CP v2

Blog

  • Europos startuolių sandoriai per savaitę: 630 mln. eurų, „SoftBank“ 200 mln. ir banko „Monzo“ pokyčiai

    Europos startuolių sandoriai per savaitę: 630 mln. eurų, „SoftBank“ 200 mln. ir banko „Monzo“ pokyčiai

    Per pastarąją savaitę Europoje fiksuota daugiau nei 45 technologijų sektoriaus finansavimo sandoriai, kurių bendra vertė siekė apie 684 mln. eurų. Taip pat registruota daugiau nei penki įsigijimai, susijungimai ir kiti reikšmingi rinkos judesiai, rodantys, kad kapitalas ir toliau aktyviai ieško augimo istorijų.

    Didžiausias akcentas – „SoftBank“ sprendimas investuoti apie 200 mln. eurų į Šveicarijos robotikos startuolį „Gravis Robotics“. Tokie vėlyvos stadijos čekiai Europoje išlieka reta išimtimi, todėl sandoris išsiskiria ne tik suma, bet ir signalu, kad robotika bei automatizacija vėl atsiduria investuotojų prioritetuose.

    Kitas ryškus finansavimo epizodas – mokėjimų sprendimų bendrovės „Ingenico“ pritrauktas apie 150 mln. eurų kapitalas. Mokėjimų rinkoje pastaraisiais metais spaudimą didino konkurencija ir reguliaciniai reikalavimai, todėl papildomos lėšos dažnai siejamos su restruktūrizavimu, produktų atnaujinimu ir atsparumo stiprinimu.

    Kur krypsta investuotojų dėmesys?

    Tarp dėmesio vertų raundų išsiskyrė ir JAV bei Europos rinkose veikiantys projektai, siejami su didelio masto programinės įrangos plėtra, duomenų valdymu ir produktyvumo sprendimais. Nors dalis raundų viešai pristatomi kaip augimo finansavimas, rinkoje vis labiau akcentuojamas aiškus pajamų modelis ir kelias į pelningumą.

    Ši tendencija ypač ryški DI sprendimų segmentuose: investuotojai nori ne tik technologijos pažado, bet ir apčiuopiamos grąžos, matuojamos klientų išlaikymu, prenumeratų augimu ir sąnaudų kontrole. Dėl to startuoliai dažniau kalba apie konkrečius naudojimo scenarijus versle, o ne vien apie produktų viziją.

    Įsigijimai ir susijungimai grįžta į darbotvarkę

    Savaitės apžvalgoje matyti ir keli įsigijimai: investuotojai bei strateginiai pirkėjai ieško technologijų, kurios greitai papildytų portfelį, ypač energetikos kaupimo, skaitmeninės sveikatos ir infrastruktūrinės programinės įrangos srityse. Tokie sandoriai dažnai tampa alternatyva lėtesniam organiniam augimui, kai rinkoje atsargiau vertinamos naujos investicijos.

    Vokietijoje dėmesio sulaukė sandoriai, susiję su baterijų kaupimo sprendimais ir programinės įrangos bendrovėmis, o Šveicarijoje – skaitmeninės sveikatos kryptis. Bendra kryptis aiški: pirkėjai dažniau renkasi įmones, kurios turi aiškiai suformuotą produktą ir įrodytą paklausą, o ne vien ankstyvą idėją.

    Personalo pokyčiai ir nauji projektai

    Be finansavimo ir M ir A naujienų, išsiskyrė ir banko „Monzo“ valdymo pokytis: ilgametis pirmininkas Gary Hoffmanas traukiasi po beveik aštuonerių metų. Tokie pokyčiai paprastai signalizuoja naują strateginį etapą – nuo augimo fazės iki didesnio dėmesio efektyvumui, reguliacinei brandai ar pasirengimui platesniam kapitalo pritraukimui.

    Taip pat išryškėjo socialinės krypties platformų idėjos, įskaitant saugesnės smulkių darbų rinkos paaugliams koncepciją. Pastaruoju metu tokie projektai dažniau vertinami per pasitikėjimo, tapatybės patikros ir rizikų valdymo prizmę, nes vartotojų saugumas tampa esmine produkto dalimi, o ne papildoma funkcija.

    Visa savaitės statistika rodo, kad Europos technologijų ekosistema išlaiko tempą, tačiau investuotojai išlieka selektyvūs. Didesnius šansus pritraukti kapitalą turi tie, kurie gali aiškiai parodyti, kaip produktas kuria vertę ir kaip augimas bus pasiektas neaukojant finansinės drausmės.

  • 14-metis sukūrė „KidsHustle“: programėlė paauglių darbams žada daugiau saugumo ir atsiskaitymų kontrolės

    14-metis sukūrė „KidsHustle“: programėlė paauglių darbams žada daugiau saugumo ir atsiskaitymų kontrolės

    Keturiolikmetis Sasha Bagrovas Jungtinėje Karalystėje sukūrė „KidsHustle“ – „iOS“ programėlę, kuri suveda paauglius su vietiniais smulkiais darbais ir tuo pat metu į procesą įtraukia tėvus. Idėja gimė pamačius, kaip paaugliai vaikšto po namus ir siūlo nuplauti automobilį už grynuosius, o suaugusieji ne visada žino, kur jie yra ir su kuo bendrauja.

    Pasak kūrėjo, esminė problema – iki šiol paauglių uždarbis dažnai vyksta neformaliose „WhatsApp“ ar „Telegram“ grupėse, kur trūksta aiškių taisyklių, patikros ir mokėjimų apsaugos. „KidsHustle“ siekia sukurti struktūrą, kuri būtų panaši į suaugusiųjų platformas, tačiau pritaikyta nepilnamečiams ir jų apsaugai.

    Kaip veikia „KidsHustle“

    Platformoje darbą paskelbia suaugęs žmogus, o paskyra patvirtinama tapatybės patikra ir „Stripe“ mokėjimų infrastruktūra. Darbo skelbime nurodoma užduotis, vieta ir atlygis, o paaugliai gali matyti pasiūlymus pagal artumą ir teikti paraiškas.

    Svarbi grandis – tėvų kontrolė: tėvai gali patvirtinti ar atmesti paauglio paraišką dar prieš užsakovo sprendimą. Taip siekiama užtikrinti, kad paauglys neįsitrauktų į rizikingas situacijas ir kad šeima matytų, kur ir kam jis ketina dirbti.

    Atvykus į vietą, paauglys turi nuskenuoti užsakovo unikalų QR kodą – tai patvirtina, kad jis atvyko į sutartą adresą. Nuo to momento tėvams įjungiama gyva buvimo vietos informacija, o atsiskaitymas vyksta per platformą, o ne grynaisiais.

    Saugumas ir atsiskaitymai vietoj grynųjų

    „KidsHustle“ modelis remiasi tarpinio atsiskaitymo principu: mokėjimas laikomas iki darbo pabaigos, o tuomet išlaisvinamas. Kūrėjas teigia, kad taip mažinama ginčų rizika ir užtikrinama, jog paauglys gautų sutartą sumą, o užsakovas turėtų aiškesnį įrodymų kelią.

    Po atlikto darbo paaugliai gali gauti atsiliepimą, tinkantį gyvenimo aprašymui, o darbų kokybė kai kuriais atvejais įrodinėjama nuotraukomis. Programėlėje numatyti ir greiti saugos veiksmai, leidžiantys kreiptis pagalbos ar pranešti apie netinkamą elgesį.

    „Aš sėdėjau ir galvojau: jie vaikšto be tėvų, dirba su grynaisiais, o tėvai net nežino, kur jie yra. Tai nesaugu“, – sakė Sasha Bagrovas.

    DI filtras: kas tinka paaugliams?

    Platforma naudoja dirbtinis intelektas turinio saugai vertinti: skelbiant darbą jis tikrinamas, ar užduotis atitinka nepilnamečių amžių ir ar nėra akivaizdžių rizikų. Pavyzdžiui, užduotys, susijusios su sunkių daiktų kilnojimu ar neaiškiais siuntiniais, gali būti pažymėtos kaip netinkamos jaunesniems paaugliams.

    Bagrovas teigia, kad ankstesni, mažiau kontekstą suprantantys sprendimai praleisdavo rizikingas užduotis, todėl pasirinktas pažangesnis vertinimas. Tokia praktika atitinka bendrą tendenciją technologijų sektoriuje, kai platformos vis dažniau bando moderavimą ir prevenciją perkelti į skelbimų sukūrimo momentą, o ne tik reaguoti po incidentų.

    „Pavyzdžiui, jei kas nors prašo paauglio pristatyti siuntinį, negali garantuoti, kas tame siuntinyje yra. Sistema gali atpažinti tokį kontekstą ir tokius darbus filtruoti“, – sakė Sasha Bagrovas.

    Startuolis tarp pamokų ir egzaminų

    „KidsHustle“ kūrimas truko apie trejus metus, o didžiąją dalį programavimo, pasak istorijos, autorius atliko pats, kartais padedamas draugo, dirbusio su serverine dalimi. Mokslai riboja tempą, todėl darbas dažniausiai vyksta po pamokų, savaitgaliais ar kelionėse, kai atsiranda laisvų minučių.

    Kitas iššūkis – formalūs ribojimai nepilnamečiams verslo kūrėjams: dalis platformų ir paslaugų reikalauja pilnametystės, o tai apsunkina viešą komunikaciją ir kai kuriuos administracinius procesus. Bagrovas tvirtina, kad jo tikslas – užpildyti spragą rinkoje, kur paauglių noras užsidirbti egzistuoja, tačiau saugi infrastruktūra tam dažnai neparuošta.

    Šiuo metu „KidsHustle“ siekia augimo ir komandos stiprinimo, o tolesnė plėtra priklausys nuo gebėjimo suderinti vartotojų saugumą, teisės aktų reikalavimus ir patogią patirtį tiek tėvams, tiek paaugliams. Jei modelis pasiteisins, tai gali tapti vienu iš bandymų sukurti „gig“ ekonomikos variantą jaunesniems, bet griežčiau prižiūrimą ir labiau orientuotą į prevenciją.

  • Vilniaus rajone – nemokamos sporto ir meno veiklos: atidaroma nauja Nemenčinės mokykla

    Vilniaus rajone – nemokamos sporto ir meno veiklos: atidaroma nauja Nemenčinės mokykla

    Vilniaus rajone po pamokų vaikams siūloma plati neformaliojo švietimo veiklų įvairovė – nuo sporto treniruočių iki muzikos ir dailės programų. Tokios veiklos padeda prasmingai užimti laiką, ugdyti socialinius įgūdžius, stiprinti sveikatą ir atrasti ilgalaikius pomėgius.

    Savivaldybė akcentuoja, kad investicijos į infrastruktūrą didina vaikų galimybes mokytis ir kurti arčiau namų. Nuo rugsėjo Nemenčinėje veiklą pradės naujame moderniame pastate įsikūrusi Vilniaus r. Nemenčinės meno mokykla, kuri leis priimti daugiau mokinių ir pasiūlyti platesnį programų spektrą.

    „Norime, kad Vilniaus rajono vaikai turėtų kuo daugiau galimybių augti ne tik klasėje, bet ir už jos ribų, atrasti tai, kas jiems patinka, ir ugdyti talentus“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič.

    Sportas po pamokų

    Vilniaus r. Nemenčinės sporto mokykloje vaikai gali rinktis net 11 sporto šakų, o treniruotės vyksta po pamokų. Toks grafikas leidžia derinti mokslus su fiziniu aktyvumu, kuris svarbus tiek sveikatai, tiek emocinei savijautai.

    Nurodoma, kad šios mokyklos užsiėmimai yra nemokami, o mokiniai skatinami dalyvauti varžybose ir sporto renginiuose. Praktika rodo, kad nuoseklus dalyvavimas treniruotėse padeda ugdyti discipliną ir ilgainiui mažina sėdimo gyvenimo būdo rizikas.

    Aktyviai įsitraukti kviečia ir Vilniaus rajono sporto centras, kuris atidaro slidinėjimo sekciją 10–13 metų vaikams. Užsiėmimai taip pat planuojami kaip nemokami, o treniruotes ves patyręs treneris Olegas Griškevičius, o kryptį kuruos olimpietis Karol Dombrovski.

    Futbolu besidomintiems vaikams siūloma FA „TransINVEST“ akademija, veikianti keliose Vilniaus rajono vietovėse. Treniruotės vyksta gimnazijų sporto bazėse ir stadionuose, o dalyje grupių gali būti pritaikomas neformaliojo vaikų švietimo finansavimas ir nuolaidos Vilniaus rajono gyventojo kortelės turėtojams.

    Muzika ir menas: daugiau vietų ir naujos erdvės

    Vilniaus rajone veikia trys savivaldybės muzikos ir meno mokyklos: Vilniaus r. Nemenčinės meno mokykla, Vilniaus r. Rudaminos meno mokykla ir Vilniaus r. Pagirių meno mokykla. Į šias įstaigas priimami 6–15 metų vaikai, gyvenantys Vilniaus rajone arba besimokantys rajono mokyklose, kai kur sudaromos galimybės mokytis ir suaugusiesiems.

    Nemenčinėje nuo rugsėjo duris atverianti moderni meno mokykla įsikurs gerokai didesniame pastate nei anksčiau, o tai leis priimti daugiau mokinių ir išplėsti ugdymo galimybes. Vienas ryškiausių akcentų – 360 vietų koncertų salė, pritaikyta akustikos reikalavimams ir numatoma naudoti ne tik mokyklos poreikiams, bet ir bendruomenei.

    Muzikos skyriuje vaikai galės mokytis groti įvairiais instrumentais, o šiais mokslo metais numatytas ir dailės skyriaus startas. Savivaldybė pabrėžia, kad didesnės ir šiuolaikiškesnės erdvės leidžia kurti aplinką, kurioje ugdymas tampa patrauklesnis ir labiau orientuotas į praktinius gebėjimus.

    Rudaminos meno mokykloje vykdomos muzikos ir dailės programos, kuriose vaikai gali rinktis tiek instrumentinį atlikimą, tiek vizualiųjų menų kryptis. Pagirių meno mokykloje taip pat siūlomos įvairios programos, veikia chorai, ansambliai ir orkestras, o tai suteikia vaikams progą ne tik mokytis, bet ir reguliariai pasirodyti koncertuose.

    Renkantis būrelį tėvams rekomenduojama įvertinti vaiko interesus, užimtumo krūvį ir tai, ar veikla vyksta patogioje vietoje po pamokų. Nuosekliai lankomos sporto ar meno programos dažnai duoda geriausią rezultatą tada, kai vaikui suteikiama laiko įsitraukti ir išbandyti skirtingas kryptis.

  • „Lietuvos draudimas“ vėl apdraus moksleivius: svarbi detalė dėl paspirtukų ir 5 000 eurų

    „Lietuvos draudimas“ vėl apdraus moksleivius: svarbi detalė dėl paspirtukų ir 5 000 eurų

    Prasidėjus mokslo metams, didžiausia šalies draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ ir šiemet tęsia socialinę iniciatyvą „Apsaugok mane“. Visą rugsėjį visiems Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų moksleiviams automatiškai galios nemokamas draudimas nuo nelaimingų atsitikimų eisme.

    Akcija vyksta jau 27-ąjį kartą, o jos tikslas – priminti, kad rugsėjį eismas miestuose ir gyvenvietėse suintensyvėja, o po vasaros atostogų vaikai dažniau būna išsiblaškę. Kartu iniciatyva skirta sumažinti skaudžių incidentų skaičių, kai nukenčia nepilnamečiai eismo dalyviai.

    Svarbi detalė dėl paspirtukų

    Draudimo apsauga galioja moksleiviams, kai jie keliauja pėsčiomis, važiuoja dviračiu, riedučiais, riedlente ar neelektriniu paspirtuku. Ji taikoma visoje Lietuvoje, bet kuriuo paros metu, nepriklausomai nuo to, kur įvyko nelaimė.

    Esminis niuansas – apsauga netaikoma transporto priemonėms su elektros varikliais. Tai reiškia, kad eismo įvykyje dalyvaujant elektriniam paspirtukui ar kitai elektrinei transporto priemonei, ši konkreti dovanojamo draudimo apsauga gali negalioti.

    Kokia išmoka ir kada galioja

    Dovanojama draudimo suma siekia iki 5 000 eurų, o konkreti išmoka priklauso nuo patirtų sužalojimų pobūdžio ir jų sunkumo. Draudimas apima kaulų lūžius, išnirimus, minkštųjų audinių ar vidaus organų sužalojimus, taip pat mirtį dėl nelaimingo atsitikimo.

    Tėvams ar globėjams papildomų veiksmų imtis nereikia: draudimas įsigalioja automatiškai ir galioja nuo rugsėjo 1 dienos 00.00 valandos iki rugsėjo 30 dienos 24.00 valandos imtinai. Draudimo išmoka mokama nepriklausomai nuo to, ar moksleivis laikomas eismo įvykio kaltininku.

    Ką daryti įvykus nelaimei

    Jei rugsėjį įvyksta eismo nelaimė, pirmiausia būtina apie ją pranešti policijai, kad įvykis būtų tinkamai užfiksuotas. Vėliau žalą reikia užregistruoti „Lietuvos draudime“ arba susisiekti su bendrovės specialistais telefonu 1828.

    Nepilnamečių atveju išmoka išmokama tėvams arba įstatymu nustatytiems globėjams. Jei apdraustajam įvykio dieną yra sukakę 18 metų, išmoka gali būti mokama jam pačiam.

    Vilniaus rajono savivaldybė, bendradarbiaudama su „Lietuvos draudimu“, ragina mokslo metų pradžioje su vaikais iš naujo aptarti pagrindines saugaus eismo taisykles. Didesnis suaugusiųjų dėmesys perėjose, prie mokyklų ir stotelėse laikomas viena veiksmingiausių prevencinių priemonių.

    „Rugsėjis mokiniams – kupinas naujų įspūdžių ir emocijų. Po vasaros atostogų gatvėse jie neretai būna išsiblaškę, todėl privalome būti itin atidūs“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič.

    Lygiagrečiai tęsiama ir švietėjiška dalis: „Lietuvos draudimo“ darbuotojai savanoriškai ves saugaus eismo pamokas pradinių klasių mokiniams rugsėjo ir spalio mėnesiais. Praėjusiais metais, bendrovės duomenimis, buvo surengtos 640 pamokos, kuriose dalyvavo apie 14 000 moksleivių.

  • 650 km per 4 dienas: „Baltijos kelio“ estafetės bėgikai pasiekė Vilniaus rajoną

    650 km per 4 dienas: „Baltijos kelio“ estafetės bėgikai pasiekė Vilniaus rajoną

    Rugpjūčio 21 dieną Vilniaus Arkikatedros aikštėje startavo 35-asis tarptautinis estafetinis bėgimas „Baltijos kelias“. Keturių dienų maršrutas driekiasi nuo Vilniaus per Rygą iki Talino, o pirmosiomis valandomis bėgikai pasiekė ir Vilniaus rajoną.

    Avižienių seniūnijoje, prie Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono ribos, dalyvius pasitiko Vilniaus rajono savivaldybės atstovai. Savivaldybės administracijos Sveikatos ir sporto skyriaus patarėjas Evaldas Martinka perdavė mero sveikinimus, palinkėjo sėkmingos kelionės ir padėkojo už tradicijos tęstinumą.

    „Pasitikdami bėgikus jaučiame, kad Baltijos kelio istorija nėra vien praeities prisiminimas. Ji gyva žmonėse ir jų pasirinkime kasmet leistis į šį kelią, primenant, kad tai, kas jungia, yra stipriau už tai, kas skiria“, – sakė E. Martinka.

    Bėgikams buvo pasiūlyta atsigaivinti ir pasistiprinti prieš tęsiant kelionę. Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijos prezidentas Vidmantas Dobrovolskas savivaldybės atstovams įteikė atminimo medalius ir padėkojo už šiltą priėmimą.

    Šiemet estafetėje dalyvauja 38 bėgikai: 34 iš Lietuvos, 3 iš Estijos ir 1 iš Latvijos. Planuojama įveikti apie 650 kilometrų, nuolat keičiantis distancijoje, kad būtų išlaikytas estafetinio bėgimo ritmas ir simboliškai atkurtas istorinis maršrutas.

    Prie iniciatyvos tradiciškai jungiasi ir Vilniaus rajono sporto centro bėgikai, šiemet jų numatoma apie 20. Finišas Taline planuojamas rugpjūčio 24 dieną.

    Bėgimas, saugantis istorinę atmintį

    Tarptautinis bėgimas „Baltijos kelias“ primena 1989 metais rugpjūčio 23 dieną įvykusią taikią akciją, kai apie 2 000 000 Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų susikibo rankomis. Gyvoji grandinė nusidriekė daugiau kaip 600 kilometrų nuo Vilniaus iki Talino.

    Akcija tapo aiškiu laisvės ir nepriklausomybės siekio pareiškimu, taip pat Molotovo–Ribentropo pakto ir jo slaptųjų protokolų pasmerkimu. Baltijos kelias plačiai laikomas vienu ryškiausių taikaus pasipriešinimo pavyzdžių Europoje, o jo dokumentinis paveldas įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ tarptautinį registrą.

    Kvietimas į minėjimą Vilniaus rajone

    Vilniaus rajone Baltijos kelio atminimas bus minimas rugpjūčio 23 dieną 15 valandą Galinės kaime, Galinės gatvėje 14. Minėjime numatytas koncertas, kuriame pasirodys folklorinis ansamblis „Verdenė“.

    Organizatoriai pabrėžia, kad tokie renginiai padeda išlaikyti ryšį tarp istorijos ir šiandienos, o simbolinis maršrutas per Baltijos sostines kasmet primena, kaip solidarumas gali virsti realiais politiniais pokyčiais.

  • Vilniaus rajono taryba pažėrė sprendimų: 70 250 eurų premijoms, 10 autobusų ir parama pareigūnams

    Vilniaus rajono taryba pažėrė sprendimų: 70 250 eurų premijoms, 10 autobusų ir parama pareigūnams

    Vilniaus rajono savivaldybės taryba rugpjūčio 21 dieną vykusiame posėdyje priėmė sprendimų paketą, kuris apima švietimą, viešąjį saugumą, socialinę pagalbą ir savivaldybės turto panaudojimą bendruomenėms. Dalis klausimų patvirtinti galutinai, o keli svarbūs projektai pateikti tolesniam svarstymui komitetuose.

    Didelė darbotvarkės dalis buvo skirta pasirengimui naujiems mokslo metams ir ugdymo kokybės stiprinimui. Kartu taryba akcentavo, kad sprendimais siekiama sumažinti gyventojų kasdienes rizikas, didinti paslaugų prieinamumą ir efektyviau naudoti biudžeto lėšas.

    Premijos mokiniams ir nauji autobusai

    Savivaldybė patvirtino vienkartines pinigines premijas geriausiai besimokantiems mokiniams. 133 mokiniams, besimokantiems 5–10 ir I–IV gimnazijos klasėse, numatytos 500 eurų išmokos už aukštus akademinius rezultatus.

    Dar 12 abiturientų, iš valstybinių brandos egzaminų iš viso surinkusių 15 šimtukų, gaus po 250 eurų. Bendrai šiai skatinimo priemonei iš savivaldybės biudžeto skirta 70 250 eurų.

    Posėdyje taip pat pritarta 10 naujų „IVECO“ mokyklinių autobusų perdavimui švietimo įstaigoms. Skelbiama, kad bendras investicijos dydis siekia beveik 859 000 eurų, o transportas bus paskirstytas kelioms gimnazijoms, pagrindinėms mokykloms ir vienam lopšeliui-darželiui.

    Tokios investicijos, savivaldybės vertinimu, leidžia mažinti vežimo rizikas ir užtikrinti patikimesnį mokinių pavėžėjimą, ypač teritorijose, kur atstumai didesni, o maršrutai priklauso nuo sezoniškumo ir eismo intensyvumo.

    Pareigūnams – naujos paskatos ir planai pasieniečiams

    Taryba pritarė atnaujintai asmenų pritraukimo tarnauti Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate tvarkai. Iki šiol vienkartinė 10 000 eurų išmoka buvo taikoma tik pradedantiems pareigūnams, o nuo šiol ji būtų prieinama ir patyrusiems policininkams, pereinantiems tarnauti į rajoną.

    Numatyta, kad savivaldybė galėtų padengti finansinius įsipareigojimus buvusiai darbovietei, jei pareigūnas anksčiau buvo gavęs analogišką išmoką. Taip pat detalizuotos sąlygos, kada tarnybos terminas pratęsiamas, ir kada dėl sveikatos priežasčių išmokos grąžinti nereikėtų.

    Posėdyje pateikta ir dar viena kryptis – savivaldybė svarsto bendradarbiavimą su Valstybės sienos apsaugos tarnyba, siekdama mažinti pareigūnų trūkumą pasienio užkardose. Siūloma į Padvarionių, Jurgio Kybarto ir Kenos užkardas atėjusiems pasieniečiams skirti vienkartinę 10 000 eurų išmoką, įsipareigojant tarnauti ne trumpiau nei 5 metus.

    Bendruomenių erdvės, paveldas ir socialinė pagalba

    Taryba pritarė planui Avižieniuose įsigyti 0,68 hektaro miško ūkio paskirties sklypą, kurį ketinama pritaikyti bendruomenės reikmėms. Savivaldybė nurodo, kad teritorijoje būtų sudarytos sąlygos neformaliajam švietimui, sportui, kultūrai ir rekreacijai.

    Taip pat pateikimo stadijoje svarstoma 10 metų panaudos sutartis Riešės bendruomenei, kad bendruomenės namų veikla galėtų tęstis ir pasibaigus ankstesniam terminui. Kitas projektas numato buvusios Rakonių mokyklos pastatą vieneriems metams perduoti Lietuvos šaulių sąjungai, o savivaldybė skaičiuoja galinti sutaupyti apie 61 000 eurų pastato išlaikymo išlaidų.

    Socialinės gerovės srityje tarybai pristatytas reagavimo į savižudybės grėsmę algoritmas, kuriuo siekiama aiškiau apibrėžti institucijų ir specialistų veiksmus krizės atvejais. Tokie modeliai paprastai remiasi principu, kad greita reakcija ir aiškios atsakomybės ribos mažina riziką, jog žmogus liks be pagalbos.

    Energetikos temoje pateiktas planas 2026–2027 metų šildymo sezonu subsidijuoti centralizuotai tiekiamą šilumą tais atvejais, kai kaina viršytų Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos skelbiamą vidutinę šilumos kainą Lietuvoje. Skirtumą savivaldybė siūlo padengti iš biudžeto, taip mažinant sąskaitų šuolio riziką gyventojams.

    Be to, siūloma atnaujinti suskystintų dujų balionų kainą, taikomą būsto šildymo kompensacijoms skaičiuoti. Vietoje iki šiol taikyto 0,84 euro už kilogramą tarifo svarstoma nustatyti 1,76 euro už kilogramą, argumentuojant, kad ankstesnė kaina nebeatitiko rinkos realybės.

    Kultūros ir turizmo kryptimi posėdyje aptartas planas Mozūriškių dvare įkurti viešąją įstaigą „Verbų namai“, kuri pakeistų ankstesnę, poreikių nebeatitinkančią erdvę Čekoniškėse. Taip pat pritarta pateikimo stadijoje Vilniaus rajono narystei Švento Jokūbo kelio savivaldybių asociacijoje, siekiant į maršrutus integruoti rajono sakralinius ir paveldo objektus.

    Pateikimo stadijoje esantys sprendimai bus toliau nagrinėjami komitetuose, o galutiniai balsavimai numatomi kitame tarybos posėdyje. Savivaldybė nurodo, kad apie detalesnę eigą ir priimtų sprendimų įgyvendinimą gyventojai bus informuojami papildomai.

  • 60 tūkst. eurų per metus kainuojantis pastatas Rakonyse gali atitekti „Lietuvos šaulių sąjungai“

    60 tūkst. eurų per metus kainuojantis pastatas Rakonyse gali atitekti „Lietuvos šaulių sąjungai“

    Vilniaus rajono savivaldybės taryba artimiausiu metu svarstys sprendimo projektą, kuriuo būtų siūloma vieneriems metams panaudos pagrindais perduoti buvusios mokyklos patalpas Rakonių kaime „Lietuvos šaulių sąjungai“. Patalpos yra Marijampolio seniūnijoje, Eugenijušo Venckovičiaus gatvėje.

    Kaip nurodoma projekte, organizacija čia planuotų rengti šaulių ir jaunųjų šaulių mokymus, pratybas, susirinkimus bei pilietinius renginius. Savivaldybė pabrėžia, kad sprendimu siekiama įveiklinti nenaudojamą turtą ir sumažinti jo išlaikymo naštą.

    „Šiuo sprendimu siekiame, kad savivaldybei priklausantis turtas būtų naudojamas prasmingai. Lietuvos šaulių sąjungos veikla yra svarbi stiprinant pilietiškumą ir pasirengimą įvairioms krizinėms situacijoms, todėl matome prasmę sudaryti tinkamas sąlygas šiai veiklai Vilniaus rajone, kartu atsakingai vertindami ir ilgalaikes pastato panaudojimo galimybes“, – teigia Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič.

    Šiuo metu Rakonių kaime stovintis tuščias pastatas savivaldybei kainuoja apie 60 000 eurų per metus. Perdavus patalpas panaudai, „Lietuvos šaulių sąjunga“ būtų įsipareigojusi investuoti į pastato priežiūrą, jo išlaikymą ir pritaikymą planuojamai veiklai.

    Sprendimą palaiko Vilniaus rajono bendruomeninių organizacijų sąjunga, akcentuodama, kad infrastruktūra galėtų būti naudojama ne vien šaulių reikmėms. Organizacija teigia, jog nauda apimtų ir vietos jaunimą bei bendruomenes, kurios galėtų įsitraukti į pilietinio ugdymo, savanorystės, socialines ir kultūrines veiklas.

    „VRBOS pabrėžia, kad tokios infrastruktūros ilgalaikis naudojimas būtų naudingas ne vien Šaulių sąjungos nariams. Tiesioginiai ir netiesioginiai šio sprendimo naudos gavėjai taip pat būtų Vilniaus rajono bendruomenės, jaunimas, savanoriai ir kiti gyventojai, dalyvaujantys šaulių organizuojamose arba kartu su bendruomeninėmis organizacijomis vykdomose veiklose“, – teigiama organizacijos rašte administracijai.

    Savivaldybė taip pat nurodo įvertinusi alternatyvius pasiūlymus, kuriuos buvo pateikusi LLRA-KŠS frakcija. Pasak administracijos, dalis siūlytų objektų yra naudojami ugdymo reikmėms, kiti jau turi numatytą paskirtį, o kai kurių būklė įvardijama kaip netinkama veiklai.

    „Vertindami alternatyvius pasiūlymus matėme, kad dalyje jų vyksta ugdymo veikla, o kai kurių būklė tiesiog netinkama. Ypač nustebino siūlymas skirti patalpas Visalaukės I kaime ar Pikeliškėse, kur šiuo metu vyksta ugdymas lenkų kalba“, – pažymi savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius.

    Administracija pabrėžia, kad laikinas perdavimas nereiškia, jog atsisakoma ilgalaikės pastato vizijos. Pasak savivaldybės, lygiagrečiai turėtų būti pradėtas Rakonių pastato ilgalaikio įveiklinimo procesas, įvertinant ir kitus galimus scenarijus, tačiau tokio masto projektams paprastai prireikia daugiau nei vienų metų.

    Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad socialinių paslaugų tinklo plėtra šioje Vilniaus rajono dalyje jau planuojama. Savivaldybė primena, kad netoliese esančiame Senasalio kaime numatyta įkurti senyvo amžiaus asmenims skirtus globos namus, kartu sukuriant ir naujų darbo vietų.

    Sprendimo projektas pirmiausia bus svarstomas Ekonomikos ir finansų komitete, o galutinis sprendimas bus priimtas tarybos posėdyje. Savivaldybė tikisi teigiamo balsavimo, argumentuodama racionalesniu lėšų panaudojimu ir papildoma nauda bendruomenei.

  • Vilniuje prie Girių g. 6B formuoja 794 kv. m valstybinės žemės plotą: kas gali jį įsigyti

    Vilniaus miesto savivaldybė informuoja apie planuojamą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, susijusį su laisvu valstybinės žemės plotu, įsiterpusiu tarp sklypo Girių g. 6B ir sklypo, kurio kadastro Nr. 0101/0162:238. Projektas rengiamas gavus sklypo Girių g. 6B savininko prašymą.

    Numatoma suformuoti apie 794 kv. m įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir jį sujungti su besiribojančiu sklypu. Savivaldybė aiškina, kad šioje vietoje laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų atskiro sklypo, todėl pasirenkamas prijungimo sprendimas.

    Skelbiama, kad procedūros vykdomos automatizuotai per ŽPDRIS sistemą, kurioje registruojami su žemėtvarkos planavimu susiję veiksmai. Nurodytas paslaugos registracijos numeris ŽPDRIS sistemoje – ZSFP-219269.

    Kas ribojasi su planuojamu plotu

    Planuojamas įsiterpęs valstybinės žemės plotas ribojasi su kitos paskirties žemės sklypu Girių g. 6B (kadastro Nr. 0101/0162:1581), kurio naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Taip pat jis ribojasi su privačiu žemės ūkio paskirties sklypu (kadastro Nr. 0101/0162:238).

    Tokiais atvejais svarbiausia aplinkybė yra sklypų paskirtis ir teritorijų planavimo dokumentuose numatytas naudojimas. Būtent nuo to priklauso, ar įsiterpęs valstybinės žemės plotas gali būti parduodamas be aukciono ir kam ta teisė gali būti taikoma.

    Kodėl vieni gali, o kiti – ne

    Savivaldybė remiasi Vyriausybės 1999 metais kovo 9 dieną nutarimu Nr. 260 patvirtintomis taisyklėmis, kurios apibrėžia įsiterpusios valstybinės žemės pardavimą ir nuomą. Jose numatyta, kad įsiterpęs žemės plotas tam tikrose teritorijose gali būti parduodamas be aukciono besiribojančių privačių sklypų savininkams, jei plotas neviršija nustatytų ribų.

    Gyvenamųjų teritorijų naudojimo būdo zonose toks įsiterpęs plotas paprastai negali viršyti 0,04 ha, o kitose kitos paskirties teritorijose riba gali siekti 0,5 ha. Kadangi nagrinėjamas plotas yra apie 794 kv. m, jis patenka į dydžio ribas, taikomas gyvenamųjų teritorijų atvejams.

    Svarbi detalė ta, kad formuojamas sklypas priskiriamas kitos paskirties laisvai valstybinei žemei, o besiribojantis privatus sklypas, kurio kadastro Nr. 0101/0162:238, yra žemės ūkio paskirties. Savivaldybė nurodo, kad galimybė papildomai prisijungti kitos paskirties įsiterpusį valstybinės žemės plotą prie žemės ūkio paskirties sklypo taisyklėse nėra numatyta.

    Dėl to privataus žemės ūkio paskirties sklypo savininkas, nors ir ribojasi su planuojamu plotu, neturi galimybės šio suformuoto sklypo įsigyti. Savivaldybė pabrėžia, kad šis pranešimas laikytinas informacinio pobūdžio.

    Daugiau informacijos teikiama Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje, Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus Žemės tvarkymo ir valdymo poskyryje. Savivaldybė nurodo, kad gyventojams aktualiausia sekti projekto eigą per ŽPDRIS ir pasitikslinti, kaip konkrečiu atveju taikomos paskirties, naudojimo būdo ir įsiterpusio ploto sąvokos.

  • Elbingo g. gyventojai spręs administratoriaus klausimą: ką svarbu žinoti dėl bendrojo naudojimo objektų

    Vilniaus Elbingo gatvės 79, 81, 83 ir 89 namų gyventojams artimiausiu metu aktualus bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo klausimas. Nuo to priklauso, kaip bus organizuojama namų priežiūra, kokie darbai bus prioritetiniai ir kaip skaidriai bus administruojamos sukauptos lėšos.

    Daugiabučių bendrojo naudojimo objektų administravimas apima laiptinių, stogo, fasado, inžinerinių sistemų, šilumos punkto ir kitų bendrų konstrukcijų priežiūrą. Praktikoje tai reiškia ir nuolatinius smulkius darbus, ir didesnius sprendimus, susijusius su remontais, avarijų valdymu bei rangovų parinkimu.

    Kas laikoma administratoriaus pareigomis?

    Administratorius paprastai atsako už privalomų apžiūrų ir techninės priežiūros organizavimą, gedimų šalinimą bei planinių darbų užsakymą. Taip pat jis rengia sąmatas, teikia ataskaitas gyventojams, administruoja įmokas ir užtikrina, kad lėšos būtų naudojamos pagal patvirtintus sprendimus.

    Gyventojams svarbu įvertinti ne tik kainodarą, bet ir tai, kaip administratorius komunikuoja, kaip greitai reaguoja į problemas ir ar pateikia aiškius dokumentus. Praktinė patirtis rodo, kad didžiausi ginčai kyla dėl paslaugų kokybės, nepakankamo informavimo ir neaiškiai pagrįstų darbų kainų.

    Kaip paprastai vyksta pasirinkimas?

    Administratorius parenkamas gyventojų sprendimu pagal nustatytą procedūrą, o sprendimai fiksuojami balsavimo dokumentuose. Gyventojams rekomenduojama prieš balsuojant paprašyti aiškių pasiūlymų: kokios paslaugos įtrauktos, kokie įkainiai taikomi, kaip bus organizuojami pirkimai ir kokias ataskaitas planuojama teikti.

    Jeigu daugiabutyje planuojami didesni darbai, tokie kaip stogo ar šildymo sistemos atnaujinimas, verta iš anksto įsivertinti administratoriaus patirtį su rangovų konkursais ir projektų priežiūra. Tai ypač aktualu brangstantiems statybos darbams, kai kainų skirtumai tarp pasiūlymų gali būti reikšmingi.

    Ką gyventojams verta pasitikrinti?

    Prieš pasirenkant administratorių, verta paprašyti ankstesnių metų finansinių ataskaitų pavyzdžių ir paaiškinimų, kaip skaičiuojami administravimo bei techninės priežiūros mokesčiai. Taip pat pravartu išsiaiškinti, kokiu kanalu bus priimami pranešimai apie gedimus ir per kiek laiko įprastai sureaguojama.

    Renkantis administratorių, gyventojams naudinga aptarti ir skaidrumo priemones, pavyzdžiui, periodinius darbų aktų viešinimus ar aiškias rangovų atrankos taisykles. Tokie susitarimai sumažina riziką, kad sprendimai bus priimami formaliai, o reali nauda namui bus menkai apčiuopiama.

  • Vilniuje – dar viena „siaura vieta“: Žirmūnų ir P. Lukšio sankryžoje ribojimai tęsis iki rugpjūčio 28 dienos

    Vilniuje, Žirmūnų ir P. Lukšio gatvių sankryžoje, eismo ribojimai pratęsiami iki rugpjūčio 28 dienos. Savivaldybė nurodo, kad darbai tęsiami dėl šilumos kameros remonto ir būtino asfalto dangos keitimo.

    Šilumos kamera yra požeminių šilumos tinklų mazgas, kuriame atliekama vamzdynų ir armatūros priežiūra, todėl remonto metu dažnai tenka ardyti dangą ir riboti eismą. Tokie darbai paprastai planuojami vasarą, kai mažesni šildymo sistemos apkrovimai, tačiau intensyvesnis miesto eismas dėl to tampa jautresnis net ir nedideliems susiaurinimams.

    Vairuotojams svarbiausi pokyčiai numatyti važiuojant Žirmūnų gatve nuo Minties gatvės Kareivių gatvės kryptimi: čia laikinai uždaroma viena kairiojo posūkio į P. Lukšio gatvę juosta. Dėl to piko metu gali formuotis ilgesnės eilės posūkiui, o pralaidumas sankryžoje mažės.

    Judant priešinga kryptimi, nuo Kareivių gatvės Minties gatvės link, sankryžoje tiesiai bus galima važiuoti tik antrąja eismo juosta. Tai reiškia, kad persirikiuoti reikės iš anksto, o vėlyvi bandymai keisti juostą gali didinti avarinių situacijų riziką.

    Dar vienas pokytis laukia P. Lukšio gatvėje važiuojant Žirmūnų gatvės link: kairiajam posūkiui į Kareivių gatvę laikinai bus naudojama priešpriešinio eismo juosta. Tokia laikina schema reikalauja didesnio atidumo, todėl vairuotojams rekomenduojama sekti laikinus kelio ženklus, horizontalaus ženklinimo pakeitimus ir laikytis mažesnio greičio.

    Miesto eismo specialistai primena, kad ilgesnių ribojimų metu kelionės laikas gali kisti priklausomai nuo paros meto, todėl verta planuoti maršrutą su laiko atsarga. Taip pat patariama apsvarstyti alternatyvias kryptis bei dažniau rinktis viešąjį transportą, jei kelionės tikslas leidžia.