CP v2

Blog

  • Suomijoje – 30-asis oro gitaros pasaulio čempionatas: nugalėtojas apgynė titulą namuose

    Suomijoje – 30-asis oro gitaros pasaulio čempionatas: nugalėtojas apgynė titulą namuose

    30 metų tradicija Suomijoje

    Suomijoje įvyko 30-asis oro gitaros pasaulio čempionatas – renginys, kuris nuo 1996 metais pradėtos tradicijos tapo savitu scenos meno ir humoro festivaliu. Organizatoriai pabrėžia jo idėją: bendrystę, gerą nuotaiką ir taikos žinutę, kuri kasmet simboliškai lydima šūkiu „kurkime orą, ne karą“.

    Jubiliejinis čempionatas vyko Oulu mieste Vakarų Suomijoje, kuris 2026 metais tapo Europos kultūros sostine. Į kelių dienų renginius susirinko daugiau nei 50 dalyvių iš 13 šalių, o čempionatas buvo įtrauktas į platesnę vasaros festivalių programą.

    Taisyklės paprastos, vertinimas griežtas

    Čempionato formatas nesikeičia: per 60 sekundžių dalyviai turi įtikinamai suvaidinti gitaros atlikimą be instrumento. Pasirodymai vertinami komisijos, kurią sudaro scenos menų profesionalai, dėmesį skiriant technikai, artistiškumui ir įtaigai.

    Tokios varžybos pritraukia ne tik publiką vietoje, bet ir žiūrovus internetu: renginys transliuojamas tiesiogiai, todėl finalai pasiekia tūkstančius gerbėjų už Suomijos ribų. Organizatoriai pabrėžia, kad čempionatas sąmoningai balansuoja tarp sportinės konkurencijos ir performanso meno.

    Čempionas apgynė titulą

    Šiemet nugalėtoju antrus metus iš eilės tapo suomis Aapo Rautio, scenoje žinomas kaip The Angus. Vietos publikos akivaizdoje jis surinko 34,8 balo ir išlaikė pasaulio čempiono titulą.

    Antrą vietą užėmė Japonijos atstovė Nanami Nagura, pasirodanti slapyvardžiu Seven Seas. Trečią vietą laimėjo JAV dalyvis Saladin Thomas, scenoje prisistatantis kaip Six String Sal.

    Nors organizatoriai ir toliau žaismingai kartoja, kad jei visi grotų oro gitara, konfliktai baigtųsi, čempionatas labiausiai įrodo kitą dalyką: žmones vis dar vienija paprastas, nuoširdus ir lengvai suprantamas džiaugsmas. Oulu šiemet tapo vieta, kur šis džiaugsmas ypač garsiai nuskambėjo.

  • Piorunų pirkimas per SAFE: po 60 mln eurų nesėkmės – daugiamilijardė sutartis ir nauji terminai

    Lenkija su Lietuva, Latvija ir Norvegija pasirašė bendrąją sutartį dėl nešiojamų priešlėktuvinių raketų kompleksų Piorun įsigijimo. Šis pirkimas finansuojamas Europos Sąjungos gynybos paskolų mechanizmu SAFE ir, pagal Lenkijos pusės pateikiamą informaciją, yra vienas didžiausių Piorun užsakymų nuo sistemos pasirodymo rinkoje.

    Šalių konsorciumą į priekį pastūmėjo ankstesnė nesėkmė siekiant paramos per kitą ES instrumentą. Tuomet projektas dėl Piorun įsigijimo nebuvo atrinktas finansavimui ir konsorciumas neteko galimybės gauti 60 mln. eurų dotacijos, todėl vėliau buvo ieškoma didesnio ir lankstesnio finansavimo šaltinio.

    Kas pasikeitė po EDIRPA?

    Pagal anksčiau taikytą EDIRPA programą ES rėmė bendrus valstybių gynybos pirkimus ribotu dotacijų biudžetu, o konkurencija tarp projektų buvo didelė. Neatrinktas Piorun projektas liko rezerviniame sąraše, tačiau patirtis, kaip tvirtina Lenkijos Ginkluotės agentūra, padėjo geriau parengti dokumentus ir pirkimo logiką naujam etapui.

    SAFE mechanizmas veikia kitaip: vietoje dotacijų didesniu mastu siūlomos mažesnių palūkanų paskolos, skirtos spartinti gynybos pajėgumų stiprinimą ir bendrus pirkimus Europoje. Būtent per SAFE keturios šalys planuoja apmokėti Piorun užsakymą, o galutinis įgyvendinimas priklausys nuo atskirų vykdomųjų sutarčių.

    Vykdomosios sutartys – dar nepasirašytos

    Bendroji sutartis nustato pagrindines būsimų užsakymų sąlygas, tačiau konkrečios sumos ir kiekiai kiekvienai šaliai įtvirtinami vykdomosiose sutartyse. Lenkijos Ginkluotės agentūros vadovas Arturas Kuptelis pabrėžė, kad, gerai parengus bendrąją sutartį, vėlesni pasirašymai turėtų būti daugiau procedūrinis žingsnis, susijęs su teisine ir finansavimo priežiūra.

    „Jeigu bendroji sutartis parengta tinkamai, vykdomosios sutartys bus tik techninis klausimas“, – sakė Arturas Kuptelis.

    Skelbiama, kad didžioji užsakymo dalis tenka Lenkijos kariuomenei, o likusi dalis bus skirta Lietuvai, Latvijai ir Norvegijai. Vis dėlto šalių poreikiai išsiskiria ne dėl pačių Piorun sistemų, o dėl logistikos ir mokymo paketų, nes Lenkija šias sistemas naudoja jau ilgą laiką, o kitos šalys gali stiprinti infrastruktūrą ir rengimą nuo mažesnės bazės.

    Kodėl Piorun paklausa auga?

    Piorun priskiriamas labai trumpo nuotolio oro gynybos kategorijai ir yra skirtas taikiniams ore naikinti, įskaitant sraigtasparnius ir bepiločius orlaivius. Šio tipo ginkluotės paklausa Europoje išaugo po Rusijos pradėto plataus masto karo prieš Ukrainą, kai oro grėsmės, ypač dronai, tapo kasdieniu iššūkiu fronte ir už jo ribų.

    Piorun sistemos buvo plačiai aptarinėjamos ir dėl naudojimo Ukrainoje, o Lenkijos gynybos pramonė pastaraisiais metais aktyviai didino gamybos apimtis. Pranešta, kad gamintojas „Mesko“, priklausantis „Polska Grupa Zbrojeniowa“, yra pasiekęs kelių tūkstančių pagamintų vienetų ribą, o tiekimo grafikai priklausys nuo naujų sutarčių ir gamybos pajėgumų.

    Terminus riboja ir SAFE taisyklės: pirkimai turi būti įvykdyti bei atsiskaityti per nustatytą laikotarpį, o minimas galutinis horizontas siejamas su 2030 metais. Tik pasirašius vykdomąsias sutartis paaiškės tikslūs pristatymų grafikai ir detalūs kiekiai kiekvienai valstybei.

  • Dolly Parton gerbėjams paliko slaptą dainą: laiko kapsulė „Dollywood“ bus atidaryta tik 2045 metais

    Dolly Parton gerbėjams paliko slaptą dainą: laiko kapsulė „Dollywood“ bus atidaryta tik 2045 metais

    Kantri muzikos legenda Dolly Parton gerbėjams paliko neįprastą atsisveikinimo dovaną: dainą, kurios niekas neišgirs dar beveik du dešimtmečius. Kūrinys įrašytas dar jai esant gyvai, tačiau sąmoningai „užrakintas“ laiko kapsulėje ir turi būti paviešintas tik 2045 metais.

    „Dollywood“ atstovai nurodo, kad daina pavadinta My Place in History ir buvo užantspauduota 2015 metais. Įrašas laikomas vadinamojoje „Dream Box“ dėžėje, saugomoje „Dollywood“ komplekse Pigeon Forge mieste Tenesio valstijoje.

    Kas žinoma apie kapsulę?

    Pagal atlikėjos paliktas instrukcijas dėžė turi likti užrakinta iki 2045 metų sausio 19 dienos. Pranešama, kad kapsulėje paliktas ir kompaktinių diskų grotuvas bei paaiškinimai, kaip įrašą paleisti, jei tuo metu šis formatas jau būtų pasenęs.

    „Dollywood“ teigia, kad paslaptinga daina kurta ateičiai ir joje Parton kalba apie savo viltis bei svajones dėl to, kas laukia toliau. Tokia idėja primena laiko kapsulių tradiciją, kai žinutės ar daiktai sąmoningai paliekami ateities kartoms.

    Ką pati yra sakiusi Parton?

    2021 metais televizijos laidoje atlikėja yra sakiusi, kad parašė dainą, kurios niekas neišgirs iki tol, kol jai būtų sukakę 99 metai, ir neslėpė vilties tą akimirką dar sulaukti. Vėliau ji pripažino, kad kartais gailėjosi šio sprendimo, nes kūrinį laikė itin stipriu.

    „Parašiau dainą, kurios niekas neišgirs, kol man būtų 99-eri. Gal būsiu ten, gal ne“, – sakė Dolly Parton.

    „Aš net gailėjausi, nes tai tikrai labai gera daina. Vis norisi ją iškasti ir pakeisti į kažką prastesnio“, – yra sakiusi Dolly Parton.

    Po mirties – nauji atminimo gestai

    Po žinios apie Dolly Parton mirtį gerbėjai ir kolegos dalijosi atsisveikinimo žinutėmis, pabrėždami jos įtaką muzikai, kinui ir filantropijai. Šis „užrakintas“ įrašas tapo dar vienu simboliniu priminimu, kad atlikėjos palikimas tęsis ir po jos gyvenimo.

    Skelbiama, kad atsisveikinimas su Parton vyko privačiai, artimųjų rate. Ji taip pat buvo palaidota šalia vyro Carlo Deano, su kuriuo santuokoje praleido dešimtmečius.

    Laiko kapsulėje palikta daina 2045 metais gali tapti ne tik muzikiniu įvykiu, bet ir reta proga išgirsti kūrinį, kurtą sąmoningai ateities klausytojui. Tokie projektai dažnai sukelia naują susidomėjimo bangą atlikėjo kūryba, ypač kai palikimas įgauna aiškią datą ir ritualą.

  • Europol perspėjo apie muziejų apiplėšimus, bet Villenos lobio vagystę sustabdyti buvo per vėlu

    Europol perspėjo apie muziejų apiplėšimus, bet Villenos lobio vagystę sustabdyti buvo per vėlu

    Europol perspėjimas apie augantį muziejų apiplėšimų skaičių Ispanijos Villenos muziejų pasiekė tik kitą dieną po įžūlios vagystės, per kurią dingo dalis vadinamojo Villenos lobio. Tai vienas reikšmingiausių Europos bronzos amžiaus aukso radinių, todėl incidentas sukėlė ir politinę, ir saugumo institucijų reakciją.

    Pagal paskelbtą informaciją, Europol dar rugpjūčio 24 dieną viešai pristatė analizę, kurioje atkreipė dėmesį į besikeičiančią nusikaltėlių taktiką ir didėjančią brangiųjų metalų, ypač aukso, paklausą juodojoje rinkoje. Dokumente pabrėžta, kad tokie objektai vilioja dėl galimybės metalą greitai perlydyti ir taip apsunkinti jo atsekamumą.

    Vagystė Villenoje įvykdyta rugpjūčio 27 dienos paryčiais. Pranešama, kad muziejaus signalizacija suveikė 5.16 val., tačiau tuo metu įsibrovėliai jau buvo spėję patekti į pastatą ir pasiimti dalį vertybių.

    Elektroniniai laiškai, kuriais remiasi žiniasklaida, rodo, kad įspėjimas muziejų pasiekė rugpjūčio 28 dieną apie 14.00 valandą. Būtent šis laiko tarpas tapo aštrios diskusijos priežastimi, kas ir kada turėjo perduoti informaciją muziejams bei ar buvo galima imtis papildomų apsaugos priemonių.

    Kas ir kada perdavė įspėjimą?

    Valensijos regiono valdžia tvirtina, kad perspėjimo anksčiau persiųsti negalėjo, nes jis iš Kultūros ministerijos buvo gautas jau po nusikaltimo. Regiono švietimo, kultūros ir universitetų sritį kuruojantys šaltiniai teigia, kad ministerija perspėjimą autonominėms bendruomenėms išsiuntė rugpjūčio 28 dieną 13.18 valandą, paprašydama jį išplatinti muziejams.

    Politinis ginčas kilo ir dėl viešų pareiškimų, kuriuose skambėjo argumentas, jog regiono institucijos negalėjo perduoti to, ko dar nebuvo gavusios. Tuo pat metu vietos valdžia pabrėžia, kad kritiniais atvejais svarbiausia yra veikti greitai, tačiau informacijos grandinė šį kartą, panašu, vėlavo.

    „Esu tikras, kad būtume galėję padaryti daugiau“, – sakė Villenos meras Fulgencio Cerdán.

    Kodėl muziejai tampa lengvu taikiniu?

    Europol analizėje pažymima, kad nusikaltimai prieš muziejus tampa agresyvesni, o įsilaužimai dažniau vykdomi ryžtingomis, jėga paremtomis priemonėmis. Tarp pagrindinių priežasčių įvardijamas objektų matomumas, lankytojų srautai, palyginti lengvas patekimas į patalpas ir nuostata, kad muziejų apsauga neretai silpnesnė nei juvelyrikos parduotuvių.

    Ekspertai pabrėžia, kad brangieji metalai vagims ypač patrauklūs: net jei daiktas yra kultūriškai neįkainojamas, jį sunaikinus ir perlydžius dingsta aiškūs identifikavimo požymiai. Dėl to tyrėjams lieka mažiau galimybių greitai susieti grobį su konkrečia vagyste.

    Tyrimas dėl Villenos lobio vagystės tęsiamas, o pareigūnai siekia nustatyti įtariamuosius ir surasti pavogtas vertybes. Tuo pačiu šis atvejis Europos mastu vėl kelia klausimą, ar muziejų saugumo standartai ir perspėjimų sklaidos procedūros spėja paskui sparčiai besikeičiančias organizuoto nusikalstamumo taktikas.

  • Noting Hilo karnavalo 60-metis: 10 būtinų dainų, kurias išrinko ilgamečiai festivalio dalyviai

    Noting Hilo karnavalo 60-metis: 10 būtinų dainų, kurias išrinko ilgamečiai festivalio dalyviai

    Karnavalas, tapęs Londono simboliu

    Šį savaitgalį Vakarų Londone į gatves sugrįžta Noting Hilo karnavalas, minintis 60 metų sukaktį. Per šešis dešimtmečius nedidelė bendruomenės šventė išaugo į vieną didžiausių gatvės festivalių pasaulyje.

    Dviejų dienų renginys, tradiciškai pasiekiantis kulminaciją per banko šventės pirmadienį, kasmet primena apie ilgalaikę afrokaribų kultūros įtaką Londonui. Karnavalo ištakos siejamos su Vindrašo kartos istorija ir iš Jamaikos atkeliavusia garso sistemų kultūra.

    Kaip gimė tradicija

    Šventės pradžią nulėmė sudėtingas laikotarpis Noting Hile, kai penktojo dešimtmečio pabaigoje ir šeštojo pradžioje rajoną krėtė rasinė įtampa bei smurtas. Po 1958 metais vykusių riaušių ir 1959 metais nužudyto Antigvos kilmės dailidės Kelso Cochrane’o, vietos socialinė darbuotoja Rhaune Laslett 1966 metais inicijavo vaikų gatvės vakarėlį, siekdama suartinti susiskaldžiusią bendruomenę.

    Tuomet Portobello gatvėje pasirodęs Trinidado plieno būgnų muzikantas Russell Henderson su grupe padėjo pamatus tam, kas vėliau virto karnavalu. Ilgainiui prie šventės prisijungė vis daugiau Karibų tradicijų, o gatvėse įsitvirtino tiek gyva muzika, tiek didžiulį vaidmenį suvaidinę garso sistemų sunkvežimiai.

    „Garso sistemos buvo jaunimo balsas“, – sakė vienas ryškiausių organizatorių Leslie Palmeris, septintajame dešimtmetyje sustiprinęs muzikos ir masinių persirengimų svarbą.

    Muzika, kuri nuolat kinta

    Karnavalo garso takelis per dešimtmečius keitėsi kartu su miesto kultūra: nuo kalipso, regio, dabo ir sokos iki džiunglių, drum and bass, hiphopo, grime ir UK garage. Ši įvairovė padėjo renginiui išlaikyti aktualumą skirtingoms kartoms ir tapti ne tik švente, bet ir tapatybės bei bendruomenės erdve.

    Minint 60-metį, keli žmonės, daugelį metų gyvenantys karnavalo ritmu, buvo pakviesti išrinkti po vieną kūrinį, kuris jiems geriausiai atspindi Noting Hilo karnavalą. Tarp jų yra garso sistemų veteranai, didžėjai, renginio organizavimo atstovai, kostiumų kūrėjai ir fotografai.

    Jų pasirinkimai apima skirtingas epochas ir skambesius: nuo „Black Uhuru“ 1979 metais įrašyto kūrinio Guess Who’s Coming To Dinner, „Aswad“ 1980 metais išleisto Warrior Charge ar Junior Murvin klasikos Police and Thieves iki „Bob Marley and The Wailers“ Three Little Birds. Šalia legendinių vardų atsiranda ir naujesni įrašai, pabrėžiantys, kad karnavalas nėra vien nostalgija, o gyva, nuolat atsinaujinanti scena.

    Renginio senbuviai taip pat akcentuoja, kad karnavalo muzika neatsiejama nuo platesnio konteksto: migracijos istorijos, kovos su diskriminacija, bendruomenės solidarumo ir Londono klubinės kultūros. Dėl to vienas dainų sąrašas čia tampa ne tik rekomendacija, bet ir trumpu pasakojimu apie tai, kaip skambėjo ir keitėsi miestas.

  • Johnas Galliano atsisako „Met Gala“ retrospektyvos: po senų rasistinių pareiškimų – nauja audra

    Johnas Galliano atsisako „Met Gala“ retrospektyvos: po senų rasistinių pareiškimų – nauja audra

    Mados dizaineris Johnas Galliano kartu su Niujorko Metropoliteno meno muziejumi nusprendė atsisakyti planuotos karjeros retrospektyvos, kuri turėjo būti pristatyta prieš 2027 metų „Met Gala“. Sprendimas priimtas augant kritikai dėl praeityje dizainerio išsakytų rasistinių ir antisemitinių komentarų.

    Paroda turėjo apžvelgti ryškiausius kūrėjo karjeros etapus, tačiau apie ją paskelbus viešai, iškart atsinaujino diskusijos dėl Galliano reputacijos ir institucijų atsakomybės. Muziejus pranešė, kad vietoje planuotos ekspozicijos bus rengiamas kitas, kol kas neįvardytas projektas.

    Sprendimas priimtas bendru sutarimu

    Metropoliteno meno muziejaus vadovas Maxas Holleinas teigė, kad po diskusijų su dizaineriu nuspręsta parodos nebetęsti. Pasak jo, tai bendras sprendimas, priimtas įvertinus situaciją ir viešą reakciją.

    Pats Galliano socialiniuose tinkluose paskelbė, kad po apmąstymų ir pokalbių su muziejumi nusprendė, jog šiuo metu parodą rengti nebūtų tinkama. Jis pabrėžė prisiimantis atsakomybę už praeities žodžiais sukeltą skausmą.

    „Visiškai prisiimu atsakomybę už praeityje pasakytus žodžius, ypač už skausmą, kurį sukėliau žydų ir Azijos bendruomenėms, ir dėl to man nuoširdžiai gaila“, – sakė Johnas Galliano.

    Kontroversijos šaknys – 2011 metai

    Galliano karjera ilgą laiką buvo siejama su išskirtiniu kūrybiškumu ir įtaka mados industrijai: devintajame ir dešimtajame dešimtmečiuose jis tapo viena ryškiausių figūrų, dirbo Givenchy, vėliau vadovavo „Dior“ kūrybai. Tačiau 2011 metais jo reputacija smarkiai nukentėjo po viešai pasklidusio vaizdo įrašo iš Paryžiaus kavinės.

    Tuomet dizaineris buvo nufilmuotas sakantis antisemitinius ir rasistinius įžeidimus, tarp jų ir frazę „Aš myliu Hitlerį“. Po skandalo jis buvo atleistas iš „Dior“, o Prancūzijoje nuteistas dėl viešų įžeidimų, susijusių su kilme, religine priklausomybe, rase ar etnine grupe.

    Teismas jam skyrė 6 000 eurų baudą, atmesdamas argumentą, kad jis tuo metu buvo emociškai palūžęs. Vėliau Galliano ne kartą atsiprašė, aiškindamas, kad tuo laikotarpiu kovojo su priklausomybėmis.

    Kultūros institucijų reputacijos rizika

    Nors dalis mados pasaulio ilgainiui leido Galliano sugrįžti į industriją, muziejaus sprendimas rengti retrospektyvą nuo pat pradžių kėlė klausimų, ar kultūros institucijos netampa reputacijos „plovimo“ priemonėmis. Kritikai akcentavo, kad parodos kontekstas neišvengiamai būtų susijęs ne tik su kūryba, bet ir su moraline atsakomybe.

    Į diskusiją įsitraukė ir Holokausto atminimą remiančios organizacijos: jos teigė, kad vien parodos atšaukimas neišsprendžia klausimo, kodėl toks sumanymas apskritai buvo svarstomas. Taip pat pabrėžta, kad augant antisemitizmo apraiškoms viešojoje erdvėje, kultūros lyderių sprendimai turi ypač didelį simbolinį svorį.

    Metropoliteno muziejus kol kas neatskleidė, koks projektas pakeis atšauktą ekspoziciją. Tačiau pati situacija jau tapo platesnės diskusijos dalimi apie tai, kaip mados ir kultūros institucijos vertina praeities skandalus ir kokią ribą brėžia tarp kūrybos įvertinimo ir viešos atsakomybės.

  • Lionelis Messi baigia karjerą Argentinos rinktinėje: ką tai reiškia po pasaulio čempionato finalo

    Lionelis Messi baigia karjerą Argentinos rinktinėje: ką tai reiškia po pasaulio čempionato finalo

    Argentinos futbolo žvaigždė Lionelis Messi pranešė baigiantis karjerą šalies rinktinėje. Sprendimą jis paskelbė socialiniuose tinkluose, pabrėždamas, kad tai buvo emociškai sunkus, tačiau, jo vertinimu, teisingas metas užverti šį etapą.

    Puolėjas teigė, kad rinktinei atidavė viską ir ilgus metus žaidė siekdamas džiuginti sirgalius bei pateisinti pasitikėjimą. Pasak jo, ateina laikas, kai vietą privalo užimti jaunesni, kylantys žaidėjai, o rinktinė turi planuoti ateitį be ilgamečio lyderio.

    „Prisiekiau, kad visada atiduosiu viską, ir tai dariau ne tik pastaraisiais metais. Kovojau dėl šių marškinėlių, kad suteikčiau jums džiaugsmo ir pasididžiavimo“, – rašė Lionelis Messi.

    Sprendimas paskelbtas netrukus po futbolininko tėvo Jorge Messi mirties. Ši asmeninė netektis, kaip nurodoma, paskatino žaidėją iš naujo įvertinti savo ateitį nacionalinėje komandoje ir karjeros prioritetus.

    Per pastarąjį dešimtmetį Messi su Argentina pasiekė tai, kas ilgai atrodė sunkiai pasiekiama: laimėjo Copa América 2021 metais ir 2024 metais, o didžiausias karjeros laimėjimas atėjo 2022 metais, kai Kataro pasaulio čempionate iškovojo nugalėtojų titulą po dramatiškos baudinių serijos finale prieš Prancūziją.

    Karjerą rinktinėje jis baigia po dar vieno ryškaus pasirodymo pasaulio čempionate: 2026 metų turnyre, vykusiame JAV, Kanadoje ir Meksikoje, Argentina nužygiavo iki finalo, tačiau jame 0:1 nusileido Ispanijai. Šis ciklas, kaip ir ankstesni, dar kartą parodė jo svarbą komandai, tačiau kartu išryškino neišvengiamą kartų kaitos momentą.

    Argentinos futbolui tai reiškia būtinybę iš naujo dėlioti lyderystę ir žaidimo braižą. Trumpuoju laikotarpiu rinktinei teks kompensuoti ne tik įvarčius ir rezultatyvius perdavimus, bet ir patirtį bei ramybę lemiamose rungtynių fazėse, o federacijai ir trenerių štabui svarbiausiu uždaviniu taps sklandus perėjimas prie naujos kartos.

  • Alžyro prezidentas po mirtinų gaisrų siekia grąžinti mirties bausmę padegėjams: kas keistųsi

    Alžyro prezidentas po mirtinų gaisrų siekia grąžinti mirties bausmę padegėjams: kas keistųsi

    Alžyro prezidentas Abdelmadjidas Tebboune po mirtinų miškų gaisrų šalies šiaurės rytuose pareiškė sieksiantis grąžinti mirties bausmę už tyčinį padegimą. Jo iniciatyva skelbiama tuo metu, kai valdžia praneša apie žuvusiuosius, dešimtis sužeistųjų ir vis dar aktyvius gaisrų židinius.

    Prezidentas taip pat paskelbė trijų dienų nacionalinį gedulą. Valdžios institucijų duomenimis, per gaisrus žuvo mažiausiai 12 žmonių, o dar kelios dešimtys nukentėjo.

    Gaisrų mastas ir aukos

    Vidaus reikalų ministras Saïdas Sayoudas patvirtino, kad daugiausia aukų užfiksuota Jijel, Béjaïa ir Tizi Ouzou provincijose. Iš viso 54 žmonės gydomi ligoninėse dėl nudegimų, šešių būklė įvardyta kaip kritinė.

    Alžyro civilinės saugos tarnyba skelbė, kad per parą buvo registruoti 193 gaisrai, o ryte aktyvūs išliko 46. Dėl liepsnų keliuose ruožuose buvo uždarytos svarbios magistralės, jungiančios rytinius regionus.

    Ką reiškia mirties bausmės grąžinimo planas?

    Alžyre mirties bausmė įstatymuose nėra panaikinta, tačiau nuo 1993 metų galioja jos taikymo moratoriumas, o nuosprendžiai praktiškai nevykdomi. Prezidentas nurodė iki rugsėjo 15 dienos parengti Baudžiamojo kodekso pakeitimus, kurie leistų griežtinti atsakomybę padegėjams.

    Teisinėje praktikoje tai reikštų ne tik griežtesnes bausmes, bet ir politinį signalą, kad tyčiniai miškų gaisrų sukėlimai būtų prilyginami sunkiausiems nusikaltimams. Vis dėlto tokie pakeitimai paprastai sulaukia aštrių diskusijų dėl žmogaus teisių standartų, įrodymų vertinimo ir piktnaudžiavimo rizikų.

    Kodėl gaisrų sezonai darosi pavojingesni

    Miškų gaisrai šiaurinėje Alžyro dalyje vasaromis kartojasi, tačiau jų intensyvumą vis dažniau didina užsitęsusios sausros ir ekstremalūs karščiai. Šie veiksniai spartina augmenijos išdžiūvimą, o stiprus vėjas ir sudėtingas reljefas apsunkina gaisrų lokalizavimą.

    2023 metais liepos mėnesį gaisrai Béjaïa apylinkėse nusiaubė didelius miškų ir žemės ūkio plotus, sunaikino šimtus namų, o žuvusiųjų skaičius tuomet viršijo 30. Šių metų liepos mėnesį valdžia skelbė beveik 2 000 gaisrų visoje šalyje, o tai rodo augantį sezono intensyvumą.

    „Netektis yra didžiulė tragedija“, – sakė Abdelmadjidas Tebboune.

    Artimiausiomis savaitėmis dėmesys kryps į tai, ar siūlomi Baudžiamojo kodekso pakeitimai bus pateikti ir kaip jie bus suderinti su moratoriumo praktika. Tuo pat metu civilinės tarnybos tęsia kovą su liepsnomis, o gyventojai raginami laikytis evakuacijos ir saugumo nurodymų regionuose, kuriuose gaisrai dar nevaldomi.

  • Štai kaip atrodys naujasis „Volkswagen“ elektrinis SUV: ID.4 įpėdinis tampa panašus į Tiguan

    Štai kaip atrodys naujasis „Volkswagen“ elektrinis SUV: ID.4 įpėdinis tampa panašus į Tiguan

    „Volkswagen“ ruošia didelį elektrinių modelių strategijos posūkį: populiarūs ID.4 ir ID.5 sulauks įpėdinio, kuris vizualiai bus gerokai artimesnis įprastiems markės SUV. Pirmieji vaizdai iš dalies maskuoto prototipo rodo kampuotesnes, labiau vertikalias proporcijas, primenančias Tiguan.

    Iki šiol ID.4 ir ID.5, kurie rinkoje debiutavo 2021 metais, kartu buvo pristatyti daugiau nei 900 000 kartų. Tačiau gamintojas pastaraisiais metais vis aiškiau signalizuoja, kad nori atsitraukti nuo pernelyg futuristinės ID šeimos išvaizdos ir grįžti prie atpažįstamos „Volkswagen“ dizaino kalbos.

    Nuo futurizmo prie pažįstamo dizaino

    Vokietijos automobilių apžvalgininkas „Autogefühl“ pademonstravo trumpą vaizdo įrašą, kuriame matyti būsimo modelio eksterjeras ir kelios detalės. Nors kėbulas vis dar dengiamas kamufliažu, aiškiai išsiskiria labiau stačiakampė forma, griežtesnės linijos ir iš esmės pergalvota galinė dalis.

    Pastebima ir praktinė detalė: durų rankenėlės, panašu, tampa įprastesnės, o ne stilizuotos kaip kai kuriuose dabartiniuose ID serijos modeliuose. Tai dera su bendru gamintojo siekiu, kad elektromobiliai vartotojams būtų suprantami ir artimi tradiciniams „Volkswagen“ automobiliams.

    Salone žadami fiziniai mygtukai

    Nors įraše salonas praktiškai nerodomas, tikimasi, kad pokyčiai bus ne mažiau ryškūs nei išorėje. „Volkswagen“ viešai kalbėjo apie grįžimą prie daugiau fizinių valdiklių, nes vien lietimui jautrūs paviršiai sulaukė kritikos dėl ergonomikos ir naudojimo patogumo.

    Tokia kryptis atitinka ir platesnę pramonės tendenciją: gamintojai, diegdami didelius ekranus, vis dažniau ieško balanso tarp skaitmeninių funkcijų ir elementarių, vairuojant lengvai valdomų mygtukų. Tai ypač aktualu klimato kontrolei, garso reguliavimui ir dažniausiai naudojamoms vairuotojo funkcijoms.

    Ar ID.4 pavadinimas išnyks?

    Šis projektas siejamas ir su galimu pavadinimų pertvarkymu. Vokietijos profsąjunga IG Metall yra užsiminusi, kad modelis gali būti vadinamas ID. Tiguan, tačiau pats „Volkswagen“ to oficialiai nepatvirtino.

    Gamintojas naują elektrinį SUV turėtų pristatyti spalio 9 dieną. Tuomet paaiškės, ar techniniai atnaujinimai bus tokie pat reikšmingi kaip dizaino, ir ar rinkoje iš tiesų bus atsisakyta ID.4 vardo.

  • Tūkstančiai nykstančių rūšių parduodamos per „Facebook“ ir „TikTok“: tyrimas atskleidė mastą

    Tūkstančiai nykstančių rūšių parduodamos per „Facebook“ ir „TikTok“: tyrimas atskleidė mastą

    Prekyba persikėlė į socialinius tinklus

    Neteisėta laukinių gyvūnų prekyba klesti ne tik turguose ar pogrindinėse grandinėse, bet ir populiariose interneto platformose. Nauja mokslinė apžvalga rodo, kad socialiniai tinklai ir elektroninė prekyba tapo patogia erdve pardavėjams, o pirkėjams suteikia greitą prieigą prie retų rūšių.

    Tyrėjai pabrėžia, kad internete dažnai prekiaujama ne tik gyvais gyvūnais, bet ir jų dalimis ar iš jų pagamintais produktais. Dalis šių rūšių jau yra priskiriamos nykstančioms, todėl bet koks papildomas spaudimas populiacijoms gali turėti ilgalaikių pasekmių.

    „Neteisėta prekyba laukiniais gyvūnais internete apima daug platformų ir tampa vis didesne grėsme biologinei įvairovei“, – sakė Helsinkio universiteto mokslininkas Enrico Di Minin.

    Skaičiai rodo, kad problema sisteminė

    Apžvalgoje remiamasi ankstesniais tyrimais, kuriuose per šešių savaičių stebėseną 280 interneto platformų buvo identifikuota 33 006 egzemplioriai. Iš jų 54 proc. sudarė gyvi gyvūnai, o 46 proc. – vadinamieji dariniai, tokie kaip odos, ragai ar kiti produktai.

    Dalis pasiūlymų buvo siejami su rūšimis, įtrauktomis į CITES sąrašus, reglamentuojančius tarptautinę prekybą nykstančiais laukiniais gyvūnais ir augalais. Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad skelbimai neretai formuluojami aptakiai, todėl kilmę ir teisėtumą nustatyti sunku.

    Pasak autorių, didelė dalis veiklos vyksta ne tamsiajame internete, o lengvai pasiekiamame viešajame tinkle ir uždarose socialinių tinklų grupėse. Tai apsunkina kontrolę, nes prekyba gali greitai migruoti tarp paskyrų, grupių ir platformų.

    Kodėl tai pavojinga ne tik gamtai

    Neteisėta prekyba kelia žalą gyvūnų gerovei ir skatina rūšių nykimą, tačiau rizikos tuo nesibaigia. Ekspertai pabrėžia, kad gyvūnų gabenimas ir laikymas didina invazinių rūšių plitimo tikimybę, o taip pat gali prisidėti prie zoonozinių ligų rizikos.

    Interneto platformos, anot mokslininkų, suteikia prekybai mastą ir greitį, kurio tradiciniai kanalai neturėjo. Tai leidžia greičiau surasti pirkėjus skirtingose šalyse, o pardavėjams paprasčiau išlikti anonimiškiems ar keisti veiklos taktiką.

    „Neigiamos pasekmės gyvūnų gerovei ir biologinei įvairovei panašios kaip tradicinėje prekyboje, tačiau interneto platformų pasiekiamumas šią žalą dar labiau padidina“, – sakė bendraautoris Neil D’Cruze.

    Mokslininkai ragina taikyti daugiasluoksnes priemones: stiprinti teisėsaugos ir reguliavimo pajėgumus, gerinti platformų moderavimo praktiką ir investuoti į technologinius sprendimus. Praktikoje vis dažniau kalbama ir apie DI taikymą, kad būtų aptinkami rizikingi skelbimai, atpažįstami saugomų rūšių vaizdai ir nutraukiami pasikartojantys pardavėjų tinklai.

    „Ši apžvalga parodo skubų poreikį koordinuotoms strategijoms, kurios stiprintų rūšių apsaugą, didintų reguliavimo ir technologinius pajėgumus bei įtrauktų visuomenę“, – sakė bendraautorė Annette Hübschle.

    Ekspertų vertinimu, be aiškesnių taisyklių ir nuoseklaus jų taikymo interneto erdvėje, nelegali prekyba ir toliau prisitaikys. Tai reiškia, kad atsakomybė tenka ne tik institucijoms, bet ir platformoms bei pirkėjams, kurių paklausa palaiko šį verslą.