CP v2

Blog

  • „Morgan Stanley“ pradėjo tokenizuoti JAV akcijas ir iždo vertybinius popierius per DTCC sistemą

    „Morgan Stanley“ pradėjo tokenizuoti JAV akcijas ir iždo vertybinius popierius per DTCC sistemą

    „Morgan Stanley“ pradėjo naudotis Depository Trust & Clearing Corporation (DTCC) sukurta tokenizacijos infrastruktūra ir per ją tokenizavo JAV akcijas bei JAV iždo vertybinius popierius (Treasurys).

    Bankas apie tai pranešė įraše socialiniame tinkle „X“, pabrėždamas, kad taip patenka tarp pirmųjų finansų institucijų, pasinaudojusių naująja DTCC paslauga, kuri startavo praėjusią savaitę.

    Tokenizacija – tai procesas, kai tradiciniai finansiniai aktyvai atvaizduojami skaitmeniniu pavidalu (žetonais), kad juos būtų galima efektyviau integruoti su skaitmeninėmis sistemomis ir potencialiai supaprastinti tam tikrus rinkos procesus.

    Pasak „Morgan Stanley“ skaitmeninio turto strategijos vadovės Amy Oldenburg, praktinė patirtis integruojant tokenizuotus vertybinius popierius su nusistovėjusia rinkos infrastruktūra padės toliau vystyti banko skaitmeninio turto pajėgumus, rinkai evoliucionuojant.

    DTCC paslaugą startuojant gavo 20 dalyvių

    DTCC depozitoriumo padalinys DTC, kuris, kaip nurodoma, saugo 114 trilijonų JAV dolerių vertės turtą, starto metu į naująją tokenizacijos paslaugą įtraukė 20 dalyvių.

    Tarp jų – „Bank of America“, „Barclays“ ir BNP „Paribas“. Taip pat įvardyti „Citi“, „Fidelity Investments“, „JPMorgan“, „State Street“, UBS, o naujų vartotojų prijungimą planuojama vykdyti palaipsniui.

    DTCC teigimu, paslauga kurta įtraukiant daugiau nei 150 įmonių, o pradiniame etape ji palaiko „Canton“ ir privatų „Besu“ tinklą.

    „Morgan Stanley“ ruošiasi tokenizuotoms akcijoms 2027 metų pradžioje

    Ši iniciatyva vyksta tuo metu, kai „Morgan Stanley“ atskirai rengiasi pradėti palaikyti tokenizuotas akcijas savo alternatyvioje prekybos sistemoje 2027 metų pirmąjį ketvirtį.

    Anksčiau bankas buvo taikęsis į 2026 metų antrąją pusę, tačiau tikslas vėliau buvo nukeltas. Banko atstovė anksčiau yra sakiusi, kad tam kuriama reikalinga infrastruktūra.

    Tokenizacijos kryptimi juda ir kiti rinkos žaidėjai

    Tokenizacijos lenktynėse „Morgan Stanley“ nėra vienintelė: prie tokenizuotos prekybos platformos planų juda ir Niujorko vertybinių popierių birža (NYSE) bei jos patronuojanti bendrovė „Intercontinental Exchange“.

    Taip pat skelbiama, kad „Broadridge“, „Computershare“, „Equiniti“ ir „Superstate“ pasirašė susitarimus dirbti kaip perleidimo agentai (transfer agents) – tai svarbus vaidmuo vertybinių popierių nuosavybės apskaitos ir perleidimo procesuose.

  • EIC 2026 metų investicijos: 10 didžiausių gavėjų per devynis mėnesius – 224,1 mln. eurų

    Europos inovacijų tarybos (EIC) fondas per pirmuosius devynis 2026 metų mėnesius pasirašė įsipareigojimų investuoti į dešimt bendrovių už maždaug 224,1 mln. eurų. Daugiausia dėmesio teko itin aukštųjų technologijų kryptims – nuo kvantinių kompiuterių iki branduolinės sintezės.

    Apie didžiausius šių metų EIC įsipareigojimus paskelbta remiantis duomenimis, kuriais pasidalijo „EU-Startups“. Skaičiai atspindi būtent EIC fondo investavimo įsipareigojimus, o ne visą bendrą finansavimo raundų sumą ar faktinį lėšų išmokėjimą.

    Iš viso 2026 metais EIC, skaičiuojant tris pirmuosius ketvirčius, atliko 85 investicijas. Tačiau būtent didžiausi gavėjai geriausiai parodo, į kokias sritis šiuo metu nukreipiami Europos viešieji pinigai – energijos transformaciją, gynybiškai svarbią infrastruktūrą, puslaidininkius, biotechnologijas ir kosmoso technologijas.

    Reitingas sudarytas pagal įsipareigojimų sumas, pasirašytas nuo sausio iki rugsėjo, o tais atvejais, kai ta pati bendrovė gavo kelis EIC sprendimus, jie buvo sumuojami. Tai leidžia aiškiau matyti, kurios įmonės 2026 metais tapo didžiausiais EIC portfelio „magnetais“.

    Didžiausi 2026 metų EIC įsipareigojimai

    Pirmoje vietoje – Bulgarijos kosmoso technologijų bendrovė „EnduroSat“, kuriai pasirašytas 34,5 mln. eurų įsipareigojimas (rugpjūčio 17 dieną). Įmonė kuria, gamina ir eksploatuoja palydovus bei siūlo „palydovas kaip paslauga“ modelį, leidžiantį klientams vykdyti misijas ne kuriant savo aparatus nuo nulio.

    Antroje vietoje rikiuojasi Vokietijos „Reverion“ su 33,3 mln. eurų įsipareigojimais per dvi investicijas (pasirašytas birželį ir rugpjūtį). Įmonė vysto reversines jėgaines, kurios gali gaminti elektrą iš dujų (pavyzdžiui, biodujų ar vandenilio) ir perteklinę elektrą paversti kaupiamais degalais.

    Trečia–ketvirta pozicijos praktiškai dalijamos tarp dviejų projektų, kurių įsipareigojimai siekė beveik po 30 mln. eurų. Prancūzijos kvantinių kompiuterių kūrėja „Pasqal“ beveik 30 mln. eurų EIC investiciją gavo sausio 30 dieną, o Vokietijos ir JAV šaknis turinti „Focused Energy“ analogiško dydžio įsipareigojimą užsitikrino gegužę, siekdama komerciškai pritaikomos branduolinės sintezės.

    Toliau sąraše – Nyderlandų „SMART Photonics“, gavusi 25 mln. eurų įsipareigojimą gegužę. Įmonė gamina fotonines integrines grandines – lustus, kuriuose informacija perduodama ir apdorojama šviesa, o ne vien elektros signalais, todėl technologija ypač aktuali telekomunikacijoms, duomenų centrams ir DI infrastruktūrai.

    Nuo nosies purškalų iki kvantinių lustų

    Be energetikos ir puslaidininkių, EIC investicijų dešimtuke ryški ir biotechnologijų kryptis. Amsterdame įkurta „Leyden Labs“ beveik 20 mln. eurų įsipareigojimą gavo balandį – bendrovė kuria nosies purškalus, kurie turėtų apsaugoti nuo kvėpavimo takų virusų, įskaitant gripą ir koronavirusus, antikūnus nukreipiant tiesiai į kvėpavimo takus.

    Dar viena kvantinių technologijų kryptis – Prancūzijos „Quandela“, kurianti fotoninius kvantinius kompiuterius, liepą užsitikrino beveik 14 mln. eurų EIC įsipareigojimą. Ši įmonė vysto tiek aparatinę dalį, tiek programinę infrastruktūrą, reikalingą tokias sistemas pritaikyti moksle ir versle.

    Po maždaug 12,5 mln. eurų įsipareigojimą gavo trys skirtingų sričių bendrovės: Prancūzijos „AURA AERO“ (kovą) – mažesnių emisijų orlaivių, tarp jų elektrinių mokomųjų ir hibridinių regioninių lėktuvų, kūrėja; Prancūzijos „Quobly“ (gegužę) – kurianti siliciu paremtus kvantinius kompiuterius, pasitelkiant puslaidininkių gamybos metodus; bei Vokietijos „Proxima Fusion“ (liepą) – dirbanti su sintezės elektrinėmis, paremtomis magnetinio sulaikymo įrenginiais stellaratoriais.

    Ką rodo ši dešimtuko „nuotrauka“

    Šis sąrašas apima tik EIC fondo įsipareigojimus, pasirašytus per 2026 metų sausį–rugsėjį, ir dėl to yra tarsi pjūvis „čia ir dabar“. Vis dėlto jis aiškiai parodo dvi kryptis: Europai svarbią energetikos technologijų paiešką ir pastangas stiprinti kritines aukštųjų technologijų grandines – nuo fotoninių lustų iki kvantinės kompiuterijos.

    Kartu tai signalas ir startuolių ekosistemai: EIC didžiausi finansavimo sprendimai vis dažniau atitenka projektams, kurie reikalauja didelių kapitalo sumų, ilgo vystymo ciklo ir sudėtingos mokslinės bei inžinerinės bazės. Tokiose srityse viešasis kapitalas dažnai tampa vienu svarbiausių „inkarų“, pritraukiant ir privačius investuotojus.

  • „BitGo“ įkūrė „Global Markets“ padalinį: jam vadovaus buvęs NYDIG vadovas Pete Janney

    „BitGo“ įkūrė „Global Markets“ padalinį: jam vadovaus buvęs NYDIG vadovas Pete Janney

    Skaitmeninio turto infrastruktūros bendrovė „BitGo Holdings“ paskelbė pradedanti naują institucinės prekybos ir finansinių sprendimų veiklą – „BitGo Global Markets“.

    Naujajam padaliniui vadovaus buvęs NYDIG vadovas Pete Janney. Apie šį žingsnį įmonė pranešė trečiadienį.

    „Global Markets“ siekia po vienu stogu sujungti pasaulinį likvidumą, sandorių vykdymą, finansavimą, išvestines priemones ir atsiskaitymo paslaugas.

    Šis startas seka po to, kai „BitGo“ rugpjūčio 27 dieną įsigijo NYDIG institucinės ir prekybos veiklos dalį – tuomet prie „BitGo“ prisijungė apie 30 darbuotojų.

    Kas įeina į „Global Markets“ pasiūlymą

    Įmonė nurodo, kad „BitGo Global Markets“ veiks kaip institucinė platforma, apimanti tiek neatidėliotinę (spot) prekybą, tiek didelius nebiržinius (OTC) sandorius.

    Likvidumas bus telkiamas iš skirtingų šaltinių, įskaitant biržas, rinkos formuotojus ir kitas sandorio šalis.

    Taip pat numatytas finansavimas: klientai galės skolintis, užstatydami kriptovaliutų turėjimus, o „BitGo“ laikys užstatą kvalifikuotoje saugojimo infrastruktūroje, stebės maržą ir, prireikus, vykdys užstato papildymą ar likvidavimą.

    Išvestinės priemonės, struktūriniai produktai ir atsiskaitymai

    Bendrovė teigia, kad padalinys pasiūlys pasirinkimo sandorius (options), apsikeitimo sandorius (swaps) bei individualiai pritaikytus struktūrinius produktus tinkamoms sandorio šalims.

    Tokie instrumentai, pasak „BitGo“, skirti rizikai valdyti, apsidraudimui ir investicinių pozicijų formavimui.

    Be to, „Global Markets“ numato siūlyti valdomas investavimo strategijas, privačius fondus ir tyrimus, o kliringą ir atsiskaitymus užtikrins „BitGo“ „Go Network“.

    Vadovybė: akcentas – sudėtingesnės institucinės strategijos

    „BitGo“ generalinis direktorius Mike’as Belshe teigia, kad naujasis padalinys sutelkia jau turėtas saugojimo, likvidumo, prekybos, finansavimo ir atsiskaitymo galimybes, papildydamas jas gilesne kapitalo rinkų patirtimi.

    P. Janney pabrėžė, kad instituciniams klientams dažnai reikia sprendimų, kurie peržengia paprastą „pirkti ir laikyti“ strategiją, ir sakė ketinantis plėsti šią kryptį „BitGo“ viduje.

    Pranešime taip pat nurodoma, kad „BitGo“ institucinę prekybą per „BitGo Prime“ siūlė dar nuo 2020 metų, o dabar ši veikla tampa „Global Markets“ dalimi, kartu integruojant iš NYDIG perimtus išplėstus sprendimus.

    Tuo metu „BTGO“ akcijos, remiantis „TradingView“ duomenimis, trečiadienį ikiprekybinėje sesijoje brango 3,4 proc., po 3,7 proc. kilimo antradienį.

  • „Circle“ trečią ketvirtį gavo 865 mln. dolerių pajamų ir mažina darbuotojų skaičių 5 proc.

    „Circle“ trečią ketvirtį gavo 865 mln. dolerių pajamų ir mažina darbuotojų skaičių 5 proc.

    Stabiliosios kriptovaliutos USDC leidėja „Circle“ pranešė, kad trečią ketvirtį jos pajamos ir rezervų pajamos siekė 865 mln. JAV dolerių – 17 proc. daugiau nei prieš metus.

    Kaip skelbiama bendrovės paskelbtoje ataskaitoje, grynasis pelnas iš tęstinės veiklos sudarė 226 mln. JAV dolerių (pernai tuo pačiu laikotarpiu – 214,4 mln.), o pakoreguotas EBITDA išaugo iki 317 mln. JAV dolerių.

    Tuo pat metu „Circle“ atskleidė ir vidinius pokyčius: įmonė sumažino darbuotojų skaičių maždaug 5 proc. Su restruktūrizavimu susijusios išlaidos siekė 9,1 mln. JAV dolerių, daugiausia – išeitinėms ir kitoms su darbuotojais susijusioms išmokoms.

    Bendrovė nurodė, kad toks sprendimas priimtas siekiant geriau suderinti organizacinę struktūrą su veiklos modeliu ir strateginiais prioritetais, tačiau tikslaus atleidimų skaičiaus nepateikė.

    Rezervų pajamos smuko, bet augo kitos įplaukos

    „Circle“ veiklos sąnaudos per metus padidėjo 16 proc. ir trečią ketvirtį siekė 245 mln. JAV dolerių – augimą bendrovė siejo su administravimo, IT infrastruktūros ir rinkodaros kaštais.

    Tuo metu paskirstymo, transakcijų ir kitos sąnaudos sumažėjo 8 proc. iki 412 mln. JAV dolerių – daugiausia dėl mažesnių paskirstymo mokėjimų.

    Iš 207 mln. JAV dolerių „kitų pajamų“ net 182 mln. buvo pripažinta iš ARC žetonų išankstinio pardavimo. Palyginimui, 2025 metų trečią ketvirtį „kitos pajamos“ sudarė 29 mln. JAV dolerių.

    Vis dėlto rezervų pajamos mažėjo: jos krito 8 proc. iki 658 mln. JAV dolerių, nes sumažėjo rezervų grąžos norma.

    USDC apyvarta ir tinklo rodikliai

    Bendrovė nurodė, kad USDC vidutinė apyvarta trečią ketvirtį siekė 73,3 mlrd. JAV dolerių – tai yra 8 proc. daugiau nei prieš metus.

    Grandinėje (onchain) USDC transakcijų apimtys per ketvirtį pasiekė 13,9 trln. JAV dolerių – 49 proc. daugiau nei prieš metus.

    Ketvirčio pabaigoje USDC apyvarta buvo 73,9 mlrd. JAV dolerių ir iš esmės nesikeitė, palyginti su prieš metus buvusiu lygiu, o „Circle“ stabiliųjų kriptovaliutų rinkos dalis sumažėjo iki 27 proc.

    „Arc“ tinklas ir planai įsigijimui

    „Circle“ rugsėjo 16 dieną atidarė viešą „Arc“ pagrindinį tinklą (mainnet), o paleidimo metu jame dalyvavo daugiau nei 100 institucinių ir ekosistemos kūrėjų.

    Taip pat buvo sukurta pradinė 10 mlrd. ARC žetonų pasiūla – bendrovė pabrėžė, kad tai yra techninis etapas, o ne įsipareigojimas šiuos žetonus viešai platinti.

    Rugsėjį „Circle“ taip pat sutarė įsigyti Singapūre veikiančią mokėjimų bendrovę „Tazapay“. Sandorį tikimasi užbaigti 2027 metais, jei bus gauti reikalingi reguliuotojų patvirtinimai.

    Be to, rugsėjį „Binance“ įsigijo 100 mln. JAV dolerių vertės „Circle“ akcijų ir pasirašė naują penkerių metų USDC susitarimą.

  • „Return“ pritraukė 835 mln. eurų ir nuo 2027-ųjų Vokietijoje kasmet diegs bent 1 GW baterijų

    Amsterdame įsikūręs energijos kaupimo startuolis „Return“ užsitikrino 835 mln. eurų portfelinį finansavimą, skirtą didelės apimties baterijų saugykloms ir energijos lankstumo paslaugoms plėtoti.

    Kaip skelbia „EU-Startups“, finansavimą užtikrino „Deutsche Bank“ ir „Rabobank“, o jis bus nukreiptas į įmonės plėtrą Vokietijoje – vienoje didžiausių Europos elektros rinkų.

    Įmonė planuoja nuo 2027 metų Vokietijoje kasmet įrengti mažiausiai 1 GW baterijų energijos kaupimo pajėgumų. Tai turėtų padėti subalansuoti vėjo ir saulės elektrinių gamybos svyravimus ir palaikyti tinklo stabilumą.

    „Return“ pabrėžia, kad augant lankstumo poreikiui svarbu didinti ne tik fizinę baterijų infrastruktūrą, bet ir gebėjimą tokius projektus finansuoti mastu – todėl kartu vystomas ir vadinamasis virtualus lankstumo modelis.

    Planai Vokietijoje: investicijos ir pirmieji projektai

    „Return“ teigimu, nauja finansavimo struktūra turėtų sudaryti sąlygas nuo 2027 metų kasmet į Vokietijos baterijų saugyklų projektus investuoti nuo 750 mln. iki 1,2 mlrd. eurų – priklausomai nuo rinkos sąlygų.

    Pradinis finansavimo paketas apima tris projektus Vokietijoje, kurių bendra galia siekia 117 MW. Įmonė nurodo, kad darant prielaidą apie keturių valandų trukmės baterijas ir du pilnus įkrovimo-iškrovimo ciklus per dieną, šie objektai galėtų per metus atiduoti apie 341 640 MWh elektros.

    Toks kiekis, kaip teigiama, būtų prilyginamas maždaug 100 000 Vokietijos namų ūkių metiniam elektros suvartojimui.

    Įmonės finansavimas seka po ankstesnio, 2025 metais įvardyto 300 mln. eurų augimo kapitalo pritraukimo.

    Partnerystės su didžiosiomis energetikos bendrovėmis

    „Return“ pozicijas Vokietijos rinkoje sustiprino ir komerciniai susitarimai. Nurodoma, kad „ENGIE“ išplėtė partnerystę iki 400 MW sutartinės baterijų „lankstumo“ apimties, o „Centrica Energy“ pasirašė atskirą susitarimą, apimantį 100 MW.

    Už Vokietijos ribų bendrovė taip pat bendradarbiauja su tokiomis energetikos įmonėmis kaip „Vattenfall“, „Essent“ ir „Eneco“ kituose Europos rinkose.

    Pasak finansuotojų atstovų, baterijų saugyklos tampa svarbia energetikos transformacijos dalimi, nes padeda išnaudoti nepastovios atsinaujinančios generacijos pajamų potencialą ir užtikrinti elektros tinklo stabilumą.

    Virtualus lankstumo portfelis ir ilgalaikė plėtra

    „Return“ buvo įkurta 2021 metais, jos būstinė yra Amsterdame, o veikla apima kelias Europos energetikos rinkas. Įmonė vysto, valdo ir eksploatuoja didelio masto baterijų saugyklų infrastruktūrą.

    Bendrovė teigia turinti daugiau nei 8 GW aktyvų plėtros portfelį ir siekianti iki 2030 metų įgyvendinti daugiau nei 5 GW baterijų energijos kaupimo pajėgumų.

    Finansavimas taip pat siejamas su „Return“ kuriamu Virtualiu lankstumo portfeliu (VFP) – platforma, kuri sujungia kelių objektų baterijų pajėgumus į vieną virtualų portfelį. Toks modelis, pasak įmonės, leidžia energetikos bendrovėms naudotis lankstumo paslaugomis nevaldant atskirų baterijų objektų.

  • Ispanijos „Titan OS“ pritraukė 40 mln. eurų ir žada alternatyvą „Roku“ bei „Android TV“

    Barselonoje įsikūrusi išmaniųjų televizorių operacinių sistemų kūrėja „Titan OS“ pritraukė 40 mln. eurų finansavimo raundą. Bendrovė teigia, kad lėšos bus skirtos toliau vystyti jos „smart TV“ operacinę sistemą ir plėtrai.

    Apie sandorį skelbia „EU-Startups“. Prie raundo prisidėjo esami investuotojai „Highland Europe“ ir „Mangrove Capital Partners“, taip pat suteikta kredito linija iš fondų ir sąskaitų, kurias valdo „BlackRock“.

    Naujas finansavimas seka po 50 mln. eurų serijos A raundo, apie kurį buvo pranešta 2025 metų gruodį. „Titan OS“ nurodo, kad iš viso iki šiol yra pritraukusi 97 mln. eurų.

    Bendrovės finansų direktorius Hyoung-Ung Kim sako, kad praėjus trejiems metams nuo starto „Titan OS“ jau naudojama milijonuose namų ir auga metai iš metų, siekdama tapti pasauliniu žaidėju rinkoje, kurioje dominuoja JAV ir Azijos bendrovės.

    Kas yra „Titan OS“ ir kuo ji skiriasi

    „Titan OS“ įkurta 2023 metais. Tarp įkūrėjų – verslininkas Jacinto Roca, anksčiau įkūręs „Wuaki.tv“, kuri vėliau buvo įsigyta „Rakuten“.

    Įmonė kuria nepriklausomą, „Linux“ pagrindu veikiančią išmaniųjų televizorių operacinę sistemą, kuri gali pakeisti tokias platformas kaip „Android TV“ ar „Roku“. Idėja paprasta: televizoriaus gamintojams pasiūlyti alternatyvą, kuri nebūtų didžiųjų ekosistemų dalis.

    Gamintojams „Titan OS“ siūlo pritaikomą programinę įrangą ir pajamų dalijimosi reklamą modelį. Taip pat akcentuojami iš anksto įdiegti nemokami reklamomis paremti transliacijų (FAST) kanalai, leidžiantys uždirbti iš turinio ir reklamos po televizoriaus pardavimo.

    Žiūrovams bendrovė žada lokalizuotą sąsają, kurioje viename pagrindiniame ekrane sujungiamos populiarios programėlės, tiesioginė TV ir nemokamas transliuojamas turinys.

    Su kokiais TV prekės ženklais dirba

    „Titan OS“ teigia licencijavusi savo technologiją tokiems televizorių prekės ženklams kaip „Philips“, AOC, JVC, „Vestel“, „Skyworth“ ir „Sharp“.

    Taip pat nurodoma, kad įmonės pajamos esą išaugo 15 kartų, nors išsamesnių skaičių ar laikotarpio bendrovė šiame pranešime nepateikia.

    Investuotojai „Highland Europe“ akcentuoja modelį, kuriame televizorių gamintojai gali gauti dalį pajamų už reklamą ilgą laiką po įrenginio pardavimo, o reklamuotojai – pasiekti auditoriją per skirtingus TV prekės ženklus.

    Kur bus panaudotos 40 mln. eurų lėšos

    Pasak bendrovės, naujai pritrauktas kapitalas bus nukreiptas į produkto inovacijas, reklamos technologijų tobulinimą ir plėtrą į naujas rinkas.

    „Titan OS“ taip pat mini planus stiprinti partnerystes su įrangos gamintojais (OEM) visame pasaulyje ir auginti ekosistemą, kurioje naudą gautų tiek gamintojai, tiek turinio bei reklamos partneriai.

  • Kriptobirža „Bitbase“ pristatė 26 savaičių „ORIGIN“ taškų sezoną: po 1 mln. taškų kas savaitę

    Kriptobirža „Bitbase“ pristatė 26 savaičių „ORIGIN“ taškų sezoną: po 1 mln. taškų kas savaitę

    Kriptovaliutų birža „Bitbase“ paskelbė pradedanti „ORIGIN“ – pirmąjį „Bitbase Points“ programos sezoną, kuriuo bus skatinamas nuoseklus platformos naudojimas. Sezonas truks 26 savaites – iki 2027 metų gegužės 4 dienos.

    Kaip nurodoma pranešime, per visą laikotarpį kas savaitę bus paskirstoma po 1 000 000 taškų. Jie bus skiriami kasdien, pagal kiekvieno dalyvio indėlį.

    Taškai kaupiami iš keturių sričių: prekybos (trading), biržoje laikomo turto, kasdienio aktyvumo ir rekomendacijų (referrals). „Bitbase“ pabrėžia, kad kasdienis aktyvumas vertinamas atskirai, todėl reguliarus dalyvavimas diena iš dienos didina bendrą indėlį.

    Programoje automatiškai dalyvauja visi tinkami vartotojai – tiek nauji, tiek jau anksčiau aktyvūs platformos naudotojai. Pastariesiems taškai buvo iš anksto įskaityti pagal jų ankstesnę veiklą, todėl jie sezoną pradeda su jau atspindėtais rezultatais ir reitingu.

    Kaip veikia rekomendacijų priedas

    „Bitbase“ taip pat numatė paskatas kvietimams: už kiekvieną tiesiogiai pakviestą naują vartotoją kvietėjas gauna papildomus 25 proc. nuo to vartotojo sugeneruoto indėlio.

    Pažymima, kad tai nemažina naujojo vartotojo taškų – jis taškus renka įprastai, o kvietėjui pridedama papildoma dalis.

    „Trading Identity“ kortelės ir „Bitbase 2.0“

    Dalyviams dar bus suteikiamos „Trading Identity“ kortelės – dalijimuisi pritaikytos suvestinės apie prekybos stilių. Pirmosios kortelės, pasak „Bitbase“, bus išduotos lapkričio 9 dieną, o vėliau atnaujinimai numatyti kiekvieną pirmadienį.

    Bendrovė šį sezoną pristato kaip pirmąją programą po „Bitbase 2.0“ atnaujinimo, kai buvo atnaujintas prekės ženklas, programėlė ir svetainė. Programos idėja – vertinti veiklą per ilgesnį laiką, o ne pavienius momentus rinkoje.

    Taškų suvestinės ir reitingai, kaip teigiama, matomi „Bitbase“ programėlėje ir platformos taškų puslapyje.

  • Łysa Góra perrašo Gintaro kelio istoriją: rasta šimtai dirbinių ir net retas šalmas

    Łysa Góra perrašo Gintaro kelio istoriją: rasta šimtai dirbinių ir net retas šalmas

    Lenkijos šiaurės rytuose esanti Łysa Góra, ilgai laikyta tik gynybine gyvenviete, pasirodo buvusi kur kas svarbesnė – prekybos, gamybos ir ritualų centras, susijęs su Gintaro keliu. Tai rodo naujausi kasinėjimai, atskleidę netikėtai daug metalinių dirbinių ir su gintaru susijusių radinių.

    Apie šiuos atradimus mokslininkai rašo žurnale „Antiquity“, pabrėždami, kad radiniai leidžia geriau suprasti, kaip pirmoje I tūkstantmečio prieš mūsų erą pusėje šio regiono bendruomenės palaikė ryšius su tolimomis Europos vietovėmis.

    Pats archeologinis objektas įrengtas ant poledyninės kopos, apsuptos pelkėtų teritorijų. Tokia vieta natūraliai saugojo nuo galimų užpuolikų, o VI–IV amžiuje prieš mūsų erą čia gyveno vakarų baltų pilkapių kultūros atstovai, išsiskyrę laidojimo papročiais ir ūkininkavimo būdu.

    Ilgą laiką mokslo pasaulyje vyravo nuomonė, kad šis regionas buvo gana izoliuotas nuo Vidurio Europoje vykusių kultūrinių pokyčių. Dabar Łysos Góros duomenys verčia šį požiūrį iš esmės peržiūrėti – radiniai rodo, kad kontaktų tinklas buvo gerokai platesnis.

    Nauji 2024 metų kasinėjimai

    Łysa Góra buvo identifikuota dar 1957 metais, o kasinėjimai čia vyko 1971–1992 metais. Vis dėlto tik 2024 metais atnaujinti tyrimai leido naujai įvertinti visą vietovę ir jos vaidmenį.

    Archeologai aptiko beveik 350 metalinių objektų – nuo papuošalų iki ginklų. Tarp radinių išsiskyrė ir daiktai, rodantys vietinę metalurgijos gamybą.

    Didelį dėmesį patraukė bronzinių papuošalų fragmentai, kai kur rasti mažomis sankaupomis. Tyrėjai svarsto, kad jie galėjo būti ruošiami pakartotiniam perlydymui, o tai leistų kalbėti apie specializuotą amatinę veiklą.

    Įtvirtinimai ir gintaro pėdsakai

    Tyrimai atskleidė ir dviejų tipų įtvirtinimus. Vieną sistemą sudarė žemių pylimas, medinė palisada ir išorinė griovio linija.

    Kita įtvirtinimų konstrukcija, aptikta šiaurinėje komplekso dalyje, buvo visiškai medinė. Kol kas neaišku, ar abu įtvirtinimų tipai egzistavo tuo pačiu metu.

    Vienu svarbiausių argumentų, kad vietovė buvo įtraukta į tolimų ryšių tinklą, laikomi su gintaru susiję radiniai: aptikti gintariniai karoliai ir nebaigtas žiedas. Kartu su dirbiniais, siejamais su latenų kultūros aplinka, tai rodo kontaktus su teritorijomis į pietus nuo Karpatų.

    Retas šalmas iš latenų pasaulio

    Didelę sensaciją sukėlė Berru tipo šalmas – artefaktas, būdingas latenų kultūros ratui. Tokio radinio pasirodymas Mazovijos regione laikomas svarbiu technologijų ir dirbinių judėjimo tarp nutolusių bendruomenių įrodymu.

    Visa radinių visuma leidžia manyti, kad Łysa Góra buvo reikšmingas taškas mainų tinkle, siejamame su Gintaro keliu. Ji galėjo būti ne vien tranzito vieta, bet ir centras, kuriame gintaras bei metalas buvo apdirbami, o vietos žmonės palaikė ryšius su atvykėliais iš kitų Europos regionų.

  • Pompejuose rasta spintelė su 24 amuletais ir 38 monetomis: turinys išliko po 79 metų Vezuvijaus išsiveržimo

    Pompejuose rasta spintelė su 24 amuletais ir 38 monetomis: turinys išliko po 79 metų Vezuvijaus išsiveržimo

    Pompejuose archeologai aptiko radinį, kuris tarsi „išsaugojo“ kasdienį romėnų gyvenimą: po Vezuvijaus išsiveržimo išliko spintelės turinys – amuletai, kosmetikos reikmenys, indai ir monetos.

    Iš viso rasta mažiausiai 24 nedideli amuletai, įvairūs buities daiktai ir 38 bronzinės monetos. Kaip nurodoma, paradoksalu, tačiau šiuos daiktus išsaugojo būtent 79 metais įvykusi katastrofa.

    Atradimas padarytas pastate, vadinamame Kornelijaus Maksimo namu, esančiame Via dell’Abbondanza – vienoje svarbiausių senovinių Pompėjų gatvių. Tyrimus čia vykdo Pompėjų archeologinis parkas.

    Nors pati medinė spintelė iki mūsų dienų neišliko, išsilaikę jos pėdsakai ir archeologinė medžiaga leido atkurti pirminę konstrukciją bei nustatyti, kas buvo laikoma viduje.

    Amuletai iš romėnų vaikystės

    Daugiausia dėmesio tyrėjų akį patraukė mažiausiai 24 miniatiūrinių papuošalų rinkinys, kuris, tikėtina, kadaise sudarė vėrinį. Jie pagaminti iš skirtingų medžiagų – tarp jų minimas fajansas, kaulas, stiklo masė ir kalnų krištolas.

    Tarp pakabukų įžiūrimi įvairūs motyvai: dievybės, tokios kaip Besas ir Merkurijus, taip pat žmogaus rankos ir pėdos, kankorėžiai ar vynuogių kekės.

    Archeologai šiuos dirbinius priskiria vadinamiesiems crepundia – smulkioms puošmenoms, būdingoms romėnų vaikystei. Jos atliko ir puošybos funkciją, ir, kaip tikėta anuomet, galėjo saugoti vaikus nuo nelaimių.

    Manoma, kad skleidžiami garsai padėdavo suaugusiesiems suprasti, kur yra žaidžiantys vaikai. Įdomu tai, kad tokie amuletai nebūtinai būdavo atsisakomi sulaukus pilnametystės – jie galėjo būti saugomi kaip vaikystės prisiminimas.

    Spintelėje – nuo kosmetikos iki prekybos ženklų

    Spintelėje buvusių daiktų įvairovė rodo, kokie skirtingi reikmenys galėjo atsidurti romėnų namuose. Be amuletų, rasta pincetų, nedidelis įrankis kosmetiniams pigmentams maišyti, stiklinis indelis, galėjęs būti skirtas kvepalams ar tepalams, taip pat smilkytuvas.

    Tarp radinių minimi ir buitiniai daiktai: bronzinė lempa, keraminiai bei stikliniai indai, puodai ir virtuvės reikmenys. Aptikti ir švininiai svareliai, laikyti mažoje medinėje dėžutėje – jie galėjo būti susiję su prekybine veikla.

    Vienas iš iškalbingiausių radinių – 38 bronzinės monetos. Jos buvo sudėtos į nedidelį pintą augalinės kilmės indelį, kurio pėdsakai išliko taip gerai, kad archeologai galėjo įvertinti jo pagaminimo būdą.

    Patalpoje, kurioje stovėjo spintelė, aptikta kruopščiai atliktų sienų tapybos fragmentų, priskiriamų ketvirtajam pompejietiškam stiliui. Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad namų gyventojams, panašu, rūpėjo estetika, nors dalis pastato greičiausiai tuo metu buvo remontuojama ar perstatoma.

    Vis dėlto, kaip pabrėžiama, kol kas neaišku, kam priklausė rasti daiktai ir koks likimas ištiko jų savininkus per lemtingą Vezuvijaus išsiveržimą.

  • Aštuonkojų paslaptis DNR: nustatyta senovinė genomų pertvarka, galėjusi formuoti jų smegenis

    Aštuonkojų paslaptis DNR: nustatyta senovinė genomų pertvarka, galėjusi formuoti jų smegenis

    Aštuonkojai turi vieną sudėtingiausių nervų sistemų gyvūnų pasaulyje, o naujas tyrimas siūlo netikėtą galimą paaiškinimą: lemiamą vaidmenį galėjo suvaidinti ne patys genai, o tai, kaip jie „išdėstyti“ ir sąveikauja trimatėje DNR struktūroje.

    Mokslininkai žurnale „Nature Communications“ paskelbė analizę, kurioje teigiama, kad galvakojų evoliucijoje įvyko didelės DNR reorganizacijos. Tokie pokyčiai, anot tyrėjų, galėjo vykti prieš šimtus milijonų metų ir pakeisti genų tarpusavio ryšius.

    Nors DNR dažnai vaizduojama kaip dviguba spiralė, ląstelėje ji būna labai tankiai supakuota ir susukta į trimatę struktūrą. Dėl to net ir toli vienas nuo kito DNR sekoje esantys fragmentai gali fiziškai susiliesti, o tai daro įtaką, kurie genai įsijungia, kada ir kaip stipriai.

    Tyrėjų komanda, vadovaujama Theos Rogers iš Vienos universiteto, nagrinėjo, kaip tokia erdvinė genomo organizacija galėjo kisti galvakojų (aštuonkojų, kalmarų ir sepijų) evoliucijoje, lygindama DNR struktūrą su genų aktyvumo ypatybėmis.

    Kas rasta galvakojų genomuose

    Analizė parodė, kad šiuolaikinių galvakojų protėviai iš Coleoidea grupės patyrė reikšmingus genetinės medžiagos persitvarkymus. Didelės chromosomų atkarpos persikėlė ir susijungė nauja konfigūracija, todėl anksčiau „nutolę“ DNR regionai įgijo galimybę tiesiogiai sąveikauti.

    Toks perstatymas galėjo pakeisti genų aktyvumo reguliavimą ir atverti naujų biologinės raidos galimybių. Mokslininkai šį reiškinį apibūdina kaip reguliacinį „susipynimą“ – kai tarp skirtingų genomo dalių susiformuoja vis sudėtingesni ryšių tinklai.

    Stabilios „domenų“ ribos ir kintančios DNR kilpos

    Tyrime išskiriamos dvi skirtingai besielgiančios erdvinės DNR struktūros. Didesni organizaciniai vienetai – chromatino domenai – evoliucijos eigoje išliko palyginti stabilūs ir, tikėtina, veikia kaip savotiški genomo „skyriai“, padedantys palaikyti tvarką.

    O štai mažesnės struktūros, vadinamos chromatino kilpomis, pasirodė esančios gerokai labiau kintančios. Jos sujungia tolimas DNR atkarpas ir sudaro sąlygas joms veikti viena kitą; kilpų išsidėstymas skiriasi tarp rūšių, audinių ir net skirtingų organizmo raidos etapų.

    Galimas ryšys su išskirtinėmis aštuonkojų smegenimis

    Ypač svarbi detalė – nemažai nustatytų sąveikų aptikta šalia genų, siejamų su nervų sistemos vystymusi ir funkcijomis. Tai leidžia manyti, kad DNR erdvinės organizacijos pokyčiai galėjo prisidėti prie neįprastai sudėtingų galvakojų „smegenų“ evoliucijos.

    Aštuonkojų nervų sistema ryškiai skiriasi nuo stuburinių: didelė dalis neuronų yra čiuptuvuose, todėl galūnės gali apdoroti informaciją ir atlikti sudėtingus veiksmus gana nepriklausomai nuo centrinio smegenų mazgo. Tyrimas siūlo, kad tokiai architektūrai galėjo padėti susiformuoti būtent senovinė genomo pertvarka, pakeitusi genų reguliavimo ryšius.