„Nvidia“ ir Volstritas meta 433 mlrd. eurų: DI bumas persikelia į finansų inžineriją

433 mlrd. eurų DI infrastruktūrai

JAV lustų gamintoja „Nvidia“ kartu su šešiais didžiausiais Volstrito turto valdytojais sutarė dėl schemos, kuri DI infrastruktūrai galėtų sutelkti daugiau nei 433 mlrd. eurų. Tikslas paprastas: padėti technologijų bendrovėms statyti duomenų centrus ir pirkti skaičiavimo įrangą taip, kad išlaidos kuo mažiau slėgtų jų balansus.

Pagal susitarimo logiką kuriamos vadinamosios skaičiavimo finansavimo platformos, į kurias būtų pritraukiami institucinių investuotojų, draudikų ir privataus kredito pinigai. Iš šių lėšų DI kūrėjai galėtų finansuoti ne tik „Nvidia“ vaizdo plokštes, bet ir serverius, tinklo įrangą, pastatus bei elektros tiekimo infrastruktūrą.

Kas dalyvauja ir kaip tai veikia

Memorandumus su „Nvidia“ pasirašė „Apollo Global Management“, „Blackstone“, „BlackRock“, „Brookfield Asset Management“, „Goldman Sachs“ ir KKR. Esminė idėja ta, kad skola ir rizika būtų laikoma specialiuose finansavimo vienetuose, o ne tiesiogiai didžiųjų technologijų įmonių apskaitoje.

„Nvidia“ šiame modelyje turi papildomą svertą: įmonė gali garantuoti iki ketvirtadalio kiekvieno sandorio. Tokia garantija mažina palūkanas klientams, tačiau didžioji kredito rizikos dalis vis tiek lieka skolintojams.

„Tai dabar yra pajamas generuojantis turtas“, – sakė „Nvidia“ vadovas Jensenas Huangas, aiškindamas, kad GPU tampa produktyvia, ilgiau tarnaujančia ir tarp klientų perleidžiama infrastruktūra.

Kodėl atsirado poreikis „iškelti“ sąnaudas

Ši finansavimo schema atsiranda tuo metu, kai DI lenktynės jau persikelia iš vien technologinio į finansinį lygmenį. Didžiausi debesijos žaidėjai, tokie kaip „Microsoft“, „Amazon“, „Alphabet“ ir „Meta“, viešai signalizuoja šimtų milijardų eurų investicijas į duomenų centrus, lustus ir energijos pajėgumus.

Kuo didesnės kapitalo išlaidos, tuo didesnis spaudimas laisviems pinigų srautams ir kredito reitingams. Dėl to investuotojai vis dažniau vertina ne vien DI produktų perspektyvas, bet ir tai, ar tokio masto infrastruktūros plėtra gali būti finansuojama neperžengiant skolos ir pelningumo ribų.

Rizika slypi viename klausime

Rinkos reakcija į 433 mlrd. eurų planą buvo nevienareikšmė, nes didelis skaičius savaime negarantuoja, kad DI investicijų grąža bus tokia, kokios tikimasi. Kredito rinkose svarbiausias klausimas yra užstato kokybė: ar įranga, kuri technologijų cikluose sensta greitai, gali būti traktuojama kaip ilgalaikė infrastruktūra.

Kritikai pabrėžia, kad lustai nuvertėja vos pasirodžius naujai kartai, todėl skolinti prieš tokį turtą saugu tik tada, jei jo vertė ir paklausa išlieka. Kita rizikos pusė yra interesų susikirtimas: „Nvidia“ iš dalies padeda finansuoti pirkimus savo pačios produkcijai, o tai didina sektoriaus uždaros grandinės efektą.

Vis dėlto susitarimas aiškiai parodo, kur dabar yra DI bumo „butelio kaklelis“: ne vien talentų ar algoritmų trūkumas, o kapitalo, elektros ir duomenų centrų pajėgumų kaina. Artimiausiais metais investuotojams lemiamas taps vienas rodiklis: kiek vertas šiandienos GPU bus po penkerių metų ir ar jis dar generuos pajamas.