CP v2

Blog

  • Norite kitą vasarą kibirais saldžių braškių? Štai ką šaknims padarykite jau dabar

    Vasaros pabaiga – svarbiausias metas

    Vasaros pabaigoje braškės pereina į augalui strategiškai svarbų etapą: augimas persikelia į šaknis, o lapų pažastyse formuojasi kitų metų žiediniai pumpurai. Jei šiuo laikotarpiu krūmeliai nusilpsta dėl maisto medžiagų stokos, karščio, sausros ar kenkėjų, kitą sezoną dažnai nustembama, kodėl žydėjimas menkas.

    Sodininkystės praktikoje tai laikoma viena dažniausių priežasčių, kodėl braškės kitąmet dera prasčiau, nors pavasarį atrodo sveikos. Būtent dabar verta skirti laiko šaknų stiprinimui ir tinkamai paruošti augalus žiemai.

    Kuo tręšti, kad nepažeistumėte

    Vasaros pabaigoje svarbu vengti azoto gausių trąšų, nes jos skatina naujų, minkštų lapų augimą ir gali sumažinti atsparumą šalnoms. Vietoje to braškėms labiau tinka fosforo ir kalcio šaltiniai, padedantys stiprinti šaknų sistemą ir audinius.

    Vienas iš dažnai minimų pasirinkimų – kaulų miltai, kurie veikia lėčiau ir paprastai naudojami kaip fosforo bei kalcio šaltinis. Kad trąša pradėtų veikti, ją įterpia į viršutinį dirvos sluoksnį ir po to gausiai palaisto, nes maisto medžiagų pasisavinimas tiesiogiai priklauso nuo drėgmės ir dirvos mikroorganizmų aktyvumo.

    Drėgmė – dažnai pamirštamas derliaus garantas

    Braškės turi gana seklų šaknyną, todėl dirva greitai perdžiūsta, o karštyje šaknys nukenčia pirmos. Pavojingiausia tai, kad vėlyvą vasarą augalai ne visada iškart parodo sausros požymius, o pasekmės paaiškėja tik pavasarį, kai krūmeliai būna silpni arba beveik nežydi.

    Laistant svarbu siekti, kad drėgmė pasiektų šaknų zoną, o ne tik sudrėkintų paviršių. Praktinis sprendimas – mulčiavimas šiaudais ar kita organine danga: jis mažina vandens garavimą, stabilizuoja dirvos temperatūrą ir padeda slopinti piktžoles.

    Tvarkymas po derliaus: mažiau yra daugiau

    Po derliaus verta apžiūrėti kerus ir pašalinti nereikalingus ūsus, jei neplanuojate dauginti braškių. Ūsai atima iš augalo energiją, kuri tuo metu ypač reikalinga žiediniams pumpurams formuoti ir šaknims stiprinti.

    Jei braškės auga vazonuose, vasaros pabaigoje dirva dažnai būna suslėgta, todėl augalai prasčiau pasisavina vandenį. Tokiu atveju padeda dalinis substrato atnaujinimas arba persodinimas į didesnį indą, kad šaknys turėtų daugiau vietos ir oras lengviau pasiektų šaknų zoną.

    Skiriant dėmesio tręšimui be azoto pertekliaus, drėgmės režimui ir ūsų kontrolei, braškės į žiemą išeina stipresnės. Tai tiesiogiai didina tikimybę, kad pavasarį jos gausiau žydės, o vasarą atsidėkos saldesnėmis ir gausesnėmis uogomis.

  • Panašus į nuodingą pakalnutę, bet vertinamas kaip natūralus antibiotikas: metas sodinti meškinį česnaką

    Meškinis česnakas (Allium ursinum) vis dažniau vadinamas viena naudingiausių pavasario žalumynų rūšių, kurią galima auginti sode. Išoriškai jis gali priminti nuodingą pakalnutę, todėl svarbu mokėti augalą atpažinti ir rinkti saugiai. Sodinimui tinkamiausias metas dažniausiai yra ruduo, kai svogūnėliai spėja įsišaknyti iki šalčių.

    Šis augalas natūraliai auga lapuočių miškuose, kur pavasarį sudaro tankius žalius kilimus. Dėl intensyvaus rinkimo kai kuriose vietovėse jis saugomas, todėl patikimiausias ir teisėtas kelias mėgautis derliumi – įsigyti svogūnėlių ar daigų ir užsiauginti meškinį česnaką savo sklype. Tinkamai parinkus vietą, jis tampa ilgaamžiu, mažai priežiūros reikalaujančiu augalu.

    Kur sodinti, kad prigytų

    Meškiniam česnakui geriausiai tinka pusiau pavėsinga arba pavėsinga vieta, panaši į miško paklotę. Tiesioginė kaitri saulė dažnai nudegina lapus ir silpnina augalo augimą, todėl verta rinktis plotą po lapuočiais medžiais ar prie šiaurinės pastato pusės. Dirva turėtų būti puri, humusinga ir nuolat lengvai drėgna, bet ne užmirkstanti.

    Prieš sodinant naudinga įterpti perpuvusio komposto, kad dirva taptų derlingesnė ir geriau sulaikytų drėgmę. Labai svarbu vengti žemumų, kur kaupiasi vanduo, nes drėgmės perteklius skatina svogūnėlių puvimą. Jei dirva sunki, ją verta pagerinti kompostu ir biria organine medžiaga.

    Kaip atskirti nuo pakalnutės

    Didžiausia rizika susijusi su panašumu į pakalnutę, kuri yra nuodinga ir gali sukelti rimtą apsinuodijimą. Patikimiausias atpažinimo būdas – kvapas: patrintas meškinio česnako lapas skleidžia aiškų česnakinį aromatą, o pakalnutė jo neturi. Vis dėlto rinkti reikėtų tik tada, kai esate visiškai tikri, ką laikote rankose.

    Skiriasi ir augimo būdas: meškinio česnako lapai dažniausiai auga atskirai, ant atskirų lapkočių, o pakalnutės lapai dažnai pasirodo poromis iš vieno stiebelio. Auginant meškinį česnaką savo lysvėje, kur nėra kitų panašių augalų, suklydimo tikimybė gerokai sumažėja. Saugiausia lapus rinkti iš aiškiai pažymėtos, pačių įkurtos augimvietės.

    Kuo vertingas ir kaip vartoti

    Vertingiausi yra jauni lapai, renkami ankstyvą pavasarį, kol augalas dar nepradėjo žydėti. Jie turi vitamino C, sieros junginių ir eterinių aliejų, todėl tradiciškai siejami su antimikrobinėmis savybėmis ir imuniteto palaikymu. Specialistai pabrėžia, kad tai nėra vaistas, tačiau subalansuotoje mityboje žalumynai gali būti reikšmingas papildymas.

    Kulinarijoje meškinis česnakas vertinamas dėl švelnesnio skonio nei įprastas česnakas. Jis tinka pesto, varškei, salotoms, sriuboms ir padažams, o lapus patogu smulkinti ir šaldyti, kad skonis išliktų ilgiau. Augalas greitai plečiasi, todėl įsitvirtinęs gali kasmet džiuginti gausiu pavasariniu derliumi.

  • Mokykla jau čia pat: gydytojai atskleidė, ką tėvai privalo padaryti per savaitę

    Artėjant mokslo metų pradžiai vaikai ir tėvai dažnai patiria emocijų „kokteilį“: džiaugsmą, nerimą, skubėjimą ir baimę kažką pamiršti. Specialistai pabrėžia, kad svarbiausia ne pirkinių sąrašai, o rutina, miegas ir aiškūs susitarimai namuose.

    Pediatrai primena, kad didžiausias pokytis po vasaros dažniausiai būna miego režimas. Jį reikėtų atkurti palaipsniui, kasdien ankstinant kėlimąsi ir ėjimą miegoti, kad pirmomis dienomis mokykloje vaikui nereikėtų „atsigriebti“ nuovargiu.

    Kas svarbiausia prieš rugsėjį?

    Mokyklinio amžiaus vaikams kokybiškas miegas tiesiogiai susijęs su dėmesiu, emocijų valdymu ir mokymosi rezultatais. Remiantis miego specialistų rekomendacijomis, 6–12 metų vaikams paprastai reikia 9–12 valandų miego, o 13–18 metų paaugliams – 8–10 valandų.

    Jei rytais vaiką sunku pažadinti, jis pirmas valandas būna irzlus ar mieguistas, tai gali būti ženklas, kad miegas nepakankamas arba prastos kokybės. Tam įtakos turi ir ekranai vakare, todėl tėvams verta susitarti dėl aiškių taisyklių, ypač paskutinę valandą prieš miegą.

    Dar viena sritis, kurią specialistai pataria aptarti iš anksto, yra vaiko savarankiškumas ir komunikacija. Vaikui svarbu žinoti, į ką kreiptis pagalbos, kaip elgtis nepažįstamoje aplinkoje, o tėvams – išklausyti, kas kelia didžiausią nerimą, ir ramiai tai „išnarplioti“.

    Pirmas mėnuo: normalus nuovargis ar stresas?

    Pirmosios savaitės mokykloje dažnai būna intensyvios: nauji žmonės, taisyklės, triukšmas, didesnė dienos struktūra. Dėl to vaikas gali greičiau pavargti, būti jautresnis ar net verksmingesnis, ir tai nebūtinai reiškia problemas klasėje.

    Vis dėlto medikai atkreipia dėmesį į pasikartojančius psichosomatinius simptomus. Jei vaikas reguliariai skundžiasi pilvo ar galvos skausmu būtent mokyklos dienomis, pakinta apetitas, atsiranda ryškių elgesio pokyčių ar užsisklendimas, verta ieškoti priežasties ir pasikalbėti tiek namuose, tiek su ugdymo įstaiga.

    Pirmą mėnesį rekomenduojama neperkrauti vaiko papildomais būreliais ir naujais įsipareigojimais. Praktikoje tai dažnai padeda išvengti užsitęsusio nuovargio ir konfliktų dėl namų darbų, ypač jei vaikas dar tik prisitaiko prie ritmo.

    Praktiniai susitarimai ir saugumas

    Prieš mokslo metus naudinga atlikti vadinamąjį mokyklos ryto „bandymą“: atsikelti kaip pirmą dieną, įvertinti, kiek trunka higiena, pusryčiai, apsirengimas ir pasiruošimas. Tai padeda realiai susiplanuoti laiką ir sumažina stresą, kai prasideda skubėjimas.

    Mitybos specialistų rekomendacijos paprastos: pusryčių praleidinėti nereikėtų, net jei porcija nedidelė. Dažniausiai tinka derinys iš pilno grūdo produktų, baltymų šaltinio, vaisiaus ar uogų ir gėrimo, kad vaikas turėtų energijos pirmai dienos daliai.

    Renkantis kuprinę svarbu ergonomika ir svoris, nes per sunki kuprinė gali didinti nugaros ir pečių apkrovą. Specialistai dažnai mini orientyrą, kad pilna kuprinė neturėtų viršyti 10–15 proc. vaiko kūno masės, o nešiojimas ant vieno peties ilgainiui didina netaisyklingos laikysenos riziką.

    Taip pat rekomenduojama su vaiku aptarti elgesį nenumatytose situacijose: evakuaciją, pavojaus signalus, taisyklę laikytis kartu su klase ir mokytoju. Vaikui svarbu žinoti, kad tokiais atvejais nereikia bėgti ieškoti tėvų ar grįžti namo vienam.

    Prasidėjus rudeniui padaugėja sezoninių virusų, todėl tėvams verta priminti ir paprasčiausius įpročius: rankų higieną, savo gertuvės naudojimą ir kosėjimo etiką. Tai ypač svarbu klasėse, kuriose daug artimo kontakto.

    Šeimoms naudinga peržiūrėti ir namų vaistinėlę, atsižvelgiant į vaiko amžių bei lėtines ligas. Jei vaikui paskirti nuolat vartojami vaistai, juos reikia pasirūpinti iš anksto ir informuoti mokyklą, kokių priemonių gali prireikti paūmėjimo atveju.

    Galiausiai specialistai primena, kad tėvų emocinė būsena persiduoda vaikams. Nuoseklūs susitarimai, ramus tonas ir aiški dienotvarkė dažnai veikia geriau nei spaudimas, o jei nerimas ar miego problemos užsitęsia, verta kreiptis į specialistus.

  • Sodininkai masiškai grįžta prie mirabelės: beveik nereikia purškimų, o vaisių – kalnai

    Pastaraisiais metais į sodus grįžta seniai pažįstamas medis – mirabelė, dar vadinama geltonąja slyva. Sodininkai ją vertina dėl ištvermingumo ir to, kad dažnai galima apsieiti be intensyvios cheminės apsaugos. Mirabelės gerai pakelia šalčius, trumpalaikes sausras ir nėra itin reiklios dirvožemiui.

    Šis medis daugeliui kelia nostalgiją, nes mirabelės anksčiau augo pakelėse, sodybose ir miestų želdynuose. Vėliau jas išstūmė stambesnių vaisių slyvų veislės, tačiau dabar, ieškant mažiau priežiūros reikalaujančių augalų, mirabelė vėl tampa praktišku pasirinkimu. Ypač tai aktualu mažesniuose sklypuose ir sodybose, kur norisi stabilaus derliaus be sudėtingos priežiūros.

    Kuo mirabelė patraukli dabar?

    Mirabelės dažnai siejamos su mažesniu poreikiu purkšti, nes jos neretai atsparesnės daliai įprastų slyvų ligų, o jų žydėjimas ir augimas būna gana stabilūs. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad visiškai „be problemų“ medžių nebūna: daug kas priklauso nuo veislės, vietos, oro sąlygų ir sodo higienos. Tinkamai prižiūrima laja ir surenkami nukritę vaisiai sumažina puvinių bei kenkėjų riziką.

    Mirabelėms svarbi saulė: kuo šviesesnė vieta, tuo vaisiai paprastai būna saldesni ir aromatingesni. Jos gali augti ir pusiau pavėsyje, tačiau derlius bei skonis dažnai nukenčia. Sodinti geriausia taip, kad medis turėtų erdvės lajai, nes per tankiai augant prastėja vėdinimas ir lengviau plinta ligos.

    Kada sodinti ir kaip prižiūrėti?

    Sodinukus atviromis šaknimis įprasta sodinti rudenį arba ankstyvą pavasarį, o augintus konteineriuose galima sodinti viso sezono metu, jei netrūksta drėgmės. Duobė turėtų būti platesnė už šaknų sistemą, o pasodinus svarbu gausiai palaistyti ir pirmus metus stebėti, kad dirva visiškai neišdžiūtų. Pririšimas prie kuolo padeda apsaugoti jauną medį nuo išjudinimo vėjuotose vietose.

    Mirabelės linkusios tankinti lają, todėl naudinga ją formuoti, kad į vidų patektų šviesa ir oras. Praktikoje dažnai taikomas švelnus retinimas po derliaus, pašalinant į lajos vidų augančias ar besikryžiuojančias šakas. Tai palengvina skynimą ir padeda išlaikyti vaisių dydį.

    Veislė ar „savaime užaugusi“?

    Pakelių ar savasėklių mirabelių vaisiai neretai būna smulkesni ir rūgštesni, todėl norint kokybiškesnio derliaus verta rinktis medelynuose išaugintus sodinukus. Selekcionuotos veislės paprastai pasižymi stabilesniu skoniu, didesniais vaisiais ir prognozuojamesniu nokimo laiku. Renkantis pravartu pasidomėti ir atsparumu slyvoms būdingiems virusams bei puviniams, nes tai lemia, kiek priežiūros reikės ateityje.

    Mirabelės vaisiai tinka ne tik valgymui, bet ir uogienėms, kompotams, džiovinimui ar kepiniams, todėl gausus derlius dažnai tampa privalumu. Be to, žydintis medis pavasarį traukia apdulkintojus, o tai naudinga ir kitiems sodo augalams. Ieškantiems ištvermingo, derlingo ir mažiau lepaus vaismedžio mirabelė šiandien vėl tampa vienu iš racionaliausių pasirinkimų.

  • „Rotaqua“ keičia vadovą: Gábor Magyar perima generalinio direktoriaus pareigas ir plečia geotermijos kryptį

    „Rotaqua“ keičia vadovą: Gábor Magyar perima generalinio direktoriaus pareigas ir plečia geotermijos kryptį

    Vengrijos valstybei priklausanti geologijos ir gręžinių įmonė „Rotaqua“ pranešė, kad nuo rugpjūčio 25 dienos generalinio direktoriaus pareigas perima Gábor Magyar. Jis pakeitė iki šiol bendrovei vadovavusį Tamás Csécsei.

    Kartu su šiuo paskyrimu įsigaliojo ir kitas pokytis grupėje: nuo tos pačios datos Gábor Magyar tapo ir „RKR Consult“, „Rotaqua“ dukterinės įmonės, generaliniu direktoriumi. Šiose pareigose jis pakeitė dr. Henrietta Csécsei.

    „Rotaqua“ nurodė, kad įmonė ir jos dukterinė bendrovė tęs darbus išlaikydamos tą patį profesinį įsipareigojimą bei dėmesį sąžiningam ir konstruktyviam bendradarbiavimui su partneriais. Bendrovės komunikacijoje akcentuojamas veiklos tęstinumas ir stabilumas.

    Tamás Csécsei „Rotaqua“ vadovavo nuo 2007 metų, todėl vadovo kaita žymi reikšmingą etapą bendrovės istorijoje. Tokie ilgos trukmės vadovavimo laikotarpiai energetikos ir pramonės sektoriuose dažnai siejami su nuoseklia strategija ir ilgalaikiais projektais.

    Naujasis vadovas Gábor Magyar turi daugiau kaip 40 metų inžinerinės patirties naftos ir dujų pramonėje. Anksčiau jis „Rotaqua“ ėjo technikos ir strategijos direktoriaus pareigas, o vienu svarbiausių jo darbų įvardijamas bendrovės geoterminių projektų portfelio kūrimas.

    Geoterminės energijos kryptis regione pastaraisiais metais sulaukia augančio dėmesio, nes ji leidžia mažinti priklausomybę nuo importuojamų iškastinių išteklių ir stabilizuoti šilumos tiekimo kaštus. Dėl to naujojo vadovo patirtis geotermijos srityje gali tapti svarbiu veiksniu formuojant tolesnius „Rotaqua“ prioritetus.

  • „ORLEN“ pradėjo dujų gavybą trijuose Norvegijos telkiniuose: ką tai keičia Lenkijai ir regionui

    „ORLEN“ pradėjo dujų gavybą trijuose Norvegijos telkiniuose: ką tai keičia Lenkijai ir regionui

    Lenkijos energetikos grupės „ORLEN“ valdoma bendrovė ORLEN Upstream Norway pradėjo dujų gavybą Idun Nord telkinyje Norvegijos jūroje. Artimiausiomis savaitėmis planuojama įjungti dar du telkinius – Alve Nord ir Ørn, esančius Skarv rajone, kuris laikomas vienu svarbiausių grupės gavybos centrų Norvegijoje.

    Bendrovė skelbia, kad trijų telkinių vystymas turėtų papildyti „ORLEN“ portfelį maždaug 30 mln. barelių naftos ekvivalento, o didžioji dalis šio kiekio – gamtinės dujos. Tokie projektai įprastai vertinami kaip būdas stabilizuoti tiekimą ir sumažinti priklausomybę nuo importo rinkų svyravimų, ypač Europoje po 2022 metų energetikos krizės.

    Bendra infrastruktūra ir greitesnis startas

    Trys telkiniai vystomi kaip integruotas projektas, pasitelkiant bendrą infrastruktūrą ir derinant logistiką bei pirkimus. Tai leidžia sumažinti sąnaudas ir spartinti įgyvendinimą, ypač kai skirtinguose telkiniuose dalyvauja skirtingos partnerių sudėtys.

    Telkiniai prijungti prie esamos Skarv FPSO platformos – plaukiojančio gavybos, saugojimo ir iškrovimo įrenginio, kuris yra pagrindinis šios zonos mazgas. Tokia schema didina infrastruktūros panaudojimą ir, pasak projekto dalyvių, prisideda prie Skarv eksploatacijos laikotarpio pratęsimo bent iki 2040 metų.

    „Kartu šie trys telkiniai „ORLEN“ suteiks daugiau nei 4 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų“, – sakė „ORLEN“ valdybos pirmininkas Ireneuszas Fąfara.

    „Dėl labai gero bendradarbiavimo su partneriais projektą įgyvendinome pigiau ir greičiau, o gavybą pradėjome vienais metais anksčiau, nei planuota“, – pridūrė jis.

    Kokie telkiniai ir kas juose dalyvauja

    Skelbiama, kad trijų telkinių bendri išgaunami ištekliai siekia apie 120 mln. barelių naftos ekvivalento (bendruoju pagrindu), iš jų „ORLEN“ tenkanti dalis – daugiau nei 30 mln. barelių naftos ekvivalento. Apie 80 proc. šių išteklių sudaro dujos, todėl projektas labiau orientuotas į dujų tiekimo balansą nei į naftą.

    Didžiausią grynąjį indėlį „ORLEN“ išteklių bazėje, pasak bendrovės, sudaro Ørn telkinys – apie 22 mln. barelių naftos ekvivalento. „ORLEN“ šiame telkinyje priklauso 40 proc., o operatoriui Aker BP ir bendrovei Equinor – po 30 proc.

    Idun Nord telkinyje ORLEN Upstream Norway turi 11,9 proc. Aker BP (operatorius) valdo 23,8 proc., Equinor – 36,2 proc., o Harbour Energy – 28,1 proc. Alve Nord telkinyje „ORLEN“ dalis taip pat siekia 11,9 proc., Aker BP – 58,1 proc., Harbour Energy – 20 proc., JAPEX Norge – 10 proc.

    Gavyba planuojama didinti palaipsniui, akcentuojant saugią eksploataciją. Kai visi trys telkiniai pasieks pilną režimą, „ORLEN“ valdomų gavybos telkinių skaičius Norvegijos kontinentiniame šelfe, kaip nurodo bendrovė, išaugs iki 24.

    Reikšmė dujų srautams į Lenkiją

    Norvegija yra vienas svarbiausių Lenkijos dujų šaltinių, o dujos į šalį tiekiamos Baltijos dujotiekio Baltic Pipe sistema. Pastaraisiais metais, augant poreikiui užsitikrinti ilgalaikį tiekimą, Norvegijos gavyba tapo strategine alternatyva rusiškoms dujoms, o nuosavi telkiniai leidžia dalį srautų kontroliuoti per gamybos grandinę.

    „ORLEN“ taip pat primena, kad 2026 metais jau plėtė gavybą Norvegijoje pradėdama eksploatuoti Eirin telkinį Šiaurės jūroje. Bendrovės duomenimis, ORLEN Upstream Norway 2025 metais išgavo apie 4,4 mlrd. kubinių metrų dujų, o nauji telkiniai turėtų stiprinti šį indėlį vidutiniu laikotarpiu.

    Energetikos analitikų vertinimu, tokie projektai turi dvejopą poveikį: trumpuoju laikotarpiu jie padeda stabilizuoti fizinį tiekimą ir mažina kainų šokų riziką regione, o ilguoju laikotarpiu išryškina dilemą tarp investicijų į iškastinį kurą ir Europos dekarbonizacijos tikslų. Vis dėlto, kol dujos išlieka pereinamuoju kuru elektros gamyboje ir pramonėje, Norvegijos šelfo projektai išlieka vieni svarbiausių Europos tiekimo saugumo ramsčių.

  • Gamescom sukrėtė skaičiais: Vokietija tapo žaidimų lydere Europoje, bet įranga brangsta

    Gamescom sukrėtė skaičiais: Vokietija tapo žaidimų lydere Europoje, bet įranga brangsta

    Vokietija įtvirtino lyderystę

    Kelne vykstanti Gamescom laikoma didžiausia pasaulyje kompiuterinių ir vaizdo žaidimų paroda, o 2026 metais ji fiksavo rekordinį dalyvių skaičių. Organizatoriai tikėjosi sulaukti daugiau nei 350 000 lankytojų, o renginys vis labiau tampa ne tik pramogų, bet ir ekonomikos bei politikos darbotvarkės dalimi.

    Skaitmeniniai laisvalaikio įpročiai Vokietijoje per pastarąjį dešimtmetį pastebimai pasikeitė: naujausio laisvalaikio tyrimo duomenimis, 33 proc. apklaustųjų vaizdo žaidimus žaidžia bent kartą per savaitę. Dar sparčiau augo tik veiklos išmaniuosiuose telefonuose ir muzikos klausymasis.

    9,4 mlrd. eurų rinka ir politinis dėmesys

    2026 metų Gamescom vyko su šūkiu, pabrėžiančiu žaidimų ryšį su ateities technologijomis, o į Kelną atvyko aukšto rango Europos Komisijos atstovė, atsakinga už skaitmenines technologijas. Vizito tikslas – aptarti Europos Sąjungos požiūrį į žaidimų sektorių, jo konkurencingumą ir reguliavimo kryptis.

    Šiemet į Gamescom atvyko ir Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris, tapęs pirmuoju šalies vadovu, apsilankiusiu šiame renginyje. Jis atidarė Gamescom kongresą, taip dar kartą pabrėždamas, kad žaidimų industrija Vokietijoje vertinama kaip reikšminga kultūros ir ekonomikos dalis.

    Vokietijos žaidimų industrijos metinėje ataskaitoje nurodoma, kad 2025 metais pajamos iš žaidimų, įrangos ir internetinių žaidimų paslaugų pasiekė apie 9,4 mlrd. eurų. Tai buvo 4 proc. augimas, o Vokietija išliko didžiausia žaidimų rinka Europoje ir penkta pagal dydį pasaulyje.

    „Kaip didžiausias pasaulyje žaidimų renginys, Gamescom dar kartą parodo, kad turime gerokai geriau išnaudoti unikalų žaidimų potencialą ir jų kultūrinę, ekonominę bei technologinę galią“, – sakė asociacijos Game vadovas Felixas Falkas.

    „Tam reikia daugiau ambicijų, patikimų politinių sąlygų, proporcingo reguliavimo ir platesnio žaidimų potencialo panaudojimo visuomenėje“, – pridūrė jis.

    DI didina lustų paklausą, o tai kelia kainas

    Vis dėlto 2026 metų pirmąjį pusmetį fiksuotas 3 proc. pajamų kritimas iki maždaug 4,2 mlrd. eurų, o didžiausią įtaką turėjo 8 proc. smukę techninės įrangos pardavimai. Rinkos dalyviai tai sieja su brangstančiais atminties lustais ir kaupikliais, dėl ko pastaraisiais mėnesiais brango ir dalis žaidimų įrenginių.

    Renginio atidaryme Kanados žaidimų apžvalgininkas ir vedėjas Geoffas Keighley pabrėžė, kad pramonės pokyčiai vienu metu ir džiugina, ir kelia nerimą. Jo vertinimu, DI duomenų centrai reikalauja milžiniškų lustų kiekių, todėl tiekimo grandinėse atsiranda spaudimas, kuris brangina ir žaidimų technologijas.

    Parodoje pristatyti nauji projektai apėmė ir veiksmo, ir strategijos žanrus, taip pat tęstinius populiarių serijų leidimus. Tarp ryškesnių pristatymų minimas ir „Giants Software“ rezultatas: bendrovė pranešė, kad „Farming Simulator 25“, išleistas 2024 metų pabaigoje, pasiekė 5 mln. parduotų kopijų ribą, o Gamescom pristatė ir artėjantį papildinį „Farming Simulator 25: Beans & Alpacas“.

    Žaidimų industrijai vis labiau susipinant su puslaidininkių, debesijos ir DI plėtra, kainų bei tiekimo svyravimai išlieka vienu svarbiausių rizikos veiksnių vartotojams. Tuo pat metu tokie renginiai kaip Gamescom rodo, kad Europos šalys siekia ne tik pirkti, bet ir kurti daugiau žaidimų bei su tuo susijusių technologijų savo regione.

  • Mélenchonas siūlo sudeginti 600 mlrd. eurų skolą: teisininkai įspėja, kas nutiktų Prancūzijai

    Mélenchonas siūlo sudeginti 600 mlrd. eurų skolą: teisininkai įspėja, kas nutiktų Prancūzijai

    Prancūzijos kraštutinių kairiųjų lyderis Jeanas-Lucas Mélenchonas į prezidento rinkimų kampaniją grąžino itin kontroversišką idėją: panaikinti dalį valstybės skolos, kurią šiuo metu laiko Prancūzijos centrinis bankas. Politikas teigia, kad tai leistų atlaisvinti lėšas viešosioms išlaidoms ir investicijoms, tačiau oponentai perspėja apie teisines kliūtis ir pasitikėjimo rinkomis kainą.

    Kalbėdamas mitinge Mélenchonas siūlymą apibūdino vaizdingai ir tiesmukai, nurodydamas, kad kalbama apie maždaug 18 proc. skolos, esančios centrinio banko balanse. Viešumoje ši dalis dažnai siejama su obligacijomis, kurias institucijos supirko pinigų politikos priemonėmis po krizių, kai euro zonoje buvo aktyviai taikomos turto pirkimo programos.

    „Viskas, ką reikia padaryti, tai paimti tuos 18 proc., kuriuos turi Prancūzijos bankas, ir mesti į ugnį“, – sakė Jeanas-Lucas Mélenchonas.

    Jo idėją viešai palaikė investicijų bankininkas Matthieu Pigasse, žinomas Prancūzijos finansų pasaulyje ir konsultavęs vyriausybes skolų valdymo klausimais. Pigasse teigė, kad skolos „nurašymas“ esą galėtų būti įgyvendintas be realaus ekonominio poveikio, taip sukeldamas papildomą diskusijų bangą tarp ekonomistų ir politikų.

    „Valstybės skola gali būti panaikinta be jokio ekonominio ar finansinio poveikio“, – sakė Matthieu Pigasse.

    Ar tai įmanoma euro zonoje?

    Kritikai pabrėžia, kad Prancūzijos centrinis bankas yra Eurosistemos dalis ir veikia pagal Europos Centrinio Banko taisykles. Dėl to vienpusis sprendimas „ištrinti“ vyriausybės skolą būtų susijęs su euro zonos teisiniu režimu, įskaitant draudimą nacionaliniams centriniams bankams tiesiogiai finansuoti valstybes.

    Prancūzijos ekonomikos ministras Rolandas Lescure’as pareiškė, kad tokia idėja yra neįgyvendinama ir rizikuotų sukelti naują finansinę krizę. Jo argumentas remiasi pasitikėjimo principu: obligacijų rinkos remiasi prielaida, kad valstybės laikosi įsipareigojimų, o bet koks „nurašymas“ gali būti suprastas kaip signalas, kad skolos aptarnavimas tampa politinių sprendimų įkaitu.

    „Jei pasakai: mes ją panaikiname, tu sugriauni pasitikėjimą“, – sakė Rolandas Lescure’as.

    Tuo metu dalis ekonomistų ginčijasi, kad finansinis efektas gali būti mažesnis, nei skamba politiniuose pareiškimuose. Pavyzdžiui, buvęs Tarptautinio valiutos fondo vyriausiasis ekonomistas Olivier Blanchard’as argumentavo, kad jei centrinis bankas atsisakytų turimų obligacijų, valstybė sutaupytų palūkanų, bet tuo pat metu netektų centrinio banko pelno pervedimų į biudžetą, todėl grynasis rezultatas gali priartėti prie nulio.

    Skola ir rinkimai: kas ant kortos?

    Diskusija įkaista ne atsitiktinai: Prancūzijos viešoji skola, kaip plačiai pranešama, viršija 116 proc. bendrojo vidaus produkto, o tai riboja valdžios fiskalinę erdvę. Didelės palūkanų normos euro zonoje pastaraisiais metais padidino skolos aptarnavimo kainą, todėl politikams vis sunkiau žadėti didesnes išlaidas nepaaiškinant, iš kur bus gautos pajamos.

    Ši tema, tikėtina, taps viena centrinių artėjant 2027 metais vyksiantiems prezidento rinkimams, ypač kai politinė situacija Prancūzijoje išlieka fragmentuota, o parlamente sudėtinga suformuoti stabilią daugumą. Investuotojų akyse ypač jautrus būtų scenarijus, kuriame į antrą turą patektų Mélenchonas ir Marine Le Pen, nes abiejų stovyklų ekonominiai pasiūlymai vertinami kaip nukrypstantys nuo tradicinio fiskalinio kurso.

    Artėjant ekonominėms debatų laidoms ir kampanijos renginiams, Mélenchono siūlymas dėl skolos panaikinimo tampa patogiu simboliu platesnei diskusijai: ar valstybė gali agresyviau naudoti pinigų politikos laikotarpiu sukauptus instrumentus viešosioms investicijoms į strategines sritis, tokias kaip gynyba ar dirbtinis intelektas, nepažeisdama euro zonos taisyklių ir nepakirsdama pasitikėjimo finansų sistema.

  • Von der Leyen įspėja Kiniją: jei iki spalio nebus proveržio, ES trauks prekybos gynybos arsenalą

    Von der Leyen įspėja Kiniją: jei iki spalio nebus proveržio, ES trauks prekybos gynybos arsenalą

    Ultimatumas dėl deficito

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen rugpjūčio 27 dieną pareiškė, kad derybos su Kinija turi duoti apčiuopiamų rezultatų, kitaip Europos Sąjunga pasitelks visas turimas prekybos gynybos priemones. Pasak jos, tikslas – sumažinti rekordiškai išaugusį ES prekybos deficitą su Kinija ir subalansuoti santykius.

    Von der Leyen pabrėžė, kad dialogas su Pekinu išlieka būtinas, tačiau vien pokalbių nepakanka, jei jie neatsiremia į konkrečius susitarimus. Europos Komisija yra nustačiusi spalį kaip terminą, iki kada tikimasi proveržio.

    „Dialogas su Kinija išlieka reikalingas. Tačiau jis privalo duoti rezultatų, o kai dialogo nepakanka, turime būti pasirengę naudoti savo priemones“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Bylos dėl dempingo ir augančios įtampos

    Pastaraisiais metais Briuselio ir Pekino santykius temdo auganti įtampa dėl įtariamų nesąžiningos konkurencijos praktikų ir rinkos užliejimo pigesnėmis prekėmis. Europos Komisija akcentuoja, kad į ES plūstančių importo srautų dinamika kelia rizikų vietos gamintojams, ypač sektoriuose, kur kainų spaudimas gali išstumti Europos produkciją.

    Von der Leyen teigimu, per pastaruosius penkerius metus importas iš Kinijos išaugo 45 proc., o per pastaruosius dvylika mėnesių pradėta 30 prekybos gynybos tyrimų. Tai, pasak jos, yra beveik tris kartus daugiau nei istoriškai įprastas vidurkis.

    „Mes reikšmingai didiname tyrimų apimtį“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Ką reiškia prekybos gynybos priemonės?

    ES prekybos gynybos mechanizmai paprastai apima antidempingo ir antisubsidijų tyrimus, galinčius baigtis papildomais muitais ar kitais ribojimais importui. Tokios priemonės taikomos, kai nustatoma, kad prekės į ES patenka dempingo kainomis arba kai eksportuotojai gauna konkurenciją iškraipančias valstybės subsidijas.

    Be to, ES turi vadinamąjį kovos su ekonomine prievarta instrumentą, kuris gali būti aktyvuojamas, jei trečioji valstybė spaudžia ES keisti politiką. Šis instrumentas leistų taikyti griežtesnes priemones, įskaitant prieigos prie viešųjų pirkimų ribojimą ar kitus atsakomuosius žingsnius, tačiau tam reikia daugumos valstybių narių pritarimo.

    Balansuojama tarp rizikų ir ryšių

    Von der Leyen kartojo ES pasirinktą kryptį, kuri apibūdinama kaip rizikų mažinimas nenutraukiant ryšių. Tai reiškia, kad ES siekia apsaugoti kritines tiekimo grandines, technologijas ir pramonės pajėgumus, bet kartu vengia staigaus ekonominių santykių nutraukimo su viena didžiausių pasaulio ekonomikų.

    Kontekstą apsunkina tai, kad ES šalys narės su Kinija dažnai palaiko ir atskirus dvišalius ryšius, siekdamos eksporto galimybių, investicijų ar rinkos prieigos. Dėl to politinis sutarimas dėl griežtesnių atsakomųjų priemonių gali tapti sudėtingas, net jei spaudimas veikti Briuselyje akivaizdžiai didėja.

    Europos Komisijos pirmininkė taip pat priminė, kad visos ES valstybės narės šiuo metu fiksuoja prekybos deficitą su Kinija. Jos teigimu, partnerystė negali reikšti nuolatinio disbalanso toleravimo, ypač kai tai daro įtaką Europos konkurencingumui ir darbo vietoms.

  • Europos ekonomikos žemėlapis keičiasi: kas kyla, o kas praranda ES BVP dalį?

    Europos ekonomikos žemėlapis keičiasi: kas kyla, o kas praranda ES BVP dalį?

    Europos Sąjungos ekonomikos svoris per pastaruosius du dešimtmečius pastebimai persiskirstė: nors didžiausią įtaką vis dar turi kelios šalys, jų dalis bendrame bloke mažėja. Naujausi Eurostato duomenys rodo, kad 2025 metais Vokietija, Prancūzija, Italija ir Ispanija kartu sudarė 61 proc. viso ES bendrojo vidaus produkto.

    Palyginimui, 2005 metais vadinamųjų didžiųjų keturių dalis siekė 67,9 proc., 2015 metais buvo sumažėjusi iki 65,3 proc. Tai reiškia, kad ES ekonomika pamažu tampa mažiau koncentruota, o augimas vis dažniau persikelia į sparčiau besivystančias valstybes.

    Vokietija vis dar pirmauja

    Vokietija išlieka didžiausia ES ekonomika: 2025 metais ji sukūrė 24,1 proc. viso bloko BVP. Eurostato skaičiavimu, ES BVP 2025 metais siekė apie 18,8 trilijono eurų, iš kurių Vokietijai teko maždaug 4,5 trilijono eurų.

    Antrą vietą užima Prancūzija su 15,9 proc. dalimi, trečioje yra Italija su 12 proc. Ispanijos dalis 2025 metais siekė 9 proc., tad net ir ketvirta pagal dydį ES ekonomika jau nebeperžengia dviženklės ribos.

    Penktoje vietoje įsitvirtino Nyderlandai su 6,2 proc. dalimi. Toliau rikiuojasi Lenkija, kuri priartėjo prie 5 proc. ribos ir 2025 metais sudarė 4,9 proc. visos ES ekonomikos, o Belgija fiksavo 3,4 proc.

    Mažųjų šalių indėlis kuklus

    Daugelio ES valstybių ekonominė dalis bendrame rezultate yra mažesnė nei 2 proc. Iš viso 15 šalių, kurių kiekvienos BVP dalis nesiekia 2 proc., kartu sudaro 11,2 proc. ES ekonomikos.

    Virš 1 proc. ribos dar laikosi Čekija, Portugalija, Suomija, Graikija ir Vengrija. Mažiausios dalys tenka Maltai ir Kiprui, taip pat Latvijai ir Estijai, kurių įtaka bendrai ES BVP struktūrai yra labai nedidelė.

    Kas laimėjo, o kas prarado?

    Lyginant 2005 ir 2025 metų laikotarpį, didžiausią BVP dalies nuosmukį patyrė Italija ir Prancūzija. Italijos dalis per 20 metų sumenko nuo 15,6 proc. iki 12 proc., o Prancūzijos nuo 18,4 proc. iki 15,9 proc.

    Tuo metu Vokietijos dalis per du dešimtmečius beveik nekito ir sumažėjo tik 0,1 procentinio punkto. Vis dėlto per pastarąjį dešimtmetį pokyčiai ryškesni: 2015–2025 metais Vokietijos dalis smuko nuo 25,1 proc. iki 24,1 proc., o Prancūzijos ir Italijos kritimas buvo dar didesnis.

    Didžiausia šio laikotarpio laimėtoja yra Lenkija: jos dalis ES BVP išaugo nuo 2,6 proc. 2005 metais iki 4,9 proc. 2025 metais. Augimą fiksavo ir Airija bei Rumunija, kurių dalis per 20 metų padidėjo daugiau nei 1 procentiniu punktu, o tai rodo spartesnę konvergenciją su turtingesnėmis ES ekonomikomis.

    Ekonomistai pabrėžia, kad BVP dalies pokyčiai dažnai atspindi ne tik vidaus augimą, bet ir demografines tendencijas, investicijų kryptis, pramonės transformaciją bei produktyvumo skirtumus. Be to, nominalus BVP nėra tas pats, kas gyventojų gerovė: tam svarbesni rodikliai, tokie kaip BVP vienam gyventojui ar perkamoji galia, kurie ES šalyse vis dar labai skiriasi.