CP v2

Blog

  • Mo Abudu Londone atidarė „EbonyLife Place“: naujas Afrikos kino ir juodaodžių kultūros centras

    Mo Abudu Londone atidarė „EbonyLife Place“: naujas Afrikos kino ir juodaodžių kultūros centras

    Londone duris atvėrė naujas kultūros centras, skirtas Afrikos kinui ir juodaodžių kūrybai. Jį įkūrė Nigerijos žiniasklaidos verslininkė ir prodiuserė Mo Abudu, siekianti, kad Afrikos istorijos ir diasporos patirtys būtų lengviau pasiekiamos plačiai auditorijai.

    „EbonyLife Place“ Londone vienoje vietoje sujungia kino salę, restoraną ir butiką, kuriame pristatomi dizaineriai iš Afrikos bei jos diasporos. Pasak projekto kūrėjų, idėja paprasta: lankytojai gali patirti skirtingas kultūros formas neišvykdami iš Jungtinės Karalystės.

    Mo Abudu pabrėžia, kad tai yra ilgai brandinta ambicija Londone sukurti nuolatinį tašką Afrikos pasakojimams. Pasak jos, kultūrai svarbu keliauti, o tokie centrai padeda mažinti atstumą tarp kūrėjų ir publikos.

    „Ši mintis ilgai gyveno mano pasąmonėje. Žinau, kaip svarbu, kad istorijos ir kultūra keliautų, todėl norėjau sukurti vietą, į kurią ši kultūra galėtų atvykti“, – sakė Mo Abudu.

    Kas bus rodoma kino salėje?

    Centro šerdis – kino salė, kurioje planuojama rodyti Afrikos filmus ir juodaodžių kūrėjų darbus. Programoje numatomi ir Nigerijos kino industrijos Nolivudo filmai, ir tarptautiniai kūriniai, nagrinėjantys juodaodžių patirtis įvairiose šalyse.

    Mo Abudu teigimu, repertuaras apims ir didžiuosius JAV filmus, kuriuose svarbų vaidmenį turi juodaodžiai aktoriai bei kūrėjai. Tokia kryptis atliepia rinkos tendencijas, kai auditorijos vis dažniau ieško autentiškų, įvairias patirtis atspindinčių istorijų, o platformos ir kino teatrai plečia turinio geografiją.

    „Mes tiek daug vartojome pasaulio kultūros. O kiek pasaulis vartojo mūsų? Aš nebenoriu laukti, kol kas nors važiuos šešias valandas iš Londono, kad suprastų Nigerijos filmą ar pamatytų Nigerijos madą. Visa tai yra čia, Londone“, – sakė Mo Abudu.

    Tikslas – ne niša, o norma

    Verslininkė atvirai kalba ir apie asmeninį motyvą: ji gimė Anglijoje ir prisimena, kad jaunystėje neturėjo vietos, kur būtų galima žiūrėti juodaodžių kiną. Todėl, jos žodžiais, jei ji pati nesukurtų tokios erdvės, ji tiesiog neegzistuotų.

    Ilgalaikis tikslas – kad Afrikos ir juodaodžių kinas būtų vertinamas kaip įprasta kultūrinio gyvenimo dalis, o ne išskirtinė retenybė. Mo Abudu viliasi, kad po kelerių metų klausimas „pirmasis juodaodžių kinas“ išnyks, o miestuose atsiras daugiau panašių vietų, kurios jungtų kiną, maistą, madą ir meną.

    „Po dešimties metų neturėtume sakyti, kad tai pirmasis juodaodžių kinas. Tada tai turėtų skambėti paprastai: štai dar vienas kinas“, – sakė Mo Abudu.

    „EbonyLife Place“ Londone atsiradimas rodo platesnę kryptį Europos kultūros rinkoje: didmiesčiai vis aktyviau konkuruoja dėl turinio ir auditorijų, o kultūros centrai ieško formatų, kurie apjungtų patirtį, bendruomenę ir komerciją. Šiuo požiūriu naujasis hubas siekia tapti ne vien kino teatru, bet ir nuolat veikiančiu Afrikos kūrybos vitrina.

  • Kataro emyras apie karo padarinius: pajamų smukimas, Hormuzo rizika ir planas plėsti SGD

    Kataro emyras apie karo padarinius: pajamų smukimas, Hormuzo rizika ir planas plėsti SGD

    Krizė po atakų ir jūrų kelių rizika

    Kataro emyras šeichas Tamimas bin Hamadas Al Thani, kalbėdamas Dohos Šuros tarybos sesijos pradžioje, pareiškė, kad šalis iš dabartinės krizės išeis atsparesnė ir geriau pasirengusi prisitaikyti prie pasaulinių pokyčių. Jo teigimu, per karą Kataro teritorija buvo atakuota Irano, o tai, pasak emyro, pažeidė suverenitetą ir tarptautinę teisę.

    Kartu emyras pabrėžė, kad Kataras pirmenybę teikia diplomatinėms priemonėms ir deryboms, tačiau tai nereiškia atsisakymo ginti valstybę. Regionui svarbiu klausimu jis įvardijo laivybos saugumą Persijos įlankoje ir Hormuzo sąsiauryje, taip pat energetikos, vandens ir civilinės infrastruktūros apsaugą.

    „Mūsų įsipareigojimas dialogui ir taikiems sprendimams nereiškia abejingumo ginant savo šalį“, – sakė šeichas Tamimas bin Hamadas Al Thani.

    SGD tiekimas, Ras Laffano žala ir pajamų kritimas

    Emyras atkreipė dėmesį į Kataro vaidmenį pasaulinėje energetikos grandinėje: šalis yra viena svarbiausių suskystintųjų gamtinių dujų tiekėjų, todėl bet koks sutrikimas greitai atsispindi kainose ir tiekime. Jo teigimu, Hormuzo sąsiaurio uždarymas ir dalies objektų apgadinimas Ras Laffano pramonės mieste sutrikdė reikšmingą eksporto dalį.

    Kalbėdamas apie viešuosius finansus, emyras nurodė, kad bendros pajamos pirmąjį pusmetį krito 42 proc., o viešosios išlaidos mažėjo 14 proc., tačiau esminės paslaugos ir plėtros prioritetai, anot jo, nebuvo aukojami. Pasak emyro, sprendimai remti stabilumą buvo paremti ankstesniu pasirengimu: rezervų stiprinimu, skolos mažinimu ir atsargesnėmis prielaidomis planuojant biudžetą.

    Diversifikacija ir nauji projektai

    Viena ryškiausių emyro kalbos akcentų buvo ekonomikos diversifikacija, didesnį dėmesį skiriant ne angliavandenilių sektoriams. Jis teigė, kad šie sektoriai tęsė augimą, o jų indėlis, emyro vertinimu, priartėjo prie maždaug 80 proc. realaus bendrojo vidaus produkto.

    Energetikoje Kataras planuoja didinti SGD gamybos pajėgumus per Šiaurinio telkinio plėtros projektą, taip pat tęsia tarptautines investicijas ir partnerystes per QatarEnergy. Be to, tarp prioritetų įvardyti naftos chemijos plėtra, saulės energetikos projektai bei priemonės vandens saugumui stiprinti.

    Emyras taip pat išskyrė maisto saugumą, žemės ūkio stiprinimą, technologijų plėtrą, institucijų efektyvumą, investicijas į švietimą ir skaitmeninę transformaciją. Jo teigimu, tikslas yra ne grįžti į prieškrizinę situaciją, o pasinaudoti atsigavimu kaip tramplinu spartesnei ekonomikos pertvarkai.

    „Mūsų tikslas nėra sugrįžti į padėtį iki krizės, o paspartinti diversifikaciją ir stiprinti nacionalinius gebėjimus“, – sakė šeichas Tamimas bin Hamadas Al Thani.

    Kalboje emyras taip pat akcentavo regioninį saugumą ir Persijos įlankos valstybių bendradarbiavimą, pabrėždamas, kad Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos narių saugumas ir suverenitetas yra nediskutuotinas. Tarp platesnių regiono temų jis aptarė Kataro diplomatines pastangas ir tarpininkavimą sprendžiant konfliktus, taip pat pakartojo Kataro poziciją dėl karo Gazos Ruože.

  • ES palydovų suverenitetas ties lūžio tašku: baigiasi kosmoso biudžetas, sprendžia spektras ir investicijos

    ES palydovų suverenitetas ties lūžio tašku: baigiasi kosmoso biudžetas, sprendžia spektras ir investicijos

    Biudžeto ciklo pabaiga – naujas išbandymas

    Europos Parlamento diskusijoje Briuselyje nacionaliniai ryšių reguliuotojai, ES pareigūnai ir Barselonoje įsikūrusi palydovų bendrovė „Sateliot“ aptarė, kaip radijo dažniai ir investicijos lems Europos ryšių kontrolę orbitoje. Pokalbio fonas aiškus: dabartinis ES kosmoso finansavimo laikotarpis baigiasi 2027 metais, o kartu artėja ir naujų prioritetų derybos.

    2021–2027 metų ES kosmoso programa siekia 14,8 milijardo eurų ir finansuoja tokias kertines sistemas kaip „Galileo“ ir „Copernicus“. Artėjant naujam daugiametės finansinės programos etapui, kosmoso politika vis labiau siejama su saugumu, technologiniu atsparumu ir kritinės infrastruktūros apsauga.

    Europos Komisija yra pasiūliusi 2028–2034 metų laikotarpiu kosmoso ir gynybos kryptis finansuoti per planuojamą Europos konkurencingumo fondą. Pagal pateiktą sumanymą gynybai ir kosmosui būtų numatoma 131 milijardas eurų, tačiau galutinės sumos ir prioritetai priklausys nuo valstybių narių derybų.

    Spektras tampa strateginiu ištekliumi

    Diskusijos centre atsidūrė radijo dažnių spektras, be kurio neįmanomi nei palydoviniai ryšiai, nei mobilusis ryšys. Europos Komisija 2026 metais pasiūlė bendrą ES licenciją mobiliosioms palydovinėms paslaugoms 2 GHz ruože, kurio dabartinės teisės baigia galioti 2027 metų gegužę.

    Siūlyme numatyta dalį šio ruožo rezervuoti Europos operatoriams bei saugiam ryšio sprendimui, siejamam su IRIS² programa. Tokia kryptis atspindi augantį ES siekį, kad ryšio tinklai ir duomenų srautai būtų valdomi kuo mažiau priklausant nuo išorinių tiekėjų.

    Europos Parlamento vicepirmininkas Javieras López renginyje pabrėžė, kad laikas diskusijai parinktas taikliai dėl geopolitinės įtampos ir technologinės konkurencijos.

    „Europa, kuri kontroliuoja savo tinklą ir duomenis, gali veikti savarankiškai ir pati priimti sprendimus“, – sakė Javieras López.

    Nuo „SpaceX“ priklausomybės iki europietiškų raketų

    „Sateliot“ modelis remiasi ryšiu iš kosmoso su daiktų internetu, kai palydovai veikia tarsi mobiliojo ryšio bokštai orbitoje ir jungia jutiklius bei sekimo įrenginius vietovėse, kur nėra antžeminio ryšio. Bendrovė praneša, kad 2026 metų spalio 1 dieną į orbitą iškėlė penkis palydovus, taip padidindama praskridimų virš konkrečių vietų dažnį.

    Vis dėlto kelias į orbitą Europoje vis dar dažnai priklauso nuo neeuropietiškų paleidimo paslaugų. „Sateliot“ vadovas Jaume Sanpera teigė matantis potencialą Europai užsiauginti daugiau savų paleidimo pajėgumų, tačiau pripažino, kad realybėje tai yra kelių įmonių lenktynės, reikalaujančios ir laiko, ir kapitalo.

    „Turime kurti ir remti Europos čempionus, galinčius konkuruoti pasaulinėje kosmoso rinkoje“, – sakė „Sateliot“ vadovas Jaume Sanpera.

    Bendrovė nurodo, kad kitas jos palydovų paleidimas planuojamas 2027 metų liepą, o vėliau numatomas ir skrydis su Ispanijos įmone PLD Space, kuri rengia mažosios orbitinės raketos „Miura 5“ debiutą. PLD Space pagal Europos kosmoso agentūros iniciatyvą yra gavusi sąlyginę 158,9 milijono eurų sutartį, skirtą europietiškų raketų vystymui.

    Lygiagrečiai „Sateliot“ skelbia pritraukianti iki 150 milijonų eurų investicijų, iš kurių 100 milijonų eurų sudarytų nuosavas kapitalas, o iki 50 milijonų eurų – skola. Tikslas ambicingas: iki 2028 metų išplėsti žvaigždyną iki daugiau nei 500 palydovų ir pasiūlyti ryšį, artėjantį prie 5G tiesiogiai į įrenginius.

  • Portas – svetingiausias Europos miestas 2026 metais: „Condé Nast Traveller“ reitinge lenkia Amsterdamą

    Portas – svetingiausias Europos miestas 2026 metais: „Condé Nast Traveller“ reitinge lenkia Amsterdamą

    Portas pripažintas svetingiausiu Europos miestu 2026 metais – taip nusprendė „Condé Nast Traveller“ skaitytojai, balsavę kasmetiniuose „Readers’ Choice Awards“. Reitinge antrą vietą užėmė Lisabona, o Portugalija dar kartą sustiprino reputaciją kaip keliautojams itin draugiška kryptis.

    Leidinio vertinime akcentuojama ne tik bendroji atmosfera, bet ir labai praktiški kasdieniai patyrimai: ar vietiniai noriai padeda susigaudyti viešajame transporte, ar kantriai paaiškina meniu, ar turistai jaučiasi laukiami už pagrindinių lankytinų objektų ribų. Tokie signalai dažnai tampa lemiami renkantis, kur sugrįžti antrą kartą.

    Kas nulėmė Porto pirmą vietą

    „Condé Nast Traveller“ Portą išskiria kaip miestą, tinkantį trumpoms išvykoms, kuriose dera gastronomija, kultūra ir autentiška kasdienybė. Pasak leidinio, miestas išlaiko atsipalaidavusį ritmą ir „tikrumo“ jausmą, kuris keliautojams tampa vis svarbesnis planuojant miestų savaitgalius.

    Portui prideda vertės ir vietinės patirtys: azulejų plytelėmis dekoruotos aikštės, mažos kaimynystės kavinės ir tradicinės užkandinės, kur populiarūs petiscos – dalijimuisi skirti nedideli patiekalai. Tokios detalės, pasak reitingo sudarytojų, kuria ryšį su miestu ir skatina grįžti.

    Lisabona – antra, bet su išskirtiniu privalumu

    Lisabona reitinge liko antra, tačiau apibūdinama kaip viena fotogeniškiausių Europos sostinių: miestas išsidėstęs ant septynių kalvų prie Težo upės. „Condé Nast Traveller“ išskiria siauromis gatvelėmis vingiuojančius rajonus, fado tradiciją ir pastéis de nata – kremu įdarytus pyragėlius.

    Leidinys pabrėžia, kad svarbiausias Lisabonos traukos elementas – žmonės ir gyva, įtrauki bendruomeniškumo kultūra. Kaip pavyzdys minimas kavinių gyvenimas ir Šv. Antano festivalis, kai miesto gatvės prisipildo lauko švenčių bei vietinių ir turistų susitikimų.

    Kaip atrodo svetingiausiųjų penketukas

    Į svetingiausių Europos miestų penketuką kartu su Portu ir Lisabona pateko Amsterdamas, Stokholmas ir Valeta. Reitingas rodo, kad keliautojams vis svarbesnė tampa ne vien infrastruktūra ar įžymybės, bet ir socialinė patirtis – bendravimo paprastumas, saugumo jausmas ir vietinių nusiteikimas.

    Turizmo ekspertai pastebi, kad tokie sąrašai daro apčiuopiamą įtaką: augant trumpų kelionių skaičiui, miestai konkuruoja ne tik kainomis ar skrydžių tinklu, bet ir reputacija. Svetingumas čia tampa savotiška „minkštąja galia“, kuri lemia tiek paklausą, tiek pakartotinių kelionių tikimybę.

  • Mokslininkai atskleidė, kodėl vieniems matematika sekasi lengvai, o kitiems ji tampa kančia

    Matematiką lemia ne vien formulės

    Gebėjimas spręsti matematikos uždavinius priklauso ne tik nuo to, ar mokinys atsimena formules ir taisykles. Naujesni švietimo psichologijos tyrimai rodo, kad didelę įtaką daro kalbos supratimas, žodynas, loginis mąstymas ir gebėjimas perprasti skaičių tarpusavio ryšius.

    Teksaso A&M universiteto tyrėjai, apžvelgę įvairių kognityvinių testų rezultatus, siekė nustatyti, kurios protinės funkcijos labiausiai susijusios su matematiniu pasiekimu. Vertinta ir bazinė aritmetika, ir sudėtingesnis problemų sprendimas, taip pat darbo greitis.

    Kodėl kalba svarbi matematikai?

    Viena ryškiausių išvadų yra ta, kad matematikos sėkmę stipriai prognozuoja kalbos supratimo gebėjimai. Tai apima ne vien žodžių reikšmių žinojimą, bet ir gebėjimą apdoroti informaciją, pasiremti turimomis žiniomis bei daryti išvadas.

    Dėl to mokiniai, kurie lėčiau suvokia teksto prasmę ar sunkiau perpranta sąlygos formuluotę, dažnai stringa net tada, kai skaičiuoti moka gerai. Praktikoje tai ypač matyti sprendžiant tekstinius uždavinius, kuriuose svarbiausia tampa ne veiksmas, o situacijos supratimas.

    „Matome, kad įgūdžiai, kurie būtini skaitant ir rašant, yra svarbūs ir matematikoje“, – sakė tyrimui vadovavęs švietimo psichologijos docentas Danielis Gajovskis.

    Loginis mąstymas ir skaičių pajauta

    Kitas svarbus veiksnys yra vadinamasis lankstus mąstymas, kai žmogus geba daryti indukcines ir dedukcines išvadas net tuomet, kai nėra aiškaus sprendimo algoritmo. Tai padeda atskirti, kas uždavinyje svarbiausia, ir rasti kelią į sprendimą nepažįstamoje situacijoje.

    Vis dėlto vien bendrų kognityvinių gebėjimų nepakanka. Tyrėjai pabrėžia ir skaičių pajautos reikšmę, tai yra gebėjimą suprasti, kaip skaičiai siejasi tarpusavyje, ką reiškia dydžių santykiai ir kaip veikia pagrindinės matematinės dėsningybės.

    Šiuos gebėjimus galima ugdyti

    Mokslininkai pabrėžia, kad šie įgūdžiai nėra nekintami ir gali būti lavinami kryptingu mokymusi bei praktika. Kadangi naujos temos dažnai remiasi ankstesnėmis, ypač svarbu laiku pastebėti spragas ir suteikti tikslinę pagalbą, kol jos nevirto ilgalaikėmis problemomis.

    Ekspertai akcentuoja, kad pedagogams verta vertinti ne tik galutinį pažymį, bet ir mokinio klaidų pobūdį. Klaidų analizė padeda suprasti, ar mokinys stringa dėl sąvokų nesupratimo, silpnesnių kalbos įgūdžių, loginių žingsnių trūkumo, ar tiesiog dėl lėtesnio darbo tempo.

    Tokia diagnostika leidžia pritaikyti mokymą konkrečiam vaikui, pavyzdžiui, daugiau dėmesio skiriant sąlygų skaitymui, sąvokų aiškinimui, sprendimo strategijoms ar automatizavimui. Ilgainiui tai didina tikimybę, kad matematika taps ne baime, o įveikiamu iššūkiu.

  • Daug sėdite per dieną? Šie paprasti pratimai gali greitai nuimti įtampą ir sustingimą

    Daug sėdite per dieną? Šie paprasti pratimai gali greitai nuimti įtampą ir sustingimą

    Ilgos valandos prie kompiuterio daugeliui baigiasi tais pačiais simptomais: sustingusiu kaklu, įtampa tarp menčių, apsunkusiomis kojomis ar maudžiančia juosmens sritimi. Tai dažnai susiję ne su vienu netaisyklingu judesiu, o su tuo, kad kūnas pernieg ilgai išlieka beveik nejudrioje padėtyje.

    Sėdint didelės raumenų grupės, ypač sėdmenys ir kojos, dirba gerokai mažiau, o klubai ilgą laiką būna sulenkti. Tuo pat metu pečiai neretai slenka į priekį, galva artėja link ekrano, todėl didėja apkrova kaklui ir viršutinei nugaros daliai.

    Svarbiausia problema dažnai yra ne pats sėdėjimas, o pozicijos nekeičiamas valandų valandas. Net patogi kėdė ir gerai sureguliuotas darbo stalas nepakeičia judesio, todėl veiksmingiausia strategija yra reguliariai pertraukti sėdėjimą.

    Keli pratimai šalia stalo

    Norint pajudėti, nebūtina sportinė apranga ar kilimėlis: dalį pratimų galima atlikti per kelias minutes šalia darbo vietos. Tikslas paprastas: atverti krūtinės ląstą, pajudinti klubus, suaktyvinti kojų raumenis ir sumažinti įtampą kaklo srityje.

    Vienas naudingiausių judesių sėdimą darbą dirbantiems yra klubų lenkiamųjų raumenų tempimas, kartais vadinamas tempimu prie kėdės. Atsiklaupkite ant vieno kelio, tos kojos pėdą už savęs padėkite ant kėdės, o kitą koją pastatykite priekyje maždaug stačiu kampu.

    Išlaikykite tiesų liemenį, švelniai įtempkite sėdmenis ir lėtai stumkite klubus į priekį. Tempimas turėtų jaustis šlaunies priekyje ir klubo srityje, tačiau neturėtų sukelti skausmo.

    Palaikykite keliolika ar keliasdešimt sekundžių ir pakeiskite pusę. Judėkite ramiai, be spyruokliavimo, nes staigūs judesiai gali padidinti dirginimą, ypač jei sritis jau įsitempusi.

    Nugarai ir pečiams, kai sėdite

    Ne visada įmanoma atsistoti, tačiau net ir sėdint galima pajudinti stuburą. Atsisėskite ant kėdės krašto, delnus padėkite ant kelių ir su iškvėpimu apvalinkite nugarą, smakrą leiskite link krūtinės, pečiams leiskite šiek tiek pasislinkti į priekį.

    Tuomet su įkvėpimu ištieskite nugarą, atverkite krūtinės ląstą ir žvilgsnį nukreipkite šiek tiek aukštyn. Kartokite kelis kartus lėtai, siekdami ne maksimalaus išsitiesimo, o sklandaus perėjimo tarp padėčių.

    Tipinė laikysena prie kompiuterio skatina pečius ir galvą slinkti į priekį, todėl verta daryti judesius, kurie veikia priešinga kryptimi. Atsistokite arba atsisėskite tiesiai, sunerkite pirštus už nugaros, ištieskite rankas ir švelniai traukite mentes atgal.

    Krūtinę nukreipkite į priekį, bet neperlenkite juosmens. Palaikykite keliolika sekundžių ir atpalaiduokite, o pratimą galima derinti su keliais lėtais, gilesniais įkvėpimais.

    Stiprinimas ir kraujotaka kojoms

    Vienas paprasčiausių stiprinimo pratimų yra atsistojimas nuo kėdės, kurį vis tiek atliekame kasdien. Atsisėskite, pėdas pastatykite klubų plotyje, rankas sukryžiuokite ant krūtinės arba laikykite priešais save ir atsistokite nesiremdami delnais.

    Tuomet lėtai vėl atsisėskite ir pakartokite 10–15 kartų, jei leidžia savijauta ir fizinis pasirengimas. Šis judesys suaktyvina šlaunis ir sėdmenis, kurie per ilgą sėdėjimą linkę tarsi išsijungti.

    Pečių juostai praverčia keli platesni lėti rankų sukimai atgal. Kelkite pečius aukštyn, darykite didelius ratus ir sąmoningai nuleiskite pečius žemyn bei atitraukite atgal, kad kaklas neperimtų krūvio.

    Kojų sunkumo jausmui sumažinti verta trumpai suaktyvinti blauzdas. Atsistokite prie stalo ar kėdės atlošo, lengvai prilaikykite pusiausvyrą ir kilkite ant pirštų, tuomet lėtai leiskitės žemyn, pakartodami apie 15–20 kartų.

    Blauzdų raumenys veikia kaip natūralus siurblys, padedantis kraujui grįžti iš apatinių galūnių, todėl toks trumpas judesys gali būti ypač naudingas, kai po kelių valandų ima varginti apsunkusios kojos.

    Dažna klaida yra visą judėjimą atidėti dienos pabaigai. Vakarinis pasivaikščiojimas ar treniruotė yra vertingi, tačiau tai nereiškia, kad iki tol verta sėdėti be pertraukų kelias valandas iš eilės.

    Praktiška taisyklė, kurią lengva pritaikyti darbe, yra maždaug 50 minučių sėdėjimo ir 5 minutės judesio. Per pertrauką nebūtina daryti viso pratimų rinkinio: užtenka kelių atsistojimų nuo kėdės, kelių pakilimų ant pirštų ir trumpo krūtinės atvėrimo.

    Kad pertraukos netaptų pažadu sau, kuris vis nukeliamas, gali padėti priminimas telefone ar laikrodyje. Reguliarumas svarbesnis už tobulą programą, nes kūnas geriau toleruoja sėdimą dieną, kai judesys į ją įpinamas nuolat.

    „Svarbiausia yra dažnai keisti padėtį, o ne ieškoti vienos tobulos sėdėjimo pozos“, – pabrėžia kineziterapeutai, kalbėdami apie sėdimą darbą ir jo pasekmes.

  • Graikija smogia sąskaitoms: šildymo išmoka didinama 30 proc., žadama parama ir degalinėse

    Graikija smogia sąskaitoms: šildymo išmoka didinama 30 proc., žadama parama ir degalinėse

    Graikijos vyriausybė paskelbė apie priemones, kuriomis siekiama sušvelninti gyventojams tenkantį energijos kainų šoką artėjant šaltajam sezonui. Šalies finansų ministras ir Eurogrupės vadovas Kyriakos Pierrakakis pranešė, kad šildymo išmoka bus didinama 30 proc., palyginti su praėjusiais metais.

    Pasak ministro, pagalbos paketas apims ne tik didesnę išmoką, bet ir papildomą paramą perkant šildymo kurą. Priemonės, anot jo, turėtų pasiekti šimtus tūkstančių namų ūkių visoje šalyje, ypač tuos, kuriems energijos sąnaudos sudaro reikšmingą mėnesio išlaidų dalį.

    „Sudėtingoje ekonominėje aplinkoje, kai energijos krizė išbando šeimų atsparumą visame pasaulyje, mūsų prioritetas yra sumažinti spaudimą namų ūkiams. Todėl taikysime dvigubą paramą šildymo kurui: tiesioginę subsidiją degalinėse ir 30 proc. didesnę šildymo išmoką nei pernai“, – sakė Kyriakos Pierrakakis.

    Vyriausybė nurodė, kad už priemonių įgyvendinimą atsakingos ministerijos artimiausiomis dienomis turėtų pateikti detales: kam bus taikoma parama, kokie bus pajamų ir turto kriterijai, taip pat kokio dydžio subsidija numatoma perkant šildymo kurą. Tokie paramos modeliai paprastai siejami su deklaruotomis pajamomis, šeimos sudėtimi ir regiono klimato ypatumais.

    Sprendimas skelbiamas platesniame Europos kontekste, kai dalis šalių ieško būdų amortizuoti svyruojančias naftos ir energijos kainas, o kartu saugoti viešuosius finansus. Graikija taip pat ragina Europos Sąjungą suteikti daugiau lankstumo fiskalinėms taisyklėms, kad valstybės galėtų plačiau remti namų ūkius ir verslą.

    Panašias kryptis renkasi ir kitos Europos valstybės, kurios laikinai mažina mokesčius ar taiko kompensacijas degalams, kad sumažintų kainų poveikį. Ekonomistai pabrėžia, kad tikslinės, į pažeidžiamiausius gyventojus nukreiptos priemonės dažniausiai laikomos veiksmingiausiomis, nes mažiau išpučia biudžeto išlaidas ir geriau pasiekia tuos, kuriems pagalbos reikia labiausiai.

  • Kibernetinė ataka sustabdė šaldymą: „Intermarché“ ir „Coopérative U“ išmeta tonas maisto

    Kibernetinė ataka sustabdė šaldymą: „Intermarché“ ir „Coopérative U“ išmeta tonas maisto

    Prancūzijoje šimtai prekybos tinklų „Intermarché“ ir „Coopérative U“ parduotuvių patyrė kibernetinę ataką, nukreiptą į šaldymo ir šaldiklių valdymo sistemas. Dėl sutrikimų daliai parduotuvių teko skubiai nurašyti šviežius ir šaldytus produktus, o nuostoliai dar skaičiuojami.

    „Intermarché“ nurodė, kad paveikta maždaug 150–200 parduotuvių, o „Coopérative U“ teigimu, sutriko beveik 100 jų prekybos vietų. Ataka, kaip skelbiama, prasidėjo sekmadienio vakarą ir palietė būtent įrangą, reikalingą palaikyti saugią temperatūrą maisto produktams.

    Kas nutiko šaldymo įrangai?

    Žiniasklaida pranešė, kad atakuotojai galėjo nuotoliniu būdu inicijuoti šaldymo sistemų atitirpinimo ciklą, taip sukeldami temperatūros režimų pažeidimus. Tokiais atvejais, siekiant laikytis maisto saugos taisyklių, produktai dažnai turi būti utilizuojami, net jei vizualiai atrodo tinkami vartoti.

    „Intermarché“ atstovai teigė, kad kai kuriose parduotuvėse teks „išmesti visus produktus“ iš šviežių ir šaldytų prekių kategorijų. Bendrovė taip pat perspėjo, kad draudimo apsauga ne visada apima tokio pobūdžio incidentus, todėl finansinė rizika gali tekti pačioms įmonėms.

    Prokuratūra pradėjo tyrimą

    Paryžiaus prokuratūra patvirtino pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl didelio masto kibernetinės atakos, paveikusios kelių didžiųjų maisto mažmeninės prekybos tinklų šaldymo patalpas. Tyrimo tikslas – identifikuoti nukentėjusius, susieti techninius sutrikimus su deklaruojama žala ir įvertinti padarinius, įskaitant galimus signalizacijų suveikimus.

    „Coopérative U“ vadovas Dominique Schelcher ataką pavadino beprecedente, pabrėždamas, kad smūgis suduotas infrastruktūrai, būtina šviežių produktų išsaugojimui ir kasdieniam žmonių apsirūpinimui maistu.

    „Taikytis į įrangą, kuri būtina šviežių produktų išsaugojimui ir žmonių aprūpinimui maistu, yra itin rimta ir iki šiol neregėta. Tai nepriimtina“, – sakė Dominique Schelcher.

    Kodėl taikinys – šaldymo sistemos?

    Kibernetinio saugumo ekspertai jau kurį laiką perspėja, kad didžiausia rizika kyla ne tik biuro sistemoms, bet ir operacinei infrastruktūrai, kuri valdo realius procesus: temperatūrą, energiją, ventiliaciją, signalizaciją ir logistiką. Prekybos tinklams tai reiškia, kad viena ataka gali akimirksniu virsti prekių trūkumu lentynose, dideliu maisto švaistymu ir reputacine krize.

    Šis incidentas sutapo su platesniu Europos institucijų ir valstybių dėmesiu kritinės infrastruktūros apsaugai nuo vadinamųjų hibridinių atakų. Prancūzija pastaraisiais metais yra ne kartą įvardijusi būtinybę stiprinti tiek viešojo, tiek privataus sektoriaus atsparumą, ypač ten, kur kibernetiniai sutrikimai gali turėti tiesioginių pasekmių visuomenės saugumui.

  • Prancūzija imasi drastiško žingsnio: degalai pigs iki 18 centų už litrą, žada 10 eurų sutaupymą

    Prancūzija imasi drastiško žingsnio: degalai pigs iki 18 centų už litrą, žada 10 eurų sutaupymą

    Prancūzijos vyriausybė paskelbė apie planą mažinti degalų kainas, panaudojant strategines atsargas. Premjeras Sébastienas Lecornu teigia, kad nuo lapkričio 1 dienos dyzelinas galėtų pigti iki 18 centų už litrą, o pilnas bakas vairuotojui kainuotų maždaug 10 eurų mažiau.

    Apie sprendimą S. Lecornu pranešė po susitikimo su degalų platintojais. Priemonė numatyta taikyti iki sausio pabaigos, o valstybė ketina rinkai parduoti dyzelino iš sukauptų rezervų savikaina, taip tikėdamasi greitai nuspausti kainas degalinėse.

    „Susidūrę su krize, kurios nepasirinkome, valstybė prisiima savo atsakomybę“, – sakė Sébastienas Lecornu.

    Vyriausybės teigimu, laikinas atpigimas apims ne tik dyzeliną degalinėse, bet ir dyzeliną transporto sektoriui, žemės ūkio bei statybų technikai, taip pat namų ūkiams skirtą šildymo kurą. Šis aspektas ypač svarbus artėjant šaltajam sezonui, kai išlaidos energijai tradiciškai auga.

    Degalų kainų spaudimas Prancūzijoje pastaruoju metu yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje. Skelbiama, kad spalio pradžioje dyzelino litro kaina šalyje vidutiniškai siekė apie 2,355 euro ir viršijo Europos Sąjungos vidurkį, todėl politinis spaudimas imtis greitų priemonių tik stiprėjo.

    Vis dėlto vien kainos degalinėse neparodo realios naštos gyventojams, nes ją lemia ir atlyginimų lygis. Vertinant perkamąją galią, skaičiuojama, kad už vienos dienos vidutinį uždarbį Prancūzijoje galima įsigyti apie 52,8 litro dyzelino, o pilnas bakas sudaro maždaug 4,4 proc. vidutinio mėnesio grynojo atlygio.

    Energetikos kainų šuoliai fiksuojami ir kaimyninėse valstybėse, todėl Prancūzijos sprendimas gali tapti precedentu, kaip trumpuoju laikotarpiu sušvelninti šoką vartotojams. Tokios intervencijos paprastai vertinamos kaip laikinas amortizatorius, nes ilgalaikes kainas daugiausia lemia naftos kaina, mokesčiai, logistika ir geopolitinė rizika.

    Ypatingas dėmesys krypsta į šildymo kurą, kurio kainos Prancūzijoje, palyginti su Europos Sąjungos vidurkiu, išlieka gerokai didesnės. Europos Komisijos skelbiami duomenys rodo, kad 1 000 litrų šildymo kuro Prancūzijoje kainavo apie 1 907 eurus, o tai viršijo Europos Sąjungos vidurkį daugiau nei 160 eurų.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokios priemonės paprastai veikia greitai, bet trumpai, todėl gyventojams ir verslui svarbiausia stebėti, ar kainų kritimas realiai pasieks degalines. Rinkoje dažnai keliami klausimai, kaip bus užtikrinta kontrolė ir ar laikinas valstybės įsikišimas nepaskatins vėlesnio kainų atšokimo, kai priemonė baigsis.

  • Prabangaus milžino „LVMH“ pardavimai nuvylė: Kinija stabdo, akcijos smunka

    Prabangaus milžino „LVMH“ pardavimai nuvylė: Kinija stabdo, akcijos smunka

    By&nbspDoloresz Katanich&nbspwith&nbspAFP
    Published on

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Share
    Close Button












    LVMH, the world’s leading luxury group, said its sales edged higher in the third quarter despite a slowdown in demand in China hitting its fashion and leather goods segment.

    The fashion giant, once Europe’s most valuable listed company, reported revenue of €18.5 billion in the three months to the end of September.


    ADVERTISEMENT


    ADVERTISEMENT

    The firm, whose brands include Louis Vuitton, Dior, Celine and drinks maker Hennessy, saw a revenue increase of 1.2% year on year in the third quarter, after a 0.1% rise in the second quarter and a 5.9% fall in the first.

    However, organic sales growth, which excludes currency movements and changes to the group’s business portfolio, fell short of expectations. Growth slowed to 1% in the third quarter from 3% in the second.

    Overall, in the first nine months, sales were €57.1 billion, with organic sales up 2%.

    The company praised its diverse business portfolio in a statement, saying it provided resilience in an uncertain geopolitical and economic environment.

    LVMH said sales growth was good in the United States, Europe and Japan, but it faced a less favourable environment in China.

    As a result, the fashion and leather goods segment saw sales drop 5% on an organic basis as weaker demand in the world’s second-largest economy weighed on the business. The decline was steeper than the roughly 2% fall expected by analysts, according to Deutsche Bank.

    Related

    Louis Vuitton also saw its public image take a hit in China after suing local tea company Molly Tea for copying its logo. While it won the case, the dispute provoked a wave of indignation on social media and calls to boycott the brand.

    Overall, the quarter proved to be a setback for the fashion and leather goods segment, as the drop in sales followed the division posting its first organic sales gain in two years in the previous quarter.

    But LVMH’s selective retailing division, which includes the Sephora perfume and cosmetics retail chain, posted an 8% organic sales increase, while the watches and jewellery and wines and spirits segments both managed 6% organic gains.

    Deutsche Bank analysts said the results could prompt further cuts to earnings forecasts for the second half of 2026 and 2027.

    “It is hard to see what could change investor sentiment in the short term,” they wrote, although they viewed the weakness as cyclical rather than structural.

    “Overall, recovery is taking longer due to the weaker Chinese demand, but the company do not see it as a structural issue. Brand initiatives are producing results and they expect these bottom-up measures to be more gradual,” they wrote.

    LVMH’s share price has dropped nearly 40% since the start of the year. In September, L’Oréal overtook the group as France’s most valuable listed company. LVMH’s share price was down more than 1.6% at around 10am CEST in Paris.

    Go to accessibility shortcuts

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Read more


    Sorry, this content is not available in your country