CP v2

Blog

  • Kada geriausia valgyti pusryčius: 14 valandų pertrauka po vakarienės gali padėti mažinti svorį

    Pusryčiai ilgą laiką buvo laikomi dienos valgymu, kurio nevalia praleisti ar nukelti. Tačiau mokslininkai vis dažniau pabrėžia, kad svarbiausia ne konkreti valanda, o bendras valgymo ritmas ir laikas, kurį organizmas praleidžia be maisto. Dėl vėlyvų vakarienių daliai žmonių ankstyvi pusryčiai gali būti ne pats palankiausias sprendimas.

    King’s College London profesorius, genetinės epidemiologijos specialistas Timas Spectoras atkreipia dėmesį į paprastą taisyklę: verta siekti maždaug 14 valandų pertraukos tarp vakarienės ir pirmo kitos dienos valgymo. Tokia pauzė, pasak jo, gali padėti suvaldyti užkandžiavimą ir ilgainiui prisidėti prie kūno svorio mažėjimo, jei kartu išlieka subalansuota mityba.

    Kodėl pusryčiai apie 11?

    Šiuolaikiniame gyvenimo ritme vakarienė dažnai nusikelia į vėlyvą laiką, neretai apie 21 valandą. Jei po tokios vakarienės pusryčiai suvalgomi 7 valandą ryto, bendra naktinė pertrauka nuo maisto trunka tik apie 10 valandų. Profesoriaus Timo Spectoro teigimu, ilgesnė, maždaug 14 valandų pertrauka kai kuriems žmonėms gali būti palankesnė.

    Praktikoje tai reikštų, kad pavalgus vakarienę apie 21 valandą, pirmas kitos dienos valgymas būtų apie 11 valandą. Ši idėja dažnai siejama su laiko ribojamu valgymu, kai dėmesys sutelkiamas į valgymo langą, o ne į „stebuklingą“ vieną paros momentą.

    Kas vyksta per ilgesnę pertrauką?

    T. Spectoras viešai yra akcentavęs, kad žarnynui ir jame gyvenančiai mikrobiotai gali būti naudinga nuosekli poilsio fazė, kai nevyksta virškinimas. Mokslinėje literatūroje vis dažniau aptariamas ryšys tarp mitybos režimo, cirkadinio ritmo ir medžiagų apykaitos rodiklių, nors rezultatai priklauso nuo žmogaus įpročių ir bendros sveikatos.

    „Svarbiausia ne konkreti pusryčių valanda, o pakankamai ilga pertrauka tarp paskutinio ir pirmo dienos valgymo“, – sakė Timas Spectoras.

    Ekspertas taip pat remiasi stebėjimais bendruomenių, kurių gyvenimo būdas labai skiriasi nuo vakarietiško. Pavyzdžiui, Hadza medžiotojų rinkėjų bendruomenėse pirmas valgymas neretai būna vėlyvesnis, o nutukimas ir 2 tipo diabetas pasitaiko retai. Vis dėlto tai nereiškia, kad lemia tik pusryčių laikas, nes skiriasi ir fizinis aktyvumas, ir mitybos pobūdis.

    Ką valgyti, kad sotumas laikytųsi?

    Net jei pusryčius renkatės vėliau, jų sudėtis išlieka labai svarbi. Sotesni dažniausiai būna valgiai, kuriuose derinami baltymai, skaidulos ir gerieji riebalai, nes energija pasisavinama lėčiau, o noras užkandžiauti atsiranda vėliau.

    Praktiški pavyzdžiai galėtų būti avižinė košė su natūraliu jogurtu ar kitu baltymų šaltiniu, riešutais ir uogomis, taip pat kiaušiniai su daržovėmis ir pilno grūdo duona. Tinka ir varškė su daržovėmis, arba sumuštiniai iš ruginės ar pilno grūdo duonos su žuvimi, avokadu ar liesesne mėsa.

    Tuo metu saldūs pusryčiai, paremti balta bandele, uogiene ar saldžiais dribsniais, dažniau sukelia staigesnius cukraus kiekio kraujyje svyravimus, todėl alkis gali grįžti greičiau. Dėl to vėlesni pusryčiai nebūtinai padės, jei bendras racionas liks menkai sotus.

    Vien pusryčių nukėlimas savaime „nedegina“ pilvo riebalų, tačiau kai kuriems žmonėms jis padeda sutrumpinti valgymo laiką per dieną ir sumažinti spontanišką užkandžiavimą. Jei dėl vėlesnių pusryčių išauga alkis ir vakare prasideda persivalgymas, toks režimas greičiausiai nebus tinkamas.

  • Daugelis mano, kad kurkės bevertės: ką jos iš tiesų duoda organizmui ir kam geriau vengti

    Kurkės yra vieni dažniausiai renkamų miško grybų, vertinami dėl ryškios spalvos ir lengvai pipiriško skonio. Nors vis dar gajus įsitikinimas, kad grybai neturi maistinės vertės, kurkės šiai taisyklei nepriklauso taip griežtai, kaip kartais manoma.

    Šie grybai yra mažai kaloringi, nes sudaryti daugiausia iš vandens, todėl patiekalą „apsunkina“ ne pačios kurkės, o tai, su kuo jos gaminamos. Jose yra skaidulų, nedideli kiekiai baltymų, taip pat B grupės vitaminų ir mineralų, tarp kurių dažniausiai minimi kalis, fosforas, geležis, varis ir manganas.

    Kurkėms būdinga geltonai oranžinė spalva siejama su karotenoidais, kurie veikia kaip antioksidantai. Vis dėlto mitybos specialistai pabrėžia, kad grybai neturėtų būti laikomi pagrindiniu vitaminų ar baltymų šaltiniu, nes jų kiekiai nėra tokie dideli kaip ankštiniuose, mėsoje ar pieno produktuose.

    Kaip kurkės veikia virškinimą?

    Didžiausia praktinė kurkių nauda dažnai siejama su tuo, kad jos suteikia patiekalams ryškų aromatą ir sotumo jausmą su mažesniu kalorijų kiekiu. Skaidulos gali prisidėti prie žarnyno veiklos, o intensyvus skonis neretai leidžia apsieiti su mažesniu padažų ir riebalų kiekiu.

    Tačiau kurkės, kaip ir kiti grybai, gali būti sunkiau virškinamos. Jose yra chitino, kurį žmogaus organizmas skaido prastai, todėl didesnė porcija kai kuriems gali sukelti pilvo pūtimą, sunkumo jausmą ar diskomfortą.

    Kam su kurkėmis reikėtų atsargiau?

    Atsargumas dažniau rekomenduojamas žmonėms, turintiems jautrų skrandį ar virškinimo sutrikimų. Taip pat tiems, kurie serga kepenų, kasos ar tulžies pūslės ligomis, bei žmonėms, kuriems diagnozuotas dirgliosios žarnos sindromas.

    Svarbu ir tai, kad miško grybai turi būti valgomi tik termiškai apdoroti, o renkant būtina būti visiškai tikriems dėl rūšies. Net ir tinkamai paruošti grybai nėra lengvas maistas, todėl vaikams iki 12 metų jų paprastai nerekomenduojama.

    Kaip skaniau ir lengviau paruošti?

    Kurkės dera su kiaušiniais, bulvėmis, grikiais, makaronais, ryžiais, paukštiena, sriubomis ir padažais. Dažniausi prieskoniai ir pagardai yra svogūnai, česnakai, petražolės, krapai, čiobreliai ir juodieji pipirai.

    Norint lengvesnio rezultato, kurkes verta trumpai patroškinti ar apkepinti su žolelėmis ir nedideliu kiekiu aliejaus. Druską patariama dėti pabaigoje, nes pasūdžius per anksti grybai greičiau išleidžia vandenį ir vietoj apskrudimo ima troškintis.

    Šis tekstas yra informacinio pobūdžio ir nepakeičia gydytojo ar dietologo konsultacijos. Jei turite lėtinių ligų ar simptomų, mitybos pokyčius verta aptarti su specialistu.

  • Chwalińskos drama Vimbldone: turėjo mačo tašką, paslydo ir po traumos pralaimėjo trijuose setuose

    Chwalińskos drama Vimbldone: turėjo mačo tašką, paslydo ir po traumos pralaimėjo trijuose setuose

    Lenkijos tenisininkė Maja Chwalińska Vimbldono 2026 metų pirmame rate buvo per žingsnį nuo pergalės, tačiau mačo taško metu paslydo ir susižeidė čiurną. Po medicininės pagalbos ji grįžo į kortą, bet iniciatyvą perėmusi tailandietė Mananchaya Sawangkaew išplėšė pergalę 2:6, 7:5, 6:2.

    Kaip lūžo rungtynės?

    Pirmajame sete Chwalińska greitai įgijo persvarą ir diktavo žaidimą, varžovei keldama problemų pjautais smūgiais bei ritmą laužančiomis variacijomis. Anksti pralaimėjusi padavimus tailandietė nespėjo prisitaikyti, o lenkė užtikrintai uždarė setą 6:2.

    Antrajame sete vaizdas pasikeitė: Sawangkaew ėmė žaisti drąsiau, tapo tikslesnė ir vis dažniau privertė varžovę gintis. Nors Chwalińska susikūrė persvarą iki 5:2, kova po kiekvieno kamuoliuko darėsi vis kietesnė, o klaidų kaina augo.

    Mačo taškas, slystelėjimas ir lūžis

    Lemiamu momentu, turėdama mačo tašką, Chwalińska paslydo ir susižeidė dešinę čiurną. Kortą pasiekę medikai suteikė pagalbą, o tenisininkė vėliau žaidė su stipriai sutvarstyta koja, tačiau akivaizdžiai judėjo prasčiau.

    Po traumos Sawangkaew sugebėjo grįžti į setą, susigrąžinti prarastą padavimą ir laimėti atkarpą, kuri apvertė rungtynes. Tailandietė išnaudojo varžovės mobilumo sumažėjimą, o Chwalińskai vis sunkiau sekėsi apsiginti ilgesniuose apsikeitimuose.

    Trečiasis setas ir klausimai dėl tęsinio

    Trečiajame sete Sawangkaew sustiprino spaudimą priėmimuose ir laimėjo kelis geimus iš eilės, galutinai perimdama kontrolę. Chwalińska, nors ir kentė skausmą, nesitraukė ir bandė kovoti iki galo, tačiau fiziniai apribojimai neleido išlaikyti ankstesnio tempo.

    Galutinis rezultatas 2:6, 7:5, 6:2 atspindi rungtynių scenarijų, kuriame svarbiausias lūžis įvyko pačiu jautriausiu momentu. Po tokio epizodo didžiausia intriga lieka sveikatos būklė ir tai, ar čiurnos trauma nelems priverstinės pertraukos artimiausiame sezone.

  • Saulės tvora vietoje įprastos tvoros: metų duomenys rodo, kada ji namams gamina daugiausia elektros

    Saulės tvora vietoje įprastos tvoros: metų duomenys rodo, kada ji namams gamina daugiausia elektros

    Daugelio kiemų pakraščiuose stovi tvora, kuri dažniausiai atlieka vieną funkciją: atskiria sklypą ir suteikia privatumo. Tačiau pastaraisiais metais vis dažniau siūloma tą pačią konstrukciją paversti elektros gamybos įrenginiu, įrengiant vertikaliai montuojamus saulės modulius.

    Tokia vadinamoji saulės tvora remiasi paprasta idėja: vietoj ant stogo pakreiptų modulių dalį fotovoltinės sistemos perkelti į sklypo ribą. Praktinis argumentas aiškus: tvora ir taip užima vietą, o energijos gamyba tampa papildoma jos nauda.

    Kaip keičiasi gamybos kreivė

    Tradiciniai ant stogo montuojami moduliai dažniausiai generuoja daugiausia elektros vidurdienį, kai saulė aukščiausiai. Tai patogu skaičiuojant metinę gamybą, tačiau ne visada sutampa su buitiniu vartojimu, kuris dažnai išauga ryte ir vakare.

    Vertikaliai pastatyta sistema, orientuota rytų ir vakarų kryptimis, elgiasi kitaip: viena pusė geriau pagauna žemą ryto saulę, kita pusė – popietės ir vakaro šviesą. Dėl to gamyba išsilygina, o du ryškesni pakilimai dažniau sutampa su pusryčių ir vakarienės laiku.

    Dvipusiai moduliai ir atspindėta šviesa

    Dažnai tokiose sistemose naudojami dvipusiai moduliai, kurie elektrą gamina abiem pusėmis. Tai reiškia, kad energija surenkama ne tik iš tiesioginių spindulių, bet ir iš nuo žemės ar dangos atspindėtos šviesos, ypač kai aplink yra šviesesnis paviršius.

    Vertikali padėtis turi ir kasdienių privalumų: ant modulių paprastai kaupiasi mažiau sniego, o pats paviršius gali lėčiau įkaisti karštomis dienomis. Kadangi modulių našumas priklauso nuo temperatūros, geresnis vėdinimas teoriškai padeda išlaikyti stabilesnį efektyvumą.

    Ką parodė metų trukmės matavimai

    Vienas dažniausiai cituojamų argumentų už vertikalią dvipusę sistemą yra metų trukmės stebėjimų rezultatai, rodantys didesnę generaciją ryto ir vėlyvos popietės valandomis, palyginti su įprastai pakreiptais moduliais. Tokie duomenys svarbūs ne tik vartotojams, bet ir tinklams, kuriems sudėtinga valdyti staigius vidurdienio gamybos šuolius.

    Vis dėlto praktinis rezultatas priklauso nuo platumos, debesuotumo, šešėliavimo, sklypo orientacijos ir pasirinktos įrangos. Kai kuriose vietovėse optimaliu kampu ant stogo sumontuota sistema gali pagaminti daugiau elektros per metus, todėl saulės tvora dažnai vertinama kaip papildantis, o ne visada pakeičiantis sprendimas.

    Gyventojams tokia sistema patraukli ir dėl priežiūros: prie modulių paprasčiau prieiti nuo žemės, lengviau juos valyti ar patikrinti. Jei sklype planuojama nauja tvora, saulės tvora gali tapti būdu dalį investicijos nukreipti į energijos gamybą, ypač kai tikslas yra didesnė savos elektros dalis ryte ir vakare.

  • Vėjo jėgainių parkas Šiaurės jūroje sukūrė 10 km debesis: pilotai pamatė retą „wake clouds“ reiškinį

    Vėjo jėgainių parkas Šiaurės jūroje sukūrė 10 km debesis: pilotai pamatė retą „wake clouds“ reiškinį

    Virš Danijos jūrinio vėjo jėgainių parko Horns Rev pilotai pastebėjo neįprastą vaizdą: už turbinų nusidriekė ilgos, plonos, baltos juostos, primenančios debesis. Kai kuriais atvejais jos tęsėsi maždaug 10 kilometrų ir buvo aiškiai išsidėsčiusios pagal viso parko turbinų tinklelį.

    Iš pirmo žvilgsnio tokie pėdsakai gali atrodyti kaip tarša ar rūkas, tačiau meteorologijoje tai žinomas reiškinys, siejamas su oro srauto sukelta turbulencija už kliūties. Vėjo energetikoje šis efektas vadinamas turbinų sukelta pažadina, o susiformavusios kondensacijos juostos neretai įvardijamos kaip wake clouds.

    Tokiam reginiui reikia labai specifinių sąlygų: šalto, drėgme prisotinto oro sluoksnio arčiau jūros paviršiaus, ramesnio ir šiltesnio oro kiek aukščiau bei stabilios vėjo krypties. Tokia situacija dažnai pasitaiko esant temperatūros inversijai, kai šiltesnis oras „užrakina“ šaltesnį ir drėgnesnį sluoksnį apačioje, todėl atmosfera tampa jautresnė staigiems sutrikdymams.

    Praeidamas pro didžiules rotoriaus mentes vėjas dalį energijos atiduoda turbinai, o už jos lieka lėtesnis, labiau sūkuringas oro „koridorius“. Būtent ši turbulencija intensyviai maišo skirtingus oro sluoksnius, o slėgio pokyčiai už menčių trumpam atvėsina orą tiek, kad drėgmė ima kondensuotis į smulkius vandens lašelius, matomus kaip baltas „debesų“ šleifas.

    Jūroje tokios juostos gali išlikti ypač ilgai, nes virš vandens paviršiaus oro srautas dažnai būna tolygesnis: mažiau reljefo, mažiau kliūčių, kurios greitai suardytų struktūrą. Dėl to kondensacijos pėdsakai gali nusidriekti kelis ar net keliolika kilometrų, kol galiausiai išsisklaido, drėgmei vėl virtus nematomais vandens garais.

    Inžineriniu požiūriu šis reiškinys svarbus ne vien dėl įspūdingo vaizdo. Turbinų pažadina tiesiogiai susijusi su energijos nuostoliais vėjo parkuose, nes pavėjinėje pusėje esančios jėgainės gauna silpnesnį ir labiau sūkuringą vėją, todėl gali gaminti mažiau elektros ir patirti didesnes apkrovas.

    Dėl šios priežasties jūriniai parkai projektuojami vis atidžiau parenkant turbinų atstumus ir išdėstymą pagal vyraujančias vėjo kryptis. Matomi wake clouds epizodai padeda patikrinti skaitmeninius srautų modelius, kurie naudojami planuojant naujus projektus ir vertinant, kaip skirtingos schemos paveiks gamybą bei įrangos ilgaamžiškumą.

    Horns Rev regionas Šiaurės jūroje laikomas vienu iš jūrinės vėjo energetikos „poligonų“, kur realiomis sąlygomis galima stebėti atmosferos ir didelio masto infrastruktūros sąveiką. Tokie atvejai primena, kad net ir pažangiai suplanuota energetika veikia kartu su sudėtinga, kartais netikėtai besielgiančia atmosfera.

  • Saulės parko statybas Vokietijoje sustabdė keltų kunigaikščio kapas: rado 2 500 metų paslaptį

    Saulės parko statybas Vokietijoje sustabdė keltų kunigaikščio kapas: rado 2 500 metų paslaptį

    Vokietijoje, Heseno žemėje, netoli Bad Cambergo planuoto saulės parko statybos trumpam buvo sustabdytos po to, kai paruošiamųjų darbų metu aptiktas neįprastas žemės spalvos pakitimas. Iš pirmo žvilgsnio menkas signalas virto archeologine situacija, pareikalavusia skubių veiksmų ir griežto darbų ribojimo.

    Į vietą atvykę specialistai nustatė, kad po statybvietės gruntu slypi geležies amžiaus laidojimo kamera, o požymiai rodė elito statusą. Skubą didino prastėjantys orai, nes intensyvus lietus galėjo pažeisti trapias struktūras ir išplauti kontekstą, nuo kurio priklauso radinių interpretacija.

    Laidojimo kamera po statybviete

    Kasimo darbus koordinavo Heseno paminklų apsaugos institucijos kartu su archeologijos rangovais, o tikslas buvo per trumpą laiką dokumentuoti ir apsaugoti viską, ką dar galima išsaugoti. Tokiose situacijose įprasta taikyti vadinamąją gelbėjimo archeologiją, kai infrastruktūros projektai derinami su privalomais paveldo tyrimais.

    Palaikų beveik neaptikta, nes rūgštus dirvožemis per šimtmečius ardo kaulus, tačiau tai nereiškė, kad kapas tuščias. Tyrėjai rado ginklų fragmentų, įskaitant geležinių ietigalių liekanas ir peilio tipo įrankį, taip pat aukšto statuso papuošalų, tarp jų auksinių žiedų.

    Vienu iš įspūdingiausių radinių tapo etruskų kilmės bronzinis ąsotis su snapo formos pylimu, siejamas su prekybos ir ryšių tinklais į pietus nuo Alpių. Tokie importiniai objektai laikomi svarbiu liudijimu, kad geležies amžiaus bendruomenės buvo įsitraukusios į plataus masto mainus ir prestižinių prekių cirkuliaciją.

    Kunigaikštis ir vežimo kapas

    Radinių visuma leido tyrėjams kalbėti apie vadinamąjį Taunuso kunigaikštį, priskiriamą keltų elito aplinkai. Tokia sąvoka moksle dažnai vartojama apibūdinti aukšto rango kario ar valdžios atstovo laidojimams, kuriuose gausu statusą pabrėžiančių atributų.

    Didžiausią rezonansą sukėlė vežimo kapo požymiai, kai mirusysis laidotas kartu su dviračiu vežimu, o žemėje išliko metalinių ratlankių, stebulių detalių ir ašies elementų pėdsakai. Tokie laidojimai šiame regione yra reti, todėl bet koks naujas pavyzdys smarkiai papildo žinias apie to meto elitą ir jo ritualus.

    Atrastas vežimo kapas padėjo spręsti seną klausimą, kiek toli driekėsi keltų įtakos zona Taunuso apylinkėse ir ar šis regionas priklausė vadinamųjų keltų kunigaikščių centrų tinklui. Tyrėjų vertinimu, radinys patvirtina, kad valdžios ir prestižo struktūros siekė ir šią vietovę, o elito ryšiai buvo platesni nei anksčiau galėjo rodyti pavieniai atradimai.

    Ką tai reiškia saulės parkui

    Tokie atradimai nebūtinai reiškia, kad projektas bus nutrauktas, tačiau laikinai keičia grafiką ir darbų seką, nes pirmiausia privaloma atlikti tyrimus, dokumentuoti, paimti mėginius ir, jei reikia, perkelti radinius konservavimui. Praktikoje tai yra kompromisas tarp energetikos infrastruktūros plėtros ir kultūros paveldo apsaugos, kuris Europoje taikomas vis dažniau dideliuose statybų projektuose.

    Dalis kapo grunto ir mėginių perduota tolesniems laboratoriniams tyrimams, kurie gali atskleisti papildomų detalių net ir be išlikusių kaulų. Tikimasi, kad analizė patikslins laidojimo datavimą, ritualų ypatybes ir prekybinių ryšių kryptis, o tai leis šį radinį tiksliau įrašyti į regiono geležies amžiaus istoriją.

    Heseno paminklų apsaugos tarnybos duomenimis, šis atvejis primena, kad net moderniausios žaliosios energetikos investicijos kartais atveria kelią į giliausius praeities sluoksnius. Statybvietėse atlikti tyrimai tampa viena svarbiausių priežasčių, kodėl iki šiol randama išskirtinių objektų, apie kuriuos kitaip nebūtume sužinoję.

    „Tokie radiniai leidžia suprasti, kaip plačiai buvo susiformavę elito tinklai ir kokią reikšmę turėjo prestižiniai importai“, – sakė Heseno paminklų apsaugos tarnybos atstovas.

  • Ispanija pratęsė anticrizines priemones: degalų kompensacijos lieka, startuoja 2027 biudžetas

    Ispanija pratęsė anticrizines priemones: degalų kompensacijos lieka, startuoja 2027 biudžetas

    Ispanijos Ministrų Taryba birželio 29 dieną pritarė naujam ekonominių priemonių paketui, kuriuo pratęsiamos anticrizinės apsaugos priemonės ir kartu oficialiai pradedamas 2027 metų valstybės biudžeto rengimo procesas. Vyriausybė atnaujino makroekonomines prognozes, kurios taps atspirties tašku planuojant pajamas ir išlaidas.

    Ankstesnis paramos paketas turėjo galioti iki birželio 30 dienos, tačiau jis pakeistas nauju dekretu. Sprendimas motyvuojamas išliekančiu energijos rinkų nepastovumu ir geopolitine įtampa, kuri, vyriausybės vertinimu, vis dar kelia rizikų kainoms bei verslo sąnaudoms.

    Ekonomikos, prekybos ir verslo ministras Carlosas Cuerpo pabrėžė, kad dabartinė situacija reikalauja atsargumo.

    „Negalime nuleisti rankų, nes ekonomika vis dar veikia didelio geopolitinio neapibrėžtumo sąlygomis“, – sakė Carlosas Cuerpo.

    Tarp tęsiamų priemonių numatomos 0,20 euro už litrą degalų subsidijos vežėjams, ūkininkams ir gyvulininkystės sektoriui. Taip pat paliekami skatinimo mechanizmai, susiję su elektrifikacija ir atsinaujinančios energetikos plėtra, tačiau konkreti taikymo apimtis turi būti detalizuota po posėdžio sprendimų įgyvendinimo.

    Sprendimų paketas sutapo su naujausiais nacionalinės statistikos duomenimis: metinė infliacija birželio mėnesį siekė 3,2 proc. ir išliko tokiame pačiame lygyje kaip ankstesnius du mėnesius. Vyriausybė teigia, kad nuo pavasario taikomos priemonės prisidėjo prie kainų augimo slopinimo, tačiau rinkos dalyviai ir analitikai dėmesį sutelkia į energijos išteklių kainas, kurios labiausiai priklauso nuo tarptautinės padėties.

    Būstas tampa politiniu prioritetu

    Kartu su anticrizinių priemonių pratęsimu Ispanijos vyriausybė stiprina būsto politikos darbotvarkę, kuri išlieka viena svarbiausių šios kadencijos temų. Vyriausybė siekia mažinti nuomos ir įsigijimo barjerus, ypač didmiesčiuose, kur būsto kainos ir nuomos mokesčiai pastaraisiais metais augo sparčiausiai.

    Įtraukties, socialinės apsaugos ir migracijos ministrė bei vyriausybės atstovė spaudai Elma Saiz nurodė, kad liepą ketinama teikti priemonių paketą, kuriuo siekiama platesnio politinio sutarimo parlamente. Tarp svarstomų krypčių minimas sezoninės nuomos reguliavimas ir mokestinės paskatos nuomotojams, kurie mažintų nuomos kainas.

    Taip pat numatoma didinti pridėtinės vertės mokestį turistiniam apgyvendinimui iki 21 proc., tikintis sumažinti spaudimą nuomos rinkai ir skatinti ilgalaikės nuomos pasiūlą. Priemonės daliai regionų ir savivaldybių gali kelti įgyvendinimo bei kompetencijų klausimų, nes būsto politika Ispanijoje dažnai persidengia tarp centrinės ir regioninės valdžios.

    Šios iniciatyvos papildo 2026–2030 metų valstybinį būsto planą, kuriam numatyta 7 000 000 000 eurų investicijų. Pagal planą 60 proc. finansavimo turėtų užtikrinti valstybė, o 40 proc. – regionų vyriausybės, siekiant plėsti viešojo būsto fondą, spartinti renovaciją ir užtikrinti ilgalaikę viešomis lėšomis statomo socialinio būsto apsaugą.

    Startas 2027 metų biudžetui

    Makroekonominių prielaidų atnaujinimas yra pirmas formalus žingsnis rengiant 2027 metų biudžetą. Toliau numatoma tvirtinti išlaidų lubas ir fiskalinio stabilumo tikslus, o pats biudžeto projektas turėtų pasiekti parlamentą po vasaros.

    Vyriausybė kartoja siekį pateikti naują 2027 metų biudžetą po kelių metų, kai buvo tęsiami ankstesni asignavimai. Vis dėlto galutinis sprendimas priklausys nuo politinės aritmetikos parlamente, nes biudžeto priėmimas reikalauja pakankamos daugumos ir derybų su partneriais.

  • Raketų grėsmė Katare pakeitė viską: „Snoonu“ kurjeriai tapo tuo, kas gelbėjo gyventojus

    Raketų grėsmė Katare pakeitė viską: „Snoonu“ kurjeriai tapo tuo, kas gelbėjo gyventojus

    Kai miestas užsidarė namuose

    Pirmosiomis Irano karo dienomis Persijos įlankos regione, augant raketų ir dronų grėsmei, Katare tvyrojo nežinomybė, o dalis kasdienio gyvenimo stojo. Daug gyventojų Dohoje rinkosi likti namuose, todėl išaugo poreikis greitai gauti maistą, vaistus ir būtinas prekes.

    Tuo metu svarbiu kasdienybės ramsčiu tapo pristatymo vairuotojai, dirbę vietinėse platformose. Jie tęsė darbą nepaisydami įtampos, o kai kuriems gyventojams būtent kurjerių atvežtos prekės leido išvengti papildomų kelionių ir rizikų.

    „Snoonu“: sprendimai realiu laiku

    Viena iš Kataro pristatymo bendrovių „Snoonu“ teigė, kad konfliktui prasidėjus svarbiausias uždavinys buvo užtikrinti veiklos tęstinumą ir darbuotojų saugumą. Įmonė turėjo greitai persiderinti prie pasikeitusios situacijos, kai užsakymų skaičius augo, o saugumo aplinkybės nuolat kito.

    Už kulisų, kaip pasakojama, visą parą dirbo operacijų komandos: koordinavo užsakymus, sekė maršrutus, stebėjo pranešimus ir reagavo į galimus saugumo perspėjimus. Tokiose krizėse logistika tampa ne tik patogumo, bet ir kritinės infrastruktūros dalimi.

    „Pirmąją konflikto dieną buvo labai sunku. Esi atsakingas už verslą, kuris tarnauja bendruomenei, todėl sekėme valdžios pranešimus, kad viskas vyktų sklandžiai“, – sakė „Snoonu“ vadovas Abdulazizas AlQahtani.

    Vairuotojų pasirinkimas ir rizika

    Pasak bendrovės atstovų, vairuotojams buvo suteikta galimybė likti namuose, tačiau dalis jų pasirinko tęsti darbą. Toks sprendimas reiškė didesnę atsakomybę ir papildomą riziką kelyje, ypač kai mieste sumažėjo įprastas judėjimas, o informacinis fonas buvo įtemptas.

    Patys kurjeriai pabrėžė, kad krizės metu jų vaidmuo tapo ypač matomas. Kai kuriems tai buvo proga parodyti solidarumą su šalimi, kurioje jie dirba ir gyvena, ypač turint omenyje, kad dalis pristatymo sektoriaus darbuotojų yra atvykę iš kitų valstybių.

    „Esame kurjeriai ir vairuotojai, o visa bendruomenė tokiomis situacijomis pasikliauja mumis, kad pristatytume maistą ir vaistus“, – sakė pristatymo vairuotojas Muhammadas Rehanas Buttas.

    „Jaučiuosi laimingas galėdamas tarnauti bendruomenei, nes ši bendruomenė man daug duoda“, – sakė vairuotojas Muhammadas Saadas Muhammadas Ayubas.

    „Didžiuojuosi, nes nesupratau, kad mūsų vaidmuo yra toks didelis“, – sakė vairuotojas Markas Coffie.

    Katare ši krizė, anot pašnekovų, pakeitė požiūrį į pristatymo vairuotojų darbą. Kai daliai gyventojų saugiausia buvo likti namuose, kurjeriai tapo praktiniu ryšiu su būtinomis prekėmis ir kasdieniais poreikiais.

    „Jie yra mūsų čempionai, jie yra mūsų herojai tomis dienomis. Matėme drąsius vairuotojus, išvykstančius palaikyti mūsų bendruomenę, ir tuo labai didžiuojamės“, – sakė Abdulazizas AlQahtani.

  • Europa priklausoma nuo Kinijos, bet štai kur Pekinas vis dar priklausomas nuo ES – netikėta

    Europa priklausoma nuo Kinijos, bet štai kur Pekinas vis dar priklausomas nuo ES – netikėta

    Nors Europos priklausomybė nuo Kinijos tiekimo grandinių dažnai aptariama, mažiau pastebima priešinga kryptis. Kinija, siekdama technologinio savarankiškumo, vis dar remiasi Europos kompetencijomis keliose strategiškai svarbiose srityse.

    Pekino tikslas mažinti priklausomybes įtvirtintas naujausiuose pramonės politikos planuose, orientuotuose į vietinę gamybą ir technologijų kūrimą iki 2030 metų. Tačiau net ir spartinant importo pakeitimą, kai kuriose grandyse Europa išlieka sunkiai pakeičiama.

    Ekspertai pabrėžia, kad šios priklausomybės nebūtinai virsta lengvai panaudojamu politiniu svertu. Kinijos įtaka retųjų žemių ir kitų kritinių žaliavų rinkose Europai dažnai laikoma stipresne atsakomąja priemone, galinčia nusverti ES spaudimo galimybes.

    Puslaidininkiai ir „ASML“

    Europos puslaidininkių ekosistemoje išskirtinę vietą užima Nyderlandų „ASML“, praktiškai dominuojanti pažangiausių litografijos įrenginių segmente. Tokios sistemos yra būtinos modernių lustų gamybai, kurie reikalingi tiek DI sprendimams, tiek elektromobiliams ir gynybos pramonei.

    Dalis pažangiausių technologijų eksporto į Kiniją jau ribojama, tačiau Kinija vis dar gali įsigyti mažiau pažangius litografijos sprendimus ir, svarbiausia, išlaiko priklausomybę nuo įdiegtos įrangos aptarnavimo. Pramonėje būtent priežiūra ir remontas laikomi jautria grandimi, kuri sutrikus gali greitai paveikti gamybos apimtis.

    Kinija tuo pat metu agresyviai investuoja į vietinių įrenginių ir procesų kūrimą, o naujose gamybos linijose vis dažniau keliami reikalavimai didinti vietinės kilmės įrangos dalį. Tai reiškia, kad ES langas įtakai gali siaurėti, net jei šiandien priklausomybė dar išlieka didelė.

    Aviacija ir civilinis sertifikavimas

    Kinijos civilinės aviacijos ambicijas simbolizuoja siauro fiuzeliažo lėktuvas „Comac C919“, kuriuo siekiama konkuruoti su „Boeing“ ir „Airbus“. Vis dėlto jo tiekimo grandinė, ypač variklių ir orlaivio sistemų segmentuose, vis dar glaudžiai susijusi su Europos gamintojais ir jų subrangovais.

    Analitikai teigia, kad kritinės įrangos ir komponentų tiekimas yra svarbus Kinijos civilinės aviacijos programų tęstinumui, nes saugos standartai ir sertifikavimo reikalavimai reikalauja ilgamečių kompetencijų. Kita vertus, Europos įmonėms Kinijos rinka ilgą laiką buvo reikšminga pajamų dalis, todėl staigūs ribojimai smogtų ir Europos pramonei.

    Ne mažiau svarbi sritis yra sertifikavimas: norint, kad Kinijos orlaiviai galėtų plačiau veikti tarptautiniu mastu, jiems reikia pripažinimo ir atitikties procedūrų. Tai gali tapti politizuojamu klausimu, tačiau Kinija taip pat turi atsakomųjų mechanizmų, pavyzdžiui, vilkinti konkurentų modelių patvirtinimus savo rinkoje.

    Farmacija, biotechnologijos ir medicinos įranga

    Farmacijos ir biotechnologijų sektoriuje Europa tradiciškai stipri patentų, vakcinų kūrimo ir aukštos pridėtinės vertės vaistų gamybos srityse. Kinijos investicijos į mokslinius tyrimus auga, tačiau technologijų brandos ir tarptautinių reguliacinių standartų patirtis dar kurį laiką išliks Europos pranašumu.

    Europos bendrovės taip pat yra tarp medicinos įrangos lyderių, ypač vaizdinimo technologijose, kur svarbūs ne tik įrenginiai, bet ir sudėtingi komponentai bei programinė įranga. Nors gamyba vis dažniau lokalizuojama Kinijoje, kritinėse grandyse, tokiose kaip aukštos klasės komponentai ir algoritmai, Kinijos gamintojai dar atsilieka.

    Tuo pat metu ES verslui riziką kelia bendradarbiavimo modeliai, kai kuriamos jungtinės veiklos ar tyrimų partnerystės. Kritikai atkreipia dėmesį, kad tokie projektai neretai paspartina technologijų perėmimą Kinijoje, o ilgainiui stiprina būsimus konkurentus globalioje rinkoje.

    Automobilių lustai, robotika ir kvantas

    Elektromobilių bumo sąlygomis Kinijos gamintojams svarbūs automobilių pramonei skirti lustai ir galios elektronika, kur reikšmingas vaidmuo tenka Europos įmonėms, tarp jų „Infineon“, „NXP“ ir „STMicroelectronics“. Vis dėlto pati Europa išlieka pažeidžiama tam tikrose tiekimo grandinės dalyse, ypač lustų surinkimo, testavimo ir pakavimo etapuose.

    Robotikos srityje Kinija demonstruoja greitą progresą, tačiau judesio valdymo, pavarų ir kitų precizinių komponentų segmente europietiški sprendimai vis dar plačiai naudojami. Ši priklausomybė mažiau matoma, nes dalis įmonių viešai nedetalizuoja tiekėjų, tačiau pramonės ekspertai ją vertina kaip reikšmingą.

    Kvanto technologijose ES valstybės narės laikosi nevienodos pozicijos: vienos griežtina eksporto kontrolę, kitos skatina mokslinius projektus ir partnerystes. Analitikų vertinimu, būtent vieningo požiūrio stoka gali susilpninti Europos galimybes formuoti taisykles, kai technologija pereis iš laboratorijų į komercinį pritaikymą.

    Bendras vaizdas rodo, kad tarpusavio priklausomybės tarp ES ir Kinijos yra dvišalės ir daugiasluoksnės. Net ir tada, kai Europa tam tikrose technologijose turi aiškų pranašumą, bandymai šį pranašumą paversti spaudimo priemone gali turėti kainą pačiai Europai, ypač pramonės pajamoms ir investicijoms.

  • ESMA įspėja: Europos gyventojų santaupos „miega“ – kas stabdo 37 trilijonų eurų proveržį?

    ESMA įspėja: Europos gyventojų santaupos „miega“ – kas stabdo 37 trilijonų eurų proveržį?

    Europos Sąjungoje sukaupta milžiniška gyventojų finansinė „pagalvė“, tačiau didelė jos dalis vis dar laikoma menkai uždirbančiose priemonėse. Euronews kalbinta Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos vadovė Verena Ross teigia, kad vien ES mastu neįdarbintų santaupų suma siekia apie 37 trilijonus eurų.

    Pasak jos, problema nėra vien žmonių nenoras rizikuoti. Europoje iki šiol veikia fragmentuota rinka, kur praktiškai egzistuoja 27 atskiros nacionalinės kapitalo rinkos, o ne vieninga europinė erdvė, todėl gyventojams ir įmonėms sudėtingiau naudotis platesnėmis investavimo ir finansavimo galimybėmis.

    Kodėl Europa atsilieka nuo JAV?

    V. Ross aiškina, kad JAV investavimo kultūra istoriškai stipresnė, nes ten didesnė dalis žmonių senatvei kaupia per privačias investicijas, o ne per valstybės garantuojamas einamojo finansavimo pensijų schemas. Dėl to amerikiečiai dažniau nei europiečiai tiesiogiai domisi kapitalo rinkomis ir jų veikimu.

    „Europoje žmonės dažnai yra kiek mažiau finansiškai raštingi, bet tai nėra dėl gebėjimų ar noro stokos“, – sakė Verena Ross.

    Jos vertinimu, didžiausias skirtumas tas, kad europiečiams reikia daugiau aiškios, palyginamos informacijos apie investavimo rizikas, kaštus ir galimybes. Be to, vis dar trūksta patogių įrankių, padedančių suprantamai palyginti skirtingus produktus ir paslaugų teikėjus tarpvalstybiniu mastu.

    Nuo bankų kreditų prie kapitalo rinkų

    ES ekonomika vis dar labiau nei JAV remiasi bankų kreditais, o tai reiškia didesnį pažeidžiamumą, kai griežtėja skolinimo sąlygos ar kyla palūkanos. V. Ross pabrėžia, kad daugiau kapitalo rinkų finansavimo galėtų sumažinti priklausomybę nuo bankų ir suteikti įmonėms įvairesnių alternatyvų augimui.

    Ši logika yra vienas svarbiausių ES siekių, vystant vadinamąją kapitalo rinkų sąjungą, kuri pastaraisiais metais vis dažniau pristatoma kaip taupymo ir investicijų sąjunga. Tikslas paprastas: sudaryti sąlygas, kad europiečių santaupos lengviau virstų investicijomis, o kapitalas laisviau judėtų tarp valstybių.

    „Kapitalas turėtų tekėti taip laisvai, kaip žmonės gali judėti Europos Sąjungoje“, – sakė Verena Ross.

    Finansų patarimai, DI ir rizikos

    Kalbėdama apie ateitį, ESMA vadovė atkreipia dėmesį ir į naują rizikos šaltinį: socialinių tinklų finansų „nuomonės formuotojus“ bei automatizuotus patarimus. Jos teigimu, dirbtinis intelektas gali padėti žmonėms greičiau rasti informaciją ir suprasti sudėtingus dalykus, tačiau kartu didina klaidinimo riziką.

    „DI įrankiai turi didelį potencialą, bet jie gali turėti šališkumų ir pateikti neteisingą informaciją, todėl investuotojai neturėtų aklai pasitikėti tuo, ką gauna iš naudojamo DI“, – sakė Verena Ross.

    V. Ross, kuri planuoja pasitraukti iš ESMA vadovės pareigų 2026 metų spalį, tikisi, kad per artimiausią dešimtmetį Europa priartės prie gilesnės, likvidesnės ir labiau integruotos kapitalo rinkos. Anot jos, tai padėtų ne tik pritraukti daugiau investicijų į Europos įmones, bet ir sustiprintų regiono konkurencingumą pasaulyje.