CP v2

Blog

  • Karolštato festivalis Kretingoje: vienam savaitgaliui atgims istorinė rotušė ir jos aikštė

    Birželio 12–13 dienomis Kretingos Rotušės aikštė taps istorijos ir šiuolaikinio meno scena: čia pirmą kartą rengiamas Karolštato festivalis kvies iš naujo pažinti miesto praeitį ir dabartį. Organizatoriai žada muzikos, šokio, teatro, šviesų ir vizualinio meno programą, kuri bus kuriama specialiai šiai vietai.

    Renginio idėja siejama su Kretingos rotušės istorija: šiemet sukanka 405 metai nuo rotušės pastatymo ir 180 metų nuo jos nugriovimo. Festivalio sumanytojai teigia, kad miesto savivaldos simbolis bent trumpam sugrįš per performansus ir instaliacijas, o pagrindiniai veiksmai vyks būtent Rotušės aikštėje.

    „Festivalio metu, tik vienam savaitgaliui, šis miesto savivaldos simbolis atgis per muzikos, šokio, teatro, šviesų ir vizualinio meno performansus bei instaliacijas“, – sakė festivalio idėjos autorius ir koordinatorius, Kretingos rajono kultūros centro Egidijaus Radžiaus teatro režisierius Nerijus Gedminas.

    Atidarymas naktiniu performansu

    Birželio 12 dieną 23.00 valandą festivalį pradės performansas „Iš sapnų ir legendų…“. Jam muziką sukūrė kompozitorius Kristijonas Lučinskas, o kūrinys, anot organizatorių, sujungs baroko, renesanso ir šiuolaikinius motyvus.

    Šią istoriją šokiu pasakos Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto studentai bei Kretingos jaunieji šokėjai. Scenoje taip pat numatyti šešėlių teatro elementai ir animuoti miesto istorijos epizodai, kuriuos kuria Kretingos Simono Daukanto progimnazijos Tarpdisciplininio meno ir edukacijos centro „Dagys“ jaunieji menininkai.

    Antroji diena – nuo orkestro iki gatvės teatro

    Birželio 13 dieną 10.30 valandą programą pradės Klaipėdos brass kvinteto koncertas „Miestui ir Karolštato piliečiams“. Po jo vyks teatralizuota ceremonija prie Jono Karolio Chodkevičiaus paminklo, skirta miesto įkūrėjui pagerbti.

    Vėliau aikštėje laukiama cirko pasirodymo „Dvaro menestrelių išdaigos“, kuriame susilies akrobatika, judesys ir XVII amžiaus dvarų pramogų motyvai. Organizatoriai pabrėžia, kad ši programa orientuota į šeimas ir smalsius žiūrovus, kuriems svarbi gyva, lengvai patiriama istorija.

    Vienu ryškesnių akcentų pristatomas ansamblio „Hansanova“ koncertas su senoviniais instrumentais ir stilizuotais kostiumais, papildytas istorinio šokio pasirodymais. Numatyta, kad renesanso ir baroko epochų šokius pristatys Mykolo Romerio universiteto Sūduvos akademijos kolektyvas „Reverence“ ir Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centro ansamblis „Dolce musica“.

    Renginio atmosferą sustiprins ir gatvės teatro dalis: improvizacijas žada klounų teatro studija „Dulidu“ bei asociacijos Kretingos jaunimo teatras nariai. Organizatoriai nurodo, kad programoje bus naudojamos ir didelio formato gatvės teatro lėlės, tad dalis veiksmų vyks judant per aikštę ir įtraukiant žiūrovus.

    Siekiama, kad taptų tradicija

    Festivalio rengėjai akcentuoja bendradarbiavimą tarp kultūros ir švietimo įstaigų bei jaunųjų ir profesionalių menininkų, atvykstančių iš Klaipėdos apskrities ir kitų regionų. Tikimasi, kad pirmasis Karolštato festivalis taps pagrindu kasmetiniam renginiui, didinančiam Kretingos žinomumą ir stiprinančiam regionų kūrybinius mainus.

    Skelbiama, kad renginius finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Kretingos rajono savivaldybė. Organizatoriai kviečia atvykti į Rotušės aikštę abiem festivalio dienomis ir patirti programą kaip vientisą pasakojimą apie miestą, jo simbolius ir gyvą bendruomenę.

  • Mirė Vida Giedrimienė (1943–2026): lituanistė, Kretingos švietimo lyderė ir tarybos narė

    Mirė ilgametė pedagogė, lituanistė ir Kretingos rajono švietimo sistemos kūrėja Vida Giedrimienė (1943–2026). Bendruomenė ją prisimena kaip principingą, reiklią sau ir kitiems vadovę, telkusią mokyklas permainų metais ir padėjusią formuoti rajono švietimo kryptį.

    Atsisveikinimas su velione vyks nuo gegužės 23 dienos 15 valandą Kretingos laidojimo namuose „Rimtis“. Urna išnešama gegužės 24 dieną 12 valandą, o amžinojo poilsio ji atguls Kretingos civilinėse kapinėse Darbėnų plente.

    Vida Giedrimienė gimė 1943 metų balandžio 28 dieną Skuode. Mokėsi Varnių ir Šilalės vidurinėse mokyklose, o 1960–1965 metais studijavo Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute, kur pasirinko lietuvių kalbos ir literatūros studijas.

    Pedagoginį kelią ji pradėjo Skuodo rajone, dirbo lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Lenkimų vidurinėje mokykloje. Vėliau ėjo direktoriaus pavaduotojos pareigas Tauragės rajono Pagramančio mokykloje ir dirbo Šilalės rajono Švietimo skyriaus metodininke.

    Darbas Kretingoje ir švietimo pertvarkos

    1969 metais ji atvyko į Kretingos rajoną ir pradėjo darbą Darbėnų vidurinėje mokykloje. Vėliau aštuoniolika metų dirbo Kretingos rajono Švietimo skyriaus metodinio kabineto vedėja bei mokyklų inspektore, taip pat buvo Kretingos rajono knygyno vedėja.

    Trylika metų Vida Giedrimienė vadovavo Kretingos rajono Švietimo skyriui. Jos vadovavimo laikotarpiu vyko esminiai švietimo pokyčiai, susiję su ugdymo kokybės, mokyklų tinklo ir mokinių pasiekimų klausimais, todėl ypač svarbūs buvo vadybiniai sprendimai ir bendruomenių sutelkimas.

    Jos bendražygiai pabrėžia, kad tuo metu reikėjo ne tik administruoti, bet ir kurti ilgalaikę rajono švietimo architektūrą. Tarp minimų darbų įvardijami profilinio mokymo diegimas, ugdymo įstaigų tinklo optimizavimas ir rajono švietimo centro įkūrimas.

    Įvertinimai ir požiūris į lyderystę

    Už nuopelnus švietimui ir valstybei Vida Giedrimienė buvo įvertinta apdovanojimais ir padėkomis. 2003 metais Lietuvos Respublikos prezidento dekretu jai skirtas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius.

    2005 metais įteiktas Klaipėdos apskrities Garbės ženklas, siejamas su tuo, kad 1992–2005 metais Kretingos rajone, jai vadovaujant, buvo nuosekliau kuriama gabių ir specialiųjų poreikių vaikų ugdymo sistema. Už vadybinę veiklą ji taip pat buvo apdovanota įvairių institucijų raštais ir padėkomis.

    „Ne vadovai yra verti apdovanojimų, o visa švietimo bendruomenė“, – sakydavo Vida Giedrimienė, priimdama įvertinimus.

    Artimieji ir kolegos ją apibūdina kaip kuklią, intelektualią asmenybę, kuriai svarbiausia buvo bendras rezultatas, o ne asmeninis pripažinimas. Jos vadovavimo metais rajono mokyklų pasiekimai buvo siejami su kryptingu darbu ir aiškiais kokybės lūkesčiais.

    Asmeninis gyvenimas ir atminimas

    Pasitraukusi iš aktyvios profesinės veiklos, Vida Giedrimienė daugiau laiko skyrė šeimai, knygoms, kelionėms ir pamėgtai jūrai, kuri jai buvo ramybės ir įkvėpimo šaltinis. Ji buvo našlė, jos vyras Edmundas Giedrimas, dailininkas ir buvęs vyriausiasis miesto architektas, mirė prieš kelerius metus.

    Bendruomenė pabrėžia, kad net ir silpstant sveikatai ji neprarado ryšio su Kretinga ir domėjosi mokyklų gyvenimu. Užjaučiamos velionės dukros Aurima ir Egita bei kiti artimieji.

  • Kretingos rajone vyks šaulių orientacinis žygis ir lauko pratybos: kur ir kada vykti atsargiau

    Kretingos rajono savivaldybės Kartenos seniūnijos miškingose teritorijose nuo gegužės 23 dieną 6.00 valandos iki gegužės 24 dieną 17.00 valandos vyks Lietuvos šaulių sąjungos Kretingos gen. Vlado Nagevičiaus šaulių kuopos orientacinis žygis ir lauko pratybos.

    Organizatoriai informuoja, kad pratybų metu bus naudojamos civilinės transporto priemonės, ginkluotė, mokomieji šoviniai ir pirotechnika, todėl apylinkėse gali būti girdimi treniruočių garsai bei matomas su pratybomis susijęs judėjimas.

    Pažymima, kad kasimo darbai pratybų metu nebus atliekami. Pasibaigus pratyboms teritorija bus sutvarkyta, o panaudoti mokomieji šoviniai ir pirotechnikos priemonės surinktos.

    Gyventojams ir miško lankytojams rekomenduojama planuojant poilsį ar maršrutus atsižvelgti į pratybų laiką ir vietą, laikytis įspėjamųjų ženklų bei nesiartinti prie vykdomų veiksmų zonų. Pastebėjus įtartinus daiktus ar neaiškios paskirties pirotechnikos likučius, jų liesti nereikėtų ir apie tai derėtų pranešti atsakingoms tarnyboms.

  • Kretingoje finišo tiesioji: prie Akmenos iki liepos atidaromas didžiausias Lietuvoje MTB parkas

    Kretingoje, greta Jauryklos parko ir palei Akmenos upę, tęsiami didžiausio Lietuvoje kalnų dviračių parko įrengimo darbai. Savivaldybė skelbia, kad projektą planuojama užbaigti iki šių metų liepos.

    Kaip nurodo Kretingos rajono savivaldybė, bendras trasų ilgis turėtų viršyti 2,3 kilometro. Projektas išsiskiria tuo, kad tai bus miške įrengtas kalnų dviračių parkas, orientuotas tiek į pradedančiuosius, tiek į pažengusius dviratininkus.

    „Jau šiandien, stebint, kaip gimsta šis naujas aktyvaus poilsio objektas, supranti, kad tai bus unikali vieta Kretingoje – tarsi galimybė mieste atitrūkti nuo miesto aplinkos ir aktyviai praleisti laiką miško apsuptyje“, – sakė Kretingos rajono vicemerė Vaida Jakumienė.

    Trasos pagal skirtingą lygį

    Numatoma, kad žemiausio sudėtingumo trasa sieks apie 900 metrų, o jos plotis bus apie 1,5 metro. Kliūtys joje projektuojamos taip, kad judėjimas būtų tolygus ir saugus, sumažinant staigaus stabdymo ar netikėto įsibėgėjimo poreikį.

    Vidutinio sudėtingumo šuolių ir įgūdžių trasa turėtų būti apie 600 metrų ilgio ir maždaug 1,2 metro pločio. Joje planuojami kalneliai, posūkiai su viražais, taip pat atkarpos su medinėmis ir akmeninėmis kliūtimis.

    Aukštesnio sudėtingumo trasa numatoma ne trumpesnė nei 220 metrų ir apie 1 metro pločio. Šioje atkarpoje projektuojami statesni įkalnių ir nuokalnių elementai, skirti labiau patyrusiems sportininkams.

    Privažiavimas ir poilsio vietos

    Be pagrindinių trasų, suplanuoti ir jungiamieji takai, kurie turėtų sudaryti apie 600 metrų ir būti maždaug 1,5 metro pločio. Jie sujungs Mėguvos gatvės pradžią su trasų starto zona, kad parką būtų patogu pasiekti.

    Parke taip pat numatytos trys poilsio vietos, skirtos atokvėpiui tarp važiavimų ar stebint trasose važiuojančius dviratininkus. Tokia infrastruktūra dažnai laikoma būtina, siekiant, kad objektas būtų patrauklus ne tik sportuojantiems, bet ir atvykstantiems su šeima.

    Kaina ir rangovas

    Skelbiama, kad kalnų dviračių parko įrengimo darbų vertė siekia 120 000 eurų. Darbus vykdo viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi MB „Dirtas“.

    Kretingos projektas atspindi pastaraisiais metais Lietuvoje augantį susidomėjimą aktyviu poilsiu ir dviračių infrastruktūra, ypač gamtinėse teritorijose. Savivaldybės vis dažniau investuoja į specializuotas trasas, kurios leidžia sportuoti saugiau ir mažina chaotiško važinėjimo miško takais poveikį aplinkai.

  • Pastebėjote droną ar gavote oro pavojaus pranešimą? LT72 paaiškina, ką daryti nedelsiant

    Pastebėjote droną ar gavote oro pavojaus pranešimą? LT72 paaiškina, ką daryti nedelsiant

    Didėjant įvairių incidentų ir hibridinių grėsmių rizikai, vis daugiau žmonių susiduria su situacijomis, kai reikia reaguoti greitai: danguje pastebimas dronas, telefone pasirodo perspėjimas apie oro pavojų arba viešoje vietoje randamas įtartinas daiktas. Tokiais atvejais svarbiausia išlikti ramiems, nepasikliauti gandais ir vadovautis oficialiomis rekomendacijomis.

    LT72 – oficiali gyventojų pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms informavimo sistema – pabrėžia, kad daugiausia klaidų padaroma dėl smalsumo ir skubos. Artėjimas prie įtartinų objektų, filmavimas ar informacijos sklaida socialiniuose tinkluose gali ne tik kelti pavojų, bet ir trukdyti tarnyboms.

    Ką daryti pamačius droną?

    Pastebėjus droną, pirmiausia rekomenduojama pasitraukti į pastato vidų arba artimiausią priedangą ir vengti langų, balkonų bei atvirų erdvių. Jei yra galimybė, rinkitės patalpą be langų arba tokią vietą, kuri sumažina riziką nuo galimų skeveldrų ir smūgio bangos.

    Nukritusio ar nusileidusio drono liesti negalima, taip pat nereikėtų prie jo artintis ar bandyti perkelti į kitą vietą. Apie situaciją būtina pranešti skubiosios pagalbos tarnybų numeriu 112, kuo tiksliau nurodant vietą ir aplinkybes.

    LT72 taip pat ragina nefotografuoti ir neviešinti informacijos socialiniuose tinkluose, jei tai gali atskleisti tikslią vietą ar kitus jautrius duomenis. Tokia informacija kartais panaudojama vertinant objektų išsidėstymą ar tarnybų veiksmus, todėl saugiausia ją perduoti tik atsakingoms institucijoms.

    Ką reiškia oro pavojaus perspėjimas?

    Gavus perspėjimą apie oro pavojų, svarbiausia nedelsti ir kuo greičiau pereiti į saugiausią įmanomą vietą. Tinkamiausios vietos yra priedanga, rūsys arba patalpa be langų, kur galima sumažinti sužeidimų riziką.

    Esant oro pavojaus signalui, rekomenduojama klausytis oficialių pranešimų, sekti institucijų nurodymus ir be būtinybės neiti į lauką. Taip pat patariama neapkrauti ryšio linijų skambučiais ir žinutėmis, kad kritiniu metu ryšys išliktų prieinamas pagalbos tarnyboms.

    Jei perspėjimas užklumpa darbo vietoje, mokykloje ar prekybos centre, verta laikytis objekto atsakingų asmenų nurodymų ir judėti į numatytas saugias zonas. Svarbu, kad sprendimus lemtų ne smalsumas, o saugumo logika: atstumas nuo langų ir kuo daugiau masyvių konstrukcijų tarp jūsų ir galimos grėsmės.

    Radote įtartiną daiktą?

    Radus įtartiną daiktą, jo liesti, judinti ar ardyti negalima, net jei jis atrodo nekenksmingas. Saugiausia yra pasitraukti tuo pačiu keliu, kuriuo atėjote, išlaikant saugų atstumą, ir perspėti šalia esančius žmones nesiartinti.

    Apie radinį reikia nedelsiant pranešti numeriu 112, aiškiai apibūdinant vietą, aplinką ir tai, kas pastebėta. Kol atvyks pareigūnai, patariama stengtis užtikrinti, kad kiti asmenys nepriartėtų, tačiau patiems nebandyti „saugoti“ daikto iš arti.

    Gyventojams taip pat naudinga iš anksto pasitikrinti, kur yra artimiausia priedanga prie namų, darbo ar ugdymo įstaigos. LT72 programėlėje pateikiami veiksmai įvairių grėsmių atvejais ir kiti praktiniai patarimai, todėl pasiruošimas dar iki incidento gali lemti greitesnę ir saugesnę reakciją.

  • Mažosios Lietuvos krikštų tradicija įrašyta į Nematerialaus kultūros paveldo sąvadą

    Mažosios Lietuvos krikštų tradicija įrašyta į Nematerialaus kultūros paveldo sąvadą

    Mažosios Lietuvos krikštų tradicija oficialiai įtraukta į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Pripažinimą patvirtinantys sertifikatai įteikti iškilmingame renginyje Vilniaus rotušėje, kur pristatyta ir daugiau naujai į sąvadą įrašytų gyvojo paveldo reiškinių.

    Krikštų tradiciją renginyje pristatė Neringos muziejų atstovės Vitalija Teresa Jonušienė ir Edita Anglickaitė-Beržinskienė. Sertifikatas, liudijantis tradicijos išsaugojimo svarbą, įteiktas Neringos muziejams bei Klaipėdos regiono etninės kultūros centrui.

    Šis įrašymas svarbus ne tik kaip formalus įvertinimas, bet ir kaip paskata tęsti paveldosaugos darbus Kuršių nerijoje ir Pamaryje. Nematerialaus paveldo sąvadas paprastai akcentuoja gyvas praktikas, žinias ir įgūdžius, todėl esminiu tampa tradicijos perdavimas bendruomenėse ir meistrystės tęstinumas.

    Pristatymo metu primintas Neringos garbės piliečio, menininko Eduardo Jonušo indėlis, atkuriant Nidos senąsias kapines ir į krašto gyvenimą sugrąžinant krikštus. Jo darbe svarbiu principu tapo autentiškumas: jei trūko duomenų apie konkrečius paminklus, jie nebuvo kuriami iš naujo, o atkūrimas rėmėsi turima istorine informacija.

    „Su pagarba ir dėkingumu prisimename Eduardą Jonušą, kurio neįkainojamas indėlis padėjo sugrąžinti krikštus ir kitus Kuršių nerijos simbolius į mūsų krašto gyvenimą“, – sakė Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.

    Renginyje pristatytas ir autentiškas, Eduardo Jonušo išsaugotas krikštas, šiandien saugomas Neringos muziejų fonduose. Tai antkapinis paminklas nidiškei Mariai Sakuth, gyvenusiai 1893–1937 metais.

    Į iškilmes taip pat atvyko Klaipėdos rajono etninės kultūros centro direktorius Jonas Tilvikas, etnografas Helmutas Lotužis bei tradiciją tęsiantys meistrai, kurių darbas leidžia krikštų gamybos žinias išlaikyti gyvas. Tokiose tradicijose svarbi ne tik estetika, bet ir technologiniai sprendimai, medžiagų parinkimas, regioninė ikonografija bei papročių laikymasis.

    Krikštai yra senieji Pamario krašto antkapiniai paminklai, kurių ankstyviausi paminėjimai siekia XVI amžių. Istoriškai jie paplitę Kuršių nerijoje, taip pat Melnragės, Karklės ir Bomelsvitės kapinėse, o jų pėdsakų randama ir dabartinių Kretingos, Tauragės bei Šilutės rajonų apylinkėse.

    Pagal konfesinius papročius krikštai statomi mirusiojo kojūgalyje, o jų stiebas dažniausiai siekia kapo dugną. Skirtingai nei įprasti kryžiai, krikštai išsiskiria savita forma ir ornamentika, kuri regionuose gali kisti, atspindėdama vietos tradicijas ir bendruomenių tapatybę.

    Įrašymas į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą paprastai sustiprina tradicijos matomumą ir palengvina jos pristatymą edukacijose, muziejų veiklose bei kultūriniuose projektuose. Tokie sprendimai taip pat padeda aiškiau įvardyti, kas būtina, kad tradicija išliktų gyva: nuo meistrų rengimo iki vietos bendruomenių įsitraukimo ir atsakingos kapinių priežiūros.

  • PAGD paleido visą parą veikiančią liniją 1856: gyventojams aiškiai paaiškins, ką daryti krizių metu

    PAGD paleido visą parą veikiančią liniją 1856: gyventojams aiškiai paaiškins, ką daryti krizių metu

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pranešė, kad Lietuvoje pradėjo veikti visą parą veikianti konsultavimo linija gyventojams. Ja siekiama suteikti greitą ir patikimą informaciją apie elgesį ekstremaliųjų situacijų metu.

    Paskambinę numeriu 1856 žmonės gali gauti konsultacijas pasirengimo reaguoti ekstremaliosioms situacijoms atvejais, civilinės saugos, priešgaisrinės ir radiacinės saugos klausimais. Linija skirta ne tik gyventojams, bet ir mokymo įstaigų bei įmonių vadovams, ieškantiems praktinių rekomendacijų.

    Kam skirta linija 1856?

    PAGD teigimu, sprendimas stiprinti konsultavimo galimybes priimtas augant poreikiui gauti aiškius atsakymus, kai kyla grėsmės ar gaunami perspėjimo pranešimai. Tokiais atvejais žmonėms dažnai prireikia patikslinimo, kur rasti patikimą informaciją ir kaip veikti konkrečioje situacijoje.

    Konsultantai gali paaiškinti, kaip pasiruošti galimiems sutrikimams, ką svarbu turėti namuose, kaip įvertinti rizikas ir kokių veiksmų imtis nelaimės metu. Departamentas pabrėžia, kad pasirengimas yra efektyviausias tuomet, kai daromas iš anksto, o ne tik įvykus incidentui.

    Informacija ir anglų kalba

    Linija veikia 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Numatyta galimybė išklausyti informaciją anglų kalba, o prireikus palikti balso pranešimą.

    Tais atvejais, kai skambinančiajam patogiau užregistruoti klausimą įrašu, konsultantai, perklausę pranešimą, žada susisiekti kaip įmanoma greičiau. Tokia tvarka ypač aktuali piko metu, kai vienu metu kreipiasi daugiau žmonių.

    LT72 plėtra ir DI sprendimai

    PAGD nurodo, kad artimiausiu metu Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms platformoje LT72 planuojama įdiegti pokalbių robotą. Jis turėtų padėti greičiau rasti atsakymus į dažniausius klausimus civilinės, priešgaisrinės ir radiacinės saugos temomis.

    DI pagrindu veiksiantis sprendimas būtų orientuotas į kasdienius, pasikartojančius gyventojų klausimus, o sudėtingesniais atvejais žmonės ir toliau galėtų kreiptis į konsultantus telefonu. Departamentas akcentuoja, kad tikslas yra ne pakeisti specialistus, o sutrumpinti laiką iki aiškaus atsakymo.

    „Gyventojų pasirengimas prasideda nuo aiškios, lengvai pasiekiamos ir patikimos informacijos“, – sakė PAGD direktorius Renatas Požėla.

    Pasak departamento, konsultavimo linijos užduotis yra ne tik atsakyti į klausimus, bet ir padėti žmonėms atskirti patikimus informacijos kanalus nuo klaidinančių žinučių. Tai ypač svarbu krizės metu, kai dezinformacija gali didinti paniką ir skatinti neteisingus sprendimus.

    PAGD taip pat primena apie mobiliąją programėlę LT72, kurioje pateikiama praktinė informacija nuo stichinių nelaimių iki branduolinės avarijos ar karinių grėsmių. Programėlėje galima rasti rekomendacijų, atlikti žinių testą ir naudotis interaktyviu žemėlapiu, kuriame pažymėtos sirenos, kolektyvinės apsaugos statiniai, priedangos ir evakuacijos punktai.

  • AB „Kelių priežiūra“ 2025 metais: efektyvumas augo, o prevenciniai darbai tapo prioritetu

    AB „Kelių priežiūra“ 2025 metais: efektyvumas augo, o prevenciniai darbai tapo prioritetu

    AB „Kelių priežiūra“ paskelbė 2025 metų veiklos rezultatus: bendrovė akcentuoja nuosekliai didintą efektyvumą, stabilų darbų vykdymą ir kryptį į duomenimis paremtus sprendimus. Pasak įmonės, tai leido užtikrinti kasdienę valstybinės reikšmės kelių priežiūrą ir išlaikyti veiklos tęstinumą net kintant finansavimo sąlygoms.

    Susisiekimo viceministrė Dovilė Sujetaitė pabrėžė, kad ypač žiemos laikotarpiu kelių priežiūros darbai tiesiogiai veikia žmonių saugumą ir galimybę pasiekti darbą, mokyklas ar gydymo įstaigas. Ji taip pat akcentavo modernizavimą, kai sprendimai vis dažniau grindžiami duomenimis, leidžiančiais greičiau identifikuoti vietas, kuriose reikia skubiausių veiksmų.

    „Praėję metai dar kartą parodė, koks svarbus yra kasdienis kelininkų darbas, o kelių priežiūra tampa vis labiau paremta duomenimis ir šiuolaikiniais sprendimais“, – sakė Dovilė Sujetaitė.

    Bendrovės teigimu, 2025 metais pelningumas išliko, o veiklos efektyvinimas padėjo stabilizuoti rezultatą ir mažinti sąnaudų dalį pajamose. Nurodoma, kad metų pradžioje sumažėjęs finansavimas paskatino operatyviai peržiūrėti procesus, perskirstyti išteklius ir sutelkti dėmesį į svarbiausias užduotis, išlaikant paslaugų nepertraukiamumą.

    AB „Kelių priežiūra“ generalinis direktorius dr. Audrius Vaitkus teigia, kad nuoseklus ūkinių sprendimų taikymas ir aiški prioritetų sistema leidžia ne tik vykdyti kasdienius darbus, bet ir sistemingai gerinti kelių tinklo būklę. Jo teigimu, didžiausia vertė kuriama tada, kai investuojama ne vien į pasekmių šalinimą, o į planingą prevenciją.

    „Nuoseklus veiklos efektyvinimas ir ūkiškas požiūris leidžia užtikrinti stabilų rezultatą ir kurti ilgalaikę vertę“, – sakė dr. Audrius Vaitkus.

    Prevencija vietoj skubių remontų

    Įmonė nurodo, kad 2025 metais didesnis dėmesys skirtas prevenciniams darbams, kurie padeda pažaidas nustatyti anksčiau ir sutvarkyti dar joms nevirtus didesnėmis problemomis. Tai siejama su nuosekliai didintomis nuolatinės kelių priežiūros apimtimis ir aiškesniu darbų planavimu.

    Pasak bendrovės, intensyviau vykdyti kelkraščių tvarkymo, pralaidų valymo, žvyrkelių priežiūros ir kiti darbai, darantys tiesioginę įtaką eismo saugumui ir kelių ilgaamžiškumui. Kartu tęsti realiomis sąlygomis išbandomi sprendimai, kai technologijos ir priemonės vertinamos pagal faktinį poveikį, o ne vien teorines prielaidas.

    Saugumas darbuotojams ir eismo dalyviams

    2025 metais atskirai akcentuotas darbuotojų ir eismo dalyvių saugumas, ypač didesnio leistino greičio ir intensyvaus eismo keliuose. Bendrovė nurodo maksimalia apimtimi naudojusi smūgio slopintuvus, o taip pat stiprinusi prevencines praktikas, susijusias su rizikų valdymu ir saugos kultūra.

    Įmonės vertinimu, kompleksinis požiūris į saugumo priemones mažina incidentų tikimybę ir gerina darbo sąlygas keliuose dirbantiems žmonėms. Tokie sprendimai svarbūs ir dėl to, kad kelių priežiūros darbai dažnai vykdomi intensyvaus eismo aplinkoje, kur net nedidelės klaidos gali turėti rimtų pasekmių.

    Inovacijos, DI ir tvarumo bandymai

    Inovacijų srityje AB „Kelių priežiūra“ tęsė bandomuosius projektus, kurių tikslas yra sprendimus grįsti matavimais ir duomenimis. Bendrovė mini fluorescencinių, šviesą atspindinčių dažų taikymą dviračių takuose, mažesnio pasipriešinimo riedėjimui asfalto dangos sprendimus bei žvyrkelių dulkėjimo mažinimo priemonių vertinimą.

    Tokios iniciatyvos siejamos su ilgesnio laikotarpio tikslais: mažesnėmis priežiūros sąnaudomis, didesniu eismo saugumu ir aplinkosauginiu efektyvumu. Praktikoje vis dažniau taikomi skaitmeniniai įrankiai, o duomenų analizė ir DI sprendimai leidžia tiksliau prognozuoti poreikius bei operatyviau planuoti darbus.

    Taip pat pranešama, kad 2025 metais patvirtintas AB „Kelių priežiūra“ 2025–2028 metų strateginis veiklos planas. Jame įtvirtintos pagrindinės kryptys: kokybė ir saugumas keliuose, efektyvus išteklių naudojimas, pažangių sprendimų diegimas ir tvari veikla, siekiant nuosekliai planuoti kitą bendrovės veiklos etapą.

    Bendrovė primena, kad jos pagrindinė veikla yra valstybinės reikšmės kelių priežiūra pagal sutartį, kurią administruoja AB „Via Lietuva“. Ši priežiūra vykdoma vadovaujantis Kelių priežiūros vadovu, nustatančiu techninės priežiūros kokybės reikalavimus, darbų apimtis ir jų vertę.

  • Pasaulinė diena be tabako: 1819 linija plečia pagalbą metantiems rūkyti ir nikotiną

    Pasaulinė diena be tabako: 1819 linija plečia pagalbą metantiems rūkyti ir nikotiną

    Gegužės 31 dieną minima Pasaulinė diena be tabako, kurią kasmet skelbia Pasaulio sveikatos organizacija. 2026 metais kampanijos tema kviečia atidžiau pažvelgti į tai, kaip kuriamas tabako ir nikotino gaminių patrauklumas ir kaip tai susiję su priklausomybe.

    Pagrindinis tikslas – mažinti rūkymo ir kitų nikotino produktų vartojimą, ypač tarp vaikų ir jaunimo. Specialistai pabrėžia, kad ankstyvas pradėjimas didina tikimybę išsivystyti ilgalaikei priklausomybei, o atsisakymas vėliau dažnai pareikalauja ne tik valios, bet ir profesionalios pagalbos.

    Kas slypi už patrauklumo

    PSO kampanija akcentuoja, kad pramonė naudoja rinkodaros ir produkto dizaino sprendimus, kuriais siekia mažinti rizikos suvokimą ir didinti išbandymo tikimybę. Tam pasitelkiamos patrauklios pakuotės, skoniai, socialinių tinklų komunikacija ir žinutės, kurios sieja nikotiną su laisvalaikiu ar saviraiška.

    Vis dažniau diskusijose minimi ir naujesni nikotino produktai, kurie daliai vartotojų atrodo mažiau žalingi, todėl gali tapti „pirmu žingsniu“ į priklausomybę. Visuomenės sveikatos ekspertai pabrėžia, kad nikotinas pats savaime yra stipriai priklausomybę sukelianti medžiaga, o įprotis gali persikelti ir į kitus vartojimo būdus.

    Pagalba metantiems: 1819

    Lietuvoje metantiems rūkyti ar atsisakantiems kitų nikotino produktų pagalbą teikia Nacionalinė metimo rūkyti pagalbos telefoninė linija 1819. Ji skirta žmonėms, kurie nori struktūruotos konsultacijos, aiškaus plano, paskatinimo ir atsakymų į praktinius klausimus, pavyzdžiui, kaip suvaldyti potraukį ar kaip pasiruošti sudėtingoms situacijoms darbe ir namuose.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad atkrytis dažnai yra priklausomybės gydymo proceso dalis, o ne nesėkmės „įrodymas“. Dėl to rekomenduojama neatsisakyti bandymų ir, prireikus, kreiptis pagalbos anksčiau, nelaukiant, kol įprotis vėl įsitvirtins.

    Informaciją apie prevencines iniciatyvas ir priklausomybių mažinimo priemones taip pat skelbia Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas. Pasaulinės dienos be tabako proga institucijos ragina tėvus, mokyklas ir bendruomenes daugiau kalbėtis su paaugliais apie nikotino žalą ir rinkodaros poveikį.

  • Lenkijos akmens anglių kasyba didina nuostolius: 2026 metų pradžia minus 400 mln. eurų

    Lenkijos akmens anglių kasybos sektorius 2026 metų pirmąjį ketvirtį baigė su maždaug 400 mln. eurų grynuoju nuostoliu. Nors nuostoliai, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, sumažėjo, bendra finansinė padėtis išlieka įtempta, o greito lūžio požymių kol kas nematyti.

    Pagal Lenkijos pramonės plėtros agentūros pateiktus duomenis, 2026 metų sausio–kovo mėnesiais sektoriaus pardavimo pajamos siekė apie 1,62 mlrd. eurų, iš jų anglių pardavimai sudarė apie 1,19 mlrd. eurų. Prieš metus pajamos buvo šiek tiek didesnės, o tai rodo, kad rinkos sąlygos ir kainų lygis nebūtinai kompensuoja struktūrines sąnaudų problemas.

    Nuostoliai mažesni, bet spaudimas išlieka

    Veiklos nuostolis 2026 metų pirmąjį ketvirtį sudarė apie 394 mln. eurų, o vien anglių pardavimo veiklos rezultatas buvo dar prastesnis – apie 479 mln. eurų nuostolio. Lyginant su 2025 metų tuo pačiu laikotarpiu, veiklos nuostolis sumažėjo, tačiau tai vis dar reiškia, kad sektorius generuoja nepakankamą grąžą, kad galėtų stabiliai finansuoti kasdienę veiklą ir investicijas.

    Gamybiniai rodikliai taip pat rodo, jog sektorius balansuoja ties produktyvumo riba: 2026 metų pirmąjį ketvirtį bendra gavyba siekė apie 8,91 mln. tonų anglies ekvivalento. Tuo pat metu einamosios anglių gamybos sąnaudos sudarė apie 194 eurus už toną anglies ekvivalento, nors prieš metus jos buvo dar didesnės.

    Ką rodo sąnaudų ir valdymo diskusija?

    Duomenys apima kelias didžiausias ir reikšmingiausias rinkos įmones, tarp jų – Polska Grupa Górnicza, Jastrzębska Spółka Węglowa, Lubelski Węgiel Bogdanka ir kitas. Dalis šių bendrovių veikia skirtinguose segmentuose, todėl bendras sektoriaus rezultatas priklauso ne tik nuo anglies kainų, bet ir nuo kontraktų struktūros, darbo sąnaudų, kasybos sąlygų bei investicijų poreikio.

    Viešojoje erdvėje vis dažniau keliami klausimai apie ilgalaikę pramonės kryptį ir valdymo efektyvumą, ypač kai didelę įtaką turi valstybės vaidmuo savininko ir reguliuotojo grandyje. Kritikai pabrėžia, kad prastėjantys veiklos rodikliai signalizuoja ne vien ciklinius svyravimus, bet ir gilesnes, per daugelį metų susikaupusias problemas.

    „Susidaro įspūdis, kad Lenkijos kasyklos valdomos vis prasčiau, o tai jaučiama bent dešimtmetį“, – sakė buvęs Lenkijos vicepremjeras ir ekonomikos ministras Januszas Steinhoffas.

    Artimiausiu laikotarpiu sektoriui teks spręsti kelis lygiagrečius uždavinius: mažinti savikainą, stabilizuoti pinigų srautus ir apsispręsti dėl investicijų apimties, kai energetikos transformacija Europoje nuosekliai mažina anglies vaidmenį. Net jei trumpuoju laikotarpiu kainos ar paklausa svyruotų palankiau, ilgalaikė konkurencija ir reguliacinė kryptis verčia ieškoti tvaresnio veiklos modelio.