CP v2

Blog

  • Jastarnijoje pastebėta iberinė pečialinda: retas paukštis prie Baltijos sukėlė ornitologų sujudimą

    Jastarnijoje pastebėta iberinė pečialinda: retas paukštis prie Baltijos sukėlė ornitologų sujudimą

    Retas svečias prie Baltijos

    Lenkijos pajūrio miestelyje Jastarnijoje stebėtojai užfiksavo iberinę pečialindą (Phylloscopus ibericus) – smulkų giesmininką, kuris šioje Europos dalyje pasirodo itin retai. Žinia greitai pasklido tarp ornitologų ir paukščių stebėtojų, nes tai laikoma vienu įdomesnių pastarojo meto radinių prie Baltijos.

    Stebėjimą pavyko patvirtinti ne vien trumpu pamatymu: padarytos nuotraukos ir įrašytas paukščio balsas. Tokia dokumentacija ypač svarbi, nes ši rūšis išvaizda labai panaši į giminingas pečialindas, o patikimiausias atpažinimo požymis dažnai būna būtent giesmė.

    Kodėl atpažinti sunku?

    Iberinė pečialinda ilgą laiką buvo laikoma miškinės pečialindos artima forma, o rūšių atskyrimas sustiprėjo atsiradus detalesniems genetiniams tyrimams ir sistemingai analizuojant balsus. Praktikoje tai reiškia, kad net patyrusiems stebėtojams vien plunksnų atspalvio ar kūno proporcijų dažnai nepakanka.

    Paukštis paprastai siekia apie 10–11 centimetrų, sveria vos kelis gramus, jo plunksnos dažnai apibūdinamos kaip gelsvai alyvuotos, su šviesesne pilvo puse ir nežymia šviesesne „antakio“ juosta. Tačiau šie požymiai persidengia su kitomis panašiomis rūšimis, todėl garso įrašas tampa lemiamu argumentu.

    Kaip jis galėjo atsidurti Lenkijoje?

    Pagrindinis iberinės pečialindos perėjimo arealas siejamas su Pirėnų pusiasaliu ir dalimi Vakarų Europos, todėl iki Baltijos – šimtai, o kartais ir daugiau nei tūkstantis kilometrų. Vis dėlto pavieniai individai gali nuklysti migracijų metu, ypač kai paukščius paveikia vėjai, oro frontai ar navigacijos „klaidos“.

    Ornitologai atkreipia dėmesį ir į kitą veiksnį: tokie radiniai fiksuojami dažniau ne vien dėl gamtos pokyčių, bet ir dėl to, kad stipriai išaugo stebėtojų bendruomenė bei techninės galimybės. Šiuolaikiniai fotoaparatai ir lengvai prieinami garso įrašymo įrenginiai leidžia patikimai dokumentuoti rūšis, kurios anksčiau galėjo būti praleistos arba supainiotos.

    Nors vienas užfiksuotas individas nereiškia, kad rūšis taps reguliari Lenkijos fauna, toks patvirtinimas turi mokslinę vertę. Jis prisideda prie žinių apie migracijų maršrutus, nuklydimų dažnį ir padeda tiksliau vertinti, kaip kinta rūšių paplitimas Europoje.

  • Dobrzycos rūmai Lenkijoje: ką pamatyti klasicistinėje rezidencijoje ir 10 ha parke?

    Dobrzycos rūmai Lenkijoje: ką pamatyti klasicistinėje rezidencijoje ir 10 ha parke?

    Rezidencijos istorija ir ištakos

    Dobrzycos rūmai Didžiosios Lenkijos regione siejami su Augustynu Gorzenskiu, Ketverių metų seimo pasiuntiniu ir karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio kanceliarijos vadovu. Būtent jis 1795–1799 metais inicijavo klasicistinės rezidencijos, sodo ir dvaro ūkinių pastatų statybas.

    Rūmai iškilo senesnės, viduramžiais čia buvusios Dobrzycki giminės rezidencijos vietoje. Projektas priskiriamas architektui Stanislawui Zawadzkiui, o interjerų dekoras, kaip nurodo muziejiniai aprašymai, buvo tobulinamas iki 1804 metų.

    Kuo išskirtiniai rūmai?

    Dobrzycos rūmai dažnai išskiriami kaip neįprastos formos XVIII amžiaus pabaigos klasicizmo pavyzdys, ypač dėl reprezentacinio fasado sprendimų. Pastatų planas sudarytas iš stačiakampių korpusų, kurie suformuoja L raidės kompoziciją.

    Virš pagrindinio įėjimo lankytojus pasitinka Horacijaus citata, kurios prasmė nusako prisirišimą prie gimtojo kampelio. Fasade taip pat matomi herbai Drogosław ir Nałęcz, o skirtingų pusių ašiškumas pabrėžia simetrišką, bet dinamišką rūmų architektūrą.

    Viduje dėmesį traukia reprezentacinės erdvės: valgomasis, biblioteka, didžioji salė ir kiti kambariai, kuriuose išliko polichromijos bei lipdybos dekoras. Vienas ryškesnių pavyzdžių minimas salonas su gausiais reljefiniais motyvais, būdingais klasicizmo puošybai.

    Muziejus, ekspozicijos ir parkas

    Po 1816 metų rūmų savininkai keitėsi, o po 1945 metų kompleksas ėmė nykti. Naujas etapas prasidėjo 1988 metais, kai rūmai tapo Poznanės nacionalinio muziejaus padaliniu, o šiandien čia veikia Dobrzycos žemvaldystės muziejus.

    Ekspozicijose pristatoma Lenkijos žemvaldžių istorija, senojo dvaro tradicijos, taip pat atskiros teminės parodos, tarp jų ir pasakojimai apie masoneriją. Lankytojai dažnai išskiria valgomąjį su įspūdingu stalu ir kompleksiškai sukomplektuotu XIX–XX amžiaus interjeru.

    Rūmus supa maždaug 10 hektarų kraštovaizdžio parkas, kuriame įvardijami dešimtys gamtos paminklų ir keli parkų statiniai. Teritorijoje yra trys tvenkiniai, paviljonai, Panteonas, taip pat dirbtinė sala su monopteriu.

    Parke auga ąžuolai, platanai, bukai, liepos, kaštonai ir skroblai, o išskirtiniais egzemplioriais įvardijami itin seni medžiai, siejami su XVII ir XVIII amžiais. Dėl šios priežasties apsilankymas Dobrzycoje dažnai planuojamas ne tik dėl rūmų, bet ir dėl ramaus pasivaikščiojimo istorinėje žaliojoje erdvėje.

  • Geriausias Europos kurortas pagal 2026 metų reitingą? Poprado slėnio miestelis aplenkė tūkstančius

    Geriausias Europos kurortas pagal 2026 metų reitingą? Poprado slėnio miestelis aplenkė tūkstančius

    Kas įvertinta 2026 metų reitinge?

    Lenkijos Beskidų Sądeckio regione esanti Piwniczna-Zdrój 2026 metų COOLCITY Index reitinge išsiskyrė tarp maždaug 11 000 Europos Sąjungos miestų. Vertinime daug dėmesio skirta atsparumui klimato kaitai ir aplinkos kokybei, todėl aukštos pozicijos dažniausiai atitenka vietovėms, kuriose dera žaliosios erdvės, vandens ištekliai ir mažesnis užstatymo intensyvumas.

    Piwniczna-Zdrój pranašumas siejamas su gausia žaluma, nedideliu tankiu ir palankiomis vietos sąlygomis: upės slėniu, biologine įvairove bei gyventojams komfortiškesniu mikroklimatu. Tai nedidelis, apie 5 000 gyventojų turintis kurortinis miestelis Poprado slėnyje, tačiau būtent mastelis kai kada tampa privalumu planuojant darnesnę plėtrą.

    Nuo viduramžių miesto iki kurorto

    Piwniczna-Zdrój istorija siekia XIV amžių, kai miestą prekybiniame kelyje į Vengriją įkūrė Lenkijos karalius Kazimieras Didysis. Vis dėlto didžiausias kurortinis proveržis siejamas su XIX amžiumi, kai čia ėmė atvykti gydytis ir ilsėtis poilsiautojai, o nuo 1884 metų kurortinė kryptis tapo vis ryškesnė.

    Mineralinių vandenų gręžiniai ir vandens gėrimo infrastruktūra aktyviau plėtota po 1932 metų. Šiandien vietovėje minimi keli gydomieji šaltiniai, o kurortinis įvaizdis remiasi būtent vandens ištekliais ir švaresnės aplinkos pažadu, kurio ieško miesto triukšmo pavargę keliautojai.

    Ką pamatyti ir ką veikti?

    Miestelis įsikūręs abipus upės, o viena ryškiausių gamtinių krypčių – Poprado kraštovaizdžio parkas, viliojantis pėsčiųjų maršrutais. Kalnų reljefas ir slėnio gylis sukuria vaizdingą panoramą, todėl Piwniczna-Zdrój neretai tampa baze žygiams į aplinkines viršukalnes ir apžvalgos vietas.

    Kultūrinio identiteto suteikia vietos etnografinė grupė – Nadpoprado aukštaičiai, dar vadinami Juodaisiais aukštaičiais, išlaikantys savitas tradicijas ir santūrų tautinį kostiumą. Mieste veikia Regioninis muziejus, pristatantis krašto kasdienybę, amatus ir net slidinėjimo istoriją, o vienu iš išskirtinumų įvardijamos iš avies vilnos gamintos vadinamosios vežikų pirštinės.

    Seniausia reprezentacinė miesto dalis – aikštė su XIX amžiaus užstatymu ir rotuše, o tarp ryškesnių akcentų minimas šv. Florijono figūros paminklas. Kurortinei patirčiai svarbus Park Zdrojowy ir mineralinių vandenų gėrimo vietos, kur lankytojai dažniausiai ieško ne tik procedūrų, bet ir ramesnio ritmo.

    Aktyvesniems keliautojams siūlomos pramogos ant Poprado: nuo tradicinių plukdymų plaustais iki maršrutų, vedančių į apžvalgos bokštus ir platformas. Apylinkėse akcentuojami ir vietiniai gamtos bei gyvulininkystės ypatumai, tarp jų – reta kalninių avių atmaina, kuri vietovei suteikia papildomos autentikos.

  • Europos startuolių savaitė: „Isomorphic Labs“ pritraukė 2 mlrd. eurų, o Lenkija keičia kursą

    Europos startuolių savaitė: „Isomorphic Labs“ pritraukė 2 mlrd. eurų, o Lenkija keičia kursą

    Europos technologijų rinkoje šią savaitę fiksuota daugiau nei 65 investicijų sandoriai, kurių bendra vertė viršijo 1 400 000 000 eurų, taip pat įvyko daugiau nei penki įmonių pardavimai ir susijungimai. Tokia dinamika rodo, kad kapitalas Europoje ir toliau ieško didelio augimo temų, ypač DI, infrastruktūros ir pramonės skaitmenizavimo srityse.

    Didžiausias akcentas – „Isomorphic Labs“ paskelbta 2 100 000 000 eurų investicija. Bendrovė, siejama su DI pritaikymu vaistų kūrimui, tampa vienu ryškiausių pavyzdžių, kaip biotechnologijų ir DI sintezė pritraukia itin didelius čekius net ir atsargesnėje rinkoje.

    Kur juda didžiausi pinigai?

    Šalia DI įmonių dėmesį traukė ir skaičiavimo infrastruktūra. „Nscale“ užsitikrino apie 730 000 000 eurų finansavimą projektui, siejamam su duomenų centro plėtra Norvegijoje, o tai dar kartą primena, kad DI plėtrai reikalinga ne tik programinė įranga, bet ir energijai bei pajėgumams imli bazė.

    Automatizavimo ir programinės įrangos įrankių segmente „n8n“ įvertinimas, po strateginės SAP investicijos, pasiekė apie 4 800 000 000 eurų. Tokie sandoriai rodo, kad įmonės ir toliau moka už sprendimus, kurie leidžia greičiau diegti procesų automatizavimą bei mažinti IT komandų apkrovą.

    Finansų technologijos keičia kryptį

    Finansų technologijų rinkoje dėmesį patraukė „Keel“ posūkis: bendrovė po neobanko idėjos persiorientavo į finansų infrastruktūros produktą. Tai atitinka platesnę tendenciją Europoje, kur dalis fintech žaidėjų renkasi B2B modelį, nes jis dažnai leidžia augti tvariau ir mažiau priklausyti nuo brangios vartotojų pritraukimo reklamos.

    Šis pokytis taip pat siejamas su griežtėjančiais reguliaciniais reikalavimais ir didėjančiu bankinių licencijų bei atitikties kaštų svoriu. Dėl to infrastruktūros ir „fintech kaip paslauga“ kryptys tampa patrauklesnės tiek įkūrėjams, tiek investuotojams.

    Lenkijos programinės įrangos evoliucija

    Lenkijos programinės įrangos sektoriuje vis dažniau kalbama apie perėjimą nuo klasikinio užsakomosios kūrimo modelio prie DI gimtosios produktų kūrimo kultūros. Praktikoje tai reiškia daugiau investicijų į nuosavus produktus, didesnį dėmesį pridėtinei vertei ir komandų kompetencijoms, kurios leidžia konkuruoti ne tik kaina.

    Šalia investicijų naujienų matomi ir aktyvesni įsigijimai Europoje: pirkėjai ieško mastelio, nišinių kompetencijų ir regioninės plėtros galimybių. Tokia kombinacija leidžia prognozuoti, kad 2026 metais Europoje toliau augs DI, infrastruktūros ir B2B programinės įrangos sandorių dalis, o finansavimas koncentruosis į aiškų pajamų kelią turinčias komandas.

  • Tony Blairo sūnaus „Multiverse“ pritraukė 70 mln. eurų: taikosi į DI mokymų rinką Europoje

    Tony Blairo sūnaus „Multiverse“ pritraukė 70 mln. eurų: taikosi į DI mokymų rinką Europoje

    Švietimo technologijų bendrovė „Multiverse“, įkurta Euano Blairo, pritraukė apie 82 mln. eurų naujų investicijų. Finansavimo raundui vadovavo naujas investuotojas Schroders Capital, prisidėjo ir anksčiau investavę fondai.

    Po šio raundo įmonė įvertinta maždaug 1,95 mlrd. eurų. Tai yra reikšmingas šuolis, palyginti su ankstesniu vertinimu 2022 metais, kai bendrovės vertė buvo mažesnė.

    „Multiverse“ veiklą pradėjo 2016 metais ir iš pradžių specializavosi skaitmeninėse pameistrystės programose technologijų įmonėms. Pastaruoju metu bendrovė vis labiau akcentuoja DI kompetencijų ugdymą, siekdama padėti įmonėms praktiškai diegti DI sprendimus.

    Bendrovė teigia, kad naujas kapitalas bus skirtas plėtrai Europoje ir DI mokymų pasiūlos stiprinimui verslo klientams. Žingsnį į žemyninę Europą „Multiverse“ sustiprino įsigijusi Berlyne įsikūrusią duomenų ir DI mokymų įmonę „StackFuel“.

    Įmonė taip pat akcentuoja partnerystes su technologijų rinkos dalyviais, tarp jų „Palantir“ ir „Databricks“, siekdama sujungti mokymų turinį su realiais verslo naudojimo scenarijais. Tokie susitarimai atspindi augančią rinkos paklausą: organizacijos ieško ne tik įrankių, bet ir darbuotojų gebėjimų, leidžiančių pasiekti apčiuopiamą produktyvumo naudą.

    „Yra įmonių, kurioms desperatiškai reikia naudos, kurią gali atnešti DI. Yra ir DI įmonių. Ko trūko, tai sluoksnio, kuris sujungtų šias dvi puses“, – sakė Euanas Blairas.

    Bendrovė nurodė, kad šis finansavimas taip pat leidžia darbuotojams pasiūlyti akcijų paketą, nepriklausomai nuo jų pareigų. Tuo pat metu „Multiverse“ finansiniai rodikliai išlieka mišrūs: per metus iki 2025 metų nuostoliai padidėjo, o darbuotojų skaičius šiek tiek sumažėjo.

    Vis dėlto įmonė pabrėžė svarbų signalą investuotojams: 2026 metų sausio–kovo mėnesiais ji pirmą kartą fiksavo pinigų srautų požiūriu teigiamą ketvirtį. Tokia dinamika atitinka platesnę tendenciją DI rinkoje, kai investuotojai vis dažniau vertina ne vien augimo istorijas, bet ir aiškų kelią į tvaresnį pelningumą.

    Jungtinės Karalystės iždo kanclerė Rachel Reeves teigė, kad „Multiverse“ yra pavyzdys, kaip britų įmonės gali konkuruoti globaliai ir kartu padėti žmonėms įgyti praktinių įgūdžių. Pasak jos, investicija turėtų prisidėti prie bendrovės plėtros Europoje ir DI taikymo kasdieniuose verslo procesuose.

  • „nsave“ atveria tarptautinę bankininkystę Sirijoje: kaip veiks perlaidos ir užsienio sąskaitos

    „nsave“ atveria tarptautinę bankininkystę Sirijoje: kaip veiks perlaidos ir užsienio sąskaitos

    Jungtinėje Karalystėje įkurta ofšorinės bankininkystės platforma „nsave“ paskelbė pradedanti teikti finansines paslaugas Sirijos gyventojams, kurie ilgą laiką buvo atskirti nuo tarptautinės bankų sistemos. Startas numatytas dviem etapais: pirmiausia perlaidos į Siriją, vėliau tarptautinės sąskaitos žmonėms, gyvenantiems šalies viduje.

    Bendrovė teigia, kad pagrindinis tikslas yra suteikti galimybę laikyti lėšas stabilesne užsienio valiuta ir taip sumažinti vietos ekonominio nestabilumo bei infliacijos riziką. Tokia prieiga daugeliui sirų reikšminga ne tik kasdieniams atsiskaitymams, bet ir santaupoms, šeimų paramai iš diasporos bei smulkiam verslui.

    „Ne dėl to, ką dariau, o dėl to, iš kur esu kilęs. „nsave“ atsirado, nes žinau, kiek kainuoja būti atstumtam: orumu, galimybėmis ir nuolatiniu nuovargiu naršant sistemą, kur pilietybė tampa diskvalifikuojančiu veiksniu“, – sakė „nsave“ įkūrėjas ir vadovas Ameras Baroudi.

    Pasak jo, tradiciniai bankai dažnai taiko „viską apimantį“ atitikties modelį, kai rizika vertinama ne individualiai, o pagal šalį ar pasą. Praktikoje tai reiškia, kad net studijuojant ar dirbant tarptautinėje aplinkoje žmonės iš didesnės rizikos valstybių gali likti be bazinių paslaugų: sąskaitų, kortelių, perlaidų ar taupymo produktų.

    „nsave“ akcentuoja, kad šiuo atveju statoma ant atitikties ir rizikos valdymo nuo pirmos dienos: sustiprinto klientų identifikavimo, sankcijų patikrų, pinigų plovimo prevencijos stebėsenos ir papildomų kontrolės priemonių. Bendrovė taip pat nurodo sukūrusi perlaidų į Siriją koridorių taip, kad jis būtų atskirtas nuo partnerių finansų institucijų, taip mažinant vadinamąją šalies riziką.

    „Mes sukūrėme technologiją, kuri leidžia tiksliau vertinti individualią riziką, o ne nurašyti ištisas visuomenes vien dėl paso. Trūksta ne įrankių, o noro atlikti darbą, reikalingą žmonėms aptarnauti atsakingai“, – teigė A. Baroudi.

    Platforma žada tarptautines sąskaitas keliomis valiutomis, mokėjimo korteles, tarptautinius pervedimus ir taupymo produktus. Tokie sprendimai ypač aktualūs šalims, kuriose bankinė infrastruktūra silpna, o prieigą apsunkina sankcijų režimų sudėtingumas, politinis nestabilumas ar ilgalaikė ekonominė krizė.

    „nsave“ žingsnį sieja ir su platesniu kontekstu: augančiu dėmesiu Sirijos ekonomikos atsigavimui, finansinei įtraukčiai ir patikimos finansų infrastruktūros atkūrimui. Bendrovė tikisi, kad paslaugos padės saugiau sujungti šeimas, diasporą ir verslus, kuriems tarptautiniai atsiskaitymai iki šiol buvo komplikuoti arba neįmanomi.

    Bendrovė taip pat pranešė, kad 2025 metais pritraukė apie 16 600 000 eurų investiciją, kuri, kaip teigiama, turėtų paspartinti plėtrą ir naujų perlaidų krypčių bei produktų vystymą. „nsave“ skelbia tęsianti plėtrą ir kitose rinkose Šiaurės Afrikoje bei Azijoje, orientuodamasi į bendruomenes, kurios istoriškai buvo „nebankuojamos“ tarptautiniu mastu.

  • Londono „PANTA“ pritraukė 3,4 mln. eurų: žada iš esmės modernizuoti finansinių indeksų kūrimą

    Londono „PANTA“ pritraukė 3,4 mln. eurų: žada iš esmės modernizuoti finansinių indeksų kūrimą

    Londone įsikūrusi „PANTA“ – programinės įrangos kaip paslaugos (SaaS) finansinių technologijų startuolė – pritraukė 3,4 mln. eurų investiciją. Raundui vadovavo rizikos kapitalo fondas „Fuel Ventures“, o dalis sumos suteikta kaip „Innovate UK“ inovacijų paskola.

    Pasak bendrovės, šios lėšos bus skirtos spartesnei produkto plėtrai ir komandos augimui. „PANTA“ taip pat planuoja plėsti komercinę veiklą, pereinant nuo bandomųjų diegimų prie platesnio sprendimo įdiegimo rinkoje.

    Kas keičiasi indeksų rinkoje?

    Finansinių indeksų kūrimas ir administravimas ilgą laiką rėmėsi pasenusiomis sistemomis, rankiniais procesais ir skaičiuoklėmis. Dėl to indeksų tiekėjams ir turto valdytojams sudėtinga greitai kurti naujus produktus, užtikrinti nuoseklią kontrolę ir atitikti vis griežtėjančius rizikos bei atitikties reikalavimus.

    Rinkos spaudimą didina ir investuotojų paklausa lankstesniems, duomenimis grįstiems indeksams, kurie gali būti pritaikomi konkrečioms strategijoms ar temoms. Tokie produktai dažnai reikalauja dažnesnio perbalansavimo, sudėtingesnių taisyklių ir skaidresnių skaičiavimo procesų.

    Ką siūlo „PANTA“ platforma?

    „PANTA“ teigia kurianti vientisą, nuo pradžios iki pabaigos veikiančią sistemą, kuri automatizuoja indeksų projektavimą, skaičiavimą ir pateikimą. Platforma apjungia indeksų kūrimo įrankius su masteliu plečiamu skaičiavimo varikliu, kad indeksus būtų galima kurti, testuoti ir paleisti greičiau.

    Sprendimas orientuotas į turto valdytojus, indeksų tiekėjus ir duomenų platformas, siekiančias mažinti infrastruktūros sąnaudas ir trumpinti produkto pateikimo rinkai laiką. Bendrovė nurodo jau turinti pirmuosius aktyvius klientus ir mezganti partnerystes su strateginiais rinkos dalyviais.

    „Indeksų kūrėjai ir naudotojai pernelyg ilgai buvo apriboti pasenusiomis sistemomis. „PANTA“ skaitmenizuoja visą vertės grandinę ir padeda klientams greičiau diegti naujoves, dirbti efektyviau bei sukurti daugiau vertės investuotojams“, – sakė „PANTA“ vadovas ir vienas įkūrėjų Tobiasas Sproehnle.

    Kur bus panaudotos investicijos?

    Gavusi finansavimą, „PANTA“ ketina plėsti inžinerijos komandą ir spartinti produktų kūrimą, ypatingą dėmesį skiriant automatizavimui bei patikimumui. Tokie prioritetai įprasti infrastruktūriniams „fintech“ sprendimams, kur klientai tikisi stabilumo, audituojamumo ir aiškiai apibrėžtų procesų.

    Bendrovė taip pat signalizuoja apie ambicingesnius planus: minima, kad didesnis A serijos finansavimo etapas galėtų būti svarstomas 2027 metų pradžioje. Tai rodytų siekį sparčiau didinti klientų skaičių ir įsitvirtinti kaip indeksų duomenų infrastruktūros tiekėjui tarptautinėse rinkose.

  • Valensijos „Fresh People“ pritraukė 2,6 mln. eurų: DI lyderystės pagalbininką „Booster“ ves į užsienį

    Valensijos „Fresh People“ pritraukė 2,6 mln. eurų: DI lyderystės pagalbininką „Booster“ ves į užsienį

    Valensijoje įsikūrusi technologijų bendrovė „Fresh People“ pritraukė 2,6 mln. eurų investicijų raundą, kuriuo siekia paspartinti naujos platformos „Booster“ diegimą ir pasiruošti tarptautinei plėtrai. Įmonė akcentuoja, kad jos sprendimas orientuotas į vadovų kasdienį darbą su komandomis ir talentų valdymą, o ne vien administracinių procesų automatizavimą.

    Finansavimo raundui vadovavo rizikos kapitalo fondas Inveready, prie jo prisidėjo Archipiélago Next, Successful Fund ir privatūs investuotojai, tarp jų buvusi BBVA vadovė Paloma Tejada. „Fresh People“ taip pat nurodo, kad prie investicijos prisijungė verslininkai iš Ispanijos ir Meksikos, o Meksika įvardijama kaip viena artimiausių plėtros krypčių.

    DI įrankis vadovams kasdien

    „Booster“ pristatomas kaip DI pagrįstas lyderystės pagalbininkas, skirtas padėti vadovams priimti sprendimus, gerinti komandos dinamiką ir paversti strateginius tikslus aiškiais veiksmais. Bendrovės teigimu, tradiciniai sprendimai dažnai apsiriboja ataskaitomis ir procesų administravimu, o „Booster“ siekia mažinti vadovų kognityvinę apkrovą.

    „Žmonių valdymas neturėtų būti administracinė našta, tačiau šiandien dažnai taip yra“, – sakė „Fresh People“ vadovas José J. Burgos.

    Įmonė tikina, kad įrankis integruojamas į kasdien naudojamas vadovų darbo priemones, kad tikslų kėlimas, grįžtamasis ryšys ir komandos susitarimai vyktų natūraliai, nepridedant naujų užduočių. Tokia kryptis atitinka platesnę rinkos tendenciją, kai DI diegiamas ten, kur vyksta darbas, o ne kuriamos atskiros sistemos, reikalaujančios papildomos disciplinos.

    Kuo išsiskiria „Fresh People“ modelis

    „Fresh People“ įkurta 2020 metais ir savo veiklą grindžia derindama lyderystės metodikas, pokyčių valdymą ir DI platformą, kuri prisitaiko prie vartotojo. Bendrovė teigia sprendžianti dažną organizacijų problemą, kai vadovybės suformuota strategija „nepasiekia“ kasdienių komandų sprendimų ir įpročių.

    Pasak įmonės, jos technologija pritaikoma keliems scenarijams: lyderystės ugdymui, veiklos rezultatų valdymui, komandų efektyvumui ir kultūriniams pokyčiams. Kartu pabrėžiama, kad vien programinės įrangos nepakanka, todėl projektai siejami su veiksmų planais, mokymusi ir klientų sėkmės komandos palaikymu.

    Plėtra ir ankstyvieji rezultatai

    Bendrovė nurodo, kad „Booster“ jau naudoja daugiau nei 2 000 vadovų, o tarp klientų mini Acciona, LaLiga ir Kave Home. „Fresh People“ skelbia, kad DI pritaikymas tikslams kelti padėjo individualių ir komandos tikslų pasiekimą padidinti daugiau nei 45 proc., o darbuotojų kaitą sumažinti 23 proc.

    „Fresh People“ teigimu, naujas finansavimas žymi perėjimą prie „Booster“ kaip pagrindinio produkto ir naujo skaitmeninio ekosistemos centro, per kurį bus konsoliduojamos operacijos ir pasiūlymas klientams. Investuotojai savo ruožtu akcentuoja tikėjimą sprendimais, kurie kuria apčiuopiamą vertę vadovų darbui ir padeda uždaryti atotrūkį tarp strategijos ir jos įgyvendinimo talentų lygmenyje.

    „Ši investicija atspindi mūsų pasitikėjimą komandomis, kurios siekia kurti proveržį aukštos vertės segmentuose, pavyzdžiui, kaip vadovai ir vadovai veda savo komandas“, – sakė Inveready partneris Aniol Brosa.

  • JK EdTech „Multiverse“ pritraukė 60 mln. eurų: plėtra Europoje ir 1,8 mlrd. eurų vertė

    Didžiausias akcentas – DI įgūdžiai darbuotojams

    Jungtinės Karalystės įgūdžių kėlimo platforma „Multiverse“ pritraukė 60 mln. eurų investiciją, kurią ketina skirti plėtrai Europoje. Sandoris bendrovę įvertino maždaug 1,8 mlrd. eurų.

    Investiciniam raundui vadovavo „Schroders Capital“, taip pat dalyvavo ir anksčiau investavę fondai, tarp jų „General Catalyst“, „Lightspeed Venture Partners“, „Index Ventures“, „Bond“ ir „StepStone Group“. Bendrovė akcentuoja, kad jos tikslas – padėti organizacijoms diegti DI taip, kad nauda atitektų darbuotojams, o ne taptų jų išstūmimo priežastimi.

    Ko ieško investuotojai ir darbdaviai

    „Multiverse“ save pozicionuoja kaip tarpinę grandį tarp DI technologijų ir realių verslo poreikių: ne tik įsigyti sprendimus, bet ir užtikrinti, kad komandos gebėtų juos pritaikyti. Toks požiūris pastaraisiais metais tampa vis svarbesnis, nes įmonės didina išlaidas DI, tačiau apčiuopiami produktyvumo šuoliai ne visada ateina taip greitai, kaip tikėtasi.

    Rinkoje ryškėja tendencija, kad kapitalas krypsta į mokymų, talentų ugdymo ir darbo rinkos įgalinimo sprendimus, kurie padeda DI diegimą paversti ne vien IT projektu, o organizaciniu pokyčiu. Tokios platformos konkuruoja ne vien turiniu, bet ir gebėjimu pamatuoti rezultatus: nuo darbo procesų efektyvinimo iki konkrečių kompetencijų įsisavinimo.

    Plėtra, partnerystės ir augimo rodikliai

    Bendrovė nurodo, kad įkurta 2016 metais ir dirba su daugiau nei 1 500 organizacijų, o pastaruoju metu stiprina partnerystes su technologijų ekosistemos žaidėjais, įskaitant „Microsoft“, „Palantir“ ir „Databricks“. Taip pat išplėstas pasiūlymas per DI mokymo ir konsultavimo sprendimus, skirtus greitesniam įgūdžių pritaikymui kasdienėje veikloje.

    „Multiverse“ teigia, kad pajamos per metus augo 50 proc., o 2026 metų sausio–kovo laikotarpį bendrovė pirmą kartą užbaigė su teigiamu pinigų srautu. Įmonė taip pat užbaigė įsigijimą Vokietijoje, perimdama Berlyne veikusią duomenų ir DI mokymų bendrovę „StackFuel“, taip stiprindama kompetencijas žemyne.

    „Trūko sluoksnio, kuris sujungtų įmones, kurioms reikia DI naudos, su pačiomis DI galimybėmis“, – sakė „Multiverse“ vadovas ir įkūrėjas Euanas Blairas.

    „Produktyvumo proveržis, kurį gali duoti DI, nėra vien technologijų klausimas. Tai žmonių klausimas, ir mes esame tam, kad jį išspręstume“, – sakė Euanas Blairas.

    Vertinant plačiau, šis raundas rodo, kad investuotojai vis dažniau renkasi sprendimus, orientuotus į praktinį DI pritaikymą: mokymus, vidinių komandų stiprinimą ir pokyčių valdymą. Europos plėtra „Multiverse“ atveju reiškia konkurenciją su vietiniais mokymų tiekėjais ir vis didesnį dėmesį tam, kaip greitai įmonės gali paversti DI investicijas apčiuopiama grąža.

  • Berlyno „Elephant Company“ pritraukė per 5 mln. eurų: DI mokymai žada pasiekti dirbančiuosius „ant grindų“

    Berlyno „Elephant Company“ pritraukė per 5 mln. eurų: DI mokymai žada pasiekti dirbančiuosius „ant grindų“

    Berlyne įsikūręs startuolis „Elephant Company“ pritraukė daugiau nei 5 mln. eurų investicijų, kad plėstų komandą ir spartintų DI pagrįstos mokymų platformos augimą. Bendrovė kuria sprendimą, skirtą vadinamiems „deskless“ darbuotojams, kurie didžiąją darbo dalį atlieka ne prie kompiuterio.

    Finansavimo etapui vadovavo EnBW rizikos kapitalo padalinys EnBW New Ventures ir „Wepa“, taip pat prisidėjo keli verslo angelai bei fondai. Pasak investuotojų, vienas pagrindinių tikslų yra sumažinti žinių praradimą organizacijose, kai didėja efektyvumo spaudimas ir kaita darbo rinkoje.

    „Elephant Company“ įkurta 2022 metais ir siūlo mokymų bei komunikacijos platformą, pritaikytą pirmosios linijos komandoms. Vietoje ilgų instrukcijų ar atskirų mokymų sistemų, įrankis siekia perkelti mokymąsi arčiau realaus proceso, kad darbuotojas atsakymą gautų ten, kur jo reikia, ir tuo metu, kai jis aktualus.

    Platformą sudaro mobilioji „Field App“, DI asistentas, DI kursų kūrimo įrankis ir „Elephant Hub“, skirtas turinio, žinių, komandų ir besimokančiųjų valdymui. Bendrovė akcentuoja mikro mokymąsi, kai sudėtingos procedūros suskaidomos į trumpas, lengvai įgyvendinamas užduotis, o turinys atnaujinamas kartu su praktika.

    Tokio tipo sprendimų paklausą didina tai, kad didelė pasaulio darbo jėgos dalis dirba ne biuruose, o gamyboje, logistikoje, mažmenoje ar paslaugų sektoriuje. Šiose srityse mokymai neretai vyksta fragmentiškai, priklauso nuo pamainų vadovų ar kolegų patirties, o nauja informacija darbuotojus pasiekia lėčiau nei biuro komandas.

    Investuotojai pabrėžia, kad DI agentai gali padėti personalizuoti mokymąsi ir suteikti kontekstinius atsakymus darbo vietoje, taip mažinant klaidų tikimybę ir pagreitinant naujokų įvedimą. Kartu tai kelia ir praktinių klausimų apie duomenų apsaugą, turinio kokybę bei tai, kaip organizacijos užtikrins, kad DI pateikiama informacija būtų patikrinta ir atitiktų vidines taisykles.

    EnBW New Ventures yra Karlsrūhėje įsikūrusios EnBW grupės korporatyvinio rizikos kapitalo padalinys. Jis investuoja į Europos startuolius, susijusius su infrastruktūros skaitmeninimu ir tvarumu, o investicijų dydis paprastai siekia nuo 1 iki 10 mln. eurų per kelis etapus.