtra. Šalys aptarė e. valdžios sprendimus, nacionalines teisinio reguliavimo priemones ir galimybes suderinti požiūrį į atsakingą DI naudojimą, kad technologijos būtų diegiamos greičiau ir saugiau.

    Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pabrėžė, kad didėjant skaitmenizacijai daugėja ir naujos kartos grėsmių duomenų bazėms bei kritinei infrastruktūrai, todėl kibernetinis saugumas turi tapti tokia pat būtina valstybės apsaugos dalimi kaip sausumos, oro ar jūrų saugumas.

    „Naujos kartos grėsmės mūsų duomenų bazėms ir kritinei infrastruktūrai yra skaitmeninės transformacijos dalis, kurią privalome valdyti itin atsargiai“, – sakė Recepas Tayyipas Erdoganas.

    Logistika, e. muitinė ir šviesolaidis

    Didelis dėmesys skirtas regiono logistikos potencialui ir skaitmeninių transporto koridorių kūrimui. Aptarta skaitmeninių logistikos platformų integracija ir elektroninių muitinės dokumentų tarpusavio pripažinimas, o šalys pažymėjo, kad jau yra perėjusios prie naujesnės e. leidimų sistemos, kuri turėtų mažinti biurokratiją vežėjams.

    Al-Farabi Kazachstano nacionalinio universiteto dėstytojas Suyinbay Suyudikov teigė, kad muitinės procesų skaitmeninimas gali kardinaliai sutrumpinti procedūras, kurios anksčiau trukdavo kelias dienas. Pasak jo, gerai suderintos sistemos realiai leidžia pereiti prie minutėmis skaičiuojamo dokumentų patikrinimo, tačiau tai priklauso ir nuo duomenų mainų patikimumo.

    „Tai, kas anksčiau užtrukdavo 4–5 dienas, skaitmenizuotose procedūrose gali sutrumpėti iki 40–50 minučių“, – sakė Suyinbay Suyudikov.

    Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas išskyrė planuojamą Transkaspijos šviesolaidžio linijos startą, kuri turėtų sujungti Azerbaidžaną ir Kazachstaną. Ši infrastruktūra vertinama kaip svarbi sąlyga duomenų srautams, debesijos paslaugoms ir regioninėms skaičiavimo galimybėms, kurios tampa kritiškos DI sprendimams.

    Kazachstano DI ir skaitmeninės plėtros ministras bei vicepremjeras Zhaslanas Madiyevas pabrėžė, kad tokie ryšio projektai gali padėti pritraukti dideles technologijų bendroves ir debesijos paslaugų teikėjus, o regionui tai reikštų daugiau investicijų į duomenų centrus ir didelio našumo skaičiavimą.

    Palydovai ir skaitmeninis paveldas

    Uzbekistano prezidentas Shavkatas Mirziyoyevas dėmesį nukreipė į klimato rizikų stebėseną, kuri regione tampa vis aktualesnė dėl karščio bangų ir vandens trūkumo. Pasak susitikime aptartos informacijos, Uzbekistanas, Turkija ir Kazachstanas kartu kuria „CubeSat“ tipo palydovą, kurį planuojama paleisti 2027 metais, o projektas turėtų prisidėti prie aplinkos stebėsenos ir mokslinių tyrimų.

    „Kiekviena šalis prisideda savo technologijomis, o pats projektas rodo, kad galima kurti ir platesnę palydovų grupę“, – sakė Zhaslanas Madiyevas.

    Skaitmeninė darbotvarkė apėmė ir kultūros sritį. Turkistane oficialiai pažymėtas Turkų civilizacijos centro kūrimo startas, o lygiagrečiai planuojama plėtoti skaitmeninę platformą, kurioje būtų kaupiami ir saugomi istoriniai bei kultūriniai duomenys apie regiono paveldą.

    OTS generalinis sekretorius Kubanychbekas Omuralievas akcentavo, kad centro įsteigimas turi strateginę reikšmę sistemingam tyrimui, paveldo išsaugojimui ir tarptautiniam jo pristatymui. Tuo metu Turkų kultūros ir paveldo fondo vadovė Aktoty Raimkulova pabrėžė, kad tikslas yra suvienodinti skaitmeninį formatą, kad turinys būtų lengvai pasiekiamas globaliai auditorijai.

    „Mums svarbu, kad bet kuris žmogus pasaulyje, apsilankęs platformoje, galėtų pamatyti šiandien išlikusį turtingą paveldą“, – sakė Aktoty Raimkulova.

  • „Candela“ skraidantys keltai žada perversmą: ar sugrąžins keleivius į vandenį Europoje?

    „Candela“ skraidantys keltai žada perversmą: ar sugrąžins keleivius į vandenį Europoje?

    Naujos kartos keltas Stokholme

    Stokholmo Frihamneno uoste Švedijos bendrovės „Candela“ vadovas Gustavas Hasselskogas pristato „P12“ – elektrinio keleivinio kelto prototipą. Tai 30 vietų laivas, kuris, skirtingai nei įprasti keltai, plaukdamas pakyla virš vandens ir juda beveik be bangavimo.

    „P12“ naudoja povandeninius sparnus, todėl kelionė tampa tylesnė, lygesnė, o už laivo beveik nelieka bangos pėdsako. Tokia savybė svarbi miestams, kuriuose intensyvus eismas vandeniu kelia triukšmą ir ardo krantines.

    „Įjungiame pilną galią, o tada laivas pakyla virš vandens ir plaukiame maždaug 25 mazgų greičiu“, – sakė kapitonas Larsas Billströmas.

    Kaip veikia povandeniniai sparnai

    Pagrindinis „P12“ principas – sumažinti pasipriešinimą vandeniui: pakilus ant sparnų, korpusas beveik nebesiliečia su vandens paviršiumi. Pasak kūrėjų, taip pasipriešinimas sumažėja apie 80–85 proc., o tai tiesiogiai mažina energijos sąnaudas.

    Vis dėlto tokia konstrukcija nėra paprasta, nes laivo svorio centras yra aukščiau už keliamąją jėgą, todėl stabilumas tampa inžineriniu iššūkiu. „Candela“ teigia jį sprendžianti kompiuteriais, jutikliais ir programine įranga, kurie realiuoju laiku koreguoja sparnų kampą šimtą kartų per sekundę.

    „Sparnų sistema koreguojama 100 kartų per sekundę, todėl plaukimas tampa gerokai sklandesnis“, – sakė „Candela“ komunikacijos vadovas Mikaelis Mahlbergas.

    Elektrifikacijos pažadas ir realūs barjerai

    Kompanija tikina, kad pereinant nuo dyzelinių keltų prie elektrinių, daugiausia laimima dėl mažesnių eksploatacinių sąnaudų ir teršalų sumažinimo. Vandens transportui elektrifikacija laikoma sudėtingesne nei kelių transportui, nes laivams reikia daug energijos, o baterijos, lyginant su skystais degalais, turi mažesnį energijos tankį.

    „Candela“ akcentuoja, kad hidrofoil technologija leidžia „išspręsti baterijų problemą“ mažinant energijos poreikį, o įkrovimas esą trunka apie vieną valandą. Toks ciklas ypač svarbus priemiestiniams maršrutams, kuriuose laivai turi dažnai grįžti į prieplauką ir greitai vėl išplaukti.

    „Sumažiname energijos sąnaudas maždaug 80 proc., todėl eksploatuoti yra gerokai pigiau nei tradicinius dyzelinius keltus“, – sakė Gustavas Hasselskogas.

    Užsakymų banga už Europos ribų

    „Candela“ praneša sulaukianti užsakymų iš Indijos, Tailando, Saudo Arabijos, Maldyvų ir Jungtinių Amerikos Valstijų. Tarp didžiausių minimas Norvegijos sandoris dėl 20 keltų – tai būtų vienas stambiausių elektrinių hidrofoil tipo keleivinių laivų užsakymų.

    Tuo pat metu pati Europa, bendrovės vertinimu, išlieka lėčiausia rinka: viešųjų pirkimų procedūros ir politiniai sprendimai užtrunka, o naujos technologijos transporto sektoriuje dažnai susiduria su ilgu sertifikavimo bei infrastruktūros pritaikymo keliu.

    „Perėjimas prie naujos technologijos Europoje užtrunka ilgai dėl politinių sprendimų ir viešųjų pirkimų procesų“, – sakė Gustavas Hasselskogas.

    Plėtra ir ambicija augti keturis kartus

    Šiaurėje nuo Stokholmo esančioje gamykloje „Candela“ didina „P12“ gamybos apimtis, o kartu planuoja plėtrą Lenkijoje. Bendrovė skelbia norinti per artimiausius metus išaugti nuo 250 iki 1 000 darbuotojų, kad galėtų patenkinti augančią paklausą.

    G. Hasselskogas pabrėžia, kad vien technologijos neužtenka: augimą turi lydėti darbuotojų pritraukimas ir organizacinė kultūra. Jo teigimu, siekiama kurti aplinką, kuri skatintų kūrybiškumą ir greitą sprendimų priėmimą, o ne baimės valdomą valdymo stilių.

    „Vandens keliai yra seniausia transporto forma Europoje ir pasaulyje, tačiau šiandien jie neišnaudojami. Norime sugrąžinti žmones į vandenį nauju būdu“, – sakė Gustavas Hasselskogas.

  • Šerloko Holmso mirtis atgijo Alpėse: gerbėjai per jubiliejų surengė tikrą piligrimystę

    Šerloko Holmso mirtis atgijo Alpėse: gerbėjai per jubiliejų surengė tikrą piligrimystę

    Tarptautinė Šerloko Holmso diena šiemet minima ne tik Londone, bet ir Šveicarijos Alpėse, kur literatūros gerbėjai atkūrė vieną garsiausių fikcinių scenų. Šerloko Holmso draugijos nariai iš Londono gegužės 3 dieną atvyko prie Reichenbacho krioklio ir suvaidino lemtingą detektyvo susidūrimą su profesoriumi Džeimsu Moriarčiu.

    Ši data gerbėjams svarbi dėl 1893 metais publikuoto pasakojimo „Paskutinė byla“, kuriame Holmsas dingsta kartu su priešu, nugarmėjęs nuo krioklio. Istorijoje daktaras Džonas Vatsonas prie vandens randa atsisveikinimo laišką, o skaitytojams tuomet buvo pasiųstas aiškus signalas, kad detektyvo daugiau nebebus.

    Skandalas, privertęs autorių persigalvoti

    Seras Artūras Konanas Doilis Holmsą iš pradžių planavo nužudyti galutinai, nes baiminosi, kad detektyvinės istorijos užgožia jo rimtesnius kūrinius. Tačiau visuomenės reakcija buvo tokia stipri, kad sprendimas tapo vienu garsiausių literatūros konfliktų tarp autoriaus ir auditorijos.

    Po maždaug dešimtmečio rašytojas herojų sugrąžino apsakyme „Tuščio namo nuotykis“, paaiškindamas, kad Holmsas mirtį tik suvaidino ir išsigelbėjo. Šis siužeto posūkis iki šiol laikomas vienu ankstyvųjų popkultūros pavyzdžių, kai veikėjo likimą pakeitė masinis skaitytojų spaudimas.

    Viktorijos laikų kostiumai ir maršrutas pagal siužetą

    Šerloko Holmso draugija Londone įkurta 1951 metais ir vienija kolekcininkus, akademikus bei ištikimiausius Konano Doilio kūrybos skaitytojus. Į Šveicariją atvykę nariai rengėsi Viktorijos laikų stilistikos drabužiais, o kelionę planavo taip, kad ji primintų apsakyme aprašytą maršrutą.

    Dalis kelionės vyko istoriniais autobusais, vėliau grupė kilo dantračiu geležinkeliu, vedančiu į kalnus prie krioklio. Reichenbacho krioklys detektyvinės literatūros geografijoje tapo išskirtiniu tašku ir dėl to, kad pats Konanas Doilis 1893 metais lankėsi šiame regione, o įspūdingą vietovę perkėlė į kūrinį.

    „Tai yra piligrimystė“, – sakė Filipas Porteris, vienas renginio dalyvių, suvaidinęs Šerloką Holmsą.

    „Vieta nepaprastai dramatiška: garsas, fonas ir nuolat krintančio vandens muzika“, – pridūrė jis.

    Moriarčį vaidinęs Piteris Horoksas pasakojo, kad po kelių dienų su piktadario kostiumu grįžti į kasdienybę būna keista. „Keistas jausmas nusivilkti šiuos drabužius. Po kurio laiko tikrai imi gyventi vaidinamu personažu“, – sakė jis.

    221B Baker Street fenomenas ir naujas populiarumo ratas

    Holmso mitologija toliau gyvuoja ir Londone, kur Baker Street veikia Šerloko Holmso muziejus. Jis lankytojus traukia nuo 1990 metų, o ekspozicijoje akcentuojamos detalės, tapusios detektyvo įvaizdžio dalimi: smuikas, chemijos rinkinys ir kiti su pasakojimais siejami atributai.

    Įdomu tai, kad rašant kūrinius 221B numeris realybėje dar neegzistavo, nes Baker Street numeracija tuo metu nebuvo pasiekusi tokio skaičiaus. Vėliau muziejui teko gauti specialų leidimą naudoti legendinį adresą, kuris šiandien tapo vienu labiausiai atpažįstamų pasaulyje.

    Holmso istorijos, rašytos nuo 1887 iki 1927 metų, suformavo daugelį šiuolaikinės detektyvinės literatūros taisyklių: logines išvadas, smulkių detalių stebėjimą ir ankstyvą kriminalistikos logiką. Nenuostabu, kad personažas nuolat grįžta į ekranus ir teatrą, o naujos adaptacijos, įskaitant ir naujausius serialų projektus, periodiškai sukelia dar vieną susidomėjimo bangą.