CP v2

Blog

  • Zarasuose spręs svarbius klausimus: skelbiami komitetų ir Savivaldybės tarybos posėdžių laikai

    Zarasuose spręs svarbius klausimus: skelbiami komitetų ir Savivaldybės tarybos posėdžių laikai

    Zarasų rajono savivaldybė paskelbė artimiausių Savivaldybės tarybos komitetų posėdžių grafiką. Posėdžiai vyks rugpjūčio 24 dieną Savivaldybės Didžiojoje salėje, adresu Sėlių a. 22, antrame aukšte.

    Pirmasis tądien rinksis Socialinio komiteto posėdis, numatytas 8.00 valandą. Vėliau, 10.00 valandą, vyks Finansų komiteto posėdis, kuriame paprastai svarstomi biudžeto, asignavimų ir savivaldybės finansinių įsipareigojimų klausimai.

    13.00 valandą planuojamas Savivaldos komiteto posėdis, o 15.00 valandą – Ūkio komiteto posėdis. Šie komitetai dažnai nagrinėja sprendimus, susijusius su viešųjų paslaugų organizavimu, infrastruktūros priežiūra, vietiniu susisiekimu ir savivaldybės turto valdymu.

    Taip pat pranešta, kad Zarasų rajono savivaldybės tarybos 43-asis posėdis vyks rugpjūčio 28 dieną 9.00 valandą. Jis taip pat rengiamas Savivaldybės Didžiojoje salėje Zarasuose.

    Gyventojams, besidomintiems sprendimais, kurie daro įtaką kasdienėms paslaugoms ir rajono plėtrai, verta sekti savivaldybės skelbiamą darbotvarkę bei sprendimų projektus. Būtent komitetuose dažniausiai atliekamas pirminis klausimų svarstymas, o tarybos posėdyje priimami galutiniai sprendimai.

  • Visagine atsiradusi neofreska įplieskė ginčą: ar lygiavertė partnerystė šeimoje – nauja norma?

    Visagine atsiradusi neofreska įplieskė ginčą: ar lygiavertė partnerystė šeimoje – nauja norma?

    Visagine viešoje miesto erdvėje atsirado nauja neofreska, kviečianti kalbėti apie lygiavertę partnerystę šeimose ir kasdieniuose tarpusavio santykiuose. Kūrinys tapo ne tik vizualiu akcentu, bet ir aiškiu socialiniu pareiškimu, kuris dalį gyventojų įkvėpė, o dalį paskatino kritikuoti.

    Diskusija greitai persikėlė į socialinius tinklus: per pirmąsias dvi savaites įrašai apie neofreską sulaukė daugiau nei 800 reakcijų ir apie 30 komentarų. Gyventojų apklausoje nuomonę išsakė maždaug 60 žmonių, o tai parodė, kad tema bendruomenei yra jautri ir aktuali.

    Lygiavertės partnerystės idėja viešojoje erdvėje dažniausiai siejama su kasdienių pareigų, sprendimų ir atsakomybės pasidalijimu šeimoje, įskaitant vaikų priežiūrą, buities darbus, finansus ir emocinį darbą. Pastaraisiais metais tokios diskusijos Lietuvoje vis dažniau kyla ne tik šeimų rate, bet ir darbo vietose, mokyklose, savivaldos bendruomenėse.

    Viešasis menas kaip diskusijos katalizatorius

    Kultūros lauko ekspertai pabrėžia, kad viešosios erdvės menas vis dažniau kuriamas ne vien estetikai, bet ir dialogui su gyventojais. Tokie kūriniai neretai tampa lakmuso popierėliu, išryškinančiu bendruomenės vertybes, baimes ar lūkesčius, ypač kai paliečiamos socialinės lygybės ir vaidmenų šeimoje temos.

    Gyventojų reakcijos į panašias iniciatyvas dažnai išsiskiria: vieni tokį meną vertina kaip švietėjišką ir skatinantį pagarbų pokalbį, kiti jį mato kaip provokaciją ar „primetamą“ požiūrį. Visagine kilusi diskusija atspindi platesnę tendenciją, kai viešoji erdvė tampa vieta, kur susitinka skirtingos patirtys ir kartų požiūriai.

    Ką rodo visuomenės nuotaikos?

    Sociologų vertinimu, partnerystės ir lyčių vaidmenų klausimai dažniausiai tampa aštresni, kai jie pradedami sieti su tapatybe, tradicijomis ir vaikų ugdymu. Todėl net ir vienas kūrinys gali išprovokuoti platesnę diskusiją apie tai, ką šiandien reiškia šeima, susitarimai joje ir pagarba vienas kitam.

    Neofreskos atvejis Visagine rodo, kad šiuolaikinis menas regionuose gali veikti kaip įtraukiantis bendruomenės mechanizmas, priverčiantis sustoti ir pasvarstyti. Net ir skirtingos nuomonės, jei jos reiškiamos pagarbiai, gali tapti žingsniu į aiškesnį susikalbėjimą mieste.

    Projekto autoriai akcentuoja, kad pagrindinis tikslas yra paskatinti kalbėtis apie lygiavertiškumą santykiuose, o ne supriešinti gyventojus. Tuo pačiu jie pripažįsta, kad viešasis menas retai palieka žmones abejingus, ypač kai paliečia tai, kas artima kasdieniam gyvenimui.

  • Baltijos kelio diena: prieš 37 metus įvykęs gyvas susikibimas šiandien skamba dar aktualiau

    Baltijos kelio diena: prieš 37 metus įvykęs gyvas susikibimas šiandien skamba dar aktualiau

    Rugpjūčio 23 dieną minima Baltijos kelio diena primena vieną ryškiausių taikaus pasipriešinimo pavyzdžių Europoje. 1989 metais Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai susikibo rankomis gyvoje grandinėje ir pasauliui aiškiai pasakė, kad siekia laisvės.

    Tą vakarą žmonių grandinė nusidriekė per tris valstybes, simboliškai sujungdama sostines ir tapdama Baltijos šalių vienybės ženklu. Akcija buvo suderinta taip, kad sutaptų su Molotovo–Ribentropo pakto metinėmis, primenant jo pasekmes regionui.

    Baltijos kelias laikomas vienu svarbiausių įvykių, atvedusių į nepriklausomybės atkūrimą 1990 ir 1991 metais. Istorikai pabrėžia, kad jo sėkmę lėmė aiškus tikslas, taikus būdas ir platus visuomenės įsitraukimas, kurį pastebėjo tarptautinė žiniasklaida.

    Šiandien Baltijos kelio diena vis dažniau siejama ne tik su istorine atmintimi, bet ir su atsakomybe už valstybę kasdienybėje. Minėjimuose akcentuojama, kad vienybė, pilietiškumas ir pasitikėjimas demokratinėmis institucijomis išlieka pagrindiniai atsparumo iššūkiams veiksniai.

    Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz sveikinime priminė, kad Baltijos kelias parodė, ką reiškia būti kartu, o ši pamoka aktuali ir dabar. Jo teigimu, Lietuva yra namai, kuriuos privalome saugoti ateities kartoms, o bendrystė išlieka didžiausia stiprybė.

    Minint šią dieną įvairiose Lietuvos vietose rengiami atminimo renginiai, edukacijos ir iniciatyvos, kviečiančios prisiminti istoriją ir perduoti ją jaunajai kartai. Baltijos kelias išlieka simboliu, kad taiki, sutelkta visuomenė gali keisti istorijos kryptį.

  • Zarasuose renkasi taryba: spręs dėl socialinio būsto nuomos ir investicijų į „Zarasų būstą“

    Zarasuose renkasi taryba: spręs dėl socialinio būsto nuomos ir investicijų į „Zarasų būstą“

    Zarasų rajono savivaldybėje šaukiamas 43-iasis tarybos posėdis, kuris vyks 2026 metų rugpjūčio 28 dieną 9 valandą savivaldybės Didžiojoje salėje. Posėdis sušauktas vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymu ir tarybos veiklos reglamentu.

    Darbotvarkėje numatyta vienuolika klausimų, apimančių nevyriausybinių organizacijų tarybos veiklos atnaujinimą, švietimo įstaigų priešmokyklinio ugdymo organizavimą ir mokinių priėmimo tvarkos pakeitimus. Šiuos klausimus tarybai pristatys merė Nijolė Guobienė ir savivaldybės administracijos padalinių vadovai.

    Socialinis būstas ir nuomos mokesčiai

    Vienas jautriausių posėdžio klausimų – socialinio būsto nuomos mokesčio sumažinimas. Praktikoje tokie sprendimai dažniausiai siejami su gyventojų pajamų pokyčiais, socialinės paramos poreikiu ir savivaldybės siekiu užtikrinti būsto prieinamumą pažeidžiamiausioms grupėms.

    Savivaldybės tarybos sprendimai šioje srityje turi tiesioginę įtaką tiek nuomininkams, tiek savivaldybės biudžetui, todėl paprastai vertinamas balansas tarp socialinės politikos tikslų ir tvaraus būsto fondo administravimo. Posėdyje taip pat gali būti aptarti taikomi kriterijai ir sprendimo įsigaliojimo terminai.

    Investicijos į savivaldybės valdomas įmones

    Darbotvarkėje numatytas pritarimas uždarosios akcinės bendrovės „Zarasų komunalininkas“ akcijų įsigijimui, taip pat finansinio turto investavimas į „Zarasų būstą“ ir įstatinio kapitalo didinimas. Tokie sprendimai paprastai susiję su savivaldybės siekiu užtikrinti svarbių paslaugų tęstinumą, įmonių finansinį stabilumą ir galimybes vykdyti infrastruktūros atnaujinimą.

    Investicijos į savivaldybės valdomas bendroves dažniausiai vertinamos per paslaugų kokybės, kainų pagrįstumo ir aiškių veiklos rodiklių prizmę. Taryboje sprendžiant dėl kapitalo didinimo, paprastai svarbu, kokiems tikslams lėšos skiriamos ir kokio efekto tikimasi gyventojams.

    Turto perdavimas ir valdymo klausimai

    Posėdyje planuojama spręsti ir dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise savivaldybės administracijai. Taip pat numatytas klausimas dėl turto, kurį patikėjimo teise valdė Antazavės Juozo Gruodžio pagrindinė mokykla, perdavimo kitoms savivaldybės biudžetinėms įstaigoms.

    Tokie sprendimai paprastai priimami siekiant sutvarkyti turto apskaitą, aiškiau priskirti atsakomybes už pastatų priežiūrą ir užtikrinti, kad patalpos būtų naudojamos pagal aktualius viešųjų paslaugų poreikius. Praktikoje tai gali reikšti efektyvesnį patalpų panaudojimą arba pasirengimą būsimoms investicijoms.

    Kaip numatyta savivaldybės dokumentuose, tarybos posėdžio medžiaga ir sprendimai skelbiami viešai savivaldybės informavimo kanaluose. Priimti sprendimai teisės aktų nustatyta tvarka gali būti skundžiami administracine tvarka arba teismui.

  • Artėja audra: LHMT perspėja dėl pavojingo vėjo ir liūčių, Vakarų Lietuvoje – iki 70 mm

    Artėja audra: LHMT perspėja dėl pavojingo vėjo ir liūčių, Vakarų Lietuvoje – iki 70 mm

    Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba įspėja, kad šeštadienį orus Lietuvoje lems pietinis ciklonas, atnešiantis smarkų vėją ir intensyvų lietų. Tarnybos teigimu, pavojingiausia situacija prognozuojama Vakarų Lietuvoje, kur per parą gali iškristi 40–70 mm kritulių.

    Toks kiekis kai kur prilygtų daugiau nei pusei įprastos rugpjūčio mėnesio kritulių normos. Hidrologai atkreipia dėmesį, kad gausūs krituliai per trumpą laiką dažniausiai sukelia staigų paviršinio vandens kaupimąsi miestuose ir spartų vandens lygio kilimą mažesnėse upėse.

    Kur didžiausia rizika?

    Didžiausia liūčių tikimybė išlieka vakarinėje šalies dalyje, tačiau permainingi ciklono kritulių židiniai gali slinkti ir į kitus regionus. Kartu stiprėjantis vėjas didina riziką, kad bus laužomos šakos, verčiami medžiai, galimi laikini elektros tiekimo sutrikimai.

    Specialistai primena, kad po intensyvesnių liūčių greičiausiai reaguoja mažieji upeliai ir griovos, ypač vietovėse, kur dirvožemis jau prisotintas drėgmės. Tokiose situacijose vanduo gali apsėmti žemesnes vietas, kiemus, o kai kur ir dalį kelių.

    Ką rekomenduoja specialistai?

    Gyventojams patariama sandariai uždaryti langus ir duris, o balkonuose bei kiemuose surinkti lengvai pakeliamus daiktus, kuriuos vėjas gali nunešti. Automobilių nerekomenduojama palikti prie aukštų medžių, o lauke vengti būti po medžiais, prie reklamos konstrukcijų ir elektros linijų.

    Taip pat siūloma patikrinti ir išvalyti lietaus nuotekų groteles, latakus bei kitas vandens surinkimo sistemas, nes jas dažnai užkemša lapai, šakos ar šiukšlės. Išvykstant ilgesniam laikui verta įsitikinti, kad išjungtos dujos ir elektra, užsuktas vanduo, užrakintos durys ir uždaryti langai.

    LHMT pažymi, kad dėl smarkaus lietaus vandens lygis upėse ir ežeruose gali greitai kilti, todėl būtina įvertinti galimas rizikas prie vandens telkinių. Raginama pasiteirauti artimųjų ir kaimynų, ypač vyresnio amžiaus žmonių, ar jiems nereikia pagalbos.

    Kaip suprasti įspėjimų sąvokas?

    LHMT primena, kad smarkus lietus apibūdinamas kaip 15–49 mm kritulių per ne ilgesnį nei 12 valandų laikotarpį. Labai smarkus lietus reiškia 50–80 mm per ne ilgesnį nei 12 valandų laiką.

    Formuluotė daug kur ar daugelyje rajonų naudojama tuomet, kai reiškinys apims ne mažiau kaip 30 proc. teritorijos. Sąvoka kai kur ar vietomis reiškia, kad reiškinys prognozuojamas mažiau nei 30 proc. teritorijos.

  • Pietinis ciklonas smogs savaitgalį: Vakarų Lietuvoje per parą gali iškristi iki 70 mm lietaus

    Pietinis ciklonas smogs savaitgalį: Vakarų Lietuvoje per parą gali iškristi iki 70 mm lietaus

    Savaitgalį Lietuvą pasieks pietinis ciklonas, todėl daugelyje rajonų prognozuojami intensyvūs krituliai ir smarkėjantis vėjas. Specialistai įspėja, kad pavojingiausia situacija gali formuotis šalies vakaruose, kur per parą gali iškristi iki 40–70 mm lietaus.

    Toks kiekis prilygsta daugiau nei pusei rugpjūčio mėnesio kritulių normos, o realiame gyvenime tai reiškia greitai prisipildančius lietaus nuotekų tinklus ir staigiai kylančią vandens apkrovą žemiausiose vietose. Dėl to didėja tikimybė, kad vanduo ims kauptis kiemuose, gatvėse ir po viadukais.

    Kur slypi didžiausios rizikos?

    Esant smarkiam lietui, ypač jei jis užsitęsia ar kartojasi kelias valandas iš eilės, nuotekų sistemos dažnai nespėja priimti viso srauto. Didesnė rizika kyla tankiai užstatytose teritorijose ir ten, kur lietaus grotelės užneštos lapais, šakomis ar smulkiomis šiukšlėmis.

    Taip pat perspėjama dėl staigaus vandens lygio kilimo upėse ir ežeruose: net ramūs upeliai gali patvinti ir per trumpą laiką išplauti kelkraščius ar užlieti žemesnes kelių atkarpas. Vairuotojams patariama nevažiuoti per apsemtas vietas, nes vandens gylis dažnai būna apgaulingas.

    Ką rekomenduojama padaryti gyventojams?

    Prieš stipresnį vėją ir liūtis patariama sandariai uždaryti langus ir duris, o kiemuose, balkonuose ar terasose surinkti lengvai pakeliamus daiktus. Automobilių nereikėtų palikti prie aukštų medžių, taip pat po reklaminiais stendais ar šalia elektros linijų.

    Praktinis žingsnis, kuris dažnai apsaugo nuo užliejimo, yra lietaus nuotekų latakų ir vamzdžių patikrinimas bei išvalymas. Jei nutekėjimą blokuoja lapų sankaupos, šakos ar šiukšlės, vanduo gali pradėti bėgti į pastato konstrukcijas ar kauptis prie įėjimų ir rūsių.

    Išvykstant ilgesniam laikui rekomenduojama įsitikinti, kad užsuktas vanduo, išjungta elektra ir dujos, o durys bei langai užrakinti. Taip pat verta pasiteirauti kaimynų ir artimųjų, ypač vyresnio amžiaus žmonių, ar jiems nereikia pagalbos pasiruošiant prastėjančioms oro sąlygoms.

    Kaip suprasti įspėjimų terminus?

    Smarkiu lietumi paprastai laikomas 15–49 mm kritulių kiekis per 12 valandų ar trumpesnį laiką, o labai smarkiu lietumi – 50–80 mm per 12 valandų. Formuluotės „daug kur“ ar „daugelyje rajonų“ reiškia, kad reiškinys apims ne mažiau kaip 30 proc. teritorijos, o „vietomis“ – mažiau nei 30 proc.

    Sinoptikai ragina sekti atnaujinamas prognozes ir perspėjimus, nes ciklonų trajektorija ir intensyviausių kritulių juosta gali keistis. Tokiais atvejais net kelių dešimčių kilometrų poslinkis lemia, kurioje vietovėje liūtys bus stipriausios.

  • Visaginas ruošia reginį: „Visagino Country“ motorizuotas paradas kviečia jungtis visus

    Visaginas ruošia reginį: „Visagino Country“ motorizuotas paradas kviečia jungtis visus

    Visagine artėjant „Visagino Country“ renginiams, viena ryškiausių festivalio tradicijų vėl sugrįžta į gatves – motorizuotas paradas, suburiantis dalyvius, svečius ir miesto bendruomenę. Organizatoriai kviečia prisidėti visus, kurie nori pajusti festivalio nuotaiką dar prieš koncertus.

    Parado startas numatytas aikštelėje prie Taikos prospekto 23, o kolona pajudės 17.15 valandą. Dalyviai raginami atvykti šiek tiek anksčiau, kad spėtų pasiruošti ir sklandžiai įsilieti į bendrą eiseną.

    Prie kvietimo jungtis prisideda ir Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz, pabrėžiantis, kad šis paradas tapo neatsiejama miesto vasaros renginių dalimi. Pasak organizatorių, ši tradicija kasmet padeda sukurti ypatingą bendrystės jausmą, kai skirtingos kartos ir interesai susitinka vienoje šventėje.

    Norint tapti parado dalimi, pakanka papuošti automobilį, motociklą ar kitą judančią priemonę ir pasirinkti kaubojišką aprangą ar akcentus. Būtent išskirtinis įvaizdis, muzikinė nuotaika ir judanti kolona sukuria reginį, kurį noriai stebi ne tik festivalio gerbėjai, bet ir atsitiktiniai praeiviai.

    Organizatoriai primena, kad paradas – tik viena festivalio programos dalis, o vėliau lankytojų laukia muzika, šokiai ir susitikimai. „Visagino Country“ renginiai kasmet pritraukia ne tik vietos gyventojus, bet ir svečius iš kitų miestų, todėl rekomenduojama iš anksto susiplanuoti laiką ir pasirinkti patogų atvykimą.

    Praktinė detalė dalyviams svarbi ir dėl eismo: kolona judės organizuotai, tad vairuotojai raginami laikytis saugaus greičio ir festivalio organizatorių nurodymų. Taip pat patariama pasirūpinti, kad transporto priemonės papuošimai netrukdytų matomumui ir nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams.

  • „Solinide Photonics“ pritraukė 4 mln. eurų: fotoniniai lustai žada efektyvesnius DI duomenų centrus

    „Solinide Photonics“ pritraukė 4 mln. eurų: fotoniniai lustai žada efektyvesnius DI duomenų centrus

    Švedijos „deeptech“ bendrovė „Solinide Photonics“ pritraukė 4 mln. eurų pradinio etapo investiciją, kuri bus skirta jos silicio nitrido fotoninių integruotų grandynų komercializavimui ir pasirengimui gamybai didesniu mastu. Investicijų raundui kartu vadovavo „Navigare Ventures“ ir „PSV Hafnium“, prisidėjo ir „Chalmers Ventures“, „Turbine Capital“, „Norrsken Evolve“ bei „Almi Greentech Fund“.

    Įmonė yra atsiskyrusi nuo Chalmerso technologijos universiteto ir kuria fotoninius lustus bei vadinamąją mikrošukų (microcomb) technologiją optiniams sujungimams. Ši kryptis sprendžia problemą, kuri sparčiai auga plečiantis DI infrastruktūrai: tarp procesorių ir kitos skaičiavimo įrangos reikia perkelti vis daugiau duomenų, bet energijos sąnaudos negali didėti tokiu pat tempu.

    Kas keičiasi duomenų centruose?

    Didelio našumo DI sistemos remiasi itin didele duomenų apykaita tarp skaičiavimo mazgų, todėl duomenų centruose didėja poreikis didelės spartos ir mažos delsos ryšiams. Tradiciniai optiniai sprendimai dažnai naudoja kelis atskirus lazerius skirtingiems šviesos bangos ilgiams, o tai reiškia didesnį energijos vartojimą, kainą ir fizinį sudėtingumą.

    „Solinide Photonics“ teigia, kad jų sprendimas leidžia kelių lazerių funkciją perkelti į vieną lustą, kuris vienu metu generuoja dešimtis tikslių šviesos bangos ilgių. Tokie daugiajuosčiai šaltiniai leidžia per vieną optinį pluoštą perduoti daugiau duomenų, mažinant optinių jungčių energijos poreikį ir užimamą vietą.

    Ką jau pavyko parodyti?

    Pasak bendrovės, mikrošukų technologija jau pasiekė našumą, reikalingą duomenų centrų ryšiams, ir buvo integruota į stovo tipo (rack-mounted) sistemą. Kitas etapas – perėjimas nuo demonstracinių rezultatų prie komercinio pasirengimo ir diegimo realiose aplinkose.

    „„Solinide“ parodė, kad mūsų mikrošukų technologija gali pasiekti duomenų centrų ryšiams reikalingą našumą ir būti integruota į stovo tipo produktą. Dabar pagrindinis prioritetas – komercinis pasirengimas, pristatymas ir diegimas realiomis sąlygomis, produktų naujienomis ketiname pasidalinti labai greitai“, – sakė „Solinide Photonics“ vadovas Marcello Girardo.

    Kur bus panaudotos investicijos?

    Gautos lėšos bus skirtos inžinerinės ir komercinės komandų plėtrai, vidinių prototipavimo pajėgumų stiprinimui ir pasirengimui gamybai Europoje. Bendrovė taip pat planuoja gilinti bendradarbiavimą su strateginiais pramonės partneriais, kad technologija greičiau pasiektų rinką.

    Fotoninių lustų ir mikrošukų sprendimai laikomi perspektyviais ne tik DI duomenų centrams, bet ir telekomunikacijoms bei kitoms sritims, kur reikia didelės talpos optinių ryšių. Rinkoje augant energijos efektyvumo reikalavimams, tokios technologijos gali tapti svarbia grandimi mažinant infrastruktūros sąnaudas, neaukojant spartumo.

  • Europos startuolių sandoriai per savaitę: 630 mln. eurų, „SoftBank“ 200 mln. ir banko „Monzo“ pokyčiai

    Europos startuolių sandoriai per savaitę: 630 mln. eurų, „SoftBank“ 200 mln. ir banko „Monzo“ pokyčiai

    Per pastarąją savaitę Europoje fiksuota daugiau nei 45 technologijų sektoriaus finansavimo sandoriai, kurių bendra vertė siekė apie 684 mln. eurų. Taip pat registruota daugiau nei penki įsigijimai, susijungimai ir kiti reikšmingi rinkos judesiai, rodantys, kad kapitalas ir toliau aktyviai ieško augimo istorijų.

    Didžiausias akcentas – „SoftBank“ sprendimas investuoti apie 200 mln. eurų į Šveicarijos robotikos startuolį „Gravis Robotics“. Tokie vėlyvos stadijos čekiai Europoje išlieka reta išimtimi, todėl sandoris išsiskiria ne tik suma, bet ir signalu, kad robotika bei automatizacija vėl atsiduria investuotojų prioritetuose.

    Kitas ryškus finansavimo epizodas – mokėjimų sprendimų bendrovės „Ingenico“ pritrauktas apie 150 mln. eurų kapitalas. Mokėjimų rinkoje pastaraisiais metais spaudimą didino konkurencija ir reguliaciniai reikalavimai, todėl papildomos lėšos dažnai siejamos su restruktūrizavimu, produktų atnaujinimu ir atsparumo stiprinimu.

    Kur krypsta investuotojų dėmesys?

    Tarp dėmesio vertų raundų išsiskyrė ir JAV bei Europos rinkose veikiantys projektai, siejami su didelio masto programinės įrangos plėtra, duomenų valdymu ir produktyvumo sprendimais. Nors dalis raundų viešai pristatomi kaip augimo finansavimas, rinkoje vis labiau akcentuojamas aiškus pajamų modelis ir kelias į pelningumą.

    Ši tendencija ypač ryški DI sprendimų segmentuose: investuotojai nori ne tik technologijos pažado, bet ir apčiuopiamos grąžos, matuojamos klientų išlaikymu, prenumeratų augimu ir sąnaudų kontrole. Dėl to startuoliai dažniau kalba apie konkrečius naudojimo scenarijus versle, o ne vien apie produktų viziją.

    Įsigijimai ir susijungimai grįžta į darbotvarkę

    Savaitės apžvalgoje matyti ir keli įsigijimai: investuotojai bei strateginiai pirkėjai ieško technologijų, kurios greitai papildytų portfelį, ypač energetikos kaupimo, skaitmeninės sveikatos ir infrastruktūrinės programinės įrangos srityse. Tokie sandoriai dažnai tampa alternatyva lėtesniam organiniam augimui, kai rinkoje atsargiau vertinamos naujos investicijos.

    Vokietijoje dėmesio sulaukė sandoriai, susiję su baterijų kaupimo sprendimais ir programinės įrangos bendrovėmis, o Šveicarijoje – skaitmeninės sveikatos kryptis. Bendra kryptis aiški: pirkėjai dažniau renkasi įmones, kurios turi aiškiai suformuotą produktą ir įrodytą paklausą, o ne vien ankstyvą idėją.

    Personalo pokyčiai ir nauji projektai

    Be finansavimo ir M ir A naujienų, išsiskyrė ir banko „Monzo“ valdymo pokytis: ilgametis pirmininkas Gary Hoffmanas traukiasi po beveik aštuonerių metų. Tokie pokyčiai paprastai signalizuoja naują strateginį etapą – nuo augimo fazės iki didesnio dėmesio efektyvumui, reguliacinei brandai ar pasirengimui platesniam kapitalo pritraukimui.

    Taip pat išryškėjo socialinės krypties platformų idėjos, įskaitant saugesnės smulkių darbų rinkos paaugliams koncepciją. Pastaruoju metu tokie projektai dažniau vertinami per pasitikėjimo, tapatybės patikros ir rizikų valdymo prizmę, nes vartotojų saugumas tampa esmine produkto dalimi, o ne papildoma funkcija.

    Visa savaitės statistika rodo, kad Europos technologijų ekosistema išlaiko tempą, tačiau investuotojai išlieka selektyvūs. Didesnius šansus pritraukti kapitalą turi tie, kurie gali aiškiai parodyti, kaip produktas kuria vertę ir kaip augimas bus pasiektas neaukojant finansinės drausmės.

  • 14-metis sukūrė „KidsHustle“: programėlė paauglių darbams žada daugiau saugumo ir atsiskaitymų kontrolės

    14-metis sukūrė „KidsHustle“: programėlė paauglių darbams žada daugiau saugumo ir atsiskaitymų kontrolės

    Keturiolikmetis Sasha Bagrovas Jungtinėje Karalystėje sukūrė „KidsHustle“ – „iOS“ programėlę, kuri suveda paauglius su vietiniais smulkiais darbais ir tuo pat metu į procesą įtraukia tėvus. Idėja gimė pamačius, kaip paaugliai vaikšto po namus ir siūlo nuplauti automobilį už grynuosius, o suaugusieji ne visada žino, kur jie yra ir su kuo bendrauja.

    Pasak kūrėjo, esminė problema – iki šiol paauglių uždarbis dažnai vyksta neformaliose „WhatsApp“ ar „Telegram“ grupėse, kur trūksta aiškių taisyklių, patikros ir mokėjimų apsaugos. „KidsHustle“ siekia sukurti struktūrą, kuri būtų panaši į suaugusiųjų platformas, tačiau pritaikyta nepilnamečiams ir jų apsaugai.

    Kaip veikia „KidsHustle“

    Platformoje darbą paskelbia suaugęs žmogus, o paskyra patvirtinama tapatybės patikra ir „Stripe“ mokėjimų infrastruktūra. Darbo skelbime nurodoma užduotis, vieta ir atlygis, o paaugliai gali matyti pasiūlymus pagal artumą ir teikti paraiškas.

    Svarbi grandis – tėvų kontrolė: tėvai gali patvirtinti ar atmesti paauglio paraišką dar prieš užsakovo sprendimą. Taip siekiama užtikrinti, kad paauglys neįsitrauktų į rizikingas situacijas ir kad šeima matytų, kur ir kam jis ketina dirbti.

    Atvykus į vietą, paauglys turi nuskenuoti užsakovo unikalų QR kodą – tai patvirtina, kad jis atvyko į sutartą adresą. Nuo to momento tėvams įjungiama gyva buvimo vietos informacija, o atsiskaitymas vyksta per platformą, o ne grynaisiais.

    Saugumas ir atsiskaitymai vietoj grynųjų

    „KidsHustle“ modelis remiasi tarpinio atsiskaitymo principu: mokėjimas laikomas iki darbo pabaigos, o tuomet išlaisvinamas. Kūrėjas teigia, kad taip mažinama ginčų rizika ir užtikrinama, jog paauglys gautų sutartą sumą, o užsakovas turėtų aiškesnį įrodymų kelią.

    Po atlikto darbo paaugliai gali gauti atsiliepimą, tinkantį gyvenimo aprašymui, o darbų kokybė kai kuriais atvejais įrodinėjama nuotraukomis. Programėlėje numatyti ir greiti saugos veiksmai, leidžiantys kreiptis pagalbos ar pranešti apie netinkamą elgesį.

    „Aš sėdėjau ir galvojau: jie vaikšto be tėvų, dirba su grynaisiais, o tėvai net nežino, kur jie yra. Tai nesaugu“, – sakė Sasha Bagrovas.

    DI filtras: kas tinka paaugliams?

    Platforma naudoja dirbtinis intelektas turinio saugai vertinti: skelbiant darbą jis tikrinamas, ar užduotis atitinka nepilnamečių amžių ir ar nėra akivaizdžių rizikų. Pavyzdžiui, užduotys, susijusios su sunkių daiktų kilnojimu ar neaiškiais siuntiniais, gali būti pažymėtos kaip netinkamos jaunesniems paaugliams.

    Bagrovas teigia, kad ankstesni, mažiau kontekstą suprantantys sprendimai praleisdavo rizikingas užduotis, todėl pasirinktas pažangesnis vertinimas. Tokia praktika atitinka bendrą tendenciją technologijų sektoriuje, kai platformos vis dažniau bando moderavimą ir prevenciją perkelti į skelbimų sukūrimo momentą, o ne tik reaguoti po incidentų.

    „Pavyzdžiui, jei kas nors prašo paauglio pristatyti siuntinį, negali garantuoti, kas tame siuntinyje yra. Sistema gali atpažinti tokį kontekstą ir tokius darbus filtruoti“, – sakė Sasha Bagrovas.

    Startuolis tarp pamokų ir egzaminų

    „KidsHustle“ kūrimas truko apie trejus metus, o didžiąją dalį programavimo, pasak istorijos, autorius atliko pats, kartais padedamas draugo, dirbusio su serverine dalimi. Mokslai riboja tempą, todėl darbas dažniausiai vyksta po pamokų, savaitgaliais ar kelionėse, kai atsiranda laisvų minučių.

    Kitas iššūkis – formalūs ribojimai nepilnamečiams verslo kūrėjams: dalis platformų ir paslaugų reikalauja pilnametystės, o tai apsunkina viešą komunikaciją ir kai kuriuos administracinius procesus. Bagrovas tvirtina, kad jo tikslas – užpildyti spragą rinkoje, kur paauglių noras užsidirbti egzistuoja, tačiau saugi infrastruktūra tam dažnai neparuošta.

    Šiuo metu „KidsHustle“ siekia augimo ir komandos stiprinimo, o tolesnė plėtra priklausys nuo gebėjimo suderinti vartotojų saugumą, teisės aktų reikalavimus ir patogią patirtį tiek tėvams, tiek paaugliams. Jei modelis pasiteisins, tai gali tapti vienu iš bandymų sukurti „gig“ ekonomikos variantą jaunesniems, bet griežčiau prižiūrimą ir labiau orientuotą į prevenciją.