CP v2

Blog

  • Morawieckis pristatė „Azotų“ gelbėjimo planą: bendrovė atkerta, kad problemos – ankstesnės valdžios palikimas

    Politinis planas ir aštri reakcija

    Buvęs Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis Tarnove pristatė Stowarzyszenie Rozwój Plus siūlomą planą, kuris, jo teigimu, galėtų padėti gelbėti chemijos ir trąšų gamintoją „Grupa Azoty“. Pasak politiko, įmonė susidūrė su itin sudėtinga finansine padėtimi, o esą aiškaus atsigavimo kelio kol kas nematyti.

    M. Morawieckis akcentavo, kad planas apimtų finansines, reguliacines ir teisėkūros priemones bei papildomas investicijas. Jis taip pat išskyrė energijos ir žaliavų kainų reikšmę trąšų pramonei, kuriai dujų kaina yra vienas svarbiausių sąnaudų veiksnių.

    „Investicijos bus „Grupa Azoty“ išsigelbėjimas, o ne vinis į karstą“, – sakė Mateuszas Morawieckis.

    Ką siūlo buvęs premjeras

    Tarp siūlymų nurodoma galimybė mažinti įmonei tiekiamų dujų kainą per „Orlen“, taip pat pasitelkti kompensavimo mechanizmus, susijusius su Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų sistema. Politikas teigė, kad tam tikrais atvejais pramonė gali pretenduoti į kompensacijas už netiesiogines emisijų kaštų įtakas, tačiau tai priklauso nuo nacionalinių sprendimų ir taikomų schemų.

    Be to, jis kalbėjo apie įmonės dokapitalizavimą ir pasiūlė nedelsiant įvesti Lenkijos masto embargo trąšoms iš Rusijos ir Baltarusijos. Tokios priemonės kontekstas siejamas su geopolitine rizika, sankcijų politika ir konkurenciniu spaudimu Europos trąšų gamintojams.

    „Grupa Azoty“: kaltina 2015–2023 metų valdymą

    Po politinio pasisakymo „Grupa Azoty“ atstovai pateikė griežtą atsaką. Bendrovės pozicija – dabartiniai sunkumai didele dalimi susiję su sprendimais, priimtais ankstesniu laikotarpiu, kai įmonę prižiūrėjo buvusios valdžios paskirti ministrai ir vadovai.

    Bendrovės atstovas spaudai Grzegorzas Kulikas nurodė, kad 2015–2023 metais esą reikšmingai išaugo skola ir smuko įmonės vertė, o tai, pasak jo, iki šiol riboja veiksmų laisvę. „Grupa Azoty“ taip pat pažymėjo, kad tuo metu, kai, jų teigimu, problemos gilėjo, tokio masto politinės intervencijos nebuvo.

    „Vis dar tvarkomės su tų sprendimų pasekmėmis ir jų kaštus jausime dar ilgai“, – sakė Grzegorzas Kulikas.

    Restruktūrizacija ir rezultatai: ką rodo skaičiai

    Bendrovė pastaraisiais mėnesiais viešai signalizavo apie skolų restruktūrizacijos kryptį, derantis su bankais dėl terminų ir mokėjimų grafiko. Tokie susitarimai paprastai siekia suteikti laiko stabilizuoti pinigų srautus, išlaikyti investicines programas ir sumažinti trumpalaikį finansinį spaudimą.

    „Grupa Azoty“ skelbė, kad pirmąjį metų ketvirtį patyrė 210 606 000 zlotų nuostolį, o pardavimo pajamos siekė 3 700 367 000 zlotų. Perskaičiavus apytiksliu 4,3 zloto už 1 eurą kursu, tai sudaro apie 49 000 000 eurų nuostolio ir apie 861 700 000 eurų pajamų.

    Bendrovė taip pat pabrėžia, kad siekia gerinti veiklos rezultatus ir atkurti pozicijas rinkoje, tačiau trąšų ir chemijos pramonei toliau daro įtaką dujų kainų svyravimai, paklausos ciklai žemės ūkyje, tarptautinė konkurencija bei ES klimato politikos kaštai.

    Strateginė įmonė ir platesnis kontekstas

    „Grupa Azoty“ yra viena didžiausių Lenkijos chemijos grupių, kurioje valstybė valdo reikšmingą akcijų paketą. Įmonė priskiriama prie svarbių regiono trąšų gamintojų, o jos veiklos rezultatai yra jautrūs tiek žaliavų kainoms, tiek reguliacinei aplinkai.

    Diskusija dėl „Grupa Azoty“ ateities atskleidžia platesnę problemą, su kuria susiduria Europos chemijos sektorius: didelės energijos sąnaudos, investicijų poreikis ir konkurencija su gamintojais, kurių kaštai mažesni. Dėl to politiniai sprendimai, tokie kaip kompensavimo schemos ar importo ribojimai, vis dažniau tampa viešų debatų objektu.

  • „Enefit“ atidarė didžiausią savo saulės parką Lenkijoje: kiek elektros pagamins 45 MW projektas

    „Enefit“ atidarė didžiausią savo saulės parką Lenkijoje: kiek elektros pagamins 45 MW projektas

    Estijos energetikos grupės Eesti Energia valdoma bendrovė „Enefit“ Lenkijoje pradėjo eksploatuoti iki šiol didžiausią savo atsinaujinančios energetikos projektą šioje šalyje – 45 megavatų galios Strzałkowo saulės elektrinių parką centrinėje Lenkijos dalyje.

    Bendrovės teigimu, naujasis parkas per metus turėtų pagaminti apie 45 gigavatvalandes žaliosios elektros. Tai, anot įmonės, atitinka maždaug 22 000 vidutinių Lenkijos namų ūkių poreikį, nors realus poveikis priklauso nuo vartojimo ir tinklo sąlygų.

    Įgyvendinus Strzałkowo projektą, „Enefit“ bendra atsinaujinančios energetikos galia Lenkijoje išaugo iki 78 megavatų. Įmonė Lenkijos rinkoje veikia nuo 2016 metų ir skelbia šiuo metu tiekianti elektrą daugiau kaip 4 500 verslo klientų.

    Finansinį projekto stabilumą užtikrina 15 metų trukmės skirtumo sutartis, kuri numato kainos garantijas 75 proc. planuojamos elektrinės gamybos. Tokie mechanizmai rinkoje vertinami kaip priemonė mažinti kainų svyravimo riziką ir palengvinti ilgalaikį atsinaujinančių projektų finansavimą.

    „Lenkija yra viena iš keturių „Enefit“ namų rinkų, o per pastaruosius metus čia nuosekliai plėtėme savo veiklą“, – sakė „Enefit“ valdybos pirmininkas Gerrit Mäesalu.

    „Strzałkowo yra mūsų didžiausias saulės parkas Lenkijoje ir vienas didžiausių visame „Enefit“ portfelyje. Ši investicija stiprina mūsų gamybos portfelį ir padeda klientams užtikrinti daugiau švariai pagamintos elektros“, – teigė jis.

    Lenkija pastaraisiais metais sparčiai didina saulės energetikos apimtis, nes siekia mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir stabilizuoti elektros tiekimą. Tokiems tikslams svarbus ne tik naujų pajėgumų įrengimas, bet ir ilgalaikės taisyklės, leidžiančios projektams lengviau pritraukti kapitalą bei planuoti gamybą.

    „Enefit“ plėtra Lenkijoje rodo platesnę regiono tendenciją, kai Baltijos ir Šiaurės Europos energetikos įmonės ieško augimo didesnėse kaimyninėse rinkose. Saulės parkai čia tampa vienu greičiausiai įgyvendinamų sprendimų, o ilgalaikės kainos užtikrinimo sutartys gali lemti, kokiu tempu ateityje bus plečiami nauji projektai.

  • „Niewiadów“ artėja prie stambiakalibrės amunicijos gamybos: patikrintos linijos, pasirašyta nauja sutartis

    Lenkijos gynybos pramonės grupė „Niewiadów“ pranešė žengusi dar vieną žingsnį link stambiakalibrės amunicijos gamybos. Bendrovės teigimu, sėkmingai baigtas technologinių linijų, skirtų amunicijos užtaisymui sprogmenimis, techninis priėmimas.

    Tiekėjas – Slovakijos gynybos pramonės koncernas KONSTRUKTA-Industry. Įranga į Lenkiją turėtų būti atgabenta rugsėjo ir spalio sandūroje, o po sumontavimo prasidės diegimo darbai ir darbuotojų mokymai.

    Kokiai amunicijai ruošiama gamyba?

    „Niewiadów“ nurodo, kad parengta infrastruktūra bus skirta kelioms stambiakalibrės amunicijos rūšims. Tarp jų – 155 mm artilerijos šaudmenys, 120 mm tankų amunicija ir 120 mm minosvaidžių šaudmenys.

    Tokie pajėgumai šiandien vertinami kaip strategiškai svarbūs visame regione, nes Europos valstybės didina užsakymus ir investicijas į amunicijos tiekimo grandines. Gynybos sektoriuje prioritetu tampa ne tik naujų gamybos linijų įrengimas, bet ir stabilus komponentų bei sprogmenų tiekimas.

    „Baigtas techninis priėmimas patvirtino, kad linijos veikia tinkamai ir yra komplektuotos. Įranga į Lenkiją atvyks rugsėjo ir spalio sandūroje, o netrukus pradėsime montavimą ir darbuotojų mokymus“, – sakė „Niewiadów“ vadovas Adamas Januszko.

    Įmonė skelbia, kad tikslas – iki metų pabaigos pasiekti pasirengimą pradėti gamybą. Praktikoje tai reiškia, kad po įrangos instaliavimo dar reikės suderinti technologinius režimus, atlikti saugos patikras ir užbaigti personalo apmokymą.

    Dar viena linija – minosvaidžių šaudmenims

    Be jau priimtų technologinių linijų, „Niewiadów“ informavo apie naują sutartį dėl papildomos technologinės linijos SA-15 įsigijimo. Ji bus skirta 120 mm minosvaidžių sviedinių bei 120 mm artilerijos HE tipo šaudmenų užtaisymui su TNT.

    Pagal skelbiamą informaciją, tiekėjas taip pat bus KONSTRUKTA-Industry, kuri prisiims atsakomybę už programinę įrangą, įrankius, dokumentaciją, darbuotojų mokymą ir paleidimo darbų palaikymą. Bendrovė pažymi, kad pakeitus įrangos komplektaciją ši linija galėtų būti pritaikyta ir 155 mm šaudmenų gamybai.

    Numatoma, kad linija turėtų būti pristatyta per 11 mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo. Įsigaliojimui būtini keli formalūs žingsniai, įskaitant galutinio naudotojo sertifikato gavimą, eksporto licenciją Slovakijoje ir pirmosios įmokos užskaitymą.

  • „ČEZ“ atnaujina Kořensko hidroelektrinę ir Vltavos kaskadą: ką pakeis didžiausia modernizacija per 34 metus

    „ČEZ“ atnaujina Kořensko hidroelektrinę ir Vltavos kaskadą: ką pakeis didžiausia modernizacija per 34 metus

    Didžiausia Čekijos energetikos grupė „ČEZ“ pradėjo Kořensko hidroelektrinės modernizaciją, kuri įvardijama kaip didžiausias atnaujinimas per 34 metų šios elektrinės istoriją. Darbai vyksta prie Temelino atominės elektrinės, o pati Kořensko jėgainė priskiriama mažesnėms – jos galia siekia 3,8 megavato.

    Modernizacija apima abiejų agregatų turbinas, generatorius, skirstyklas ir valdymo sistemas. Pirmojo agregato surinkimas jau vyksta, o grįžti į pilną eksploataciją jis turėtų rudenį, kai bus užbaigti bandymai ir derinimas.

    Antrasis agregatas trumpam bus stabdomas valdymo sistemų atnaujinimui, o vėliau jo lauks pilnas kapitalinis remontas. Visą projektą planuojama užbaigti iki kitų metų pavasario, dalį finansavimo numatant iš Europos Sąjungos konkurencingumą skatinančių priemonių.

    „ČEZ“ teigimu, atnaujinta įranga leis efektyviau panaudoti upės debitą ir gaminti elektrą net tuomet, kai vandens srautas gerokai mažesnis nei anksčiau reikalingos minimalios ribos. Tokia technologinė pažanga ypač aktuali dėl dažnėjančių sausrų periodų ir didesnių hidrologinių svyravimų, kuriuos fiksuoja dauguma Europos regionų.

    Kořensko modernizacija yra platesnės vandens energetikos programos dalis: „ČEZ“ skelbia vykdanti daugiau kaip 20 hidroelektrinių atnaujinimus, kurių tikslas – padidinti vidutinį efektyvumą iki 5 proc. Bendra šios programos vertė siekia apie 185 milijonų eurų.

    „Vltavos kaskados elektrinės yra esminė Čekijos hidroenergetikos dalis ir svarbus visos energetikos sistemos valdymo elementas. Modernizacija didina saugą, patikimumą ir efektyvumą“, – sakė „ČEZ“ įprastinės energetikos padalinio vadovas Pavelas Šleška.

    Pasak bendrovės, per pastaruosius metus į Vltavos kaskados atnaujinimą investuota apie 62 milijonus eurų, o modernizuota daugiau nei pusė kaskados agregatų. Tarp paminėtų projektų – Lipno I, Kamýk, Slapy ir Vrané elektrinių atnaujinimai, kurie, bendrovės vertinimu, prailgino jų eksploatacijos laiką dešimtmečiams ir prisideda prie mažesnių emisijų elektros gamybos.

    Užbaigus darbus Kořensko ir Lipno II elektrinėse, „ČEZ“ planuoja tęsti atnaujinimus Hněvkovice objekte bei imtis didesnių Štěchovice ir Orlík elektrinių modernizacijų. Tokios investicijos rodo, kad hidroenergetika Čekijoje išlieka svarbi ne tik kaip atsinaujinantis šaltinis, bet ir kaip lankstus įrankis tinklo balansavimui bei sistemos stabilumui.

  • Limoje aptiktos XVI amžiaus jūrininkų ligoninės liekanos: archeologai rado ir kapus, ir bažnyčią

    Limoje aptiktos XVI amžiaus jūrininkų ligoninės liekanos: archeologai rado ir kapus, ir bažnyčią

    Atradimas Limos istoriniame rajone

    Peru sostinėje Limoje archeologai atkasė kolonijinio laikotarpio ligoninės, veikusios nuo XVI amžiaus, liekanas. Manoma, kad ši įstaiga priimdavo sergančius jūrininkus, atplaukdavusius į Ramiojo vandenyno uostus, kai Peru buvo Ispanijos kolonija.

    Kartu su ligoninės fragmentais identifikuotas ir greta buvusios bažnyčios įėjimas. Šis kompleksas, specialistų teigimu, yra svarbus liudijimas apie ankstyvą miesto sveikatos apsaugos ir religinių praktikų sąveiką.

    Rasti palaikai ir kasdienybės daiktai

    Kasinėjimų metu aptiktos šešių žmonių griaučių liekanos, palaidotos stačiakampėse konstrukcijose. Tikėtina, kad tai buvę pacientai, mirę gydymo metu ar netrukus po jo.

    Prie vieno iš palaikų rasta keraminė aliejinė lempa, kuri galėjo būti naudota patalpoms apšviesti, kai pagrindinis šviesos šaltinis buvo žvakės. Tokie radiniai padeda tiksliau atkurti kasdienes sąlygas, kuriomis veikė tuometinės gydymo įstaigos.

    Ką žinoma apie ligoninę ir bažnyčią

    Istoriniai šaltiniai sieja ligoninės įkūrimą su 1570-aisiais ir nurodo, kad ji galėjo turėti iki 70 lovų. Pasakojama, kad jos steigimas priskiriamas graikų kilmės jūrininkui Migueliui de Acostai, o informacija minima ispanų jėzuito Bernabé Cobo kronikose.

    Taip pat nurodoma, kad ligoninės išlaikymui buvo taikomos atskaitymų nuo jūrininkų atlygio praktikos. Tokie finansavimo modeliai kolonijiniuose uostuose buvo svarbūs, nes laivybos maršrutai nuolat atgabendavo žmonių su infekcijomis, traumomis ir išsekimu po kelionių.

    Greta ligoninės buvusi bažnyčia, vadinama Espíritu Santo, anot tyrėjų, buvo skirta mišioms, kuriose galėjo dalyvauti ligoniai. Ligoninės kaimynystė su bažnyčia tuo laikotarpiu buvo įprasta, nes dvasinė globa ir sielovada buvo laikoma svarbia gydymo dalimi.

    „Man svarbiausia yra pati architektūra, išsaugojusi tradicines medžiagas ir technikas, kurias pavyko restauruoti, taip pat XVIII amžiaus Valensijos plytelių grindys ir zona su įdomiais ikiispaniniais pėdsakais“, – sakė kasinėjimus koordinuojantis archeologas Ernesto Olazo.

    Specialistai teigia aptikę mūro elementų iš akmens, plytų ir adobe, surištų kalkių, smėlio ir vandens mišiniu, taip pat glazūruotų molio plytelių fragmentų. Tokia statybos technologija būdinga Limos istoriniams pastatams, o radiniai gali papildyti žinias apie vietinių ir europinių statybos tradicijų susiliejimą.

    Skelbiama, kad ligoninė veikė iki pat laikotarpio prieš Peru nepriklausomybės paskelbimą 1821 metais, tačiau tikslios uždarymo priežastys kol kas neaiškios. Atradimo vieta yra netoli Santa Rosa de Lima šventovės, susijusios su pirmąja Amerikoje gimusia katalikų šventąja.

  • Lenkija ir Ukraina ne visada kalba vienu balsu: kur sutampa interesai versle, gynyboje ir ES kelyje

    Lenkijos ir Ukrainos santykiai ne kartą išgyveno įtampos periodus, tačiau abiejų šalių interesai išlieka glaudžiai susiję saugumo, ekonomikos ir Europos integracijos klausimais. Tai akcentuota konferencijoje, skirtoje Ukrainos nepriklausomybės keliui ir integracijai į Vakarų struktūras aptarti.

    Diskusijose pabrėžta, kad praktinis bendradarbiavimas dažniausiai stiprėja tuomet, kai šalys susitelkia į konkrečius projektus: prekybą, investicijas, technologijų kūrimą ir gynybos pramonę. Pasak pranešėjų, būtent čia atsiranda daugiausia bendrų vardiklių, net jei politiniuose pareiškimuose kartais skamba skirtingi akcentai.

    Lenkijos valdžios atstovai priminė istorinį faktą, kad Lenkija buvo viena pirmųjų valstybių, pripažinusių Ukrainos nepriklausomybę 1991 metais. Taip pat pažymėta, kad Ukrainoje veikia tūkstančiai Lenkijos kapitalo ar su Lenkija susijusių verslo subjektų, o karo metu bendradarbiavimo formos persiorientavo į atsparumo didinimą ir tiekimo grandinių stabilumą.

    Ukrainos diplomatai pabrėžė, kad europinė integracija Ukrainai yra civilizacinis pasirinkimas, o tokios sritys kaip naujosios technologijos ir gynybos pramonė tapo vienomis svarbiausių ekonomikos atramų. Pasak jų, dalis pažangos buvo pasiekta kuriant ekonominį atsparumą ir pasitelkiant tarptautinę paramą, tačiau pagrindinis tikslas išlieka aiškus – nuoseklus priartėjimas prie Europos Sąjungos standartų.

    Gynybos pramonė ir inovacijos

    Konferencijoje akcentuota, kad Ukrainos gynybos sektoriuje veikia ne tik valstybinės, bet ir privačios įmonės, kurios konkuruoja rinkos sąlygomis. Tokia struktūra, pasak dalyvių, skatina greitesnį inovacijų diegimą, o gynybos užsakymų logika neretai persiduoda ir civilinėms technologijoms.

    Diskusijose kaip svarbi kryptis įvardytas viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas, ypač tarptautiniu mastu. Taip pat pabrėžta, kad Lenkija Ukrainai išlieka viena svarbiausių vartų į Europos rinką, o bendri projektai gynybos pramonėje gali būti vienas iš būdų pagilinti ekonominius ryšius.

    ES parama ir „Ukraine Facility“

    Kalbant apie Ukrainos kelią į Europos Sąjungą, daug dėmesio skirta paramos mechanizmams ir jų priežiūrai. Paminėtas ES instrumentas „Ukraine Facility“, kuriuo siekiama stabilizuoti Ukrainos finansus ir padėti įgyvendinti reformas, kartu finansuojant atsigavimą bei atstatymą.

    Konferencijoje pabrėžta, kad europinės procedūros numato griežtus auditus, tačiau realus iššūkis – užtikrinti, kad parama virstų skaidriais projektais vietoje. Ši tema įgijo ypatingą svarbą karo sąlygomis, kai spartus poreikių finansavimas turi derėti su atsakomybe ir kontrole.

    Korupcijos iššūkis ir institucijos

    Viena jautriausių diskusijų temų išliko korupcija, kuri įvardyta kaip ilgalaikis Ukrainos Achilo kulnas. Kartu akcentuota, kad visuomenės požiūris keičiasi: korupcija vis dažniau vertinama kaip nepriimtina, o bandymai riboti antikorupcinių institucijų galias sulaukia protestų.

    „Ukraina išgyvena antikorupcinės terapijos laikotarpį: sistema veikia, bet jai nuolat reikia politinės valios ir visuomenės spaudimo“, – sakė vienas konferencijos dalyvių.

    Taip pat aptartos institucijos, atsakingos už kovą su korupcija, įskaitant Ukrainos antikorupcinį biurą NABU, Specialiąją antikorupcinę prokuratūrą SAP ir Aukštąjį antikorupcinį teismą. Dalyviai pažymėjo, kad skaidrumo standartai tampa vienu iš svarbiausių kriterijų tiek siekiant ES integracijos, tiek pritraukiant investicijas.

    Galiausiai priminta, kad Lenkija prisijungė prie tarptautinės Ukrainos rėmėjų koordinavimo platformos, kuri siekia suderinti donorų paramą ir atstatymo prioritetus. Verslo atstovų teigimu, tai gali atverti daugiau galimybių Lenkijos įmonėms dalyvauti projektuose, tačiau kartu reikalaus nuoseklaus skaidrumo ir aiškių taisyklių viešuosiuose pirkimuose.

  • Nuotraukose – pasaulis atsisveikina su kantri muzikos legenda Dolly Parton: nuo Tenesio iki JAV miestų

    Nuotraukose – pasaulis atsisveikina su kantri muzikos legenda Dolly Parton: nuo Tenesio iki JAV miestų

    Po žinios apie kantri muzikos ikonos Dolly Parton mirtį užuojautos ir pagarbos gestai plūsta iš įvairių pasaulio vietų. Dainininkės ir filantropės atminimas įamžinamas viešose erdvėse, o gerbėjai renkasi pagerbti jos gyvenimo ir kūrybos.

    Kaip pranešė atlikėjos viešųjų ryšių atstovas, Dolly Parton mirė po trumpos kovos su vėžiu, būdama artimųjų apsuptyje Vanderbilto-Ingramo vėžio centre. Ši žinia antradienį greitai pasklido JAV ir už jos ribų, paskatindama spontaniškas atminimo iniciatyvas.

    „Drąsiai ištvėrusi trumpą kovą su vėžiu, Dolly šiandien paliko žemiškąjį gyvenimą Vanderbilto-Ingramo vėžio centre, artimųjų apsuptyje“, – sakoma jos atstovo pareiškime.

    Dolly Parton buvo viena ryškiausių JAV populiariosios kultūros figūrų, formavusių kantri muzikos skambesį kelis dešimtmečius. Ji parašė šimtus dainų, o tokie kūriniai kaip Jolene, 9 to 5 ir I Will Always Love You tapo tarptautiniais hitais, peržengusiais žanro ribas.

    Atlikėjos gimtojoje Tenesio valstijoje ir kituose JAV miestuose jau fiksuojami simboliniai gestai: pastatai ir žinomi objektai apšviečiami rožine spalva, žmonės neša gėles, uždega žvakes, palieka ranka rašytas padėkas. Dalis pagerbimų organizuojami prie kultūros įstaigų ar vietų, susijusių su atlikėjos gyvenimu ir karjera.

    Įamžinant Dolly Parton palikimą, daug dėmesio skiriama ne tik muzikai, bet ir jos labdaringai veiklai bei įtakai JAV visuomeniniam gyvenimui. Gerbėjų susibūrimai dažnai virsta pasakojimais apie tai, kaip jos dainos lydėjo skirtingas kartas, o vieši pagerbimai socialiniuose tinkluose atspindi platų jos kūrybos pasiekiamumą.

    Šiandien užfiksuotos nuotraukos iš įvairių vietų rodo, kaip skirtingai, bet vienu tikslu – su pagarba ir dėkingumu – žmonės atsisveikina su kantri muzikos legenda. Tai ne tik gedulas, bet ir ryškus priminimas, kokį pėdsaką Dolly Parton paliko muzikos istorijoje.

  • „ORLEN Lietuva“ Mažeikių gamykloje įjungė 42,2 MW saulės elektrinę: kiek energijos ji pagamins

    „ORLEN Lietuva“ Mažeikių gamykloje įjungė 42,2 MW saulės elektrinę: kiek energijos ji pagamins

    Saulės elektrinė pradėjo veikti

    Lenkijos energetikos grupė „ORLEN“ pranešė Mažeikiuose, „ORLEN Lietuva“ naftos perdirbimo gamyklos teritorijoje, pradėjusi eksploatuoti 42,2 megavato galios saulės elektrinę. Projektas įgyvendintas pačioje gamyklos aikštelėje, todėl pagaminta elektra pirmiausia bus naudojama vietos poreikiams.

    Įmonės teigimu, tai didžiausia „ORLEN“ grupės vietoje įrengta atsinaujinančios energijos generacijos instaliacija. Tokie sprendimai pramonėje vis dažniau pasirenkami siekiant mažinti priklausomybę nuo elektros kainų svyravimų ir didinti veiklos stabilumą.

    Skaičiai: galia, plotas, gamyba

    Saulės elektrinė užima apie 60 hektarų ir joje sumontuota beveik 68 000 dvipusių saulės modulių, galinčių generuoti elektrą iš abiejų pusių gaunamos šviesos. „ORLEN“ nurodo, kad tokio tipo moduliai ypač efektyvūs, kai išnaudojamas atspindys nuo grunto ir infrastruktūros.

    Skaičiuojama, kad elektrinė per metus pagamins apie 45 gigavatvalandes elektros. Tai turėtų patenkinti maždaug 7 proc. „ORLEN Lietuva“ gamyklos metinio elektros poreikio, o dalį pirkimų iš rinkos pakeis pačios įmonės pagaminta energija.

    Investicijos, parama ir poveikis sąnaudoms

    Projektą įgyvendino Lenkijos rangovas „Electrum“, o bendra investicijų vertė siekė beveik 35 milijonus eurų. Iš jų 2,5 milijono eurų sudarė Europos Sąjungos Modernizavimo fondo parama, skirta energetikos pertvarkai ir emisijų mažinimui remti.

    „ORLEN“ vertinimu, dėl mažesnių elektros įsigijimo kaštų „ORLEN Lietuva“ kasmet galėtų sutaupyti apie 4 milijonus eurų. Energetikos rinkoje, kur kainos pastaraisiais metais išlieka jautrios geopolitikai ir tinklų balansavimo sąnaudoms, nuosava generacija pramonės įmonėms tampa papildomu konkurencingumo veiksniu.

    „Pirmą kartą Mažeikių gamyklos poreikiams atsinaujinančią elektrą gaminsime vietoje. Tai svarbus žingsnis mažinant mūsų veiklos poveikį aplinkai ir mažinant gamyklos sąnaudas“, – sakė „ORLEN Lietuva“ vadovas Dariusz Zonenberg.

    Anot bendrovės, saulės elektrinė didins dalį elektros, kurią įmonė pasigamina pati iš atsinaujinančių išteklių, ir tai turėtų prisidėti prie ilgalaikių grupės tikslų. Toks modelis tampa vis aktualesnis didelės energijos paklausos pramonei, kuri vienu metu siekia tiek mažesnių kaštų, tiek aiškesnio dekarbonizacijos kelio.

  • Meta sutinka su JAV valstijomis: apie 15 mlrd. eurų išmoka ir nauji ribojimai vaikams „Facebook“ bei „Instagram“

    Technologijų bendrovė „Meta“, valdanti „Facebook“ ir „Instagram“, pasiekė taikos susitarimą su 29 JAV valstijomis ir teritorijomis dėl kaltinimų, kad platformos sąmoningai naudojo priklausomybę skatinančius mechanizmus, galinčius kenkti vaikams ir paaugliams. Susitarimas dar turės būti patvirtintas teisme, tačiau jau dabar laikomas vienu reikšmingiausių pastarųjų metų ginčų dėl jaunimo saugumo internete.

    Pagal susitarimą „Meta“ įsipareigoja išmokėti apie 15,2 mlrd. eurų. Šios lėšos, kaip skelbiama, būtų nukreiptos į jaunimo saugumo internete iniciatyvas, įskaitant prevenciją, švietimą ir priemones, mažinančias rizikas nepilnamečiams skaitmeninėje erdvėje.

    Kas buvo kaltinama?

    Ieškinį koordinavusių valstijų prokurorai teigė, kad „Facebook“ ir „Instagram“ dizainas esą buvo kuriamas taip, kad skatintų ilgesnį naudojimą, o tai jaunų žmonių atveju gali stiprinti priklausomybės riziką. Tarp minimų pasekmių nurodyti nerimo ir depresijos simptomai, savivertės problemos bei kūno įvaizdžio iškraipymai.

    Be poveikio psichikos sveikatai, skunduose taip pat akcentuotas nepilnamečių duomenų rinkimo ir naudojimo klausimas. Valstijos siekė, kad bendrovė ne tik sumokėtų kompensaciją, bet ir realiai pakeistų produktų veikimą bei apsaugos nustatymus.

    Kokie ribojimai numatomi vaikams?

    Susitarime numatyta, kad „Meta“ turėtų įdiegti papildomas apsaugos priemones nepilnamečiams. Tarp jų minimas galimas naudojimosi ribojimas iki dviejų valandų per dieną, nakties metu taikomi prieigos apribojimai ir pranešimų išjungimas mokymosi valandomis.

    Taip pat nurodoma, kad dalį blokavimų tėvai ar globėjai galėtų koreguoti. Šis aspektas ypač svarbus diskusijose apie balansą tarp vaikų saugumo, tėvų kontrolės ir paauglių privatumo.

    „Meta“ viešai jau anksčiau neigė, kad jos platformos savaime kenkia vaikams, tačiau pastaraisiais metais didėjantis institucijų ir visuomenės spaudimas privertė technologijų bendroves peržiūrėti nepilnamečių apsaugos standartus. JAV ir kitose šalyse daugėja bylų bei reguliavimo iniciatyvų, nukreiptų prieš socialinius tinklus ir vaizdo platformas, įskaitant „Youtube“, „TikTok“ ir „Snapchat“.

    Šis susitarimas gali tapti signalu visam sektoriui: iš platformų tikimasi ne tik deklaracijų apie saugumą, bet ir apčiuopiamų produktinių pakeitimų, ribojančių perteklinį naudojimą bei mažinančių rizikas pažeidžiamiausiems vartotojams.

  • Slovakija stabdo vėjo parkų plėtrą: atmetė 7 iš 8 zonų, įtampa dėl ES paramos didėja

    Slovakija stabdo vėjo parkų plėtrą: atmetė 7 iš 8 zonų, įtampa dėl ES paramos didėja

    Sprendimas, kuris keičia rinką

    Slovakijos aplinkos ministerija paskelbė nepritarusi septynioms iš aštuonių siūlytų vadinamųjų vėjo energetikos spartinimo zonų. Tai reiškia, kad didžioji dalis planuotų teritorijų, kuriose leidimų procesai turėjo vykti greičiau, kol kas nejudės į priekį.

    Sprendimas grindžiamas strateginio poveikio aplinkai vertinimo išvadomis, pagal kurias dauguma įvertintų zonų laikomos netinkamomis vėjo energetikos projektams. Ministerija akcentuoja ekspertinių studijų trūkumą ir vietos bendruomenių nepritarimą.

    Ministerijos argumentai ir politinis fonas

    Aplinkos ministras ir vicepremjeras Tomas Taraba viešai pabrėžė, kad sprendimas esą priimtas remiantis ekspertų vertinimais, savivaldybių pastabomis ir gyventojų nuomone. Pasak jo, Slovakija energetikos sistemoje pirmiausia remiasi branduoline ir hidroenergija, todėl vėjo projektams keliami itin aukšti reikalavimai.

    Pagal paskelbtą poziciją, spartinimo zonos neturėtų būti tvirtinamos, jei neįrodyta, kad konkretiose vietovėse poveikis aplinkai ir visuomenės interesams yra valdomas. Kartu tai signalas investuotojams, kad reguliacinė rizika šalyje išlieka didelė.

    Verslo atsakas ir ES lėšų klausimas

    Slovakijos tvariosios energetikos asociacija viešai nesutiko su sprendimu ir teigė, kad dalį visuomenės baimių kursto klaidinanti informacija, o ne techninės kliūtys. Asociacija akcentuoja, jog spartinimo zonų tikslas yra aiškiau apibrėžti aplinkosauginius kriterijus ir supaprastinti procedūras, nemažinant viešumo ar savivaldos įsitraukimo.

    Projekto šalininkai įspėja ir apie finansines pasekmes: vėjo energetikos stabdymas gali apsunkinti atsinaujinančios energetikos tikslų vykdymą, o kartu didinti riziką daliai ES ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšų. Skelbiama, kad su atsinaujinančios energetikos įsipareigojimais siejama suma gali siekti apie 430 000 000 eurų.

    „Mes nepasidavėme jokiam lobistų spaudimui ir šiandien, remdamiesi ekspertų išvadomis, savivaldybių bei visuomenės pastabomis, galime konstatuoti, kad Slovakija neturi tinkamų sąlygų vėjo energetikos plėtrai“, – sakė aplinkos ministras ir vicepremjeras Tomas Taraba.

    Iš aštuonių numatytų teritorijų tolesniam vertinimo etapui palikta tik viena pilotinė zona Michalovcės rajone. Toks rezultatas reiškia, kad didžioji dalis būsimų vėjo parkų projektų šalyje bent artimiausiu metu lieka įšaldyti arba persikelia į ilgesnes, sudėtingesnes derinimo procedūras.