CP v2

Blog

  • Forza Horizon 6 PS5 gali vėluoti iki 2027: internautų žinutė sukėlė audrą, reaguoja ir žurnalistas

    Forza Horizon 6 PS5 gali vėluoti iki 2027: internautų žinutė sukėlė audrą, reaguoja ir žurnalistas

    Sausio mėnesį per Xbox Developer Direct 2026 renginį „Playground Games“ pristatė daugiau detalių apie „Forza Horizon 6“ ir užsiminė apie ambicingesnius planus dėl žaidimo pasirodymo „PlayStation 5“ platformoje. Skirtingai nei ankstesnių dalių atveju, PS5 versijos žaidėjams esą nereikėtų laukti kelerius metus.

    Tuomet buvo komunikuota, kad PS5 portas galėtų pasirodyti iki 2026 metų pabaigos, nors tiksli data nebuvo įvardyta. Tokia kryptis atitiko pastarųjų metų „Microsoft“ strategiją dažniau išplėsti pirmosios šalies žaidimų auditoriją už „Xbox“ ekosistemos ribų.

    Vis dėlto socialiniuose tinkluose kilo nerimas po nuomonės formuotojo, prisistatančio slapyvardžiu „colteastwood“, įrašo platformoje X. Jis teigė, kad „Playground Games“ galėtų tyliai nukelti PS5 versijos premjerą į 2027 metus.

    Į diskusiją įsitraukė ir žurnalistas Tomas Warrenas, viešai užsiminęs, kad pats nesitiki „Forza Horizon 6“ debiuto PS5 šiais metais. Nors tai nėra oficialus patvirtinimas, tokie signalai bendruomenėje dažnai vertinami kaip užuominos apie galimus vidinius grafiko pokyčius.

    Kol kas neaišku, kas galėtų lemti galimą atidėjimą: papildomas optimizavimas, platforminės integracijos, sertifikavimo procedūros ar resursų perskirstymas tarp projektų. Tokiais atvejais leidėjai paprastai delsia įvardyti priežastis, kol neatsiranda aiškesnis naujas langas ir komunikacijos planas.

    Žaidėjai taip pat svarsto apie konkurencinį spaudimą: artimiausiu metu rinkoje laukiama „Maverick Games“ lenktynių žaidimo „CLUTCH“, kurį kuria dalis buvusių „Forza Horizon“ serijos kūrėjų. Jei šis projektas pasirodytų sėkmingas, vėlavimas galėtų kainuoti dalį dėmesio ir potencialių pardavimų.

    Kol nėra oficialios datos ar atidėjimo patvirtinimo, informaciją apie 2027 metus vertėtų vertinti atsargiai. Aiškumo turėtų suteikti artimiausi „Xbox“ ir „Microsoft“ žaidimų pristatymai, taip pat konkretesni pranešimai iš „Playground Games“ apie PS5 versijos būklę ir planuojamą išleidimo langą.

  • „Heroes of Might and Magic III“ grįžta su 3D perdirbiniu: Janas Błachowiczius sako turėjęs šiurpulių

    „Heroes of Might and Magic III“ grįžta su 3D perdirbiniu: Janas Błachowiczius sako turėjęs šiurpulių

    Gamescom 2026 atidarymo renginyje Opening Night Live pristatyta viena netikėčiausių žaidimų naujienų: kuriamas „Heroes of Might and Magic III“ perdirbinys. Projektas pristatytas kaip pilnavertis remake’as, kuris klasiką žada prikelti šiuolaikinei auditorijai.

    Pagal paskelbtą informaciją, naujoji versija atsisakys originalo dvimatės estetikos ir pereis prie pilnavertės trimatės grafikos. Kūrėjai žada patobulintas animacijas, modernesnį apšvietimą ir pilną aukštų raiškų palaikymą, pritaikytą dabartiniams kompiuteriams bei konsolėms.

    Teigiama, kad atnaujinta bus ir istorijos pateiktis: originalią kampaniją planuojama papildyti nauju prologu, epilogu ir didesniu kiekiu siužetinių intarpų. Taip pat žadami kelių žaidėjų režimai, įskaitant ir klasikinį Hot Seat, kuris ilgus metus išliko vienu svarbiausių serijos bendruomenės simbolių.

    Remake’as turėtų pasirodyti kitais metais ir, be bazinės žaidimo versijos, pasiūlyti du gerai žinomus priedus „Shadow of Death“ ir „Armageddon’s Blade“. Tokia komplektacija leidžia manyti, kad leidėjai sieks iš karto pateikti pilną patirtį, kuri daugeliui buvo aukso standartas dar nuo serijos išpopuliarėjimo laikų.

    Prieš oficialų išleidimą žaidimo demonstraciją išbandė buvęs UFC čempionas Janas Błachowiczius, kuris neslėpė emocijų. Jis teigė, kad kūrėjams pavyko išlaikyti tą patį atmosferos pojūtį, dėl kurio žaidimas kadaise tapo kultiniu.

    „Paleidau ir turėjau šiurpulių. Maloniai nustebino, kaip gerai jie perkėlė tą klimatą, kurį prisimenu prieš 20 metų“, – sakė Janas Błachowiczius.

    Vis dėlto pirmosios reakcijos internete nevienareikšmės: dalis gerbėjų kritikuoja meninę kryptį, teigdami, kad vaizdas pernelyg saldus ir praradęs originalo niūresnį toną. Kiti komentaruose svarsto, kad kai kurie elementai atrodo lyg sukurti pasitelkiant dirbtinis intelektas, nors tokios detalės kol kas oficialiai nepatvirtintos.

    Diskusijas kursto ir tai, kad iki šiol aktyvi žaidėjų bendruomenė naudojasi patobulinta klasikine versija su HD modifikacijomis bei fanų plėtiniu „Horn of the Abyss“. Dėl to dalis žaidėjų kelia klausimą, ar remake’as pasiūlys pakankamai aiškią vertę, kad būtų verta pereiti nuo metų išbandytų bendruomenės sprendimų.

  • Ankštinės kaip baltymų šaltinis: dietologė įspėja, kam jos gali pakenkti ir kodėl verta rinktis

    Ankštinės kaip baltymų šaltinis: dietologė įspėja, kam jos gali pakenkti ir kodėl verta rinktis

    Ankštinės daržovės – pupelės, lęšiai, avinžirniai, žirniai ar soja – Lietuvoje vis dar pernelyg dažnai lieka tik garnyru. Specialistai pabrėžia, kad jos gali tapti visaverčiu baltymų šaltiniu, ypač kai norisi mažinti mėsos kiekį racione.

    Klinikinė dietologė Anna Kopańczyk teigia, kad ankštines verta valgyti reguliariai, pavyzdžiui, kelis kartus per savaitę. Tai ypač aktualu vyresniame amžiuje, kai didėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika, o mitybos kokybė ima labiau lemti savijautą ir kūno svorį.

    Kuo išsiskiria ankštinių maistinė vertė

    Brandžios, džiovintos ankštinių sėklos dažniausiai turi daug augalinių baltymų ir skaidulų, o riebalų – palyginti mažai. Dėl to jos gerai sotina, gali padėti lengviau kontroliuoti užkandžiavimą ir bendrą energijos kiekį per dieną.

    Skaidulos svarbios žarnyno veiklai ir mikrobiotai, o kartu lėtina angliavandenių įsisavinimą, todėl gliukozės lygis kraujyje kyla tolygiau. Tai ypač reikšminga žmonėms, kurie siekia stabilesnės energijos dienos metu ar turi padidėjusią 2 tipo diabeto riziką.

    Ankštinės taip pat yra geležies, magnio, kalio ir B grupės vitaminų šaltinis. Vis dėlto jų nauda labiausiai atsiskleidžia tuomet, kai jos įtraukiamos į subalansuotą mitybą, o ne naudojamos kaip vienintelis sveikatos sprendimas.

    Ar ankštinės gali pakeisti mėsą?

    Ankštinių baltymai gali būti puiki alternatyva mėsai, tačiau svarbus aminorūgščių balansas. Praktikoje tai išsprendžiama derinant ankštines su grūdiniais produktais ar riešutais, kad organizmas gautų pilnesnį nepakeičiamų aminorūgščių rinkinį.

    Pavyzdžiui, lęšiai su ryžiais, avinžirniai su pilno grūdo duona ar pupelių troškinys su kruopomis tampa ne tik sotesni, bet ir geriau subalansuoti. Tokie deriniai ypač aktualūs žmonėms, kurie dažniau renkasi augalinę mitybą.

    Kam ankštines reikėtų riboti

    Dažniausia priežastis, kodėl ankštinių vengiama, yra pilvo pūtimas ir diskomfortas. Tai nebūtinai reiškia, kad jų atsisakyti privaloma: dažnai padeda mažesnės porcijos, lėtas dažnio didinimas ir tinkamas paruošimas.

    Jei naudojamos džiovintos ankštinės, jas pravartu mirkyti 8–12 valandų, tuomet perplauti ir virti švariame vandenyje. Kai kuriems žmonėms lengviau toleruojamos trintos formos – tyrelės, humusas ar kreminės sriubos.

    Diskusijose apie podagrą ir padidėjusį šlapimo rūgšties kiekį dažnai minimos purinos, tačiau naujesnės mitybos rekomendacijos pabrėžia, kad purinų poveikis skiriasi pagal šaltinį. Daugeliu atvejų ankštinės nėra automatiškai draudžiamos, bet individualias ribas turėtų padėti nustatyti gydytojas ar dietologas.

    Į kasdienę mitybą ankštines paprasčiausia įtraukti per pažįstamus patiekalus: lęšius į sriubą ar pomidorų padažą, pupeles į užtepėlę, avinžirnius į salotas, tofu į daržovių patiekalus. Svarbiausia pradėti nuo nedidelių kiekių ir rinktis formas, kurios geriausiai tinka jūsų virškinimui.

  • Kuris duonos kepalas tikrai tinka dietai? Užrašas fitness gali klaidinti – štai ką tikrinti

    Kuris duonos kepalas tikrai tinka dietai? Užrašas fitness gali klaidinti – štai ką tikrinti

    Svorio mažėjimą lemia ne vienas produktas, o ilgainiui išlaikomas energijos deficitas, todėl visiška duonos atsisakyti dažniausiai nėra būtina. Vis dėlto duonos rūšis gali daryti įtaką sotumui ir bendrai mitybos kokybei, tad pasirinkimas turi reikšmės.

    Dažniausiai palankesnė yra pilno grūdo duona, nes joje išlieka sėlenos ir gemalas, todėl gaunama daugiau skaidulų, B grupės vitaminų ir mineralų. Pasaulio sveikatos organizacija suaugusiesiems rekomenduoja per parą gauti bent 25 g natūraliai maiste esančių skaidulų.

    Kaip atpažinti geresnį pasirinkimą

    Praktiškas variantas yra ruginė rupi duona, kai sudėtyje vyrauja rupi ruginė miltų dalis. Tinka ir pilno grūdo kvietinė duona ar grahamas, tačiau svarbiausia ne pavadinimas, o tai, kiek recepte iš tiesų yra pilno grūdo miltų.

    Vertinant etiketę verta žiūrėti sudėtį: ingredientai išvardijami nuo didžiausio kiekio, todėl pirmos pozicijos dažnai daug pasako. Jei duona vadinama rupi arba graham, pagrindinis jos ingredientas turėtų būti rupi arba graham miltai, o ne vien jų priedas.

    Skaidulos, raugas ir sotumas

    Skaidulos paprastai ilgiau suteikia sotumo jausmą, todėl gali padėti lengviau valdyti apetitą. Jos taip pat palaiko žarnyno veiklą, o dalį skaidulų žarnyno mikrobiota fermentuoja į trumpųjų grandinių riebalų rūgštis.

    Raugo fermentacija gali mažinti fitatų kiekį ir pagerinti kai kurių mineralų pasisavinimą, tačiau tai nereiškia, kad bet kuri rauginta duona visada turės žemą glikeminį indeksą. Daug lemia miltų tipas, receptūra, fermentacijos trukmė ir paties kepinio struktūra.

    Svarbu suprasti, kad raugas pats savaime nepadaro baltos duonos pilno grūdo. Jei tikslas yra daugiau skaidulų, užrašas apie raugą turėtų eiti kartu su aiškiai nurodytais pilno grūdo ar rupiais miltais sudėtyje.

    Kodėl fitness užrašas negarantuoja naudos

    Užrašas fitness ne visada reiškia, kad duona yra pilno grūdo ar palankesnė lieknėjimui. Toks kepalas gali būti kepamas iš rafinuotų miltų, o sėlenos, sėklos ar grūdai būna tik priedas, kuris vizualiai sukuria sveikesnio produkto įspūdį.

    Vien tamsi spalva taip pat nėra patikimas rodiklis, nes ją gali lemti salyklas ar kepimo būdas. Todėl verta palyginti kelių produktų maistinę vertę ir atkreipti dėmesį į skaidulų bei druskos kiekį, taip pat į energinę vertę.

    Sėklos ir riešutai duonai suteikia vertingų riebalų ir mineralų, tačiau kartu didina kaloringumą, todėl svarbiausia tampa porcija. Net ir geriausia duona nepadės, jei ji bus valgoma su gausiais riebiais priedais, o sotumo daugiau paprastai duoda duonos derinimas su baltymais ir daržovėmis.

    Pilno grūdo duona ne visiems tinka vienodai, ypač esant virškinamojo trakto jautrumui, kai skaidulų kiekį būtina pritaikyti individualiai. Skaidulas rekomenduojama didinti palaipsniui ir nepamiršti pakankamo skysčių vartojimo.

  • Iš Lenkijos gaminti S-70i Black Hawk pasiekė Filipinus: užbaigtas rekordinis 32 sraigtasparnių užsakymas

    Filipinų oro pajėgos priėmė paskutinę septynių S-70i Black Hawk sraigtasparnių partiją, pagamintą PZL Mielec gamykloje Lenkijoje. Taip užbaigtas 2022 metais pasirašytas kontraktas, po kurio Filipinai tapo didžiausiu šio modelio naudotoju pasaulyje.

    Apie perdavimą viešai skelbta per ceremoniją Villamor oro bazėje, o Filipinų kariuomenės atstovai pabrėžė, kad išaugęs parkas leis operatyviau reaguoti į krizes visoje šalyje. Archipelaginė geografija reiškia, kad oro transportas ir paieškos bei gelbėjimo pajėgumai tampa kritiškai svarbūs tiek gynybai, tiek civilinei saugai.

    Kam skirti „Black Hawk“?

    Filipinų oro pajėgoms šie sraigtasparniai reikalingi ne vien karinėms užduotims. Jie naudojami karių ir krovinių pervežimui, medicininei evakuacijai, paieškos ir gelbėjimo operacijoms, taip pat pagalbai po taifūnų, potvynių ar nuošliaužų, kai kelių infrastruktūra būna sutrikusi.

    „Atsižvelgiant į tai, kad mūsų šalis yra archipelagas, naujas parkas leis vykdyti lygiagrečias humanitarines ir gelbėjimo operacijas net tada, kai stichijos vienu metu paveiks skirtingas teritorijas“, – sakė Filipinų karinių oro pajėgų atstovas.

    Didžiausias PZL Mielec užsakymas

    PZL Mielec nurodo, kad tai – didžiausias vienkartinis S-70i Black Hawk užsakymas nuo šio modelio gamybos pradžios 2009 metais. Įmonės vertinimu, užsakymo užbaigimas patvirtina gamybos pajėgumus ir gebėjimą laiku tiekti sraigtasparnius, paruoštus operacinei tarnybai.

    2022 metais sudaryto kontrakto vertė siekė apie 553 000 000 eurų. Tiekimai vyko etapais: pirmosios mašinos perduotos 2024 metais, kita partija – 2025 metais, dar dalis – 2026 metų pradžioje, o dabar pristatyta paskutinė septynių vienetų siunta užbaigė visą programą.

    Filipinams tai ne pirmasis toks sandoris su PZL Mielec: ankstesnio laikotarpio sutartys lėmė, kad bendrai šaliai pristatyta 48 S-70i Black Hawk. Vis dėlto eksploatuojamų sraigtasparnių skaičius yra mažesnis, nes viena mašina sudužo 2021 metais per mokomąjį skrydį.

    Naujas parkas papildo senesnes platformas, tarp jų ir UH-1H Huey tipo sraigtasparnius, kurie regione tebenaudojami dėl paprastos eksploatacijos. Tačiau Black Hawk laikomi modernesne alternatyva, leidžiančia kelti greitesnio reagavimo, patikimumo ir operacinio lankstumo kartelę.

  • Vienodas pensinis amžius ir naujas slenkstis: siūloma 63 metai visiems, vėliau – didinimas

    Diskusija dėl pensinio amžiaus vėl grįžta į viešąją erdvę: siūloma atsisakyti skirtingų taisyklių moterims ir vyrams ir nustatyti vienodą minimalų amžių. Tokį sprendimą viešai argumentuoja Varšuvos ekonomikos mokyklos profesorius Marekas Góra, vienas iš 1999 metais vykdytos Lenkijos pensijų reformos bendraautorių.

    Eksperto teigimu, skirtingas pensinis amžius pagal lytį vis sunkiau pagrindžiamas, nes tai nėra žmogaus pasirinkimas ar elgesio pasekmė. Pasak jo, vienodas slenkstis sistemoje būtų aiškesnis ir teisingesnis, o dabartinė praktika gali sukurti ilgalaikių nepageidaujamų efektų.

    Vienas svarbiausių argumentų – ankstesnis moterų pasitraukimas iš darbo rinkos dažnai reiškia mažesnį sukauptą stažą ir kapitalą, todėl galutinė pensija gali būti mažesnė. Kuo trumpiau mokamos įmokos ir kuo ilgiau išmokos turi būti mokamos per visą tikėtiną gyvenimo trukmę, tuo didesnė tikimybė, kad mėnesinė išmoka bus kuklesnė.

    Kodėl tema vėl aštrėja?

    Pensijų sistemos pokyčių klausimą, pasak ekonomistų, neišvengiamai stumia demografinės tendencijos. Senėjanti visuomenė, mažėjantis darbingo amžiaus gyventojų skaičius ir ilgėjanti gyvenimo trukmė didina spaudimą viešiesiems finansams ir socialinio draudimo sistemoms.

    Profesorius M. Góra pabrėžia, kad per artimiausius 10–15 metų darbo aktyvumas Lenkijoje turės ilgėti. Jo vertinimu, kalba dažniau suksis ne apie papildomus vienus ar dvejus darbo metus, o apie penkerių ar net dešimties metų pokytį, kuris daliai žmonių taps ne tik būtinybe, bet ir racionaliu pasirinkimu.

    Švedijos pavyzdys ir 63 metų slenkstis

    Kaip modelį, kurį verta svarstyti, profesorius mini Švediją, kur pensijų sistema buvo diegiama panašiu laikotarpiu kaip ir Lenkijoje. Švedijoje ilgainiui keitėsi amžiaus ribos: pradinis slenkstis siekė 61 metus, o dabar yra aukštesnis, kartu numatant atskirą amžių, nuo kurio galima pretenduoti į papildomą, ne iš pensijų sistemos finansuojamą paramą.

    Esminė mintis – atskirti du dalykus: kada žmogus gali pradėti naudoti savo sukauptą pensijų kapitalą ir kada valstybė, jei reikia, prisideda prie minimalaus pajamų lygio užtikrinimo. M. Góra argumentuoja, kad kai šie mechanizmai aiškiai atskiriami, visuomenei lengviau suprasti, kodėl vėlesnis pasitraukimas iš darbo rinkos dažnai reiškia didesnę pensiją.

    Profesoriaus siūlymas Lenkijai – nustatyti rekomenduojamą pensinio amžiaus slenkstį ties 63 metais visiems, kartu iš anksto aiškiai komunikuojant, kad ateityje jis būtų laipsniškai didinamas. Pasak jo, taip būtų išvengta situacijos, kai 63 metai būtų suvokti kaip „nauja amžina norma“, o ne kaip pereinamojo laikotarpio ar dinamiškai kintantis parametras.

    Atskira diskusijos dalis – nuo kokio amžiaus ir kokiomis sąlygomis turėtų būti teikiama visuomenės lėšomis finansuojama papildoma parama tiems, kurie, net ir dirbę iki nustatyto amžiaus, nesukaupia pakankamai lėšų minimaliai pensijai. Būtent šis atskyrimas, ekspertų teigimu, leistų tiksliau nukreipti paramą į pažeidžiamiausius, kartu skatinant ilgiau išlikti darbo rinkoje.

  • Aliuminio rinka vos išvengė kainų šuolio: Kinijos eksportas sušvelnino krizę po sutrikimų Artimuosiuose Rytuose

    Aliuminio rinka pastaraisiais mėnesiais balansavo ant rimto sukrėtimo ribos, tačiau papildomas metalo srautas iš Kinijos padėjo išlaikyti tiekimą ir pristabdė kainų šuolį. Šis lengvasis metalas yra kritiškai svarbus automobilių, energetikos, statybų ir buitinės technikos sektoriams, todėl bet kokie sutrikimai greitai persiduoda visai ekonomikai.

    Aliuminio gamyba yra itin imli energijai, todėl daug pajėgumų sutelkta ten, kur užtikrinama santykinai pigi ir stabili elektros bei dujų pasiūla. Dėl šios priežasties geopolitika ir energetikos grandinių pažeidžiamumas šiandien tampa vienu svarbiausių kainą lemiančių veiksnių.

    Kinija užpildė tiekimo spragą

    Rinka įsitempė, kai dalis tiekimo iš Persijos įlankos regiono susidūrė su eksporto ir logistikos rizikomis, o tai pakurstė lūkesčius, kad kainos gali kilti dar sparčiau. Tokiomis aplinkybėmis Kinijos gamintojų sprendimas didinti eksportą tapo esminiu stabilizatoriumi, leidusiu subalansuoti paklausą ir pasiūlą.

    Kinija, kaip didžiausia aliuminio gamintoja pasaulyje, per eksportą gali greitai paveikti globalų balansą, ypač kai kitų regionų gamintojai veikia arti maksimalaus pajėgumo. Rinkoje akcentuojama ir tai, kad Kinijos vidaus gamyba ilgą laiką buvo ribojama administracinėmis priemonėmis, todėl bet koks eksporto pokytis vertinamas kaip aiškus politinis ir ekonominis signalas.

    Aliuminio kainos orientyras tarptautinėje rinkoje dažnai siejamas su prekyba Londono metalų biržoje, o kainų lygį paprastai sustiprina ne tik realus trūkumas, bet ir rizikos premija. Kai investuotojai ir pramonės pirkėjai mato, kad atsargų ir perteklinės gamybos rezervų mažai, net nedideli trikdžiai gali sukelti staigius kainų šuolius.

    Silpnoji grandis – energija ir dujos

    Nors situacija trumpuoju laikotarpiu stabilizavosi, rinkos dalyviai toliau įžvelgia rizikas. Viena jų – energijos ir dujų tiekimas, nes aliuminio grandinėje svarbūs ne tik elektros kaštai, bet ir gamtinių dujų prieinamumas rafinavimo bei gamybos procesuose.

    Rinkos nerimą didina ir tai, kad dalis gamintojų, susidūrusių su energijos ar žaliavų tiekimo sutrikimais, gali būti priversti mažinti apimtis. Kai kurios bendrovės tokiais atvejais taiko force majeure principą, laikinai stabdydamos ar ribodamos pristatymus, o tai tiesiogiai mažina metalo pasiūlą ir didina kainų nepastovumą.

    Kodėl rinka išlieka trapi

    Net ir atsiradus papildomam srautui iš Kinijos, aliuminio rinką riboja menki pertekliniai pajėgumai daugelyje regionų. Tai reiškia, kad net vienas didesnis gamybos sustojimas, logistikos trikdis ar energijos kainų šokas gali greitai pakeisti balansą ir grąžinti spaudimą kainoms.

    Pramonei tai signalas stiprinti tiekimo grandinių atsparumą: diversifikuoti tiekėjus, užsitikrinti ilgalaikius kontraktus ir daugiau dėmesio skirti energijos rizikos valdymui. Kol geopolitinė įtampa ir energijos neapibrėžtumas išlieka, aliuminio rinka, analitikų vertinimu, gali ir toliau svyruoti tarp stabilizacijos ir naujų sukrėtimų.

    „Papildomas aliuminio srautas iš Kinijos padėjo išvengti staigaus kainų šuolio, tačiau rinkoje vis dar per mažai rezervų, kad ji jaustųsi saugi“, – sako rinkos analitikai.

  • Lenkija ir dar trys šalys ragina ES naudoti įšaldytą Rusijos turtą Ukrainai: kodėl 90 mlrd. eurų per mažai

    Lenkijos, Ispanijos, Nyderlandų ir Švedijos užsienio reikalų ministrai paragino Europos Sąjungą grįžti prie klausimo, kaip panaudoti įšaldytą Rusijos turtą tęstinei paramai Ukrainai. Jų teigimu, vien ES sutarta 90 mlrd. eurų paskola neužtikrina pakankamo finansinio stabilumo nei trumpuoju, nei ilguoju laikotarpiu.

    Kreipimesi į ES vyriausiąją diplomatę Kają Kallas bei Airijos užsienio reikalų ministrę Helen McEntee, kurios šalis pirmininkauja ES Tarybai, pabrėžta, kad požymių apie Rusijos pasirengimą nutraukti agresiją nematyti. Ministrai akcentavo, jog dėl karo pasekmių vis daugiau spaudimo patiria ir pačios ES valstybės narės.

    „Atėjo laikas sugrįžti prie klausimo, kaip toliau panaudoti Rusijos įšaldytus išteklius Ukrainos naudai“, – rašoma ministrų laiške.

    Įšaldyto turto mastas

    Diskusijos centre – Rusijos centrinio banko aktyvai, kurie po plataus masto invazijos į Ukrainą buvo įšaldyti Vakarų jurisdikcijose. ES teritorijoje įšaldyto turto vertė siekia apie 210 mlrd. eurų, o didžiausia dalis, maždaug 185 mlrd. eurų, laikoma Belgijoje veikiančioje atsiskaitymų institucijoje „Euroclear“.

    90 mlrd. eurų paskola, kurią ES lyderiai suderino 2025 metų gruodį, buvo pristatyta kaip alternatyvus planas, kai politiniai ir teisiniai ginčai dėl pačių aktyvų panaudojimo liko neišspręsti. Vis dėlto keturių valstybių ministrai tvirtina, kad ilgalaikiam Ukrainos finansinių poreikių dengimui reikia tvaresnio sprendimo.

    Argumentas: mažesnė našta mokesčių mokėtojams

    Ministrai pabrėžia, kad įšaldyto turto panaudojimas padėtų užtikrinti, jog Rusija realiai prisidėtų prie Ukrainai padarytos žalos atlyginimo. Kartu tai, jų vertinimu, sumažintų tiesioginę naštą ES šalių biudžetams ir mokesčių mokėtojams, kurie pastaruosius metus finansuoja reikšmingą dalį paramos paketų.

    „Panaudodama įšaldytus aktyvus, ES gali užtikrinti, kad Rusija nedelsdama sumokėtų už Ukrainai padarytą žalą, ir kartu sumažinti mūsų mokesčių mokėtojų naštą“, – teigiama laiške.

    Kartu dokumente akcentuojama ir politinė šio žingsnio dimensija: aktyvų panaudojimas būtų papildomas spaudimo instrumentas Maskvai, rodantis, kad karinė agresija turi ilgalaikių ir apčiuopiamų finansinių pasekmių.

    Ką siūloma daryti toliau?

    Keturių šalių ministrai ragina Europos Komisiją ieškoti naujų mechanizmų, kurie leistų išplėsti įšaldyto turto naudojimą taip, kad rizika ir atsakomybė būtų pasidalinta tarp visų ES valstybių. Tai reikštų, kad nė viena šalis nebūtų palikta neproporcingai padengti galimų teisinių ar finansinių pasekmių.

    Ministrai taip pat siekia, kad šis klausimas būtų aptartas artimiausiame neformaliame ES užsienio reikalų ministrų susitikime, kuris numatytas rugsėjo 1–2 dienomis. Tikimasi, kad politinė diskusija gali tapti atspirties tašku konkretesniems Europos Komisijos pasiūlymams ir tolesniam sprendimų derinimui tarp valstybių narių.

  • Lenkija startuoja su 1 mlrd. eurų biogazo planu: 93 mln. eurų kvietimas ir aiškios sąlygos verslui

    Lenkija pradeda didelės apimties paramos programą, skirtą šalies biogazo sektoriui sustiprinti ir plėtrai paspartinti. Nacionalinis aplinkos apsaugos ir vandentvarkos fondas pranešė, kad verslas galės pretenduoti į dotacijas ir paskolas, jei investicijos didins biogazo gamybos pajėgumus ir prisidės prie energetinio saugumo.

    Pirmasis kvietimas teikti paraiškas numatytas nuo 2026 metų rugpjūčio 31 dienos iki 2026 metų lapkričio 30 dienos. Šio etapo biudžetas siekia apie 93 mln. eurų, lėšos numatytos iš Modernizavimo fondo.

    Kam bus skiriamos lėšos

    Parama orientuota į projektus, kurie numato statyti naujas biomasės fermentacijos įrenginių linijas arba plėsti ir modernizuoti jau veikiančius pajėgumus. Į programos apimtį įtraukiama ir žaliava iš komunalinių atliekų srauto, jei ji tinkama biogazo gamybai.

    Pagamintas biogazas turėtų būti naudojamas didelio efektyvumo kogeneracijai, kai vienu metu gaminama elektra ir šiluma. Nustatytas ir minimalus reikalavimas: po investicijos bendras įrengtos elektrinės ir šiluminės galios dydis turi siekti bent 1 MW.

    Dotacijos ir paskolos: kokios sąlygos

    Finansavimas numatytas dviem formomis: dotacija gali siekti iki 40 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, o paskola gali padengti iki 100 proc. tinkamų išlaidų. Toks derinys leidžia projektus pritaikyti skirtingam rizikos lygiui: vieniems aktualiau mažinti pradinę investicijų naštą, kitiems svarbiau užsitikrinti visą finansavimo apimtį.

    Programos logika atitinka bendrą Europos energetikos kryptį, kur prioritetu tampa vietinės kilmės energijos ištekliai, atliekų panaudojimas ir stabiliai valdoma generacija, kuri gali papildyti nepastovią saulės ar vėjo gamybą. Biogazo įrenginiai taip pat dažnai siejami su šilumos ūkiu, todėl reali nauda atsiranda ne tik elektros, bet ir šilumos sektoriuje.

    Tikslai iki 2030 metų

    Fondas skaičiuoja, kad programa turėtų leisti perdirbti bent 320 000 tonų atliekų per metus ir kasmet pagaminti apie 40 000 000 kubinių metrų biogazo. Įgyvendinimas suplanuotas 2025–2030 metais, o visas programos biudžetas siekia apie 1 mlrd. eurų.

    Šie tikslai svarbūs ir klimato politikos kontekste: biogazas gali mažinti metano emisijas, kai organinės atliekos nepaliekamos skaidytis sąvartynuose, o panaudojamos energijai. Kartu tai kuria vietinę žaliavų grandinę, kurioje dalyvauja atliekų tvarkytojai, žemės ūkis ir energetikos įmonės.

    „Biogazo plėtra yra investicija į Lenkijos energetinį saugumą, didesnę nepriklausomybę nuo importuojamo kuro ir efektyvesnį vietinių biomasės bei bioatliekų išteklių panaudojimą“, – sakė fondo viceprezidentas Pawelas Augustynas.

    Pasak jo, parama turėtų padėti įgyvendinti šiuolaikines kogeneracines jėgaines, kurios užtikrina stabilesnę energijos ir šilumos gamybą, mažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus ir prisideda prie žiedinės ekonomikos.

  • Atliekų tvarkymo lyderė „Mo-Bruk“ smarkiai augino pelną: pajamos šoktelėjo, o apimtys didėjo

    Lenkijos biržoje kotiruojama atliekų tvarkymo grupė „Mo-Bruk“ 2026 metų pirmąjį pusmetį baigė reikšmingu rezultatų šuoliu. Bendrovė skelbia, kad jos grynasis pelnas siekė apie 9,8 mln. eurų, kai prieš metus tuo pačiu laikotarpiu buvo maždaug 6,1 mln. eurų.

    Pardavimų pajamos per pusmetį sudarė apie 42,3 mln. eurų ir buvo 42,8 proc. didesnės nei metais anksčiau. EBITDA rodiklis pakilo iki maždaug 17,5 mln. eurų, o tai reiškia apie 44 proc. augimą per metus.

    „Mo-Bruk“ pabrėžia, kad augimą lėmė ne vien didesnis priimtų atliekų kiekis, bet ir pagerėjusios vidutinės paslaugų kainos. Pasak bendrovės, būtent kainodara pagrindiniuose segmentuose tapo vienu svarbiausių pelningumo variklių.

    Brango deginimas ir RDF

    Per 2026 metų pirmąjį pusmetį grupė sutvarkė apie 181 300 tonų atliekų, arba 14,5 proc. daugiau nei prieš metus. Pagrindinė veikla sugeneravo 44,4 proc. EBITDA maržą, rodančią aukštą pelningumą atliekų tvarkymo paslaugų grandinėje.

    Bendrovės teigimu, deginimo segmente vidutinės kainos didėjo apie 22 proc., o alternatyvių degalų RDF segmente – apie 44 proc. Prie to prisidėjo ir sutartys, susijusios su ypač probleminių atliekų židinių, vadinamųjų ekologinių bombų, sutvarkymu.

    Atliekų srautai augo visuose pagrindiniuose veiklos segmentuose. Terminiam apdorojimui nukreiptų atliekų apimtis padidėjo iki maždaug 16 500 tonų, o RDF segmente priimta apie 41 600 tonų.

    Tuo metu kietinimo ir stabilizavimo veikloje apimtis siekė apie 113 100 tonų, fiksuojant nedidelį, 2 proc. augimą per metus. Prie bendro rezultato prisidėjo ir naujesnė kryptis – alyvų bei alyvuoto vandens atliekos, kurių per pusmetį priimta apie 10 200 tonų.

    Investicijos ir įsigijimų efektas

    „Perspektyvas antrajam pusmečiui vertiname optimistiškai ir, jei neįvyks išorinių netikėtų sukrėtimų, tai gali būti labai sėkmingi metai visai grupei“, – sakė „Mo-Bruk“ vadovas Henrykas Siodmoka.

    Pasak jo, bendrovė sieks didinti leidimų limitus pagal integruotus taršos leidimus, taip pat užbaigti naujus įsigijimus, kurie sustiprintų kontrolę atliekų sraute. Lygiagrečiai tęsiamos investicijos iki maždaug 7,0 mln. eurų – plečiant El-Kajo padalinį ir modernizuojant logistiką Karsuose, kad būtų pašalinti pajėgumų „butelio kakliukai“.

    Grupė taip pat akcentuoja, kad 2026 metais pilnai atsiskleidė ankstesnių įsigijimų – El Kajo ir Eco Point – sinergijos. Šios bendrovės jau reikšmingai prisideda prie konsoliduotos EBITDA ir grynojo pelno, o „Mo-Bruk“ išplėtė kompetencijas alyvuotų atliekų tvarkyme bei didina stabilizavimo pajėgumus.

    Finansinį stabilumą atspindi ir skolos rodikliai: grynosios skolos ir EBITDA santykis 2026 metų birželio pabaigoje siekė 0,95, kai 2026 metų kovo pabaigoje buvo 1,2. Tai rodo mažėjantį finansinį svertą, augant veiklos pelnui.

    „Mo-Bruk“ iš atliekų gamina alternatyvius degalus bei dirbtinį užpildą, naudojamą, pavyzdžiui, kelių statyboje ar rekultivacijoje. Grupė taip pat valdo dvi deginimo įrenginių aikšteles, kur apdorojamos ir medicininės bei pavojingos atliekos.

    Bendrovės akcijos pagrindinėje Varšuvos biržos rinkoje kotiruojamos nuo 2012 metų, o nuo 2022 metų kovo yra įtrauktos į mWIG40 indeksą. Atliekų tvarkymo sektoriuje investuotojai ypač stebi, kaip kinta atliekų srautai, reguliaciniai reikalavimai ir paslaugų kainodara, nes būtent šie veiksniai dažniausiai lemia maržų tvarumą.