CP v2

Blog

  • Ukrainos žvalgyba: Rusija svarsto konfliktą su Lenkija ir Baltijos šalimis, Europoje – apie 400 agentų

    Ukrainos Užsienio žvalgybos tarnyba pranešė vertinanti, kad Kremlius, greta hibridinių veiksmų, modeliuoja ir tiesioginio ginkluoto konflikto su Europa scenarijus. Tarp minimų krypčių įvardijamos Lenkija, Baltijos šalys ir Šiaurės Europa.

    Anot ukrainiečių žvalgybos, Rusija tokį susidūrimą laiko realiu variantu ilgesnėje perspektyvoje, o trumpuoju laikotarpiu gali siekti kontroliuojamo regioninio krizės eskalavimo NATO rytiniame flange. Tokios krizės tikslas, kaip teigiama, būtų ne karinė pergalė, o Aljanso reakcijos greičio ir kolektyvinės gynybos patikimumo išbandymas.

    Ko siekiama NATO rytiniame flange?

    Ukrainos žvalgyba pabrėžia, kad Maskva gali mėginti veikti žemiau tiesioginio karo slenksčio, derindama spaudimą pasienio ruožuose, informacines operacijas ir provokacijas. Tokiu būdu siekiama sukurti situaciją, kurioje sąjungininkėms būtų sunkiau greitai sutarti dėl vieningos reakcijos.

    „Tikslas nėra nugalėti NATO karine prasme, o pademonstruoti tariamą jo nesugebėjimą greitai reaguoti ir ginti narių“, – teigiama ukrainiečių žvalgybos vertinime.

    Tokios strategijos logika remiasi prielaida, kad krizė, kuri atrodo „ribinė“ ar dviprasmiška, suteikia daugiau erdvės neigti atsakomybę, vilkinti sprendimus ir skaldyti visuomenių nuotaikas. Būtent todėl didelis dėmesys skiriamas ne tik kariniams pajėgumams, bet ir informacinei aplinkai bei vidaus politikos jautrumams.

    Apie 400 žvalgybos pareigūnų Europoje

    Ukrainos tarnyba taip pat nurodo, kad Europoje gali būti beveik 400 Rusijos specialiųjų tarnybų pareigūnų. Jų užduotys, kaip skelbiama, apima šnipinėjimą, diversijas ir kibernetines atakas.

    Žvalgybos teigimu, tokie tinklai reikalingi ne tik informacijos rinkimui, bet ir pasirengimui veiksmams, kurie gali būti aktyvuojami krizės metu. Kibernetinės atakos prieš infrastruktūrą, bandymai trikdyti logistiką ar sklaidyti dezinformaciją laikomi priemonėmis, galinčiomis paveikti visuomenės pasitikėjimą institucijomis ir apsunkinti operatyvius sprendimus.

    Kodėl ši žinutė svarbi Lietuvai?

    Nors vertinime tiesiogiai akcentuojamos Lenkija ir Baltijos šalys, kontekstas apima visą NATO rytinį flangą, kuriame saugumo situacija priklauso nuo atgrasymo, ankstyvojo perspėjimo ir sąjungininkų karinio buvimo. Lietuvos atveju tai reiškia, kad hibridinių grėsmių atpažinimas, infrastruktūros apsauga ir visuomenės atsparumas informacinėms atakoms tampa ne mažiau svarbūs nei tradiciniai gynybos pajėgumai.

    Ukrainos žvalgyba pabrėžia, kad Rusija ruošiasi ilgalaikei konfrontacijai, todėl parama Ukrainai ir NATO rytinės sienos stiprinimas, jos vertinimu, yra sudedamoji atgrasymo strategijos dalis. Tokios išvados sutampa su platesnėmis Europos saugumo diskusijomis, kuriose vis dažniau kalbama apie ilgalaikį pasirengimą, o ne vien trumpalaikes priemones.

  • Europos pramonės konkurencingumas: ką parodė Katovicų forumas ir kodėl laimi ne pigumas, o kokybė

    Europos pramonė, siekdama išlikti konkurencinga pasaulinėje rinkoje, neturi tikslo pasigaminti viską pati. Katovicuose vykusiame Naujosios pramonės forumo atidarymo debatos dalyviai pabrėžė, kad svarbiausia yra stiprinti tas grandinės dalis, kur Europa jau turi aiškių pranašumų.

    Diskusijoje akcentuota, kad konkurencingumą dažnai lemia ne vien energijos kaina, o gebėjimas kurti didesnės pridėtinės vertės produktus. Tarp pagrindinių Europos kozirių įvardyti specializacija, aukšta kokybė, gamybos lankstumas ir artumas galutiniam pirkėjui, mažinantis tiekimo grandinių rizikas.

    Augimas per įsigijimus ir technologijas

    Forume aptarti pavyzdžiai rodė, kad Vidurio Europos įmonės vis aktyviau plečiasi už savo rinkų ribų, siekdamos paspartinti technologijų perėmimą. Tokia strategija leidžia greičiau įgyti kompetencijų, nei jas auginti nuo nulio, o gamybos išskaidymas skirtingose šalyse didina atsparumą.

    Kalbėta ir apie tai, kad geografinė diversifikacija tampa ne tik finansine, bet ir saugumo priemone. Gamybos pajėgumų paskirstymas skirtinguose regionuose padeda amortizuoti šoką, kai kyla prekybos, logistikos ar reguliavimo trikdžiai.

    Suverenumas nereiškia gaminti viską

    Debatoje daug dėmesio skirta technologiniam suverenumui, tačiau pabrėžta, kad tai nėra sinonimas visiškam savarankiškumui. Praktinis tikslas – būti reikšmingu žaidėju pasirinktose vertės grandinės vietose ir išlaikyti gebėjimą veikti kritinėse srityse, o ne kopijuoti visą gamybos spektrą.

    Šis požiūris ypač svarbus puslaidininkių ir kitų sudėtingų komponentų sektoriuose, kur galutinį rezultatą dažnai lemia ne žaliavų kilmė, o investicijos į projektavimą, testavimą, pakavimą, gamybos automatizaciją ir kvalifikuotą darbo jėgą. Forumo dalyviai akcentavo, kad atskirų valstybių pastangos čia ribotos, todėl didesnį efektą duoda sprendimai, priimami Europos mastu.

    Energija svarbi, bet ne vienintelė problema

    Europos pramonė jaučia spaudimą dėl aukštų energijos sąnaudų, ypač ten, kur energija sudaro didelę bendrųjų kaštų dalį. Forume kalbėta, kad stabilios ir prognozuojamos energijos kainos ilgesniam laikotarpiui gali tapti konkurenciniu pranašumu, nors tai reiškia atsisakymą bandymo uždirbti iš trumpalaikių kainų svyravimų.

    Kartu pabrėžta, jog vien tik energijos atpigimas problemos neišspręs, jei pramonę ribos kiti veiksniai. Debatos dalyviai kaip ilgalaikę kryptį išskyrė didesnę gamybos saviaprūpą energija, pavyzdžiui, investicijas į kogeneraciją ir atsinaujinančius šaltinius, taip pat platesnį Europos energijos rinkos sujungimą.

    Kur Europa gali laimėti prieš Aziją

    Konkurencija su Azijos gamintojais, ypač masinės gamybos segmentuose, įvardyta kaip struktūrinis iššūkis: Europa vargu ar taps pigiausios gamybos vieta. Tačiau, pasak diskusijos dalyvių, Europa gali laimėti ten, kur svarbu patikimumas, prekės ženklo reputacija, ilga patirtis ir griežti kokybės standartai.

    Viena ryškiausių temų tapo produktų pritaikymas konkretiems užsakymams ir greita inžinerinė reakcija, kai klientas nori nestandartinio sprendimo. Tokia gamyba reikalauja kompetencijų ir organizacinio lankstumo, o tai gali būti sunkiau atkartojama masinės, didelio masto produkcijos modeliu paremtose ekosistemose.

    Reguliavimas kaip konkurencingumo stabdis

    Forume skambėjo kritika dėl perteklinio Europos ekonomikos reguliavimo, kuris, anot dalyvių, dažnai virsta administraciniu barjeru investicijoms ir gamybos plėtrai. Akcentuota, kad net ir gerų tikslų siekiančios priemonės gali sukelti šalutinių pasekmių, kai didina sąnaudas tiems sektoriams, kurie yra aukščiau vertės grandinėse.

    Skirtumai tarp JAV, Kinijos ir Europos pramonės rėmimo modelių taip pat aptarti kaip realybė, su kuria verslas turi konkuruoti. Bendras debatos leitmotyvas – jei Europa nori greičiau atkurti pramonės konkurencingumą, vien deklaracijų nepakaks: reikės mažiau trukdančių taisyklių, daugiau nuoseklaus įgyvendinimo ir aiškesnio prioritetų pasirinkimo.

    Katovicų forumo diskusija išryškino, kad Europos pramonės stiprybė slypi ne bandyme aplenkti pasaulį kaina, o gebėjime kurti aukštesnės vertės, patikimus ir klientui pritaikomus produktus. Tačiau tam būtina ir politinė valia: sprendimai dėl rinkos integracijos, energijos sistemos ir reguliavimo aplinkos gali nulemti, ar šis pranašumas virs ilgalaike konkurencine strategija.

  • Brangi elektra smaugia Lenkijos pramonę: Vyriausybė žada subsidijas energijai jau artimiausiomis savaitėmis

    Lenkijos Vyriausybė tikisi artimiausiomis savaitėmis sulaukti Europos Komisijos sprendimo dėl valstybės pagalbos schemos, skirtos daug energijos naudojančioms įmonėms. Apie tai pranešė energetikos viceministras Wojciechas Wrochna, kalbėdamas verslo atstovams, pabrėždamas, kad brangios elektros sąnaudos vis stipriau spaudžia pramonę.

    Pagal jau parengtą įstatymo projektą numatoma sukurti subsidijų sistemą, kuri kompensuotų dalį energijos kaštų įmonėms 2027–2030 metais. Projektas šiuo metu svarstomas Seime, o jo įgyvendinimui suplanuota apie 1,1 milijardo eurų suma.

    „Prieš mažiau nei mėnesį pradėjome pokalbius su Europos Komisija dėl šio projekto notifikavimo“, – sakė Wojciechas Wrochna.

    Viceministro teigimu, Varšuva tikisi, kad Europos Komisija sprendimą priims per kelias artimiausias savaites, o iki metų pabaigos gali įsigalioti ir pats įstatymas, ir su juo susijusi Europos Sąjungos institucijų pozicija. Praktikoje tai reikštų, kad valstybės pagalba galėtų startuoti iš karto, kai tik bus baigtos procedūros.

    Kartu pabrėžiama, kad subsidijos laikomos laikinu sprendimu, nes ilgalaikis pramonės konkurencingumas tiesiogiai priklausys nuo elektros kainų mažėjimo. Pasak viceministro, būtina pertvarkyti energetikos transformacijos modelį taip, kad vidutiniu laikotarpiu jis leistų užtikrinti mažesnes elektros kainas, o ne vien trumpam „užgesinti gaisrą“ kompensacijomis.

    Diskusijose itin daug dėmesio skiriama ir anglies dvideginio emisijų kainos įtakai elektros tarifams. W. Wrochnos teigimu, Lenkijoje emisijų leidimų kaštų dalis elektros kainoje yra viena didžiausių Europos Sąjungoje, tačiau pasitraukimas iš ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ETS) nelaikomas išeitimi.

    „Pasitraukimas iš ETS nėra sprendimas“, – pabrėžė Wojciechas Wrochna.

    Lenkijos pozicija – siekti derybų su Europos Komisija dėl ETS reformos, užuot bandžius ieškoti vienpusių kelių. Ši kryptis atspindi platesnę Europos pramonės diskusiją: kaip sumažinti energijos kainų spaudimą, kartu išlaikant klimato tikslus ir išvengiant gamybos perkėlimo į regionus, kur energija pigesnė, o reguliavimas švelnesnis.

  • „PKO BP“ didina rezervus dėl valiutinių hipotekų: teisinės rizikos kaštai šoktelėjo iki 86 mln. eurų

    Didžiausias Lenkijos bankas „PKO Bank Polski“ pranešė, kad 2026 metų trečiąjį ketvirtį apskaičiuotos, dar neaudituotos teisinės rizikos sąnaudos, susijusios su valiutomis denominuotomis ir indeksuotomis būsto paskolomis, siekė apie 86 mln. eurų. Tai yra daugiau nei ankstesnį ketvirtį, kai bankas tokioms rizikoms buvo numatęs maždaug 69 mln. eurų.

    Banko teigimu, sąnaudų augimą daugiausia lėmė papildomų atidėjinių suformavimas po rizikos vertinimo modelio parametrų atnaujinimo. Kartu, pasak banko, didėjo ir numanoma susitarimų su klientais kaina, o tai keičia bendrą valiutinių paskolų portfelio valdymo finansinį paveikslą.

    „Sąnaudų dydį pirmiausia nulėmė rezervų suformavimas, atsiradęs atnaujinus teisinės rizikos vertinimo modelio parametrus ir padidėjus prognozuojamai susitarimų kainai“, – teigiama banko pranešime.

    Valiutinės būsto paskolos Lenkijoje jau ne vienerius metus išlieka viena didžiausių bankų sektoriaus teisinės rizikos temų. Ginčai dažniausiai susiję su sutarčių sąlygomis, indeksavimo mechanizmais ir tuo, kaip bankai istoriniu laikotarpiu informavo klientus apie valiutos kurso svyravimo riziką.

    Rekordinis pelnas, bet rizika išlieka

    Nepaisant išaugusių atidėjinių, „PKO BP“ pastaraisiais metais demonstravo stiprius rezultatus. Banko grupė 2025 metais uždirbo rekordinį grynąjį pelną – apie 2,5 mlrd. eurų, taip pirmą kartą Lenkijos bankų sektoriaus istorijoje perkopdama 2,3 mlrd. eurų ribą per metus.

    Bankas taip pat nurodė, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį uždirbo apie 588 mln. eurų grynojo pelno, tai yra šiek tiek daugiau nei prieš metus. Vis dėlto rinkos dalyviai dažnai pabrėžia, kad teisinės rizikos kaštų dinamika gali reikšmingai veikti ketvirtinius rezultatus, ypač jei sparčiau didėja susitarimų apimtys.

    Ką tai reiškia klientams?

    Praktikoje didesni atidėjiniai signalizuoja, kad bankas tikisi didesnių išlaidų sprendžiant ginčus ir sudarant taikius susitarimus. Tai nebūtinai reiškia staigų posūkį banko strategijoje, tačiau rodo, kad rizikos vertinimas griežtinamas, o galimų įsipareigojimų suma perskaičiuojama pagal naujausias prielaidas.

    „PKO BP“ yra didžiausias universalus bankas Lenkijoje, aptarnaujantis daugiau nei 12 mln. klientų. Valstybės iždas valdo apie 29,43 proc. banko akcijų, todėl banko finansiniai sprendimai ir rizikų valdymas Lenkijoje dažnai vertinami ne tik rinkos, bet ir viešosios politikos kontekste.

  • Milijardai viešuosiuose pirkimuose, vietos gamintojai už borto: kas stabdo pramonės augimą?

    Viešieji pirkimai Lenkijoje kasmet paskirsto milžiniškas sumas, tačiau vietos pramonė ne visada iš to laimi. Katovicuose vykusiame Forum Nowego Przemysłu dalyviai kėlė klausimą, ar valstybė geba savo užsakymus paversti ilgalaikiu pramonės stiprinimo įrankiu, o ne vien mažiausios kainos varžybomis.

    Diskusijoje apie vadinamąjį vietos komponentą akcentuota, kad vien įmonės registracijos šalis ar „vietinis“ logotipas dar neatsako į esminį klausimą, kur sukuriama reali vertė. Verslo atstovai kalbėjo apie atvejus, kai pažangi vietos gamyba pralaimi konkursus dėl formalių reikalavimų, sertifikatų ar taip suformuluotų kriterijų, kurie neįvertina tikrosios kilmės ir tiekimo grandinės.

    Kur „vietos komponentas“ dingsta

    Įmonių atstovai pabrėžė, kad viešuosiuose pirkimuose vis dažniau susiduriama su situacijomis, kai formalūs kriterijai leidžia laimėti bendrovėms, kurių realus tiekimo ir nuosavybės modelis mažai susijęs su vietos ekonomika. Skambėjo argumentas, kad vien formaliai atitikus galutinio naudos gavėjo reikalavimus dar nereiškia, jog produktas ar kritiniai komponentai sukurti europinėje tiekimo grandinėje.

    Taip pat atkreiptas dėmesys į praktiką, kai vietos komponentas vertinamas tik pagrindinio rangovo lygmeniu, tačiau beveik nekontroliuojama, kas vyksta subrangovų grandinėje. Verslo požiūriu tai reiškia, kad valstybė gali mokėti už projektus, kuriuose dalis pridėtinės vertės, mokesčių ir darbo vietų „išteka“ į užsienį.

    „Valstybei turėtų rūpėti, kad mokesčiai liktų Lenkijoje ir kad žmonės būtų įdarbinami čia“, – sakė TELE-FONIKA Kable atstovė Katarzyna Derecka.

    Konsultacijos su rinka – vis dar retenybė

    Urząd Zamówień Publicznych vadovė Agnieszka Olszewska teigė, kad viešieji pirkimai vis labiau vertinami kaip priemonė stiprinti konkurencingumą ir valstybės atsparumą, o ne tik formaliai išleisti biudžeto lėšas. Vienas iš būdų tam pasiekti yra išankstinės rinkos konsultacijos, kai dar prieš konkursą tikrinama, kokie sprendimai realiai prieinami ir kaip suformuluoti reikalavimus.

    Jos pateiktais duomenimis, 2025 metais įvyko 187 000 viešųjų pirkimų procedūrų, iš jų apie 140 000 buvo nacionalinės. Vis dėlto išankstinės rinkos konsultacijos surengtos tik 960 atvejais, tai sudaro apie 0,65 proc. visų procedūrų.

    Diskusijoje skambėjo ir skeptiškas verslo vertinimas: jei konsultacijų metu pateikti argumentai vėliau neatsispindi konkurso sąlygose, įmonės praranda motyvaciją skirti laiką procesui. Tai ypač juntama sektoriuose, kuriuose investicijų ciklai ilgi, o reikalavimų „smulkmenos“ gali lemti, ar vietos gamintojas apskritai turės galimybę pateikti pasiūlymą.

    Daugiau svertų prieš trečiųjų šalių dalyvius

    Dar viena aptarta tema – galimybė viešuosiuose pirkimuose taikyti kitokias sąlygas tiekėjams iš trečiųjų šalių, kurios neturi su Europos Sąjunga susitarimų dėl abipusės prieigos prie pirkimų rinkos. Pasak UZP vadovės, nuo 2025 metų rugsėjo 9 dienos perkančiosios organizacijos tam tikrais atvejais gali riboti tokių tiekėjų dalyvavimą arba nustatyti mažiau palankias sąlygas, įskaitant tiekimo pasiūlymus.

    Tačiau pabrėžta, kad tai nėra automatinė pirmenybė vietos bendrovėms. Sprendimas paliekamas perkančiajai organizacijai, todėl realus poveikis priklausys nuo to, kaip dažnai ir kokiose pirkimų kategorijose ši priemonė bus naudojama.

    Forumo diskusijos išvada buvo aiški: norint, kad viešieji pirkimai realiai augintų vietos pramonę, neužtenka deklaracijų apie vietos komponentą. Reikia skaidresnės kilmės ir tiekimo grandinių patikros, kriterijų, kurie vertina ne tik kainą, ir praktikos, užtikrinančios, kad investicijų vertė būtų kuriama vietos ekonomikoje.

  • Pigesnės dujos „Grupai Azoty“? „Solidarumas“ ragina gelbėti chemijos ir trąšų sektorių

    Šventokšysko regiono profesinė sąjunga „Solidarumas“ paragino valstybės institucijas imtis skubių sprendimų, kurie, anot jos, sustiprintų strateginį žaliavų bei trąšų ir chemijos pramonės sektorių. Pagrindinis akcentas – sisteminės priemonės, galinčios sumažinti gamtinių dujų sąnaudas „Grupos Azoty“ įmonėms.

    Profesinės sąjungos teigimu, būtent dujų kaina yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių trąšų ir chemijos gamybos pelningumą, konkurencingumą ir įmonių finansinį stabilumą. Dujos šiame sektoriuje naudojamos ne tik kaip energijos šaltinis, bet ir kaip žaliava, todėl kainų šuoliai ypač greitai atsispindi produkcijos savikainoje.

    Dėl dujų kainos – siūlymas specialiam reguliavimui

    „Solidarumo“ regiono valdyba pritarė „Grupos Azoty“ grupėje veikiančios profesinės organizacijos postulatams ir paragino svarstyti specialų teisinį reguliavimą. Tokios priemonės, pasak profesinės sąjungos, galėtų pagerinti įmonių likvidumą, sustiprinti jų konkurencingumą tarptautinėse rinkose ir sumažinti spaudimą darbo vietoms.

    Profesinė sąjunga taip pat kritikuoja, jos vertinimu, įmones silpninančius finansinius mechanizmus, kurie riboja galimybes finansuoti kasdienę veiklą ir investicijas. Kartu akcentuojamas siekis apsaugoti vietos trąšų rinką ir su ja susijusį žemės ūkį nuo perteklinio importo, kuris gali iškraipyti kainodarą ir mažinti vietos gamintojų dalį rinkoje.

    Sieros telkinys „Rudniki“ – sprendimų laukia metų metus

    Be dujų kainos klausimo, „Solidarumas“ ragina priimti sprendimus, kurie leistų pradėti sieros telkinio „Rudniki“ eksploatavimą. Profesinės sąjungos vertinimu, tai būtų reikšminga investicija tiek darbo vietų išlaikymo, tiek žaliavų saugumo požiūriu, ypač kai Europoje didėja dėmesys kritinių ir strategiškai svarbių išteklių prieinamumui.

    „Siarkopol“ vadovas Pawełas Danekas anksčiau yra viešai pabrėžęs, kad didžiausia projekto rizika – ne sieros kaina, o administraciniai barjerai. Jo teigimu, leidimų ir koncesijų gavimo procesai Lenkijoje gali trukti nuo 12 iki 20 metų, o tai apsunkina investicijų planavimą ir didina neapibrėžtumą.

    „Be šios koncesijos mes negalime pajudėti iš vietos. Tai mums gali baigtis dramatiškai dėl popierių, o ne dėl sieros kainos“, – sakė P. Danekas.

    Skelbiama, kad poveikio aplinkai vertinimo procedūros dėl naujų sieros išteklių naudojimo tebevyksta: atnaujintas anksčiau sustabdytas procesas, o iš investuotojo paprašyta papildyti poveikio aplinkai vertinimo dokumentus. Profesinės sąjungos vertinimu, sprendimų delsimas didina riziką, kad įmonė praras plėtros tempą ir konkurencinį pranašumą.

    „Solidarumo“ pareiškimas pasirodė netrukus po to, kai „Siarkopol“ buvo užbaigtas kolektyvinis ginčas dėl atlyginimų ir pasirašytas susitarimas. Tuo pat metu profesinė sąjunga pabrėžia, kad ilgalaikė įmonės ateitis neturėtų būti vertinama vien per trumpalaikius finansinius rodiklius, jei kalbama apie strateginę pramonę ir žaliavų saugumą.

  • „Budimex“ arčiau beveik 67 mln eurų tramvajaus projekto Katovicuose: ką reiškia geriausias įvertinimas

    Lenkijos statybų bendrovė „Budimex“ pranešė, kad jos pasiūlymas dėl kelių infrastruktūros plėtros ir naujos tramvajaus linijos Katovicuose sulaukė geriausio įvertinimo konkurse. Projektas apima trasą nuo Brynów kilpos iki planuojamos Kostuchna kilpos ir persėdimo mazgo Kostuchna įrengimą.

    Pagal bendrovės pateiktą informaciją, pasiūlymo vertė siekia apie 67 000 000 eurų be pridėtinės vertės mokesčio. Suma perskaičiuota iš 290 000 000 Lenkijos zlotų, taikant apytikrį valiutos kursą.

    Vis dėlto „Budimex“ pabrėžia, kad aukščiausias įvertinimas dar nereiškia galutinio laimėjimo. Viešųjų pirkimų procedūra dar nėra užbaigta, todėl sprendimas gali keistis, kol perkančioji organizacija oficialiai patvirtins rezultatą ir bus pasirašyta sutartis.

    Kas numatyta projekte?

    Katovicų projektas jungia kelis darbus į vieną paketą: tramvajaus infrastruktūrą, susisiekimo mazgą ir kelių tinklo pertvarką. Tokie kompleksiniai konkursai miestams leidžia vienu metu spręsti spūsčių, viešojo transporto patrauklumo ir persėdimų patogumo klausimus.

    Tramvajaus linijų plėtra Silezijos regione dažnai siejama ir su platesniu tikslu mažinti automobilių srautus bei taršą didmiesčiuose. Didesnis pralaidumas ir patikimesni maršrutai įprastai laikomi viena svarbiausių priežasčių, kodėl savivaldybės renkasi investuoti būtent į bėginį transportą.

    „Budimex“ rezultatai ir rinkos fonas

    „Budimex“ taip pat pateikė naujausius grupės rezultatus: 2026 metų pirmąjį pusmetį pardavimo pajamos viršijo 969 000 000 eurų ir, bendrovės skaičiavimu, augo 7,17 proc. lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Tuo metu grynasis pelnas sumažėjo iki maždaug 58 000 000 eurų, kai metais anksčiau siekė apie 62 000 000 eurų.

    Bendrovė pabrėžia esanti viena didžiausių statybų rinkos žaidėjų Lenkijoje ir veikianti keliuose Vidurio ir Rytų Europos rinkose. „Budimex“ dirba infrastruktūros projektuose, įskaitant kelius, geležinkelius, oro uostų ir komercinių pastatų statybas, taip pat energetikos, pramonės ir aplinkosaugos segmentuose.

  • Lenkijos regioniniai vežėjai ruošiasi dviaukščiams traukiniams: vieninga specifikacija ir nauji pirkimai

    Lenkijos regioniniai geležinkelio vežėjai vis rimčiau svarsto grįžti prie dviaukščių traukinių idėjos, siekdami sutalpinti augantį keleivių srautą neplečiant infrastruktūros. Pasak savivaldybių vežėjus vienijančių organizacijų atstovų, geležinkelio stočių ir bėgių pralaidumas turi ribas, todėl vienas greičiausių būdų didinti talpą yra daugiau vietų viename sąstate.

    Koleje Śląskie vadovas Krzysztofas Klimoszas, taip pat Savivaldybių geležinkelio vežėjų sąjungos valdybos narys, viešai akcentavo, kad po 2030 metų vien infrastruktūros apribojimai gali tapti kliūtimi aptarnauti keleivių augimą. Tai reiškia, kad sprendimų ieškoma ne tik tvarkaraščiuose, bet ir pačiame riedmenų tipe.

    „Po 2030 metų galime nebepajėgti aptarnauti tokio keleivių kiekio dėl infrastruktūros ribų, nes stotys ir bėgiai turi savo pralaidumą“, – sakė Krzysztofas Klimoszas.

    Vieninga specifikacija dviaukščiams

    Pagrindinis regioninių vežėjų planas – iš anksto parengti vieningą dviaukščių traukinių specifikaciją, kad gamintojai aiškiai žinotų, kokio produkto tikisi rinka. Taip tikimasi išvengti situacijos, kai kiekviena bendrovė suformuluoja skirtingus reikalavimus, o gamintojams tenka kurti skirtingas versijas ir gaišti laiką sertifikavimui.

    „Norime iš anksto parengti specifikaciją regioniniam dviaukščiui traukiniui, kad gamintojai galėtų pasiruošti ir pristatyti tokį produktą arba jau pradėti jo homologaciją Lenkijoje“, – teigė Krzysztofas Klimoszas.

    Dviaukščiai vagonai Lenkijoje nėra naujiena: praeityje jų buvo daug, tačiau po politinių ir ekonominių pokyčių didesni tokių sąstatų pirkimai praktiškai sustojo, o senas parkas pamažu išnyko. Šiuo metu dviaukščius sąstatus labiausiai siejama su Mazovijos regiono maršrutais, o kitų regionų vežėjų parkuose tokių sprendimų beveik nėra.

    Impulsas iš PKP Intercity

    Diskusijas apie dviaukščius sprendimus sustiprino ir nacionalinio vežėjo PKP Intercity kryptis – bendrovė yra paskelbusi apie didesnio pajėgumo dviaukščių traukinių plėtrą. Regioniniai vežėjai tai vertina kaip signalą, kad didesnės talpos riedmenys vėl tampa realiu atsaku į paklausos augimą ir kad rinkoje verta ruoštis naujai paklausos bangai.

    Praktinis argumentas paprastas: dviaukštė schema leidžia vienu reisu vežti daugiau keleivių, ypač piko metu, kai papildomų traukinių įterpimas į grafiką tampa sudėtingas dėl ribotos bėgių pralaidos ir stočių galimybių priimti daugiau sąstatų.

    Gamintojų eilės ir ilgi terminai

    Kita problema – traukinių gamybos eilės. Regioninių vežėjų atstovai pripažįsta, kad rinkoje trūksta laisvų gamybos pajėgumų, o naujų sąstatų tenka laukti kelerius metus. Dėl to specifikaciją ir pasiruošimą norima pradėti kuo anksčiau, kad pirkimai neatsiremtų į gamintojų užimtumą.

    Pasak vežėjų, per dabartinį Europos Sąjungos finansavimo laikotarpį savivaldybių valdomos bendrovės Lenkijoje įsigijo šimtus naujų traukinių, reikšminga jų dalis – elektriniai traukiniai. Tuo pat metu didėjanti paklausa reiškia, kad atnaujinimas ir talpos didinimas nesibaigia, o nauji pirkimai planuojami ir toliau.

  • Didžioji operacija socialiniuose tinkluose: pašalinta 3,7 mln. paskyrų, išlaisvinta 117 aukų

    Tarptautinė teisėsaugos ir technologijų bendrovių operacija, nukreipta prieš internetinių apgavysčių tinklus Vakarų Afrikoje, baigėsi masiniu paskyrų šalinimu ir sulaikymais. Didžiausią dalį veiksmų socialiniuose tinkluose įgyvendino „Meta“, pranešusi, kad iš „Facebook“ ir „Instagram“ pašalino daugiau kaip 3,7 mln. paskyrų, puslapių ir grupių.

    Operacijoje dalyvavo Jungtinės Karalystės National Crime Agency, JAV Teisingumo departamentas ir kitos institucijos, taip pat keliolika privačių partnerių. Tarp jų minimos „Google“, „Microsoft“, „OpenAI“, „Coinbase“, „Adobe“ ir „Starlink“, kurios teikė analitines įžvalgas, padėjo identifikuoti infrastruktūrą ir įtartinus veiklos modelius.

    Mastelis: sulaikymai ir išlaisvintos aukos

    Skelbiama, kad teisėsauga nustatė daugiau kaip 30 vadinamųjų skamų centrų, siejamų su organizuotu sukčiavimu. Per veiksmus sulaikyti 28 įtariamieji, o Ganoje išlaisvinta 117 prekybos žmonėmis aukų, kurios, kaip teigiama, buvo verčiamos dirbti apgavikų naudai.

    Institucijų pateikta informacija rodo, kad dalis aukų buvo laikomos prievarta ir patyrė psichologinį bei fizinį smurtą. Tyrėjai pabrėžia, kad tokie centrai dažnai veikia kaip gerai organizuotos struktūros, kuriose iš anksto suplanuojami scenarijai, darbo grafikai ir apmokymai, kaip įtikinti taikinius.

    Kaip veikė sukčiai ir kas buvo taikiniai

    Operacijos dalyviai nurodo, kad tinklai daugiausia vertėsi investicinėmis apgavystėmis, romantiniais susirašinėjimo scenarijais, fiktyviomis darbo pasiūlymų schemomis ir apsimetinėjimu pareigūnais ar kariškiais. Taip pat fiksuotos pakartotinio išviliojimo schemos, kai po pirmo sukčiavimo aukai siūloma „padėti susigrąžinti pinigus“ ir taip išgaunama dar daugiau lėšų.

    Taikiniais dažniausiai buvo JAV ir Jungtinės Karalystės gyventojai, tačiau pranešama, kad bandymų pasiekti vartotojus būta ir kitose šalyse, įskaitant Lenkiją. Tai reiškia, kad su panašiais kontaktavimo bandymais gali susidurti ir Lietuvos gyventojai, ypač socialiniuose tinkluose bei susirašinėjimo programėlėse.

    „Per šią operaciją pašalinome daugiau kaip 3,7 mln. paskyrų, puslapių ir grupių, naudotų atakuojant žmones JAV, Jungtinėje Karalystėje ir kitose šalyse. Taip pat perdavėme informaciją apie daugiau kaip 30 įtariamų sukčiavimo centrų, o tai prisidėjo prie sulaikymų ir prekybos žmonėmis aukų išlaisvinimo“, – sakė „Meta“ atstovas Chrisas Sonderby.

    Kodėl tai svarbu vartotojams

    Tokio masto paskyrų šalinimas parodo, kad sukčiavimas socialiniuose tinkluose nebėra pavieniai atvejai, o tarptautinis verslo modelis, paremtas masiniu profilių kūrimu ir nuolatiniu „įrankių“ atnaujinimu. Net ir uždarius milijonus paskyrų, nusikaltėliai dažnai mėgina grįžti su naujais profiliais, kitais domenais ar alternatyviomis platformomis.

    Ekspertai pabrėžia, kad didžiausia rizika kyla tada, kai pokalbis greitai nukreipiamas į investavimą, kriptoturtą, skubius mokėjimus ar „patikrinimus“ per nuorodas. Praktikoje tokios schemos vis dažniau pasitelkia ir DI generuojamą turinį, leidžiantį greičiau kurti įtikinamas žinutes, profilių aprašymus bei tariamai realistiškas nuotraukas.

    Operacijos dalyviai akcentuoja, kad bendradarbiavimas tarp teisėsaugos ir technologijų sektoriaus leidžia greičiau susieti skirtingus signalus į vieną vaizdą: nuo paskyrų elgsenos ir reklamos pėdsakų iki mokėjimų kelių. Vis dėlto institucijos ragina vartotojus išlikti budrius, nes sukčiavimo schemos keičiasi greičiau, nei spėjama jas viešai aprašyti.

  • Mirė Breaking Bad žvaigždė RJ Mitte: aktoriui ir negalios teisių aktyvistui buvo 34 metai

    Mirė Breaking Bad žvaigždė RJ Mitte: aktoriui ir negalios teisių aktyvistui buvo 34 metai

    JAV mirė aktorius ir negalios teisių advokatas RJ Mitte, plačiai išgarsėjęs seriale Breaking Bad suvaidinęs Walterį White’ą jaunesnįjį. Jam buvo 34 metai, apie mirtį pranešė vietos pareigūnai ir aktoriaus atstovai.

    Pasak Camerono apygardos taikos teisėjos Cyndi Hinojosos, RJ Mitte mirusiu paskelbtas apie 13.30 vietos laiku Brownsvilyje, Teksaso valstijoje, kaip teigiama, jo namuose. Mirties priežastis kol kas nenurodoma, planuojama atlikti skrodimą.

    Vaidmuo, tapęs karjeros ašimi

    RJ Mitte beveik visuose penkių sezonų Breaking Bad epizoduose įkūnijo Walterį White’ą jaunesnįjį, pagrindinio veikėjo Walterio White’o sūnų. Serialas, rodytas 2008–2013 metais, laikomas vienu svarbiausių XXI amžiaus televizijos kūrinių ir iki šiol daro įtaką populiariajai kultūrai.

    Aktoriaus kolega Bryanas Cranstonas socialiniuose tinkluose rašė išgyvenantis gilų sielvartą dėl netekties. Jis prisiminė, kad RJ Mitte buvo vos 14 metų, kai buvo pakviestas į vaidmenį, ir pabrėžė jo ryžtą atlaikyti intensyvų filmavimo grafiką.

    „Gimęs su cerebriniu paralyžiumi, jis niekada neleido, kad tai taptų pasiteisinimu. Jis stojo akistaton su filmavimo tempu su didžiuliu ryžtu“, – sakė Bryanas Cranstonas.

    Asmeninė patirtis tapo stiprybe

    RJ Mitte sirgo cerebriniu paralyžiumi ir ne kartą yra pabrėžęs, kad ši patirtis padėjo tiksliau perteikti personažo bei šeimos iššūkius ekrane. Anot jo, ilgametė reabilitacija, kasdieniai apribojimai ir su tuo susijusios socialinės kliūtys suformavo kitokį požiūrį į pasaulį ir suteikė papildomų įrankių aktoriniam darbui.

    Aktoriaus atstovai teigė, kad jis į vaidmenį atnešė autentiškumo, o po serialo sėkmės sąmoningai naudojo savo žinomumą kalbėdamas apie įtrauktį, stereotipų laužymą ir didesnę žmonių su negalia reprezentaciją kine bei televizijoje.

    Kita veikla ir darbas su organizacijomis

    RJ Mitte gimė ir augo Džeksone, Misisipės valstijoje, o 2006 metais persikėlė į Los Andželą siekti aktoriaus karjeros. Iki Breaking Bad jis pasirodė keliuose epizodiniuose vaidmenyse, o vėliau jo filmografijoje atsirado ir kiti projektai, tarp jų serialai Switched at Birth ir Guardians of Justice.

    Be aktorystės, jis prodiusavo nepriklausomus filmus ir dirbo su organizacijomis, remiančiomis žmones su cerebriniu paralyžiumi bei vaikų sveikatos iniciatyvas. Taip pat buvo siejamas su savo įkurtais filantropiniais projektais, skirtais bendruomenės veikloms ir paramai negalios temose.

    Kol kas artimieji ir atstovai nepateikė detalesnės informacijos apie atsisveikinimą. Pareigūnai nurodo, kad daugiau aiškumo turėtų suteikti skrodimo rezultatai.