CP v2

Blog

  • Gegužės 18 dieną minima Tarptautinė muziejų diena: ką šiandien siūlo Lietuvos muziejai

    Gegužės 18 dieną minima Tarptautinė muziejų diena: ką šiandien siūlo Lietuvos muziejai

    Kodėl minima ši diena?

    Gegužės 18 dieną minima Tarptautinė muziejų diena, skirta priminti muziejų vaidmenį visuomenėje ir paskatinti lankytojus atrasti kultūros paveldą. Šią iniciatyvą dar 1977 metais pradėjo Tarptautinė muziejų taryba ICOM, o minėjimas kasmet apima tūkstančius muziejų visame pasaulyje.

    Lietuvoje ši diena dažnai tampa proga muziejams pristatyti naujas ekspozicijas, atverti įprastai nematomas fondų erdves ar pasiūlyti edukacijas šeimoms. Dalis muziejų taip pat rengia susitikimus su kuratoriais ir istorikais, kad lankytojai geriau suprastų eksponatų kontekstą.

    Kokių renginių tikėtis Lietuvoje?

    Nors Tarptautinė muziejų diena minima vieną dieną, praktikoje renginiai neretai išsiplečia į visą savaitgalį. Muziejai akcentuoja patyriminius formatus: temines ekskursijas, kūrybines dirbtuves, pažintinius užsiėmimus vaikams ir suaugusiesiems.

    Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama ir skaitmeninėms patirtims, kai dalis ekspozicijų ar pasakojimų pasiekiami nuotoliu. Muziejai taip siekia įtraukti auditorijas, kurios negali atvykti, taip pat pasiūlyti daugiau konteksto prie eksponatų per interaktyvų turinį.

    Kupiškio savivaldybės sveikinimas

    Tarptautinės muziejų dienos proga sveikinimą bendruomenei paskelbė Kupiškio rajono savivaldybės meras prof. habil. dr. Algirdas Raslanas. Pasak jo, muziejai padeda saugoti krašto atmintį ir stiprina ryšį su vietos istorija, todėl ši diena yra proga padėkoti muziejų darbuotojams ir bendruomenėms.

    Tokie sveikinimai primena, kad regionų muziejai dažnai atlieka platesnę misiją nei vien eksponatų pristatymas: jie telkia bendruomenes, renka gyvąją atmintį ir kuria edukacines programas mokykloms. Tarptautinė muziejų diena tampa gera proga prisidėti prie šios veiklos paprasčiausiu būdu, apsilankant muziejuje ar sudalyvaujant renginyje.

  • Lazdijų savivaldybės 2025 metų ataskaita: 50 mln. eurų biudžetas, 60 projektų ir kas keitėsi gyventojams

    Lazdijų savivaldybės 2025 metų ataskaita: 50 mln. eurų biudžetas, 60 projektų ir kas keitėsi gyventojams

    Lazdijų rajono savivaldybė paskelbė 2025 metų veiklos ataskaitą, kurioje apžvelgia svarbiausius darbus ir sprendimus, turėjusius tiesioginę įtaką gyventojų kasdienybei. Pagrindinis dėmesys, kaip nurodoma dokumente, buvo sutelktas į švietimą, socialinę apsaugą, sveikatos paslaugų prieinamumą ir infrastruktūros gerinimą.

    Ataskaitoje skelbiama, kad 2025 metais savivaldybės biudžetas siekė 50 mln. eurų, o kartu su savivaldybės įstaigomis įgyvendinta 60 projektų, kurių bendra vertė viršijo 40 mln. eurų. Savivaldybė pabrėžia, kad dalis projektų yra ilgalaikiai ir jų rezultatai persikelia į 2026 metus.

    Švietimas ir paslaugų kokybė

    Vienu prioritetų išliko švietimas: tęstos „Tūkstantmečio mokyklų“ programos veiklos, modernizuotos ugdymo erdvės ir stiprintos neformaliojo švietimo galimybės. Ataskaitoje nurodoma, kad daugiau nei 86 proc. rajono mokinių dalyvavo neformaliojo ugdymo veiklose, o ugdymo įstaigos aktyviau įsitraukė į konkursus ir projektus.

    Akcentuojamas ir ikimokyklinio ugdymo stiprinimas, įskaitant aplinkos atnaujinimą bei dėmesį vaikų maitinimo kokybei. Savivaldybė tai sieja su platesniu tikslu mažinti atotrūkį tarp miesto ir mažesnių gyvenviečių ugdymo galimybių.

    Sveikata, socialinė pagalba ir pavėžėjimas

    Sveikatos srityje savivaldybė akcentuoja paslaugų prieinamumo gerinimą ir gydytojų specialistų pritraukimą, taip pat medicinos įrangos atnaujinimą. Ataskaitoje pažymima, kad Lazdijų rajono savivaldybės sveikatos centrui suteiktas skaidrios asmens sveikatos priežiūros įstaigos vardas.

    Socialinėje srityje kaip vienas ryškiausių kasdienių sprendimų išskiriama pavėžėjimo paslauga „Lazdijai VEŽA“. Savivaldybės duomenimis, per 2025 metus elektromobiliais pavėžėta daugiau kaip 5 500 keleivių ir nuvažiuota per 126 000 kilometrų, o paslauga ypač aktuali vyresniems gyventojams bei tiems, kuriems sudėtinga pasiekti gydymo ar kitas viešąsias paslaugas.

    Infrastruktūra ir judumas

    Infrastruktūros dalyje ataskaita apima kelių asfaltavimą, viešųjų erdvių tvarkymą, gatvių apšvietimo modernizavimą bei vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtrą. Taip pat minimi sprendimai, susiję su vietiniu susisiekimu: nustatyti nauji reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutai, pradėjo veikti naujoji autobusų stotis, rajone eksploatuojami nauji autobusai.

    Sporto ir laisvalaikio infrastruktūroje savivaldybė išskiria rekonstruotą Lazdijų sporto centro sporto salę, kuri, kaip teigiama, tapo svarbia erdve sporto bendruomenei, vaikų užimtumui ir renginiams. Ataskaitoje taip pat apžvelgiamos iniciatyvos jaunimui, bendruomenėms, kultūrai ir sportui, įskaitant nevyriausybinių organizacijų projektų finansavimą.

    Apibendrindama savivaldybė pažymi, kad 2025 metai buvo intensyvūs ir ne visi planai įgyvendinti pagal pirminius terminus, todėl dalis darbų tęsiami šiemet. Dokumente taip pat dėkojama tarybos nariams, administracijos darbuotojams, seniūnijoms, įstaigų kolektyvams, bendruomenėms ir socialiniams partneriams už indėlį į rajono pokyčius.

    „Ne viskas pavyko taip, kaip planavome, o dalis pradėtų projektų persikels į šiuos ir artimiausius metus“, – sakė Lazdijų rajono savivaldybės merė Ausma Miškinienė.

    Ataskaitos duomenys sudaro pagrindą vertinti, kuriose srityse investicijos davė greičiausiai apčiuopiamą rezultatą, o kur pokyčiams dar reikės laiko. Savivaldybė nurodo sieksianti tęstinumo, ypač paslaugų prieinamumo ir infrastruktūros modernizavimo kryptyse.

  • Gegužės 19 dieną startuoja paraiškos būsto paramai: kas turi šansų ir kodėl verta skubėti

    Gegužės 19 dieną startuoja paraiškos būsto paramai: kas turi šansų ir kodėl verta skubėti

    Gegužės 19 dieną nuo 9.00 iki 16.00 valandos gyventojai kviečiami teikti prašymus gauti paramą būstui įsigyti. Savivaldybė atkreipia dėmesį, kad kvietimas gali būti sustabdytas anksčiau, jei bus panaudotos visos jam skirtos lėšos.

    Prašymai bus vertinami pagal registracijos Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS) laiką. Todėl gyventojams, norintiems padidinti tikimybę gauti paramą, rekomenduojama prašymą pateikti nuo pat 9.00 valandos.

    Kaip pateikti prašymą?

    Pagrindinis ir greičiausias būdas yra pateikti prašymą tiesiogiai per SPIS. Jei tokios galimybės nėra, prašymą galima pateikti atvykus į savivaldybės administraciją arba siunčiant elektroniniu paštu.

    Jei prašymas siunčiamas elektroniniu paštu, jis turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu. Nepasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu prašymas laikomas negaliojančiu ir nebus registruojamas.

    Kam skirta parama?

    Parama skirta asmenims ir šeimoms, kurios neturi tinkamo būsto, turi per mažą ar nusidėvėjusį būstą, taip pat atitinka nustatytas pajamų ir turto ribas. Taikomi ir kiti kriterijai, susiję su pirmuoju būstu ar socialiai jautriomis grupėmis.

    Dažniausiai didesnį prioritetą turi jaunos šeimos, šeimos su vaikais, daugiavaikės šeimos, asmenys su negalia, vieniši tėvai ir asmenys, kurie augo be tėvų globos. Konkretus vertinimas priklauso nuo galiojančių taisyklių ir pateiktų duomenų.

    Kokios sumos ir subsidijos numatomos?

    Valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito maksimali suma asmeniui be šeimos siekia 53 000 eurų. Dviejų ir daugiau asmenų šeimai numatyta iki 87 000 eurų, o būsto rekonstrukcijai galima gauti iki 35 000 eurų, nepriklausomai nuo šeimos sudėties.

    Subsidijos dydis priklauso nuo šeimos situacijos ir vaikų skaičiaus: jaunos šeimos be vaikų gali tikėtis 15 proc., auginant vieną vaiką taikoma 20 proc., du vaikus 25 proc., o tris ir daugiau vaikų, taip pat tam tikroms jautrioms grupėms, numatyta 30 proc. kompensacija.

    Gyventojams patariama iš anksto pasiruošti dokumentus ir įsitikinti, kad SPIS paskyra veikia, o reikalingi duomenys yra tikslūs. Kadangi registracijos laikas gali turėti lemiamą reikšmę, delsimas kvietimo pradžioje neretai sumažina galimybes patekti į finansuojamų prašymų sąrašą.

  • Marijampolėje aptarti ES fondų projektai: kokių pokyčių tikimasi rengiant 2028–2034 planus

    Marijampolėje aptarti ES fondų projektai: kokių pokyčių tikimasi rengiant 2028–2034 planus

    2026 metų gegužės 14 dieną Marijampolėje įvyko Marijampolės regiono plėtros tarybos inicijuotas susitikimas, subūręs regiono savivaldybių merus ir jų komandas. Kartu dalyvavo ir tarybos administracijos darbuotojai, dirbantys su Europos Sąjungos fondų projektų planavimu bei įgyvendinimu.

    Į susitikimą atvyko Finansų ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Centrinės projektų valdymo agentūros ir Aplinkos projektų valdymo agentūros atstovai. Dėmesys sutelktas į tai, kaip sklandžiau valdyti projektų eigą, kai vienu metu reikia laikytis tiek nacionalinių, tiek ES reikalavimų.

    Kas stringa įgyvendinant projektus?

    Susitikime aptarti einamojo laikotarpio regioninių projektų įgyvendinimo klausimai, kurie praktikoje dažniausiai susiję su terminų derinimu ir procedūromis. Taip pat kalbėta apie rizikas, kurios kyla dėl pirkimų, projekto apimties keitimo ar brangstančių darbų, kai prireikia tikslinti biudžetus.

    Didelę dalį aptarimų sudarė institucijų tarpusavio koordinavimas, kad sprendimai savivaldybes pasiektų greičiau. Regionams tai ypač svarbu, nes vėlavimai gali turėti tiesioginę įtaką suplanuotų darbų pradžiai ir finansavimo panaudojimui.

    Ruošiamasi 2028–2034 laikotarpiui

    Ne mažiau svarbi tema buvo 2028–2034 metų ES finansavimo laikotarpio investavimo kryptys ir planuojami pokyčiai, kurie gali paveikti projektų rengimą. Savivaldybėms aktualu iš anksto žinoti, kaip gali keistis prioritetai, kokios sritys bus labiau remiamos ir kokių rezultatų bus tikimasi.

    Tokie susitikimai leidžia anksčiau susiderinti dėl praktinių reikalavimų ir sumažinti riziką, kad parengti projektai vėliau turės būti iš esmės perrašomi. Regiono plėtros taryba pabrėžė, kad tęstinis dialogas su ministerijomis ir agentūromis yra būtinas, siekiant užtikrinti aiškesnį planavimą ir stabilesnį projektų įgyvendinimo tempą.

  • Kalvarijos dalyvaujamasis biudžetas: kurie 2026 metais įgyvendinami projektai surinko daugiausia balsų?

    Kalvarijos dalyvaujamasis biudžetas: kurie 2026 metais įgyvendinami projektai surinko daugiausia balsų?

    Gyventojų balsai nulėmė prioritetus

    Kalvarijos savivaldybėje jau ketvirtus metus įgyvendinamas dalyvaujamasis biudžetas, kai dalį savivaldybės lėšų panaudojimo krypties tiesiogiai pasirenka patys gyventojai. Šiemet iniciatyva vėl sulaukė aktyvaus įsitraukimo, o balsavimas išryškino aiškius bendruomenės prioritetus.

    Savivaldybės administracija viešam balsavimui buvo pateikusi 7 projektų idėjas. Daugiausia dėmesio sulaukė viešųjų erdvių tvarkymas ir aktyvaus laisvalaikio infrastruktūra, ypač krepšinio aikštelių atnaujinimas ar įrengimas.

    Kurios idėjos surinko daugiausia balsų

    Pagal paskelbtus balsavimo rezultatus daugiausia palaikymo sulaukė Atviros viešosios erdvės Aistiškiuose projektas, surinkęs 211 balsų. Antroje vietoje liko dvi idėjos, surinkusios po 160 balsų: Sangrūda, pontoninis lieptas į salą ir Pietinio miestelio krepšinio aikštelės atnaujinimas.

    Tarp kitų balsavime dalyvavusių siūlymų buvo Poilsio erdvė prie tvenkinio Jungėnuose, kuri gavo 158 balsus, Krepšinio aikštelė Mockų parkelyje su 59 balsais, Trakiškių kaimo viešųjų erdvių kokybės gerinimas su 50 balsų ir Krepšinio aikštelė Brukų kaime, surinkusi 42 balsus.

    Kiek lėšų skirta ir kas bus finansuojama

    Gyventojų idėjoms įgyvendinti Kalvarijos savivaldybės biudžete numatyta 60 000 eurų. Savivaldybė nurodo, kad šiuo metu tikslinamos pateiktų idėjų sąmatos, todėl galutiniai darbų apimčių sprendimai priklausys ir nuo realių kaštų.

    Gegužės 18 dieną vykusiame dalyvaujamojo biudžeto priemonės įgyvendinimo konsultacinės darbo grupės posėdyje nuspręsta orientuotis į daugiausia balsų surinkusias idėjas. Tai reiškia, kad pirmiausia finansavimas bus nukreiptas į projektus, kurie surinko didžiausią gyventojų palaikymą.

  • Vokietijos teismo sprendimas dėl gultų prie baseino: kelionių organizatoriai ruošiasi ieškiniams

    Kodėl gultai tapo teisiniu klausimu?

    Atostogų viešbučiuose seniai įprasta situacija, kai ryte gultai prie baseino „rezervuojami“ rankšluosčiais, o dalis svečių lieka be vietos. Pastaruoju metu ši tema iš juokelių zonos persikėlė į teismus, nes augant kainoms keliautojai tikisi aiškiai apibrėžtų paslaugų ir realiai prieinamos infrastruktūros.

    Vokietijoje, Hanoverio teismui priėmus sprendimą vienoje iš panašių bylų, rinkoje suaktyvėjo kalbos apie galimą precedentą. Kelionių organizatoriai ir viešbučiai baiminasi, kad daugiau klientų gali imtis teisinių veiksmų, jei reklamuotos poilsio sąlygos realybėje neatitinka lūkesčių.

    Bylos esmė: atsakomybė už pažadėtą poilsį

    Žiniasklaidoje aptartas atvejis siejamas su Vokietijos turistu, kuris atostogavo Koso saloje ir teigė negalėjęs pasinaudoti gultais, nors keldavosi anksti. Teismas nusprendė, kad kelionių organizatorius turi užtikrinti, jog poilsio infrastruktūra būtų prieinama tokiu mastu, kokio pagrįstai tikisi svečias.

    Šeimai buvo priteista dalinė kelionės išlaidų kompensacija, o tai rinkoje interpretuojama kaip signalas, kad „nepatogumas“ gali būti laikomas paslaugos trūkumu. Tai ypač aktualu paketinių kelionių atveju, kai klientas perka ne vien skrydį ir nakvynę, bet ir bendrą poilsio kokybę.

    Kaip gali keistis viešbučių taisyklės?

    Po šio sprendimo dalis viešbučių Europoje svarsto griežtinti gultų naudojimo tvarką, kad sumažintų konfliktus ir riziką sulaukti pretenzijų. Tarp dažniausiai minimų priemonių yra išankstinis gultų priskyrimas visam laikotarpiui arba konkrečioms dienoms, taip pat numeravimas ir paskirstymas atvykimo metu.

    Kai kuriuose kurortuose tokie sprendimai jau taikomi kaip įprasta praktika, o ne išskirtinė paslauga. Turizmo sektoriuje pabrėžiama, kad tai tampa ne vien logistikos klausimu, bet ir reputacijos valdymu, nes socialiniuose tinkluose nusivylimas „kova dėl gultų“ greitai virsta viešu skundu.

    Brangūs paplūdimio gultai Italijoje

    Panašios įtampos matomos ir Italijoje, kur kai kuriuose kurortuose gultų ir skėčių paklausa pasiekia rekordus. Portonovo vietovėje, esančioje netoli Ankonos, sezoninės vietos išperkamos iš anksto, o norintys dar patenka į laukiančiųjų sąrašus.

    Skelbiama, kad sezono nuomos kaina už skėtį ir du gultus siekia maždaug nuo 1 200 iki 3 000 eurų. Tokios sumos didina vartotojų jautrumą paslaugos kokybei: kuo daugiau sumokama, tuo didesnė tikimybė, kad keliautojas savo teises gins ir formalioje, teisinėje erdvėje.

  • Joniškio ir Skuodo savivaldybės tariasi dėl jaunimo politikos: kas keisis vasaros užimtume

    Joniškio ir Skuodo savivaldybės tariasi dėl jaunimo politikos: kas keisis vasaros užimtume

    Joniškio rajono savivaldybės vadovai, Jaunimo reikalų tarybos ir jaunimo atstovai susitiko su Skuodo rajono savivaldybės bei Skuodo atviro jaunimo centro komanda. Susitikime dėmesys sutelktas į tai, kaip realiai veikia jaunimo politikos priemonės savivaldybėse ir kur dar yra neišnaudotų galimybių.

    Abiejų savivaldybių atstovai aptarė jaunimo įsitraukimą į veiklas, iniciatyvų skatinimą ir vasaros užimtumo programą, kuri daugelyje savivaldybių laikoma vienu praktiškiausių būdų įtraukti moksleivius į darbo rinką. Taip pat kalbėta apie atvirųjų jaunimo centrų kasdienę veiklą ir Jaunimo reikalų tarybų vaidmenį, kai reikia greitai reaguoti į jaunimo poreikius.

    Akcentas – bendri projektai

    Susitikime aptarti kylantys iššūkiai ir bendradarbiavimo modeliai, kurie leistų greičiau įgyvendinti vietos jaunimo iniciatyvas. Aptarta ir praktika dalintis sprendimais, kurie pasiteisina kitoje savivaldybėje, ypač planuojant veiklas mažesnėse bendruomenėse.

    Joniškio rajono savivaldybės meras Gediminas Čepulis ir Skuodo rajono savivaldybės vicemerė Inga Jablonskė pabrėžė, kad reguliarios darbinės konsultacijos sustiprina institucijų ryšius ir padeda sukurti daugiau galimybių bendriems projektams. Taip pat akcentuota, kad stipresnis partnerių tinklas yra svarbus siekiant tarptautinių iniciatyvų.

    Jaunimo centrai ir tarybos – praktinė grandis

    Daug dėmesio skirta tam, kaip jaunimo centrai ir Jaunimo reikalų tarybos gali efektyviau derinti veiklas su mokyklomis, vietos įstaigomis ir darbdaviais. Aptarta, kad aiškesnės informacijos apie galimybes sklaida dažnai lemia, ar jaunimas iš tiesų pasinaudoja siūlomomis programomis.

    Po susitikimo Skuodo rajono savivaldybės atstovai aplankė Atvirąjį jaunimo centrą, Joniškio turizmo ir verslo informacijos centrą bei Žagarę. Vizitų metu su gimnazistais ir vietos įstaigų atstovais aptartos jaunimo iniciatyvos ir konkretūs bendradarbiavimo scenarijai ateičiai.

  • Neringos meras sveikina Muziejų dieną: dėkoja atminties puoselėtojams ir linki įkvėpimo

    Neringos meras sveikina Muziejų dieną: dėkoja atminties puoselėtojams ir linki įkvėpimo

    Tarptautinės muziejų dienos proga Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis pasveikino muziejininkus ir išskyrė Neringos krašto atminties puoselėtojų darbą. Jo teigimu, muziejai padeda ne tik saugoti istoriją, bet ir kurti gyvą ryšį tarp praeities ir šiandienos bendruomenės.

    Sveikinime pabrėžta, kad muziejininkų veikla prisideda prie kultūros paveldo išsaugojimo ir perduoda sukauptas žinias ateities kartoms. Pasak mero, kasdienis darbuotojų įsitraukimas atsiskleidžia per prasmingas iniciatyvas ir lankytojams kuriamas patirtis.

    „Jūsų darbas saugo mūsų krašto atmintį, padeda pažinti istoriją, puoselėti kultūros paveldą ir perduoti jį ateities kartoms“, – sakė Darius Jasaitis.

    Tarptautinė muziejų diena kasmet minima gegužės 18 dieną, ją koordinuoja Tarptautinė muziejų taryba ICOM. Ši proga dažnai tampa impulsu muziejams atverti daugiau erdvių lankytojams, pristatyti naujas ekspozicijas ar edukacines veiklas ir kalbėti apie kintantį muziejų vaidmenį visuomenėje.

    Neringos meras muziejininkams palinkėjo įkvėpimo, kūrybiškumo ir lankytojų dėmesio. Sveikinimo pabaigoje jis padėkojo už atsidavimą ir kasdienį darbą, padedantį išlaikyti kultūrinę atmintį gyvą.

  • Graikijoje aukcionui ruošiamas privatus Makri salos gabalas: kaina krito iki 247 000 eurų

    Graikijoje aukcionui ruošiamas privatus Makri salos gabalas: kaina krito iki 247 000 eurų

    Graikijoje šį lapkritį planuojamas neįprastas aukcionas: Jonijos jūroje esanti nedidelė Makri sala, priklausanti Echinado salynui, bus siūloma pradedant nuo 247 000 eurų. Apie tai pranešė graikų žiniasklaida, pabrėždama, kad tai vienas retesnių atvejų, kai parduodamas visas salos sklypas, o ne tik dalis pakrantės.

    Iš pirmo žvilgsnio suma gali atrodyti viliojanti, tačiau pirkėjų laukia svarbus „bet“. Makri priskiriama miško žemei ir patenka į Natura 2000 tinklą, todėl didelės apimties statybos bei infrastruktūros plėtra čia yra smarkiai apribota.

    Ką realiai galima daryti?

    Pagal galiojančius apsaugos režimus tokiose teritorijose dažniausiai leidžiami tik minimalūs, aplinką tausojantys sprendimai. Tai reiškia, kad prabangus kurortas su keliu, prieplauka, didele elektros generacija ar intensyviomis statybomis gali būti neįgyvendinamas, net jei pirkėjas turėtų tam lėšų.

    Salos „inventorius“ taip pat kuklus: minima keletas apleistų statinių, nedidelis namas, vandens cisterna ir koplyčia. Tokia būklė signalizuoja, kad pirkėjas įsigyja ne paruoštą poilsio objektą, o labiau atokų, ribotai pritaikomą turtą su aiškiomis gamtosauginėmis taisyklėmis.

    Kodėl kaina taip smuko?

    Makri į aukcioną buvo iškelta ir anksčiau: 2022 metais jos kaina siekė apie 8 000 000 eurų. Vėliau, atlikus vertės peržiūrą, didelė dalis „investicinio potencialo“ subliuško, nes saugomas statusas praktiškai užkerta kelią projektams, kurie paprastai ir kelia privačių salų kainą.

    Kitaip tariant, tai turto klasė, kurioje kainą dažnai lemia ne vien vieta, bet ir leidimų realybė. Kai negalima įrengti reikšmingos infrastruktūros, sala tampa įdomi ne masinio turizmo verslui, o nišiniam pirkėjui, ieškančiam privatumo ir paprastumo.

    Privati sala nebūtinai perkama

    Pastaraisiais metais Europoje stiprėja kelionių tendencijos, susijusios su skaitmeniniu detoksu ir poilsiu be nuolatinio ryšio. Dalis keliautojų renkasi atokias vietas, o rinkodara vis dažniau akcentuoja tylą, lėtesnį tempą ir mažesnį žmonių srautą.

    Tiems, kas nori privataus salos jausmo be pirkimo rizikų, rinka siūlo alternatyvą: privačių salų nuomą. Graikijoje, Ispanijoje ar kituose regionuose galima rasti objektų, kuriuose užtikrinamas aptarnavimas ir logistika, tačiau nereikia spręsti nei leidimų, nei gamtosauginių apribojimų, tenkančių savininkui.

  • Uzbekistano fondas „UzNIF“ sudrebino Londoną: pirmasis IPO užsienyje pritraukė 2,5 mlrd. eurų

    Uzbekistano fondas „UzNIF“ sudrebino Londoną: pirmasis IPO užsienyje pritraukė 2,5 mlrd. eurų

    Istorinis Uzbekistano žingsnis

    Uzbekistano Nacionalinis investicijų fondas „UzNIF“ pradėjo prekybą Londono vertybinių popierių biržoje, taip įgyvendindamas pirmąjį šalies tarptautinį akcijų platinimą. Tą pačią dieną fondas startavo ir Taškento biržoje, pasirinkęs dvigubo listingo modelį.

    Šis debiutas pristatomas kaip reikšmingas bandymas atverti valstybės valdomą turtą tarptautiniam kapitalui ir kartu pagilinti vietos kapitalo rinką. Dvigubas listingas investuotojams suteikia galimybę rinktis tiek tarptautinę, tiek vietinę prekybos infrastruktūrą.

    Paklausa viršijo lūkesčius

    Platinimo metu investuotojų paklausa, kaip skelbta, perkopė 2,5 mlrd. eurų, o pritraukta suma siekė apie 540 mln. eurų. Skaičiai rodo, kad sandoris sulaukė ryškaus tarptautinių institucinių investuotojų dėmesio, nors pasaulinė IPO rinka pastaraisiais metais buvo nepastovi.

    Londono vertybinių popierių biržos vadovė Julia Hoggett pabrėžė, kad tai pirmasis tarptautinis IPO iš Uzbekistano ir galintis atverti kelią didesniems investicijų srautams į šalies ekonomiką.

    „Tai pirmasis tarptautinis IPO iš Uzbekistano, kuris gali paskatinti daugiau pasaulinių investicijų patekti į šalį“, – sakė Julia Hoggett.

    Pasak „Franklin Templeton“ vadovės Jenny Johnson, užsakymų knyga platinimo metu buvo viršyta daugiau nei keturis kartus. Tai leidžia spręsti, kad investuotojai sandorį vertino kaip retą galimybę įsigyti vienu instrumentu apjungtą Uzbekistano valstybės įmonių portfelį.

    Ką iš tikrųjų pardavė ir kas gavo pinigus

    Tarptautiniams investuotojams buvo pasiūlyta apie 30 proc. fondo akcijų per pasaulinius depozitoriumo pakvitavimus. Skelbiama, kad sandoryje dalyvavo daugiau nei 160 institucinių investuotojų, tarp jų ir „BlackRock“, taip pat „Franklin Templeton“ bei „Redwheel“.

    Platinimo pajamos atiteko Uzbekistano Ekonomikos ir finansų ministerijai, nes akcijas pardavinėjo valstybė, o ne pats fondas. Tai reiškia, kad gautos lėšos tiesiogiai nepapildo fondo balanso, o tampa valstybės biudžeto finansiniu resursu.

    „Šis platinimas nėra vien kapitalo pritraukimas, tai ir pasitikėjimo naująja Uzbekistano institucijų karta kūrimas“, – sakė Saida Mirziyoyeva.

    Kas sudaro „UzNIF“ portfelį

    „UzNIF“ įsteigtas 2024 metais prezidento dekretu, o jį valdo tarptautinė turto valdymo bendrovė „Franklin Templeton“. Ši bendrovė pasaulyje valdo apie 1 250 000 000 000 eurų vertės turtą ir veikia daugiau nei 150 šalių.

    Fondo portfelyje yra dalys 13 valstybės kontroliuojamų įmonių, veikiančių strateginiuose sektoriuose: elektros skirstymo ir gamybos, hidroenergetikos, telekomunikacijų, aviacijos, geležinkelių infrastruktūros, komunalinių paslaugų ir bankininkystės. Tarp minimų įmonių yra „Uzbektelecom“, „Uzbekistan Airways“ ir „Uzbekhydroenergo“.

    Rinkos dalyviai tokį instrumentą vertina kaip būdą vienu sandoriu gauti diversifikuotą prieigą prie šalies valstybinių aktyvų. Kartu tai tampa testu, ar Uzbekistanui pavyks nuosekliai tęsti privatizacijos ir kapitalo rinkų plėtros kryptį, įskaitant planus dėl Taškento tarptautinio finansų centro.