CP v2

Blog

  • Sirijos lyderis Damaske sumokėjo kava „Visa“ kortele: ką tai reiškia šalies ekonomikai?

    Sirijos lyderis Damaske sumokėjo kava „Visa“ kortele: ką tai reiškia šalies ekonomikai?

    Sirijos valdžia šią savaitę pasirinko simbolinį gestą, kuriuo siekia parodyti šalies sugrįžimą į tarptautinę finansų sistemą. Oficialiuose kanaluose paskelbtame vaizdo įraše Sirijos prezidentas Ahmedas al Sharaa Damaske už kavą atsiskaitė „Visa“ kortele, šalia būnant centrinio banko vadovui Mohammedui Safwatui Raslanui.

    Vaizdo įrašas pristatytas kaip ženklas, kad po JAV sprendimų Sirijos bankams atsiveria kelias į platesnes tarptautines atsiskaitymų ir korespondentinės bankininkystės galimybes. Tai ypač svarbu šaliai, kuri ilgus metus buvo praktiškai atskirta nuo įprastų tarptautinių mokėjimų kanalų.

    „Daugiau nei 15 metų toks paprastas atsiskaitymas buvo neįmanomas“, – teigiama prie įrašo pridėtame valdžios komentare.

    Kas pasikeitė JAV politikoje?

    JAV Valstybės departamentas atšaukė Sirijos įtraukimą į valstybių, remiančių terorizmą, sąrašą. Šis statusas buvo taikomas nuo 1979 metų ir, net kai dalis kitų ribojimų jau buvo švelninti, toliau veikė kaip stiprus atgrasymo veiksnys tarptautiniams bankams ir investuotojams.

    Pranešama, kad sprendimas įsigaliojo pasibaigus 45 dienų Kongreso peržiūros laikotarpiui, pradėtam po JAV prezidento Donaldo Trumpo pranešimo įstatymų leidėjams liepą. Kartu JAV taip pat pakeitė kai kuriuos su Sirija siejamų struktūrų vertinimus, mažindama teisinius barjerus finansiniams ryšiams.

    JAV Iždas nurodė, kad JAV finansų institucijos gali aptarnauti Sirijos klientus, vykdyti mokėjimus, kuriuose dalyvauja Sirijos bankai, ir kurti korespondentinius santykius. Tai yra viena svarbiausių prielaidų, kad šalis galėtų atkurti bent bazinį tarptautinių atsiskaitymų funkcionalumą.

    „Tai padės pritraukti daugiau investicijų į Siriją ir stiprinti politinį bei ekonominį stabilumą“, – sakė JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas.

    Ką tai reiškia bankams ir verslui?

    Ekspertai pabrėžia, kad sprendimas dėl terorizmo rėmėjų sąrašo faktiškai atveria duris platesnei rekonstrukcijos ir infrastruktūros investicijų bangai, nes mažėja rizika bankams, kurie aptarnauja mokėjimus. Rinkos analitikai tikisi, kad pirmiausia naudą pajus bankininkystė, technologijų ir telekomunikacijų sektoriai, ypač jei atsinaujins ryšiai su tarptautiniais atsiskaitymų tinklais, įskaitant SWIFT.

    Vis dėlto visi apribojimai nedingo. Sankcijos ir toliau gali būti taikomos asmenims bei struktūroms, siejamoms su buvusiu režimu, žmogaus teisių pažeidimais ar prekyba narkotikais, o Sirija tebėra Finansinių veiksmų darbo grupės pilkajame sąraše dėl pinigų plovimo rizikų.

    Praktikoje tai reiškia, kad net ir atsivėrus teisiniams keliams, bankų atitikties procedūros išliks griežtos, o tarptautinės finansų įstaigos vertins ne tik formalius sprendimus, bet ir realų institucijų skaidrumą, priežiūrą bei pinigų plovimo prevencijos priemones.

    Kokia yra Europos Sąjungos pozicija?

    Europos Sąjunga Sirijos atžvilgiu taip pat ėmėsi žingsnių švelninti ekonominius ribojimus. Europos Vadovų Taryba 2025 metais panaikino ekonomines sankcijas, tačiau paliko saugumo pagrindu taikomas priemones, įskaitant ginklų ir technologijų, galinčių būti naudojamų vidaus represijoms, ribojimus.

    2026 metais ES atnaujino pilną ES ir Sirijos bendradarbiavimo susitarimo taikymą, kuris dalinai buvo sustabdytas nuo 2011 metų, ir surengė aukšto lygio politinį dialogą su Damasku. Kartu ES pratęsė tikslines priemones asmenims, siejamiems su buvusiu režimu, iki 2027 metų birželio.

    Damaske parodytas atsiskaitymas kortele yra labiau simbolis nei ekonominis lūžis per vieną dieną, tačiau jis signalizuoja kryptį, kuria juda tarptautinių ribojimų architektūra. Ar šis pokytis virs realia investicijų ir prekybos plėtra, priklausys nuo bankų praktinių sprendimų, politinio stabilumo ir gebėjimo atitikti tarptautinius finansinio skaidrumo standartus.

  • Šiaurės šalys svarsto jungti biržas: kas laimėtų ir kodėl tai gali supurtyti investuotojus?

    Šiaurės šalys svarsto jungti biržas: kas laimėtų ir kodėl tai gali supurtyti investuotojus?

    Idėja grįžta į darbotvarkę

    Šiaurės Europos verslo ir investuotojų grupė vėl kelia klausimą, ar Švedija, Danija, Norvegija ir Suomija galėtų sujungti nacionalines vertybinių popierių biržas į vieną regioninę rinką. Tikslas – padidinti likvidumą, pritraukti daugiau listinguojamų įmonių ir sustiprinti regiono konkurencingumą pasauliniu mastu.

    Diskusijas koordinuoja Šiaurės šalių pramonės aljansas Nordic Compass, teigiantis, kad šiuo metu nagrinėjamos skirtingos alternatyvos, įskaitant biržų konsolidaciją ir reguliavimo taisyklių suderinimą. Aljansas pabrėžia, kad darbas yra ankstyvoje, tiriamojoje stadijoje.

    Kodėl tai svarbu kapitalui

    Nordic Compass kapitalo rinkų krypties vadovas Christianas Clausenas, vadovaujantis ir „BlackRock“ veiklai Šiaurės šalyse, sako, kad siekiama gerinti kapitalo pritraukimo galimybes visame įmonių augimo cikle. Tai apima kelią nuo startuolių ir rizikos kapitalo iki augimo, mastelio didinimo ir pirminių viešų siūlymų.

    „Analizuojame įvairias iniciatyvas, įskaitant su likvidumu susijusius klausimus. Kol kas tai tyrinėjimo etapas, o dėl konkrečių sprendimų nesame susitarę“, – sakė Christianas Clausenas.

    Šiaurės šalių pensijų fondai ir valstybiniai investuotojai valdo apie 3 430 000 000 000 eurų ir kasmet sulaukia maždaug 150 000 000 000 eurų įplaukų. Šis kapitalas paskirstytas per kelias atskiras rinkas, todėl sujungimas galėtų sumažinti fragmentaciją ir pagerinti prekybos gylį.

    Nuo ko priklausytų realus sujungimas

    Net jei politinis ir verslo sutarimas būtų pasiektas, sujungimui reikėtų kelių nepriklausomų rinkos infrastruktūros dalyvių bendradarbiavimo. Daugumą regiono biržų valdo „Nasdaq“, Oslo birža priklauso „Euronext“, o atsiskaitymų ir vertybinių popierių infrastruktūroje svarbų vaidmenį atlieka „Euroclear“.

    „Euronext“ teigė palaikanti iniciatyvas, kurios didintų Šiaurės šalių kapitalo rinkų konkurencingumą, ir nurodė, kad per Oslo biržą bei susijusias veiklas regione jau turi stiprią poziciją. Bendrovė akcentuoja, kad gilesnis likvidumas, bendra technologinė bazė ir suderintos taisyklės paprastai palengvina kapitalo judėjimą per sienas.

    Aljanso pirmieji siūlymai turėtų paaiškėti lapkričio 4 ir 5 dienomis Geteborge vyksiančiame susitikime, kuriame, kaip tikimasi, bus pristatyti ir kapitalo rinkų krypties rezultatai. Tuomet paaiškės, ar idėja peraugs iš analizės į konkretų planą.

  • „Nvidia“ skelbia ambicingą planą iki 2028: 70 proc. šuolis ir įspėjimas dėl priklausomybės

    „Nvidia“ skelbia ambicingą planą iki 2028: 70 proc. šuolis ir įspėjimas dėl priklausomybės

    JAV lustų gamintoja „Nvidia“ paskelbė įspūdingus ketvirčio rezultatus ir pakėlė kartelę ateičiai: bendrovė nurodė, kad ketina augti sparčiau, nei tikisi analitikai, o 2028 finansiniais metais taikosi į maždaug 70 proc. pajamų augimą. Tokios prognozės sumažino dalį rinkos nuogąstavimų, kad dirbtinio intelekto bumas gali būti perkaistas, tačiau kartu priminė apie bendrovės pažeidžiamumą.

    Per ketvirtį „Nvidia“ pajamos siekė apie 82,4 mlrd. eurų, kai rinka prognozavo maždaug 79 mlrd. eurų. Kitos ketvirčio gairės taip pat pranoko lūkesčius: bendrovė nurodė, kad tikisi apie 92,5 mlrd. eurų pajamų, kai prognozės buvo kuklesnės.

    „Dirbtinis intelektas pasiekė lūžio tašką. Jis atlieka naudingą darbą, o skaičiavimai tampa pajamomis, todėl paklausa spartėja“, – sakė Jensenas Huangas.

    Bendrovės pakoreguotas pelnas, skaičiuojant vienai akcijai, taip pat viršijo analitikų prognozes. Nors po rezultatų paskelbimo akcijos trumpam smuktelėjo, vėliau rinkos nuotaikos apsivertė, investuotojams sureagavus į optimistišką vadovybės toną ir ateities gaires.

    Rizika slypi ne augime

    Didžiausias klausimas, lydintis „Nvidia“, vis dažniau siejamas ne su tuo, ar ji gali augti, o su tuo, kam ji auga. Didelė dalis pajamų vis dar priklauso nuo kelių didžiųjų debesų kompiuterijos ir technologijų žaidėjų, tokių kaip „Amazon“, „Google“ ir „Microsoft“, kurie tuo pat metu investuoja į nuosavų lustų kūrimą, siekdami mažinti priklausomybę nuo „Nvidia“.

    Šią tendenciją stiprina ir platesnė rinkos dinamika: kuo daugiau duomenų centrų statoma, tuo aktualiau tampa tiekimo grandinės stabilumas, energijos sąnaudos ir alternatyvūs aparatinės įrangos sprendimai. Tai reiškia, kad „Nvidia“ augimas gali būti jautrus tam, kaip greitai didieji klientai sugebės perkelti dalį darbo krūvio į savo vidinius sprendimus.

    Milžiniški duomenų centrų pinigai

    „Nvidia“ pastaruoju metu aktyviai dalyvauja ir pačioje infrastruktūros plėtroje, kuri maitina dirbtinio intelekto paklausą. Bendrovė prisidėjo prie maždaug 428 mlrd. eurų kapitalo telkinio, skirto duomenų centrų projektams, o taip pat įsipareigojo skirti iki maždaug 90 mlrd. eurų paramos vienam dideliam duomenų centro projektui JAV, kurio pradinė galia siektų 4,25 gigavato su galimybe ją didinti.

    Toks modelis rodo, kad dirbtinio intelekto ekonomika vis labiau persikelia į ilgalaikę infrastruktūrą: skaičiavimo pajėgumai tampa strateginiu resursu, panašiai kaip energija ar ryšio tinklai. Tačiau kartu tai didina jautrumą palūkanų normoms, elektros kainoms ir reguliavimui, nes duomenų centrų projektai yra kapitalo imlūs ir lėtai atsiperkantys.

    Kinijos klausimas išlieka atviras

    Dar vienas sudėtingas veiksnys yra prekybos ribojimai su Kinija. „Nvidia“ patvirtino, kad per ketvirtį Kinijos klientams pardavė nedidelį kiekį H200 lustų, tačiau šie pardavimai sudarė mažiau nei 1 proc. duomenų centrų pajamų, o bendrovė teigė negalėjusi išnaudoti viso leistino kiekio dėl kliūčių Kinijos pusėje.

    Per pastaruosius šešis mėnesius „Nvidia“ taip pat užfiksavo maždaug 342 mln. eurų nurašymą dėl perteklinių H200 atsargų, kai paklausa pasirodė silpnesnė nei tikėtasi. Tuo pat metu bendri pardavimai Kinijoje, įskaitant žaidimų ir kitą ne DI aparatinę įrangą, pasiekė apie 6,75 mlrd. eurų ir buvo beveik dvigubai didesni nei prieš metus, tačiau įmonė ir toliau viešai kartoja, kad duomenų centrų segmente ateityje iš Kinijos gali negauti pajamų.

    Augimą šiuo metu labiausiai kelia „Nvidia“ „Blackwell“ karta, kuri yra vienas svarbiausių variklių moderniuose dirbtinio intelekto duomenų centruose. Bendrovė taip pat ruošia naujos kartos architektūrą „Vera Rubin“, kurios siuntos, kaip tikimasi, turėtų prasidėti antroje metų pusėje, o tai taps dar vienu testu, ar paklausa išlieka tokia pat karšta.

    Investuotojams šie rezultatai yra signalas, kad dirbtinio intelekto rinka dar nepasiekė piko, tačiau kartu priminimas, jog ilgalaikį „Nvidia“ pranašumą lems ne tik rekordai, bet ir gebėjimas diversifikuoti klientų bazę, valdyti geopolitines rizikas bei išlaikyti technologinį tempą.

  • Maskva grasina Vengrijai užsukti naftos ir dujų kraną: Budapeštas Rusiją įvardijo grėsme

    Maskva grasina Vengrijai užsukti naftos ir dujų kraną: Budapeštas Rusiją įvardijo grėsme

    Rusijos Valstybės Dūmos deputatas viešai pagrasino Vengrijai galimu energetinių išteklių tiekimo ribojimu po to, kai Budapeštas naujoje užsienio politikos doktrinoje Rusiją įvardijo saugumo grėsme. Pareiškimai nuskambėjo Vengrijai keičiant ankstesnės valdžios kursą ir siekiant glaudesnių ryšių su Europos Sąjunga bei NATO.

    Naujosios Vengrijos valdžios dokumente, parengtame prieš 81-ąją Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją, teigiama, kad šalis smerkia Rusijos karinę agresiją ir palaiko Ukrainos suverenitetą bei teritorinį vientisumą. Kartu akcentuojamas derybų poreikis dėl tvarios taikos ir saugumo garantijų.

    „Rusijos elgesys kelia grėsmę Vengrijai, Europai ir pasaulinei tvarkai, taip pat kelia pavojų Užkarpatėje gyvenančiai vengrų mažumai“, – teigiama dokumente.

    Oficialaus Maskvos atsako į doktriną iš karto nebuvo, tačiau Valstybės Dūmos Gynybos komiteto narys Andrejus Kolesnikas perspėjo, kad po tokių pareiškimų gali būti suabejota rusiškos naftos ir dujų tiekimu Vengrijai. Jis šiuos pokyčius aiškino išoriniu spaudimu ir kartojo Kremliui būdingas žinutes.

    Energetika Vengrijai išlieka jautri sritis, nes šalis yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos valstybių narių, vis dar didesniais kiekiais importuojančių rusišką naftą ir gamtines dujas sovietmečiu suformuotu vamzdynų tinklu. 2022 metais Europos Sąjungai uždraudus rusiškos naftos importą vamzdynais daugumai šalių, Vengrija kartu su Slovakija gavo išimtį, motyvuojant ribotomis alternatyvomis.

    Iki valdžios pasikeitimo Vengrijos premjeras Viktoras Orbánas buvo laikomas artimiausiu Vladimiro Putino partneriu Europos Sąjungoje. Jo vyriausybė ne kartą blokavo griežtesnes Europos Sąjungos formuluotes ir sankcijų paketus Rusijai, argumentuodama, kad Maskva nekelia tiesioginės grėsmės Vengrijai, kuri yra NATO narė.

    Politinis lūžis Budapešte sustiprino įtampą, nes energetiniai svertai Kremliui tradiciškai išlieka viena svarbiausių spaudimo priemonių regione. Pastaraisiais metais Europos Sąjunga didino suskystintų gamtinių dujų importą, plėtė jungtis ir saugyklų pajėgumus, tačiau kai kurios Vidurio Europos valstybės vis dar susiduria su infrastruktūriniais apribojimais, dėl kurių alternatyvos rusiškiems tiekimams kainuoja brangiau ir reikalauja laiko.

    Rusijos užsienio reikalų ministerija anksčiau yra teigusi, kad yra pasirengusi pragmatiškiems santykiams su naująja Vengrijos administracija, tačiau pastarieji grasinimai rodo, jog politiniai signalai gali greitai persikelti į ekonominį lygmenį. Jei energetinės rizikos materializuotųsi, Vengrijai tektų skubiau ieškoti papildomų tiekimo maršrutų ir spartinti priklausomybės nuo vieno tiekėjo mažinimą.

  • Ispaniją supurtė per 1 000 drebėjimų: geologas paaiškino, kur realiausia didžioji grėsmė

    Ispaniją supurtė per 1 000 drebėjimų: geologas paaiškino, kur realiausia didžioji grėsmė

    Pietų Ispanijoje, Granados apylinkėse, rugpjūčio viduryje užfiksuota intensyvi seisminė seka vėl pakurstė klausimą, ar šaliai gresia didelis žemės drebėjimas. Per maždaug 10 dienų registruota daugiau nei 1 000 smūgių, o du stipriausi siekė 4,8 magnitudės.

    Skelbiama, kad dalis drebėjimų buvo seklūs, todėl juos pajuto gyventojai šimtuose vietovių. Virpesiai fiksuoti ne tik Andalūzijoje, bet ir kai kuriose Mursijos, Kastilijos ir La Mančos teritorijose bei Madrido regione.

    IGME-CSIC geologas Raúl Pérez López pabrėžia, kad pietų ir pietryčių Ispanijoje 4 ir didesnės magnitudės drebėjimai nėra išskirtinis reiškinys. Šioje zonoje yra lūžių, galinčių sukelti 5, o kai kuriais atvejais ir 6 magnitudės žemės drebėjimus.

    „Faktas, kad nuo didelio drebėjimo praėjo daug metų, nereiškia, jog galime numatyti kitą datą“, – sakė Raúl Pérez López.

    Istorijoje Ispanija patyrė ir gerokai destruktyvesnių įvykių. 1884 metais Arenas del Rey apylinkėse įvykęs drebėjimas, kurio magnitudė vertinama apie 6,5, paveikė daugiau nei 100 gyvenviečių ir, įvairiais vertinimais, nusinešė 750–900 žmonių gyvybes.

    Geologai atkreipia dėmesį, kad vien statistinis vidurkis neleidžia prognozuoti, kada įvyks kitas didelis smūgis. Seisminė veikla nėra tolygi: gali praeiti 200 metų be didesnio įvykio, o vėliau keli drebėjimai gali įvykti per trumpą laiką.

    Tektoninis fonas Ispanijoje išlieka aktyvus, nes regioną veikia Afrikos ir Eurazijos plokščių sąveika. Ilgainiui energija lūžiuose kaupiasi, tačiau tai nereiškia, kad didelis drebėjimas yra neišvengiamai artimiausių dienų ar mėnesių scenarijus.

    Kur Ispanijoje rizika didžiausia?

    IGME duomenimis, Ispanijoje sužymėta daugiau nei 200 aktyvių lūžių, o didžiausia rizika koncentruojasi Viduržemio jūros pakrantės juostoje. Geologai išskiria ruožą nuo Valensijos iki Kadiso, kur istorijoje fiksuota daugiau stipresnių ir žalą sukėlusių žemės drebėjimų.

    Vis dėlto pavojus nėra vien Granados klausimas. Reikšmingi drebėjimai gali pasitaikyti Pirėnuose, Katalonijos kalnagūbriuose ir kai kuriuose vidinių plokščių lūžiuose, pavyzdžiui, Granados ar Albasetės apylinkėse.

    Istoriniai pavyzdžiai rodo, kad net vidutinė magnitudė gali turėti rimtų pasekmių, jei drebėjimas seklus ir įvyksta arti gyvenviečių. 2011 metais Lorkoje užfiksuotas 5,1 magnitudės drebėjimas pareikalavo devynių žmonių gyvybių ir sukėlė didelę žalą pastatams.

    Ką mokslas gali ir ko negali?

    Specialistai pabrėžia, kad šiandien nėra patikimo būdo tiksliai iš anksto pasakyti, kada ir kur įvyks žemės drebėjimas. Ne iki galo aišku, kas tiksliai nulemia lūžio plyšimo momentą, kaip prasideda procesas ir kaip jis plinta.

    Geologų teigimu, visuomenėje dažnai kyla klaidingas įspūdis, kad drebėjimai skirtingose pasaulio vietose yra tarpusavyje susiję. Moksliniu požiūriu tokios sąsajos paprastai nepatvirtinamos, nes dauguma įvykių vyksta nepriklausomai, vietinių tektoninių procesų fone.

    „Geriausias mūsų įrankis yra prevencija, nes žmones dažniausiai pražudo ne magnitudė, o pastatų reakcija į virpesius“, – sakė Raúl Pérez López.

    Riziką lemia ne tik magnitudė, bet ir židinio gylis, atstumas iki gyvenviečių, grunto savybės ir tai, ar pastatai atitinka seisminius reikalavimus. Dėl to ypatingą reikšmę turi seisminio pavojaus žemėlapiai ir statybų reglamentai, leidžiantys vertinti, kokio stiprumo grunto judesiams konstrukcijos turi būti pritaikytos.

    Kalbėdamas apie ateitį, geologas neatmeta, kad dirbtinis intelektas ir pažangūs duomenų analizės metodai gali padėti aptikti iki šiol nepastebimus dėsningumus. Tačiau jis pabrėžia, kad net ir sparčiai tobulėjant technologijoms, prognozavimas išlieka vienu sudėtingiausių iššūkių, o realiausia kryptis šiandien yra stebėsena, pasirengimas ir statinių atsparumo didinimas.

  • Mirė Bosnijos karo nusikaltėlis Ratko Mladičius: Haga užvėrė vieną kruviniausių bylų

    Mirė Bosnijos karo nusikaltėlis Ratko Mladičius: Haga užvėrė vieną kruviniausių bylų

    Hagos kalėjimo ligoninėje, būdamas 84 metų, mirė buvęs Bosnijos serbų kariuomenės vadas ir už karo nusikaltimus nuteistas Ratko Mladičius. Apie jo mirtį paskelbė Serbijos valstybinis transliuotojas RTS, o žinia iškart atnaujino diskusijas apie atsakomybę už 1990-ųjų Balkanų karų nusikaltimus.

    R. Mladičius buvo viena labiausiai tarptautinėje teisėje minimų figūrų iš buvusios Jugoslavijos konfliktų laikotarpio. Tarptautinis baudžiamasis tribunolas buvusiajai Jugoslavijai jį nuteisė laisvės atėmimu iki gyvos galvos už genocidą, nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus.

    Srebrenica ir Sarajevas

    Nuosprendyje esminė vieta teko 1995 metų liepą įvykdytoms masinėms bosniakų žudynėms Srebrenicoje. Teismas nustatė, kad per trumpą laiką buvo nužudyta daugiau kaip 8 000 žmonių, o šis nusikaltimas laikomas didžiausiu genocidu Europoje po Antrojo pasaulinio karo.

    Kita byla, tapusi R. Mladičiaus atsakomybės simboliu, buvo ilgametė Sarajevo apgultis. Bosnijos serbų pajėgos, dislokuotos aplink miestą, 1992–1995 metais vykdė nuolatinį apšaudymą ir snaiperių atakas, nuo kurių nukentėjo civiliai, o miestas tapo vienu ryškiausių modernių konfliktų humanitarinės krizės pavyzdžių.

    15 metų slapstymasis

    Tarptautinis tribunolas pirmą kartą R. Mladičiui kaltinimus pateikė 1995 metais, tačiau jis dar kurį laiką išliko Bosnijos serbų kariuomenės vadovybėje. Vėliau jis dingo iš viešumos ir ilgus metus slapstėsi, o tai tapo vienu didžiausių iššūkių tarptautiniam teisingumui regione.

    R. Mladičius buvo sulaikytas Serbijoje 2011 metais, po maždaug 15 metų bėgimo. Teismo procesai Hagoje truko ne vienerius metus, o jo sveikatos būklė, kaip ne kartą teigė šeimos atstovai ir gynėjai, prastėjo po patirtų insultų.

    Ką reiškia ši mirtis?

    R. Mladičiaus mirtis neužbaigia teisinės ir istorinės diskusijos apie Balkanų karų palikimą, tačiau užveria vieną ryškiausių Hagos teismų epochų puslapių. Jo byla dažnai minima kaip precedentas, parodęs, kad net ir aukščiausio rango karo vadai gali atsidurti tarptautinio teisingumo akiratyje.

    Tuo pat metu visuomenės vertinimai regione išlieka skirtingi: daliai žmonių jis yra karo nusikaltėlis, kitur jis vis dar romantizuojamas kaip karo lyderis. Tokios priešpriešos, anot tarptautinės teisės ir susitaikymo procesus nagrinėjančių ekspertų, ir toliau veikia politinį klimatą bei atminties politiką Pietryčių Europoje.

  • Italiją sukaustė rekordinis karštis: iki 46°C ir raudoni įspėjimai Romai bei Palermui

    Italiją sukaustė rekordinis karštis: iki 46°C ir raudoni įspėjimai Romai bei Palermui

    Penktasis vasaros karščio smūgis

    Italijoje rugpjūčio pabaigoje užfiksuota jau penktoji šios vasaros ekstremali karščio banga. Po trumpo vėsesnio ir permainingo laikotarpio temperatūros vėl sparčiai kyla, o meteorologai įspėja apie patį intensyviausią sezono epizodą.

    Prognozuojama, kad didžiausia kaitra laikysis trumpai ir stipriausiai pasireikš rugpjūčio 27–29 dienomis. Tačiau pietuose ir centrinėje šalies dalyje ji gali būti 8–10 laipsnių aukštesnė nei daugiametis vidurkis.

    Kur numatomi 44–46 laipsniai

    Karštį sustiprina vadinamasis Afrikos anticiklonas, kuris į Italiją neretai atneša ir Sacharos dulkes. Didžiausias karščio židinys prognozuojamas pietinėje ir centrinėje šalies dalyje, ypač Sicilijoje, Apulijoje ir Kalabrijos vidaus rajonuose.

    Sinoptikų vertinimu, karščiausios gali būti penktadienio ir šeštadienio valandos, kai rytinėje Sicilijos dalyje termometrai gali siekti apie 45 laipsnius, Apulijoje – apie 44 laipsnius. Kai kuriose Kalabrijos vidaus vietovėse minima ir 45–46 laipsnių riba.

    Sardinijoje taip pat laukiama iki 44 laipsnių, o naktimis gali tvyroti vadinamosios tropinės naktys, kai temperatūra nenukrenta žemiau 25 laipsnių. Tokios sąlygos ypač pavojingos sveikatai, nes organizmas nespėja atvėsti net ir po saulėlydžio.

    Raudoni įspėjimai ir audrų rizika šiaurėje

    Italijos sveikatos apsaugos institucijų skelbiamuose karščio biuleteniuose daliai miestų suteikiami įspėjimų lygiai, susieti su rizika gyventojų sveikatai. Skelbiama, kad kai kuriems miestams taikomi raudoni perspėjimai, o kitiems – oranžiniai, reiškiantys didelę riziką jautresnėms grupėms.

    Penktadienį raudonas karščio perspėjimas numatomas keliuose miestuose, tarp jų Roma, Palermas ir Baris. Tuo pat metu šiaurinėje Italijos dalyje laukiama visai kitokio scenarijaus: vėsesnio oro ir didėjančios liūčių, krušos bei stiprių vėjo gūsių tikimybės.

    Prognozuojama, kad savaitgalį daugelyje regionų turėtų prasidėti atoslūgis ir temperatūros smuks, ypač centrinėje ir pietinėje Italijos dalyje. Vis dėlto rugsėjo pradžioje šalyje dar turėtų išlikti vasariškos sąlygos, o šiaurėje galimas naujas nestabilaus oro frontas.

  • Ministro kova su sofos ūkininkais kelia audrą: ar nauji reikalavimai pasieks sodus?

    Viešojoje erdvėje pasirodžius žinioms apie pirmuosius Žemės ūkio ministerijos svarstomus pokyčius, dalis sodininkų bendruomenių sako pasigendančios aiškumo, ar griežtėjanti kontrolė ir administraciniai reikalavimai nebus nukreipti į pačius smulkiausius žemės naudotojus. Lietuvos sodininkų bendrijų asociacija tvirtina, kad diskusijose apie žemės ūkį ši grupė dažnai lieka paraštėse.

    Lietuvoje yra registruota daugiau kaip 220 000 mėgėjų sodo sklypų, esančių žemės ūkio paskirties teritorijose. Tai reiškia, kad sodininkams tiesiogiai svarbūs sprendimai dėl žemės naudojimo, teritorijų planavimo, aplinkosaugos reikalavimų, infrastruktūros ir regionų plėtros.

    Sodininkų bendrijos nėra vien poilsio teritorijos: tūkstančiuose sklypų auginami vaisiai, uogos, daržovės ir kita produkcija. Dalis derliaus suvartojama šeimose, dalis perduodama artimiesiems, o dalis realizuojama vietoje, todėl tai prisideda prie vietos maisto grandinės, nors statistikoje ne visada matoma.

    Infrastruktūra, kuri lieka ant žmonių pečių

    Asociacija pabrėžia, kad mėgėjų sodų sklypų savininkai paprastai negali pretenduoti į tiesiogines žemės ūkio išmokas ar daugelį investicinių priemonių, skirtų profesionaliems ūkiams. Pasak sodininkų atstovų, klausimas nėra apie subsidijas už kiekvieną lysvę, o apie tai, kodėl nėra taiklesnių priemonių bendrajai infrastruktūrai.

    Daugelyje sodų teritorijų dešimtmečiais kaupėsi kelių būklės, vandentvarkos, melioracijos, lietaus nuvedimo, elektros tinklų ir nuotekų tvarkymo problemos. Bendruomenės dažnai jas sprendžia savo lėšomis, nors šios teritorijos yra regionų gyvenamosios struktūros dalis ir jose realiai gyvena žmonės.

    Asociacijos vertinimu, dabartinė paramos sistema yra labiau pritaikyta stambesniems ūkio subjektams, o smulkūs žemės naudotojai lieka už daugelio instrumentų ribų. Dėl to, pasak sodininkų, diskusijoje apie kaimo plėtrai skiriamas lėšas reikėtų kalbėti ir apie infrastruktūrą ten, kur žmonės kasdien prižiūri žemę.

    Įstrigę tarp savivaldybių ir ministerijos

    Sodininkų bendrijos sako susiduriančios su instituciniu vakuumu: savivaldybėse neretai argumentuojama, kad sodų teritorijos yra žemės ūkio paskirties žemėje, todėl sprendimai turėtų ateiti iš Žemės ūkio ministerijos. Tačiau, anot bendrijų atstovų, pačioje ministerijoje sodininkų balsas ne visada girdimas.

    „Negalime būti reikalingi tik tada, kai reikia laikytis žemės naudojimo reikalavimų, tačiau nereikalingi tada, kai kalbama apie finansavimą, infrastruktūrą ir regionų plėtrą“, – sakė Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas Juozas Ravinis.

    Kas slypi už kovos su sofos ūkininkais?

    Ministrui viešojoje diskusijoje kalbant apie kovą su vadinamaisiais sofos ūkininkais, sodininkai pripažįsta į tai žiūrintys jautriai. Jų teigimu, jei akcentas bus dedamas į papildomus patikrinimus ir formalius reikalavimus mažiausiems, natūraliai kyla klausimas, ar sodininkų bendruomenės netaps lengviausiu taikiniu.

    „Pagal tokį apibūdinimą beveik visi galėtume būti pavadinti sofos ūkininkais, nors realiai prižiūrime žemę ir auginame maistą. Matant, kad nauji reikalavimai krypsta į pačius smulkiausius, kyla klausimas, kas laukia 220 000 sodų sklypų savininkų“, – sakė J. Ravinis.

    Asociacija taip pat atkreipia dėmesį į atstovavimo problemą: žemės ūkio ir kaimo politikos klausimai dažnai pirmiausia derinami su didžiosiomis sektoriaus organizacijomis. Tuo metu sodininkai, nors jų sklypai yra žemės ūkio paskirties žemėje ir juos tiesiogiai veikia reguliavimas, į konsultacijas įtraukiami ne visada.

    2026 metų rugpjūčio 24 dieną asociacija pranešė oficialiai besikreipusi į Ministrą Pirmininką, prašydama užtikrinti platesnį skirtingų žemės naudotojų atstovavimą formuojant žemės ūkio ir kaimo politiką. Tarp siūlymų minimas dalyvavimas strateginio plano įgyvendinimo stebėsenos formatuose ir finansavimo priemonių pritaikymas bendrajai sodų infrastruktūrai.

    „Mes neprašome privilegijų. Prašome elementaraus dalyko, kad daugiau kaip 220 000 sodų sklypų turinti bendruomenė būtų matoma ten, kur sprendžiami žemės naudojimo, kaimo, regionų ir infrastruktūros klausimai“, – sakė J. Ravinis.

  • Infliacija vėl šoktelėjo: išankstinis SVKI rodo 5,8 proc. metinį augimą 2026 metų rugpjūtį

    2026 metų rugpjūtį išankstinis metinės infliacijos įvertis, apskaičiuotas pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), siekia 5,8 proc., skelbia oficialūs statistiniai duomenys. Tai reiškia, kad vartotojų kainų lygis, palyginti su 2025 metų rugpjūčiu, išlieka reikšmingai pakilęs.

    Tuo pat metu išankstinis vidutinės metinės infliacijos įvertis rugpjūtį sudaro 4,3 proc. Šis rodiklis atspindi kainų pokyčius per ilgesnį laikotarpį ir paprastai kinta lėčiau nei metinė infliacija, todėl dažnai naudojamas vertinant bendrą infliacijos trajektoriją.

    Mėnesinis vartotojų kainų pokytis 2026 metų rugpjūtį, palyginti su liepa, pagal SVKI sudaro 0,1 proc. Nors mėnesinis augimas nedidelis, metinis tempas rodo, kad kainų spaudimas ekonomikoje išlieka, o gyventojų perkamoji galia gali būti veikiama ilgiau.

    SVKI yra Europos Sąjungoje taikomas harmonizuotas rodiklis, leidžiantis palyginti infliaciją tarp šalių vienoda metodika. Dėl to šis indeksas ypač svarbus vertinant kainų stabilumą euro zonoje ir stebint, kaip kinta vartojimo prekių bei paslaugų krepšelio kainos.

    Ekonomistai paprastai atkreipia dėmesį, kad infliacijos dinamiką dažniausiai lemia energijos ir maisto kainų svyravimai, paslaugų sektoriaus įkainiai bei darbo užmokesčio tendencijos. Kartu svarbi ir bazinė infliacija, kuri geriau parodo vidaus paklausos bei kainodaros inerciją, tačiau jos įverčiai paprastai pateikiami detalesnėse suvestinėse.

    Išankstiniai duomenys yra ankstyvas signalas rinkai ir gyventojams, tačiau vėliau gali būti patikslinami, kai surenkama daugiau informacijos. Galutiniai rodikliai dažniausiai leidžia tiksliau įvertinti, kurios prekių ir paslaugų grupės labiausiai prisidėjo prie bendro kainų augimo.

  • Nemokami traukiniai iš Kazlų Rūdos šventės: „LTG LINK“ skelbia du vėlyvus reisus

    Kazlų Rūdos miesto šventės dalyviams ir šiemet bus sudaryta galimybė po renginių patogiai grįžti namo traukiniu. Savivaldybės prašymu „LTG LINK“ suplanavo du specialius vėlyvus reisus į Kauną ir Marijampolę.

    Rugsėjo 5 dieną, šventei einant į pabaigą, traukinys į Kauną iš Kazlų Rūdos išvyks 23.30 valandą ir stos Jūrėje. Traukinys į Marijampolę pajudės 23.46 valandą.

    Kelionė šiais specialiais reisais šventės dalyviams nekainuos, nes bilietus apmoka Kazlų Rūdos savivaldybė. Savivaldybė pabrėžia, kad taip siekiama skatinti tvarų judėjimą, užtikrinti saugesnį grįžimą vėlai vakare ir mažinti automobilių srautą mieste.

    Nemokamus bilietus į specialius traukinius bus galima atsiimti Kazlų Rūdos turizmo ir verslo informacijos centre Atgimimo gatvėje. Bilietai bus dalijami rugsėjo 5 dieną nuo 10 iki 19 valandos, o jų skaičius ribotas.

    Organizatoriai ragina neatidėlioti, nes praktika rodo, kad po masinių renginių vietų grįžimui viešuoju transportu dažniausiai prireikia daugeliui. Toks sprendimas leidžia išvengti spūsčių, mažina parkavimo problemą ir padeda suplanuoti kelionę be papildomų rūpesčių.

    Kazlų Rūdos savivaldybė taip pat tikisi iki šventės išspręsti svarbiausias po audros kilusias problemas ir kviečia gyventojus bei svečius švęsti kartu. Dėl galimų programos ar logistikos pokyčių dalyviams rekomenduojama sekti oficialią savivaldybės ir „LTG LINK“ informaciją.