CP v2

Blog

  • „Google“ Gemini susijungė su „Spotify“: nauja DI funkcija telefone keičia muzikos klausymą

    „Google“ Gemini susijungė su „Spotify“: nauja DI funkcija telefone keičia muzikos klausymą

    „Google“ kuriamas pokalbių asistentas „Gemini“ pradėjo oficialiai integruotis su „Spotify“, todėl muzikos ir tinklalaidžių valdymas telefone tampa panašus į trumpą pokalbį, o ne naršymą po biblioteką. Naudotojai gali prašyti paleisti dainas, albumus, atlikėjus, grojaraščius ar tinklalaides, apibūdindami norimą nuotaiką arba net pateikdami dainos teksto fragmentą.

    Praktikoje tai reiškia, kad vietoj tikslaus pavadinimo įvedimo galima rašyti ar sakyti natūralius prašymus, o „Gemini“ pats suranda atitinkamą turinį „Spotify“ programėlėje. Tokia sąveika atitinka bendrą rinkos kryptį, kai didžiosios platformos vis dažniau perkelia paiešką ir rekomendacijas į dialogo formą.

    Integracija šiuo metu orientuota į mobiliuosius įrenginius, nes ji veikia per „Gemini“ programėlę telefone. Norint pradėti naudotis, paprastai reikia susieti „Spotify“ paskyrą per „Gemini“ plėtinius ir patikrinti, ar „Google“ nustatymuose leidžiama veikla su „Gemini“ programėlėmis.

    Yra ir svarbių ribojimų, apie kuriuos verta žinoti iš anksto. Dažniausiai pilnam atkūrimui reikalinga „Spotify Premium“ prenumerata, o naršyklėje veikianti „Gemini“ versija šios integracijos paprastai nepakeičia, todėl valdymas lieka pririštas prie telefono.

    Be to, funkcionalumas dar nėra lygiavertis pilnam grotuvui: dalis įprastų atkūrimo komandų gali neveikti, o grojaraščių kūrimas ar pažangesnis filtravimas pagal konkrečius kriterijus gali būti neprieinamas. Tai rodo, kad integracija labiau skirta greitam paieškos ir paleidimo veiksmui, o ne visam muzikos kolekcijos administravimui.

    Vis dėlto toks sprendimas gali sustiprinti atradimų patirtį: vietoj vien tik algoritminių rekomendacijų galima prašyti panašių atlikėjų, konkretaus žanro pagal nuotaiką ar muzikos tam tikrai situacijai. Jei „Spotify“ ir „Gemini“ plėtiniai bus nuosekliai plečiami, DI valdomas klausymasis gali tapti įprastu būdu greitai rasti turinį ne tik muzikai, bet ir tinklalaidėms.

  • Kroatijoje rastas „vampyru“ laikytas palaikų kapas: po 400 metų atkurtas vyro veidas

    Kroatijoje rastas „vampyru“ laikytas palaikų kapas: po 400 metų atkurtas vyro veidas

    Neįprastas radinys bažnyčios kapinėse

    Kroatijos bažnyčios kapinėse 2023 metais archeologai aptiko vyro palaikus, kurių laidojimo būdas iškart sukėlė įtarimų. Kūnas buvo paguldytas veidu į žemę, o tai siejama su slavų folklore aptinkamais „apsauginiais“ laidojimo ritualais.

    Tyrėjų teigimu, tokia padėtis istoriškai buvo pasirinkta tuomet, kai bendruomenė bijodavo, kad mirusysis gali „grįžti“ ir kenkti gyviesiems. Tokie įsitikinimai Rytų ir Pietryčių Europoje buvo paplitę šimtmečius, ypač epidemijų, karo ar socialinių sukrėtimų laikais.

    Ką apie mirtį pasako kaulai?

    Bioarcheologai nustatė, kad palaidojimas nebuvo įprastas ir galėjo būti atliktas keliais etapais. Skelbiama, jog žmogus iš pradžių buvo palaidotas įprastai, tačiau vėliau kapas buvo atkastas, o palaikai perlaidoti kitaip.

    Analizuojant skeletą pastebėta ir smurto požymių: aptikti lūžiai, kurie, tyrėjų vertinimu, galėjo atsirasti maždaug mirties metu. Tai sustiprino hipotezę, kad vyras mirė smurtine mirtimi ir galėjo būti laikomas pavojingu ar „nešvariu“ bendruomenės akyse.

    „Buvo aišku, kad vyksta kažkas neįprasto, nes tai nepanašu į krikščionišką laidojimo praktiką“, – sakė Nataša Sarkić.

    Veido rekonstrukcija po keturių šimtmečių

    Siekdami geriau suprasti, kas buvo šis žmogus, specialistai atliko kaukolės skenavimą ir sukūrė skaitmeninį 3D modelį. Remiantis teismo medicinos metodais, ant modelio buvo taikomi audinių storio orientyrai ir žingsnis po žingsnio atkuriami raumenys bei veido bruožai.

    Galutinis rezultatas pristatomas kaip realistiška interpretacija, kaip vyras galėjo atrodyti būdamas gyvas. Tyrėjai nurodo, kad jis greičiausiai buvo 40–50 metų amžiaus.

    Toks atvejis, anot archeologų, primena, kad laidojimo papročiai atspindėjo ne tik religines normas, bet ir kolektyvines baimes. Šiuolaikinės 3D rekonstrukcijos technologijos leidžia istorinius pasakojimus papildyti apčiuopiamu žmogišku veidu, o kartu tiksliau vertinti, kaip bendruomenės reaguodavo į mirtį, smurtą ir nežinomybę.

  • NATO galia Baltijoje auga: Švedija už 3,7 mlrd. eurų perka 4 naujas „Naval Group“ fregatas

    NATO galia Baltijoje auga: Švedija už 3,7 mlrd. eurų perka 4 naujas „Naval Group“ fregatas

    Švedija pasirinko Prancūzijos laivų statytoją „Naval Group“ kaip keturių naujų FDI tipo fregatų tiekėją. Švedijos kariniame jūrų laivyne jos bus vadinamos Luleå klasės laivais, o pirmasis vienetas, pagal dabartinį planą, turėtų būti pristatytas iki 2030 metų.

    Sprendimas pristatytas Stokholme spaudos konferencijoje, surengtoje ant švedų korvetės Visby denio, dalyvaujant ministrui pirmininkui Ulfui Kristerssonui ir gynybos ministrui Pålui Jonsonui. Švedijos valdžia akcentavo greitesnį pristatymo grafiką, techninę brandą ir planuojamą oro gynybos architektūrą.

    Sutarties vertė siekia apie 3,7 mlrd. eurų. Tai vienas didžiausių Švedijos karinio jūrų laivyno modernizavimo projektų per pastaruosius dešimtmečius, tiesiogiai susijęs su didėjančiomis saugumo įtampomis Baltijos jūros regione.

    Oro gynyba ir kova su povandeniniais laivais

    Švedija naująsias fregatas planuoja naudoti pakrantės gynybai, didelį dėmesį skiriant oro erdvės ir jūrinių kelių apsaugai. Gynybos ministras Pålas Jonsonas nurodė, kad laivai turėtų turėti stiprią priešlėktuvinę gynybą ir būti pritaikyti šiuolaikinių grėsmių spektrui.

    Skelbiama, kad fregatose numatoma ASTER 30 sistema, skirta ir balistinių raketų perėmimo užduotims, bei CAMM-ER vidutinio nuotolio oro gynyba, orientuota į sparnuotąsias raketas ir orlaivius. Tokia konfigūracija atspindi Europos laivynų tendenciją jūroje turėti mobilią, sluoksniuotą oro gynybą.

    FDI platforma kuriama ir kaip pažangus priešpovandeninės kovos laivas. Baltijos jūroje tai ypač aktualu dėl ribotos akvatorijos, intensyvios civilinės laivybos ir kritinės infrastruktūros, kurią vis dažniau tenka saugoti nuo diversijų ir hibridinių incidentų rizikos.

    Švediški ginklai ir europinė partnerystė

    Švedijos Vyriausybė taip pat siekia, kad fregatose būtų integruota vietos gynybos pramonės įranga. Tarp minimų sistemų yra „Saab“ priešlaivinė ginkluotė RBS 15, radaras G1X ir Trackfire nuotolinė ginklo stotis, taip pat BAE Systems Bofors 57 ir 40 milimetrų pabūklai.

    Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas užsiminė, kad Švedijos pasirinkimą gali sustiprinti ir platesnis dvišalių sprendimų kontekstas, įskaitant ankstesnius sandorius, susijusius su žvalgybos ir ankstyvojo perspėjimo pajėgumais. Tai atitinka pastarųjų metų kryptį, kai Europos šalys gynybos pirkimus vis dažniau sieja su ilgalaike pramonine partneryste ir tarpusavio suderinamumu.

    FDI fregatos jau naudojamos Prancūzijos kariniame jūrų laivyne, o jų taip pat yra užsisakiusi Graikija. Laivai projektuojami didelės skaitmenizacijos aplinkoje, kur svarbūs jutiklių sujungimas, duomenų apdorojimas realiu laiku ir greita oro bei povandeninių grėsmių identifikacija.

    Kodėl tai svarbu Baltijai

    Švedijos sprendimas įsigyti keturias naujas fregatas vertinamas kaip dar vienas žingsnis stiprinant atgrasymą Baltijos jūros regione. Didėjant karinio jūrų laivyno pajėgumams, auga ir galimybės prisidėti prie sąjungininkų užduočių, tokių kaip jūrinių komunikacijos linijų apsauga ir kritinės infrastruktūros stebėsena.

    Regiono šalims tai reiškia tankėjančią bendrų pratybų ir suderinamumo darbotvarkę, ypač oro gynybos ir jūrinių jutiklių srityse. Naujos fregatos turėtų tapti vienu iš kertinių Švedijos pajėgumų elementų artėjant kitam dešimtmečiui.

  • Ieškomas naujasis Džeimsas Bondas: „Amazon MGM“ pradėjo atranką, minimi trys nauji kandidatai

    Ieškomas naujasis Džeimsas Bondas: „Amazon MGM“ pradėjo atranką, minimi trys nauji kandidatai

    „Amazon MGM“ startuoja oficialiai

    Prasidėjo oficiali naujojo Džeimso Bondo paieška: „Amazon MGM“ patvirtino, kad vyksta aktorių atranka, ieškant Danielio Craigo įpėdinio 007 vaidmeniui. Studija nurodo, kad proceso metu detalių nekomentuos, tačiau žada naujienas paskelbti, kai tam ateis laikas.

    Prie atrankos vairo stojo britų aktorių atrankos direktorė Nina Gold, žinoma dėl darbo kino ir televizijos projektuose, kuriuose itin svarbus aktorių parinkimas. Tai signalas, kad paieška pereina iš gandų į konkrečius susitikimus ir perklausas.

    Nauji vardai tarp kandidatų

    Nors viešojoje erdvėje jau kurį laiką sukasi įvairios pavardės, po žinios apie Ninos Gold įsitraukimą aptarinėjami ir trys nauji kandidatai. Pirmasis jų yra 35 metų Jackas Lowdenas, su kuriuo Gold jau dirbo seriale „Slow Horses“, todėl abipusis kūrybinis supratimas gali tapti privalumu.

    Taip pat minimas 23 metų Louisas Partridge’as, vaidinęs keliuose didesniuose projektuose ir siejamas su „House of Guinness“, kurio kūrybinėje komandoje dirba naujojo Bondo filmo scenaristas Stevenas Knightas. Amžius čia tampa pagrindiniu klausimu, nes 007 tradiciškai renkamasi brandesnį aktorių, tačiau studijos dažnai svarsto ir ilgesnę kelių filmų perspektyvą.

    Trečiasis aptariamas vardas yra 26 metų Tomas Francisas, apie kurio dalyvavimą perklausose pranešė pramogų industrijos žiniasklaida. Jis labiausiai žinomas iš teatro pasaulio, o tokia kilmė Bondo franšizei nėra svetima, nes dalis ankstesnių 007 aktorių taip pat buvo užgrūdinti scenoje.

    Kodėl favoritai dažnai nepasitvirtina

    Bondo atrankos procesas garsėja tuo, kad ankstyvieji favoritai neretai lieka tik spekuliacijomis. Praktika rodo, jog garsiai įvardijus vieną kandidatą, prodiuseriai neretai renkasi kitą, kad išvengtų išankstinių lūkesčių ir informacijos nutekėjimų suformuoto spaudimo.

    Istoriškai 007 vaidmuo dažnai tapdavo karjeros šuoliu, todėl prodiuseriai linkę rinktis kylantį, bet dar iki galo neįtvirtintą aktorių. Toks pasirinkimas leidžia lengviau sukurti naują Bondo etapą, o ne kovoti su žiūrovų atmintyje įstrigusiais ankstesniais ryškiais vaidmenimis.

    Į diskusiją įsitraukė ir Baltieji rūmai

    Viešą dėmesį patraukė ir politinis epizodas: Baltieji rūmai socialiniuose tinkluose pasidalijo įrašu, kuriame Donaldas Trumpas vaizduojamas kaip 007. Reakcijos internete buvo pašaipios, o pats gestas labiau priminė savireklamos triuką nei realų ryšį su kino atranka.

    Šis įrašas prisidėjo prie dar didesnio informacinio triukšmo aplink atranką, nors praktiniu požiūriu Bondo sprendimus lemia studijos ir kūrybinė komanda, o ne politinės komunikacijos viražai. Vis dėlto toks kontekstas rodo, kad 007 vardas ir toliau išlieka globalios popkultūros nervų taške.

    Jau aišku, kad 26-ąjį Bondo filmą režisuos Denis Villeneuve, o scenarijų rašo Stevenas Knightas. Skelbiama, kad gamyba turėtų startuoti 2027 metais, o premjera planuojama 2028 metais.

  • CPK prognozuoja: ši geležinkelio atkarpa iki 2035 metų taps populiariausia Lenkijoje

    CPK prognozuoja: ši geležinkelio atkarpa iki 2035 metų taps populiariausia Lenkijoje

    Lenkijos projektas CPK, apimantis naują oro uostą ir greitųjų geležinkelių tinklą, pateikė prognozes, kurios jau dabar kaitina diskusijas: populiariausia šalies geležinkelio kryptimi turėtų tapti maršruto Y atkarpa Varšuva–Port Polska–Lodzė. Skaičiuojama, kad ši linija per kelerius metus po atidarymo gali pritraukti didžiausius keleivių srautus visoje šalyje.

    Maršrutas Y suplanuotas taip, kad sujungtų keturis iš penkių didžiausių Lenkijos miestų ir sudarytų greitą koridorių tarp svarbiausių ekonominių centrų. Pirmuoju etapu numatoma prioritetą teikti ruožui Varšuva–Port Polska–Lodzė, nes jis tiesiogiai aptarnautų ir naujojo oro uosto srautus, ir kasdienį tarpmiestinį judėjimą.

    Pagal CPK vertinimus, būtent ši atkarpa iki 2035 metais turėtų tapti intensyviausiai naudojama geležinkelio linija Lenkijoje. Prognozuojama, kad vien oro uosto ekspresai ir papildomi reisai kasdien galėtų pervežti daugiau kaip 30 000 keleivių, o metinis srautas viršytų 6 000 000.

    Greta greitųjų traukinių, kurių projektinis greitis siektų daugiau nei 300 kilometrų per valandą, maršrutu kursuotų ir specialūs oro uosto ekspresai „AeroExpress“. Šiems sąstatams numatomas iki 200 kilometrų per valandą greitis ir itin dažni reisai, kad kelionė būtų patraukli ne tik skrydžių keleiviams, bet ir kasdien važiuojantiems tarp miestų.

    Planuojama, kad nuo Varšuvos centrinės stoties iki Port Polska būtų galima nuvykti maždaug per 22 minutes. Kelionė iš Varšuvos į Lodzę, į Lodzė Fabryczna stotį, turėtų trukti apie 1 valandą ir 8 minutes, o tai reikštų reikšmingą pokytį maršrutams, kuriuose šiandien didelę dalį laiko „suvalgo“ įvažiavimai į aglomeracijas ir persėdimai.

    CPK taip pat numato atskirą traukinių parko planą: greitiesiems reisams ketinama įsigyti 40 didelio greičio sąstatų, o oro uosto ir regioniniams maršrutams papildomai numatyta 16 oro uosto ekspresų ir 24 regioniniai ekspresai. Tokia struktūra turėtų leisti palaikyti tankų tvarkaraštį ir atsparumą piko valandomis.

    Jei prognozės pasitvirtins, naujasis koridorius aplenktų dabartinį keleivių srautų lyderį Lenkijoje, kuriuo dažnai įvardijamas maršrutas tarp Gdansko ir Gdynės. CPK akcentuoja, kad didžiausią skirtumą šįkart sukurtų ne tik greitis, bet ir patogus oro uosto pasiekiamumas bei dažnas kursavimas.

  • Bajė gobelenas pirmąkart Londone bus eksponuojamas visu ilgiu: kaip saugomas 68 metrų kūrinys

    Bajė gobelenas pirmąkart Londone bus eksponuojamas visu ilgiu: kaip saugomas 68 metrų kūrinys

    Bajė gobelenas keliasi į Londoną

    Viduramžių šedevras Bajė gobelenas pirmą kartą bus pristatytas Londone, skelbia Britų muziejus. Kūrinys bus eksponuojamas specialiai suprojektuotoje vitrinoje, paguldytas plokščiai ir išskleistas per visą 68 metrų ilgį.

    Muziejus pabrėžia, kad toks sprendimas leis lankytojams aiškiau suvokti gobeleno mastelį ir detales, kurios dažnai pradingsta žiūrint į susuktą ar dalimis rodomą tekstilę. Greta fizinio eksponavimo planuojami ir skaitmeniniai sprendimai, padėsiantys geriau suprasti siužetą bei simbolius.

    „Gobeleno eksponavimas paguldžius plokščiai leidžia visuomenei visapusiškai įvertinti šio unikalaus viduramžių siuvinėjimo mastą ir detales“, – teigiama Britų muziejaus pranešime.

    Britų muziejaus vadovas Nicholas Cullinanas akcentuoja, kad Bajė gobelenas laikomas vienu ryškiausių Europos kultūros artefaktų. Pasak jo, kūrinys ne tik pasakoja apie 1066 metų įvykius, bet ir primena istoriškai glaudžius Prancūzijos bei Didžiosios Britanijos ryšius.

    Kas vaizduojama ir kodėl tai svarbu

    XI amžiaus gobelenas vaizduoja Normandijos užkariavimą ir Hastingso mūšį, nulėmusį Anglijos valdžios pasikeitimą. Tai vienas išsamiausių pasakojamųjų viduramžių tekstilės kūrinių, kuriame istorija perteikiama kaip ištisinė vaizdų seka.

    Britų muziejus praneša, kad parodoje gobelenas bus rodomas kartu su kitais skoliniais iš Didžiosios Britanijos ir Europos institucijų. Žadama pristatyti retus dokumentus, iliuminuotus rankraščius bei sidabrinių monetų lobį, kad eksponatas būtų įkurdintas platesniame epochos kontekste.

    „Lankytojai turės išskirtinę galimybę panirti į istoriją, o gobeleno pasakojimas bus pateiktas originaliai ir įtraukiai“, – sakė parodos kuratorius Michaelas Lewisas.

    Perkėlimas sukėlė ginčus

    Gobeleno perkėlimas iš Bajė muziejaus yra itin retas įvykis: nurodoma, kad tai pirmas toks išgabenimas per daugiau nei 40 metų. Sprendimas skolinti kūrinį Londono parodai buvo siejamas su Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono 2025 metais duotu pažadu 18 mėnesių laikotarpiui perduoti gobeleną Britų muziejui.

    Vis dėlto Prancūzijoje kilo protestų banga, daugiausia dėl eksponato trapumo ir transportavimo rizikų. Kritikai teigė, kad net kruopščiausiai planuojamas pervežimas gali sukelti mechaninius pažeidimus, ypač dėl vibracijos ir neišvengiamo rankinio tvarkymo.

    „Gobelenas per daug trapus, kad būtų transportuojamas be rimtos rizikos: galimi įplyšimai ir medžiagos netektys dėl tvarkymo ir vibracijų“, – teigė meno paveldo kritikas Didier Rykner.

    Pastaraisiais metais konservatoriai fiksavo tūkstančius defektų ir pažeidimų, todėl eksponavimo bei logistikos reikalavimai yra itin griežti. Bajė gobelenas įrašytas į UNESCO programos Pasaulio atmintis registrą, taip pripažįstant jo išskirtinę dokumentinę ir kultūrinę vertę.

    Skelbiama, kad paroda „The Bayeux Tapestry Experience“ lankytojams duris atvers 2026 metų rugsėjo 10 dieną ir veiks iki 2027 metų liepos 11 dienos.

  • Lenkai parodė naujuosius K2GF tankus: pratybose Wędrzynie – miesto kovos ir netikėtas vaizdas

    Lenkai parodė naujuosius K2GF tankus: pratybose Wędrzynie – miesto kovos ir netikėtas vaizdas

    Lenkijos kariuomenės 9-oji Braniewo šarvuotosios kavalerijos brigada intensyviai treniruojasi su K2GF „Black Panther“ tankais Wędrzynie poligone. Čia įgulos tobulina veiksmus sudėtingiausioje aplinkoje – miestų mūšiuose, kur šarvuota technika dažniau patenka į pasalas.

    Wędrzynie veikia vienas didžiausių Lenkijoje objektų, skirtų kovai urbanizuotoje vietovėje, todėl pratybos orientuotos į judėjimą tarp pastatų, ugnies ir manevro derinimą bei bendrą sąveiką su kitais daliniais. Oficialiai skelbiama, kad mokymai apima ir taktikas, kurios aktualios moderniame kare, kai grėsmes kelia ne tik prieštankiniai ginklai, bet ir žvalgybiniai bei smogiamieji dronai.

    K2GF Lenkijoje tapo vienu pagrindinių naujos kartos tankų greta „Abrams“. Šie tankai perduodami 16-ajai mechanizuotajai divizijai, kurios daliniai dislokuoti šalies šiaurės rytuose, netoli Kaliningrado srities, todėl įgulos rengimas laikomas prioritetu.

    Ką gali K2GF „Black Panther“

    K2GF gamina Pietų Korėjos bendrovė „Hyundai Rotem“, o tankas eksploatuojamas ir Pietų Korėjos sausumos pajėgose. Skelbiama, kad K2GF turi trijų karių įgulą, yra apie 10,8 metro ilgio, 3,6 metro pločio ir 2,4 metro aukščio.

    Tanką varo 1 500 arklio galių dyzelinis variklis su automatine pavarų dėže, o maksimali masė siekia apie 55 tonas. Kelyje jis gali išvystyti iki 65 kilometrų per valandą greitį, o nuvažiuojamas atstumas siekia iki 450 kilometrų.

    Pagrindinis ginklas – 120 milimetrų lygiavamzdis pabūklas su automatiniu užtaisymu, kuris leidžia išlaikyti didelį ugnies tempą. Tokia komplektacija vertinama kaip svarbi, kai mūšio lauke reikia greitai keisti taikinius ir veikti riboto matomumo sąlygomis.

    Sutartys ir gamybos planai Lenkijoje

    Pirmasis K2GF įsigijimo etapas siejamas su 2022 metų rugpjūčio 26 dieną pasirašyta sutartimi, kurios vertė sudarė apie 3,37 mlrd. JAV dolerių. Pagal tuo metu galiojusią sumą zlotais tai atitiko maždaug 16,02 mlrd. zlotų, arba apie 3,45 mlrd. eurų pagal apytikslį 4,65 zloto už eurą kursą.

    Skelbiama, kad visi pagal šį etapą numatyti tankai jau pristatyti ir paskirstyti keliems mechanizuotiems bei šarvuotiems daliniams, tarp jų ir 9-ajai Braniewo brigadai. Lenkijos gynybos planuose šie pajėgumai siejami su greitesniu brigadų perėjimu prie modernesnės technikos ir intensyvesniu parengimu.

    Antrasis etapas numato papildomus pirkimus ir didesnį pramonės vaidmenį Lenkijoje. Oficiali informacija nurodo planus dalį tankų montuoti Gliwicuose veikiančioje gamykloje, o modernizuota K2PL versija turėtų gauti svarbių patobulinimų, įskaitant aktyvios apsaugos sistemą ir priemones kovai su dronais.

    Numatoma, kad kartu bus įsigyjama ir specializuota technika K2 platformos pagrindu, reikalinga inžinerinei paramai, evakuacijai ir mobilumui užtikrinti. Tokie sprendimai atspindi pastarųjų metų tendenciją Europoje kompleksiškai stiprinti šarvuotųjų pajėgų ekosistemą, kai svarbus ne tik tankų skaičius, bet ir jų aptarnavimo bei paramos grandis.

  • Vienas ingredientas į maltinius pakeičia viską: būna sultingesni ir ilgiau sotūs

    Kodėl verta dėti ryžių?

    Į maltinių masę įmaišyti virti ryžiai padeda išlaikyti sultingumą ir minkštumą. Ryžiuose esantis krakmolas kepant sugeria dalį mėsos sulčių ir jas „užrakina“, todėl kotletai rečiau išsausėja.

    Dar viena priežastis praktiška: ryžiai padidina patiekalo tūrį nepakeisdami įprasto skonio, tad iš to paties kiekio faršo galima pagaminti daugiau porcijų. Tai taip pat patogus būdas sunaudoti nuo vakar likusius virtus ryžius.

    Ką svarbu žinoti prieš maišant

    Ryžius reikėtų išvirti iš anksto ir visiškai atvėsinti, kad masė netaptų per skysta. Per karšti ryžiai gali „ištirpdyti“ riebalus, o tai blogina maltinių struktūrą ir kepant didina byrėjimo riziką.

    Geriausiai tinka balti ryžiai, tačiau norint daugiau skaidulų galima rinktis ir ruduosius. Svarbiausia nepermaišyti faršo: kuo ilgiau minkyta masė, tuo kietesni kotletai, nes baltymai stipriau susijungia.

    Maltiniai su ryžiais: paprastas receptas

    Jums reikės apie 600 gramų maltos kiaulienos arba kiaulienos ir jautienos mišinio, 150 gramų ryžių, 1 vidutinio svogūno, 2 česnako skiltelių ir 1 kiaušinio. Skoniui tinka druska, pipirai, džiovintas mairūnas, o apvoliojimui pravers džiūvėsėliai.

    Ryžius išvirkite pasūdytame vandenyje, nukoškite ir atvėsinkite. Svogūną ir česnaką smulkiai supjaustykite, viską trumpai sumaišykite su mėsa, kiaušiniu ir prieskoniais, suformuokite pailgus kotletus, apvoliokite džiūvėsėliuose.

    Kepkite įkaitintame aliejuje po 4–5 minutes iš kiekvienos pusės, kol gražiai apskrus ir vidus bus iškepęs. Patiekite su traškiomis salotomis, tarkuotomis morkomis, burokėliais ar agurkų salotomis – ryžiai kotletuose jau atstoja dalį garnyro.

  • Tarptautinis Booker prizas atiteko Taivanui: Yáng Shuāng-zǐ romanas ir Lin King vertimas

    Tarptautinis Booker prizas atiteko Taivanui: Yáng Shuāng-zǐ romanas ir Lin King vertimas

    Istorinis romanas apie kolonijinį Taivaną

    2026 metais Tarptautinį Booker prizą pelnė taivanietė rašytoja Yáng Shuāng-zǐ ir vertėja Lin King už romaną „Taiwan Travelogue“. Kūrinys – istorinis pasakojimas, nukeliantis į 1930-uosius, kai Taivanas buvo Japonijos okupuotas.

    Komisija pabrėžė, kad knyga vienu metu veikia ir kaip romantiška istorija, ir kaip įžvalgi pokolonijinė proza. Pasak vertintojų, tai pasakojimas apie kalbą, galią ir tai, kaip vertimas gali pakeisti santykį tarp žmonių bei kultūrų.

    Ką pasakoja „Taiwan Travelogue“

    Romane žaidžiama kelionių memuarų forma: pasakotoja pristatoma kaip japonų novelistė, keliaujanti po Taivaną kulinariniu maršrutu. Kelionės fone ryškėja sudėtingi jos santykiai su vietine vertėja, kuri tampa ne tik gide, bet ir tarpininke tarp skirtingų pasaulių.

    Žiuri dėmesį patraukė tai, kaip knygoje atskleidžiama komunikacijos kaina, kai susiduria skirtingos kalbos ir nelygiavertės galios. Vertėja Lin King įvertinta už tai, kad vertimu į anglų kalbą suteikė kūriniui papildomą sluoksnį, padedantį skaitytojui pajusti potekstes.

    Premija, vertimas ir platesnis kontekstas

    Tarptautinis Booker prizas teikiamas už į anglų kalbą išverstą grožinę literatūrą, o prizinis fondas dalijamas autoriui ir vertėjui. Šįkart 57 000 eurų atiteko Yáng Shuāng-zǐ ir Lin King.

    Organizatoriai nuolat akcentuoja, kad apdovanojimas skirtas didinti kitomis kalbomis parašytos grožinės literatūros matomumą Jungtinėje Karalystėje ir įvertinti vertėjų darbą, kuris dažnai lieka šešėlyje. Šis laimėjimas taip pat išryškina augantį susidomėjimą Rytų Azijos istorijomis, kur asmeninės patirtys persipina su kolonijiniu palikimu.

    Pati Yáng Shuāng-zǐ yra pasakojusi, kad rašydama siekė išnarplioti sudėtingas Taivano kolonijinio laikotarpio aplinkybes. Autorė kuria ne tik prozą, bet ir esė, mangą bei vaizdo žaidimų scenarijus, o „Taiwan Travelogue“ tapo pirmuoju jos kūriniu, išverstu į anglų kalbą.

    „Tyrimai apie keliones ir maistą mano gyvenimą pakeitė dviem akivaizdžiais būdais: mano santaupos sumažėjo, o svoris padidėjo“, – sakė Yáng Shuāng-zǐ.

    Knyga pirmą kartą išleista 2020 metais originalo kalba, o pastaraisiais metais jos tarptautinė sklaida augo: leidybos teisės parduotos daugelyje rinkų. Tai rodo, kad vertimai tampa nebe nišiniu reiškiniu, o svarbia pasaulinės leidybos grandimi, padedančia literatūrai keliauti greičiau nei bet kada anksčiau.

  • Daugelis iškasa nebežydinčias tulpes, bet klysta: šis naminis tręšimas gali jas išgelbėti

    Daugelis iškasa nebežydinčias tulpes, bet klysta: šis naminis tręšimas gali jas išgelbėti

    Pavasarį tulpės dažnai džiugina ryškiomis spalvomis, tačiau po kelių sezonų gali nutikti taip, kad augalai išleidžia tik lapus, o žiedų taip ir nesulaukiama. Tokiu atveju dalis žmonių skuba svogūnėlius iškasti ir išmesti, nors problema neretai būna ne liga, o paprastas nusilpimas.

    Tulpėms žydėti reikia daug sukauptos energijos, todėl silpnesnis ar per smulkus svogūnėlis pirmiausia investuoja į lapus. Tai natūrali augalo reakcija, kai jis bando atkurti maisto medžiagų atsargas, reikalingas kitam sezonui.

    Dažniausios priežastys, kodėl nežydi

    Žydėjimui kenkia ir auginimo klaidos: per seklus sodinimas, sunki ir ilgai permirkstanti dirva, taip pat per anksti nupjauti lapai. Žali lapai po žydėjimo dar kurį laiką maitina svogūnėlį, todėl jų šalinimas iškart po nužydėjimo dažnai reiškia silpnesnį kitų metų rezultatą.

    Ne mažiau svarbus veiksnys yra trąšų stoka, ypač jei tulpės kelerius metus paliekamos toje pačioje vietoje. Laikui bėgant dirvoje sumažėja augalams prieinamų medžiagų, o svogūnėliai smulkėja ir „pavargsta“.

    Ką gali duoti karbamidas

    Jei tulpės nežydėjo dėl nusilpusių svogūnėlių, dažnai padeda azoto trąšos, pavyzdžiui, karbamidas. Azotas skatina žaliosios masės augimą ir padeda svogūnėliui sukaupti daugiau resursų, kad kitą sezoną jis turėtų jėgų formuoti žiedą.

    Praktikoje karbamidą patariama berti vėlyvą pavasarį arba vasaros pradžioje, kai lapai dar žali. Dažniausiai pakanka apie 15 gramų vienam kvadratiniam metrui, trąšas lengvai įterpiant į viršutinį dirvos sluoksnį ir švelniai palaistant, kad žemė būtų drėgna, bet ne šlapia.

    Kada svogūnėlius geriau iškasti

    Ne kiekviena nežydinti tulpė serga, tačiau dalis veislių gražiausiai žydi tik pirmą ar antrą sezoną po pasodinimo. Vėliau žiedai smulkėja arba visai dingsta, ypač jei tai stambiažiedės, reiklesnės veislės.

    Jei norisi atnaujinti lysvę, svogūnėlius verta iškasti tik tada, kai lapai natūraliai nudžiūsta. Laikant sausoje, gerai vėdinamoje vietoje iki rudeninio sodinimo, lengviau atskirti dukterinius svogūnėlius ir įvertinti būklę: sveiki būna kieti, be tamsių dėmių, o minkšti ar susiraukšlėję dažnai nebetinka.

    Norint nepadaryti dažnos klaidos, po nužydėjimo geriausia pašalinti tik peržydėjusius žiedynus, o lapus palikti, kol pagelsta. Būtent šis kantrybės periodas dažnai nulemia, ar kitą pavasarį tulpės vėl pražys visu grožiu.