CP v2

Category: Verslas

  • Baigėsi Guardiolos era: „Manchester City“ treneris traukiasi, klubui teks sunkiausias sprendimas

    Baigėsi Guardiolos era: „Manchester City“ treneris traukiasi, klubui teks sunkiausias sprendimas

    Pepas Guardiola patvirtino, kad paliks „Manchester City“ ir taip užvers beveik dešimtmetį trukusį laikotarpį, per kurį klubas tapo viena ryškiausių jėgų Anglijos ir Europos futbole. Nors jo sutartyje dar buvo likę vieneri metai, strategas teigia apsisprendęs pats.

    Paskutiniame savo mače Guardiola prie komandos vairo stos sekmadienį per Anglijos „Premier“ lygos rungtynes su „Aston Villa“. Klubas pranešė, kad vėliau treneris imsis pasaulinio ambasadoriaus vaidmens ir konsultuos „City Football Group“ priklausančias komandas.

    „Neklauskite manęs, kodėl išeinu. Priežasties nėra, bet viduje žinau, kad atėjo mano laikas“, – sakė Pepas Guardiola.

    Guardiolos laikotarpis Mančesteryje prasidėjo 2016 metų vasarą ir tapo ilgiausiu jo karjeroje. Per šį etapą „Manchester City“ laimėjo šešis Anglijos čempionatus, o 2023 metais pirmą kartą klubo istorijoje iškovojo UEFA Čempionų lygos titulą.

    Rekordai ir pakeistas Anglijos futbolas

    Per dešimtmetį „Manchester City“ su Guardiola surinko 17 didžiųjų trofėjų, o pats treneris per visą karjerą, įskaitant darbus „Barcelona“ ir Miuncheno „Bayern“, pasiekė 35 reikšmingų titulų ribą. Jo komanda tapo pirmąja, kuri Anglijoje laimėjo keturis čempionatus iš eilės, o 2018 metais pasiekė istorinę 100 taškų ribą per sezoną.

    2019 metais „City“ tapo pirmąja komanda, vienu sezonu paėmusia vidaus trejetą: „Premier“ lygą, FA taurę ir Lygos taurę. Didžiausiu akcentu liko 2023 metų triguba karūna, kai kartu laimėti Anglijos čempionatas, FA taurė ir Čempionų lyga.

    Ne mažiau svarbus ir ilgalaikis palikimas aikštėje: Guardiolos valdomas pozicinis futbolas, trumpų perdavimų kultūra ir žaidimo kūrimas nuo vartininko tapo visos lygos standartu. Šį modelį įvairiomis formomis perėmė tiek „Premier“ lygos klubai, tiek akademijos ir jaunimo komandos.

    Kas perims komandą ir kokie iššūkiai laukia?

    Žiniasklaidoje pagrindiniu kandidatu perimti „Manchester City“ vadžias įvardijamas Enzo Maresca, anksčiau dirbęs Guardiolos asistentu. Tai būtų bandymas užtikrinti stiliaus tęstinumą, tačiau klubui teks spręsti ir praktinį klausimą, kaip išlaikyti rezultatų kartelę po epochos, kuri suformavo visą organizacijos identitetą.

    Guardiolos išvykimas sutampa su sudėtingesne sportine atkarpa: pastaraisiais sezonais „City“ rečiau dominavo vietiniame fronte, o Čempionų lygoje du kartus iš eilės pasitraukė dar iki ketvirtfinalio. Tokios aplinkybės didina spaudimą naujam treneriui nuo pirmų mėnesių.

    Be sportinių ambicijų, klubą toliau lydi ir reputacinė įtampa dėl finansinių taisyklių laikymosi klausimų, kuriuos „Manchester City“ neigia. Guardiolos laikotarpiu šios temos nuolat lydėjo komandą viešojoje erdvėje, todėl būsimam vadovui teks dirbti ir su komunikaciniu fonu.

    „Pep palikimas yra nepaprastas, o tikrasis jo poveikis bus dar geriau įvertintas ateityje“, – sakė klubo vadovas Ferranas Sorriano.

  • „Airbnb“ verčia keliones aukštyn kojomis: DI planavimas, paėmimai oro uostuose ir Pasaulio taurė

    „Airbnb“ verčia keliones aukštyn kojomis: DI planavimas, paėmimai oro uostuose ir Pasaulio taurė

    „Airbnb“ plečia veiklą už nuomos ribų

    Apgyvendinimo nuomos platforma „Airbnb“ skelbia apie didelę plėtrą: nuo šiol programėlėje atsiras ne tik būsto paieška, bet ir papildomos kelionės paslaugos. Bendrovė siekia tapti vieno langelio sprendimu visai kelionei – nuo planavimo iki patirties vietoje.

    Pranešama, kad į pasiūlą įtraukiami maisto pristatymai, paėmimai oro uostuose, bagažo saugojimas, automobilių nuoma, taip pat daugiau patirčių ir paslaugų keliautojams. Tai dar vienas signalas, kad kelionių rinka vis labiau krypsta į integruotas platformas.

    Naujos paslaugos: nuo maisto iki automobilių

    Jungtinėse Amerikos Valstijose „Airbnb“ planuoja pradėti maisto pristatymo paslaugą 25 miestuose, kad keliautojai galėtų atvykti į jau paruoštą apsipirkimą. Tokie sprendimai tampa ypač aktualūs šeimoms ir ilgesnių viešnagių metu, kai patogumas gali lemti, kuri platforma bus pasirinkta.

    Visame pasaulyje žadama galimybė užsisakyti paėmimą iš oro uosto, o vairuotojai, kaip teigiama, seks skrydžių informaciją, kad paslauga būtų suteikta laiku. Tuo pat metu „Airbnb“ ruošiasi vasarą pradėti automobilių nuomą pačioje programėlėje, taip tiesiogiai konkuruodama su specializuotomis nuomos platformomis.

    DI įrankiai ir nauja kryptis su viešbučiais

    „Airbnb“ taip pat diegia DI paremtus planavimo ir problemų sprendimo įrankius, kurie turėtų padėti lengviau organizuoti kelionę ir viešnagę. Viena iš idėjų – apibendrinti didžiulį atsiliepimų kiekį ir pateikti keliautojams aiškesnę išvadą apie vietą, patogumus ar tinkamumą šeimoms.

    Kartu bendrovė praneša, kad apie 20 populiariausių krypčių papildys tūkstančiais nedidelių, nepriklausomų ir butikinių viešbučių. Tokia kryptis leidžia „Airbnb“ plėsti pasiūlą už tradicinės trumpalaikės nuomos ribų ir mažinti sezoniškumo poveikį, nes viešbučiai dažnai turi stabilesnius užimtumo srautus.

    Išskirtinės patirtys ir Pasaulio taurės pasiūlymai

    Patirtys „Airbnb“ ekosistemoje tampa vis svarbesne dalimi, nes keliautojai ieško ne tik nakvynės, bet ir unikalaus turinio vietoje. Bendrovė teigia, kad patirtys sulaukė itin aukštų įvertinimų, todėl jų pasiūla bus plečiama nuo lankytinų vietų iki maisto kultūros ir renginių.

    Šalia to pristatomi specialūs pasiūlymai, susiję su 2026 metais vyksiančia FIFA Pasaulio taure – žadamos vienkartinės patirtys keliuose turnyro miestuose. Tai atitinka pastarųjų metų tendenciją, kai kelionių platformos investuoja į renginių turizmą ir riboto leidimo patirtis, kurios kuria didesnę emocinę vertę ir lojalumą.

    Rinkos stebėtojai atkreipia dėmesį, kad tokia strategija yra bandymas perimti kuo didesnę kelionės biudžeto dalį vienoje ekosistemoje. Keliautojams tai gali reikšti daugiau patogumo, tačiau kartu ir mažesnį kainų palyginimo skaidrumą, todėl renkantis paslaugas svarbu išlikti budriems.

  • „Google“, „Meta“ ir „OpenAI“ kovoja dėl DI žvaigždžių: algos iki 129 mln. eurų?

    „Google“, „Meta“ ir „OpenAI“ kovoja dėl DI žvaigždžių: algos iki 129 mln. eurų?

    Didžiųjų technologijų bendrovių varžybos dėl pažangiausių DI sistemų kūrėjų pasiekė naują lygį: rinkoje kalbama apie itin retą kelių šimtų specialistų grupę, galinčią kurti vadinamuosius „frontier“ modelius dideliu mastu. Dėl to pastaraisiais metais suaktyvėjo „Google DeepMind“, „Meta“, „OpenAI“, „Anthropic“, „xAI“ ir naujų laboratorijų medžioklė, kai talentų paiešką vis dažniau asmeniškai kuruoja vadovai.

    Šią situaciją kursto ne tik ambicijos artėti prie dirbtinio bendrojo intelekto, bet ir praktiniai barjerai: pažangiems modeliams reikia milžiniškų skaičiavimo resursų, duomenų infrastruktūros ir patyrusių komandų, gebančių valdyti rizikas. Todėl atlygio paketai, akcijų dalys ir pritraukimo premijos tampa strateginiu ginklu, o vieno žmogaus perėjimas kartais prilyginamas dideliam įsigijimui.

    Retas talentas, milžiniški skaičiai

    Pastaruoju metu viešoje erdvėje sklando skirtingo patikimumo skaičiai apie devynženkles išmokas ir išskirtines akcijų dalis, tačiau aiški tendencija viena: paklausa gerokai pranoksta pasiūlą. Bendrovės konkuruoja ne vien dėl mokslininkų, bet ir dėl vadovų, gebančių sukurti procesus, suburti komandą bei sparčiai perkelti mokslinius pasiekimus į produktus.

    Ryškiausias pavyzdys – „Scale AI“ įkūrėjas Alexandr Wang, kurio karjera rodo, kaip vertinami žmonės, išmanantys ne tik modelius, bet ir visą jų kūrimo grandinę: nuo duomenų parengimo iki vertinimo sistemų. Pranešimuose apie jo atlygį minimas maždaug 860 000 eurų bazinis atlyginimas ir akcijų paketas, kurio vertė per penkerius metus gali siekti 86–129 mln. eurų, nors dalis detalių viešai nepatvirtintos.

    „OpenAI“ veteranai kuria naujas laboratorijas

    Vienas labiausiai stebimų vardų – Ilya Sutskever, vienas iš „OpenAI“ bendraįkūrėjų ir buvęs vyriausiasis mokslininkas, prisidėjęs prie GPT modelių proveržio. Po „OpenAI“ valdymo krizės 2023 metais jis pasitraukė ir 2024 metais kartu su partneriais įkūrė „Safe Superintelligence“, kurią rinka 2025 metais, remiantis privačiais vertinimais, siejo su maždaug 27,5 mlrd. eurų verte, nors įmonė tuo metu dar neturėjo plačiai komercializuoto produkto.

    Vėliau teismuose ir viešuose liudijimuose taip pat nuskambėjo informacija apie Sutskever turėtą reikšmingą dalį „OpenAI“ akcijų, o tai dar labiau išryškino, kiek kapitalo sukasi aplink kelias uždaras DI laboratorijas. Investuotojai ir rinka tokius žmones vertina kaip itin retą derinį: mokslinis autoritetas, praktinė patirtis su pažangiausiais modeliais ir gebėjimas vadovauti didelio masto tyrimų organizacijai.

    Dar viena ryški figūra – buvusi „OpenAI“ technologijų vadovė Mira Murati, kuri 2024 metais paliko bendrovę ir pradėjo „Thinking Machines Lab“. Pranešimuose teigiama, kad ši laboratorija greitai sulaukė didelio investuotojų dėmesio ir buvo vertinama daugiau nei 4,3 mlrd. eurų, nors produktas taip pat dar tik kuriamas.

    Murati komandos kryptis siejama su žmogaus ir DI bendradarbiavimu bei naujo tipo sąsajomis, kurios leistų DI veikti arčiau vartotojo darbo aplinkos. Rinkoje tai vertinama kaip bandymas išspręsti vieną svarbiausių artimiausių metų uždavinių: kaip DI paversti kasdieniu įrankiu, o ne vien demonstraciniu pokalbių langu.

    „Google DeepMind“ ir „Meta“ spaudžia greitintuvą

    „Google DeepMind“ vadovas Demis Hassabis išsiskiria tuo, kad sujungia įkūrėjo patirtį, mokslinius pasiekimus ir ilgalaikį organizacijos auginimą. „DeepMind“ kadaise įsigijo „Google“, o vėliau konsolidavo DI pajėgumus į „Google DeepMind“, kai konkurencija su „OpenAI“ ir kitomis laboratorijomis tapo ypač intensyvi.

    Tuo pat metu „Meta“ stengiasi paspartinti savo DI ambicijas, stiprindama komandą ir pritraukdama vadovus bei infrastruktūros ekspertus. Tokiose lenktynėse atlygis tampa ne vien personalo klausimu, bet ir rinkos signalu: kiek įmonė pasiruošusi investuoti į talentą, kad sutrumpintų atsilikimą ar išlaikytų poziciją.

    Šalia didžiųjų laboratorijų ryškėja ir naujos iniciatyvos, pavyzdžiui, Andrej Karpathy pradėta „Eureka Labs“. Jo įtaka developer’ių bendruomenei ir gebėjimas aiškiai komunikuoti sudėtingus DI principus rodo dar vieną vertinimo kriterijų: šiandien svarbu ne tik sukurti modelį, bet ir suformuoti aplink jį ekosistemą, mokymo kultūrą bei pritraukti naują specialistų kartą.

    Bendra tendencija rodo, kad DI talentų koncentracija keliuose centruose tik didės, o atlygio paketai ir įsigijimai vis dažniau bus matuojami ne tradicinėmis pareigomis, bet konkretaus žmogaus gebėjimu pastūmėti organizaciją link pažangiausių rezultatų. Tuo pačiu rinkoje daugėja diskusijų, ar šis burbulas yra tvarus, nes didėjant skaičiavimo sąnaudoms ir reguliavimui, daliai projektų gali tekti įrodyti komercinę vertę greičiau nei iki šiol.

  • ES smogia nauja prognozė: Hormūzo krizė brangina energiją, o augimas 2026-aisiais traukiasi

    ES smogia nauja prognozė: Hormūzo krizė brangina energiją, o augimas 2026-aisiais traukiasi

    Prognozės pakoreguotos žemyn

    Europos Komisija pakoregavo 2026 metų ekonomikos augimo prognozę Europos Sąjungai, argumentuodama, kad įtampa Artimuosiuose Rytuose ir su Hormūzo sąsiauriu susijusi krizė smarkiai pakėlė energijos kainas. Dėl to, pasak Komisijos, pasikeitė ir infliacijos bei vartojimo perspektyvos.

    Naujausiu vertinimu, ES ekonomika 2026 metais turėtų augti 1,1 proc., kai anksčiau buvo prognozuota 1,4 proc. Euro zonos augimo prognozė sumažinta iki 0,9 proc.

    Kodėl Hormūzo sąsiauris toks svarbus?

    Komisija pabrėžia, kad Hormūzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio naftos ir dujų gabenimo koridorių, todėl bet koks ilgiau trunkantis sutrikimas greitai persiduoda į pasaulines kainas. Europai tai ypač skausminga dėl vis dar didelės priklausomybės nuo importuojamo iškastinio kuro.

    Ataskaitoje situacija lyginama su 2022 metų energijos šoku po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą. Pasak Komisijos, tai jau antras tokio pobūdžio sukrėtimas per mažiau nei penkerius metus, atskleidžiantis struktūrinį Europos pažeidžiamumą.

    „Iki 2026 metų vasario pabaigos buvo tikimasi nuosaikaus augimo ir tolesnio infliacijos mažėjimo, tačiau konfliktas reikšmingai pakeitė perspektyvą“, – teigiama Europos Komisijos vertinime.

    Infliacija kyla, o vartotojų nuotaikos prastėja

    Infliacijos prognozė taip pat pabloginta: ES infliacija šiemet, Komisijos vertinimu, gali siekti 3,1 proc., t. y. maždaug vienu procentiniu punktu daugiau nei manyta anksčiau. Pagrindinis veiksnys – išaugusios energijos kainos, kurios brangina šildymą, degalus ir įmonių veiklos sąnaudas.

    Komisija pažymi, kad vartotojų pasitikėjimas jau smuko iki žemiausio lygio per maždaug 40 mėnesių, nes namų ūkiai ruošiasi didesnėms sąskaitoms. Verslui didesnės sąnaudos reiškia silpnesnę paklausą ir atsargesnius plėtros planus.

    Rizikos: nuo trąšų iki biudžetų

    Komisija įspėja, kad užsitęsę trikdžiai Hormūzo sąsiauryje ar platesnėse regiono tiekimo grandinėse galėtų dar labiau išpūsti energijos kainas ir uždelsti infliacijos slūgimą. Tai taip pat didintų riziką, kad Europos atsigavimas sulėtės ar net sustos.

    Kartu akcentuojama, jog brangstant energijai didėja ir kitų prekių savikaina, ypač tose srityse, kurios jautrios dujų ir naftos kainoms. Tarp dažniausiai minimų grandininių efektų – rafinuotų naftos produktų trūkumai, trąšų brangimas bei didesnės maisto ir pramonės produkcijos gamybos sąnaudos.

    Didėjant kainų spaudimui, dalis valstybių svarsto papildomas pagalbos priemones gyventojams ir verslui, o tai didina biudžetų deficitų riziką. Komisija taip pat pažymi, kad fiskalinį spaudimą didina ir augančios gynybos išlaidos, kurias skatina geopolitinis nestabilumas.

    Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni yra raginusi Europos Komisiją lanksčiau taikyti fiskalines taisykles, kad šalys galėtų padidinti paramą dėl išaugusių energijos sąskaitų. Romos argumentas – energetinis saugumas turėtų būti vertinamas panašiu skubumo lygiu kaip ir gynybos poreikiai.

    Kodėl Europa atsparesnė nei anksčiau?

    Nors prognozės prastėja, Komisija pabrėžia, kad ES dabar geriau pasirengusi nei 2022 metais: mažesnis dujų vartojimas, spartesnės investicijos į atsinaujinančią energetiką ir tiekimo šaltinių diversifikavimas sumažino kai kuriuos pažeidžiamumus. Vis dėlto pabrėžiama, kad rizikų balansas išlieka nepalankus, o energetikos rinkų šokai gali greitai persiduoti į kainas ir ekonomikos aktyvumą.

    Ekonomistai paprastai atkreipia dėmesį, kad tokiose situacijose didžiausią reikšmę turi du dalykai: energijos kainų trajektorija ir tai, ar valdžios priemonės bus tikslingos bei laikinos. Per plati parama gali išpūsti deficitą, o per menka – gilinti ekonomikos sulėtėjimą ir socialinę įtampą.

  • „SpaceX“ ruošiasi istoriniam IPO: kalbama apie 64,5 mlrd. eurų ir milijoną žmonių Marse

    „SpaceX“ ruošiasi istoriniam IPO: kalbama apie 64,5 mlrd. eurų ir milijoną žmonių Marse

    Elono Musko valdoma „SpaceX“ paskelbė planus rengti pirminį viešą akcijų siūlymą, kuris galėtų tapti vienu didžiausių istorijoje. Įmonės dokumentuose nurodoma, kad nors pajamos auga, bendrovė išlieka nuostolinga, o rizikų sąrašas investuotojams – ilgas.

    Prospekte teigiama, kad per praėjusius metus „SpaceX“ patyrė apie 2,24 mlrd. eurų veiklos nuostolį, o pajamos siekė apie 16,1 mlrd. eurų. Nuostoliai, kaip nurodoma, tęsėsi ir metų pradžioje, tačiau įmonė tikisi, kad viešas akcijų platinimas suteiks kapitalo didelio masto kosminėms programoms.

    Rinkoje minimas galimas IPO dydis siekia maždaug 64,5 mlrd. eurų, nors oficialiai tiksli suma neįvardijama. Tokia apimtis gerokai viršytų anksčiau rekordiniais laikytus platinimus, o „SpaceX“ atsidurtų tarp didžiausių ir labiausiai stebimų biržos debiutų pasaulyje.

    Kam būtų skiriami pinigai?

    „SpaceX“ nurodo, kad pritrauktos lėšos būtų naudojamos projektams, susijusiems su žmonių skraidinimu į Mėnulį ir Marsą. Bendrovė savo tikslu įvardija žmonijos gebėjimą ilgainiui tapti daugiaplanete civilizacija, o tai reiškia itin dideles investicijas į technologijas, infrastruktūrą ir bandymus.

    „Nenorime, kad žmones ištiktų toks pats likimas kaip dinozaurus“, – rašoma įmonės dokumentuose.

    Prospekte taip pat aprašoma ambicinga ilgalaikė vizija, įskaitant sąlygą, kad dalis vadovo atlygio būtų susieta su itin aukštais pasiekimais. Tarp jų minima ir nuolatinė žmonių kolonija Marse, kurios gyventojų skaičius ateityje turėtų siekti bent 1 000 000.

    „Starlink“ pelnas ir kitos rizikos

    Dokumentuose akcentuojama, kad reikšmingu grynųjų pinigų šaltiniu tapo „Starlink“, palydovinio interneto paslauga. Skelbiama, kad per praėjusius metus „Starlink“ sugeneravo apie 3,8 mlrd. eurų veiklos pelno, o paslauga esą teikiama dešimtims milijonų vartotojų daugelyje rinkų.

    Tuo pat metu investuotojams pateikiama informacija apie nuostolingas susijusias veiklas, įskaitant su DI susijusį verslą, kuris, kaip nurodoma, per praėjusius metus patyrė apie 5,5 mlrd. eurų veiklos nuostolį. Prospekte taip pat aptariami klausimai dėl kai kurių sandorių ir jų vertinimo „SpaceX“ investuotojų požiūriu.

    Valstybės kontraktai ir kontrolės klausimas

    „SpaceX“ raketų paleidimų verslas remiasi ne tik komerciniais užsakymais, bet ir reikšmingais valdžios institucijų kontraktais. Skelbiama, kad per pastaruosius penkerius metus bendrovė laimėjo sutarčių už maždaug 5,2 mlrd. eurų, o apie penktadalį pernai gautų pajamų sudarė užsakymai iš federalinės valdžios.

    Prospekte įspėjama, kad kontrolė bendrovėje išliks sutelkta, o daliai akcininkų būtų suteiktos skirtingos balsavimo teisės. Tai reiškia, kad smulkieji investuotojai galėtų turėti ribotą įtaką strateginiams sprendimams ir valdybos formavimui.

    Taip pat nurodoma, kad po prospekto paviešinimo „SpaceX“ galėtų pradėti pristatymus investuotojams praėjus 15 dienų. Praktikoje tai yra vienas svarbiausių etapų prieš nustatant galutinę kainą ir sprendžiant, kokia apimtimi akcijos būtų pasiūlytos rinkai.

  • „Nvidia“ vėl nustebino Volstritą: pajamos šovė 85 proc., bet akcijos smuktelėjo

    „Nvidia“ vėl nustebino Volstritą: pajamos šovė 85 proc., bet akcijos smuktelėjo

    JAV lustų gamintoja „Nvidia“ dar kartą pranoko Volstrito lūkesčius: ketvirčio rezultatus pakėlė išaugusi aukštos klasės lustų paklausa, kurią kursto dirbtinio intelekto sprendimų bumas. Vis dėlto po prekybos valandų investuotojų nuotaikas prigesino konkurencijos didėjimas ir klausimai, ar augimo tempas išliks toks pats.

    Bendrovė pranešė, kad vasario–balandžio laikotarpiu grynasis pelnas siekė apie 53,7 mlrd. eurų, kai prieš metus tuo pačiu metu buvo apie 17,3 mlrd. eurų. Pelnas vienai akcijai sudarė 2,20 euro, o atmetus vienkartinius veiksnius – apie 1,72 euro.

    Pajamos per metus šoktelėjo 85 proc. iki maždaug 75,1 mlrd. eurų, kai prieš metus siekė apie 40,5 mlrd. eurų. Analitikų apklausose buvo prognozuojama, kad pajamos sudarys apie 72,6 mlrd. eurų, tad „Nvidia“ ir šį kartą viršijo rinkos kartelę.

    Kas verčia rinką nerimauti?

    Nors skaičiai įspūdingi, bendrovės veiklos sąnaudos išaugo 49 proc. iki maždaug 7,1 mlrd. eurų. Investuotojai stebi, ar milžiniškos investicijos į produktų kūrimą, infrastruktūrą ir tiekimo grandinę netaps spaudimu pelningumui, kai rinka ims vėsti.

    „DI fabrikų plėtra – didžiausias infrastruktūros plėtros etapas žmonijos istorijoje – įsibėgėja neįtikėtinu greičiu“, – sakė „Nvidia“ vadovas Jensenas Huangas.

    Rinkos dalyviai taip pat vertina augančią konkurenciją: konkurentai ir dalis didžiųjų klientų kuria alternatyvas savo viduje, siekdami mažinti priklausomybę nuo „Nvidia“ sprendimų. Tokie žingsniai gali ilgainiui paveikti kainodarą ir maržas, net jei paklausa trumpuoju laikotarpiu išlieka labai aukšta.

    Prognozės stiprios, bet kartelė aukšta

    Einamajam ketvirčiui „Nvidia“ prognozuoja apie 83,7 mlrd. eurų pajamų, o rinka tikėjosi maždaug 80,3 mlrd. eurų. Kitaip tariant, bendrovė ir toliau mato paklausą, kuri gerokai viršija įprastus puslaidininkių ciklus.

    Vis dėlto investuotojus veikia ir palyginimo bazė: per pastaruosius trejus metus „Nvidia“ kapitalizacija šoktelėjo nuo maždaug 368 mlrd. eurų 2022 metų pabaigoje iki apie 5 trln. eurų. Kai lūkesčiai tokie aukšti, net ir geri rezultatai nebūtinai garantuoja akcijų kainos kilimą.

    Po reguliarios prekybos sesijos, kai akcija užsidarė ties maždaug 206 eurais, po prekybos valandų kaina nežymiai smuktelėjo iki maždaug 205 eurų. Rinka signalizuoja, kad svarbiausia tampa ne vien dabartinis šuolis, o tai, kaip „Nvidia“ išlaikys pranašumą, kai DI infrastruktūros rinka bręs.

    Bendrovė taip pat paskelbė planus grąžinti daugiau kapitalo akcininkams: patvirtinta iki maždaug 73,6 mlrd. eurų vertės akcijų supirkimo programa ir padidintas ketvirtinis dividendas. Nors dividendų lygis išlieka simbolinis, tokie sprendimai dažnai interpretuojami kaip signalas apie brandesnį įmonės kapitalo valdymo etapą.

  • Euro zonai – rimtas signalas: karas Irane smogė verslui, ECB gali tekti griežtinti

    Euro zonai – rimtas signalas: karas Irane smogė verslui, ECB gali tekti griežtinti

    Euro zonos verslas traukiasi

    Gegužę euro zonos verslo aktyvumas pastebimai smuko ir pasiekė žemiausią lygį per daugiau nei dvejus su puse metų. Tai rodo išankstiniai S&P Global pirkimų vadybininkų indekso (PMI) duomenys, dažnai laikomi vienu ankstyviausių ekonomikos pulso matuoklių.

    Bendrasis euro zonos PMI krito iki 47,5 punkto, nuo 48,8 balandį. Riba, skirianti augimą nuo nuosmukio, yra 50 punktų, todėl antrą mėnesį iš eilės fiksuojama susitraukimo zona.

    Tyrimo autoriai smukimą sieja su karo Irane poveikiu ir išaugusiu neapibrėžtumu, kuris persiduoda energijos kainoms, tiekimo grandinėms ir vartotojų lūkesčiams. Paslaugų sektorius, sudarantis didžiausią euro zonos ekonomikos dalį, patyrė didžiausią smūgį.

    Paslaugos smunka, gamyba dar laikosi

    Paslaugų sektoriaus PMI gegužę nusileido iki 46,4 punkto nuo 47,6 balandį ir pasiekė prasčiausią rodiklį nuo 2021 metų vasario. Tai reiškia, kad įmonės fiksuoja mažėjančias apimtis, o naujų užsakymų srautas silpnėja.

    Tuo metu gamybos sektorius atrodė atsparesnis: jo PMI siekė 51,4 punkto, tačiau tyrimas signalizuoja, kad tempas blėsta. Nauji užsakymai gamyklose ėmė mažėti pirmą kartą per kelis mėnesius, o tai paprastai laikoma ankstyvu persilaužimo ženklu.

    Ekonomistai pabrėžia, kad energetikos šokai paprastai pirmiausia paveikia namų ūkių perkamąją galią, o vėliau persikelia į įmonių paklausą, investicijas ir užimtumą. Dėl to paslaugų sektorius, jautrus vartotojų elgsenai, dažnai sureaguoja greičiau nei pramonė.

    Prancūzijoje – ryškiausias kritimas

    Didžiausias nerimas kyla dėl Prancūzijos, kur bendrasis PMI gegužę smuko iki 43,5 punkto nuo 47,6 balandį. Tai didžiausias nuosmukis nuo 2020 metų pabaigos, kai daugelį veiklų slopino pandemijos ribojimai.

    Paslaugų aktyvumo rodiklis Prancūzijoje krito iki 42,9 punkto nuo 46,5, o tai rodo itin spartų užsakymų ir apyvartų mažėjimą. Pramonės segmentas taip pat apsivertė į neigiamą pusę, panaikindamas trumpą atokvėpį, fiksuotą mėnesiu anksčiau.

    „Gegužės išankstiniai PMI duomenys Prancūzijai pateikia niūrų vaizdą: naftos kainų šoko infliacinis poveikis vėl stiprėja tiek gamyboje, tiek paslaugose“, – sakė S&P Global Market Intelligence ekonomistas Joe Hayesas.

    Apklaustos įmonės nurodė, kad karo kaštai ir energijos brangimas blogina paklausą, o didesni kainų lūkesčiai didina riziką, jog vartojimas ir užsakymų apimtys trauksis dar labiau. Tyrimas taip pat fiksuoja prastėjančius verslo lūkesčius metams į priekį.

    Vokietija balansuoja ties riba

    Vokietijoje bendrasis PMI paaugo simboliškai iki 48,6 punkto nuo 48,4, tačiau išliko susitraukimo zonoje. Pramonės PMI smuko iki 49,9 punkto, o tai signalizuoja, kad gamybos atsigavimas pradeda strigti.

    Tyrime išskiriamas ir darbo rinkos aspektas: kai kurios įmonės pradėjo ryžtingiau mažinti darbuotojų skaičių, ypač gamybos sektoriuje. Kartu fiksuojamas spartėjantis sąnaudų augimas, kurį kursto energetikos ir tiekimo sutrikimų poveikis.

    „Sąnaudų infliacija toliau greitėja dėl energijos kainų ir tiekimo trūkumų, o tai yra vienas iš užsitęsusio sukrėtimo kanalų“, – sakė S&P Global Market Intelligence atstovas Philas Smithas.

    ECB dilema: kainos kyla, augimas silpsta

    Gegužės PMI duomenys rodo ne tik augimo, bet ir infliacijos problemą. Tyrimas fiksuoja, kad įvesties sąnaudų infliacija euro zonoje didėjo septintą mėnesį iš eilės ir pasiekė aukščiausią lygį per maždaug trejus su puse metų.

    Įmonių taikomos kainos taip pat kilo sparčiausiai per 38 mėnesius, o tai sustiprina riziką, kad kainų spaudimas gali įsitvirtinti. Tokia kombinacija, kai ekonomika silpsta, o kainos vis dar kyla, centriniam bankui reiškia itin sudėtingą pasirinkimą.

    Rinkos lūkesčiai, pagal straipsnyje minimą vertinimą, rodo didelę tikimybę, kad per artimiausią posėdį ECB gali didinti palūkanų normas 0,25 proc. punkto. Tačiau griežtesnės finansavimo sąlygos paprastai dar labiau apsunkina investicijas ir vartojimą, todėl recesijos rizika gali didėti.

    Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad viena jautriausių grandžių yra energijos kainų šuoliai ir jų poveikis logistikai, gamybai bei gyventojų biudžetams. Jei tiekimo sutrikimai išliks, euro zonai gali tekti taikytis prie lėtesnio augimo ir didesnio kainų spaudimo derinio.

  • DI sukurtas kūno atlasas parodė nutukimo žalą: netikėtas smūgis nervams ir jutimams

    DI sukurtas kūno atlasas parodė nutukimo žalą: netikėtas smūgis nervams ir jutimams

    Naujas dirbtinio intelekto įrankis padėjo mokslininkams itin detaliai pamatyti, kaip nutukimas veikia visą organizmą ląstelių lygiu. Tyrėjai teigia, kad žala apima gerokai daugiau nei riebalinį audinį ir gali paliesti kelias organų sistemas vienu metu.

    Tyrimas paskelbtas žurnale „Nature“, jį atliko Helmholtz Munich ir Liudviko Maksimiliano universiteto Miunchene mokslininkai su partneriais. Jie sukūrė DI sistemą „MouseMapper“, kuri formuoja viso kūno trimatį atlasą ir vienoje analizėje atpažįsta dešimtis milijonų struktūrų.

    Kaip sudaromas viso kūno žemėlapis

    Atlasą tyrėjai kūrė naudodami peles: nervų ir imuninės sistemos ląstelės buvo pažymėtos fluorescenciniais žymenimis. Vėliau pritaikytos audinių skaidrinimo technologijos, kurios padaro kūną optiškai skaidrų, bet išsaugo švytinčius signalus.

    Tuomet buvo atlikti viso kūno didelės raiškos trimačiai skenavimai šviesos lakšto mikroskopija. DI automatiškai išanalizavo vaizdus ir sužymėjo 31 organą bei audinių tipą, leidžiant uždegimo ar pažeidimų zonas matyti vienu vaizdu.

    Ką atskleidė nutukimo modelis

    Platforma buvo išbandyta su pelėmis, maitintomis daug riebalų turinčia dieta, kuri sukelia nutukimą ir medžiagų apykaitos pokyčius, panašius į stebimus žmonėms. Rezultatai parodė, kad uždegiminiai ir struktūriniai pakitimai fiksuojami ne vien riebaliniame audinyje, bet ir, pavyzdžiui, kepenyse bei raumenyse.

    Didžiausia staigmena buvo nervų sistemoje. Tyrėjai nustatė ryškius trišakio nervo, atsakingo už veido jutimus, pokyčius: nutukusių pelių nervas turėjo mažiau šakų ir galūnėlių, o elgsenos testai rodė silpnesnį atsaką į prisilietimą.

    Ar tai galiotų ir žmonėms?

    Mokslininkai papildomai ištyrė žmonių audinių mėginius iš asmenų, turinčių nutukimą. Juose aptikti panašūs molekuliniai pokyčiai trišakio nervo mazge, o tai leidžia manyti, kad pelėse matomas nervų pažeidimo mechanizmas gali būti aktualus ir žmonėms.

    Vis dėlto tyrėjai pabrėžia, kad gyvūnų modeliai ne visada tiesiogiai atspindi žmogaus organizmą, todėl išvadoms patvirtinti reikės daugiau klinikinių duomenų. Tuo pačiu tokio tipo atlasai gali padėti greičiau identifikuoti rizikos vietas, kurias verta tikrinti pacientams.

    Komanda tikisi, kad ateityje tokios platformos leis ligas vertinti kaip tarpusavyje susijusių sistemų visumą, o ne atskirų organų problemą. Ilgalaikė kryptis – vadinamieji skaitmeniniai dvyniai, kai ligos eiga modeliuojama kompiuteriu ir taip galima greičiau atrinkti perspektyviausias gydymo strategijas.

  • „EasyJet“ nuostoliai gilėja: Irano karas brangina kurą, o vasaros bilietus žmonės perka vėliau

    „EasyJet“ nuostoliai gilėja: Irano karas brangina kurą, o vasaros bilietus žmonės perka vėliau

    Britų pigių skrydžių bendrovė „EasyJet“ paskelbė, kad per pirmąjį finansinių metų pusmetį iki kovo pabaigos patyrė didesnius nuostolius. Bendrovė teigia, jog tam įtakos turėjo dėl Irano karo išaugusios reaktyvinių degalų kainos ir suprastėjęs užsakymų matomumas.

    Įmonė nurodo, kad geopolitinė įtampa išbalansavo aviacijos sektorių visoje Europoje, o degalų brangimas tapo vienu pagrindinių veiksnių, spaudžiančių oro linijų pelningumą. Kartu prastesnės nuotaikos rinkoje lėmė ir atsargesnį keliautojų elgesį planuojant vasaros atostogas.

    Nuostoliai augo, pajamos kilo

    „EasyJet“ pranešė, kad nuostolis po mokesčių per pusmetį siekė apie 440 milijonų eurų ir buvo maždaug 27 proc. didesnis nei prieš metus. Tuo pat metu pajamos augo iki maždaug 4,6 milijardo eurų, nes keleivių skaičius didėjo, o lėktuvų užpildymas gerėjo.

    Bendrovės duomenimis, lėktuvų užpildymo rodiklis pakilo iki 90 proc., o tai paprastai leidžia efektyviau paskirstyti sąnaudas vienam keleiviui. Vis dėlto degalų kainų šuolis ir padidėjęs neapibrėžtumas, pasak įmonės, nusvėrė teigiamą keleivių srauto efektą.

    Degalų sąskaita ir atsargesni pirkėjai

    „EasyJet“ patvirtino ankstesnį vertinimą, kad konfliktas papildomai padidino bendrovės degalų išlaidas maždaug 29 milijonais eurų. Nors apie degalų tiekimo sutrikimus bendrovė nepranešė, ji įspėjo, kad antrąjį finansinių metų pusmetį toliau jaus didesnių sąnaudų ir paklausos svyravimų poveikį.

    Įmonė taip pat pažymėjo, kad vasaros sezono užsakymų tempas atsilieka nuo praėjusių metų, o dalis keliautojų sprendimus priima vėliau. Rinkoje tai dažnai reiškia mažesnį kainų stabilumą: paskutinės minutės paklausa gali palaikyti užpildymą, tačiau riboja galimybes iš anksto užsitikrinti aukštesnes pajamas.

    „Nepaisant konflikto Artimuosiuose Rytuose keliamos artimojo laikotarpio nežinomybės, „EasyJet“ yra gerai pasirengusi valdyti dabartinę aplinką“, – sakė bendrovės vadovas Kentonas Jarvisas.

    Draudimas nuo kainų šuolių ir kitos rizikos

    Siekiant amortizuoti naftos ir degalų kainų svyravimus, „EasyJet“ teigia esanti apsidraudusi dėl kainų kilimo maždaug 72 proc. artimiausiam pusmečiui. Tokia praktika aviacijoje įprasta, tačiau ji nepašalina visos rizikos, nes dalis sąnaudų vis tiek lieka jautrios rinkos pokyčiams.

    Bendrovė taip pat nurodė padidinusi teisines atidėjas, susijusias su keliais istoriniais atvejais, maždaug 37 milijonais eurų. Tai papildomai prisidėjo prie bendro finansinio rezultato pablogėjimo.

    Po pranešimo bendrovės akcijos trumpam kilo, tačiau vėliau svyravimai išliko. Analitikai įspėja, kad net ir sumažėjus geopolitinei įtampai, degalų kainos gali išlikti padidėjusios, o vartotojų sprendimus lemti ir bendras ekonominis neapibrėžtumas Europoje.

  • Europos Parlamentas nusileido Trumpo spaudimui: kas slypi už naujo muitų sandorio su JAV

    Europos Parlamentas nusileido Trumpo spaudimui: kas slypi už naujo muitų sandorio su JAV

    Kas patvirtinta Strasbūre

    Europos Parlamento derybininkai ir ES valstybių narių atstovai susitarė dėl vadinamojo Turnberry susitarimo įgyvendinimo – prekybos paketo, kuriuo daugumai JAV pramoninių prekių, importuojamų į Europą, būtų panaikinti muitai.

    Sprendimas priimtas po kelias savaites trukusios politinės įtampos, kai dalis europarlamentarų ragino susitarimą laikyti įšaldytą, kol Vašingtonas aiškiai patvirtins savo įsipareigojimus.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas prieš dvi savaites viešai grasino įvesti 25 proc. muitus ES automobiliams, jei susitarimas nebus pradėtas taikyti iki liepos 4 dienos.

    Šis terminas tapo pagrindiniu spaudimo svertu, o derybos įgavo skubos režimą, nes automobilių sektorius yra vienas jautriausių transatlantinei prekybai.

    Kas kelia daugiausia ginčų

    Susitarimą kritikuojantys europarlamentarai teigia, kad paketas yra asimetriškas, nes kartu numato JAV muitų ES prekėms didinimą iki 15 proc. ribos.

    Tokio masto tarifas gali reikšmingai paveikti Europos eksportuotojus, ypač pramonės šakas, kurių pelningumas jautrus net nedideliems prekybos kaštų pokyčiams.

    Europarlamentarai taip pat siekė įtvirtinti aiškius saugiklius, kad ES nuolaidos muitų srityje būtų tiesiogiai susietos su tuo, ar JAV realiai įgyvendina savo dalį.

    Galutiniame kompromisiniame tekste šie saugikliai, dalies parlamentarų vertinimu, buvo susilpninti, todėl išlieka rizika, kad birželį plenarinėje sesijoje susitarimas sulauks kritiško balsavimo.

    „Stabili, nuspėjama ir subalansuota transatlantinė partnerystė yra abiejų pusių interesas, o šiandien Europos Sąjunga vykdo savo įsipareigojimus“, – sakė Kipro prekybos ministras Michaelis Damianos.

    Sąlygos ir galimi stabdžiai

    Kompromisas numato, kad Europos Komisija galėtų sustabdyti susitarimo taikymą, jei JAV iki 2026 metų pabaigos nepanaikintų muitų Europos plieno ir aliuminio produkcijai.

    Tačiau tokia stabdymo galimybė priklausytų nuo politinio sprendimo ir procedūrų, todėl dalis europarlamentarų ją vertina kaip nepakankamai automatinę.

    Diskutuota ir dėl vadinamosios galiojimo pabaigos sąlygos, kuri nutrauktų susitarimą 2028 metų kovą, jei jis nebūtų atnaujintas.

    Galiausiai sutarta, kad sprendimą, ar JAV pažeidė Turnberry susitarimą, formaliai vertintų Komisija ir prireikus teiktų teisėkūros siūlymą dėl reglamento galiojimo pratęsimo.

    Platesnis kontekstas: kodėl santykiai trapūs

    Briuselyje išlieka nuogąstavimų, kad muitai ir toliau bus naudojami kaip politinio spaudimo priemonė, net jei konkretus prekybos paketas pradėtų veikti.

    Įtampą didina nesutarimai dėl saugumo ir užsienio politikos, o taip pat skirtingi lūkesčiai dėl Europos vaidmens NATO ir kitose regioninio saugumo iniciatyvose.

    Anot derybų aplinką išmanančių šaltinių, ankstesnės Trumpo užuominos dėl Grenlandijos ir vėlesni JAV tarifų pakeitimai po šalies Aukščiausiojo Teismo sprendimo buvo viena priežasčių, kodėl Europos Parlamentas kurį laiką delsė.

    Tik gavus patikinimus, kad JAV laikysis 15 proc. muitų viršutinės ribos, parlamentarai sutiko grįžti prie derybų su ES Tarybai pirmininkaujančiu Kipru.

    Pagal Turnberry susitarimą ES taip pat įsipareigojo iki 2028 metų skatinti investicijas JAV strateginiuose sektoriuose, kurių bendra vertė siektų apie 540 mlrd. eurų, bei pirkti JAV energijos išteklių maždaug už 680 mlrd. eurų.

    Šie skaičiai išlieka vieni labiausiai aptariamų, nes kelia klausimų, kiek tokie įsipareigojimai yra realistiški, kaip jie būtų matuojami ir kokią įtaką turėtų Europos energetikos ir pramonės politikai.