CP v2

Blog

  • Europos technologijų savaitė: daugiau nei 475 mln. eurų investicijų ir 35+ sandoriai vienoje apžvalgoje

    Europos technologijų savaitė: daugiau nei 475 mln. eurų investicijų ir 35+ sandoriai vienoje apžvalgoje

    Europos technologijų sektoriuje praėjusią savaitę fiksuota daugiau nei 35 finansavimo sandoriai, kurių bendra vertė viršijo 475 mln. eurų. Be investicijų, rinka matė ir daugiau nei penkis įmonių pardavimo, susijungimų bei įsigijimų atvejus ar jų aptarimus.

    Didžiausios sumos keliavo į kosmoso technologijas, dirbtinio intelekto sprendimus ir programinę įrangą. Toks pasiskirstymas atspindi bendrą kryptį Europoje: kapitalas telkiasi ten, kur aiškiausiai matomas praktinis pritaikymas ir ilgalaikė paklausa.

    Daugiausia pritraukę sektoriai

    Pagal investicijų apimtį pirmavo kosmoso industrija, kuri vien per savaitę surinko apie 160,9 mln. eurų. Didelę dalį šios sumos sudarė Ispanijos bendrovės PLD Space finansavimas, susijęs su Europos kosmoso agentūros užsakymu.

    Antroje vietoje buvo dirbtinis intelektas su maždaug 81,2 mln. eurų, o trečioje programinė įranga, pritraukusi apie 69,9 mln. eurų. DI segmentas išlieka vienu patraukliausių, tačiau investuotojai vis dažniau akcentuoja ne pažadus, o aiškius pajamų modelius ir realų produktų pritaikymą.

    Kur investuota daugiausia?

    Pagal šalis daugiausia kapitalo pritraukė Ispanija su maždaug 159 mln. eurų. Tuo metu Jungtinė Karalystė buvo antra su apie 108,6 mln. eurų, o Turkija užėmė trečią vietą su maždaug 67 mln. eurų.

    Šis pasiskirstymas rodo, kad didesni sandoriai dažnai susikaupia ten, kur vienu metu sutampa keli veiksniai: aktyvūs fondai, valstybinės programos ir brandesnės įmonės, galinčios pritraukti didesnius raundus.

    Susijungimai ir įsigijimai: DI stiprina pozicijas

    Tarp ryškesnių rinkos naujienų išsiskyrė pranešimai apie planuojamą „Nvidia“ sandorį dėl „Hugging Face“ įsigijimo už maždaug 12 mlrd. eurų. Tokie masto sandoriai paprastai signalizuoja ne tik konkurencinę kovą, bet ir strateginį siekį užsitikrinti prieigą prie talentų, modelių kūrimo ekosistemų ir kūrėjų bendruomenių.

    Europoje taip pat daugėjo vidutinio dydžio įsigijimų, kai didesnės įmonės perka nišinius sprendimus, kad greičiau patektų į naujas rinkas arba sustiprintų produktų portfelį. Pastaruoju metu ypač aktyvios sritys yra automatizavimas, robotika ir pramoniniai sprendimai, kuriuose DI diegiamas kaip efektyvumo įrankis.

    Bendra kryptis aiški: nors sandorių skaičius išlieka didelis, investuotojai vis dažniau renkasi projektus, kurie turi apčiuopiamą technologinį pranašumą, aiškią klientų bazę ir galimybes plėstis tarptautiniu mastu. Dėl to Europos technologijų finansavimo rinkoje vis labiau išryškėja kokybės, o ne vien augimo bet kokia kaina kriterijus.

  • „Foldcast“ gavo 160 000 eurų: perdirbamo popieriaus klojiniai žada mažiau betono statybose

    „Foldcast“ gavo 160 000 eurų: perdirbamo popieriaus klojiniai žada mažiau betono statybose

    Šveicarijos statybų technologijų startuolis „Foldcast“ pritraukė 160 000 eurų finansavimą iš „Venture Kick“. Lėšos bus skirtos tobulinti perdirbamo popieriaus klojinių technologiją ir priartėti prie komercinio diegimo.

    „Foldcast“ yra Università della Svizzera italiana (USI) atšaka, įkurta Fabio Amicarelli ir Ena Lloret-Fritschi. Komanda kuria metodą, kuriame popieriniai klojiniai derinami su projektavimo programine įranga ir skaitmenine gamyba, kad būtų galima pagaminti medžiagą taupančius gelžbetonio elementus.

    Įmonė taikosi į vieną didžiausių statybų sektoriaus problemų: betono poveikį klimatui ir įprastų klojinių neefektyvumą. Plačiai cituojami tarptautiniai vertinimai rodo, kad cementas ir betonas kartu sudaro apie 8 proc. pasaulinių anglies dioksido emisijų, o tradiciniai mediniai ar metaliniai klojiniai dažnai riboja optimalių formų gamybą ir didina sąnaudas.

    Kaip veikia popieriaus klojiniai

    „Foldcast“ naudoja lanksčius popierinius klojinius, leidžiančius išlieti individualizuotus betono elementus. Esminė idėja paprasta: betonas turėtų atsidurti tik ten, kur jo reikia konstrukcijai, o ne užpildyti perteklines masyvias formas vien dėl gamybos patogumo.

    Tam pasitelkiama programinė įranga, kuri padeda projektuoti ir optimizuoti konstrukcinius komponentus, o skaitmeninė gamyba pagamina konkrečiam elementui pritaikytus klojinius. Startuolio teigimu, toks procesas gali mažinti betono sunaudojimą ir su tuo susijusias emisijas, išlaikant reikiamas stiprumo ir standumo charakteristikas.

    Kur startuolis mato rinką

    Pirmuoju etapu „Foldcast“ orientuojasi į tvarumui jautrius nekilnojamojo turto vystytojus ir institucinius turto valdytojus Šveicarijoje bei kitose Europos rinkose. Tokiems užsakovams vis dažniau svarbus ne tik pradinės statybos biudžetas, bet ir viso gyvavimo ciklo rodikliai, įskaitant medžiagų pėdsaką.

    Ilgalaikėje perspektyvoje įmonė planuoja bendradarbiauti su surenkamojo gelžbetonio gamintojais kaip gamybos ir licencijavimo partneriais. Tai leistų technologiją diegti pramoniniu mastu, o ne vien pavieniuose projektuose.

    Kam bus panaudoti 160 000 eurų

    Naujas finansavimas skirtas pereiti nuo technologijos patikros prie realios rinkos pradžios. „Foldcast“ planuoja įgyvendinti du pilotinius projektus, parengti minimaliai gyvybingą programinės įrangos versiją ir užmegzti pramonines partnerystes Šveicarijoje.

    Taip pat numatoma stiprinti pardavimų ir verslo plėtros veiklą, kad technologija pasiektų pirmuosius komercinius užsakymus. Jei pilotai patvirtins žadamus sutaupymus, popieriniai klojiniai galėtų tapti praktišku įrankiu mažinti betono perteklių ten, kur jis šiandien liejamas dėl standartinių procesų inercijos.

  • „PANDA Therapeutics“ gavo 160 000 eurų: kelių taikinių antikūnas gali keisti Alzheimerio gydymo kryptį

    „PANDA Therapeutics“ gavo 160 000 eurų: kelių taikinių antikūnas gali keisti Alzheimerio gydymo kryptį

    Biotechnologijų startuolis „PANDA Therapeutics“ pritraukė 160 000 eurų finansavimą iš „Venture Kick“, kad paspartintų kuriamos Alzheimerio ligos terapijos kelią į klinikinę plėtrą. Bendrovė teigia siekianti sukurti vieną antikūnais paremtą gydymą, kuris veiktų ne vieną, o kelis ligai svarbius taikinius smegenyse.

    Alzheimerio liga pasaulyje paliečia dešimtis milijonų žmonių, o visuomenei senstant ši našta sveikatos sistemoms tik didėja. Liga progresuoja lėtai, bet nuosekliai, todėl daugeliui pacientų ir artimųjų svarbiausias tikslas būna ne staigus pagerėjimas, o kiek įmanoma ilgesnis savarankiškumo išsaugojimas.

    Kodėl nepakanka vieno taikinio?

    Pastaraisiais metais daug dėmesio sulaukė antikūnų terapijos, kurios pirmiausia nukreiptos į amiloido beta sankaupas. Vis dėlto realus klinikinis poveikis dažnai vertinamas kaip ribotas, o diskusijos dėl naudos ir rizikos tęsiasi, nes daliai pacientų fiksuojami ir reikšmingi nepageidaujami reiškiniai.

    Moksliniai tyrimai rodo, kad Alzheimerio liga nėra vieno baltymo problema: kognityvinių funkcijų prastėjimą siejama ir su tau baltymo pakitimais bei kitais patologiškais procesais. Dėl to vis dažniau keliama hipotezė, kad platesnis poveikis keliems mechanizmams galėtų suteikti tvaresnį ligos progresavimo lėtinimą.

    „PANDA Therapeutics“ planas

    „PANDA Therapeutics“ vysto pirmosios savo klasės antikūnų terapiją, kuri turėtų vienu metu taikytis į kelis žalingus baltyminių sankaupų tipus. Bendrovės sumanymas yra ne tik stabdyti šių darinių plitimą smegenyse, bet ir padėti organizmui efektyviau juos pašalinti.

    Įmonę įkūrė generalinis direktorius Hui Zhang, turintis patirties neurologijos vaistų kūrimo srityje. „PANDA Therapeutics“ tikisi, kad pagrindiniai būsimi partneriai bus didžiosios farmacijos ir biotechnologijų bendrovės, turinčios stiprias biologinių vaistų ir neurologijos kompetencijas.

    Kur bus panaudotos lėšos?

    Gautas finansavimas bus nukreiptas į įmonės veiklos bazės stiprinimą ir pasirengimą tolesniems etapams, kurie būtini prieš klinikinius tyrimus. Tai apima mokslinės ir klinikinės konsultantų tarybos formavimą, gamybos ir kokybės (CMC) strategijos parengimą bei ankstyvą gamybos pasirengimą.

    Taip pat numatoma skirti dėmesio intelektinės nuosavybės ir reguliacinių veiksmų planavimui, dialogui su investuotojais bei farmacijos bendrovėmis. Praktikoje tai reiškia, kad startuolis sieks kuo aiškiau įrodyti technologijos potencialą ir pasiruošti didesniam finansavimo raundui ar partnerystei.

    „Programa padėjo paversti perspektyvią mokslinę idėją įmone su aiškia plėtros ir komercializavimo strategija. Be finansinės paramos gavome verslumo konsultacijas, prieigą prie tinklo ir grįžtamąjį ryšį, kuris padėjo patikslinti verslo modelį ir pasiruošti kitam augimo etapui“, – sakė Hui Zhang.

  • Buvęs Ukrainos gynybos ministras Fedorovas planuoja gynybos technologijų fondą: ką kurs ir kodėl

    Buvęs Ukrainos gynybos ministras Fedorovas planuoja gynybos technologijų fondą: ką kurs ir kodėl

    Buvęs Ukrainos gynybos ministras Mychailas Fedorovas pranešė planuojantis steigti gynybos technologijų investicinį fondą, kuris būtų orientuotas į realius fronto poreikius. Apie iniciatyvą jis paskelbė socialiniuose tinkluose, pabrėždamas, kad tikslas yra spartinti naujų sprendimų kūrimą ir diegimą.

    Fedorovui yra 35 metai, o Ukrainos politinėje sistemoje jis išgarsėjo kaip vienas jauniausių gynybos ministrų šalies istorijoje. Vis dėlto poste jis išbuvo tik apie pusmetį ir 2026 metų liepos mėnesį buvo atleistas, o tai sukėlė protestų bangą ir papildomą įtampą prezidento Volodymyro Zelenskio komandai.

    Fedorovą pareigose pakeitė Jevhenijus Chmara, anksčiau vadovavęs Ukrainos saugumo tarnybai SBU ir dirbęs SBU specialiųjų operacijų padalinyje „Alfa“. Permainos gynybos vadovybėje buvo vertinamos kaip bandymas pergrupuoti atsakomybę ir sustiprinti sprendimų priėmimą karo sąlygomis.

    Darbinė kelionė Vašingtone

    Apie fondą Fedorovas prabilo darbinės kelionės į Vašingtoną metu, kur, pasak jo, susitinka su rizikos kapitalo fondais, technologijų įmonėmis, verslininkais, ekspertais ir organizacijomis. Šių susitikimų tikslas yra surasti būsimus partnerius bei investuotojus, kurie galėtų prisidėti kapitalu ir kompetencijomis.

    Ši kryptis atitinka platesnę Ukrainos strategiją karo metu telkti tarptautinę paramą ne tik ginkluotei, bet ir technologijų ekosistemai. Pastaraisiais metais gynybos inovacijų srityje ypač išryškėjo greito prototipavimo, dronų ir robotikos reikšmė, kai sprendimai dažnai turi būti pritaikomi per savaites, o ne per metus.

    Ne klasikinis rizikos kapitalo modelis

    Fedorovas teigia, kad fondas nebus tradicinis rizikos kapitalo fondas, nes ketinama ne tik investuoti į jau veikiančius Ukrainos gynybos technologijų startuolius. Kita planuojama kryptis yra pačiam fondui inicijuoti naujų įmonių kūrimą aplink technologijas, kurios, anot jo, šiuo metu yra kritiškai reikalingos mūšio lauke.

    „Tai nebus klasikinis rizikos kapitalo fondas. Planuojame ne tik investuoti į Ukrainos gynybos technologijų bendroves, bet ir patys kurti naujas įmones aplink technologijas, kurių šiandien kritiškai reikia mūšio lauke“, – sakė Mychailas Fedorovas.

    Toks modelis, jei bus įgyvendintas, leistų fondui veikti ir kaip investuotojui, ir kaip vadinamajam venture builder, kai komandos, produktai ir gamybos grandinės kuriamos kryptingai pagal užduotį. Karo technologijų aplinkoje tai gali sumažinti laiką nuo idėjos iki veikiančio sprendimo fronte, tačiau kartu reikalauja aiškių prioritetų, patikimų tiekimo kanalų ir griežto saugumo režimo.

    Trys pradinės kryptys

    Fedorovas įvardijo tris sritis, nuo kurių fondas planuoja pradėti. Pirmoji yra mūšio lauko robotika, skirta sumažinti karių riziką pavojingiausiose fronto vietose, kai logistikos ar žvalgybos užduotis perima nuotoliniai ar autonominiai sprendimai.

    Antroji kryptis yra reaktyviniai perėmėjai dronai, skirti kovai su sparčiai kintančiomis oro grėsmėmis, įskaitant didesnio greičio atakos dronus. Trečioji kryptis apima mažos kainos raketas, kuriose būtų naudojami dirbtinis intelektas pagrįsti sprendimai taikinių aptikimui, navigacijai ar skrydžio korekcijoms.

    Pasak Fedorovo, jau vyksta pokalbiai su potencialiais investuotojais ir partneriais, o kitas žingsnis bus komandos suformavimas, fondo modelio pristatymas ir pirmųjų projektų paleidimas. Kol kas neaišku, kokį formalų vaidmenį jis pats užims fondo struktūroje, tačiau akcentuoja tikslą pritraukti tarptautinį kapitalą ir kompetencijas, kad Ukraina galėtų greičiau kurti naujas technologijas kiekviename kitame technologiniame cikle.

  • Bitininkams – paramos langas rugsėjį: kiek eurų skirs už bičių maitinimą ir kam nepriklauso

    Bitininkams – paramos langas rugsėjį: kiek eurų skirs už bičių maitinimą ir kam nepriklauso

    Nuo rugsėjo 1 dienos iki rugsėjo 30 dienos bičių laikytojai gali teikti paraiškas paramai už papildomą bičių maitinimą. Priemonės tikslas – iš dalies kompensuoti išlaidas, patirtas įsigyjant cukrų ar invertuotojo cukraus sirupą, kai šeimoms reikia papildomų atsargų.

    Kompensuojamos išlaidos gali būti susijusios su įprastiniu cukrumi, ekologišku cukrumi arba invertuotojo cukraus sirupu. Tinkamos finansuoti išlaidos turi būti patirtos tais pačiais metais iki paraiškos pateikimo dienos imtinai.

    Paramą gali gauti bičių laikytojai, kurie Ūkinių gyvūnų registre yra deklaravę laikomas bičių šeimas ir jų turi ne daugiau kaip 150. Taip pat būtina būti įregistruotam Žemės ūkio ir kaimo verslo registre kaip valdos valdytojui arba partneriui.

    Ekologinės gamybos ūkiai turi papildomą reikalavimą: reikia turėti sertifikavimo institucijos išduotą sertifikatą ir ekologiško cukraus kokybę patvirtinančius dokumentus. Šie dokumentai tampa svarbūs tada, kai prašoma didesnės kompensacijos už sertifikuotas bičių šeimas.

    Už vieną bičių šeimą galima gauti iki 5,79 euro kompensaciją įprastiniam ar ekologiškam cukrui arba invertuotojo cukraus sirupui įsigyti. Už ekologinės gamybos ūkio sertifikuotą bičių šeimą kompensacija gali siekti iki 11,58 euro.

    Jei paaiškėja, kad pareiškėjų prašomų lėšų suma viršija tam tikslui tais metais skirtą biudžetą, išmokos mažinamos proporcingai. Tai reiškia, kad galutinė išmoka gali būti mažesnė nei maksimalūs dydžiai, net jei pareiškėjas atitinka visus kriterijus.

    Žemės ūkio ministerija atkreipia dėmesį, kad prieš teikiant paraišką būtina atnaujinti duomenis apie bičių šeimų skaičių Ūkinių gyvūnų registre. Tik po deklaravimo galima pildyti paraišką, suvedant duomenis į Žemės ūkio duomenų centro informacinę sistemą PŽŪSAIS.

    Bičių laikytojai, neturintys galimybės naudotis elektronine bankininkyste, taip pat pavėluotai teikiantys paraiškas, gali kreiptis į savivaldybę pagal gyvenamąją vietą, buveinės adresą arba valdos registravimo vietą. Svarbu įsivertinti, kad bičių laikytojai, turintys daugiau kaip 150 bičių šeimų, į šią paramą pretenduoti negali.

    Paraiškos teikimo metu neprivaloma pateikti išlaidas pagrindžiančių dokumentų už papildomą cukrų. Vis dėlto pareiškėjams rekomenduojama išsaugoti pirkimo įrodymus, nes tikrinimų atvejais gali būti prašoma patikslinti pateiktą informaciją.

    Priemonė aktuali atsižvelgiant į pastarųjų metų bitininkystės iššūkius, kai bičių šeimų būklę lemia ir orų svyravimai, ir nektaro bazės nepastovumas. Papildomas maitinimas rudenį dažnai laikomas vienu svarbiausių veiksnių, padedančių šeimoms saugiau peržiemoti ir pavasarį greičiau sustiprėti.

  • Vilniaus rajone – rekordas prieš mokslo metus: mokykloms atiduota 10 naujų autobusų

    Vilniaus rajone – rekordas prieš mokslo metus: mokykloms atiduota 10 naujų autobusų

    Vilniaus rajono švietimo įstaigos prieš pat naujųjų mokslo metų pradžią sulaukė reikšmingo pastiprinimo: rugpjūčio 31 dieną perduota 10 naujų mokyklinių autobusų. Savivaldybė skelbia, kad tai didžiausias vienu metu įstaigoms perduotų transporto priemonių skaičius rajono istorijoje, o bendra pirkimo vertė siekia beveik 859 000 eurų.

    Rakteliai mokyklų ir darželių atstovams įteikti Vilniuje, bendrovės „Transmitto“ teritorijoje surengtos ceremonijos metu. Savivaldybė pabrėžia, kad sprendimas atnaujinti parką tiesiogiai susijęs su mokinių saugumu ir galimybe užtikrinti reguliarų pavėžėjimą iš atokesnių vietovių.

    „Šiandien į kelius išleidžiame net 10 naujų mokyklinių autobusų. Šimtams rajono šeimų tai reiškia ramybę dėl vaikų kelionių į mokyklą, o patiems mokiniams – kur kas daugiau galimybių pažinti, keliauti ir tobulėti“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič.

    Perduoti 20 vietų „Iveco“ autobusai pritaikyti vaikų vežimui ir aprūpinti saugos diržais, klimato kontrolės sistemomis, taip pat keltuvais judėjimo apribojimų turintiems vaikams. Savivaldybė nurodo, kad renginio metu vairuotojams surengti papildomi mokymai, skirti saugiam ir sklandžiam pavėžėjimui.

    Nauji autobusai paskirstyti Vilniaus r. Pagirių ir Mickūnų gimnazijoms, Vilniaus r. Rudaminos „Ryto“ gimnazijai, Vilniaus r. Maišiagalos kun. Juzefo Obrembskio gimnazijai bei Vilniaus r. Kalvelių „Aušros“ gimnazijai. Transporto taip pat sulaukė Vilniaus r. Paberžės „Verdenės“ gimnazija ir Vilniaus r. Paberžės šv. Stanislavo Kostkos gimnazija.

    Autobusai perduoti ir Vilniaus r. Sudervės Mariano Zdziechovskio pagrindinei mokyklai, Vilniaus r. Riešės šv. Faustinos Kovalskos pagrindinei mokyklai bei Vilniaus r. Nemenčinės vaikų lopšeliui-darželiui „100 spalvų“. Savivaldybė akcentuoja, kad toks paskirstymas atspindi realius pavežėjimo poreikius bei augantį dėmesį įtraukiam ugdymui.

    Parkas atnaujinamas nuosekliai

    Vilniaus rajono savivaldybė nurodo, kad autobusų parko atnaujinimas vyksta kelis metus iš eilės. 2025 metais įsigyti 8 nauji autobusai, o per pastaruosius trejus metus švietimo įstaigoms perduotos 25 transporto priemonės.

    „Per pastaruosius trejus metus švietimo įstaigoms perdavėme net 25 naujas transporto priemones su viena aiškia misija: kad kiekvienas rajono vaikas, nepriklausomai nuo to, kur gyvena, turėtų visas sąlygas kokybiškam ugdymui“, – sakė administracijos direktorius Vytautas Vansavičius.

    Praėjusiais metais 8 autobusų įsigijimui iš savivaldybės biudžeto skirta 704 000 eurų, o jie perduoti kelioms gimnazijoms ir mokyklai-darželiui. Savivaldybė pažymi, kad tokios investicijos leidžia mažinti rizikas, susijusias su senesnių transporto priemonių eksploatacija, ir geriau planuoti maršrutus.

    Elektrinis autobusas ir infrastruktūra

    Įgyvendinant švietimo pažangos programą „Tūkstantmečio mokyklos“, 2025 metais Nemenčinės Gedimino gimnazijai perduotas pirmasis Vilniaus rajone elektrinis mokyklinis autobusas. Papildomai investuota beveik 37 000 eurų į įkrovimo stotelės įrengimą, kad transportas galėtų būti naudojamas kasdien.

    Tokie sprendimai atitinka platesnę tendenciją viešajame sektoriuje mažinti taršą ir eksploatacines sąnaudas, ypač maršrutuose, kuriuose važiuojama reguliariai ir prognozuojamais atstumais. Savivaldybės praktikoje tai reiškia ne tik patį autobusą, bet ir aiškiai suplanuotą infrastruktūrą bei techninę priežiūrą.

    Kiek autobusų veža mokinius

    Nuo šiol Vilniaus rajono savivaldybės bendrojo ir neformaliojo ugdymo įstaigų pavėžėjimą užtikrina 80 mokyklinių autobusų. Savivaldybė nurodo, kad nuosavą transportą turi visos rajono gimnazijos ir pagrindinės mokyklos, taip pat dalis ikimokyklinio ugdymo įstaigų, o 22 įstaigos valdo po kelis autobusus.

    Autobusais vežiojami mokiniai, gyvenantys toliau nei 3 km nuo ugdymo įstaigos, taip pat specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai. Transportas naudojamas ir užklasinei veiklai: edukacinėms išvykoms, varžyboms bei kitiems renginiams, todėl atnaujintas parkas, savivaldybės teigimu, turi platesnę naudą nei vien kelionės į pamokas.

  • 20 metų su vaikais: kaip VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“ keičia likimus Vilniaus rajone

    20 metų su vaikais: kaip VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“ keičia likimus Vilniaus rajone

    VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“ paminėjo 20 metų veiklos sukaktį, per kurią įstaiga tapo viena svarbiausių pagalbos vaikams ir šeimoms atramų Vilniaus rajone. Minėjime dalyvavo Vilniaus rajono savivaldybės vicemeras Algis Vaitkevičius, kuris mero Roberto Duchnevičiaus vardu pasveikino centro bendruomenę.

    Renginio metu pabrėžta, kad nuosekli socialinė pagalba vaikams dažnai prasideda nuo paprastų, bet esminių dalykų: saugios aplinkos, pastovaus ryšio su suaugusiuoju ir aiškių kasdienės rutinos taisyklių. Tai ypač svarbu vaikams, patiriantiems šeimos krizes, emocinius sunkumus ar socialinę atskirtį.

    „Dvidešimt metų – tai visų pirma žmonės, kurie kasdien yra šalia vaikų, padeda jiems įveikti sunkumus, atrasti savo stiprybes ir patikėti savimi. Noriu padėkoti kiekvienam centro darbuotojui už jautrumą, kantrybę ir atsakomybę“, – sakė Algis Vaitkevičius.

    Per du dešimtmečius centras plėtojo kelias pagrindines kryptis: pagalbą vaikams, netekusiems tėvų globos, dienos centro veiklą bei socialinius projektus, skirtus šeimų stiprinimui. Praktikoje tai reiškia ne tik užimtumą po pamokų, bet ir socialinių įgūdžių ugdymą, emocinės savireguliacijos stiprinimą, pagalbą mokantis ir konsultavimą.

    Socialinių paslaugų srityje vis dažniau akcentuojama ankstyvosios intervencijos svarba, kai pagalba šeimai ir vaikui suteikiama dar iki krizei tampant nevaldoma. Tokie centrai savivaldybėms tampa partneriais, padedančiais užtikrinti, kad vaikas kuo ilgiau galėtų augti saugioje aplinkoje, o pagalba būtų pasiekiama arčiau kasdienio gyvenimo.

    Jubiliejus tapo proga padėkoti darbuotojams ir partneriams, o kartu priminti, kad vaikų gerovę lemia ilgalaikis, nuoseklus darbas. Centro bendruomenė pabrėžė, jog svarbiausias rezultatas yra ne statistika, o realūs pokyčiai vaikų gyvenimuose, kai jie vėl pradeda pasitikėti savimi ir ateitimi.

  • Justiniškėse vaikų aikštelė tapo suaugusiųjų klubu: pavėsinė užpildyta, idėjos gimsta kasdien

    Justiniškėse vaikų aikštelė tapo suaugusiųjų klubu: pavėsinė užpildyta, idėjos gimsta kasdien

    Justiniškėse vaikų žaidimų aikštelėje atsiradusi pavėsinė netikėtai pakeitė kiemo ritmą: tėvai ir senjorai čia užsibūna ilgiau nei vaikai. Iš paprastos užuovėjos nuo saulės ar lietaus erdvė virto neformalia bendruomenės susitikimų vieta, kur mezgasi pažintys ir sprendžiami kasdieniai klausimai.

    Pavėsinės idėją Vilniaus dalyvaujamojo biudžeto programai pateikė justiniškietis Tomas Byla, auginantis du vaikus. Jo sumanymas gimė iš paprasto poreikio: kol vaikai žaidžia, suaugusiesiems dažnai tenka tiesiog laukti, todėl atsirado noras sukurti patogią vietą prisėsti ir pabūti drauge.

    „Norėjosi, kad tėvams buvimas aikštelėje nebūtų tik laukimas, kol vaikai baigs žaisti. Kad galėtume ir patys prisėsti, pabendrauti, pabūti“, – sakė Tomas Byla.

    Pasak gyventojų, pavėsinė beveik visada užimta: joje laiką leidžia mamos, vyresnio amžiaus žmonės, užsuka kaimynai iš gretimų kiemų. Tokios mažos viešosios erdvės vis dažniau tampa mikrobendruomenių centrais, nes suteikia paprastą, kasdienį pretekstą susitikti ne internetu, o gyvai.

    Įsitraukimas nesustojo ties įrengimu: žmonės jau svarsto, kaip erdvę toliau tobulinti, pavyzdžiui, įrengti stiklines sieneles, kurios apsaugotų nuo vėjo. Tai rodo, kad objektas tapo savas, o dalyvavimas miesto sprendimuose gali prasidėti nuo nedidelio, bet aiškiai jaučiamo pokyčio.

    Dalyvaujamasis biudžetas: kaip teikti idėjas

    Vilniuje gyventojai vėl kviečiami teikti idėjas programai „Dalyvauk! Vilnius“ ir siūlyti, kaip pagerinti savo seniūniją ar visą miestą. Tokios iniciatyvos dažniausiai apima viešąsias erdves, vaikų žaidimų aikšteles, poilsio zonas ar sprendimus, kurie padeda kurti saugesnę ir patogesnę kasdienę aplinką.

    Idėjų laukiama iki rugsėjo 27 dienos, o jas pateikti galima oficialioje programos svetainėje. Šiemet gyventojų iniciatyvoms numatoma daugiau nei 1 600 000 eurų: seniūnijų mažos apimties projektams skiriama 630 000 eurų, vienai seniūnijos idėjai numatant iki 30 000 eurų.

    Didelės apimties, visam miestui skirtoms idėjoms planuojama 1 000 000 eurų, o vieno projekto biudžetas negali viršyti 250 000 eurų. Tokie skaičiai reiškia, kad dalis sprendimų gali būti greitai įgyvendinami konkrečiuose kiemuose, o ambicingesnės idėjos turi realią galimybę tapti miesto infrastruktūros dalimi.

  • Ribiškėse startuoja nemokamos veiklos: improvizacija, fortepijonas ir sveiko maisto dirbtuvės

    Rugsėjo mėnesį Ribiškių bendruomenė Vilniuje kviečia gyventojus į nemokamas veiklas, skirtas bendrystei ir praktiniams įgūdžiams. Programoje numatyti grupiniai taikomosios improvizacijos užsiėmimai, individualios fortepijono pamokos bei sveikesnio maisto gaminimo dirbtuvės.

    Grupiniai taikomosios improvizacijos užsiėmimai vyks rugsėjo 8, 15, 22 ir 29 dienomis V. Šopeno g. 8, Vilniaus „Varpo“ suaugusiųjų gimnazijos aktų salėje. Užsiėmimų laikas – nuo 19:00 iki 20:30, o dalyvavimas atviras norintiems išbandyti praktikas, padedančias gerinti komunikaciją ir pasitikėjimą savimi.

    Taip pat nuo rugsėjo planuojama registracija į nemokamas individualias fortepijono pamokas vaikams ir suaugusiesiems nuo 7 metų. Pamokos vyks suderintu laiku Tyzenhauzų gatvėje, o užsiėmimų formatas numatytas individualus – vienu metu dirbama su vienu žmogumi arba viena šeima.

    Rugsėjį bendruomenė žada ir pirmąsias sveiko maisto gaminimo dirbtuves „Sveikiau, taupiau, sumaniau“. Organizatoriai akcentuoja, kad jose dėmesys bus skiriamas praktiškiems sprendimams: kaip kasdienėje virtuvėje suderinti subalansuotą mitybą, kainą ir patogumą.

    Organizatoriai informuoja, kad viešinimo tikslais užsiėmimų metu gali būti filmuojama ir fotografuojama. Veiklos rengiamos įgyvendinant projektą „Ribiškės jungia: sutelkti bendrystei 2026“ ir finansuojamos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valstybės biudžeto lėšomis, skirtomis bendruomeninei veiklai savivaldybėse stiprinti.

  • Vilniuje prieš rugsėjį – netikėtas lūžis: mokytojų trūkumas traukiasi, mokyklos keliasi į biurus

    Vilniuje prieš rugsėjį – netikėtas lūžis: mokytojų trūkumas traukiasi, mokyklos keliasi į biurus

    Vilniaus miesto savivaldybė prieš naujus mokslo metus skelbia fiksuojanti teigiamą poslinkį: mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų trūkumas mieste mažėja, o priėmimo į mokyklas procesas šiemet vyko sklandžiau. Kartu sostinėje įsibėgėja mokyklų rekonstrukcijos, kurios daliai bendruomenių reikš laikiną persikėlimą į kitas patalpas.

    Pasak savivaldybės, kasmetinė apklausa parodė, kad pedagogų ir švietimo pagalbos specialistų trūkumą šiemet nurodė 35 proc. apklaustų įstaigų, kai pernai tokių buvo 49 proc. Apklausoje dalyvavo 214 savivaldybei pavaldžių mokyklų ir darželių, todėl duomenys atspindi didžiąją dalį miesto švietimo tinklo.

    „Šį rugsėjį Vilniuje turime kuo pasidžiaugti – mokytojų trūkumas mažėja, priėmimas į mokyklas įvyko sklandžiai, o švietimo infrastruktūroje vykdome pokyčius, kurių vilniečiai laukė labai ilgai“, – sakė Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas.

    Mokytojų trūkumas: mažėja, bet rizikos išlieka

    Savivaldybės pateiktais skaičiais, ryškiausiai per metus sumažėjo lietuvių kalbos ir matematikos mokytojų poreikis. Lietuvių kalbos mokytojų trūkumas, lyginant su pernai, mažėjo nuo 20 iki 9, o matematikos – nuo 15 iki 7 mokytojų.

    Šį pokytį savivaldybė sieja su tikslinėmis priemonėmis: programa „Pradedu mokyti Vilniuje“, pedagogikos studijų finansavimu ir platforma „Mokau Vilniuje“, kuri, savivaldybės teigimu, per pirmuosius mėnesius padėjo įstaigoms rasti daugiau nei 50 pedagogų ir specialistų.

    Vis dėlto sostinė pripažįsta, kad ilgalaikė problema niekur nedingo: jaunų mokytojų dalis vis dar sudaro tik 7,5 proc., o pensinio amžiaus mokytojų – 12,3 proc. Savivaldybė prognozuoja, kad artimiausiais metais didžiausias poreikis formuosis matematikos, gamtos mokslų, užsienio kalbų, istorijos ir menų srityse.

    Priėmimas į mokyklas: daugiau aiškumo šeimoms

    Šiemet priėmimas į Vilniaus mokyklas buvo paankstintas mėnesiu, sutrumpintas sutarčių pasirašymo terminas, suformuota daugiau klasių. Taip pat sugriežtinta tvarka, taikoma norintiems patekti į miesto mokyklas vaikams, kurie nėra deklaruoti Vilniuje.

    Savivaldybės teigimu, dėl šių sprendimų dauguma šeimų dar iki birželio 1 dienos jau žinojo, į kurią mokyklą vaikas eis. Moksleivių skaičius auga: šiemet Vilniaus mokyklose turėtų mokytis apie 72,6 tūkst. mokinių, tai yra maždaug 1 000 daugiau nei praėjusiais mokslo metais.

    Iš viso gauti 27 590 prašymų, o savivaldybė tvirtina, kad absoliuti dauguma vaikų jau priimti. Pabrėžiama ir tai, kad laisvų vietų mokyklose pakanka visiems dar laukiantiems moksleiviams.

    Rekonstrukcijos ir laikinos klasės biuruose

    Infrastruktūros srityje savivaldybė žada rekonstrukcijų proveržį: per penkerius metus planuojama atnaujinti daugiau nei dešimt esamų mokyklų. Šiais mokslo metais pokyčių sulauks Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazija, Vilniaus Šeškinės pradinė mokykla, Vilniaus „Vyturio“ pradinė mokykla ir Vilniaus Fabijoniškių gimnazija.

    Rekonstrukcijų metu dalis mokinių laikinai mokysis prie Ozo parko esančiose „Simbiocity“ biurų patalpose. Savivaldybė nurodo, kad vasarą jose vyko pritaikymo darbai, kad erdvės ir lauko teritorijos atitiktų ugdymo poreikius, taip pat organizuojamas mokinių pavėžėjimas viešuoju transportu ir privažiavimas prie pastatų.

    Be jau startuojančių rekonstrukcijų, Vilniuje per artimiausius kelerius metus planuojama pastatyti keturias naujas mokyklas ir penkis darželius. Taip pat vykdoma švietimo valdymo pertvarka: savivaldybėje kuriamas Švietimo ir jaunimo departamentas, kuris turėtų pradėti veikti nuo 2026 metų spalio 1 dienos.