Blog

  • Zarasų želdynų komisija susirinko į posėdį: ką spręs dėl medžių priežiūros ir kirtimų?

    Zarasų rajono savivaldybėje surengtas Želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisijos posėdis, kurį gyventojai galėjo stebėti viešai transliuojamame vaizdo įraše. Tokie posėdžiai paprastai skirti sprendimams dėl medžių būklės vertinimo, priežiūros darbų ir leidimų tvarkos.

    Komisijose dažniausiai svarstomi klausimai, susiję su avariniais, ligotais ar eismui ir infrastruktūrai pavojų keliančiais medžiais, taip pat genėjimu ir atsodinimu. Praktikoje sprendimai neretai paliečia ir gyventojų keliamas problemas, kai medžių būklė kelia riziką pastatams, elektros linijoms ar pėsčiųjų saugumui.

    Želdynų tvarkymas savivaldybėse pastaraisiais metais vis dažniau vertinamas ne tik kaip aplinkos priežiūros, bet ir kaip klimato prisitaikymo priemonė. Medžiai mažina karščio salas, gerina oro kokybę, sulaiko lietaus vandenį, todėl savivaldybėms tenka užduotis suderinti saugumą, gyventojų lūkesčius ir žaliųjų erdvių išsaugojimą.

    Viešas posėdžių transliavimas didina sprendimų skaidrumą ir leidžia gyventojams geriau suprasti, kodėl vienais atvejais pasirenkamas genėjimas, o kitais gali būti priimamas sprendimas medį šalinti. Tuo pačiu tai skatina savivaldybes aiškiau komunikuoti apie planuojamus darbus, jų pagrindimą ir numatomas atsodinimo priemones.

    Gyventojams, kurie turi klausimų dėl konkrečių medžių ar planuojamų darbų, įprastai rekomenduojama kreiptis į Zarasų rajono savivaldybės administraciją ir pateikti informaciją apie vietą bei problemą. Tokiais atvejais sprendimams svarbūs medžio būklės vertinimai, saugumo argumentai ir tai, ar numatytos alternatyvos, pavyzdžiui, švelnesnis genėjimas ar atsodinimas.

  • Koridoriuje paliktas dviratis gali kainuoti gyvybę: ką daugiabučiuose privalu pašalinti dabar

    Koridoriuje paliktas dviratis gali kainuoti gyvybę: ką daugiabučiuose privalu pašalinti dabar

    Daugiabučių koridoriai, laiptinės, tambūrai ir rūsių praėjimai dažnai virsta patogia sandėliavimo vieta, kur paliekami dviračiai, vežimėliai, dėžės ar seni baldai. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo smulkmena, tačiau gaisro ar dūmų atveju toks įprotis gali tapti mirtinai pavojingas.

    Evakuacijos kelias turi būti laisvas, nes kilus gaisrui žmonės privalo kuo greičiau pasitraukti iš pastato. Užstatyti praėjimai susiaurina judėjimą, didina panikos riziką ir ypač pavojingi vaikams, senjorams bei judėjimo negalią turintiems gyventojams.

    Ne mažiau svarbu tai, kad laiptinėse laikomi daiktai dažnai yra degūs. Kartonas, mediena, tekstilė ar plastikas gali paspartinti ugnies plitimą ir smarkiai padidinti dūmų kiekį, o būtent dūmai gaisruose dažnai tampa pagrindine apsinuodijimų ir žūčių priežastimi.

    Rūsiai nėra sandėlis

    Rūsio koridoriai turi likti laisvi ne tik dėl evakuacijos, bet ir dėl inžinerinių tinklų priežiūros. Užgriozdintos vietos apsunkina avarijų likvidavimą, o gaisro atveju trukdo ugniagesiams greičiau pasiekti židinį ir patikrinti patalpas.

    Praktikoje problema dažnai prasideda nuo vieno daikto, o vėliau bendros erdvės pamažu užpildomos vis daugiau gyventojų turto. Dėl to nukenčia visi, nes bendro naudojimo patalpos pirmiausia yra skirtos saugiam praėjimui, o ne patogesniam laikymui.

    Ką daryti gyventojams?

    Jei laiptinėje ar rūsyje laikote daiktus, verta įsivertinti, ar jie neužstoja praėjimo ir ar neprideda papildomos degios apkrovos. Saugiausia išeitis yra daiktus laikyti bute, sandėliuke ar tam numatytoje patalpoje, o didesnius daiktus apskritai išnešti iš bendrų erdvių.

    Pastebėjus užstatytus evakuacijos kelius, pirmiausia reikėtų informuoti namo administratorių ar bendriją ir ieškoti sprendimo su kaimynais. Tvarkinga laiptinė nėra vien estetikos klausimas, nes nelaimės metu ji gali tapti vieninteliu keliu į saugumą.

    Priešgaisrinės saugos specialistai pabrėžia paprastą taisyklę: tai, kas trukdo laisvai praeiti, gaisro metu gali sutrukdyti ir išgyventi. Bendras saugumas daugiabutyje prasideda nuo kiekvieno gyventojo sprendimo nepalikti savo daiktų ten, kur prireikus turėtų judėti žmonės ir dirbti gelbėtojai.

  • Kino gerbėjams staigmena Zarasuose: atvyksta Algimantas Puipa ir Janina Lapinskaitė

    Kino gerbėjams staigmena Zarasuose: atvyksta Algimantas Puipa ir Janina Lapinskaitė

    Rugpjūčio 13 dieną 18.00 valandą Zarasų rajono savivaldybės kultūros centre numatytas susitikimas su kino režisieriumi Algimantu Puipa ir režisiere, dokumentinio kino kūrėja Janina Lapinskaite. Renginį moderuos istorikas ir žurnalistas Aurimas Švedas, vadovaujantis Lietuvos istorijos institutui.

    Zarasuose planuojamas vakaras pristatomas kaip įžanga į miesto šventės programą ir platesnius kultūros renginius, susijusius su Zarasų siekiu stiprinti kino sklaidą regione. Organizatoriai tikisi, kad susitikimas taps proga ne tik pabendrauti su kūrėjais, bet ir iš arčiau pažinti jų filmų kontekstą.

    Puipos kūryba ir įvertinimai

    Algimantas Puipa gimė Antalieptėje 1951 metais birželio 14 dieną. Jo filmografijoje svarbi vieta tenka ekranizacijoms, o kūrybinis braižas dažnai siejamas su poetiška vaizdo kalba, subtilia ironija ir literatūrine nuojauta.

    Režisierius yra įvertintas Lietuvos nacionaline premija, taip pat apdovanotas Ordino Už nuopelnus Lietuvai Komandoro kryžiumi. Tarp plačiau žinomų darbų minimi filmai, sukurti pagal lietuvių ir užsienio autorių kūrinius, o dalis jų pelnė tarptautinių festivalių prizus.

    Po susitikimo Zarasuose planuojama rodyti ir naujausią režisieriaus darbą, filmą „Naktinis seansas“, pristatomą kaip naujausią Puipos kūrybos etapą. Tokie seansai regionuose pastaraisiais metais tampa vis svarbesni, nes padeda lietuviškam kinui pasiekti auditorijas už didžiųjų miestų ribų.

    Lapinskaitės dokumentika ir vaidmenys kine

    Janina Lapinskaitė yra režisierė, scenaristė ir pedagogė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje dirbanti profesorė. Ji debiutavo dokumentiniu filmu „Toks mano likimas“, o jos kūryboje dažnai pasakojama apie išskirtinius žmones ir jų kasdienybę, derinant realistinę stebėseną su poetine nuotaika.

    Režisierės darbai ne kartą pastebėti tarptautiniuose festivaliuose, o ji pati apdovanota Gedimino ordino Riterio kryžiumi bei Vyriausybės kultūros ir meno premija. Žiūrovams ji pažįstama ir kaip aktorė, sukūrusi vaidmenų Algimanto Puipos filmuose, už vieną jų įteikta Sidabrinė gervė.

    Moderuos Aurimas Švedas

    Susitikimą moderuosiantis Aurimas Švedas yra istorikas, docentas ir Lietuvos istorijos instituto direktorius, taip pat dėsto Vilniaus universitete. Jo veikla apima kultūros tyrimų ir sklaidos projektus, viešąją istoriją bei darbą žiniasklaidoje.

    Organizatoriai kviečia Zarasų krašto gyventojus ir miesto svečius atvykti į renginį, žadėdami gyvą pokalbį apie kiną, kūrybą ir filmų gimimą. Tikimasi, kad vakaras taps bendruomenišku susitikimu, kuriame kino patirtis persikels iš ekrano į tiesioginį dialogą.

  • Penkių dienų iššūkis Zarasuose: jaunuoliai iškeitė telefonus į žygius ir baidares

    Penkių dienų iššūkis Zarasuose: jaunuoliai iškeitė telefonus į žygius ir baidares

    Zarasų rajone įvyko penkių dienų patyriminė stovykla, kurioje jaunuoliai sąmoningai atsitraukė nuo ekranų ir į kasdienybę įsileido fizinius iššūkius. Vietoj telefono rankoje atsirado kuprinė, o įprastas ritmas persikėlė į miško takus, vandenį ir stovyklavietes.

    Stovyklą organizavo viešoji įstaiga „Žvaigždynai“, o idėją įgyvendinti padėjo Zarasų rajono savivaldybės skirtas finansavimas per vaikų vasaros stovyklų programą. Organizatorių teigimu, tokios veiklos orientuotos ne į sportinį rezultatą, o į patirtį, komandinį darbą ir įgūdžius, kurie praverčia kasdien.

    Pirmoji diena prasidėjo 19 kilometrų plaukimu baidarėmis, kuris dalyviams tapo rimtu startu. Netikėtumų netrūko: nuo šlapių drabužių iki apsivertimų, tačiau būtent tokiose situacijose greičiausiai išryškėja savitarpio pagalba ir gebėjimas susitarti.

    Antrąją dieną laukė beveik 29 kilometrų pėsčiųjų žygis per kaitrą, pareikalavęs ištvermės ir kantrybės. Stovyklos vadovai akcentuoja, kad ilgi atstumai svarbūs ne tiek dėl kilometrų, kiek dėl disciplinos ir psichologinio atsparumo, kai reikia eiti iki galo nepaisant nuovargio.

    Trečiąją dieną buvo skirta atsigauti: maudynės, žaidimai ir ramesni pokalbiai, padedantys sustiprinti grupės ryšį. Tokie intarpai, anot organizatorių, leidžia dalyviams neperdegti ir geriau įsisąmoninti patirtis, kurias jie parsiveža namo.

    Ketvirtąją dieną jaunuoliai persikėlė į Visagino apylinkių miškus ir leidosi į dviračių žygį, kurį apsunkino lietus, griaustinis ir purvini takai. Nors sąlygos buvo sudėtingos, dalyviai dieną įvardijo kaip vieną ryškiausių, nes išbandymai sukuria stipriausias bendras istorijas.

    Paskutinę dieną dalyvių laukė kelias namo, planuotas maždaug 20 kilometrų pėsčiomis, tačiau nuovargis privertė koreguoti planus ir dalį atstumo įveikti automobiliu. Organizatoriai pabrėžia, kad tai taip pat svarbi pamoka: atsakomybė už savo būklę ir ribų pripažinimas kartais yra brandesnis sprendimas nei bandymas bet kokia kaina užbaigti maršrutą.

    Pastaraisiais metais tokios patyriminės stovyklos vis dažniau siejamos su sąmoningu ekrano laiko mažinimu ir gyvu bendravimu, nes kasdienis skaitmeninis krūvis auga. Stovyklų organizatoriai pastebi, kad net trumpas atsitraukimas nuo įprastų įpročių padeda vaikams ir paaugliams lengviau susikoncentruoti, geriau miegoti ir drąsiau įsitraukti į komandinę veiklą.

    „Tokie žygiai augina ne todėl, kad reikia įveikti atstumą, o todėl, kad išmoko pasitikėti, padėti ir nepasiduoti, kai sunku“, – sakė stovyklos organizatoriai.

    Po penkių dienų, pasak dalyvių ir vadovų, svarbiausia lieka ne nuovargis, o bendri sprendimai, stipresnės draugystės ir pasitikėjimas savimi. Organizatoriai teigia jau planuojantys kitas veiklas, kurios jaunuoliams suteiktų panašių patirčių ir prasmingo aktyvaus laiko gamtoje.

    Viešosios įstaigos „Žvaigždynai“ inf.

  • Po 30 metų JAV grįžęs lietuvis turi planą Zarasams: ambasadorius kiekvienoje šalyje

    Po 30 metų JAV grįžęs lietuvis turi planą Zarasams: ambasadorius kiekvienoje šalyje

    Į Zarasų rajono savivaldybės iniciatyvą telkti užsienyje gyvenančius kraštiečius įsitraukia į Lietuvą sugrįžęs Laurynas R. Misevičius, daugiau kaip tris dešimtmečius gyvenęs Jungtinėse Amerikos Valstijose. Jis siekia, kad Zarasų vardą pasaulyje atstovautų aktyvūs žmonės, galintys ne tik pasakoti apie kraštą, bet ir padėti pritraukti idėjų, partnerių bei iniciatyvų.

    Laurynas R. Misevičius į JAV išvyko 1994 metais, jau turėdamas studijų ir darbo patirties finansų sektoriuje Lietuvoje. Kaip pasakoja pašnekovas, sprendimą lėmė noras tęsti mokslus, įgyti tarptautinės patirties ir savarankiškai kurti savo kelią, o ne vien ekonominės priežastys.

    „Mano gyvenimas visą laiką buvo veidu į Lietuvą. Vienintelis dalykas, dėl kurio dabar gailiuosi, kad negrįžau dešimtmečiu anksčiau“, – sakė Laurynas R. Misevičius.

    Sugrįžęs jis įsikūrė Druskininkuose ir sako iš naujo atradęs per tris dešimtmečius pasikeitusią šalį. Jo teigimu, didžiausi pokyčiai matomi gyvenimo kokybėje, paslaugų prieinamume, infrastruktūroje ir visuomenės atvirume, o tai, pasak pašnekovo, sustiprino įsitikinimą, kad sprendimas grįžti buvo teisingas.

    Gyvendamas už Atlanto jis aktyviai įsitraukė į diasporos veiklą, dirbo su lietuvių organizacijomis ir sporto iniciatyvomis, rašė spaudai, telkė bendruomenes. Ši patirtis, jo teigimu, padeda suprasti, kaip pasiekti skirtingose šalyse gyvenančius lietuvius ir kaip ilgainiui keičiasi jų santykis su gimtine.

    Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad pirmuosius metus emigracijoje daugeliui svarbiausia įsitvirtinti, o bendruomeninei veiklai dažnai pritrūksta laiko. Vis dėlto vėliau ryšio su Lietuva poreikis dažnai stiprėja, o įsitraukimą skatina lituanistinės mokyklos, kultūros renginiai, sporto klubai, taip pat šeimų noras perduoti kalbą ir tapatybę vaikams.

    Ryšį su Zarasų kraštu Laurynas R. Misevičius sieja su šeimos istorija ir Dusetomis, iš kurių kilusios jo artimosios. Jo teigimu, tai nėra vien formalus susidomėjimas regionu, o asmeninis ryšys, kuris natūraliai veda prie noro prisidėti prie krašto ateities.

    Aktyvesnis bendradarbiavimas su Zarasais, anot pašnekovo, prasidėjo po susitikimų su Zarasų rajono savivaldybės mere Nijole Guobiene Pasaulio Lietuvių Bendruomenės renginiuose. Tuomet, jo teigimu, pokalbiai apie diasporą peraugo į konkretesnę kryptį, kaip surasti po pasaulį pasklidusius zarasiškius ir pasiūlyti jiems aiškų būdą įsitraukti.

    Viena iš idėjų, kurią jis mini, yra simboliškai matoma erdvė Zarasuose, skirta pasaulio zarasiškiams ir jų paliekamam pėdsakui. Tokia vieta, pasak pašnekovo, galėtų tapti ne tik atminimo ženklu, bet ir susitikimų tašku sugrįžtantiems kraštiečiams, jų šeimoms bei vaikams.

    Kita kryptis yra atpažįstamas ženklas ar simbolis, kurį krašto ambasadoriai galėtų naudoti renginiuose ir susitikimuose. Pasak Lauryno R. Misevičiaus, tokie paprasti sprendimai dažnai sukuria natūralią progą pokalbiui, o kartais būtent trumpas kontaktas padeda užmegzti svarbų ryšį ar paskatina žmogų apsilankyti regione.

    „Uždavinys labai paprastas – kiekvienoje šalyje surasti po Zarasų ambasadorių“, – sakė Laurynas R. Misevičius.

    Jo teigimu, garbės ambasadoriaus vardas turėtų reikšti ne vien titulą, o praktinę naudą: greitesnį ryšį su diaspora, galimus projektų partnerius, investicines ir kultūrines iniciatyvas, idėjų mainus. Pasak pašnekovo, pasaulio lietuvių tinklas apima dešimtis šalių, todėl ilgalaikis tikslas galėtų būti platus ir nuosekliai plečiamas ambasadorių ratas, kad Zarasų kraštas būtų matomas ir pasiekiamas tarptautinėje erdvėje.

    Laurynas R. Misevičius pabrėžia, kad vienas iš veiksmingų tiltų tarp skirtingų kartų ir skirtingų patirčių yra sportas. Jo vertinimu, sporto renginiai, žygiai ir aktyvaus poilsio iniciatyvos Zarasų krašte galėtų padėti įtraukti ir tuos, kurie lietuviškai kalba ne taip tvirtai, bet nori jaustis bendruomenės dalimi ir turėti ryšį su šaknimis.

    Pasak pašnekovo, svarbiausia yra aktyvūs žmonės, kurie savo aplinkoje gebėtų ne tik pasakoti apie Zarasus, bet ir imtis konkrečių darbų. Jo teigimu, net vienas pokalbis, viena pažintis ar viena idėja gali tapti pradžia projektui, vizitui ar grįžimui, o ilgainiui tai kuria ir stipresnę regiono bendruomenę.

  • „Žaliasis Startas“ Kyviškėse: 120 vaikų, 6 stovyklos ir modelis, kurį galės kopijuoti visi

    „Žaliasis Startas“ Kyviškėse: 120 vaikų, 6 stovyklos ir modelis, kurį galės kopijuoti visi

    Kyviškių kaimo bendruomenė „Kyvija“ per dvejus metus įgyvendino projektą „Žaliasis Startas: sumanios aplinkosaugos stovyklos vaikams ir jaunimui“. Iniciatyva sujungė aplinkosauginį ugdymą, pažintinį turizmą ir bendruomenės telkimą, o svarbiausiu rezultatu tapo ne vien įvykusios veiklos, bet ir sukurtas aiškus veikimo modelis.

    Per projekto laikotarpį surengtos 6 stovyklų pamainos, kuriose dalyvavo 120 vaikų ir jaunuolių. Organizatoriai pabrėžia, kad dalyviai ne tik klausėsi teorijos, bet mokėsi per patirtį: keliaudami, stebėdami vietos sprendimus ir praktiškai išbandydami tvaresnius kasdienius pasirinkimus.

    Kas yra „žalios stovyklos“ modelis?

    Projekto metu buvo suformuotas „žalios stovyklos“ modelis, paremtas patirtiniu mokymusi ir veiklų nuoseklumu. Jis apima aplinkosaugos temas, atsakingo vartojimo principus, elgesį gamtoje, atliekų mažinimą ir vietos pažinimą per realias situacijas, o ne vien per paskaitas.

    Pasak organizatorių, modelio esmė yra paprasta: aplinkosauga nėra atskira disciplina, ji tiesiogiai susijusi su tuo, kaip keliaujame, ką renkamės pirkti, kaip leidžiame laisvalaikį ir kokius sprendimus priimame namuose. Dėl to vaikai ir jaunimas skatinami matyti ryšius tarp gamtos, ekonomikos ir bendruomenės gerovės.

    Numatoma, kad sukurtas modelis bus prieinamas plačiau, todėl jį galės perimti ir kitos bendruomenės ar organizacijos, planuojančios panašias edukacines programas. Tai svarbu ir todėl, kad Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama neformaliajam ugdymui, o patirtinis mokymasis laikomas vienu veiksmingiausių būdų įtraukti jaunus žmones.

    Vilniaus rajonas kaip tvaraus turizmo erdvė

    Projekto dalyviai buvo skatinami atrasti, kad tvariam keliavimui nebūtina vykti toli. Vilniaus rajone gausu miškų, vandens telkinių, parkų, kultūros paveldo vietų ir kaimiškų teritorijų, kurios gali tapti patraukliomis kryptimis šeimoms, mokykloms ir jaunimo grupėms.

    Stovyklų metu jaunimas lankėsi įvairiose vietose, susipažino su bendruomenių iniciatyvomis ir smulkiaisiais verslais, išbandė edukacijas. Toks formatas padeda suprasti, kad vietos turizmas gali būti ir prasmingas, ir atsakingas, o kartu kurti realią naudą vietos žmonėms.

    Kodėl tai svarbu jaunimui ir bendruomenei?

    „Žaliojo Starto“ autoriai akcentuoja, kad aplinkosauga ir verslumas nėra priešybės. Atsakingas požiūris į gamtą gali tapti pagrindu naujoms paslaugoms ir veikloms, ypač ten, kur svarbus vietos identitetas, edukacija ir gamtiniai maršrutai.

    Per stovyklas dalyviai dirbo komandose, sprendė praktines užduotis, mokėsi savarankiškumo ir atsakomybės. Taip pat nurodoma, kad ne mažiau kaip 30 proc. dalyvių sudarė socialiai pažeidžiami ar socialinę atskirtį patiriantys jaunuoliai, todėl projektas turėjo ir socialinės įtraukties tikslą.

    Organizatoriai pabrėžia, kad projektas nesibaigia kartu su finansavimo laikotarpiu: sukaupta patirtis bus naudojama toliau, o pats modelis gali tapti pagrindu panašioms iniciatyvoms kitose Lietuvos vietovėse. Idėja paprasta: kai jaunimas pažįsta savo kraštą, jis labiau jį vertina, o tai natūraliai veda ir prie didesnio noro saugoti aplinką.

    Projektas finansuotas Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, Vilniaus rajono savivaldybės ir Kyviškių kaimo bendruomenės „Kyvija“ lėšomis.

  • Vilniaus rajono savivaldybė atskleidė skaičių: kiek jaunų darbuotojų kuria pokyčius jau šiandien

    Vilniaus rajono savivaldybė atskleidė skaičių: kiek jaunų darbuotojų kuria pokyčius jau šiandien

    Tarptautinės jaunimo dienos proga Vilniaus rajono savivaldybėje dirbantys jauni specialistai susitiko bendriems pusryčiams ir neformaliam pokalbiui. Susitikime akcentuota, kad jaunų žmonių idėjos ir iniciatyvos prisideda prie kasdienių sprendimų, kurie tiesiogiai veikia bendruomenę.

    Su jaunimu susitiko Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius. Jis pabrėžė, kad viešajame sektoriuje dirbantys jauni žmonės kuria aplinką ne ateityje, o jau dabar, todėl jų indėlis savivaldos darbe yra matomas ir vertinamas.

    „Jūs nesate tik rytojaus kūrėjai – jūs jau šiandien savo idėjomis, drąsa ir energija kuriate aplinką, kurioje gyvename“, – sakė Vytautas Vansavičius.

    Administracijos direktorius taip pat ragino jaunus kolegas nebijoti ambicingų tikslų, išlikti smalsiems ir aktyviems, o savivaldybę įvardijo kaip erdvę, kurioje galima išbandyti naujas idėjas ir prisidėti prie pokyčių įgyvendinimo. Pasak jo, būtent jaunų žmonių požiūris ir noras veikti dažnai padeda greičiau pastebėti problemas ir pasiūlyti šiuolaikiškus sprendimus.

    Jaunimo reikalų koordinatorius, Aktyvios visuomenės koordinavimo skyriaus vedėjas Ernest Stelmach priminė, kad tokie neformalūs susitikimai savivaldybėje tampa tradicija. Šiemet Tarptautinė jaunimo diena administracijoje paminėta antrą kartą, o viena pagrindinių žinučių buvo jaunų darbuotojų augantis vaidmuo savivaldos organizacijoje.

    „Gražu, kad tai jau tampa tradicija. Pastebime, kad jaunų žmonių, dirbančių savivaldybėje, kasmet daugėja, todėl norime juos ne tik pasveikinti, bet ir parodyti, kad jų indėlis yra svarbus“, – kalbėjo Ernest Stelmach.

    Pagal Lietuvos jaunimo politikos apibrėžimą, jaunu žmogumi laikomas asmuo nuo 14 iki 29 metų imtinai. Vilniaus rajono savivaldybės administracijoje šiuo metu dirba apie 30 šiai amžiaus grupei priklausančių darbuotojų, o savivaldybė teigia siekianti išlaikyti ryšį su jaunais specialistais ir sudaryti sąlygas jų profesiniam augimui.

    Tarptautinė jaunimo diena kasmet minima rugpjūčio 12 dieną. Jungtinės Tautos šią dieną oficialiai paskelbė 1999 metais, siekdamos atkreipti dėmesį į jaunimo teises, poreikius ir jų vaidmenį visuomenėje, taip pat skatinti valstybes ir institucijas įtraukti jaunus žmones į sprendimų priėmimą.

  • Rakonių kaime – Lietuvos ir Ukrainos jaunimo stovykla: ko išmoko ir kuo nustebino „Būkime kartu 2026“

    Rakonių kaime – Lietuvos ir Ukrainos jaunimo stovykla: ko išmoko ir kuo nustebino „Būkime kartu 2026“

    Liepos mėnesį Vilniaus rajone, Rakonių kaime, sodyboje „Šilo pasaka“ vyko Lietuvos ir Ukrainos jaunimo mainų projektas „Būkime kartu 2026“, kurį organizavo Valčiūnų kaimo bendruomenė. Pagrindinis projekto tikslas – stiprinti jaunimo bendradarbiavimą su vietos bendruomenėmis ir įtraukti jaunuolius į pilietinį gyvenimą.

    Organizatorių teigimu, tokio formato mainai padeda ne tik geriau pažinti vieniems kitus, bet ir kuria praktinę vertę bendruomenėms: jaunimas įgyja patirties, kaip inicijuoti veiklas, dirbti komandoje ir spręsti realias vietos problemas. Tai ypač aktualu pastaraisiais metais, kai Europoje ryškėja poreikis stiprinti visuomenės atsparumą, bendruomeniškumą ir tarpkultūrinį dialogą.

    Projekto dalyviai per kultūrines dienas susipažino su Lietuvos ir Ukrainos tradicijomis, kalba, šokiais, dainomis ir nacionalinių virtuvių patiekalais. Tokia kasdienė patirtis, kai bendros veiklos vyksta ne formalioje auditorijoje, o gyvenant kartu, dažnai tampa svarbiausia tarpkultūrinio pasitikėjimo prielaida.

    Didelė programos dalis buvo skirta tolerancijai ir tarpusavio supratimui: vyko mokymai apie skirtingų kultūrų, tautybių ir religijų atstovų bendravimą. Dalyviai analizavo ir Voltero mintį apie žmogaus netobulumą bei gebėjimą atleisti, siejant ją su šiuolaikiniais bendruomenės santykių iššūkiais.

    Per užsiėmimus „Kaip tapti pilietišku ir bendruomenišku žmogumi“ jaunimas diskutavo, kas yra pilietiškumas ir kaip jis pasireiškia kasdienybėje. Mokymų metu aptarta, kad pilietiškumas dažnai prasideda nuo mažų, bet nuoseklių veiksmų: savanorystės, atsakomybės už aplinką, įsitraukimo į vietos iniciatyvas ir gebėjimo konstruktyviai kalbėtis net skirtingai mąstant.

    Kūrybinė dalis taip pat buvo svarbi: vyko edukacija „Mokomės kurti teatrą“, kur jaunuoliai gilinosi į scenos judesį, kalbą ir teatrinės raiškos priemones, padedančias ugdyti socialinius įgūdžius. Kita veikla – „Cianotipijos kūrybinės dirbtuvės“ – supažindino su analoginės fotografijos ištakomis ir fotogramų kūrimu, o praktinis procesas paskatino pasidomėti ir chemijos pagrindais.

    Programoje netrūko ir pažintinių veiklų: surengta viktorina apie Lietuvos ir Ukrainos istoriją, jaunuoliai kūrė simbolines Lietuvos ir Ukrainos ambasadas. Taip pat organizuotos ekskursijos į Kauną ir Trakus, kurios leido geriau suprasti Lietuvos istorijos kontekstą ir kultūrinį paveldą.

    Projekto metu vyko susitikimai su Trakų ir Lentvario bendruomenėmis, taip pat su jaunimo organizacijomis, tarp jų skautais, šauliais ir atviraisiais jaunimo centrais. Tokie susitikimai, anot organizatorių, suteikia jaunuoliams realių pavyzdžių, kaip veikia savanorystė, lyderystė ir bendruomenių telkimas, o patirtį galima pritaikyti grįžus į savo miestus ar kaimus.

    Pasak projekto rengėjų, dalyviai ugdė komunikavimo, komandinio darbo, kūrybiškumo ir iniciatyvumo kompetencijas, o kartu patyrė saugią, palaikančią aplinką, kurioje lengviau kurti tarpusavio ryšius. Tokie mainai dažnai tampa ilgalaikių bendrų iniciatyvų pradžia, kai ryšiai išlaikomi ir pasibaigus stovyklai.

    Finansavimas projektui skirtas konkurso būdu, kurį skelbia Jaunimo reikalų agentūra, o lėšas numato Lietuvos ir Ukrainos jaunimo mainų taryba. Organizatoriai pabrėžia, kad stabilus institucinis palaikymas leidžia planuoti tęstines veiklas ir užtikrinti, jog jaunimo mainai būtų ne vienkartinis renginys, o nuoseklus bendradarbiavimo procesas.

  • Pakartotiniai rinkimai Vilniaus rajone: kam atiteks Rastinėnų seniūnaitijos balsai rugsėjį?

    Pakartotiniai rinkimai Vilniaus rajone: kam atiteks Rastinėnų seniūnaitijos balsai rugsėjį?

    Vilniaus rajone skelbiami pakartotiniai Sudervės seniūnijos Rastinėnų seniūnaitijos seniūnaičio rinkimai. Apklausos būdu jie vyks 2026 metų rugsėjo 3 dieną nuo 14 iki 19 valandos Sudervės seniūnijos patalpose, Vilniaus gatvėje 25, Sudervės kaime.

    Seniūnaitis yra arčiausiai gyventojų esantis vietos savivaldos atstovas, padedantis perduoti bendruomenės problemas seniūnijai ir savivaldybei. Tokie rinkimai dažniausiai tampa aktualūs dėl kasdienių klausimų, nuo viešųjų erdvių priežiūros iki eismo saugumo ar infrastruktūros smulkių sprendimų.

    Rastinėnų seniūnaitijos gyventojai ir seniūnaitijoje veiklą vykdančios bendruomeninės organizacijos kviečiamos teikti kandidatų siūlymus iki 2026 metų rugpjūčio 22 dienos. Pasiūlymus galima pateikti atvykus į Sudervės seniūniją arba siunčiant seniūnijai elektroniniu paštu.

    Kandidatų sąrašą Vilniaus rajono savivaldybė planuoja paskelbti 2026 metų rugpjūčio 25 dieną savivaldybės interneto svetainėje. Gyventojams rekomenduojama iš anksto pasitikrinti, ar jų gyvenamosios vietos deklaracija atitinka reikalavimus, nes tai gali turėti įtakos tiek kandidatavimui, tiek dalyvavimui apklausoje.

    Teikiant kandidatūrą reikia pateikti kandidato siūlymą laisva rašytine forma, rašytinį sutikimą kandidatuoti ir gyvenimo aprašymą. Jei kandidatą siūlo bendruomeninė organizacija, papildomai pridedama patvirtinta susirinkimo protokolo kopija arba jo išrašas.

    Kandidatu į seniūnaitį gali būti pilnametis seniūnaitijos gyventojas, ne vėliau kaip prieš 60 dienų iki rinkimų deklaravęs gyvenamąją vietą toje seniūnaitijoje, kurioje siūloma jo kandidatūra. Ši tvarka numatyta Vietos savivaldos įstatyme ir Rinkimų kodekse.

  • Vilniaus rajono taryba renkasi rugpjūčio 21 dieną: ką svarstys ir kur stebėti posėdį gyvai

    Vilniaus rajono taryba renkasi rugpjūčio 21 dieną: ką svarstys ir kur stebėti posėdį gyvai

    Vilniaus rajono savivaldybės taryba rugpjūčio 21 dieną rinksis į posėdį, kuris prasidės 10.00 valandą. Savivaldybė paskelbė artėjančio posėdžio darbotvarkę ir kviečia gyventojus susipažinti su svarstomais klausimais.

    Posėdžio darbotvarkės dokumentai pateikti dviem formatais, kad būtų patogiau juos peržiūrėti ir atsisiųsti. Gyventojai taip pat gali susipažinti su sprendimų projektų medžiaga teisės aktų informacinėje sistemoje, kur paprastai skelbiami projektai ir susiję dokumentai.

    Tarybos posėdžiai dažnai apima sprendimus, turinčius tiesioginę įtaką kasdieniams savivaldybės reikalams, pavyzdžiui, biudžeto korekcijas, turto valdymą, vietos infrastruktūros projektus ar viešųjų paslaugų organizavimą. Dėl to darbotvarkės peržiūra iš anksto leidžia gyventojams geriau suprasti, kokios temos bus aptariamos ir kokie sprendimai gali būti priimami.

    Stebėti posėdžio transliaciją realiuoju laiku bus galima Vilniaus rajono savivaldybės „YouTube“ kanale ir savivaldybės „Facebook“ paskyroje. Savivaldybė primena, kad tiesioginės transliacijos suteikia galimybę sekti svarstymus nuotoliniu būdu, o vėliau dažnai padeda ir peržiūrėti posėdžio įrašą.

    Jei aktualu konkretūs klausimai, gyventojams rekomenduojama iš anksto peržiūrėti darbotvarkę ir sprendimų projektus. Tai leidžia pasiruošti, kokie argumentai pateikiami aiškinamuosiuose raštuose, ir aiškiau įvertinti numatomų sprendimų poveikį.