CP v2

Blog

  • Kaip iškepti karpatką su „kalnais“: svarbiausios plikytos tešlos taisyklės

    Karpatkos žavesys – jos „kalnai“: nelygūs iškilimai, kurie, apibarstyti cukraus pudra, primena snieguotas viršūnes. Šį efektą sukuria ne kepimo milteliai, o plikytos tešlos fizika.

    Plikyta tešla (pâte à choux) nuo įprastos skiriasi tuo, kad miltai suberiami į karštą skystį su riebalais, o kiaušiniai įmaišomi tik masei šiek tiek atvėsus. Būtent taip kepant susidariusi garų jėga išpučia tešlą iš vidaus.

    Drėgmė tešloje virsta garais aukštoje temperatūroje, todėl kepinys staigiai kyla ir formuoja tuos būdingus nelygumus. Jei tešla bus per tiršta arba per skysta, „kalnai“ gali nesusiformuoti arba paplokštė išsiplos per plonai.

    Svarbu ir kepimo disciplina: per anksti pravertos orkaitės durelės gali sugadinti rezultatą. Staigus temperatūros kritimas dažnai lemia, kad dar nesustandėjusi tešlos struktūra subliūkšta.

    Plikyta tešla: esminiai žingsniai

    Pirmiausia vandenį (kai kada – vandens ir pieno mišinį) reikia užvirti su sviestu ir žiupsneliu druskos. Riebalai turi visiškai ištirpti, o skystis pradėti virti.

    Tada miltai suberiami vienu kartu ir iškart energingai maišomi, kol masė tampa vientisa. Šiame etape tešlą dar kelias minutes kaitinkite ant mažos ugnies nuolat maišydami – gerai „nuplikyta“ tešla pradeda atsiskirti nuo puodo sienelių ir dugno.

    Kiaušinius į plikytą masę galima dėti tik jai pravėsus. Tešla turi būti šilta, bet ne tokia karšta, kad kiaušiniai sukrešėtų ir susidarytų gumuliukų.

    Kiaušinius saugiausia išplakti atskirai ir pilti dalimis, po kiekvienos porcijos gerai išmaišant. Čia svarbiausia galutinė konsistencija: masė turi būti glotni, blizgi, elastinga ir gana tiršta.

    Kokia konsistencija turi būti „teisinga“?

    Gera plikyta tešla neturi būti nei kieta, nei skysta. Per standi masė sunkiai kils, o pernelyg skysta – ištekės skardoje ir nesuformuos įspūdingų iškilimų.

    Paprastas testas: pakėlus tešlą šaukštu ar mentele, ji turėtų kristi lėtai, sudarydama storą „liežuvį“ arba V formą. Jei bėga kaip blynų tešla, tikėtina, kad įdėta per daug kiaušinių.

    Norint ryškesnių „kalnų“, tešlos skardoje nereikėtų idealiai išlyginti – galima palikti natūralių bangelių ir nelygumų. Vis dėlto sluoksnio storis turi būti kiek įmanoma tolygus, kad viskas iškeptų vienodu tempu.

    Kepimas: ko nedaryti, kad karpatka nesukristų

    Plikyta tešla pradžioje reikalauja gerai įkaitintos orkaitės – tuomet vanduo greitai virsta garais ir tešla intensyviai auga. Per vėsi orkaitė gali lemti plokščią, sunkią ir prastai iškepusią paplotę.

    Karpatka dažniausiai kepama apie 190–200 laipsnių temperatūroje, tačiau konkreti reikšmė priklauso nuo orkaitės ir recepto. Svarbiausia – skardą dėti tik į gerai įkaitintą orkaitę.

    Pačiomis pirmomis minutėmis formuojasi kepinio „kalnai“, todėl orkaitės negalima atidaryti per anksti. Staigus temperatūros kritimas gali „numušti“ dar nestabilų kepinį.

    Jei karpatka gražiai iškyla, bet ištraukta greitai sukrenta, dažniausiai ji nebuvo pakankamai išdžiūvusi. Paplotė turėtų būti aiškiai apskrudusi, sausa ir traški – verčiau kepti kiek ilgiau, nei išimti per anksti vien dėl to, kad paviršius pradėjo ruduoti.

  • Kibernetinė ataka palietė ir Prancūzijos kraujo bankų šaldymo sistemas – atsargos nenukentėjo

    Kibernetinė ataka palietė ir Prancūzijos kraujo bankų šaldymo sistemas – atsargos nenukentėjo

    Prancūzijos kraujo surinkimo tarnyba patvirtino, kad kibernetinės atakos metu buvo paveiktos kai kurios kraujo bankų šaldymo įrangos stebėjimo ir valdymo sistemos. Vis dėlto institucija pabrėžė, kad kraujo atsargos dėl incidento nenukentėjo.

    Apie tai antradienį pranešė Prancūzijos kraujo įstaiga (EFS), nurodžiusi, kad trijuose jos padaliniuose sutriko šaldymo patalpų kontrolės sistemos. Pasak EFS, atakos metu temperatūros ir atitirpinimo ribos buvo pakeltos į „labai aukštus lygius“.

    EFS taip pat teigia nebuvusi tiesioginis šių atakų taikinys. Institucija nurodo, kad nebuvo pažeisti nei kraujo mėginiai, nei kraujo produktai.

    Incidentas siejamas su pastaruoju metu Europoje užfiksuota atakų banga, kai taikomasi į prekybos centrų šaldytuvus. Dėl tokių atakų kai kurios parduotuvės buvo priverstos išmesti sugedusį maistą.

    Kas nutiko EFS padaliniuose

    EFS pranešime teigiama, kad paveiktos būtent šaldymo patalpų stebėjimo ir kontrolės sistemos, naudojamos įrangai prižiūrėti. Manipuliacijos esą lėmė nenormaliai aukštus nustatymus, kurie kėlė riziką šaldymo grandinei.

    Institucija nurodė, kad šaldymo įrangoje laikyti kraujo produktai, įskaitant plazmos maišelius transfuzijoms, buvo „perkelti arba apsaugoti“. Dėl to, pasak EFS, tiekimo tęstinumas ir atsargų saugumas buvo užtikrinti.

    Ryšys su atakomis prieš prekybos centrus

    EFS incidentas, kaip teigiama, sutapo su atakomis prieš prekybos centrų šaldymo įrangą keliose Europos Sąjungos šalyse. Pastaraisiais atvejais taip pat buvo keičiami atitirpinimo nustatymai, kad šaldytuvų temperatūra pakiltų iki labai aukštų reikšmių.

    Prancūzijos žiniasklaidoje skelbta, kad EFS šaldymo įrangą tiekia šaldymo sprendimų bendrovė „Coolworld“. Įmonė savo pranešime teigė žinanti apie incidentą ir pažymėjo, kad jis susijęs su komponentu, kurį tiekė trečiosios šalies paslaugų teikėjas, o ne pačios „Coolworld“ tiesiogiai valdoma sistema.

    „Coolworld“ taip pat tvirtino, kad paveiktas buvo tik „ribotas skaičius“ jos įrenginių.

    Valdžios reakcija: smūgis ekonomikai ir tiekimo grandinei

    Prancūzijos skaitmeninių reikalų ministrė Anne Le Hénanff, kalbėdama Senate, pareiškė, kad pastarieji išpuoliai prieš šaldymo įrangą „tiesiogiai taikėsi į mūsų ekonomiką ir tiekimo grandinę“.

    Ministrė taip pat teigė, kad tokių atakų tikslas galimai gali būti ir visuomenės nerimo didinimas. Kas konkrečiai surengė atakas, šiuo metu nėra aišku.

  • Mančesterio „Crediflow AI“ pritraukė 1,8 mln. eurų komercinių paskolų procesų automatizavimui

    Mančesterio „Crediflow AI“ pritraukė 1,8 mln. eurų komercinių paskolų procesų automatizavimui

    Mančesteryje įsikūręs finansinių technologijų startuolis „Crediflow AI“ pritraukė 1,8 mln. eurų investiciją, kad automatizuotų komercinių paskolų administravimą ir sumažintų rankinio darbo apimtį.

    Kaip skelbia „EU-Startups“, finansavimui vadovavo NPIF II – PXN Equity Finance fondas, kurį valdo „PXN Ventures“, o prie investicijos prisidėjo ankstyvos stadijos rizikos kapitalo įmonė „Haatch“ ir grupė verslo angelų.

    Startuolis taikosi į vieną didžiausių kredito rinkos „butelio kaklelių“ – daug laiko atimantį duomenų surinkimą ir suvedimą, kai kredito komandos vertindamos įmones ranka apdoroja finansines ataskaitas, banko išrašus ir įvairius skolininko dokumentus.

    „Crediflow AI“ teigimu, automatizavus šiuos etapus tai, kas anksčiau užtrukdavo kelias dienas, gali sutrumpėti iki 10–30 minučių, todėl sprendimai dėl finansavimo gali būti priimami greičiau.

    Kaip veikia „Crediflow AI“ platforma

    Bendrovė nurodo sukūrusi platformą, kuri surenka informaciją, kurią kredito specialistai dažnai renka rankiniu būdu, ir ją struktūruoja taip, kad ji būtų paruošta kredito analizei bei pateikimui tvirtinti skolintojui.

    Pagrindinis produktas „FlowSpread“ automatizuoja finansinių duomenų „išskaidymą“ (financial spreading): iš PDF dokumentų, mokesčių deklaracijų ir banko išrašų ištraukiami pelno (nuostolių) ataskaitų, balanso ir pinigų srautų skaičiai, taip sumažinant poreikį suvedinėti duomenis ranka.

    Įmonė taip pat siūlo banko išrašų analizės įrankį, kuris automatiškai kategorizuoja operacijas per kelias sąskaitas, sutikrina jas su pateiktais finansiniais duomenimis ir gali pažymėti rizikos signalus, pavyzdžiui, neįprastą aktyvumą, pinigų srautų svyravimus ar koncentracijos riziką.

    Kas įkūrė startuolį ir kur jis jau naudojamas

    „Crediflow AI“ įkūrė Drey Kenfack. Pranešime nurodoma, kad prieš pradėdamas verslą jis daugiau nei dešimtmetį dirbo komercinio skolinimo ir privataus kredito srityje, ėjęs vyresniųjų kredito pareigų „Ford Credit Bank“, „DF Capital Bank“ ir „Advance Global Capital“.

    Bendrovė teigia, kad jos platforma jau naudojasi šimtai kredito profesionalų Jungtinėje Karalystėje, Europoje ir JAV. Tarp klientų minimos tokios įmonės kaip „AddWorking Capital“ ir „Iveco Capital“.

    Kam bus skirta nauja investicija

    Pasak įmonės, pritrauktas kapitalas bus naudojamas spartinti platformos vystymą, plėsti inžinerijos ir produkto komandas bei pritraukti daugiau bankų ir specializuotų skolintojų.

    Be to, „Crediflow AI“ planuoja išplėsti automatizavimą per visą paskolos gyvavimo ciklą – nuo paraiškos (origination) iki rizikos stebėsenos, pritaikant darbo srautus pagal kiekvieno skolintojo kredito politiką.

    Pranešime taip pat pažymima, kad „Crediflow“ anksčiau buvo atrinkta į „PXN“ „PraeSeed“ programą, kurioje investicijas gavo aštuonios bendrovės.

  • Pietų Korėjos valdantieji siūlo dar kartą atidėti kriptovaliutų pajamų mokesčio įvedimą

    Pietų Korėjos valdantieji siūlo dar kartą atidėti kriptovaliutų pajamų mokesčio įvedimą

    Pietų Korėjos valdančioji partija oficialiai pasiūlė dar kartą nukelti kriptovaliutų pajamų mokesčio įsigaliojimą. Jei parlamentas pritartų, tai būtų jau ketvirtas šio mokesčio atidėjimas nuo tada, kai jis buvo įteisintas 2020 metais.

    Apie iniciatyvą Nacionalinėje Asamblėjoje paskelbė Demokratų partijos lyderis Kim Min-seok. Kaip nurodoma, sprendimas priimtas po svarstymų Strategijos ir finansų komitete, valdžios bei partijos konsultacijų ir susitikimų su kripto turto verslo atstovais, pranešė vietos naujienų portalas „News1“.

    Pasak K. Min-seoko, partijos nariai sutaria, kad pirmiausia šalyje reikėtų priimti Skaitmeninio turto pagrindų įstatymą – išsamų kriptoturto teisinį reglamentą. Tik tuomet, argumentuojama, rinkos dalyviams būtų suteikta pakankamai laiko prisitaikyti prie naujų taisyklių.

    Šiuo metu planuojama, kad mokestis įsigaliotų 2027 metų sausio 1 dieną, tačiau valdantieji siūlo šį terminą perkelti. Iniciatyvos šalininkai pabrėžia, kad kartu būtina iš anksto parengti technines ir administracines prielaidas, kad apmokestinimas veiktų sklandžiai.

    Koks mokestis planuojamas

    Dabar numatyta schema apimtų 22 proc. tarifą (įskaitant vietos mokestį) metiniam pelnui iš kriptoturto perleidimo ar skolinimo. Mokestis būtų taikomas tai daliai, kuri viršija bazinę 2,5 mln. vonų lengvatą.

    Valdančiosios partijos lyderis pripažino, kad mokestis jau buvo atidėtas ne kartą. Teigiama, kad šį kartą siekiama nustatyti aiškų atidėjimo laikotarpį ir tuo pat metu pasiruošti praktiniams įgyvendinimo klausimams.

    Tarp įvardijamų darbų – galimybė naudotis užsienio sandorių informacija, IT sistemų patikra ir mokesčių mokėtojų konsultavimas. Būtent šie aspektai, pasak politikų, turi būti išspręsti iki galutinio įsigaliojimo datos.

    Fone – svarstymai apie ilgesnį atidėjimą

    Viešojoje erdvėje pastaruoju metu skambėjo ir dar ilgesnio nukėlimo scenarijus. Praėjusią savaitę pasirodė pranešimų, kad prezidentūra svarstė galimybę mokestį atidėti iki 2029 metų, derinant laiką su JAV prisijungimo prie EBPO Kripto turto ataskaitų teikimo sistemos (CARF) grafiku.

    Kol kas tai – politinis siūlymas, kuriam dar reikia formalaus pritarimo. Galutinis sprendimas lems, kada iš tikrųjų pradės galioti kripto pajamų apmokestinimas ir kokiu tempu rinkai teks prisitaikyti prie naujo teisinio reguliavimo.

  • Leipcigo „JawBuddy“ pritraukė 818 tūkst. eurų programėlei nuo žandikaulio skausmo ir bruksizmo

    Leipcigo „JawBuddy“ pritraukė 818 tūkst. eurų programėlei nuo žandikaulio skausmo ir bruksizmo

    Leipcige įsikūręs sveikatos technologijų startuolis „JawBuddy“ pritraukė 818 tūkst. eurų išankstinėje (pre-seed) investicijų stadijoje. Bendrovė kuria programėlę, skirtą mažinti žandikaulio skausmą, bruksizmą (dantų griežimą) ir su smilkininio apatinio žandikaulio sąnario sutrikimais susijusią įtampą.

    Apie investiciją pranešė „EU-Startups“: investicijų raundui vadovavo sveikatos priežiūros platforma HALBZEIT, taip pat prisidėjo keli medicinos srities specialistai, verslo angelai ir Saskaonijos (Sachsen) finansavimo priemonės. Surinktos lėšos numatytos klinikiniam tyrimui pradėti ir žingsniui link kompensavimo per sveikatos draudimą.

    „JawBuddy“ 2025 metais įkūrė Leon Rauch, Moritz Scherer ir Benjamín Cádiz de Gracia. Startuolis veikia Leipcige, o jo sprendimo esmė – namuose atliekama, saviterapijai skirta programa su pratimais, kuriuos sudarė kineziterapeutai.

    Įmonė teigia, kad naudotojams siūloma individualizuota rutina, o pažanga sekama pasitelkiant išmaniojo telefono kamerą. Programėlė taip pat generuoja medicinines ataskaitas, kurias galima pateikti odontologui, gydytojui ar kineziterapeutui.

    Kuo remiasi „JawBuddy“ sprendimas

    Startuolis nurodo, kad pratimai yra paremti įrodymais (evidence-based) ir sukurti dalyvaujant kineziterapeutui Moritz Scherer bei gydytojui Christian Wolf, burnos ir veido-žandikaulių chirurgui. Turinys, pasak bendrovės, derina klinikinę patirtį ir naujausius tyrimus apie žandikaulio sutrikimus.

    „JawBuddy“ akcentuoja, kad planas koreguojamas pagal naudotojų įsivertinimus, kasdienį grįžtamąjį ryšį ir simptomus. Kuo daugiau programėle naudojamasi, tuo tiksliau ji pritaiko pratimų planą pagal tai, kas veikia konkrečiam žmogui.

    Bendrovės teigimu, programėlė yra registruota kaip I klasės medicinos prietaisas pagal ES Medicinos prietaisų reglamentą (EU MDR). Sprendimas pozicionuojamas kaip odontologinės priežiūros papildymas, o ne jos pakaitalas.

    Klinikiniai projektai ir planuojamas tyrimas

    Startuolis praneša, kad klinikiniai pilotiniai projektai vyksta penkiose vietose, tarp jų – RWTH Acheno universiteto ligoninėje. Tai turėtų padėti sukaupti daugiau klinikinių duomenų apie sprendimo veiksmingumą.

    Taip pat skelbiama, kad 2026 metų gruodį turėtų prasidėti daugiacentris randomizuotas kontroliuojamas tyrimas (RCT), kuriame dalyvaus 130 pacientų. Šiam etapui ir planuojamam veiksmingumo tyrimui numatyta naudoti dalį pritraukto kapitalo.

    „JawBuddy“ taip pat derasi dėl paslaugų sutarties su dideliu privalomojo sveikatos draudimo fondo tipo draudiku Vokietijoje – bendrovė nurodo, kad sutartis galėtų startuoti 2027 metų pradžioje. Vienas iš tikslų – pasiekti, kad sprendimas ateityje būtų kompensuojamas sveikatos draudikų.

  • „Block“ akcijos po prekybos pabrango 6 proc.: bendrovė pakėlė metinę pelno prognozę

    „Block“ akcijos po prekybos pabrango 6 proc.: bendrovė pakėlė metinę pelno prognozę

    Finansinių technologijų bendrovės „Block“ akcijos po prekybos sesijos pabrango 6,2 proc., kai įmonė paskelbė geresnius nei prieš metus trečiojo ketvirčio rezultatus ir pakėlė visų metų pelno prognozę.

    Bendrovei vadovauja Jackas Dorsey. Apie rezultatus paskelbė kriptovaliutų ir finansų naujienų portalas „The Block“.

    „Block“ pranešė, kad trečiąjį šių metų ketvirtį uždirbo 566 mln. JAV dolerių grynojo pelno – daugiau nei 462 mln. JAV dolerių tuo pačiu laikotarpiu pernai.

    Pajamos per metus taip pat augo: jos siekė 6,72 mlrd. JAV dolerių, kai prieš metus buvo 6,12 mlrd. JAV dolerių. Bendrasis pelnas padidėjo 22 proc. ir sudarė 3,24 mlrd. JAV dolerių.

    Metinė prognozė pakelta iki 12,63 mlrd. dolerių

    Po paskelbtų rezultatų „Block“ padidino visų metų bendrojo pelno prognozę iki 12,63 mlrd. JAV dolerių. Bendrovė nurodė, kad tai reikštų 22 proc. augimą, palyginti su praėjusiais metais.

    Įmonė taip pat teigė, kad 2027 metais tikisi bendrąjį pelną auginti mažiausiai 15 proc., siekdama plėsti maržas ir kartu išlaikyti investicijas į ilgalaikį augimą.

    „Cash App“ augo, bitkoino ekosistemos pelnas krito perpus

    „Cash App“ padalinio bendrasis pelnas per metus padidėjo 27 proc. ir pasiekė 2,07 mlrd. JAV dolerių.

    Vis dėlto bendrovės bitkoino ekosistemos bendrasis pelnas smuko 50 proc. iki 52 mln. JAV dolerių. „Block“ aiškino, kad tai susiję su strateginiu sprendimu sumažinti mokestį, taikomą daliai bitkoino sandorių „Cash App“ platformoje.

    Ataskaitoje nurodoma, kad „Cash App“ trečiąjį ketvirtį sugeneravo 4,07 mlrd. JAV dolerių pajamų, iš jų 1,77 mlrd. JAV dolerių – iš bitkoino ekosistemos segmento.

    Reguliarios prekybos metu antradienį „Block“ akcijos užsidarė 1,4 proc. smuktelėjusios iki 76 JAV dolerių, tačiau po rezultatų paskelbimo po prekybos šoktelėjo 6,2 proc.

  • Sherrodas Brownas laimėjo Ohajo Senato rinkimus: pralaimėjo kripto PAC „Fairshake“ remtas Jonas Hustedas

    Sherrodas Brownas laimėjo Ohajo Senato rinkimus: pralaimėjo kripto PAC „Fairshake“ remtas Jonas Hustedas

    Buvęs demokratų senatorius Sherrodas Brownas laimėjo Ohajo Senato rinkimus ir grįžta į Vašingtoną, įveikęs respublikoną Joną Hustedą. Šis rezultatas laikomas smūgiu kriptovaliutų politinės veiklos komitetui „Fairshake“, kuris aktyviai rėmė kampaniją prieš S. Browną.

    Apie rinkimų baigtį pranešė „The Block“. Pasak publikacijos, „Fairshake“ dar anksčiau skyrė milijonus dolerių Ohajo lenktynėms, siekdamas užkirsti kelią S. Browno sugrįžimui į Senatą.

    Antradienio naktį S. Brownui įveikus J. Hustedą, kriptovaliutų industrijos politinės įtakos strategija Ohajuje patyrė nesėkmę. „Fairshake“ šioms pastangoms buvo įsipareigojęs skirti dešimtis milijonų dolerių.

    S. Brownas kriptovaliutų politikos temoje jau anksčiau buvo žinomas kaip kritiškas balsas, ypač akcentavęs rizikas, susijusias su kriptovaliutų naudojimu terorizmo finansavimui ir sankcijų apėjimui. Dėl to jis tapo vienu iš pagrindinių taikinių kripto industrijos remiamoms politinėms kampanijoms.

    Milijonai prieš Browną – bet rezultatas nepalankus

    Šiemet „Fairshake“ į Ohajo lenktynes investavo 30 mln. JAV dolerių, bandydamas mobilizuoti paramą kandidatui, galinčiam nugalėti S. Browną. Straipsnyje pabrėžiama, kad kripto politiniai komitetai 2024 metų rinkimuose apskritai išleido milijonus, mėgindami daryti įtaką rezultatams.

    Be to, tai ne pirmas kartas, kai „Fairshake“ išleidžia lėšų kampanijoms prieš S. Browną. Jis anksčiau vadovavo Senato Bankininkystės komitetui, kuris turėjo didelę įtaką darbotvarkei, susijusiai su kriptovaliutų reguliavimu.

    Kas toliau: komitetai ir skaitmeninių aktyvų kontrolė

    Publikacijoje pažymima, kad demokratams atgavus Senato kontrolę, S. Brownas galėtų tapti Senato Žemės ūkio komiteto pirmininku. Šis komitetas prižiūri sritis, susijusias su skaitmeniniais aktyvais ir prognozių rinkomis.

    Anksčiau „The Block“ šaltiniai teigė, kad jei S. Brownas vadovautų šiam komitetui, jis veikiausiai nesiimtų iniciatyvos pristatyti kriptovaliutoms palankių teisės aktų.

    J. Hustedas ir „Stand With Crypto“ įvertinimai

    J. Hustedas buvo remiamas kripto advokacijos grupės „Stand With Crypto“ ir, kaip rašoma, yra balsavęs „už“ kelis kriptovaliutų srities įstatymų projektus, įskaitant vadinamąjį „Clarity Act“. Grupė jam skyrė A įvertinimą, o S. Brownui – F.

    Tuo pat metu kiti „Stand With Crypto“ remti kandidatai pasiekė pergalių: minima, kad demokratas Chrisas Pappasas laimėjo savo rinkimus Naujajame Hampšyre.

    Tekste taip pat aptariami ir kiti svarbūs Senato rinkimų rezultatai, įskaitant demokratų senatorius Cory Bookerį ir Marką Warnerį, dalyvavusius derybose dėl kriptovaliutų reguliavimo. Taip pat minima, kad Teksase demokratas Jamesas Talarico, gavęs A įvertinimą iš „Stand With Crypto“, laimėjo rinkimus prieš Teksaso generalinį prokurorą Keną Paxtoną.

  • „Hardt Hyperloop“ po bankroto pritraukė milijonines investicijas ir taikosi į Amerikos rinką

    „Hardt Hyperloop“ po bankroto pritraukė milijonines investicijas ir taikosi į Amerikos rinką

    Roterdame įsikūrusi greitojo transporto technologijų kūrėja „Hardt Hyperloop“ pritraukė kelių milijonų eurų investiciją ir taip sugrįžta į žaidimą po to, kai viena iš įmonės struktūrų šiemet buvo pradėjusi bankroto procedūras.

    Apie investiciją skelbia „EU-Startups“ – nurodoma, kad raundui vadovavo JAV infrastruktūros ir technologijų projektų plėtros bendrovė „Green Rock“, o prie finansavimo prisidėjo ir dalis esamų investuotojų bei akcininkų.

    Tiksli investicijos suma neatskleidžiama, tačiau bendrovė teigia, kad papildomas kapitalas leis tęsti kuriamų technologijų vystymą ir pasirengti planuojamiems projektams Europoje.

    Kartu numatytas ir didesnis strateginis žingsnis: „Hardt Hyperloop“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį su „Green Rock“, siekdama bendrai vystyti „hyperloop“ projektus Šiaurės, Centrinėje ir Pietų Amerikoje.

    Kas yra „Hardt Hyperloop“

    „Hardt Hyperloop“ įkurta 2017 metais – ją įsteigė Delfto technologijos universiteto studentų grupė. Bendrovė kuria technologijas greitam, energiją taupančiam keleivių ir krovinių transportui.

    Įmonė dirba su vadinamaisiais „hyperloop“ pagrindiniais sprendimais: magnetine levitacija, trauka (propulsija) ir dideliu greičiu veikiančiu perjungimu tarp trasų.

    Skelbiama, kad kuriamos autonominės transporto priemonės teoriškai galėtų pasiekti iki 700 kilometrų per valandą greitį. Į produktų portfelį įvardijami ir konkretūs komponentai – nuo hibridinių elektromagnetų iki jutiklių sistemų bei trasos sprendimų.

    Demonstracijos Nyderlanduose ir ankstesni planai

    Tarp ankstesnių projektų minima bendrovės partnerystė su Schipholio oro uostu, kur buvo rengtas „hyperloop“ maršruto planas.

    Ryškiausia demonstracija siejama su 420 metrų ilgio „European Hyperloop Centre“ (EHC) trasa Veendame, Nyderlanduose. Joje, kaip nurodoma, bendrovė demonstravo savo technologijas auditorijai, kurioje buvo ir Nyderlandų princas Constantijn.

    Bankrotas ir naujas finansinis „oras“

    Kelias iki šio finansavimo nebuvo sklandus. Straipsnyje primenama, kad 2026 metų kovą bendrovė buvo paskelbta bankrutuojančia, o iš ankstesnių finansinių dokumentų matėsi, jog išgyvenimas priklausė nuo naujo kapitalo pritraukimo.

    Dabar, gavusi investiciją, „Hardt Hyperloop“ tikisi paspartinti technologijų plėtrą ir kartu išplėsti veiklos geografiją už Europos ribų.

    „Hardt Hyperloop“ bendraįkūrėjas Timas Houteris teigia, kad investicija žymi naują etapą po sudėtingo laikotarpio ir leis tęsti technologijų kūrimą bei diegimą, o partnerystė su „Green Rock“ atveria naujų projektų galimybes.

    „Green Rock“ įkūrėja Cindy Huang pabrėžė, kad bendrovė mato realią paklausą Amerikose greitoms jungtims tarp miestų, o „Hardt“ esą yra technologijų partneris, jau sukūręs, išbandęs ir pademonstravęs pagrindinius sprendimus.

    Tekste taip pat atkreipiamas dėmesys į platesnį Europos kontekstą: Vokietijos vyriausybė koalicinėje sutartyje buvo įsipareigojusi siekti nacionalinės „hyperloop“ bandomosios (referencinės) linijos, o mokslinių tyrimų, technologijų ir kosmoso ministrė Dorothee Bär buvo pranešusi apie planus tam skirti 100 mln. eurų.

  • Tyrėjas ZachXBT: Prancūzijos bankas „Crédit Mutuel Arkéa“ galėjo netekti per 133 mln. dolerių

    Tyrėjas ZachXBT: Prancūzijos bankas „Crédit Mutuel Arkéa“ galėjo netekti per 133 mln. dolerių

    Grandininių transakcijų tyrėjas ZachXBT teigia nustatęs, kad Prancūzijos kooperatinis bankas „Crédit Mutuel Arkéa“ galėjo tapti daugiau nei 133 mln. JAV dolerių vertės vagystės auka.

    Kaip rašo „The Block“, ZachXBT tikina turintis „didelį pasitikėjimo lygį“, jog už ataką atsakingas veikėjas nėra siejamas su Šiaurės Korėjos programišių grupe „Lazarus“.

    Pirmą kartą apie incidentą tyrėjas pranešė lapkričio 2 dieną: tuomet jis rašė, kad neįvardyta ES institucija dieną prieš tai prarado daugiau nei 106 mln. JAV dolerių iš kelių centralizuotų biržų paskyrų, o lėšos buvo išimtos USDC ir USDT pavidalu.

    Kitą dieną, sekdamas papildomas transakcijas, ZachXBT nurodė aptikęs dar 27 mln. JAV dolerių išėmimų, todėl bendra, jo vertinimu, pavogta suma perkopė 133 mln. JAV dolerių. Jis taip pat spėjo, kad galutiniai nuostoliai gali būti didesni.

    Kaip, tyrėjo teigimu, judėjo pavogtos lėšos

    ZachXBT savo „Telegram“ kanale rašė, kad per 24 valandas neteisėtas veikėjas agresyviai keitė USDC į ETH, persiuntė lėšas į momentinius keityklų tipo paslaugų teikėjus, dalį konvertavo į XMR ir perkėlė per kelias blokų grandines.

    Tyrėjas taip pat kritikavo instituciją dėl to, kad, jo teigimu, buvo leista išplauti daugiau nei 30 mln. JAV dolerių, ir svarstė, kad laiku informavus ES teisėsaugą dalį lėšų būtų buvę galima įšaldyti.

    Bankas incidento nepatvirtino

    Lapkričio 3-osios vakarą ZachXBT pareiškė, kad, jo vertinimu, institucija yra „Crédit Mutuel Arkéa“ – Prancūzijos bankas, turintis apie 5,6 mln. klientų ir valdantis 211,5 mlrd. eurų turto.

    Šiuo metu bankas nėra pateikęs viešo pareiškimo, kuriuo patvirtintų ar paneigtų incidentą. Straipsnyje pabrėžiama, kad teiginiai remiasi ZachXBT atlikta analize ir kol kas nėra nepriklausomai patvirtinti nei banko, nei institucijų.

  • Kopenhagos „Biograil“ pritraukė 20 mln. eurų kapsulei, kuri galėtų pakeisti injekcijas

    Kopenhagos „Biograil“ pritraukė 20 mln. eurų kapsulei, kuri galėtų pakeisti injekcijas

    Kopenhagoje įsikūrusi biotechnologijų bendrovė „Biograil“ užsitikrino 20 mln. eurų investiciją į geriamą vaistų pristatymo įrenginį, kuriuo siekiama dalį injekcijų pakeisti kapsulėmis.

    Apie finansavimo etapą pranešė „EU-Startups“ – jį parėmė „Verve Ventures“ ir „Megatrend Invest“, taip pat prisidėjo „High-Tech Gründerfonds“ (HTGF) per savo „Opportunity“ augimo fondą.

    Įmonė, įkurta 2019 metais, teigia kurianti nuosavą BIONDD technologiją, skirtą vaistams, kuriuos įprastai tenka leisti injekcijomis, pristatyti per burną – kapsulės forma.

    Tokie sprendimai aktualūs todėl, kad injekcijos daliai pacientų kelia papildomų nepatogumų, o geriamas formatas galėtų supaprastinti vartojimą, jei pasiteisins klinikiniuose etapuose.

    Kaip veikia BIONDD kapsulė

    Pasak „Biograil“, įrenginys telpa į standartinio dydžio „double-zero“ arba „single-zero“ kapsulę, kurią turėtų būti lengva nuryti.

    Kapsulei ištirpus skrandyje, joje esantis įrenginys išsilaisvina: aprašoma, kad jis turi spyruoklinį „sugriebimo“ mechanizmą, leidžiantį saugiai prisitvirtinti prie skrandžio sienelės.

    Tuomet vaistas išleidžiamas į audinį taip, kad galėtų pasiskirstyti organizme sistemiškai. Bendrovė pabrėžia, kad po vaisto pristatymo bio-kompostuojamas įrenginys turėtų saugiai pasišalinti per virškinamąjį traktą.

    Kur bus nukreiptos investicijos

    „Biograil“ teigia, kad pritrauktas kapitalas bus naudojamas planuojamiems 1 fazės klinikiniams tyrimams pasirengti ir juos įgyvendinti.

    Tarp nurodomų darbų – neklinikiniai GLP tyrimai bei gamybos GMP proceso sukūrimas prieš didesnį finansavimo etapą, kurį įmonė sieja su 2027 metais.

    Įmonės vadovas Karstenas Lindhardtas sakė, kad papildomas kapitalas ir partnerystės padės toliau stumti BIONDD technologiją link 1 fazės klinikinių studijų.

    Kas dalyvauja investuotojų rate

    Finansavimo etape dalyvavo ir HTGF, kuris, kaip nurodoma, vadovavo pradiniam įmonės investuotojų sindikatui dar 2019 metais.

    „Biograil“ investuotojų sąraše taip pat minimi „Eli Lilly and Co.“, „Sanner Ventures“, „Evonik Venture Capital“, „Anobis GmbH“, „Roquette Ventures“ ir kiti.

    Bendrovė pabrėžia, kad jos komandoje – patyrę biotechnologijų verslo kūrėjai ir tyrimų bei plėtros vadovai, dirbę su sprendimais, kurių pagrindu sukurta injekciniu būdu formuojama geriamoji tabletė, patvirtinta JAV FDA.