CP v2

Blog

  • Sekmadienio pietums kepsniai po čekų: bulvės paniruotėje daro stebuklą, tradicinių nebereikia

    Jei įprasti kotletai jau pabodo, vis daugiau namų virtuvėse atrandami kepsniai po čekų, kurių pagrindinis triukas slypi ne mėsoje, o paniruotėje. Vietoj vien džiūvėsėlių ar miltų čia naudojamos ir bulvės, todėl paviršius apskrunda, o vidus išlieka sultingas. Toks derinys ypač tinka sekmadienio pietums, kai norisi sočiai, bet be sudėtingų procesų.

    Šio varianto esmė yra bulvių krakmolas, kuris kepant veikia kaip natūralus rišiklis. Smulkiai sutarkuotas bulves svarbu gerai nuspausti, kad neliktų perteklinio vandens, o tuomet maišyti su kiaušiniu ir nedideliu kiekiu miltų. Gauta tiršta masė greitai paruduoja ir tvirtai laikosi ant mėsos, todėl paniruotė nenubyra net apverčiant keptuvėje.

    Dažniausiai tokiems kepsniams pasirenkama malta mėsa arba plonai išmušti mėsos gabalėliai, tačiau technika tinka ir paukštienai. Skonis išlieka švelnus, todėl prieskonius verta derinti pagal garnyrą: klasikinė druska, pipirai ir česnakas tiks beveik visada. Jei norisi daugiau aromato, galima įtarkuoti svogūno ar įmaišyti mėgstamų džiovintų žolelių.

    Didžiausia klaida, dėl kurios nusivilia net patyrę gamintojai, yra per didelė kaitra. Esant aukštai temperatūrai bulvinė paniruotė greitai prisvilsta, o mėsa viduje nespėja iškepti. Patikimiausias kelias yra vidutinė ugnis ir kantrybė: geriau kepti kiek ilgiau, bet tolygiai, kad plutelė būtų auksinė, o vidus saugiai iškepęs.

    Praktikoje šis metodas taip pat padeda sutaupyti, nes bulvės padidina bendrą masę ir suteikia sotumo, todėl dažnai užtenka mažesnio mėsos kiekio. Prie tokių kepsnių tinka lengvesnės salotos, marinuotos daržovės ar paprastas jogurtinis padažas. Jei pietums įprastai visada gaminate tradicinius kotletus, šis variantas gali tapti nauju šeimos favoritu vien dėl tekstūros.

  • Kruizų paklausa nemažėja nepaisant noroviruso ir hantaviruso protrūkių: ką rodo rezervacijos

    Kruizų paklausa nemažėja nepaisant noroviruso ir hantaviruso protrūkių: ką rodo rezervacijos

    Kruizai ir ligų protrūkiai

    Kruizinės kelionės 2026 metais išlieka viena geidžiamiausių atostogų formų, nors pastarosiomis savaitėmis antraštėse mirgėjo pranešimai apie sveikatos incidentus laivuose. Turizmo ekspertai teigia, kad tokios istorijos trumpuoju laikotarpiu retai pakeičia keleivių planus.

    Pastaruoju metu fiksuoti noroviruso atvejai ir pranešta apie hantaviruso protrūkį keliuose maršrutuose, tarp jų ir ekspediciniame laive MV Hondius po sustojimo Argentinoje. Prancūzijoje Bordo uoste į krantą neišleista apie 1 700 keleivių ir įgulos narių, kai kilo įtarimų dėl ūmaus gastroenterito protrūkio britų kruize.

    Skaičiai rodo augimą

    Kruizų sektoriaus organizacija Cruise Lines International Association (CLIA) 2026 metų balandį paskelbtoje apžvalgoje prognozuoja, kad šiemet jūriniais kruizais keliaus apie 38,3 mln. žmonių. Tai būtų maždaug 4 proc. daugiau nei pernai, kai užfiksuotas 37,2 mln. keleivių rekordas.

    Nors atskirų bendrovių pardavimų duomenys dažnai neviešinami, rinkos dalyviai signalizuoja, kad paklausa nesmunka. Kelionių pasiūlymų palyginimo platformos „CruiseCompete“ vadovas Bobas Levinsteinas nurodė, jog pirmoje gegužės pusėje užsakytų kajučių skaičius buvo 31,7 proc. didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

    Kodėl paklausa išlieka?

    Ekspertai aiškina, kad kruizai dažniausiai planuojami iš anksto, neretai prieš pusmetį ar net metus, todėl momentinės naujienos sprendimus veikia menkai. Be to, daliai keliautojų arti išvykimo datos finansinės sąlygos apsunkina planų keitimą, nes grąžinimai gali būti riboti.

    „Kruizų vartotojas, regis, yra tarsi su teflonu, kai kalbama apie tokias istorijas“, – sakė Kornelio universiteto dėstytojas Robas Kwortnikas, analizuojantis kruizų industriją.

    Norovirusas, itin užkrečiamas žarnyno infekcijas sukeliantis virusas, lengviau plinta vietose, kur daug žmonių dalijasi bendromis erdvėmis. JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC) reikalauja viešai skelbti informaciją, jei simptomus praneša 3 proc. ar daugiau keleivių, todėl tokie atvejai dažniau patenka į viešumą ir sustiprina asociaciją su kruizais.

    Rinkos stebėtojai atkreipia dėmesį ir į psichologinį foną: kai kuriuos keliautojus dabartinės naujienos primena 2020 metų pradžioje daug dėmesio sulaukusį „Diamond Princess“ karantiną Japonijoje. Vis dėlto po pandemijos smūgio kruizai grįžo į augimo trajektoriją, o bendrovės toliau investuoja į naujus laivus ir maršrutus.

    Analitikai pabrėžia, kad kruizai išlieka patrauklūs dėl kainos ir į ją įskaičiuotų paslaugų. Keleiviai dažnai vertina tai, kad vienu bilietu gauna apgyvendinimą, maitinimą, pramogas ir transportą tarp skirtingų uostų, o trumpesni, pigesni maršrutai leidžia pritraukti ir taupesnius keliautojus.

  • Portugalija pristatė „River Beaches“: programėlė padės rasti 130 upių paplūdimių atokiau nuo kurortų

    Portugalija pristatė „River Beaches“: programėlė padės rasti 130 upių paplūdimių atokiau nuo kurortų

    Portugalijoje pristatyta nemokama programėlė „River Beaches“, skirta ieškantiems ramesnių maudynių vietų šalies gilumoje. Joje pažymėta daugiau kaip 130 upių paplūdimių ir kitų gėlo vandens maudynių taškų, dažnai liekančių už masinio turizmo maršrutų.

    Programėlė startavo „Apple“ programėlių parduotuvėje, o jos kūrėjai skelbia, kad netrukus ji pasirodys ir „Google Play“. Vartotojams pateikiamos nuotraukos, vietų aprašymai ir pagrindinė informacija, padedanti greičiau suplanuoti išvyką.

    Kas yra upių paplūdimiai?

    Portugalijoje upių paplūdimiais vadinamos įrengtos poilsio ir maudynių zonos prie upių ar tvenkinių, dažnai su smėlio ar žvirgždo pakrante. Dalis jų įrengtos miškingose, kalnuotose teritorijose, kur karščių metu vanduo tampa alternatyva perpildytoms pakrantėms.

    „River Beaches“ ypač akcentuoja šalies centrinę dalį, kur populiarios vietos driekiasi prie Mondego, Zêzere ir Alva upių. Tokios kryptys atitinka pastarųjų metų kelionių tendencijas, kai keliautojai dažniau renkasi gamtines, mažiau apkrautas vietoves ir trumpas išvykas šalies viduje.

    Ką siūlo programėlė

    Programėlė veikia portugalų, anglų ir ispanų kalbomis, o jos turinys orientuotas į praktinę naudą keliautojui. Be žemėlapio, pateikiami patarimai iš žmonių, kurie konkrečiose vietose jau lankėsi, kad būtų paprasčiau įvertinti, ko tikėtis atvykus.

    Filtrai leidžia atrinkti vietas pagal poreikius: ar yra automobilių stovėjimo aikštelė, tualetai, maitinimo vietos, gelbėtojai, ar aplinka tinkama vaikams ir ar galima atvykti su šunimi. Toks funkcionalumas svarbus ne tik patogumui, bet ir saugumui, ypač karščio bangų metu, kai vandens telkiniai tampa intensyviai lankomi.

    Tvarumo elementas ir platesnis kontekstas

    Kūrėjai pabrėžia, kad programėlė yra nemokama ir be reklamų, o pusė pelno, jų teigimu, bus skiriama upių atkūrimo ir vandens sulaikymo projektams Portugalijoje. Tokia kryptis siejasi su augančiu dėmesiu vandens išteklių valdymui Europoje, ypač šylant klimatui ir dažnėjant sausrų bei ekstremalių karščių periodams.

    Portugalijoje jau veikia ir kitos su vandens sąlygomis susijusios platformos, pavyzdžiui, „Vodafone“ sukurta „Praia em Directo“, kuri teikia realaus laiko informaciją apie dalį pakrantės ir upių paplūdimių, įskaitant vandens kokybę, temperatūrą ir gelbėtojų budėjimą. „River Beaches“ šią nišą papildo kitu kampu, sutelkdama dėmesį į mažiau žinomas vidaus kryptis ir kelionės planavimą.

  • Naujasis reitingas atskleidė geriausias pasaulio vietas maudynėms šaltame vandenyje

    Naujasis reitingas atskleidė geriausias pasaulio vietas maudynėms šaltame vandenyje

    Kelionių tendencijose ryškėja naujas posūkis: dalis poilsiautojų vis dažniau renkasi ne šildomus baseinus ar SPA, o trumpą, bet stiprų šuorą į ledinį ežerą ar jūrą. Šaltos maudynės ir laukinis maudymasis tampa savotiška gerovės kelionių dalimi, žadančia energijos antplūdį ir įspūdingas gamtos panoramas.

    Tai patvirtina ir naujas tarptautinis vertinimas, sudarytas išanalizavus daugiau nei 54 000 „Google“ atsiliepimų apie kelias dešimtis vietų. Reitinge buvo vertinami dažniausiai vartojami teigiami apibūdinimai, o neigiami kontekstai, kai frazės reiškė priešingą prasmę, buvo atskirti, siekiant tikslesnio rezultato.

    Kaip sudarytas reitingas?

    Tyrimą atliko Islandijos drabužių prekės ženklas „Icewear“, sudaręs vadinamąjį „Hot and Cold Therapy Index“. Analizuojant atsiliepimus buvo ieškoma teigiamų raktažodžių, tokių kaip „autentiškas“, „atpalaiduojantis“, „transformuojantis“ ar „gaivinantis“, o duomenų bazė buvo suvienodinta skaičiuojant tik anglų kalba parašytus įrašus.

    Toks metodas leidžia palyginti labai skirtingas kryptis, tačiau kartu turi ir ribojimų: vertinimai labiau atspindi turistų patirtį bei lūkesčius, o ne mediciniškai pamatuojamą sveikatos naudą. Vis dėlto, reitingas aiškiai parodo, kur keliautojai dažniausiai randa tai, ko ieško, nuo įspūdingos gamtos iki tvarkingos infrastruktūros.

    Penkios vietos, kur šaltis vilioja labiausiai

    Pirmą vietą reitinge užėmė Bledo ežeras Slovėnijoje, surinkęs 76,8 proc. teigiamų atsiliepimų. Ledyninės kilmės ežeras, supamas Julijos Alpių, garsėja skaidriu vandeniu ir vaizdais, kurie šaltas maudynes paverčia ne vien iššūkiu, bet ir estetine patirtimi.

    Antrą vietą pasidalijo dvi kryptys, abi surinkusios po 72 proc. teigiamų atsiliepimų. Viena jų yra Moraino ežeras Banfo nacionaliniame parke Kanadoje, žinomas dėl ryškiai mėlynos spalvos, kurią sukuria šviesos lūžis nuo ledyninių nuosėdų, o vanduo net vasarą dažnai išlieka apie 5 laipsnius šilumos.

    Kita antroje vietoje esanti kryptis yra Kernogormso nacionalinis parkas Škotijoje, siūlantis maudynes švariuose ežeruose ir upėse tarp kalnų. Populiarios vietos, tokios kaip Loch Morlich ar Loch Insh, vertinamos dėl patogių krantų ir paplūdimių, tačiau vanduo čia išlieka šaltas beveik visus metus.

    Ketvirtoje vietoje atsidūrė Banfo nacionalinis parkas Kanadoje su 71,2 proc. teigiamų atsiliepimų, kur be ledyninių ežerų galima rasti ir šiltesnių alternatyvų. Pavyzdžiui, Johnson Lake laikomas vienu iš nedaugelio ne ledynų maitinamų ežerų regione, todėl dažniau rekomenduojamas šeimoms ir ramesniam poilsiui.

    Penktoje vietoje įsitvirtino Taho ežeras JAV, surinkęs 67,7 proc. teigiamų atsiliepimų. Kalnų apsuptas ežeras, besidriekiantis per Kalifornijos ir Nevados sieną, vilioja skaidriu vandeniu, o šiltesnio sezono ieškantys keliautojai dažniausiai renkasi laikotarpį nuo birželio iki rugsėjo, kai sąlygos palankiausios.

    Ką žinoti prieš šaltas maudynes?

    Nors šaltos maudynės dažnai pristatomos kaip būdas atsigaivinti ir sumažinti įtampą, specialistai primena, kad staigus temperatūros pokytis gali sukelti šoko reakciją, ypač nepatyrusiems ar turintiems širdies bei kraujotakos problemų. Dėl to rekomenduojama pradėti nuo trumpų panirimų, vengti maudytis vieniems ir visada įvertinti oro bei vandens temperatūrą.

    Praktikoje vis daugiau keliautojų šaltą vandenį derina su pirtimis, karštomis voniomis ar terminiu poilsiu, taip siekdami kontrastinės terapijos efekto. Būtent šis derinys, kartu su gamtos artumu, ir tampa pagrindine priežastimi, kodėl „laukinis“ maudymasis iš nišinio užsiėmimo virsta plačiau matoma kelionių kryptimi.

  • Pasaulio urbanistikos forumas Baku: ministrai įspėja apie didėjančią būsto nelygybę

    Pasaulio urbanistikos forumas Baku: ministrai įspėja apie didėjančią būsto nelygybę

    Baku, Azerbaidžano sostinėje, gegužės 17 dieną prasidėjo Jungtinių Tautų Pasaulio urbanistikos forumas, kuriame politikai ir ekspertai perspėjo dėl gilėjančios būsto krizės ir nelygybės. Pagrindinė žinia – būsto įperkamumo problemos vis dažniau peržengia valstybių ribas, todėl reikia platesnio tarptautinio koordinavimo.

    Diskusijų toną nustatė Slovakijos ministro pirmininko pavaduotojas Tomas Taraba, palyginęs skirtingas nuosavo būsto tendencijas Europoje ir pasaulyje. Jo teigimu, Slovakijoje apie 80 proc. gyventojų turi nuosavą būstą, tačiau kai kuriose šalyse šis rodiklis siekia vos apie 20 proc.

    „Tai sukuria didelį socialinės gyvenimo kokybės išsibalansavimą, o kainų augimas šiuo metu yra ypač didelė tema“, – sakė Tomas Taraba.

    Forume, kuris laikomas viena svarbiausių Jungtinių Tautų platformų tvariai urbanizacijai aptarti, dalyvauja daugiau nei 40 000 delegatų iš 182 šalių. Renginyje akcentuota, kad spartėjanti urbanizacija, klimato kaitos spaudimas ir infrastruktūros trūkumai didina atotrūkį tarp galinčiųjų įpirkti būstą ir tų, kuriems jis tampa nepasiekiamas.

    Malaizijos būsto ministras ir JT Buveinių asamblėjos prezidentas Nga Kor Ming pabrėžė, kad investicijoms pritraukti būtini patikimi, aiškiai parengti projektai ir skaidrumas. Jo vertinimu, tik turint įgyvendinamų sprendimų paketą ir gerą reputaciją galima mobilizuoti privatų kapitalą bei tarptautines finansines institucijas.

    „Svarbu, kad vyriausybės pateiktų įtikinamus, kokybiškai parengtus projektus, nes kiekvieną projektą reikia pagrįsti patirtimi ir skaidrumu“, – sakė Nga Kor Ming.

    Čekijos regioninės plėtros viceministras Filip Endal teigė, kad universalaus recepto, tinkančio visoms šalims, nėra, tačiau forumas suteikia galimybę perimti gerąją praktiką. Jo teigimu, skirtingų regionų patirtys gali padėti greičiau rasti veikiančius sprendimus, pritaikomus nacionaliniu mastu.

    „Nemanau, kad egzistuoja vienas vienintelis būdas viską pagerinti visame pasaulyje, bet tai labai gera vieta pasisemti įkvėpimo“, – sakė Filip Endal.

    Afrikos šalių atstovai akcentavo, kad sparčiausiai augančių miestų regionams ypač reikia prieinamo finansavimo ir technologijų. Gambijos žemės ir būsto ministras Hamat Bah nurodė, kad Azerbaidžano atkūrimo patirtis gali būti pamokanti šalims, kurios siekia greitai plėsti būsto fondą ir infrastruktūrą.

    „Turime mokytis iš to, ką matome Azerbaidžane: jų drąsos ir atsidavimo padaryti darbus“, – sakė Hamat Bah.

    Forumas Baku vyks iki gegužės 22 dienos. Organizatoriai tikisi, kad diskusijos paspartins konkrečių įsipareigojimų formavimą – nuo miestų planavimo ir socialinio būsto iki finansinių instrumentų, kurie galėtų mažinti būsto įperkamumo atotrūkį.

  • Kelionė į pasveikimą: psichodelikų terapija žada proveržį psichiatrijoje, bet kada ji bus legali?

    Kelionė į pasveikimą: psichodelikų terapija žada proveržį psichiatrijoje, bet kada ji bus legali?

    Psichodelikais paremta terapija, kai psichiatro ar specialiai apmokyto terapeuto prižiūrimas pacientas gauna kontroliuojamą medžiagos dozę ir kartu dalyvauja psichoterapijoje, vis dažniau minima kaip galimas atsakas į augančią psichikos sveikatos krizę. Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad su psichikos sutrikimais gyvena daugiau nei 1 mlrd. žmonių, o daliai pacientų įprasti metodai neveikia.

    Kembridžo universiteto psichiatrijos departamento gydytoja ir mokslininkė Liliana Galindo pabrėžia, kad psichiatrijoje naujų gydymo krypčių diegimas juda lėtai, todėl dėmesys psichodelikams auga. Pasak jos, šios medžiagos gali tapti alternatyva tiems, kurie neatsako į įprastą gydymą, pavyzdžiui, sergant atsparia depresija ar potrauminio streso sutrikimu.

    Kaip tai turėtų veikti?

    Iki šiol psichikos sveikatos gydymas dažniausiai remiasi dviem kryptimis: psichoterapija ir vaistais, tokiais kaip antidepresantai. Moksliniai duomenys rodo, kad derinant šiuos metodus pagerėja gydymo rezultatai, tačiau daliai pacientų simptomai išlieka arba grįžta.

    Psichodelikai yra psichoaktyvių medžiagų grupė, kuri veikia smegenų serotonino receptorius ir gali ryškiai keisti suvokimą bei emocijas. Klinikinėje aplinkoje dažniausiai tiriami psilocibinas, MDMA, DMT ir LSD, o skirtingos medžiagos siejamos su skirtingais taikiniais, pavyzdžiui, depresijos ar potrauminio streso simptomais.

    L. Galindo aiškina, kad dalis sutrikimų palaikomi vadinamųjų kognityvinių įstrigimų, kai žmogus ilgą laiką mąsto ir jaučia pagal tas pačias neigiamas schemas. Psichodelikų sukelta patirtis, derinama su terapija, gali padėti laikinai „atlaisvinti“ šias schemas ir sudaryti sąlygas kitokiam trauminių prisiminimų ar įsisenėjusių įsitikinimų apdorojimui.

    Kas šiuo metu arčiausiai patvirtinimo?

    Daugiausia vilčių kol kas siejama su psilocibinu, kuris yra vienas plačiausiai tiriamų junginių gydant depresiją. L. Galindo teigia, kad sintetinė psilocibino forma COMP360, kurią kuria bendrovė „Compass Pathways“, jau yra užbaigusi trečios fazės klinikinius tyrimus, o artimiausiu metu tikimasi paraiškos JAV Maisto ir vaistų administracijai.

    Jei reguliuotojai nuspręstų, kad nauda viršija rizikas, tai galėtų tapti vienu pirmųjų psichodelikų pagrindu sukurtų gydymo būdų, įteisintų kaip receptinis medikamentas. Europoje galutiniai sprendimai priklausytų nuo atskirų šalių ir Europos vaistų agentūros vertinimų, todėl procesas gali užtrukti.

    Teisinės kliūtys ir stigma

    Viena didžiausių problemų išlieka tai, kad daugelyje šalių psichodelikai priskiriami draudžiamoms medžiagoms, todėl tyrimams reikia specialių leidimų. Tai brangina ir lėtina mokslinius projektus, mažina klinikinių centrų, galinčių atlikti tyrimus, skaičių ir apsunkina medžiagų tiekimą.

    Kita kliūtis yra visuomenės stigma, nes psichodelikai dažnai siejami su pramoginiu vartojimu ir nekontroliuojamomis pasekmėmis. Ekspertai pabrėžia, kad medicininė psichodelikų terapija iš esmės skiriasi: svarbi dozė, paciento atranka, pasiruošimas, saugi aplinka, nuolatinė priežiūra ir vėlesnės terapinės sesijos.

    „Reikia pasirūpinti visomis aplinkos detalėmis, tokiomis kaip garsas ir šviesa, o viso proceso metu žmogų turi lydėti apmokytas specialistas, kuris gali padėti“, – sakė L. Galindo.

    Pasak jos, galiausiai svarbiausias tikslas būtų, kad tokios terapijos netaptų tik privačių klinikų privilegija, o būtų prieinamos pacientams, kuriems jų labiausiai reikia. Tuo pat metu mokslininkai pabrėžia, kad dar būtina tiksliau apibrėžti, kam šis gydymas tinka geriausiai, kokios rizikos grupės ir kokie saugumo protokolai turėtų tapti privalomi.

  • Hantaviruso protrūkis kruize ir socialinių tinklų melagienos: kas iš tiesų žinoma apie virusą

    Hantaviruso protrūkis kruize ir socialinių tinklų melagienos: kas iš tiesų žinoma apie virusą

    Protrūkis kruiziniame laive

    Pastarosiomis savaitėmis socialiniuose tinkluose sparčiai plito klaidinanti informacija apie hantavirusą, susieta su protrūkiu kruiziniame laive MV Hondius. Laivas išplaukė iš Argentinos balandžio 1 dieną, o gegužės 10 dieną prisišvartavo Tenerifėje, Kanarų salose.

    Laive susirgo 11 žmonių, mažiausiai 9 atvejai buvo patvirtinti, o trys keleiviai mirė. Sveikatos pareigūnai nurodė, kad pirmieji užsikrėtę asmenys, tikėtina, kontaktą su virusu turėjo keliaudami Pietų Amerikoje.

    Kaip plinta hantavirusas?

    Hantavirusai dažniausiai plinta žmonėms kontaktuojant su graužikų išmatomis, šlapimu ar seilėmis, taip pat įkvepiant užkrėstų dalelių. Dalis hantavirusų tipų kai kuriais atvejais gali plisti ir tarp žmonių, tačiau tai nėra pagrindinis perdavimo kelias daugumai žinomų atmainų.

    Medikai pabrėžia, kad riziką dažniausiai didina buvimas patalpose ar vietose, kuriose yra graužikų, ypač jei valoma sausai ir keliamos dulkės. Todėl praktikoje svarbios higienos priemonės, saugus patalpų vėdinimas ir valymas sudrėkinant paviršius.

    Ivermektinas nėra patvirtintas gydymas

    Vienas labiausiai paplitusių klaidinančių teiginių buvo susijęs su antiparazitiniu vaistu ivermektinu, kuris anksčiau buvo klaidingai reklamuojamas ir kaip COVID-19 gydymo priemonė. Socialiniuose tinkluose kartota, esą ivermektinas tinka ir hantavirusui gydyti.

    Europos vaistų agentūra nurodė, kad nėra įrodymų, jog ivermektinas būtų veiksmingas prieš hantavirusus. Taip pat pabrėžiama, kad šiuo metu nėra autorizuotų antivirusinių vaistų ar vakcinų nuo hantaviruso, o gydymas iš esmės yra palaikomasis, ypač svarbi ankstyva pagalba ir prireikus intensyvioji terapija.

    „Europos vaistų agentūra nėra mačiusi įrodymų, kad ivermektinas, skirtas parazitų sukeltoms infekcijoms, būtų veiksmingas prieš hantavirusus“, – nurodė institucija.

    „Moderna“ vakcinos tyrimai nereiškia sąmokslo

    Kita melagienų kryptis siejo protrūkį su tuo, kad „Moderna“ bendradarbiauja kuriant galimą mRNR vakciną nuo hantavirusų. Kai kurie įrašai tai pateikė kaip tariamą įrodymą, esą protrūkis „surežisuotas“ arba iš anksto suplanuotas.

    Specialistai pabrėžia, kad tai neatitinka įprastos visuomenės sveikatos logikos ir vakcinų kūrimo praktikos. Vakcinų ir gydymo priemonių tyrimai dažnai pradedami dar gerokai iki konkrečių protrūkių, nes hantavirusai yra žinomi dešimtmečius, o grėsmė periodiškai sugrįžta skirtinguose regionuose.

    „Tai, kad buvo dirbama su ankstyvais hantaviruso vakcinų sprendimais, rodo, jog grėsmė yra seniai žinoma ir aprašyta“, – teigė Johns Hopkins sveikatos saugumo centro ekspertas Amesh Adalja.

    Iš kur atsirado pavadinimas hantavirusas?

    Dar vienas virusinis pasakojimas rėmėsi klaidingu teiginiu, kad žodis hantavirusas neva yra kilęs iš hebrajų kalbos ir reiškia apgaulę. Ši versija buvo sustiprinta tuo, kad kai kurie vartotojai klausė „Grok“ paaiškinimo, o DI pokalbių robotas iš pradžių pateikė netikslią informaciją ir vėliau ją taisė.

    Ekspertai pabrėžia, kad pavadinimas su hebrajų kalba nesusijęs. Terminas siejamas su Hantano (Hantaan) virusu, kuris buvo identifikuotas šalia Hantano upės Korėjoje, o vėliau panašūs virusai pradėti vadinti bendra hantavirusų grupe.

    Ši situacija dar kartą parodė, kaip lengvai klaidingos interpretacijos, ypač paremtos DI sugeneruotais atsakymais, gali tapti tariamais „įrodymais“ ir paskatinti sąmokslo teorijas. Specialistai ragina kritiškai vertinti sensacingus teiginius ir tikrinti informaciją oficialių sveikatos institucijų kanaluose.

  • Atsparumas antibiotikams auga: kodėl įprasti vaistai gali nebeveikti ir ką daryti dabar

    Atsparumas antibiotikams auga: kodėl įprasti vaistai gali nebeveikti ir ką daryti dabar

    Antibiotikai beveik šimtmetį laikomi vienu didžiausių medicinos proveržių, tačiau jų veiksmingumas vis dažniau slysta iš rankų. Visame pasaulyje daugėja bakterijų, kurios išmoksta išgyventi net tada, kai gydymas anksčiau būdavo patikimai veiksmingas.

    Šis reiškinys vadinamas antimikrobiniu atsparumu, ir jis apima ne tik antibiotikus, bet ir antivirusinius, priešgrybelinius bei antiparazitinius vaistus. Pasaulio sveikatos organizacija antimikrobinį atsparumą yra įvardijusi kaip vieną didžiausių grėsmių visuomenės sveikatai.

    Kodėl vaistai praranda galią?

    Atsparumas atsiranda natūraliai, nes mikroorganizmai nuolat kinta, tačiau problemą stipriai paspartina netinkamas vaistų vartojimas. Kuo dažniau antimikrobiniai vaistai naudojami be reikalo ar neteisingai, tuo daugiau atrankos spaudimo patiria bakterijos, o atspariausios jų formos išgyvena ir plinta.

    Praktikoje tai reiškia, kad gydymas gali nebesunaikinti visų ligą sukeliančių mikrobų, o išlikusios atsparios bakterijos vėliau sukelia sunkiau gydomas infekcijas. Be to, antibiotikai veikia ir „gerąsias“ bakterijas, todėl sutrikusi mikrobiota gali sudaryti palankesnes sąlygas atspariems sukėlėjams įsitvirtinti.

    Kiek didelė problema pasaulyje?

    Skaičiai rodo, kad tai nėra teorinė rizika. 2019 metais nuo vaistams atsparių bakterinių infekcijų pasaulyje mirė bent 1,27 milijono žmonių, o ekspertai perspėja, kad nesiimant veiksmų našta sveikatos sistemoms ir mirtingumas gali toliau augti.

    Ypač daug nerimo kelia tai, kad atsparios infekcijos didina gydymo trukmę, komplikacijų riziką ir ligoninių apkrovą. Kartu brangsta gydymas, nes tenka taikyti sudėtingesnius, labiau toksiškus ar mažiau prieinamus vaistus.

    Ką galima padaryti jau dabar?

    Svarbiausia kryptis – atsakingas antibiotikų skyrimas ir vartojimas. Gydytojai pabrėžia, kad antibiotikai neveikia virusų, todėl jų nereikėtų vartoti peršalimui ar gripui, o paskirtą kursą būtina laikytis tiksliai taip, kaip nurodyta.

    Ne mažiau svarbi prevencija: rankų higiena, skiepai, saugi maisto gamyba ir infekcijų kontrolė gydymo įstaigose. Kuo mažiau infekcijų apskritai, tuo rečiau prireikia antibiotikų, o tai lėtina atsparumo plitimą bendruomenėje.

    Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į aplinkos veiksnius: ligoninių, ūkių ir nuotekų tvarkymo sistemų švarą, nes tokiose vietose atsparūs patogenai gali lengviau daugintis ir patekti į platesnę aplinką. Ilgalaikė išeitis siejama ir su naujų antibiotikų kūrimu bei greitesniais diagnostikos testais, leidžiančiais tiksliau parinkti gydymą.

  • Kongo Ebolos protrūkis plečiasi: 65 mirtys, 246 įtariami atvejai ir nerimas dėl plitimo kaimynams

    Kongo Ebolos protrūkis plečiasi: 65 mirtys, 246 įtariami atvejai ir nerimas dėl plitimo kaimynams

    Ką žinome apie protrūkį?

    Afrikos Ligų kontrolės ir prevencijos centras patvirtino naują Ebolos protrūkį Kongo Demokratinėje Respublikoje. Institucijos duomenimis, šiuo metu fiksuotos 65 mirtys ir 246 įtariami užsikrėtimo atvejai.

    Kol kas laboratorijoje patvirtinta tik dalis mirčių, tačiau protrūkis oficialiai patvirtintas įvertinus didelį skaičių įtariamų atvejų. Tokia situacija dažna ankstyvoje protrūkio fazėje, kai tyrimų pajėgumai atokiuose regionuose riboti.

    Kur fiksuojami atvejai?

    Daugiausia įtariamų atvejų registruota Iturio provincijos Mongvalų ir Rvamparos sveikatos zonose. Įtariamų susirgimų pranešta ir Bunyjoje, Iturio provincijos sostinėje.

    Ituris yra šalies rytuose, atokiame regione, kuriame prastas kelių tinklas, o atstumai iki didžiųjų centrų dideli. Tai apsunkina greitą specialistų, laboratorijų priemonių ir medicinos atsargų pristatymą.

    Kodėl nerimaujama dėl plitimo?

    Viena didžiausių rizikų, kurią įvardija Afrikos Ligų kontrolės ir prevencijos centras, yra paveiktų teritorijų artumas Ugandai ir Pietų Sudanui. Bunyja yra netoli Ugandos sienos, todėl intensyvesnis judėjimas gali didinti viruso išplitimo tikimybę.

    Papildomą grėsmę kelia didelis gyventojų mobilumas, įskaitant judėjimą, susijusį su kasybos veikla, taip pat saugumo krizės regione. Pastaraisiais metais ginkluotų grupuočių išpuoliai kai kuriose Iturio vietovėse lėmė žūtis ir gyventojų perkėlimą.

    Dar vienas iššūkis yra kontaktų nustatymas ir stebėsena, kai reikia greitai identifikuoti asmenis, galėjusius turėti sąlytį su užsikrėtusiais. Jei kontaktų paieška vėluoja, rizika, kad liga plėsis nepastebėta, didėja.

    Kas yra Ebola ir kaip ji plinta?

    Ebola pirmą kartą identifikuota 1976 metais netoli Ebolos upės teritorijoje, kuri šiandien priklauso Kongo Demokratinei Respublikai. Tai sunki, dažnai mirtina liga, pavojinga žmonėms ir kai kuriems primatams.

    Virusas žmonėms perduodamas iš laukinių gyvūnų, įskaitant vaisėdžius šikšnosparnius ir primatus, o vėliau plinta nuo žmogaus žmogui. Užsikrečiama tiesiogiai kontaktuojant su užsikrėtusio asmens krauju ar kitais kūno skysčiais, taip pat per užterštus paviršius ir priemones.

    Dažniausi simptomai yra karščiavimas, nuovargis, galvos ir raumenų skausmai, gerklės skausmas, vėmimas ir viduriavimas. Sunkiais atvejais liga gali progresuoti iki kraujavimo komplikacijų, daugybinio organų nepakankamumo ir mirties.

    Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, vidutinis Ebolos mirtingumas siekia apie 50 proc., tačiau įvairiuose protrūkiuose jis yra svyravęs maždaug nuo 25 iki 90 proc. Rodiklius lemia viruso atmaina, sveikatos sistemos pajėgumai ir tai, kaip anksti pacientai pasiekia gydymą.

    Ar yra vakcina ir kaip stabdomas protrūkis?

    Nors Ebola išlieka itin pavojinga, per pastarąjį dešimtmetį pagerėjo protrūkių prevencija, reagavimas ir gydymas. Kai kurioms Ebolą sukeliančioms viruso atmainoms yra sukurtos vakcinos, kurios dažniausiai naudojamos vadinamojo žiedinio skiepijimo principu, kai skiepijami patvirtintų atvejų kontaktai ir kontaktų kontaktai.

    „Ebola tebėra rimta liga, tačiau protrūkių prevencija, reagavimas ir gydymas per pastarąjį dešimtmetį smarkiai patobulėjo“, – sakė Londono higienos ir tropinės medicinos mokyklos klinikinė dėstytoja Daniela Manno.

    Vis dėlto skiepų prieinamumas Kongo Demokratinėje Respublikoje ne visada sklandus dėl infrastruktūros problemų, finansavimo trūkumo ir sudėtingos logistikos. Ankstesniuose protrūkiuose buvo fiksuota atvejų, kai vakcinų pristatymas užtrukdavo, nes reikėdavo jas nugabenti į sunkiai pasiekiamas vietoves.

    Protrūkių kontrolė paprastai remiasi keliomis vienu metu taikomomis priemonėmis: aktyvia atvejų paieška, pacientų izoliavimu, kontaktų atsekimu, infekcijų kontrole sveikatos įstaigose ir saugiomis, orumą išlaikančiomis laidotuvėmis. Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia, kad bendruomenių įsitraukimas ir pasitikėjimas sveikatos tarnybomis yra vienas svarbiausių sėkmės veiksnių.

    Protrūkiai Kongo Demokratinėje Respublikoje

    Šis protrūkis įvardijamas kaip 17-asis nuo tada, kai Ebola pirmą kartą buvo nustatyta šalyje 1976 metais. Tai rodo, kad liga regione išlieka pasikartojanti grėsmė, ypač vietovėse, kuriose sudėtinga greitai organizuoti epidemiologinę kontrolę.

    Protrūkis prasidėjo praėjus maždaug penkiems mėnesiams po to, kai ankstesnis Ebolos protrūkis šalyje buvo paskelbtas pasibaigusiu. Pastaraisiais metais Kongo Demokratinė Respublika ne kartą susidūrė su Ebolos židiniais, įskaitant vieną didžiausių protrūkių 2018–2020 metais, kai žuvo daugiau nei 1 000 žmonių.

  • Makronas apie hantavirusą Prancūzijoje: padėtis valdoma, bet reikia vienodų ES protokolų

    Makronas apie hantavirusą Prancūzijoje: padėtis valdoma, bet reikia vienodų ES protokolų

    Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad hantaviruso situacija šalyje yra valdoma, tačiau kartu paragino Europos Sąjungos valstybes sutarti dėl bendrų, griežtų veiksmų. Jo teigimu, be suderintų taisyklių skirtingos nacionalinės priemonės gali apsunkinti rizikos vertinimą ir keleivių srautų kontrolę.

    Pasak E. Macrono, Prancūzija jau taiko vieną griežčiausių protokolų, remdamasi ekspertų rekomendacijomis ir ankstesnių protrūkių patirtimi. Prezidentas pabrėžė, kad koordinuojant atsaką svarbus ir Pasaulio sveikatos organizacijos vaidmuo, ypač tada, kai atvejai susiję su tarptautinėmis kelionėmis.

    „Vyriausybė priėmė teisingus sprendimus. Padėtis yra valdoma, ir už tai esame dėkingi sveikatos apsaugos darbuotojams“, – sakė Emmanuelis Macronas.

    Prancūzijos sveikatos ministrė Stéphanie Rist Nacionalinei Asamblėjai nurodė, kad kol kas nėra įrodymų apie plačiai šalyje cirkuliuojančią Andes atmainą ir nėra požymių, jog virusas būtų mutuavęs. Ministrės teigimu, iki šiol nustatyti teigiami atvejai siejami tik su kruizinio laivo keleiviais.

    Valdžios institucijos skelbia, kad visi nustatyti artimo kontakto asmenys yra surasti ir ištirti, o dalis jų hospitalizuoti arba ruošiami hospitalizacijai. Viena iš užsikrėtusiųjų Prancūzijoje gydoma kritinės būklės, jai taikoma gyvybę palaikanti terapija su dirbtinės plaučių funkcijos palaikymo įranga.

    Infekcinių ligų specialistas dr. Xavier Lescure aiškino, kad pacientės būklę apsunkino itin sunki ligos forma, sukėlusi grėsmingus plaučių ir širdies veiklos sutrikimus. Tokiais atvejais, medikų teigimu, svarbiausia yra laiku atpažinti būklės blogėjimą ir užtikrinti intensyvią pagalbą, nes specifinio plataus taikymo gydymo nuo hantavirusų nėra.

    Epidemiologas Antoine Flahault situaciją apibūdino kaip neįprastą, todėl, jo vertinimu, institucijos imasi ypač griežtų priemonių dėl vis dar išliekančio neapibrėžtumo. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokio tipo protrūkiai, kai atvejus galima susieti su aiškiai identifikuojama kelionės aplinka, paprastai leidžia greičiau vykdyti atsekimą, tačiau rizika išlieka dėl judėjimo per valstybių sienas.

    Hantavirusai dažniausiai plinta per kontaktą su graužikais arba jų išskyromis, o žmogus nuo žmogaus užsikrečia retai ir priklauso nuo konkrečios atmainos. Dėl to sveikatos institucijos, vertindamos tokias situacijas, paprastai daug dėmesio skiria atmainos nustatymui, kontaktų paieškai ir infekcijų kontrolės taisyklėms sveikatos priežiūros įstaigose.