CP v2

Blog

  • Visagino „Verdenės“ gimnazija atsinaujino iš esmės: kas pasikeitė ir ką tai reiškia mokiniams

    Visagino „Verdenės“ gimnazija atsinaujino iš esmės: kas pasikeitė ir ką tai reiškia mokiniams

    Visagino „Verdenės“ gimnazija naujus 2025–2026 mokslo metus pradeda po reikšmingų atnaujinimų. Mokykla skelbia, kad erdvės tapo šiuolaikiškesnės, jaukesnės ir patogesnės visai bendruomenei.

    Per suplanuotus remonto darbus atnaujintos IV aukšto klasės, koridorius ir sanitariniai mazgai. Esminis akcentas – patalpų pritaikymas žmonėms su negalia, didinant pastato prieinamumą ir kasdienį komfortą.

    Kartu modernizuotos inžinerinės sistemos: atnaujintas šildymas ir vėdinimas, įrengtas naujas apšvietimas. Tokie sprendimai svarbūs ne tik estetikai, bet ir geresniam mikroklimatui, kuris tiesiogiai veikia mokinių savijautą ir mokymosi kokybę.

    Mokykla taip pat įdiegė vaizdo stebėjimo kameras, siekdama sustiprinti saugumą. Švietimo įstaigose tai dažniausiai siejama su prevencija bendrose erdvėse, greitesniu reagavimu į incidentus ir aiškesne tvarka, kai kyla ginčų dėl įvykių eigos.

    Gimnazija pabrėžia, kad atnaujinimai skirti ilgalaikei naudai, todėl kviečia mokinius ir darbuotojus saugoti atnaujintas patalpas. Tikimasi, kad pokyčiai sustiprins mokyklos kasdienę kultūrą ir padės kurti aplinką, kurioje gera mokytis ir dirbti.

    „Naujus mokslo metus pradedame atnaujinę erdves ir dar didesniu dėmesiu aplinkai, kurioje gera mokytis, dirbti ir būti kartu“, – sakė Visagino „Verdenės“ gimnazijos atstovai.

  • „Gamtos ateitis“ Raudondvaryje suvienijo savivaldybes: kokios rūšiavimo klaidos kainuoja daugiausia

    „Gamtos ateitis“ Raudondvaryje suvienijo savivaldybes: kokios rūšiavimo klaidos kainuoja daugiausia

    Nors Lietuvos savivaldybėse atliekų rūšiavimo situacija skiriasi, daugelis susiduria su tais pačiais klausimais – kaip paskatinti gyventojus rūšiuoti teisingai, kokios švietimo priemonės veikia geriausiai ir kaip jau pasiteisinusius sprendimus pritaikyti kitur. Būtent poreikis dalytis patirtimi ir ieškoti bendrų sprendimų rugpjūčio 27-ąją į Raudondvario dvarą subūrė daugiau kaip 100 specialistų iš Lietuvos savivaldybių, tarp jų – ir Zarasų rajono savivaldybės. Tokį susitikimą asociacija „Gamtos ateitis“ surengė pirmą kartą.

    „Mums svarbu iš pirmų lūpų išgirsti, su kokiais rūšiavimo ir gyventojų švietimo iššūkiais susiduria savivaldybės. Toks dialogas padeda geriau suprasti jų poreikius ir kitais metais švietimo programose pasiūlyti tikslingesnes, kiekvienai savivaldybei individualiai pritaikytas priemones“, – sako asociacijos „Gamtos ateitis“ direktorius Karolis Šiaudkulis.

    Renginį pradėjo istorija iš Everesto

    Susitikimą pradėjo alpinistas Saulius Damulevičius, pasidalijęs savo ekspedicijos į Everestą patirtimi. Jo pasakojime dėmesio teko ne tik fiziniams ir psichologiniams išbandymams kalnuose, bet ir žmogaus paliekamam pėdsakui – atliekų problemai aukštuminėse stovyklose ir vienoje atokiausių pasaulio vietų.

    Asmeninė alpinisto istorija tapo įžanga į platesnį pokalbį apie atsakomybę už aplinką ir priminė, kad atliekų problema neapsiriboja miestais ar kasdiene buitimi – žmogaus veiklos pėdsakai pasiekia net atokiausias pasaulio vietas.

    Kūrybinėse dirbtuvėse – atviras savivaldybių dialogas

    Didžioji susitikimo dalis buvo skirta kūrybinėms dirbtuvėms. Skirtingų savivaldybių atstovai pasiskirstė į mažesnes komandas, kuriose aptarė kasdienius iššūkius, dalijosi savo patirtimi ir kartu ieškojo praktiškai pritaikomų sprendimų.

    Diskusijose daug dėmesio skirta atliekų rūšiavimo įpročiams, gyventojų švietimui, komunikacijos priemonėms ir skirtingose savivaldybėse jau pasiteisinusioms praktikoms. Darbas mažesnėse komandose sudarė galimybę atvirai kalbėti ne tik apie tai, kas veikia, bet ir apie problemas, su kuriomis specialistai susiduria kasdien.

    Gerosios praktikos gali būti pritaikytos ir kitur

    Vienoje savivaldybėje pasiteisinusi švietimo priemonė, komunikacijos būdas ar praktinis rūšiavimo sprendimas gali tapti naudinga idėja ir kitai. Todėl svarbi susitikimo dalis buvo ne tik problemų įvardijimas, bet ir keitimasis gerosiomis praktikomis bei patirtimi.

    Apie 80 specialistų vienoje vietoje leido į atliekų rūšiavimo ir visuomenės švietimo klausimus pažvelgti per skirtingų Lietuvos miestų ir rajonų patirtis. Susitikimo pabaigoje komandos pristatė kūrybinių dirbtuvių rezultatus, pagrindines įžvalgas ir pasiūlytus sprendimus.

    Tiesioginis dialogas – pagrindas tikslingesnėms priemonėms

    Raudondvario dvare surengtas susitikimas tapo pirmuoju tokio formato „Gamtos ateities“ dialogu su Lietuvos savivaldybių specialistais. Jo metu išgirstos įžvalgos ir skirtingų savivaldybių patirtys bus svarbios planuojant kitų metų atliekų rūšiavimo švietimo priemones ir siekiant jas geriau pritaikyti prie konkrečių savivaldybių poreikių.

    „Gamtos ateitis“ dėkoja visoms susitikime dalyvavusioms Lietuvos savivaldybėms ir jų atstovams už atviras diskusijas, aktyvų įsitraukimą ir pasidalytą patirtį. Tiesioginis bendradarbiavimas su specialistais, kurie su rūšiavimo ir gyventojų švietimo klausimais dirba kasdien, leidžia geriau suprasti realius poreikius ir kartu ieškoti praktiškai pritaikomų sprendimų.

    Asociacijos „Gamtos ateitis“ inf. ir nuotr.

  • Visagino „Gerosios vilties“ progimnazijos komanda sužibėjo Honkonge: vieninteliai iš Lietuvos

    Visagino „Gerosios vilties“ progimnazijos komanda sužibėjo Honkonge: vieninteliai iš Lietuvos

    Visagino „Gerosios vilties“ progimnazijos komanda „VGVP Robotics“ šią vasarą tapo vienintele Lietuvos atstove prestižinėse „FIRST LEGO League Challenge“ varžybose Honkonge. Į tarptautinį čempionatą vyko 10–16 metų amžiaus moksleiviai, kurie rungėsi su šimtais bendraamžių iš įvairių šalių ir regionų.

    „FIRST LEGO League Challenge“ laikoma sudėtingiausia šios programos lyga vyresniųjų grupėje, nes čia vertinami keli komponentai vienu metu. Dalyviai turi sukonstruoti ir užprogramuoti autonomiškai užduotis atliekančius robotus, parengti inovacijų projektą ir praktiškai įrodyti komandinio darbo, įtraukties bei profesionalumo principus.

    Mokykloje surengtame susitikime bendruomenė pasveikino komandos narius Nazarą Skydanenko, Germaną Davidiuk, Oliviją Žiliną, Kyrą Chekunkovą ir Glebą Zlobiną bei trenerius Igorį Davidiuk ir Dmytro Skedanenko. Komandai taip pat talkino mokytoja Nataliya Kosiak, o kelionei ir pasirengimui prireikė intensyvių repeticijų bei nuoseklaus darbo.

    Honkonge Visagino atstovai pelnė apdovanojimą už išskirtinį įvaizdį, kuris varžybose vertinamas kaip dalis bendro komandos pristatymo kultūros. Mokyklos teigimu, šis įvertinimas tapo svarbiu simboliniu pripažinimu, įrodančiu, kad tarptautinėje arenoje reikšmingos ne tik techninės žinios, bet ir gebėjimas aiškiai komunikuoti bei reprezentuoti savo idėjas.

    Pasak organizatorių pateikiamos informacijos, čempionatas sutraukė daugiau nei 320 komandų ir daugiau nei 2 000 moksleivių. Tokie renginiai visame pasaulyje laikomi viena populiariausių ankstyvojo ugdymo formų, skatinančių mokinius rinktis inžinerijos, programavimo ir tiksliųjų mokslų kryptis, o kartu lavinti kritinį mąstymą, projektinį darbą ir atsakomybę komandoje.

    Mokykla pabrėžė ir praktinę pasirengimo pusę: dalyvauti tarptautiniame čempionate reiškia ne tik kurti robotą, bet ir suvaldyti logistiką, laiką, režimą bei stresą. Prie išvykos organizavimo prisidėjo tėvai ir rėmėjai, o bendruomenė akcentavo, kad tokia parama atveria moksleiviams galimybes įgyti patirties, kuri dažnai tampa tramplinu tolesniems pasiekimams technologijų ir inovacijų srityje.

    Specialistai pastebi, kad „FIRST LEGO League“ tipo varžybos pastaraisiais metais vis dažniau siejamos ir su platesnėmis švietimo tendencijomis, kai technologinis raštingumas ugdomas kuo anksčiau. Robotikos užsiėmimai mokyklose vis dažniau integruojami su programavimo pagrindais, dizaino mąstysena ir atsakingu dirbtinio intelekto taikymu, o tarptautiniai čempionatai tampa erdve palyginti savo pasirengimą su pasauliniais standartais.

  • Zarasų rajone – šimtai gedimų: ESO siunčia brigadas, be elektros liko daugiau nei 1 100 klientų

    Zarasų rajone – šimtai gedimų: ESO siunčia brigadas, be elektros liko daugiau nei 1 100 klientų

    Zarasų rajone fiksuojami plataus masto elektros tiekimo sutrikimai. ESO duomenimis, šiuo metu registruoti 254 gedimai, o be elektros liko 1 133 klientai.

    Gedimus rajone šalina 12 brigadų. ESO nurodo, kad darbai vyksta keliose vietovėse, o situacija stebima realiuoju laiku pagal gaunamus pranešimus ir tinklo rodmenis.

    Remonto ir atstatymo darbai vykdomi Antalieptėje, Dusetose, Degučiuose, Suvieke, Imbrade, Šunelėje, Turmante, Kimbartiškėje, Salake ir Kalviškiuose. Tiekimo atnaujinimo laikas skirtingose vietose gali skirtis, nes gedimų pobūdis nevienodas.

    Utenos regione situacija dar sudėtingesnė: fiksuoti 2 049 elektros tiekimo sutrikimai, be elektros yra 8 721 klientas. Gedimus regione šalina 95 brigados.

    Visoje Lietuvoje registruotas 3 431 elektros tiekimo sutrikimas, o be elektros liko 13 678 klientai. ESO skelbia, kad gedimus šalyje šalina 337 brigados.

    Kur sekti atnaujinimus?

    ESO ragina gyventojus sekti planinių ir neplaninių atjungimų informaciją bei numatomą elektros tiekimo atkūrimo laiką pagal konkretų adresą. Duomenys nuolat atnaujinami, todėl numatomas laikas gali keistis priklausomai nuo faktinės darbų eigos.

    Gyventojams taip pat primenama, kad sutrikimų metu svarbu laikytis saugumo: neliesti nutrūkusių laidų, nesartėti prie pažeistų elektros įrenginių ir apie pavojingas situacijas pranešti atsakingoms tarnyboms.

    Kodėl sutrikimų gali daugėti?

    Dideli sutrikimų šuoliai dažniausiai fiksuojami po stiprių vėjų ar intensyvių kritulių, kai pažeidžiamos oro linijos, ant laidų užvirsta medžiai ar lūžta šakos. Tokiais atvejais dalis darbų pirmiausia nukreipiama į didžiausią klientų skaičių paliečiančius gedimus, o pavieniai atjungimai gali būti šalinami vėliau.

    ESO pažymi, kad informacija apie gedimų mastą ir brigadų darbą gali keistis, todėl naujausi duomenys pateikiami atnaujinamuose pranešimuose. Gavus papildomos informacijos apie darbų eigą ir konkrečias vietoves, situacija bus tikslinama.

  • „Lietuvos draudimas“ vėl apdraus moksleivius: Visagine – svarbios pamokos apie saugumą kelyje

    „Lietuvos draudimas“ vėl apdraus moksleivius: Visagine – svarbios pamokos apie saugumą kelyje

    Rugsėjį bendrovė „Lietuvos draudimas“ vėl nemokamai apdraus visus Lietuvos moksleivius nuo nelaimingų atsitikimų eisme. Prie iniciatyvos Visagine prisideda ir savivaldybė, o mokyklose numatytos papildomos saugaus elgesio kelyje pamokos.

    Mokslo metų pradžia paprastai sutampa su išaugusiais eismo srautais: į gatves grįžta mokykliniai autobusai, daugiau vaikų vaikšto pėsčiomis, važiuoja dviračiais ar paspirtukais, dažniau skuba į būrelius. Dėl to rugsėjį institucijos ir specialistai tradiciškai ragina atnaujinti kelių eismo taisyklių žinias ir įpročius.

    „Norime, kad tėvai, globėjai ir mokytojai vaikams dar kartą primintų elementarias, bet dažnai gyvybiškai svarbias taisykles: kaip saugiai pereiti perėją, kodėl negalima eiti degant draudžiamam šviesoforo signalui ir kaip taisyklingai kirsti gatvę vedantis dviratį ar paspirtuką“, – sakė Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz.

    Kaip nurodo iniciatyvos organizatoriai, draudimo apsauga galios automatiškai visą rugsėjį, todėl papildomų veiksmų tėvams ar globėjams atlikti nereikės. Maksimali dovanojamo draudimo suma sieks iki 5 000 eurų, o išmokos dydis priklausys nuo patirtų sužalojimų pobūdžio ir sunkumo.

    Jei vaikas patektų į eismo įvykį keliaudamas pėsčiomis, dviračiu ar riedėdamas ne elektriniu paspirtuku, apie įvykį pirmiausia reikėtų pranešti policijai, o vėliau kreiptis dėl žalos atlyginimo į „Lietuvos draudimą“. Organizatoriai pabrėžia, kad išmoka mokama nepriklausomai nuo to, ar moksleivis laikomas įvykio kaltininku.

    Šalia draudimo apsaugos numatoma ir edukacinė dalis. „Lietuvos draudimo“ darbuotojai savanoriškai ves interaktyvias saugaus eismo pamokas pradinukams, o mokyklos kviečiamos registruotis užsiėmimams, kurie planuojami rugsėjo ir spalio mėnesiais.

    Praėjusį rudenį, organizatorių duomenimis, visoje Lietuvoje buvo surengta 640 pamokų, kuriose dalyvavo apie 14 000 moksleivių. Iniciatyva „Apsaugok mane“ vykdoma nuo 2000 metų ir yra viena ilgiausiai tęsiamų tokio pobūdžio socialinės atsakomybės programų šalyje.

  • Europos technologijų savaitė: daugiau nei 475 mln. eurų investicijų ir 35+ sandoriai vienoje apžvalgoje

    Europos technologijų savaitė: daugiau nei 475 mln. eurų investicijų ir 35+ sandoriai vienoje apžvalgoje

    Europos technologijų sektoriuje praėjusią savaitę fiksuota daugiau nei 35 finansavimo sandoriai, kurių bendra vertė viršijo 475 mln. eurų. Be investicijų, rinka matė ir daugiau nei penkis įmonių pardavimo, susijungimų bei įsigijimų atvejus ar jų aptarimus.

    Didžiausios sumos keliavo į kosmoso technologijas, dirbtinio intelekto sprendimus ir programinę įrangą. Toks pasiskirstymas atspindi bendrą kryptį Europoje: kapitalas telkiasi ten, kur aiškiausiai matomas praktinis pritaikymas ir ilgalaikė paklausa.

    Daugiausia pritraukę sektoriai

    Pagal investicijų apimtį pirmavo kosmoso industrija, kuri vien per savaitę surinko apie 160,9 mln. eurų. Didelę dalį šios sumos sudarė Ispanijos bendrovės PLD Space finansavimas, susijęs su Europos kosmoso agentūros užsakymu.

    Antroje vietoje buvo dirbtinis intelektas su maždaug 81,2 mln. eurų, o trečioje programinė įranga, pritraukusi apie 69,9 mln. eurų. DI segmentas išlieka vienu patraukliausių, tačiau investuotojai vis dažniau akcentuoja ne pažadus, o aiškius pajamų modelius ir realų produktų pritaikymą.

    Kur investuota daugiausia?

    Pagal šalis daugiausia kapitalo pritraukė Ispanija su maždaug 159 mln. eurų. Tuo metu Jungtinė Karalystė buvo antra su apie 108,6 mln. eurų, o Turkija užėmė trečią vietą su maždaug 67 mln. eurų.

    Šis pasiskirstymas rodo, kad didesni sandoriai dažnai susikaupia ten, kur vienu metu sutampa keli veiksniai: aktyvūs fondai, valstybinės programos ir brandesnės įmonės, galinčios pritraukti didesnius raundus.

    Susijungimai ir įsigijimai: DI stiprina pozicijas

    Tarp ryškesnių rinkos naujienų išsiskyrė pranešimai apie planuojamą „Nvidia“ sandorį dėl „Hugging Face“ įsigijimo už maždaug 12 mlrd. eurų. Tokie masto sandoriai paprastai signalizuoja ne tik konkurencinę kovą, bet ir strateginį siekį užsitikrinti prieigą prie talentų, modelių kūrimo ekosistemų ir kūrėjų bendruomenių.

    Europoje taip pat daugėjo vidutinio dydžio įsigijimų, kai didesnės įmonės perka nišinius sprendimus, kad greičiau patektų į naujas rinkas arba sustiprintų produktų portfelį. Pastaruoju metu ypač aktyvios sritys yra automatizavimas, robotika ir pramoniniai sprendimai, kuriuose DI diegiamas kaip efektyvumo įrankis.

    Bendra kryptis aiški: nors sandorių skaičius išlieka didelis, investuotojai vis dažniau renkasi projektus, kurie turi apčiuopiamą technologinį pranašumą, aiškią klientų bazę ir galimybes plėstis tarptautiniu mastu. Dėl to Europos technologijų finansavimo rinkoje vis labiau išryškėja kokybės, o ne vien augimo bet kokia kaina kriterijus.

  • „Foldcast“ gavo 160 000 eurų: perdirbamo popieriaus klojiniai žada mažiau betono statybose

    „Foldcast“ gavo 160 000 eurų: perdirbamo popieriaus klojiniai žada mažiau betono statybose

    Šveicarijos statybų technologijų startuolis „Foldcast“ pritraukė 160 000 eurų finansavimą iš „Venture Kick“. Lėšos bus skirtos tobulinti perdirbamo popieriaus klojinių technologiją ir priartėti prie komercinio diegimo.

    „Foldcast“ yra Università della Svizzera italiana (USI) atšaka, įkurta Fabio Amicarelli ir Ena Lloret-Fritschi. Komanda kuria metodą, kuriame popieriniai klojiniai derinami su projektavimo programine įranga ir skaitmenine gamyba, kad būtų galima pagaminti medžiagą taupančius gelžbetonio elementus.

    Įmonė taikosi į vieną didžiausių statybų sektoriaus problemų: betono poveikį klimatui ir įprastų klojinių neefektyvumą. Plačiai cituojami tarptautiniai vertinimai rodo, kad cementas ir betonas kartu sudaro apie 8 proc. pasaulinių anglies dioksido emisijų, o tradiciniai mediniai ar metaliniai klojiniai dažnai riboja optimalių formų gamybą ir didina sąnaudas.

    Kaip veikia popieriaus klojiniai

    „Foldcast“ naudoja lanksčius popierinius klojinius, leidžiančius išlieti individualizuotus betono elementus. Esminė idėja paprasta: betonas turėtų atsidurti tik ten, kur jo reikia konstrukcijai, o ne užpildyti perteklines masyvias formas vien dėl gamybos patogumo.

    Tam pasitelkiama programinė įranga, kuri padeda projektuoti ir optimizuoti konstrukcinius komponentus, o skaitmeninė gamyba pagamina konkrečiam elementui pritaikytus klojinius. Startuolio teigimu, toks procesas gali mažinti betono sunaudojimą ir su tuo susijusias emisijas, išlaikant reikiamas stiprumo ir standumo charakteristikas.

    Kur startuolis mato rinką

    Pirmuoju etapu „Foldcast“ orientuojasi į tvarumui jautrius nekilnojamojo turto vystytojus ir institucinius turto valdytojus Šveicarijoje bei kitose Europos rinkose. Tokiems užsakovams vis dažniau svarbus ne tik pradinės statybos biudžetas, bet ir viso gyvavimo ciklo rodikliai, įskaitant medžiagų pėdsaką.

    Ilgalaikėje perspektyvoje įmonė planuoja bendradarbiauti su surenkamojo gelžbetonio gamintojais kaip gamybos ir licencijavimo partneriais. Tai leistų technologiją diegti pramoniniu mastu, o ne vien pavieniuose projektuose.

    Kam bus panaudoti 160 000 eurų

    Naujas finansavimas skirtas pereiti nuo technologijos patikros prie realios rinkos pradžios. „Foldcast“ planuoja įgyvendinti du pilotinius projektus, parengti minimaliai gyvybingą programinės įrangos versiją ir užmegzti pramonines partnerystes Šveicarijoje.

    Taip pat numatoma stiprinti pardavimų ir verslo plėtros veiklą, kad technologija pasiektų pirmuosius komercinius užsakymus. Jei pilotai patvirtins žadamus sutaupymus, popieriniai klojiniai galėtų tapti praktišku įrankiu mažinti betono perteklių ten, kur jis šiandien liejamas dėl standartinių procesų inercijos.

  • „PANDA Therapeutics“ gavo 160 000 eurų: kelių taikinių antikūnas gali keisti Alzheimerio gydymo kryptį

    „PANDA Therapeutics“ gavo 160 000 eurų: kelių taikinių antikūnas gali keisti Alzheimerio gydymo kryptį

    Biotechnologijų startuolis „PANDA Therapeutics“ pritraukė 160 000 eurų finansavimą iš „Venture Kick“, kad paspartintų kuriamos Alzheimerio ligos terapijos kelią į klinikinę plėtrą. Bendrovė teigia siekianti sukurti vieną antikūnais paremtą gydymą, kuris veiktų ne vieną, o kelis ligai svarbius taikinius smegenyse.

    Alzheimerio liga pasaulyje paliečia dešimtis milijonų žmonių, o visuomenei senstant ši našta sveikatos sistemoms tik didėja. Liga progresuoja lėtai, bet nuosekliai, todėl daugeliui pacientų ir artimųjų svarbiausias tikslas būna ne staigus pagerėjimas, o kiek įmanoma ilgesnis savarankiškumo išsaugojimas.

    Kodėl nepakanka vieno taikinio?

    Pastaraisiais metais daug dėmesio sulaukė antikūnų terapijos, kurios pirmiausia nukreiptos į amiloido beta sankaupas. Vis dėlto realus klinikinis poveikis dažnai vertinamas kaip ribotas, o diskusijos dėl naudos ir rizikos tęsiasi, nes daliai pacientų fiksuojami ir reikšmingi nepageidaujami reiškiniai.

    Moksliniai tyrimai rodo, kad Alzheimerio liga nėra vieno baltymo problema: kognityvinių funkcijų prastėjimą siejama ir su tau baltymo pakitimais bei kitais patologiškais procesais. Dėl to vis dažniau keliama hipotezė, kad platesnis poveikis keliems mechanizmams galėtų suteikti tvaresnį ligos progresavimo lėtinimą.

    „PANDA Therapeutics“ planas

    „PANDA Therapeutics“ vysto pirmosios savo klasės antikūnų terapiją, kuri turėtų vienu metu taikytis į kelis žalingus baltyminių sankaupų tipus. Bendrovės sumanymas yra ne tik stabdyti šių darinių plitimą smegenyse, bet ir padėti organizmui efektyviau juos pašalinti.

    Įmonę įkūrė generalinis direktorius Hui Zhang, turintis patirties neurologijos vaistų kūrimo srityje. „PANDA Therapeutics“ tikisi, kad pagrindiniai būsimi partneriai bus didžiosios farmacijos ir biotechnologijų bendrovės, turinčios stiprias biologinių vaistų ir neurologijos kompetencijas.

    Kur bus panaudotos lėšos?

    Gautas finansavimas bus nukreiptas į įmonės veiklos bazės stiprinimą ir pasirengimą tolesniems etapams, kurie būtini prieš klinikinius tyrimus. Tai apima mokslinės ir klinikinės konsultantų tarybos formavimą, gamybos ir kokybės (CMC) strategijos parengimą bei ankstyvą gamybos pasirengimą.

    Taip pat numatoma skirti dėmesio intelektinės nuosavybės ir reguliacinių veiksmų planavimui, dialogui su investuotojais bei farmacijos bendrovėmis. Praktikoje tai reiškia, kad startuolis sieks kuo aiškiau įrodyti technologijos potencialą ir pasiruošti didesniam finansavimo raundui ar partnerystei.

    „Programa padėjo paversti perspektyvią mokslinę idėją įmone su aiškia plėtros ir komercializavimo strategija. Be finansinės paramos gavome verslumo konsultacijas, prieigą prie tinklo ir grįžtamąjį ryšį, kuris padėjo patikslinti verslo modelį ir pasiruošti kitam augimo etapui“, – sakė Hui Zhang.

  • Buvęs Ukrainos gynybos ministras Fedorovas planuoja gynybos technologijų fondą: ką kurs ir kodėl

    Buvęs Ukrainos gynybos ministras Fedorovas planuoja gynybos technologijų fondą: ką kurs ir kodėl

    Buvęs Ukrainos gynybos ministras Mychailas Fedorovas pranešė planuojantis steigti gynybos technologijų investicinį fondą, kuris būtų orientuotas į realius fronto poreikius. Apie iniciatyvą jis paskelbė socialiniuose tinkluose, pabrėždamas, kad tikslas yra spartinti naujų sprendimų kūrimą ir diegimą.

    Fedorovui yra 35 metai, o Ukrainos politinėje sistemoje jis išgarsėjo kaip vienas jauniausių gynybos ministrų šalies istorijoje. Vis dėlto poste jis išbuvo tik apie pusmetį ir 2026 metų liepos mėnesį buvo atleistas, o tai sukėlė protestų bangą ir papildomą įtampą prezidento Volodymyro Zelenskio komandai.

    Fedorovą pareigose pakeitė Jevhenijus Chmara, anksčiau vadovavęs Ukrainos saugumo tarnybai SBU ir dirbęs SBU specialiųjų operacijų padalinyje „Alfa“. Permainos gynybos vadovybėje buvo vertinamos kaip bandymas pergrupuoti atsakomybę ir sustiprinti sprendimų priėmimą karo sąlygomis.

    Darbinė kelionė Vašingtone

    Apie fondą Fedorovas prabilo darbinės kelionės į Vašingtoną metu, kur, pasak jo, susitinka su rizikos kapitalo fondais, technologijų įmonėmis, verslininkais, ekspertais ir organizacijomis. Šių susitikimų tikslas yra surasti būsimus partnerius bei investuotojus, kurie galėtų prisidėti kapitalu ir kompetencijomis.

    Ši kryptis atitinka platesnę Ukrainos strategiją karo metu telkti tarptautinę paramą ne tik ginkluotei, bet ir technologijų ekosistemai. Pastaraisiais metais gynybos inovacijų srityje ypač išryškėjo greito prototipavimo, dronų ir robotikos reikšmė, kai sprendimai dažnai turi būti pritaikomi per savaites, o ne per metus.

    Ne klasikinis rizikos kapitalo modelis

    Fedorovas teigia, kad fondas nebus tradicinis rizikos kapitalo fondas, nes ketinama ne tik investuoti į jau veikiančius Ukrainos gynybos technologijų startuolius. Kita planuojama kryptis yra pačiam fondui inicijuoti naujų įmonių kūrimą aplink technologijas, kurios, anot jo, šiuo metu yra kritiškai reikalingos mūšio lauke.

    „Tai nebus klasikinis rizikos kapitalo fondas. Planuojame ne tik investuoti į Ukrainos gynybos technologijų bendroves, bet ir patys kurti naujas įmones aplink technologijas, kurių šiandien kritiškai reikia mūšio lauke“, – sakė Mychailas Fedorovas.

    Toks modelis, jei bus įgyvendintas, leistų fondui veikti ir kaip investuotojui, ir kaip vadinamajam venture builder, kai komandos, produktai ir gamybos grandinės kuriamos kryptingai pagal užduotį. Karo technologijų aplinkoje tai gali sumažinti laiką nuo idėjos iki veikiančio sprendimo fronte, tačiau kartu reikalauja aiškių prioritetų, patikimų tiekimo kanalų ir griežto saugumo režimo.

    Trys pradinės kryptys

    Fedorovas įvardijo tris sritis, nuo kurių fondas planuoja pradėti. Pirmoji yra mūšio lauko robotika, skirta sumažinti karių riziką pavojingiausiose fronto vietose, kai logistikos ar žvalgybos užduotis perima nuotoliniai ar autonominiai sprendimai.

    Antroji kryptis yra reaktyviniai perėmėjai dronai, skirti kovai su sparčiai kintančiomis oro grėsmėmis, įskaitant didesnio greičio atakos dronus. Trečioji kryptis apima mažos kainos raketas, kuriose būtų naudojami dirbtinis intelektas pagrįsti sprendimai taikinių aptikimui, navigacijai ar skrydžio korekcijoms.

    Pasak Fedorovo, jau vyksta pokalbiai su potencialiais investuotojais ir partneriais, o kitas žingsnis bus komandos suformavimas, fondo modelio pristatymas ir pirmųjų projektų paleidimas. Kol kas neaišku, kokį formalų vaidmenį jis pats užims fondo struktūroje, tačiau akcentuoja tikslą pritraukti tarptautinį kapitalą ir kompetencijas, kad Ukraina galėtų greičiau kurti naujas technologijas kiekviename kitame technologiniame cikle.

  • Bitininkams – paramos langas rugsėjį: kiek eurų skirs už bičių maitinimą ir kam nepriklauso

    Bitininkams – paramos langas rugsėjį: kiek eurų skirs už bičių maitinimą ir kam nepriklauso

    Nuo rugsėjo 1 dienos iki rugsėjo 30 dienos bičių laikytojai gali teikti paraiškas paramai už papildomą bičių maitinimą. Priemonės tikslas – iš dalies kompensuoti išlaidas, patirtas įsigyjant cukrų ar invertuotojo cukraus sirupą, kai šeimoms reikia papildomų atsargų.

    Kompensuojamos išlaidos gali būti susijusios su įprastiniu cukrumi, ekologišku cukrumi arba invertuotojo cukraus sirupu. Tinkamos finansuoti išlaidos turi būti patirtos tais pačiais metais iki paraiškos pateikimo dienos imtinai.

    Paramą gali gauti bičių laikytojai, kurie Ūkinių gyvūnų registre yra deklaravę laikomas bičių šeimas ir jų turi ne daugiau kaip 150. Taip pat būtina būti įregistruotam Žemės ūkio ir kaimo verslo registre kaip valdos valdytojui arba partneriui.

    Ekologinės gamybos ūkiai turi papildomą reikalavimą: reikia turėti sertifikavimo institucijos išduotą sertifikatą ir ekologiško cukraus kokybę patvirtinančius dokumentus. Šie dokumentai tampa svarbūs tada, kai prašoma didesnės kompensacijos už sertifikuotas bičių šeimas.

    Už vieną bičių šeimą galima gauti iki 5,79 euro kompensaciją įprastiniam ar ekologiškam cukrui arba invertuotojo cukraus sirupui įsigyti. Už ekologinės gamybos ūkio sertifikuotą bičių šeimą kompensacija gali siekti iki 11,58 euro.

    Jei paaiškėja, kad pareiškėjų prašomų lėšų suma viršija tam tikslui tais metais skirtą biudžetą, išmokos mažinamos proporcingai. Tai reiškia, kad galutinė išmoka gali būti mažesnė nei maksimalūs dydžiai, net jei pareiškėjas atitinka visus kriterijus.

    Žemės ūkio ministerija atkreipia dėmesį, kad prieš teikiant paraišką būtina atnaujinti duomenis apie bičių šeimų skaičių Ūkinių gyvūnų registre. Tik po deklaravimo galima pildyti paraišką, suvedant duomenis į Žemės ūkio duomenų centro informacinę sistemą PŽŪSAIS.

    Bičių laikytojai, neturintys galimybės naudotis elektronine bankininkyste, taip pat pavėluotai teikiantys paraiškas, gali kreiptis į savivaldybę pagal gyvenamąją vietą, buveinės adresą arba valdos registravimo vietą. Svarbu įsivertinti, kad bičių laikytojai, turintys daugiau kaip 150 bičių šeimų, į šią paramą pretenduoti negali.

    Paraiškos teikimo metu neprivaloma pateikti išlaidas pagrindžiančių dokumentų už papildomą cukrų. Vis dėlto pareiškėjams rekomenduojama išsaugoti pirkimo įrodymus, nes tikrinimų atvejais gali būti prašoma patikslinti pateiktą informaciją.

    Priemonė aktuali atsižvelgiant į pastarųjų metų bitininkystės iššūkius, kai bičių šeimų būklę lemia ir orų svyravimai, ir nektaro bazės nepastovumas. Papildomas maitinimas rudenį dažnai laikomas vienu svarbiausių veiksnių, padedančių šeimoms saugiau peržiemoti ir pavasarį greičiau sustiprėti.