CP v2

Blog

  • JAV LNG planai Europai: „Sempra“ siekia leidimų milžiniškam Port Arthur terminalui, startas 2034

    Jungtinės Valstijos, pastaraisiais metais tapusios didžiausia suskystintų gamtinių dujų (LNG) eksportuotoja, toliau didina ambicijas Europoje. Energetikos bendrovė „Sempra“ pradėjo leidimų gavimo procesą naujam projektui Port Arthur LNG North Teksase, kuris ateityje galėtų reikšmingai padidinti LNG pasiūlą pasaulyje.

    Pagal projektui pateiktus dokumentus, naujasis terminalas būtų vystomas greta jau plėtojamos Port Arthur LNG infrastruktūros. Skaičiuojama, kad užbaigus planuojamas pajėgumų plėtros fazes, vien šis kompleksas galėtų tapti vienu svarbesnių JAV eksporto taškų, orientuotų į Europos rinką.

    Pajėgumai ir numatomas grafikas

    Port Arthur LNG North koncepcijoje numatyta įrengti keturias dujų skystinimo linijas. Bendra metinė LNG gamyba, priklausomai nuo galutinių sprendimų ir leidimų, galėtų siekti iki maždaug 27 mln. tonų, o tai prilygtų dešimtims milijardų kubinių metrų gamtinių dujų po regazifikacijos.

    Projekte taip pat numatyta saugyklų infrastruktūra ir jūrinė dalis su dviem krovos prieplaukomis, kad LNG būtų galima krauti į tanklaivius. Dokumentuose nurodoma, kad realus eksporto startas galėtų įvykti 2034 metų antroje pusėje, jei procesai vyktų pagal planą.

    Kodėl Europa tampa pagrindiniu taikiniu

    Europos dujų rinka po 2022 metų iš esmės persitvarkė: išaugo LNG vaidmuo, o pirkėjams svarbesni tapo tiekimo saugumas, maršrutų patikimumas ir tiekėjų diversifikacija. JAV tiekėjai Europai turi logistinį pranašumą, nes kelionė tanklaiviu iš Meksikos įlankos uostų iki Europos terminalų paprastai trumpesnė nei iki Azijos.

    Tuo pat metu Viduriniųjų Rytų tiekimo grandines periodiškai veikia geopolitinės rizikos, todėl daliai pirkėjų patrauklesnės tampa alternatyvos iš Atlanto baseino. Dėl to nauji ar plečiami JAV LNG projektai dažnai iš anksto modeliuojami taip, kad geriausiai atitiktų Europos paklausos profilį.

    JAV LNG plėtra ir konkurencija

    „Sempra“ projektas nėra pavienis: JAV vystoma daugiau nei dešimt LNG eksporto plėtros iniciatyvų skirtingose stadijose. Rinka tikisi, kad iki šio dešimtmečio pabaigos JAV eksporto pajėgumai gali ryškiai išaugti, o tai darytų spaudimą kainoms ir stiprintų konkurenciją dėl ilgalaikių tiekimo sutarčių.

    Vis dėlto galutinis poveikis Europai priklausys nuo kelių veiksnių: leidimų ir finansavimo tempo, laivybos kaštų, dujų kainų ciklų bei ES politikos, susijusios su iškastinio kuro vartojimo mažinimu. Dėl to dideli terminalų projektai, net ir turint aiškų strateginį tikslą, dažnai susiduria su ilga įgyvendinimo trajektorija ir didesne komercine rizika.

  • Lenkijos Vyriausybė patvirtino 2027 metų biudžetą: daugiau gynybai ir sveikatai, deficitas auga

    Lenkijos Vyriausybė patvirtino 2027 metų valstybės biudžeto projektą ir atnaujintą makroekonominių rodiklių prognozę. Apie sprendimą po Ministrų Tarybos posėdžio pranešė finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domańskis.

    Pagal projektą planuojama, kad 2027 metais biudžeto pajamos sieks apie 162 360 000 000 eurų, o išlaidos – apie 228 440 000 000 eurų. Tai reiškia maždaug 66 080 000 000 eurų deficitą, kuris, lyginant su einamųjų metų planu, didėja.

    Kas didina deficitą?

    Ministras aiškino, kad šių metų biudžeto vykdymui įtakos turėjo keli papildomi veiksniai. Tarp jų minėta degalų kainų mažinimo priemonė, kuri, pasak jo, biudžetui kainavo apie 1 170 000 000 eurų.

    Taip pat buvo akcentuotos PVM apskaitos detalės, susijusios su ES programa SAFE, ir spartesni PVM grąžinimai verslui. Dalis šių sprendimų, anot ministro, buvo pasirinkti sąmoningai, siekiant palaikyti įmonių likvidumą ir sumažinti ekonominį neapibrėžtumą.

    Ryškiai auga ir skolos aptarnavimo kaina: 2027 metais ji planuojama apie 25 010 000 000 eurų, arba maždaug 3 980 000 000 eurų daugiau nei šiemet. Vyriausybė tai sieja su didesne skolos apimtimi ir tuo, kad refinansavimas vyksta jau gerokai aukštesnių palūkanų aplinkoje nei 2020–2021 metais.

    Didžiausios eilutės: gynyba ir sveikata

    Vienas ryškiausių akcentų – gynybos finansavimas: 2027 metais jam numatoma apie 46 340 000 000 eurų, o tai sudarytų daugiau nei 4,5 proc. bendrojo vidaus produkto. Ministras pabrėžė, kad šis lygis leistų Lenkijai išlikti tarp NATO šalių lyderių pagal gynybos išlaidas.

    Sveikatos apsaugai planuojama skirti apie 64 210 000 000 eurų – tai maždaug 6 160 000 000 eurų daugiau nei 2026 metais. Iš valstybės biudžeto šiai sričiai būtų pervedama apie 17 090 000 000 eurų, įskaitant dotaciją Nacionaliniam sveikatos fondui, kuri siektų apie 9 710 000 000 eurų.

    Vyriausybė paaiškino, kad bendras sveikatos finansavimas nėra vien tik biudžeto eilutė, nes dalį sistemos sudaro sveikatos draudimo įmokų srautai. Be to, ministras užsiminė apie planuojamus sprendimus dėl akcizų, siejant papildomas pajamas su Nacionalinio sveikatos fondo finansavimu.

    Energija ir atnaujintos prognozės

    Energetinio saugumo ir transformacijos priemonėms 2027 metais numatoma apie 4 610 000 000 eurų, tai yra apie 351 000 000 eurų daugiau nei šiemet. Finansų ministerija taip pat nurodė, kad pirmajai Lenkijos atominei elektrinei numatytas apie 1 870 000 000 eurų kapitalo injekcijos finansavimas.

    Makroekonominėse prielaidose Vyriausybė prognozuoja, kad 2027 metais vidutinė infliacija sieks apie 2,8 proc., o BVP augimas – apie 3 proc. Taip pat tikimasi, kad nedarbo lygis pagal ES metodiką 2027 metų pabaigoje sudarys apie 6 proc.

    Premjeras Donaldas Tuskas teigė, kad biudžetas yra įtemptas, bet atsakingas, o papildomos išlaidos siejamos su saugumo aplinka Europoje ir būtinybe investuoti į energetiką bei infrastruktūrą. Jis pabrėžė, kad Vyriausybė siekia išlaikyti ekonomikos augimą, kartu finansuodama prioritetus.

    Pagal Lenkijos biudžeto procedūrą galutinis biudžeto įstatymo projektas turi būti pateiktas Seimui iki rugsėjo 30 dienos. Konstitucija numato terminus, per kuriuos biudžetas turi pasiekti prezidentą ir būti pasirašytas, o užsitęsęs procesas gali sukelti politinių pasekmių.

  • Kasyklos Wujek kasykloje protestas: profsąjungos teigia, kad PGG uždarymą gali atlikti pigiau

    Katovicų anglies kasykloje Wujek, priklausančioje Lenkijos anglies grupei PGG, dalis kalnakasių pradėjo požeminį protestą. Profsąjunga „Sierpień 80“ teigia, kad pagrindinė įtampos priežastis yra planuojamas kasyklos likvidavimo darbų organizavimas ir galimas didesnis išorės rangovų vaidmuo.

    Protesto organizatoriai tvirtina, kad kasyklos uždarymas ir likvidavimo procesai turėtų būti vykdomi PGG darbuotojų jėgomis. Jų argumentas paprastas: įmonė turi pakankamai specialistų ir techninių pajėgumų, todėl atsisakius dalies išorinių paslaugų būtų galima sumažinti kaštus valstybei.

    Ginčas dėl rangovų ir išlaidų

    Pasak profsąjungos vadovų, darbuotojai jau anksčiau kreipėsi į PGG valdymą, prašydami nekeisti likvidavimo padalinio darbo organizavimo. Jie akcentuoja, kad analogiški principai turėtų būti taikomi ir kitoms PGG valdomoms uždaromoms kasykloms, įskaitant Bielszowice.

    Profsąjunga viešai kelia klausimą, ar pasirinkus išorės rangovus kasyklos uždarymas netaps brangesnis, nei būtina. Kaip vieną iš pavyzdžių ji pateikia vandens tvarkymo paslaugas, kurios, profsąjungos vertinimu, galėtų būti organizuojamos įmonės viduje ir taip sumažinti sąnaudas.

    „Iš keistų priežasčių PGG vadovybė mano, kad gali neribotai imti iš valstybės biudžeto, daryti tai brangiai per svetimas įmones ir neskaičiuoti, kiek tai kainuoja“, – sakė profsąjungos „Sierpień 80“ vadovas Bogusławas Ziętekas.

    Numatoma demonstracija Katovicuose

    Be požeminio protesto, profsąjunga taip pat pranešė apie planuojamą demonstraciją prie Energetikos ministerijos ir PGG būstinės Katovicuose. Jos tikslas – pareikalauti paaiškinimų dėl pasirinkto likvidavimo modelio ir raginti grįžti prie sprendimų, kuriuos, darbuotojų vertinimu, galima įgyvendinti pigiau bei skaidriau.

    Protesto atstovai pabrėžia, kad eskalacija nėra jų tikslas, tačiau tikisi tiesioginių derybų su PGG valdymu. Profsąjungos teigimu, jei bus pradėtas dialogas ir peržiūrėtas rangovų naudojimas, protestą būtų galima užbaigti greitai, neapsunkinant nei darbuotojų, nei įmonės veiklos.

  • Savaitgalį degalai brangs nevienodai: benzinas kils, dyzelinas pigs – tokios numatytos lubos

    Savaitgalį ir pirmadienį degalų kainos degalinėse turėtų keistis nevienodai: benzinas brangs, o dyzelinas kiek pigs. Tai numatyta naujausiame Lenkijos energetikos ministro pranešime dėl maksimalių degalų kainų, taikomų trumpam laikotarpiui.

    Pagal paskelbtas lubas, benzino 95 kaina gali siekti iki maždaug 1,49 euro už litrą, benzino 98 – iki 1,67 euro, o dyzelino – iki 1,64 euro. Lyginant su penktadienio ribomis, benzino kainos kyla, o dyzelino – mažėja.

    Penktadienį maksimalios ribos buvo žemesnės benzinui ir kiek aukštesnės dyzelinui: benzinas 95 – apie 1,48 euro, benzinas 98 – apie 1,65 euro, dyzelinas – apie 1,65 euro už litrą. Tokie pokyčiai reiškia, kad savaitgalį didžiausią skirtumą vairuotojai greičiausiai pajus pildami benziną.

    Lenkijoje maksimali kaina skaičiuojama pagal formulę, kuri remiasi vidutine didmenine degalų kaina šalies rinkoje ir papildomais mokesčiais. Į ją įtraukiami akcizas, vadinamasis kuro mokestis, fiksuota prekybos marža bei pridėtinės vertės mokestis.

    Ši sistema yra dalis priemonių paketo, kurio esmė – laikinai mažinti vartotojams tenkančią kainų naštą, kai energijos ištekliai rinkose brangsta. Paketas buvo atnaujintas ribotai ir numato, kad už degalų pardavimą virš nustatytos maksimalios kainos gali grėsti bauda iki maždaug 225 000 eurų.

    Vienas svarbiausių paketo elementų – laikinai sumažintas pridėtinės vertės mokestis degalams. Pagal galiojančias nuostatas, pridėtinės vertės mokesčio tarifas benzino ir dyzelino pardavimui sumažintas nuo 23 proc. iki 8 proc., tačiau tai yra terminuota priemonė, galiojanti iki rugpjūčio 31 dienos.

    Valstybės finansų institucijos anksčiau nurodė, kad viso paketo kaštai biudžetui yra reikšmingi, o vien tik laikinas pridėtinės vertės mokesčio sumažinimas trumpam laikotarpiui kainuoja dešimtis milijonų eurų. Dėl to tolimesni sprendimai paprastai siejami su naftos kainų dinamika, didmeninių kainų tendencijomis ir biudžeto galimybėmis.

    Kitas atnaujinimas dėl maksimalių kainų numatomas pirmadienį, kai bus paskelbtos ribos antradieniui. Praktikoje tai reiškia, kad vairuotojams verta sekti ne tik švieslentes degalinėse, bet ir oficialius pranešimus, nes trumpalaikiai svyravimai gali būti ryškesni nei įprastai.

  • Lenkija prie sienos su Rusija telkia naujus K2 tankus: ką tai keičia kariuomenei ir pramonei

    Lenkija stiprina šarvuotąsias pajėgas šiaurinėje kryptimi ir prie Kaliningrado srities dislokuoja naują partiją Pietų Korėjoje pagamintų K2 „Black Panther“ tankų. Į Branijevo garnizoną, esantį maždaug už kelių kilometrų nuo sienos, atgabenta 28 naujos kovos mašinos.

    Šie tankai pamažu keičia anksčiau naudotus PT-91 „Twardy“, todėl brigados kovinė galia ir technologinis lygis auga ne tik skaičiais, bet ir galimybėmis. Kartu tai yra aiškus signalas apie Lenkijos prioritetą sutelkti daugiau modernios technikos prie rytinės NATO sienos.

    Kas atvyko į Branijevą?

    Branijeve dislokuoti K2 skirti 9-ajai Branijevo šarvuotosios kavalerijos brigadai, kuri laikoma vienu svarbiausių dalinių šiaurinėje Lenkijos gynybos juostoje. Pranešama, kad įgulos jau kelis mėnesius mokosi dirbti su naująja technika, o tikslas yra perorientuoti visus brigados šarvuotuosius padalinius į K2 platformą.

    Skirtingai nei senesniuose tankuose, K2 turi automatinį užtaisytoją, todėl įgula paprastai mažesnė, o darbo specifika kinta. Kariuomenės atstovai pabrėžia, kad pereinant prie tokios technikos svarbiausia tampa ne vien vairavimo ar šaudymo įgūdžiai, bet ir sistemų valdymas bei techninės būklės stebėsena realiu laiku.

    Tankai pristatyti dalyvaujant brigados vadovybei ir „Hyundai Rotem“ atstovams Europoje. Ši įmonė yra K2 gamintoja, o bendradarbiavimas su Lenkijos daliniais, kaip skelbiama, apima ne tik pristatymus, bet ir eksploatacijos, aptarnavimo bei mokymo procesus.

    Kaina, technologijos ir Ukrainos pamokos

    Viešai skelbta, kad vieno K2 kaina siekia apie 8,3 mln. JAV dolerių, tai yra maždaug 7,6 mln. eurų pagal apytikrį perskaičiavimą. Nors reali sutartinė kaina gali priklausyti nuo komplektacijos, logistikos, atsarginių dalių, mokymo ir aptarnavimo paketo, pati suma rodo, kad kalbama apie aukštos klasės platformą.

    Lenkijos kariuomenė akcentuoja, kad moderni šarvuota technika vis dažniau turi būti vertinama per dronų ir aukšto tikslumo ginklų grėsmių prizmę. Kariai ir vadovybė viešuose pasisakymuose nurodo, kad Ukrainos karo patirtis keičia požiūrį į šarvuotos technikos panaudojimą, maskuotę, ryšį ir būtinybę stiprinti apsaugą nuo bepiločių.

    Didelė dalis diskusijų sukasi apie vadinamąją K2 polonizaciją, kai ateities modifikacijose būtų diegiami sprendimai, pritaikyti vietos poreikiams. Tarp minimų krypčių yra papildomos apsaugos priemonės ir sistemos, kurios leistų greičiau aptikti bei atremti dronų keliamą pavojų.

    Gamyba Lenkijoje ir pramonės nauda

    Ilgalaikėje perspektyvoje Lenkija siekia, kad dalis K2 programos persikeltų į šalies pramonę. Skelbta, jog numatoma gamybą ir surinkimą plėtoti „Bumar-Łabędy“ gamykloje Glivicuose, o kartu didinti vietinę komponentų dalį ir kurti naujas tiekimo grandines.

    Tokia kryptis svarbi ne vien dėl politinio ar ekonominio efekto, bet ir dėl praktinių kariuomenės poreikių. Vietinis aptarnavimas, remontas, atsarginių dalių tiekimas ir modernizacijos darbai trumpina laiką, per kurį technika sugrįžta į rikiuotę, ir mažina priklausomybę nuo tolimų logistikos maršrutų.

    Lenkijos planai apima ne tik pačius tankus, bet ir lydinčiąją techniką, reikalingą kovinei grupei veikti realiomis sąlygomis. Tokie sprendimai rodo, kad prioritetas teikiamas ne pavienėms platformoms, o pilnai, savarankiškai veikiančiai šarvuotai struktūrai.

    28 K2 atvykimas į Branijevą yra dar vienas etapas platesnėje Lenkijos ginkluotės modernizacijoje, kuri orientuota į greitą pajėgumų didinimą prie rytinės NATO sienos. Kartu tai tampa bandymu suderinti skubius kariuomenės poreikius su ilgalaikiu tikslu perkelti daugiau gamybos ir kompetencijų į vietos pramonę.

  • Panamos kanalo rekordas: „SK Gas“ už LNG tanklaivio pirmumą aukcione sumokės 4,9 mln eurų

    Pietų Korėjos energetikos bendrovė „SK Gas“ sutiko sumokėti rekordinę sumą, kad jos suskystintų gamtinių dujų (SGD) tanklaivis kuo greičiau kirstų Panamos kanalą. Už pirmumo teisę atviroje aukciono procedūroje bendrovė įsipareigojo sumokėti apie 4,9 mln eurų.

    SGD krovinys buvo pakrautas viename JAV terminalų Meksikos įlankos pakrantėje, o laivas atplaukė į Cristobal uostą prie Atlanto pusės įplaukos į kanalą. Tokia logistika aktuali tiek JAV SGD eksportuotojams, tiek Azijos pirkėjams, nes laiko sutaupymas tiesiogiai virsta mažesnėmis transporto sąnaudomis ir mažesne vėlavimo rizika.

    Kodėl mokama tiek daug?

    Pastaraisiais mėnesiais Panamos kanalo pralaidumą spaudžia vandens trūkumas, siejamas su mažesniu kritulių kiekiu ir El Ninjo reiškiniu. Kadangi kanalo šliuzams būtinas gėlas vanduo, mažėjant jo atsargoms ribojamas leistinų tranzitų skaičius, o tai automatiškai ilgina eilę ir kelia kainas.

    Kanalo administracija taiko mišrų modelį: nustatomas bazinis mokestis, o dalis tranzitų paskirstoma aukcionuose, kuriuose laivų savininkai varžosi dėl ankstesnio pravažiavimo. Dėl to kainą vis dažniau lemia ne tik laivo dydis ar krovinio tipas, bet ir tai, kiek operatorius pasirengęs mokėti už laiką.

    Laikas kainuoja šimtus tūkstančių

    Šiuo atveju sprendimą paaiškina ir rinkos realijos: SGD tanklaivių nuomos įkainiai siekia apie 184 000 eurų per dieną, todėl net kelios papildomos laukimo dienos gali kainuoti daugiau nei 1 000 000 eurų. Kai eilės reide ilgėja, aukcione sumokėta suma tampa būdu išvengti didesnių nuomos, degalų bei įsipareigojimų tiekimui kaštų.

    Ribojant tranzitų skaičių, tikėtina, kad laivų laukimo laikas abiejose kanalo pusėse toliau svyruos, o aukcionuose fiksuojami įkainiai išliks aukšti. Tai ypač jautru energijos kroviniams, kurių pristatymo grafikai ir sutarčių terminai dažnai yra griežti.

  • „Stalprodukt“ fiksuoja nuostolį ir įspėja dėl kiniškos plieno bangos: ES lieka vienas toks gamintojas

    Lenkijos pramonės grupė „Stalprodukt“ 2026 metų pirmąjį pusmetį baigė su 5,7 mln. eurų grynuoju nuostoliu. Bendrovė pabrėžia, kad šiuo metu yra vienintelė Europos Sąjungoje veikianti transformatorinių skardų gamintoja, o rinkos spaudimą didina pigesnė produkcija iš Azijos, pirmiausia Kinijos.

    Per šešis mėnesius grupės pajamos viršijo 442 mln. eurų ir buvo mažesnės nei prieš metus, o bendrasis pelnas iš pardavimų sumenko. Veiklos rezultatas išliko neigiamas, nors dalį smūgio sušvelnino geresni kitų verslo segmentų rodikliai.

    Transformatorinės skardos – didžiausias smūgis

    Didžiausią neigiamą įtaką rezultatams turėjo elektrotechninių skardų segmentas, kuriame „Stalprodukt“ fiksavo reikšmingą pardavimų apimčių kritimą ir ryškų kainų sumažėjimą. Dėl to segmentas iš pelningo prieš metus tapo nuostolingas, o pajamos iš šios veiklos susitraukė beveik perpus.

    Bendrovė situaciją sieja su agresyvia Azijos gamintojų kainodara, kuri leidžia siūlyti produkciją Europoje pigiau, nei gali pagaminti ES įmonės. Papildomai konkurencingumą, pasak „Stalprodukt“, mažina didesni energijos ir dujų kaštai bei anglies dioksido emisijų kainos, kurios Europoje išlieka reikšminga sąnaudų dalis.

    „Atsižvelgiant į gerokai didesnes ES gamintojų sąnaudas, šiuo metu Europos Sąjungos politikoje trūksta realios rinkos apsaugos“, – teigiama „Stalprodukt“ ataskaitoje.

    Rinkoje mažėja alternatyvų ES pirkėjams

    Įtampą sustiprina ir tai, kad kitas transformatorinių skardų gamintojas ES – „ThyssenKrupp“ – yra paskelbęs apie gamybos sustabdymą savo gamykloje Prancūzijoje iki 2026 metų rugsėjo. Tai reiškia, kad daliai Europos pramonės, kuriai reikalingos specializuotos skardos elektros transformatoriams ir energetikos įrangai, tiekimo grandinė tampa dar jautresnė kainų ir importo svyravimams.

    „Stalprodukt“ taip pat akcentuoja struktūrinį veiksnį: Kinijoje išlieka didelė gamybos pajėgumų perteklius, o silpnesnė vidaus paklausa skatina gamintojus ieškoti realizacijos eksporto rinkose. Tokia dinamika dažnai veda prie kainų spaudimo Europoje, ypač jei apsaugos priemonės neveikia taip greitai, kaip keičiasi rinkos sąlygos.

    ES griežtina plieno importo ribojimus

    Nuo 2026 metų liepos 1 dienos ES pradėjo taikyti atnaujintą plieno apsaugos priemonių mechanizmą, kuriuo mažinami bemuitės importo kvotų dydžiai ir didinama muito norma importui virš kvotų. Tikslas – pristabdyti plieno srautus iš trečiųjų šalių ir pagerinti Europos gamybos pajėgumų panaudojimą.

    Tuo pat metu „Stalprodukt“ signalizuoja, kad vien prekybos priemonių gali nepakakti, jei išliks silpna paklausa pagrindiniuose sektoriuose. Bendrovė atkreipia dėmesį į vangų statybos ir pramonės aktyvumą, todėl aiškesnio atsigavimo tikisi tik tuomet, kai atsigaus galutiniai vartotojai, kurie naudoja šio segmento produkciją.

    Kituose segmentuose vaizdas palankesnis: profilių veikla išliko pelninga, o rezultatams padėjo vidutinių pardavimo kainų augimas ir tiekimo diversifikavimas. Cinko segmente fiksuotas ryškus pagerėjimas, kurį lėmė didesnės realizavimo kainos ir premijos bei dalinis energijos sąnaudų valdymas, įskaitant elektros naudojimą iš nuosavos kogeneracijos.

  • Lenkija kelia pelno mokestį didžiausioms energetikos ir naftos įmonėms: biudžetas skaičiuoja milijardus

    Lenkijos Finansų ministerija rengia įstatymo projektą, kuriuo siūloma laikinai padidinti pelno mokestį (CIT) didžiausioms energetikos ir degalų sektoriaus įmonėms. Valdžia šį žingsnį sieja su platesniu planu, kaip finansuoti pagalbą energijai imlioms pramonės šakoms ir mažinti elektros kainų spaudimą verslui.

    Pagal skelbiamus planus, įmonėms, kurių metinės pajamos viršija 50 mln. eurų, CIT tarifas nuo 2027 metų turėtų šoktelėti iki 30 proc. Vėliau tarifas būtų palaipsniui mažinamas iki 26 proc. 2028 metais ir 23 proc. 2029 metais, o 2030 metais grįžtų į bazinį 19 proc. lygį.

    Kas patenka į naują ribą?

    Padidintas tarifas būtų taikomas didžiausiems rinkos dalyviams, veikiantiems naftos ir dujų gavybos, prekybos gamtinėmis dujomis, naftos produktų gamybos ir prekybos, taip pat elektros energijos perdavimo ir didžiausio masto skirstymo srityse. Kitaip tariant, mokesčio pakeitimai taikomi ne visam sektoriui, o stambiausiems dalyviams, kuriems nustatyta pajamų riba.

    Toks taikymo modelis atspindi pastarųjų metų Europos tendenciją, kai valstybės ieško papildomų pajamų šaltinių energetikos kainų svyravimų laikotarpiu. Didesnė mokesčių našta dažniau nukreipiama į įmones, kurios dėl rinkos sąlygų gali generuoti išskirtinai didelius pelnus, tačiau konkretus Lenkijos sprendimas įtvirtinamas per CIT tarifą ir pajamų slenkstį.

    Kiek papildomai tikimasi surinkti?

    Finansų ministerijos vertinimu, biudžeto pajamos 2027 metais turėtų padidėti maždaug 2,83 mlrd. eurų. 2028 metais papildomos įplaukos siektų apie 2,55 mlrd. eurų, o 2029 metais – dar apie 1,57 mlrd. eurų.

    Iš viso per trejus metus Lenkija tikisi surinkti apie 6,95 mlrd. eurų papildomų pajamų. Šie pinigai, valdžios argumentu, turėtų padėti finansuoti priemones, skirtas energijai imlioms įmonėms, ir amortizuoti dalį energetikos sąnaudų, kurios ypač jautriai veikia pramonės konkurencingumą.

    „Projektuojamas CIT tarifo padidinimas didžiausioms energetikos ir degalų įmonėms turėtų reikšmingai padidinti valstybės biudžeto pajamas 2027–2029 metais“, – sakė Finansų ministerijos atstovas.

    Kol kas tai yra rengiamas projektas, todėl galutinės detalės gali keistis teisėkūros procese. Vis dėlto kryptis aiški: Lenkija siekia papildomų biudžeto pajamų iš stambiausių energetikos grandies dalyvių, tuo pat metu deklaruodama tikslą palengvinti elektros kainų naštą pramonei.

  • Prancūzijos Gravelines atominė elektrinė mažino galią dėl medūzų antplūdžio jūros vandens filtruose

    Prancūzijos šiaurėje, tarp Kalė ir Diunkerko, esanti Gravelines atominė elektrinė laikinai ribojo gamybą po to, kai į jūros vandeniu aušinamų siurblių filtrus masiškai pateko medūzų. Dėl to operatoriui teko stabdyti dalį įrenginių ir mažinti kelių reaktorių galią, kol aušinimo grandinėje bus atkurta normali vandens apytaka.

    Gravelines yra viena didžiausių Europos atominių elektrinių: joje veikia šeši reaktoriai, o bendra įrengtoji galia siekia apie 5,4 gigavato. Kai tokio masto objektas priverstas mažinti gamybą, net ir trumpalaikis sutrikimas tampa juntamas visai elektros sistemai, ypač vasarą, kai dėl karščio dažniau išauga vartojimas.

    Kaip medūzos sustabdo reaktorius?

    Pakrančių atominės elektrinės dažnai naudoja jūros vandenį aušinimui, todėl vanduo nuolat tiekiamas per siurblių stotis ir filtravimo sistemas. Kai į jas vienu metu patenka didelis kiekis medūzų, jos gali užkimšti filtrus, sumažinti vandens srautą ir priversti elektrinę automatiškai riboti galią arba išjungti bloką dėl saugos reikalavimų.

    Toks scenarijus nėra unikalus vien Gravelines: panašūs biologiniai „užkimšimai“ pasaulyje fiksuojami ir kitose pakrančių elektrinėse. Šių incidentų rizika didėja, kai sutampa sezoniniai medūzų antplūdžiai, šiltesnis vanduo ir tam tikros srovės, atnešančios organizmus tiesiai į vandens paėmimo kanalus.

    Ką daro operatorius ir ko gali prireikti ateityje?

    Elektrinių operatoriai paprastai taiko kelias priemones: tankesnius mechaninius sietus, papildomas šiukšlių gaudykles, filtrų valymo režimo optimizavimą ir siurblių darbo koregavimą. Tokie sprendimai padeda sumažinti riziką, tačiau dažnai reikalauja investicijų ir išankstinio sezoniškumo planavimo.

    Įvykis Prancūzijoje vėl primena, kad energetikos infrastruktūrai grėsmes kelia ne tik techninės avarijos ar kuro tiekimo rizikos, bet ir gamtiniai veiksniai. Lietuvai planuojant branduolinės energetikos projektus regione, diskusijose dėl vietos parinkimo ir aušinimo sprendimų vis dažniau akcentuojama, kad reikia vertinti ir biologines, ir klimato tendencijas Baltijos jūroje.

  • Dniepre pastebėtas retas migruojantis paukštis: apvaliasnapis plaukūnas Ukrainoje neužsibūna

    Dniepro upėje Ukrainoje pastebėtas retas migruojantis vandens paukštis – apvaliasnapis plaukūnas. Ornitologų teigimu, ši rūšis šalyje pasirodo tik migracijų metu, todėl įprastai telkiniuose ilgai neužsibūna.

    Apvaliasnapiai plaukūnai Ukrainoje laikomi retais praskrendančiais paukščiais: pavasarį ir rudenį jie trumpam sustoja pailsėti ir pasimaitinti, o vėliau tęsia kelionę. Tokie stebėjimai dažniausiai būna pavieniai, todėl kaskart sulaukia didesnio gamtos mylėtojų dėmesio.

    Nuo daugelio kitų vandens paukščių ši rūšis išsiskiria ne tik išvaizda, bet ir neįprastu gyvenimo būdu. Patelės paprastai būna stambesnės ir ryškesnės, jų plunksnose matomas išraiškingas oranžinis atspalvis kaklo srityje, o patinų apdaras dažniau pilkšvai tamsus.

    Dar labiau stebina vaidmenų pasiskirstymas perėjimo metu. Patelės aktyviai konkuruoja dėl patinų dėmesio, o sudėjus kiaušinius dažnai palieka perėjimą patinui ir gali ieškoti kito partnerio.

    Patinai tuo metu peri kiaušinius ir vėliau patys rūpinasi jaunikliais. Toks elgesys paukščių pasaulyje nėra labai dažnas, todėl apvaliasnapiai plaukūnai dažnai minimi kaip vienas įdomesnių pavyzdžių, kaip gamtoje gali keistis įprasti lyčių vaidmenys.

    Šie paukščiai minta smulkiais vandens organizmais, įskaitant uodų lervas ir planktoną. Vienas būdingiausių jų maitinimosi būdų – greitai suktis vandenyje aplink savo ašį, taip sukeliant sūkurį, kuris pakelia maistą arčiau paviršiaus.

    Apvaliasnapio plaukūno veisimosi arealas siejamas su Arkties ir subarktinėmis teritorijomis. Jis peri tundroje ir miškotundrėje Šiaurės Europoje, Azijoje bei Šiaurės Amerikoje, o migracijų metu gali būti pastebimas ir piečiau esančiuose regionuose.

    Gamtos specialistai primena, kad stebint retus paukščius svarbu laikytis atstumo ir netrikdyti jų poilsio. Trumpa sustojimo pauzė migracijos metu paukščiams yra kritiškai svarbi, todėl net ir geranoriškas artėjimas gali padidinti jų stresą ir išsekimą.