CP v2

Blog

  • Į Laską skrenda dar 5 F-35: Lenkija jau netrukus turės pusę eskadrilės „Husarz“

    Į Laską skrenda dar 5 F-35: Lenkija jau netrukus turės pusę eskadrilės „Husarz“

    Į 32-ąją taktinės aviacijos bazę Laske netrukus turėtų atskristi dar penki Lenkijos karinių oro pajėgų naikintuvai F-35. Tai reikštų, kad šalyje jau bus sukomplektuota maždaug pusė vienos eskadrilės šių penktos kartos orlaivių.

    Pirmieji trys Lenkijai skirti F-35 į Laską atskrido gegužės 28 dieną, o birželio 12 dieną oficialiai priimti į ginkluotę. Tolimesnės siuntos didina ne tik oro pajėgų galimybes, bet ir bendrą regiono atgrasymo potencialą, kurį Varšuva kuria kartu su sąjungininkais.

    Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas, kalbėdamas apie naujų orlaivių integraciją, akcentavo sąjunginį saugumo matmenį.

    „Tai stiprina ne tik Karinių oro pajėgų gebėjimus, bet ir visą saugumo sistemą, kurią kuriame su savo sąjungininkais“, – sakė Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    Skelbiama, kad šiemet Lenkijoje turėtų būti iš viso 14 F-35, ir visi jie planuojami dislokuoti Laske. Šie naikintuvai atskrenda iš Ebbing oro nacionalinės gvardijos bazės Arkanzase, kur šiuo metu rengiami lenkų pilotai ir technikai.

    Lenkija yra užsakiusi 32 F-35 su mokymo paketu ir papildomų variklių atsarga. Sutartis pasirašyta 2020 metų sausio 31 dieną, o tuomet viešai įvardyta kaina siekė 4,6 mlrd. JAV dolerių be mokesčių, tai yra maždaug 4,2 mlrd. eurų pagal šių dienų kursą.

    Lenkijos kariuomenėje F-35 turi nacionalinį pavadinimą „Husarz“. Šis projektas laikomas vienu svarbiausių Lenkijos oro pajėgų modernizavimo žingsnių, nes F-35 yra skirtas veikti aplinkoje, kurioje vyrauja modernios oro gynybos sistemos, o taip pat rinkti ir dalintis informacija su kitais sąjungininkų vienetais.

    Be 32-osios bazės Laske, F-35 ateityje turėtų papildyti ir 21-ąją taktinės aviacijos bazę Švidvine. Numatyta, kad kiekvienoje iš šių bazių bus po vieną eskadrilę, o tai leistų paskirstyti pajėgumus ir užtikrinti veikimą skirtinguose operaciniuose scenarijuose.

    Visų 32 naikintuvų pristatymus Lenkija planuoja užbaigti iki 2029 metų pabaigos. Varšuva taip pat siekia, kad F-35 operacinę parengtį pasiektų jau kitais metais, tačiau tai priklausys nuo mokymų tempo, infrastruktūros parengimo ir sklandžios integracijos į bendras NATO procedūras.

  • „Apple“ pristatė naują ekrano šluostę: kaina nustebino, o paaiškinimo kol kas nėra

    „Apple“ pristatė naują ekrano šluostę: kaina nustebino, o paaiškinimo kol kas nėra

    Po naujų „Mac mini“ ir „Mac Studio“ atnaujinimų „Apple“ papildė asortimentą smulkesniu, bet daug dėmesio sulaukusiu aksesuaru – nauja ekrano valymo šluoste. Nors tai nėra technologinė naujovė, būtent šio produkto kaina vėl tapo diskusijų objektu.

    Jungtinėse Amerikos Valstijose naujoji „Apple“ šluostė kainuoja apie 8 eurus. Tai gerokai daugiau nei įprastų mikropluošto šluosčių kainos masinėje rinkoje, tačiau „Apple“ atvejais dalis kainos paprastai siejama su prekės ženklu ir oficialiu suderinamumu.

    Įdomu tai, kad dabartinė kaina mažesnė nei ankstesnės šluostės, kuri buvo pristatyta 2021 metais ir kainavo apie 18 eurų. Kodėl kainodara pasikeitė, gamintojas detaliai nepaaiškino, o viešame aprašyme esminių naujų techninių detalių nepateikiama.

    „Poliravimo šluostė iš minkštos, neabrazyvios medžiagos leidžia saugiai ir efektyviai valyti bet kurį „Apple“ ekraną, įskaitant nano tekstūros stiklo ekranus“, – rašoma „Apple“ produkto aprašyme.

    Kol kas neaišku, ar šluostė skiriasi medžiagos sudėtimi, dydžiu ar gamybos sprendimais, kurie galėjo turėti įtakos kainai. Oficialioje informacijoje šių parametrų dažnai nepabrėžiama, todėl vartotojams tenka laukti papildomų detalių arba praktinių palyginimų.

    „Apple“ aksesuarai neretai tampa savotišku prekės ženklo fenomeno pavyzdžiu: net paprasti daiktai sulaukia didelio dėmesio, nes daliai pirkėjų svarbus originalumas, dizainas ir noras naudoti oficialiai siūlomus priedus. Tikėtina, kad ir ši šluostė liks labiau smalsumą keliantis produktas nei masinis pardavimų hitas.

  • Po Port Polska oro uostu – milžiniška požeminė stotis: 6 peronai ir 10 kelio briaunų

    Po Port Polska oro uostu – milžiniška požeminė stotis: 6 peronai ir 10 kelio briaunų

    Lenkijoje planuojamas CPK projektas apima ne tik naują Port Polska oro uostą Baranove, bet ir plataus masto geležinkelių infrastruktūrą. Vienas svarbiausių elementų – po oro uostu projektuojama požeminė geležinkelio stotis, kuri turi tapti pagrindiniu mazgu keliaujantiems į oro uostą ir iš jo.

    Naujas detales viešai pateikė infrastruktūros viceministras Piotras Malepszakas, taip pat einantis vyriausybės įgaliotinio CPK klausimams pareigas. Pasak jo, po terminalu suplanuota stotis turėtų turėti 6 peronus ir 10 kelio briaunų, kad būtų užtikrintas pakankamas pralaidumas ir atsarga augančiam srautui.

    Vyriausybės atstovas teigia, kad realus visų tipų traukinių judėjimas greičiausiai neviršys 300–350 traukinių per parą, kurie sustotų šioje stotyje. Pagal keleivių modeliavimą numatoma, kad ji galėtų aptarnauti apie 50 000 keleivių per parą, o tai atitinka didžiausių šalies stočių apkrovas.

    Šiuose skaičiavimuose daroma prielaida, kad viename traukinyje vidutiniškai keliaus apie 150–170 keleivių. Anksčiau svarstyti gerokai mažesni vidurkiai, tačiau, pasak projekto koordinatorių, toks scenarijus reikštų neefektyvų pajėgumų naudojimą ir nepagrįstai dideles eksploatacines sąnaudas.

    Požeminė stotis yra tik viena platesnio plano dalis: CPK geležinkelių segmentas siejamas su vadinamąja Y linija, kuri turėtų sujungti didžiuosius Lenkijos miestus ir sudaryti greitą jungtį su nauju oro uostu. Viešai deklaruojama, kad dalyje maršrutų būtų orientuojamasi į traukinių greitį virš 300 kilometrų per valandą, taip mažinant kelionių laiką ir skatinant persėdimą iš automobilių ar vidaus skrydžių.

    Kartu vystomi ir riedmenų planai: įsteigta bendrovė „Port Polska.KDP“, kuri turėtų rūpintis traukinių parko modeliu, įsigijimais ir jo valdymu. Tarp svarstomų poreikių minimas ne mažiau kaip 40 didelio greičio traukinių, taip pat regioniniai ekspresai ir oro uostui pritaikyti Aero Express tipo sąstatai.

    Toks integruotas modelis, kai oro uosto terminalas sujungiamas su geležinkeliu po žeme, Europoje laikomas vienu efektyviausių būdų mažinti spūstis prie oro uostų ir trumpinti durys–durys kelionės laiką. Kartu tai kelia aukštus reikalavimus projektavimo tikslumui, saugai bei etapiniam statybų planavimui, nes stotis tampa kritine viso transporto mazgo dalimi.

  • Turkija kuria milžinišką lėktuvnešį NATO: jis gali pakeisti jėgų balansą prie Rusijos

    Turkija kuria milžinišką lėktuvnešį NATO: jis gali pakeisti jėgų balansą prie Rusijos

    Naujas Turkijos projektas NATO kontekste

    Turkija pradėjo nacionalinio lėktuvnešio MUGEM (Milli Uçak Gemisi) projektą, kurio darbai įsibėgėjo 2023 metais, bendradarbiaujant su Ispanijos laivų statytoju „Navantia“. Viešai projektas pristatytas 2024 metais, o į tarnybą laivas planuojamas priimti 2032 metais.

    Toks grafikas reiškia, kad po nuleidimo į vandenį dar gali prireikti maždaug 4–5 metų laivo įrangai sumontuoti, sistemoms integruoti, uosto bandymams ir jūriniams bandymams. Tuo pat metu Turkija vysto ir kitus didelius karinio laivyno projektus, įskaitant povandeninį laivą MİLDEN bei TF-2000 klasės naikintoją.

    Kam to reikia ir ką tai reikštų regione

    Anot Turkijos argumentų, MUGEM turėtų ženkliai išplėsti šalies jūrines operacines galimybes ir pademonstruoti vietinės gynybos pramonės bei laivų statybos pajėgumus. NATO mastu tai būtų dar vienas didelis lėktuvnešio tipo pajėgumas Viduržemio jūros regione.

    Tokio laivo atsiradimas gali turėti ir politinį svorį: Viduržemio jūra bei Juodosios jūros prieigos yra vienas jautriausių Europos saugumo taškų. Papildomas lėktuvnešio tipo platformos pajėgumas suteiktų daugiau pasirinkimų krizėms valdyti, ypač kai daugėja įtampos dėl Rusijos veiksmų ir karinio aktyvumo regione.

    Kokio dydžio ir galios būtų MUGEM

    Skelbiama, kad MUGEM ilgis siektų apie 285 metrus, plotis – 72 metrus, o vandentalpa – apie 60 000 tonų. Numatoma COGAG tipo jėgainė su keturiomis LM2500 dujų turbinomis, leidžianti išvystyti iki 26 mazgų greitį ir užtikrinti maždaug 10 000 jūrmylių veikimo nuotolį.

    Įgulos dydis, pagal viešai minimus planus, galėtų siekti apie 2 500 jūreivių. Tai būtų vienas didžiausių ir sudėtingiausių Turkijos karinio laivyno projektų per visą šalies istoriją.

    Orlaiviai, dronai ir naujos karo tendencijos

    Pradiniame etape laivas turėtų naudoti tradicinę rampą, tačiau ateityje svarstoma galimybė įdiegti katapultą, kuri išplėstų pakilimo scenarijus ir orlaivių spektrą. Deklaruojama, kad MUGEM galėtų talpinti iki 52 orlaivių, įskaitant pilotuojamus ir bepiločius, o apie 20 jų galėtų būti laikomi ant denio.

    Tarp realiausiai minimų platformų – „Bayraktar“ TB3 ir „Bayraktar“ Kizilelma bepiločiai bei lengvas kovinis mokomasis lėktuvas TAI Hürjet. Tai atitinka pastarųjų metų tendenciją, kai lėktuvnešių koncepcija vis dažniau siejama su DI valdomais jūriniais ir oro dronais, leidžiančiais mažinti riziką įguloms ir didinti žvalgybos bei smūgio pajėgumus.

    „MUGEM mums reiškia ne tik naują platformą, bet ir galimybę sujungti skirtingas jūrines bei oro sistemas į vieną veikimo architektūrą“, – sakė Turkijos karinio jūrų laivyno vadovybės atstovų viešai perteikiama pozicija.

    Taip pat akcentuojama, kad lėktuvnešis būtų pritaikytas darbui su nepilotuojamais antvandeniniais ir povandeniniais aparatais. Turkija viešai skelbė turinti kelias skirtingas tokių platformų kategorijas, kurias teoriškai būtų galima integruoti į lėktuvnešio vadovavimo ir valdymo sistemas, siekiant didesnio situacijos suvokimo ir lankstesnių operacijų jūroje.

  • Naujasis „Apple“ Mac Studio su M5 Max ir Ultra: kainos šokiruoja, bet galia dar labiau

    Naujasis „Apple“ Mac Studio su M5 Max ir Ultra: kainos šokiruoja, bet galia dar labiau

    „Apple“ atnaujino profesionalams skirtą stalinį kompiuterį Mac Studio ir pasiūlė jį su naujos kartos M5 Max bei M5 Ultra lustais. Atnaujinimas pristatytas be didelio triukšmo, tačiau specifikacijos rodo aiškų fokusą į turinio kūrėjus, 3D grafikos ir vaizdo montavimo specialistus bei dirbtinis intelektas darbo krūvius.

    Naujos kartos Mac Studio tradiciškai nėra pigus, o maksimalios komplektacijos kaina jau artėja prie sumų, kurias daugelis sieja su automobilio pirkiniu. Lenkijos rinkai skelbta virš 83 500 zlotų kaina šiandien prilygtų maždaug 19 500 eurų, priklausomai nuo taikomo valiutos kurso ir komplektacijos.

    Mac Studio su M5 Ultra pozicionuojamas kaip galingiausias „Apple“ stalinių kompiuterių pasirinkimas. Gamintojas akcentuoja, kad bazinėje versijoje lustas turi 30 branduolių CPU ir 64 branduolių GPU, o išplėstinėje konfigūracijoje numatoma iki 36 branduolių CPU ir iki 80 branduolių GPU.

    M5 Ultra architektūra paremta dviejų M5 Max sujungimu, pasitelkiant UltraFusion technologiją, kuri skirta didelės spartos duomenų mainams tarp dviejų dalių. Tai svarbu užduotims, kuriose vienu metu apkraunamas ir procesorius, ir grafika, pavyzdžiui, 8K vaizdo apdorojime, sudėtingose 3D scenose ar modelių treniravime vietoje.

    „Apple“ teigia, kad atminties posistemė, lyginant su ankstesnės kartos Ultra lustais, tapo dar pralaidesnė, o GPU našumas ūgtelėjo reikšmingai. Praktikoje tai turėtų reikšti trumpesnius renderinimo laikus, sklandesnį darbą su kelių srautų vaizdo medžiaga ir didesnį rezervą DI užduotims, kai modeliai ar jų dalys telpa į vieningą atmintį.

    Vienas didžiausių klausimų profesionalams visada būna atminties ir saugyklos lubos. Skelbiama, kad vėliau turėtų pasirodyti komplektacijos su iki 512 GB vieningos atminties, tačiau starto metu kai kuriose rinkose iš anksto galima rinktis iki 256 GB. Bazinėse versijose minimi 512 GB SSD, o maksimaliai talpa gali siekti iki 16 TB.

    Jungčių ir ryšio prasme Mac Studio orientuotas į darbo vietą, kur reikia daug periferijos ir greitų išorinių diskų. Numatyti USB C, HDMI, Ethernet ir Thunderbolt 5, taip pat palaikomi Wi‑Fi 7 ir Bluetooth 6 standartai, kurie vis svarbesni naujesniems maršrutizatoriams ir belaidžiams priedams.

    Naujasis Mac Studio jau siūlomas išankstiniams užsakymams, o pristatymai turėtų startuoti antroje rugsėjo pusėje. Planuojama, kad vėliau, spalio mėnesį, pasirinkimų sąrašą papildys ir didesnės vieningos atminties konfigūracijos, kurios aktualios studijoms ir profesionalams, dirbantiems su itin dideliais projektais.

    Alternatyva mažiau reikliems pirkėjams išlieka Mac mini, kurio startinė kaina Lenkijoje siejo 3 999 zlotus, tai būtų maždaug 930 eurų. Tačiau Mac Studio esmė yra maksimalus našumas ir išplėtimo galimybės, dėl kurių jis ir toliau išlieka vienu brangiausių, bet ir galingiausių „Apple“ kompiuterių profesionalams.

  • Rusija ruošia branduolinį sparnuotąjį „Burevestnik“: uždarė 500 km zoną Arktyje

    Rusija ruošia branduolinį sparnuotąjį „Burevestnik“: uždarė 500 km zoną Arktyje

    Rusija uždarė oro erdvę maždaug 500 kilometrų ruože ties Novaja Zemlja archipelago vakarine pakrante. Toks žingsnis dažnai siejamas su didesnio masto bandymais, kai būtina apriboti civilinių skrydžių maršrutus ir sudaryti sąlygas kariniams skrydžiams bei matavimams.

    Apie į bandymų rajoną atskraidintus specializuotus orlaivius skelbė regioną stebintys šaltiniai. Minimi Ilyushin Il-976 tipo lėktuvai, kurie paprastai naudojami telemetrijai, skrydžio trajektorijų sekimui ir galimos radiacijos kontrolei, taip pat ankstyvojo perspėjimo A-50U.

    Kas yra 9M730 „Burevestnik“

    Vakarų žvalgybos ir gynybos analitikai 9M730 „Burevestnik“ sieja su Rusijos deklaruojama idėja sukurti branduoliniu reaktoriu varomą sparnuotąją raketą. Maskvos viešuose pareiškimuose tokia sistema pristatoma kaip priemonė įveikti priešraketinę gynybą ir pasiekti labai didelį, teoriškai beveik neribotą nuotolį.

    Praktikoje tokio tipo technologija laikoma itin sudėtinga, nes reikalauja miniatiūrinio reaktoriaus, patikimos šilumos mainų sistemos ir apsaugos sprendimų, kad bandymai neįvyktų su radiologinėmis pasekmėmis. Dėl to ši sritis nuo Šaltojo karo laikų vertinama kaip viena rizikingiausių ginkluotės inžinerijoje.

    2019 metų incidentas ir rizikos

    Ši programa jau buvo siejama su tragedija 2019 metais Archangelsko srityje, kai bandymų metu įvyko sprogimas ir žuvo penki žmonės. Tuo metu viešai buvo kalbama apie specialistus, susijusius su Rusijos branduolinės pramonės sektoriumi, o incidentas sustiprino diskusijas dėl radiologinės saugos.

    Branduolinis variklis, net jei jis skirtas tik traukai generuoti, kelia papildomą grėsmę avarijos atveju. Kritikai pabrėžia, kad bet koks nepavykęs bandymas gali reikšti ne tik karinius, bet ir aplinkosauginius padarinius, ypač Arktyje, kur tarša gali išlikti ilgai.

    Kodėl tai svarbu Europai

    Jei tokia raketa būtų pritaikyta veikti patikimai, ji galėtų skristi ilgesniais, neįprastais maršrutais ir mažame aukštyje, taip komplikuodama aptikimą radarais. Dėl to gynybos planuotojai Europoje ir JAV atidžiai vertina bet kokius požymius, rodančius bandymų atsinaujinimą ar perėjimą prie dislokavimo etapų.

    Palydovinių vaizdų analizę atliekantys tyrėjai pastaraisiais metais viešai svarstė ir apie galimas infrastruktūros vietas, kurios teoriškai galėtų būti siejamos su tokio tipo ginklų laikymu ar paleidimu. Vis dėlto nepriklausomo patvirtinimo apie sistemos parengtį reguliariai eksploatacijai paprastai trūksta, o informacija dažnai būna fragmentiška.

    Augant įtampai dėl saugumo situacijos Europoje ir didėjant karinei konkurencijai Arktyje, tokie pranešimai tampa dar jautresni. Šis regionas vis dažniau minimas ir dėl strateginių maršrutų, ir dėl išteklių, todėl bet kokia karinė eskalacija čia sulaukia išskirtinio tarptautinio dėmesio.

    „Branduoliniu varikliu varoma sparnuotoji raketa teoriškai galėtų turėti beveik neribotą nuotolį ir sudėtingiau prognozuojamą skrydžio maršrutą“, – sakė ginkluotės kontrolės tyrėjas Jeffrey Lewis.

  • Palikai automobilį nakčiai prie „Biedronka“? Po 22 valandos gali laukti nemalonus siurprizas

    Palikai automobilį nakčiai prie „Biedronka“? Po 22 valandos gali laukti nemalonus siurprizas

    Tušti prekybos centrų aikštelių plotai vėlai vakare daugeliui atrodo patogi vieta palikti automobilį nakčiai. Vis dėlto tokios stovėjimo vietos dažniausiai yra privati teritorija, todėl joje galioja ne bendros savivaldybių parkavimo taisyklės, o konkretaus sklypo savininko ar operatoriaus nustatytas reglamentas.

    Prie įvažiavimo į aikštelę įprastai būna informacinės lentos su sąlygomis: leidžiamu stovėjimo laiku, darbo valandomis, galimais mokesčiais ar draudimu statyti automobilį per naktį. Jei taisyklėse nurodyta, kad aikštelė skirta tik parduotuvės klientams arba galioja tik parduotuvės darbo metu, automobilio palikimas po 22 valandos gali būti laikomas pažeidimu.

    Didžiausia klaida manyti, kad jei policija ar savivaldybės pareigūnai nerašo baudų, vadinasi, viskas leidžiama. Tokiais atvejais dažniausiai taikomas ne administracinis nubaudimas, o papildomas mokestis pagal privataus parkingo naudojimosi sąlygas, su kuriomis vairuotojas sutinka įvažiuodamas į teritoriją.

    Šių mokesčių dydžiai priklauso nuo konkrečios vietos, todėl universalaus tarifo nėra. Lenkijoje už naktinį stovėjimą prie parduotuvių dažnai prašoma apie 20–35 eurus, o tiksli suma turi būti aiškiai nurodyta taisyklėse arba kainyne pačioje aikštelėje.

    Vis dažniau tokiose aikštelėse kontrolę vykdo automatinės numerių atpažinimo kameros: jos fiksuoja įvažiavimo ir išvažiavimo laiką, todėl viršijus leistiną stovėjimo trukmę pažeidimas nustatomas be fizinio patikrinimo. Dėl to ypač svarbu atkreipti dėmesį, ar nurodytas maksimalus stovėjimo laikas yra, pavyzdžiui, 60 minučių, 2 valandos ar 3 valandos.

    Svarbus niuansas tas, kad tokio pobūdžio reikalavimai dažniausiai adresuojami vairuotojui, o ne būtinai automobilio savininkui. Praktikoje tai reiškia, kad situaciją aiškintis tenka tam, kas realiai naudojosi aikštele, todėl vėliau gali kilti papildomų nepatogumų, jei automobiliu naudojasi keli asmenys.

    Automobilio nutempimas iš parduotuvės aikštelės teoriškai įmanomas, bet tai nėra dažniausia priemonė, nes ji brangi ir kelia rizikų dėl galimų ginčų. Vis dėlto transporto priemonė gali būti pašalinta, jei trukdo eismui, užstoja gaisrinį privažiavimą, blokuoja prekių pristatymo zoną ar kelia akivaizdų pavojų – tokiais atvejais savininkas paprastai remiasi pareiga užtikrinti saugumą teritorijoje.

    Norint išvengti nemalonių siurprizų ryte, saugiausia prieš paliekant automobilį patikrinti įvažiavimo ženklus ir taisykles, o jei jų nematyti ar jos neaiškios, rinktis viešą stovėjimo vietą. Kuo arčiau daugiabučių kvartalų, stočių ar oro uostų, tuo dažniau taisyklėse atsiranda aiškus draudimas statyti automobilį per naktį.

  • Amerikiečiai nori branduolinį reaktorių sutalpinti į konteinerį: žada proveržį po 2030-ųjų

    Amerikiečiai nori branduolinį reaktorių sutalpinti į konteinerį: žada proveržį po 2030-ųjų

    JAV Jutos valstijos Energetikos plėtros biuras pasirašė neįpareigojantį susitarimą su bendrove „Deployable Energy Limited“. Dokumentu numatoma kartu įvertinti, ar Jutoje būtų įmanoma įrengti vadinamąsias Unity branduolines baterijas, kurių vieno modulio galia siektų 1 MW.

    Pagal bendrovės pristatomą koncepciją, energijos gamybos sistema būtų surenkama gamykloje ir pristatoma kaip paruoštas naudoti sprendimas. Ji turėtų tilpti standartiniame transportavimo konteineryje, todėl projektas pozicionuojamas kaip greičiau diegiamas nei įprastos atominės elektrinės.

    Techninis sprendimas remiasi urano dioksido kuru, praturtintu iki 4,95 proc., ir helio aušinimu. Tokie parametrai siejami su tradicinės branduolinės energetikos praktika, o modulinė architektūra leistų jungti kelis vienetus į didesnę sistemą, priklausomai nuo regiono poreikių.

    Bendrovė teigia, kad kiekvienas modulis galėtų veikti penkerių metų ciklais iki papildymo kuru, taip sumažinant aptarnavimo dažnį. Taip pat nurodoma, jog sprendimas būtų pritaikomas tiek įprastoms vietoms, tiek atokesnėms teritorijoms, kur energijos tiekimas yra brangesnis ir mažiau patikimas.

    „Juta yra nacionalinis energetikos inovacijų lyderis, o mūsų bendradarbiavimas su „Deployable Energy Limited“ yra dar vienas žingsnis link patikimos, saugios ir švarios energetikos ateities“, – sakė gubernatoriaus patarėja energetikos klausimais ir Energetikos plėtros biuro direktorė Emy Lesofski.

    Vis dėlto pasirašytas dokumentas nėra sutartinis įsipareigojimas ir negarantuoja nei konkrečios vietos, nei projekto grafiko. Šiuo etapu pusės daugiausia kalba apie techninės ir reguliacinės informacijos apsikeitimą bei galimų diegimo sąlygų analizę, o tiksli vieta Jutoje dar neįvardyta.

    „Deployable Energy Limited“ tikina, kad pirmieji diegimai galėtų prasidėti nuo 2030 metų, o vieno projekto įgyvendinimas truktų apie šešis mėnesius. Praktikoje tokį tempą lemtų ne vien gamyba, bet ir licencijavimas, saugos reikalavimai, poveikio aplinkai vertinimai bei vietos infrastruktūra, kurie branduoliniams projektams dažnai yra kritiniai.

    Konteinerinio reaktoriaus idėja įsilieja į platesnę mažųjų modulinių reaktorių kryptį, kurią pastaraisiais metais skatina energetinio saugumo ir dekarbonizacijos tikslai. Šiame sektoriuje pagrindinis iššūkis išlieka tas pats: technologiją būtina paversti komerciškai konkurencinga, o kartu įrodyti jos saugą ir patikimumą realiomis eksploatavimo sąlygomis.

  • „Google Maps“ turi paslėptą funkciją vairuotojams: daugelis jos nežino ir gaišta laiką

    „Google Maps“ turi paslėptą funkciją vairuotojams: daugelis jos nežino ir gaišta laiką

    Dideli prekybos centrų parkingai, daugiaaukštės aikštelės ir skubėjimas kasdienybėje vis dažniau baigiasi tuo pačiu scenarijumi: grįžę iš parduotuvės ar po skrydžio žmonės kelias minutes ar net ilgiau vaikšto ieškodami, kur paliko automobilį. Tai ypač juntama oro uostuose, Park and Ride aikštelėse ir vietose, kur vienu metu telpa tūkstančiai automobilių.

    „Google Maps“ jau kurį laiką siūlo funkciją, kuri padeda išsisukti iš tokios situacijos: programėlė gali išsaugoti jūsų automobilio stovėjimo vietą ir vėliau nuvesti tiesiai iki jos. Ji veikia tiek „Android“, tiek „iOS“ įrenginiuose, o vairuotojui dažniausiai užtenka kelių paspaudimų.

    „iPhone“ telefonuose ši galimybė neretai veikia ir automatiškai. Programėlė gali atpažinti, kad kelionė baigėsi, ir išsaugoti vietą, kurioje sustojote, jei turi pakankamai leidimų ir gauna reikiamus signalus.

    Tokiam atpažinimui pasitelkiami keli požymiai: telefono ryšys su automobiliu per „Bluetooth“, „Apple CarPlay“ ar laidinis USB, taip pat judėjimo duomenys. Jei įrenginys fiksuoja, kad važiavimas baigėsi ir pradėjote judėti pėsčiomis, „Google Maps“ gali nuspręsti, kad automobilis pastatytas.

    Kaip pažymėti vietą rankiniu būdu?

    Jei automatinis išsaugojimas neveikia arba norite viską kontroliuoti patys, vietą galima pažymėti rankiniu būdu. Po parkavimo atsidarykite „Google Maps“, paspauskite mėlyną tašką, rodantį jūsų buvimo vietą, ir pasirinkite funkciją, skirtą išsaugoti stovėjimo vietą.

    Nuo tos akimirkos programėlė saugos pažymėtą tašką, o jums prireikus bus galima įjungti navigaciją ir grįžti atgal iki automobilio. Praktikoje tai padeda ne tik sutaupyti laiko, bet ir išvengti streso, ypač nepažįstamose vietose.

    Kas padeda dideliuose garažuose?

    Didžiausias iššūkis daugiaaukštėse aikštelėse yra tai, kad GPS signalas viduje gali būti netikslus arba dingti. Dėl to vien pažymėto taško kartais neužtenka, tačiau „Google Maps“ leidžia papildyti išsaugotą vietą informacija, kuri realiai padeda orientuotis.

    Prie pažymėtos vietos galima pridėti pastabą, pavyzdžiui, sektorių, aukštą ar konkrečią vietos numeraciją. Dar patogiau, kai prie įrašo pridedama nuotrauka, tarkime, stulpo numerio ar aukšto žymėjimo, nes vėliau ją galima greitai peržiūrėti ir nesuklysti.

    Naudinga ir mokamam parkavimui

    Jei automobilį paliekate mokamoje aikštelėje, praverčia ir parkavimo laiko priminimas. Ši funkcija leidžia nustatyti, kada baigiasi apmokėtas stovėjimas, kad nepraleistumėte termino ir išvengtumėte nemalonių staigmenų.

    Stovėjimo vietos išsaugojimas dažniausiai užtrunka kelias sekundes, o sutaupyti gali dešimtis minučių. Šiais laikais, kai miestų infrastruktūra plečiasi, o automobilių srautai auga, tokios smulkios „Google Maps“ galimybės tampa labai praktišku kasdieniu įrankiu.

    „Google Maps“ stovėjimo vietos žymėjimas gali būti vienas paprasčiausių būdų sumažinti nereikalingą blaškymąsi, ypač keliaujant ar skubant. Verta pasitikrinti programėlės leidimus ir nustatymus, kad funkcija veiktų patikimai.

  • Rusai atvėrė sudegintų „Wildberries“ sandėlių vidų: ką rado po dronų smūgių?

    Rusai atvėrė sudegintų „Wildberries“ sandėlių vidų: ką rado po dronų smūgių?

    Rusijos pareigūnai paviešino vaizdus iš smarkiai apgadintų „Wildberries“ logistikos sandėlių Leningrado srityje, kurie, Maskvos teigimu, pastarosiomis savaitėmis tapo Ukrainos dronų atakų taikiniu. Pranešama, kad į vietą buvo įleisti Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto atstovai, turėję įvertinti smūgių pasekmes.

    Vizitą aprašė Rusijos užsienio reikalų ministerijos specialusis pasiuntinys Rodionas Mirošnikas. Rusijos institucijos tvirtina, kad ekspertams buvo siekiama parodyti, jog sandėlių teritorijoje ir aplink ją nėra karinių objektų, o taikiniai esą buvę išimtinai civiliniai.

    Pasak pateikiamos informacijos, delegacija bendravo ir su administracija bei darbuotojais, kurie atakų metu buvo objekte. Minimi sandėliai Šušaruose ir kompleksas Krasnyj Bore, o nuotraukose iš vidaus matyti sudegusių prekių krūvos.

    Skelbiama, kad tarp sunaikinto turto dominuoja buitinės prekės: puodai, keptuvės, dangčiai ir kiti virtuvės reikmenys. Tai atitinka „Wildberries“ veiklos modelį, kai didžiulėse halėse prekės komplektuojamos ir išsiunčiamos į atsiėmimo punktus visoje šalyje.

    Šis epizodas išryškina platesnę karo tendenciją, kai smūgiai vis dažniau nutaikomi į logistiką ir tiekimo grandines. Tokie objektai civilinėje ekonomikoje laikomi kritiškai svarbiais, tačiau karo sąlygomis jų vaidmuo tampa ginčytinas, ypač jei per platformas ar sandėlius juda dvejopo panaudojimo prekės.

    Ukraina, Rusijos teigimu, tokius smūgius grindžia argumentu, kad logistikos tinklas netiesiogiai prisideda prie karo pastangų, o per prekybos kanalus gali būti įsigyjama ir kariuomenei naudinga įranga. Tuo metu Rusija atakas vadina teroro veiksmais prieš civilinę infrastruktūrą.

    „Ekspertai turėjo įsitikinti, kad sandėliuose ir jų apylinkėse nėra karinių objektų“, – sakė Rodionas Mirošnikas.

    Nepriklausomai patikrinti visų pateikiamų teiginių šiame etape sudėtinga, nes viešai prieinami duomenys apie konkrečių objektų naudojimą yra riboti. Vis dėlto paviešinti vaizdai rodo reikšmingą žalą civilinėms atsargoms ir pabrėžia, kad karas vis labiau persikelia į ekonomikos ir logistikos infrastruktūrą.