CP v2

Blog

  • Eurostatas atskleidė Europos skurdo žemėlapį: šokiruojantys skirtumai sostinėse ir regionuose

    Eurostatas atskleidė Europos skurdo žemėlapį: šokiruojantys skirtumai sostinėse ir regionuose

    Europos Sąjungoje skurdo ar socialinės atskirties rizika 2025 metais palietė 92,7 mln. žmonių, arba 20,9 proc. visų gyventojų. Tai reiškia, kad su šia rizika susidūrė beveik kas penktas ES gyventojas, rodo Eurostato duomenys.

    Nors viešojoje erdvėje dažniau lyginamos valstybės, statistika atskleidžia dar ryškesnį vaizdą regionų ir sostinių lygiu. Net toje pačioje šalyje atotrūkis tarp turtingesnių ir pažeidžiamų teritorijų gali siekti keliasdešimt procentinių punktų.

    Kur rizika didžiausia Europoje?

    Pagal 2025 metų AROPE rodiklį didžiausią skurdo ar socialinės atskirties riziką ES fiksavo Bulgarija, kur ji siekė 29,0 proc. Antroje vietoje buvo Graikija su 27,5 proc., trečioje – Rumunija su 27,4 proc.

    Mažiausi rodikliai užfiksuoti Čekijoje, kur skurdo ar socialinės atskirties rizika siekė 11,5 proc. Toliau rikiavosi Lenkija su 15,0 proc. ir Slovėnija su 15,5 proc., rodo Eurostato skaičiai.

    Tarp didžiųjų ES ekonomikų išsiskyrė Ispanija, kur 2025 metais AROPE siekė 25,7 proc. Vokietijoje rodiklis buvo 21,2 proc., Italijoje – 22,6 proc., o Prancūzijoje – 20,8 proc., t. y. beveik ties ES vidurkiu.

    Sostinės: nuo 2,9 iki 33,6 proc.

    Sostinių statistika parodo, kad nacionalinis vidurkis ne visada atspindi realybę didžiausiuose miestuose. Iš 24 sostinių, kurioms pateikiami palyginami duomenys, rodikliai svyruoja nuo 2,9 proc. Bratislavoje iki 33,6 proc. Briuselyje.

    Į aukščiausių rodiklių grupę pateko ir Viena, kur skurdo ar socialinės atskirties rizika siekė 29,4 proc., bei Berlynas su 24,4 proc. Daugiau nei penktadalis gyventojų riziką patyrė Atėnuose, Paryžiuje ir Romoje.

    Tuo metu dalis Vidurio ir Rytų Europos sostinių rodė gerokai mažesnius skaičius. Šalia Bratislavos išsiskyrė Varšuva su 7,1 proc. ir Praha su 9,1 proc., o Budapeštas, Zagrebas, Liubliana ir Bukareštas neviršijo 15 proc.

    Ypač didelis kontrastas matomas Belgijoje, kur Briuselio rodiklis 33,6 proc. gerokai viršijo šalies vidurkį 16,5 proc. Skirtumas siekė 17,1 procentinio punkto, todėl sostinė tapo ryškiausia išimtimi visame palyginime.

    Priešinga situacija fiksuota Slovakijoje ir Rumunijoje: Bratislava ir Bukareštas buvo gerokai žemiau nacionalinių vidurkių. Tai rodo, kad kai kur sostinė tampa ekonominiu traukos centru, o skurdo rizika labiau koncentruojasi kituose regionuose.

    Regionų atotrūkis kai kur milžiniškas

    Vertinant visus regionus, vidiniai skirtumai išryškėja dar labiau. Italijoje atotrūkis tarp regionų siekė 39,7 procentinio punkto: Kalabrijoje AROPE buvo 45,3 proc., o Val d’Aostoje – 5,6 proc.

    Ispanijoje skirtumas taip pat didelis: tarp Seutos ir Melilijos bei Baskų krašto fiksuotas 29 procentinių punktų atotrūkis. Tai iliustruoja, kad net šalims, kurių vidurkis aukštas, skurdo rizika pasiskirsčiusi netolygiai.

    Mažiausias regionų skirtumas buvo Suomijoje – vos 3 procentiniai punktai tarp Helsinkio ir Ūsimos regiono bei Vakarų Suomijos. Palyginti nedideli vidiniai svyravimai fiksuoti ir Portugalijoje, Slovėnijoje bei Danijoje.

    Eurostato duomenimis, 2025 metais Europoje buvo 20 regionų, kuriuose mažiausiai trečdalis gyventojų patyrė skurdo ar socialinės atskirties riziką. Šie regionai daugiausia koncentravosi Italijoje, Ispanijoje, Bulgarijoje ir Graikijoje.

    Į šią grupę pateko ir kai kurios Vakarų Europos urbanizuotos teritorijos, pavyzdžiui, Briuselio sostinės regionas bei Brėmenas Vokietijoje. Tai rodo, kad vien aukštas BVP vienam gyventojui savaime negarantuoja mažos socialinės atskirties didmiesčiuose.

    AROPE rodiklis apima tris situacijas: pajamas žemiau skurdo rizikos ribos, didelį materialinį ir socialinį nepriteklių bei gyvenimą namų ūkyje, kuriame labai mažas darbo intensyvumas. Skurdo rizikos riba Eurostate apibrėžiama kaip 60 proc. nacionalinių disponuojamų pajamų medianos po socialinių pervedimų.

    Ekspertai pabrėžia, kad didmiesčiuose rodiklius gali didinti būsto kainos ir nuomos brangimas, didesnė pajamų nelygybė bei didesnė pažeidžiamų grupių koncentracija. Regionuose svarbūs veiksniai dažnai yra darbo rinkos struktūra, demografija ir viešųjų paslaugų prieinamumas.

  • „Dropbox“ griežtai atsisako hibrido: sako, pilnas darbas nuotoliu duoda daugiau naudos

    „Dropbox“ griežtai atsisako hibrido: sako, pilnas darbas nuotoliu duoda daugiau naudos

    Kol vis daugiau didžiųjų darbdavių griežtina grįžimo į biurus taisykles, San Franciske įsikūrusi debesų paslaugų bendrovė „Dropbox“ laikosi priešingos krypties. Įmonė teigia, kad darbas nuotoliu, tapęs standartu per COVID-19 pandemiją, padėjo sustiprinti komandą ir pasiekti verslo tikslus.

    „Dropbox“ vadovų teigimu, virtualiai organizuotas darbas pagerino darbuotojų pritraukimą ir išlaikymą, o kartu leido mažinti dalį veiklos kaštų. Ši praktika, įvesta 2020 metais, buvo viena ankstyvųjų plataus masto ilgalaikio nuotolinio darbo strategijų technologijų sektoriuje.

    „Mes sąmoningai nesame hibridas“

    Įmonės žmonių vadovė Melanie Rosenwasser pabrėžė, kad „Dropbox“ nesirenka hibridinio modelio, kai dalį savaitės privaloma dirbti biure. Pasak jos, toks formatas dažnai tampa kompromisu, kuris darbuotojams reiškia keliones į biurą, o realybėje vis tiek tenka didžiąją dienos dalį praleisti nuotoliniuose susitikimuose.

    „Pandemija patikrino mūsų prielaidą, kad produktyvumui būtinas darbas gyvai“, – sakė Melanie Rosenwasser.

    „Mes sąmoningai nesame hibridas. Tai blogiausias variantas, kai žmonės važiuoja į biurą, bet vis tiek sėdi „Zoom“, nes kolegos išsibarstę“, – sakė Melanie Rosenwasser.

    Kaip veikia nuotoliu grįsta kultūra

    „Dropbox“ teigia nuotolinį darbą organizuojanti pagal principą, kad bendradarbiavimas pirmiausia vyksta skaitmeniniais kanalais. Vis dėlto komandos bent kartą per ketvirtį susitinka gyvai planavimo sesijoms, komandiniams užsiėmimams ir neformalioms veikloms.

    Įmonė taip pat sumažino tradicinį biurų plotą, daugiau investuodama į mažesnes erdves, skirtas retkarčiais susirinkti. Tokios vietos „Dropbox“ viduje vadinamos „Dropbox Studios“ ir labiau orientuotos į susitikimus, o ne kasdienį sėdėjimą darbo vietoje.

    Darbo ritmui palaikyti taikomos vadinamosios pagrindinės bendradarbiavimo valandos, kai skirtingose laiko juostose esantys kolegos keturias valandas sutaria būti pasiekiami susitikimams. Likusį laiką darbuotojai, pasak bendrovės, gali lanksčiau planuoti darbus ir susikaupimo reikalaujančias užduotis.

    „Dropbox“ įvedė ir griežtesnes susitikimų taisykles, siekdama mažinti kalendorių fragmentaciją. Susitikimai, bendrovės teigimu, turi vykti tik tada, kai iš tiesų reikia aptarti, ginčytis dėl sprendimų ar priimti sprendimą, o ne vien dėl įpročio.

    „Yra įsivaizdavimas, kad biure, kai matai kolegas, gali manyti, jog jie dirba. Tačiau visi žinome, kad tai nebūtinai tiesa“, – sakė Melanie Rosenwasser.

    Grįžimo į biurus spaudimas auga

    Pastaraisiais metais dalis tarptautinių bendrovių, ypač technologijų, finansų ir konsultacijų sektoriuose, griežtino dalyvavimo biure reikalavimus. Šie sprendimai dažniausiai argumentuojami siekiu stiprinti bendradarbiavimą, greičiau perduoti žinias ir palaikyti organizacinę kultūrą.

    Kita pusė akcentuoja, kad nuotolinis darbas suteikia daugiau lankstumo, gerina darbo ir asmeninio gyvenimo balansą bei leidžia samdyti talentus neapsiribojant brangiais didmiesčiais. „Dropbox“ pozicionuoja savo modelį kaip pavyzdį, kad pilnas nuotolis gali veikti, jei įmonė pertvarko valdymą, komunikaciją ir rezultatų vertinimą.

    Bendrovė pripažįsta, kad nuotoliniame darbe svarbu kovoti su ekranų nuovargiu. Dėl to ji eksperimentuoja su iniciatyvomis, skatinančiomis dalį skambučių atlikti judant, o ne sėdint prie kompiuterio, tikintis, kad tai gali padėti palaikyti energiją ir dėmesį.

  • Naftos kaina šauna į viršų: D. Trumpas grūmoja Iranui, rinkose – nervai ir kritimai

    Naftos kaina šauna į viršų: D. Trumpas grūmoja Iranui, rinkose – nervai ir kritimai

    Pirmadienį naftos kainos kilo, o Europos akcijų rinkos prekybą pradėjo smukimu po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas socialiniame tinkle „Truth Social“ paskelbė naują griežtą žinutę Iranui. Investuotojai baiminasi, kad konfliktas Artimuosiuose Rytuose gali dar labiau išplėsti rizikas energijos tiekimui ir infliacijai.

    Tarptautinis etalonas „Brent“ pabrango iki maždaug 103 eurų už barelį, o JAV „WTI“ kilo iki maždaug 100 eurų už barelį. Kainų šuolį kurstė ne tik politiniai pareiškimai, bet ir nuogąstavimai dėl naujų incidentų regione.

    „Iranui laikas senka, jie turi judėti greitai, kitaip jiems nieko neliks“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Rinkos jautriai reaguoja į bet kokius signalus apie galimą eskalaciją, nes Artimieji Rytai išlieka vienu svarbiausių pasaulio naftos tiekimo mazgų. Prekybininkai į kainą įskaičiuoja rizikos priedą, ypač kai kyla grėsmė infrastruktūrai ar laivybai.

    Papildomą nerimą savaitgalį sustiprino pranešimai apie drono smūgį netoli Jungtinių Arabų Emyratų branduolinės energetikos objekto, sukėlusį gaisrą. Nors tokie incidentai ne visada tiesiogiai sutrikdo tiekimą, jie didina neapibrėžtumą ir skatina staigius kainų judesius.

    Azijoje – mišri prekyba

    Azijos ir Ramiojo vandenyno biržose vyravo atsargesnės nuotaikos. Tokijo „Nikkei 225“ indeksas smuko, o technologijų sektoriaus akcijos, anksčiau kilusios dėl DI plėtros, patyrė didesnį spaudimą.

    Japonijos 10 metų obligacijų pajamingumas pakilo iki aukščiausio lygio nuo praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio, rinkoms vertinant griežtėjančią pinigų politiką ir energijos brangimo poveikį infliacijos lūkesčiams. Obligacijų pajamingumų šuoliai dažnai reiškia brangesnį skolinimąsi įmonėms ir vartotojams.

    Volstrite – korekcijos nuotaikos

    JAV biržose po rekordų fiksuotas kritimas, o ateities sandoriai rodė prekybą be aiškios krypties. Rinkos dalyviai atidžiai stebi, ar brangesnė nafta neperduos naujo impulso infliacijai, kuris galėtų išlaikyti aukštesnes palūkanų normas ilgiau, nei tikėtasi.

    Didžiausią smūgį patyrė technologijų įmonės, kurios pastaruoju metu kilo dėl DI bumo, tačiau dabar susiduria su pelnų realizavimu ir didesniu jautrumu palūkanų normų pokyčiams. Tarp labiau kritusių buvo „Nvidia“ ir „Micron Technology“ akcijos, kurios prieš tai buvo tapusios vienomis ryškiausių šio ciklo lyderių.

    „Matome, kad rinka buvo priartėjusi prie perkaitimo ribos, todėl disciplina dabar svarbesnė už viltį“, – sakė Annex Wealth Management strategas Brianas Jacobsenas.

    Analitikai pabrėžia, kad naftos brangimas dažniausiai veikia keliais kanalais: didina transporto ir gamybos kaštus, spaudžia vartotojų perkamąją galią ir gali keisti centrinių bankų sprendimus. Todėl investuotojų akiratyje artimiausiu metu bus geopolitikos naujienos, naftos tiekimo signalai ir infliacijos duomenys.

  • „Ryanair“ pelnas šovė 40 proc.: rekordiniai 2,26 mlrd. eurų, bet perspėja dėl kuro ir „Boeing“

    „Ryanair“ pelnas šovė 40 proc.: rekordiniai 2,26 mlrd. eurų, bet perspėja dėl kuro ir „Boeing“

    Didžiausia Europoje pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ pranešė apie rekordinį pelną po mokesčių, per finansinius metus iki 2026 metų kovo pabaigos pasiekusį 2,26 mlrd. eurų. Tai yra 40 proc. daugiau nei ankstesniais metais, o rezultatą, pasak įmonės, lėmė išaugusios bilietų kainos ir išliekanti kelionių paklausa.

    Bendrovės pajamos tuo laikotarpiu augo iki 15,54 mlrd. eurų, o vienam keleiviui tenkančios pajamos didėjo 7 proc. „Ryanair“ nurodė, kad vidutinės kainos kilo apie 10 proc., o veiklos sąnaudos augo lėčiau, todėl pavyko išlaikyti pelningumą net ir esant įtampos pilnai rinkai.

    Keleivių srautas per metus didėjo 4 proc. ir siekė 208,4 mln. Vis dėlto „Ryanair“ pripažino, kad augimą ribojo vėluojantys „Boeing“ orlaivių pristatymai, dėl kurių bendrovė negalėjo taip sparčiai didinti pajėgumų, kaip planavo.

    Artimieji Rytai didina nežinomybę

    Oro bendrovė perspėjo, kad įtampa Artimuosiuose Rytuose ir su tuo susiję energijos rinkų svyravimai išlieka vienu svarbiausių rizikos veiksnių visam aviacijos sektoriui. „Ryanair“ pabrėžė, jog bet koks eskalavimas prie strategiškai svarbių naftos gabenimo maršrutų gali paveikti kuro kainas ir skrydžių planavimą.

    „Manau, kainos išliks aukštesnės ilgiau, o tai „Ryanair“ padeda, nes turime stiprią kuro kainų fiksavimo strategiją“, – sakė finansų vadovas Neilas Sorahanas.

    „Ryanair“ taip pat teigė, kad yra užsitikrinusi apie 80 proc. kuro poreikio dabartiniams finansiniams metams, iš anksto fiksuodama kainą maždaug 62 eurų už barelį lygyje, su dalimi apsidraudimo sandorių iki 2027 metų balandžio. Tokia praktika, plačiai taikoma didžiųjų vežėjų, leidžia laikinai sušvelninti staigių kainų šuolių poveikį.

    Prognozių vengia, vasarą vertina atsargiai

    Nors vasaros užsakymų tendencijas „Ryanair“ vadina gana tvirtomis, įmonė atsisakė pateikti detalią 2026–2027 metų pelno prognozę. Kaip priežastys įvardijamas ribotas matomumas dėl bilietų kainų, vartotojų paklausos ir kuro sąnaudų, kurios gali greitai kisti dėl geopolitikos.

    Bendrovė atkreipė dėmesį ir į pirkėjų elgseną: vis dažniau skrydžiai užsakomi arčiau išvykimo datos. Tokia tendencija pastaraisiais metais tapo įprasta Europoje, kai keliautojai, reaguodami į kainų svyravimus ir ekonominį neapibrėžtumą, planus linkę keisti paskutinę minutę.

    „Boeing“ vėlavimai dar ribos augimą

    „Ryanair“ prognozuoja, kad šiemet perveš apie 216 mln. keleivių, kai į rikiuotę palaipsniui bus įtraukiami papildomi „Boeing 737 MAX“ lėktuvai. Tačiau bendrovė perspėja, jog orlaivių stygiaus ir tiekimo grandinių sutrikimų problema aviacijoje gali išlikti dar kelerius metus.

    Įmonės vertinimu, ribota pasiūla rinkoje gali ir toliau palaikyti didesnes bilietų kainas, ypač vežėjams, kurie turi masto pranašumą ir tvirtą balansą. „Ryanair“ taip pat patvirtino, kad vyksta derybos dėl generalinio direktoriaus Michaelo O’Leary sutarties pratęsimo, kas galėtų reikšti jo vadovavimą iki 2032 metų.

  • Iranas skrenda į stovyklą Turkijoje, bet JAV vizų vis dar nėra: kas gresia rinktinei prieš PČ?

    Iranas skrenda į stovyklą Turkijoje, bet JAV vizų vis dar nėra: kas gresia rinktinei prieš PČ?

    Irano vyrų futbolo rinktinė išvyko į treniruočių stovyklą Turkijoje, tačiau iki šiol negavo JAV vizų nei žaidėjams, nei trenerių štabui. Teheranas teigia, kad Vašingtonas vilkina procesą ir taip apsunkina pasirengimą 2026 metų pasaulio čempionatui, kurio dalis rungtynių vyks JAV.

    Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Esmailis Baghaei vizų neišdavimą pavadino nepriimtinu ir pareiškė, kad tai pažeidžia tarptautinių sporto varžybų organizavimo principus. Pasak jo, Irano futbolo atstovai Turkijoje susitiko su FIFA vadovais ir gavo patikinimų, kad organizacija sieks užtikrinti savo nuostatų laikymąsi.

    Irano futbolo federacijos vadovas Mehdi Taj tvirtino, kad iki šiol nei vienam delegacijos nariui vizos nebuvo išduotos. Jo teigimu, federacija neturi aiškios informacijos, ar apskritai kam nors jau suteiktas leidimas atvykti į JAV, todėl planai dėl dalies rungtynių lieka neapibrėžti.

    Stovyklos planai ir rizika

    Turkijoje Iranas planuoja sužaisti dvejas kontrolines rungtynes: Antalijoje numatytas mačas su Gambija, o antrojo varžovo paieškos tęsiasi. Taip pat suplanuotos rungtynės su Turkijos klubu ir susitikimas su Puerto Riku Tuksone, tačiau pastarosios priklausys nuo to, ar bus išduotos vizos.

    Neapibrėžtumas ypač jautrus dėl to, kad 2026 metų pasaulio čempionate Iranui grupės etapo rungtynės numatytos JAV stadionuose. Pagal FIFA turnyro formatą ir sudarytą šeimininkų pasiskirstymą, dalis komandų visą grupės etapą žaidžia vienoje iš priimančiųjų šalių, todėl logistika ir atvykimo leidimai tampa kritiniu pasirengimo veiksniu.

    Rinktinė ruošiasi chaoso fone

    Šaltinių teigimu, Iranas į turnyrą juda būdamas prastai pasirengęs: dalis numatytų kontrolinių rungtynių buvo atšaukta, o treniruočių ritmą trikdė politinė ir saugumo situacija regione. Komanda pastaruoju metu neturėjo aukščiausio lygio varžovų, o viena iš paskutinių treniruočių rungtynių Teherane buvo vidinė dvikova, kai žaidėjai buvo padalyti į dvi komandas.

    Papildomą dėmesį kelia ir sudėties klausimai. Vyriausiasis treneris Amir Ghalenoei paskelbė 30 žaidėjų preliminarų sąrašą, tačiau jame nėra puolėjo Sardaro Azmouno, laikomo vienu ryškiausių Irano futbolo veidų ir žaidusio dviejuose ankstesniuose pasaulio čempionatuose.

    Vietos žiniasklaida nurodo, kad žaidėjas į konfliktą su dalimi valdžios palaikytojų pateko po viešų politinių pasisakymų ir paramos protestams, o artimi valdžiai komentatoriai reikalavo viešo atsiprašymo. Pranešta ir apie teisines priemones, susijusias su žaidėjo turtu, tačiau detalesnė informacija apie konkrečius sprendimus skirtinguose šaltiniuose pateikiama nevienodai.

    Politika, sankcijos ir atvykimo ribojimai

    Vizų klausimą komplikuoja Irano revoliucinės gvardijos korpuso statusas, nes JAV ir Kanada šią struktūrą laiko teroristine organizacija. JAV valstybės sekretorius Marco Rubio viešai teigė, kad asmenims, susijusiems su šia organizacija, atvykimas į šalį nebūtų leidžiamas, o tai kelia riziką ne tik pareigūnams, bet ir platesnei delegacijai, jei būtų įžvelgtos sąsajos.

    Situaciją dar labiau paaštrino anksčiau pasirodę pranešimai, kad Mehdi Taj buvo neįleistas į Kanadą, kai mėgino vykti į FIFA kongresą. Tokie atvejai rodo, jog sporto diplomatinė įtampa gali persikelti ir į pasaulio čempionato organizacinius klausimus, ypač kai turnyro šeimininkėms tenka derinti saugumo politiką su FIFA reikalavimais dėl komandų atvykimo.

    Tuo pat metu Irane ryškėja visuomenės nuotaikų pokytis rinktinės atžvilgiu. Kritikai teigia, kad po protestų, interneto ribojimų ir dalies komandos viešų pasirodymų valstybiniuose renginiuose sirgalių palaikymas sumenko, o rinktinė vis dažniau atsiduria politinių ginčų epicentre.

  • Vengrija netikėtai švelnina toną dėl Ukrainos ES: derybų raktas – Užkarpatės vengrai

    Vengrija netikėtai švelnina toną dėl Ukrainos ES: derybų raktas – Užkarpatės vengrai

    Vengrijos naujoji vyriausybė signalizuoja didesnį atvirumą dialogui su Ukraina dėl jos stojimo į Europos Sąjungą, teigia keli diplomatiniai šaltiniai. Briuselis tai vertina kaip galimą lūžį po ilgo laikotarpio, kai Budapeštas blokavo pirmuosius procedūrinius žingsnius.

    Praėjusią savaitę ES valstybių ambasadorių susitikime Vengrijos atstovas pareiškė, kad Budapeštas pasirengęs įsitraukti siekiant konkrečių rezultatų. Kartu akcentuota, kad toliau turi būti taikoma nuopelnais grįsta plėtros metodika ir ypatingas dėmesys mažumų teisėms.

    Kas stabdė derybas iki šiol?

    Viktoro Orbáno vadovaujama Vengrija buvo sustabdžiusi pirmojo derybų paketo, apimančio pamatines reformas, atvėrimą Ukrainai. Šis paketas laikomas kertiniu, nes apima teisinės valstybės principus, institucijų atsparumą ir finansų kontrolę.

    Įtampa tarp Budapešto ir Kyjivo daug metų sukosi apie Užkarpatėje gyvenančią vengrų mažumą. Vengrijoje ši tema išlieka politiškai jautri, todėl naujoji valdžia, nors ir keičia toną, nenori atsisakyti ankstesnių reikalavimų.

    Ankstesnė vyriausybė buvo suformulavusi 11 punktų planą, kurį Vengrija sieja su pažanga atveriant pirmąjį svarbų derybų etapą. Diplomatiniai pašnekovai nurodo, kad dalis punktų gali būti sukonstruoti taip, jog jų įgyvendinimas būtų sudėtingas ir politiškai kontroversiškas.

    Techninės konsultacijos ir birželio susitikimo planas

    Premjeras Péteris Magyaras balandžio 28 dieną pareiškė norintis birželio pradžioje susitikti su prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Kaip viena galimų vietų įvardytas Berehovė miestas Užkarpatėje, laikomas vietos vengrų bendruomenės centru.

    Prezidentas V. Zelenskis su vengrų bendruomene buvo susitikęs balandžio 9 dieną, likus kelioms dienoms iki Vengrijos parlamento rinkimų. Kyjivas tuo metu pabrėžė, kad vengrų kilmės gyventojai yra Ukrainos piliečiai, o klausimai dėl jų teisių, Ukrainos vertinimu, yra sprendžiami.

    Pasak P. Magyaro, po pokalbio su Europos Vadovų Tarybos pirmininku António Costa Vengrija inicijavo technines konsultacijas su Ukraina. Jų tikslas – susitarti dėl kalbinių, švietimo ir kultūrinių garantijų vengrų mažumai Užkarpatėje.

    „António Costa man aiškiai pasakė, kad tolesni žingsniai įmanomi tik gerbiant Ukrainoje gyvenančių vengrų mažumos teises“, – sakė Péteris Magyaras.

    Vengrijos parlamento Užsienio reikalų komiteto vadovas Mártonas Hajdu pabrėžė, kad Budapešto sąlyga išlieka konkreti ir teisinė: kuo greičiau užtikrinti aiškiai įtvirtintas kalbos, švietimo ir kultūros teises. Jo teigimu, būtent šių garantijų apimtis ir įgyvendinimo mechanizmai taps svarbiausiu derybų matu.

    Ką tai reikštų Ukrainai ir ES?

    ES institucijos Ukrainai kelia reikalavimą priimti ir veiksmingai įgyvendinti mažumų politikos veiksmų planą, apimantį ne tik vengrų, bet ir rumunų, lenkų bei bulgarų bendruomenes. Pastaraisiais mėnesiais Ukraina ėmėsi papildomų simbolinių ir praktinių žingsnių santykiams su kaimynais gerinti, siekdama mažinti plėtros procesą stabdančių veto riziką.

    Ukrainos stojimo klausimas gali atsidurti artimiausio Europos Vadovų Tarybos posėdžio darbotvarkėje, tačiau tai priklausys nuo apčiuopiamos pažangos. Briuselyje pabrėžiama, kad be formalaus Vengrijos veto atšaukimo viešai skelbti proveržį būtų per anksti.

    Net jei Budapeštas atšauktų blokavimą, tai būtų tik pirmas žingsnis. Stojimo derybos yra ilgas, etapais grindžiamas procesas, kuriame sprendimai priimami vienbalsiai, o kiekvieno skyriaus atidarymui ir uždarymui reikalingas visų valstybių narių pritarimas.

  • Kėdainiuose atidarytas atnaujintas Tilto gatvės tiltas per Nevėžį: kada žada baigti visus darbus

    Kėdainiuose atidarytas atnaujintas Tilto gatvės tiltas per Nevėžį: kada žada baigti visus darbus

    2026 metų gegužės 17 dieną Kėdainiuose eismui atidarytas po rekonstravimo atnaujintas tiltas per Nevėžį Tilto gatvėje. Tai viena svarbiausių miesto jungčių, nes upė Kėdainius dalija į dvi dalis, o tiltas kasdien naudojamas tiek vietiniams, tiek atvykstantiems.

    Nors transporto eismas jau leidžiamas, rangovai dar gali atlikti baigiamuosius darbus, dėl kurių galimi trumpalaikiai ribojimai. Gyventojai raginami sekti laikiną ženklinimą ir planuoti keliones atsižvelgiant į situaciją vietoje.

    Tiltas buvo uždarytas po incidento

    Šis tiltas yra valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1906 ruože, o eismas juo buvo apribotas po 2023 metais įvykusios statinio kraštinės sijos griūties. Vėliau, 2024 metų rugsėjį, tiltas buvo visiškai uždarytas, nes prireikė esminių rekonstravimo darbų.

    Sprendimas neapsiriboti tik remontu priimtas įvertinus statinio būklę, nustatytas pažaidas ir šiuolaikinius reikalavimus laikomajai galiai bei pastovumui. Tokiose situacijose prioritetu laikomas ne tik konstrukcijų tvarumas, bet ir eismo sauga bei patogus judėjimas visiems dalyviams.

    Kas pasikeitė po rekonstravimo

    Įgyvendinant projektą rekonstruotos krantinės ir tarpinės atramos, įrengta nauja plieno ir betono perdanga, pereinamosios plokštės bei lietaus vandens surinkimo ir nuvedimo sistema. Taip pat įrengta hidroizoliacija, paklota nauja asfalto danga, sumontuoti metaliniai atitvarai ir turėklai, įrengtas apšvietimas.

    Po rekonstravimo tilto ilgis siekia 87,75 metro. Važiuojamojoje dalyje įrengtos dvi 3,25 metro pločio eismo juostos, o bendras asfalto dangos plotis su apsauginėmis juostomis siekia 8 metrus.

    Šalitilčiai išplatinti ir pritaikyti pėsčiųjų bei dviratininkų eismui, kad judėjimas abiem kryptimis būtų saugesnis. Tokie sprendimai pastaraisiais metais tampa įprasta praktika, kai rekonstruojant svarbias jungtis siekiama atskirti srautus ir mažinti konfliktines situacijas.

    Kaina ir darbų vykdytojas

    Tiltas per Nevėžį buvo pastatytas 1962 metais, todėl jo būklę ilgainiui veikė tiek konstrukcijų amžius, tiek išaugęs eismo intensyvumas. Pastaraisiais metais fiksuoti dangos pažeidimai, vandens kaupimasis, deformacijos ir kiti defektai, kurie didino rizikas eksploatacijai.

    Rekonstravimo darbus atliko UAB „Kauno keliai“, o projekto vertė viršija 3,7 mln. eurų su PVM. Atsižvelgiant į strateginę vietą mieste, tikimasi, kad atnaujintas tiltas sumažins apylankų poreikį ir pagerins susisiekimą per Nevėžį.

  • Partizanų pagerbimo diena Kėdainiuose: šimtai veiklų, technikos ekspozicija ir NATO skrydžiai

    Partizanų pagerbimo diena Kėdainiuose: šimtai veiklų, technikos ekspozicija ir NATO skrydžiai

    Gegužės 17 dieną Kėdainiuose surengta 33-ioji Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena. Tai didžiausias kasmetinis Lietuvos kariuomenės renginys visuomenei, tradiciškai kviečiantis iš arti susipažinti su kariuomenės tarnyba ir šalies gynyba.

    Šventė vyko Lietuvos centre, o renginio programa buvo skirta tiek istorinei atminčiai, tiek šiuolaikiniams saugumo iššūkiams. Pagrindinis akcentas išliko tas pats: partizanų kovos už laisvę įprasminimas ir kariuomenės ryšio su visuomene stiprinimas.

    Renginio dalyvius sveikino Prezidentas Gitanas Nausėda, krašto apsaugos ministras ir Lietuvos kariuomenės vadas, taip pat Kėdainių rajono savivaldybės meras. Pareigūnai pabrėžė, kad visuomenės įsitraukimas ir pasitikėjimas gynybos institucijomis yra viena svarbiausių valstybės atsparumo prielaidų.

    Centriniame Kėdainių parke ir J. Basanavičiaus gatvėje lankytojams pristatyta Lietuvos kariuomenės ir sąjungininkų technikos bei ginkluotės ekspozicija. Žmonės galėjo apžiūrėti Karinių oro pajėgų naudojamus sraigtasparnius UH-60M „Black Hawk“ ir „Dauphin“, taip pat oro gynybos sistemą NASAMS.

    Ekspozicijoje taip pat demonstruota pėstininkų kovos mašina „Vilkas“, savaeigė haubica „PzH 2000“, šarvuotieji JLTV ir kita technika. Organizatoriai akcentavo, kad tokie renginiai leidžia gyventojams geriau suprasti, kaip modernizuojami pajėgumai ir kokį vaidmenį gynyboje atlieka sąjungininkai.

    Šventės metu pristatyti ir Lietuvos kariuomenėje naudojami dronai bei įvairūs simuliatoriai, kuriuos lankytojai galėjo išbandyti. Tai atspindi pastarųjų metų tendenciją, kai vis daugiau dėmesio skiriama technologijoms, žvalgybai ir greitam situacijos vertinimui.

    Virš miesto skrydžiais pasveikino Karinių oro pajėgų orlaiviai ir NATO oro policijos misiją vykdantys sąjungininkų naikintuvai. Toks pasirodymas renginyje priminė Baltijos šalių oro erdvės apsaugos svarbą ir nuolatinį NATO buvimą regione.

    Kėdainių užtvankos saloje surengta karinės operacijos inscenizacija, kurioje dalyvavo Lietuvos ir Portugalijos kariai. Buvo pademonstruotas reidas į objektą, sulaikymo veiksmai ir atsitraukimas motorinėmis valtimis, o „Dauphin“ atliko sužeisto kario ištraukimo ir gelbėjimo scenarijų.

    Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena kasmet minima trečiąjį gegužės mėnesio savaitgalį. Šiemet ji paminėta ir Vilniuje, Simono Daukanto aikštėje, kur iškilmingai pakeistos valstybės, istorinė, Europos Sąjungos ir NATO vėliavos bei pagerbtas partizanų vadas generolas Jonas Žemaitis-Vytautas.

    Šios dienos ištakos siekia tarpukario laikotarpį: tradicija pradėta 1935 metais, kai renginys Kaune buvo skirtas supažindinti civilius su kariuomenės veikla. Atkūrus nepriklausomybę, šventė tapo proga vienu metu kalbėti ir apie istorinę atmintį, ir apie šiandienos pasirengimą ginti valstybę.

  • Partizanų atminimui – daugiau nei 400 žygeivių: kaip atrodė žygis „Samaningi kilometrai 2026“

    Partizanų atminimui – daugiau nei 400 žygeivių: kaip atrodė žygis „Samaningi kilometrai 2026“

    2026 metų gegužės 16 dieną Pašušvio apylinkėse surengtas atminimo žygis „Samaningi kilometrai 2026“, skirtas Prisikėlimo apygardos partizanams pagerbti. Organizatorių teigimu, į 15,6 kilometro maršrutą išėjo daugiau nei 400 dalyvių.

    Žygis pradėtas iškilmingai – padėtos gėlės Zembiškio–Lenčių mūšyje žuvusiems Vlado Pabarčiaus būrio partizanams. Ši vieta primena vieną iš kruvinų laisvės kovų epizodų, o pati tradicija kasmet grąžina dėmesį į konkrečius žmones ir jų istorijas.

    Maršrutas su edukacija

    Dalyviai žygiavo miško ir laukų takais, o maršrute laukė patriotinės dainos, skaitomos eilės ir teminės edukacijos. Programoje pristatyta ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus veikla „Atiduok Tėvynei, ką privalai“, skirta partizaninio karo patirčių ir vertybinių pasirinkimų pažinimui.

    Žygio metu taip pat eksponuota moksleivių piešinių paroda, pabrėžianti, kad istorinė atmintis perduodama ne vien per datas ar paminklus, bet ir per jaunų žmonių asmeninį santykį su praeitimi. Žygio pabaigoje dalyvių laukė kariškos vaišės ir karšta arbata.

    Kodėl svarbi Prisikėlimo apygarda

    Prisikėlimo apygarda laikoma vienu svarbiausių partizanų ryšių ir organizacinės struktūros centrų. Būtent šios apygardos teritorijoje, Minaičiuose, 1949 metais buvo suvienyta rezistencijos vadovybė, siekiant koordinuoti ginkluotą pasipriešinimą ir politinius tikslus.

    Žygyje dalyvavo ir Kėdainių rajono savivaldybės vadovai, pabrėžę, kad tokie renginiai padeda bendruomenei ne tik prisiminti istoriją, bet ir ją suprasti per vietoves, įvykius bei konkrečių kovotojų likimus.

  • Czesławo Miłoszo festivalis 2026 Kėdainiuose ir Šeteniuose: nemokami renginiai visą birželį

    Czesławo Miłoszo festivalis 2026 Kėdainiuose ir Šeteniuose: nemokami renginiai visą birželį

    Festivalis, įprasminantis Miłoszo gimtinę

    2026 metais Kėdainiuose ir Šeteniuose vyksiantis Czesławo Miłoszo festivalis kviečia birželį skirti poeto kūrybai, idėjoms ir jo gimtojo krašto atminčiai. Renginiai skirti Nobelio literatūros premijos laureatui, gimusiam 1911 metais Šeteniuose, netoli Kėdainių.

    Organizatoriai pabrėžia, kad festivalis apima ne vien literatūrą: programoje susitinka istorija, muzika, teatras, vizualieji menai ir diskusijos. Dalis renginių vyks Daugiakultūriame centre Kėdainiuose, taip pat Cz.Miłoszo kultūros centre Šeteniuose ir kitose miesto erdvėse.

    Programoje nuo paskaitų iki koncertų

    Festivalį pradės paskaitos ir muzikiniai projektai, žadantys plačią temų amplitudę nuo XIX amžiaus Lietuvos dvarų istorijos iki šiuolaikinių interpretacijų, kuriose susijungia klasikiniai instrumentai ir elektronika. Numatyti pasirodymai, kuriuose Miłoszo poezija taps pagrindu muzikiniams ir vizualiniams pasakojimams.

    Koncertų dalyje numatytas ir Lietuvą bei Lenkiją jungiantis postfolkloro skambesys, ir Baltijos šalių daugiabalsė tradicija. Ši programos kryptis atspindi Miłoszui artimą daugiakalbį, daugiakultūrį regiono patyrimą, kai literatūra ir muzika tampa dialogo priemone.

    Jaunimo iniciatyvos, parodos ir teatras

    Festivalyje numatyta edukacinė programa jaunimui, kur lietuvių ir lenkų moksleiviai Šeteniuose skaitys Miłoszo tekstus ir vėliau juos aptars. Tokios iniciatyvos siekia, kad klasikinė literatūra būtų ne vien mokyklinė tema, bet gyvas patyrimas autentiškoje vietoje.

    Greta skaitymų vyks parodos atidarymas, kuriame Miłoszo poezija bus interpretuojama tapyboje, o taip pat suplanuotas dokumentinio teatro spektaklis apie žmogaus orumą istorinių katastrofų akivaizdoje. Programoje numatytos ir diskusijos apie atmintį bei šių dienų klausimus, kuriuos aktualina istorijos vertinimas.

    Birželio pabaigoje planuojamas Miłoszo 115-ųjų gimimo metinių minėjimas ir diskusija apie istorines temas, o festivalį užbaigs didesnės apimties muzikinis kūrinys, skirtas Šetenių kraštovaizdžiui ir atminčiai. Skelbiama, kad visi festivalio renginiai yra nemokami.

    Festivalį organizuoja Kėdainių krašto muziejus, o įgyvendinimą remia Lietuvos kultūros taryba ir Kėdainių rajono savivaldybė. Prie programos rengimo prisideda ir partneriai, tarp jų Lenkijos institutas Vilniuje bei Kėdainių kultūros centras.