CP v2

Blog

  • Bernardinų sodą užlies retro šėlsmas: nemokami šokiai po atviru dangumi Vilniuje jau šį vakarą

    Bernardinų sodą užlies retro šėlsmas: nemokami šokiai po atviru dangumi Vilniuje jau šį vakarą

    Vilniaus senamiestyje šį vakarą skambės retro muzika: Bernardinų sode rengiamas nemokamas šokių vakaras, kviečiantis atsikvėpti po dienos kaitros ir sugrįžti į svingo bei ankstyvojo džiazo nuotaikas. Organizatoriai žada gyvą muziką, atvirą šokių aikštelę ir atmosferą, kurioje įsilieja tiek patyrę šokėjai, tiek smalsūs praeiviai.

    Renginio idėja gimė pernai, kai sostinėje įvyko šokiai po atviru dangumi, sutraukę gausų būrį žmonių. Vilniaus meras Valdas Benkunskas teigia, kad tokie vakarai puošia viešąsias erdves ir skatina bendrystę, o miesto centre kuria gyvą, vasarišką tradiciją.

    „Praėjusiais metais žinomo Lenkijos aktoriaus Maciej Musiał pasiūlyta idėja davė pradžią naujai Vilniaus tradicijai – sostinės širdyje surengti šokius po atviru dangumi“, – sakė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

    Šįkart Bernardinų sode į šokių sūkurį kvies lenkų orkestras „Mała Orkiestra Dancingowa“, garsėjantis XX amžiaus pradžios šokių muzikos interpretacijomis. Lietuvišką programos dalį papildys grupė „The Schwings Band“, atliekanti svingą ir Naujojo Orleano džiazo tradicijomis paremtą repertuarą.

    Renginio formatas orientuotas į plačią auditoriją: dalyvauti galima ir be poros ar išankstinių įgūdžių, o šokio bendruomenės kviečiamos prisijungti bei parodyti judesius aikštelėje. Pastaraisiais metais tokie miestų renginiai Europoje vis dažniau planuojami kaip atviros, nemokamos kultūros iniciatyvos, padedančios gyvinti parkus ir senamiesčius vakarais.

    Šventės pradžia numatyta 20 valandą, o trukmė sieks apie 3 valandas. Organizatoriai primena, kad tai lauko renginys, todėl verta įvertinti vakaro orą ir pasirūpinti patogia avalyne.

  • Palangoje vėl susitiko skirtingų tautų jaunimas: stovykla „Tradicija“ keičia požiūrį į folklorą

    Palangoje vėl susitiko skirtingų tautų jaunimas: stovykla „Tradicija“ keičia požiūrį į folklorą

    Stovykla, kuri užaugina bendruomenę

    Jau 26 metus vykstanti kraštotyros ir folkloro vaikų vasaros stovykla „Tradicija“ kasmet suburia trumpam, bet itin intensyviai veikiančią bendruomenę. Į ją atvyksta vaikai ir jaunimas, pedagogai, folkloro ansamblių vadovai bei tradicinės kultūros specialistai iš įvairių šalių.

    Stovyklos idėja paprasta, bet reikli: tradicinė kultūra čia ne tik aptariama, o patiriama per dainavimą, šokį, muzikavimą, taikomuosius menus ir kasdienę bendrystę. Organizatorių teigimu, tai viena iš nedaugelio erdvių, kur tradicija tampa ne scenine forma, o gyvu veiksmu.

    Nuo sutartinių iki polifonijos

    Kasdienė programa paremta meistriškumo pamokomis, kuriose derinama teorija ir praktika: tradicinis dainavimas, sutartinių giedojimas, liaudies choreografija, instrumentinis muzikavimas, teatro elementai ir etnografinis pasakojimas. Užsiėmimuose dalyviai ne tik mokosi repertuaro, bet ir aiškinasi jo kilmę bei prasmę.

    Stovyklos pedagogai pabrėžia, kad svarbiausias rezultatas dažnai nėra išmokta daina, o pasikeitęs santykis su autentiškumu. Jauni atlikėjai per trumpą laiką įgyja daugiau klausos, drąsos ir atsakomybės, o stilizaciją ima vertinti kritiškiau, ieškodami gilesnio turinio.

    „Kiekvienais metais į „Tradiciją“ grįžtu kaip į vietą, kurioje tradicija ne tik skamba, ji gyvena gyvą gyvenimą“, – sakė etnomuzikologė Varsa Liutkutė Zakarienė.

    Ji atkreipė dėmesį, kad šiemet ypač jautėsi jaunimo branda ir motyvacija suprasti, kodėl tradicija svarbi šiandien. Pasak jos, net sudėtingos sutartinės dalyviams tapo atradimu, o darbas su balsu virto ir darbu su vidine disciplina.

    „Kiekvieną kartą atvykusi į „Tradiciją“ jaučiuosi taip, lyg grįžčiau į savo pačios kultūrinę šeimą“, – sakė etnomuzikologė Tetiana Sopilka.

    Ji pabrėžė, kad skirtingų tautų dainavimo tradicijos stovykloje ne konkuruoja, o papildo viena kitą, todėl vaikai lengviau randa bendrą kalbą. Pasak pedagogės, folkloras dalyviams atsiveria ne kaip „garsai“, o kaip žmonių istorijos ir atmintis, kurią galima perimti ir tęsti.

    „Kultūriniai mainai yra ne tik menas, tai taikos ir supratimo pamatas“, – sakė kartvelų polifoninio dainavimo specialistas Luka Mebonia.

    Jo teigimu, polifonija reikalauja pasitikėjimo ir gebėjimo girdėti kitą, todėl ji natūraliai ugdo komandą, o ne vien individualų atlikėją. Pedagogas taip pat išskyrė susidomėjimą tradiciniais instrumentais, kurie vaikams padeda „prisiliesti“ prie istorijos per praktiką.

    Kaip jaunimas modernizuoja tradicijų perdavimą?

    Stovyklos apskritojo stalo diskusijoje apie tradicinės kultūros išsaugojimą ir aktualizavimą daug dėmesio skirta tam, kaip keičiasi tradicijų perdavimo modeliai. Dalyviai aptarė, kad jaunimo iniciatyvos vis dažniau remiasi bendradarbiavimu, audiovizualine medžiaga ir skaitmeninėmis platformomis.

    Tokia kryptis atitinka platesnę tendenciją, kai paveldas tampa pasiekiamas ne tik per gyvą mokymąsi, bet ir per archyvų skaitmeninimą bei nuotolinį dalijimąsi įrašais. Vis dėlto stovykloje akcentuojama, kad technologijos gali padėti mokytis, tačiau autentiško atlikimo pagrindas išlieka gyvas ryšys su mokytoju ir bendru dainavimu.

    „Vaikas, išgirdęs skirtingų tautų balsus, pradeda kitaip suvokti savo kultūrą“, – sakė stovyklos organizatorius ir pedagogas Nikolaj Zacharov.

    Jo teigimu, kultūrinė įvairovė yra būtina tradicijų gyvybingumui, nes plečia dalyvių akiratį ir keičia klausymosi įpročius. Pasak jo, skirtingų tradicijų patirtis padeda jaunimui aiškiau suprasti savo kultūros vietą pasaulyje ir atsakingiau ją tęsti.

    Finalas Palangos kurhauze

    Stovyklos kulminacija tradiciškai tampa baigiamasis koncertas Palangos kurhauzo salėje. Per jį į sceną žengia vaikų ir jaunimo folkloro ansambliai, pavieniai atlikėjai ir pedagogai, pristatydami per aštuonias dienas išplėtotą repertuarą.

    Pedagogai pastebi, kad per savaitę pasikeičia ne tik atlikimo tikslumas, bet ir laikysena, pasitikėjimas bei gebėjimas klausytis vienas kito. Būtent šis virsmas, anot jų, ir yra didžiausia „Tradicijos“ vertė, kai tradicinė kultūra tampa asmeniškai svarbi jauno žmogaus tapatybei.

    „Į „Tradiciją“ grįžtu kaip į vietą, kurioje galiu augti ne tik kaip atlikėjas, bet ir kaip žmogus“, – sakė stovyklos dalyvė Marija.

    Ji pasakojo, kad didžiausią įspūdį palieka galimybė mokytis iš skirtingų pedagogų ir nuolat atrasti naujų prasmių net jau pažįstamose sutartinėse. Pasak jos, vakaronės ir bendros veiklos kuria saugią aplinką, kurioje vertinama ne tai, kiek jau moki, o kiek nori mokytis ir klausytis.

    Stovyklą organizuoja Lietuvos tautinių mažumų folkloro ir etnografijos centras, projektą remia savivaldybės ir valstybės kultūros institucijos. Organizatoriai pabrėžia, kad nuoseklus partnerių palaikymas leidžia išlaikyti profesionalią programą ir kasmet pritraukti patyrusius tradicinės kultūros mokytojus.

  • Sodų bendrijoje „DARBAS“ – lemtingas susirinkimas: rinks valdybą ir tvirtins sąmatą

    Sodų bendrijos „DARBAS“ valdyba pranešė, kad 2026 metais rugpjūčio 30 dieną, sekmadienį, 17 valandą šaukiamas ataskaitinis rinkiminis narių susirinkimas. Jis vyks adresu Gelvadiškių Sodų 1-oji g. 30.

    Jei susirinkime nesusirinks sprendimams priimti būtinas kvorumas, pakartotinis susirinkimas numatytas 2026 metais rugsėjo 13 dieną tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje. Tokiu atveju nariams rekomenduojama iš anksto suplanuoti dalyvavimą, nes sprendžiami klausimai tiesiogiai veikia bendrijos veiklą ir mokesčius.

    Darbotvarkėje numatyti valdybos ir valdybos pirmininko rinkimai, o pasikeitimai turės būti įregistruoti Registrų centre. Taip pat bus svarstoma ir tvirtinama 2025 metais bendrijos finansinės veiklos ataskaita.

    Susirinkime planuojama tikslinti juridinio asmens buveinės adresą ir šį pakeitimą įregistruoti Registrų centre. Kartu bus teikiama tvirtinti 2026 metais metinė pajamų ir išlaidų sąmata, nuo kurios paprastai priklauso planuojami darbai ir narių įmokų dydžiai.

    Numatyti ir revizijos komisijos bei jos pirmininko rinkimai, taip pat įstatų atnaujinimo klausimas. Praktikoje tai svarbu siekiant aiškesnės atsakomybės, skaidresnės finansų kontrolės ir lengvesnio sprendimų įgyvendinimo, ypač kai bendrijose dažnai keičiasi aktyviai dalyvaujantys nariai.

    Darbotvarkėje įrašytas ir bendravimo kanalų tarp narių aptarimas, įskaitant internetinio puslapio ar kitų ryšio priemonių naudojimą. Pastaraisiais metais vis daugiau bendrijų renkasi skaitmeninius kanalus dėl greitesnio informavimo apie darbus, rinkliavas, avarijas ar balsavimų organizavimą.

    Su siūlomais sprendimų projektais, kaip nurodo bendrija, bus galima susipažinti „DARBAS“ valdyboje. Dėl papildomos informacijos nariai gali kreiptis į valdybos pirmininkę Sigitą Margaritą Štaudę.

  • „Aptera“ saulės elektromobilio paslaptis atskleista: gamybą išjudins Kinijos „Launch Design“

    „Aptera“ saulės elektromobilio paslaptis atskleista: gamybą išjudins Kinijos „Launch Design“

    Kalifornijos startuolis „Aptera“, daugiau nei dešimtmetį kuriantis saulės energija papildomai įkraunamą elektrinę transporto priemonę, paskelbė apie strateginį partnerį, kuris gali iš esmės pakeisti projekto likimą. Bendrovė susitarė su Kinijos gamybai pritaikyto dizaino įmone „Launch Design“, kuri turėtų paspartinti triračio elektromobilio paruošimą serijinei gamybai ir sumažinti savikainą.

    Partnerystės vertė siekia apie 40 000 000 eurų, o jos esmė – prieiga prie „Launch Design“ bandomosios gamybos infrastruktūros ir globalios tiekimo grandinės. Planuojama, kad pirmieji automobiliai bus surenkami užsienyje esančioje bandomojoje gamykloje, o vėliau surinkimo procesai ir įranga būtų perkelti į Karlsbadą Kalifornijoje.

    Gamybos startas – su Kinijos pagalba

    Pagal susitarimą „Launch Design“ padės sukurti surinkimo įrankius, gamybos įrangą ir procesus, kurie vėliau galėtų būti pritaikyti didesnei apimčiai. Tai reiškia, kad pradinė gamybos fazė bus orientuota į greitesnį paleidimą, o ne į brangų gamybos kompetencijų kūrimą nuo nulio pačiai „Aptera“.

    „Aptera“ anksčiau yra nurodžiusi, kad jau užsakė pirmuosius 40 gamybinių kėbulų ir važiuoklių komplektų, skirtų pirmajai klientams numatytai partijai. Tikimasi, kad pirmieji vienetai galėtų pasiekti surinkimo liniją ketvirtąjį metų ketvirtį, tačiau galutiniai terminai priklausys nuo bandymų ir tiekimo grandinės ritmo.

    Kaip pasidalijamos išlaidos

    Skelbiama, kad „Aptera“ apmokės apie du trečdalius patvirtintų programos kaštų, o likusi dalis būtų dengiama „Launch Design“ investicija per teises įsigyti „Aptera“ akcijų. Investicijos lėšos būtų nukreiptos į surinkimo įrangą, įrankius, transporto priemonės bandymus, bandomąją gamybą ir pasirengimą didesnėms apimtims.

    „Ši strateginė investicija sustiprina mūsų resursus ir leidžia atsivežti į Karlsbadą patikrintą gamybai pritaikyto dizaino kompetenciją bei pasaulinę tiekimo grandinę, neperimant naštos viską kurti nuo pradžių“, – sakė „Aptera“ vienas vadovų Chrisas Anthony.

    Jis taip pat pabrėžė, kad partnerio patirtis gali sutrumpinti kelią iki didelės apimties gamybos ir mažinti medžiagų kaštus. Pasak jo, bendrovė jau mato mažėjančias prognozuojamas komponentų sąnaudas, o tai svarbu dar iki pirmojo serijinio automobilio pagaminimo.

    Kodėl tai svarbu „Aptera“ projektui

    Saulės energija papildomai įkraunamo elektromobilio idėja rinkoje skamba patraukliai, tačiau praktinis iššūkis visada buvo tas pats – kaip tokią transporto priemonę gaminti patikimai, saugiai ir už kainą, kurią priimtų pirkėjai. Daugeliui startuolių būtent perėjimas nuo prototipo prie stabilios gamybos tapo kritiniu barjeru.

    „Launch Design“ siūlomas modelis leidžia „Aptera“ naudotis ne tik pigesniais tiekėjais, bet ir gauti jau sukomplektuotus mazgus, o ne atskiras detales. Tai paprastai reiškia mažiau klaidų surinkime, aiškesnę kokybės kontrolę ir greitesnį tempą, ypač ankstyvoje gamybos stadijoje.

    Elektrinių transporto priemonių sektoriuje pastaraisiais metais matoma aiški tendencija: net ir pažangias technologijas kuriantys gamintojai ieško partnerių, galinčių greitai užtikrinti gamybos mastelį, tiekimo grandinių stabilumą ir kaštų kontrolę. „Aptera“ atveju šis sprendimas gali tapti esminiu žingsniu, kad projektas iš demonstracinės idėjos pereitų į realų, tvarų verslą.

  • Kinija atšaukia milijonus elektromobilių: „Tesla“ bėda – avarinės rankenėlės beveik nematyti

    Kinija atšaukia milijonus elektromobilių: „Tesla“ bėda – avarinės rankenėlės beveik nematyti

    Kinijoje pradėtas plataus masto elektromobilių atšaukimas dėl saugumo detalės, kuri kritinėje situacijoje gali kainuoti brangiai: avarinio, mechaninio durų atidarymo svirtelės kai kuriuose modeliuose nėra pakankamai aiškiai matomos ir lengvai randamos. Apie tai paskelbė Kinijos Valstybinė rinkos reguliavimo administracija (SAMR), prižiūrinti produktų saugą ir atšaukimų procesus.

    Reguliuotojo vertinimu, dalyje automobilių salonų mechaninis avarinis atidarymo mechanizmas spalviškai per daug susilieja su apdaila. Dėl to vairuotojas ar keleivis po avarijos, kai sutrinka elektra, apimti streso gali jo paprasčiausiai nepastebėti arba nesuprasti, kur ir kaip atidaryti duris.

    Atšaukimas paliečia ir „Tesla“ automobilius: nurodoma, kad Kinijos rinkoje tai siekia apie 2,98 milijono „Tesla“ vienetų. Taip pat įtraukti ir keli Kinijos gamintojai, kurių modeliuose naudojami panašūs sprendimai, tarp jų BYD, Geely, Xiaomi, BAIC, Leapmotor, Chery, FAW ir Xpeng.

    Kas konkrečiai kelia riziką?

    SAMR akcentuoja ne pačias išorines, įleidžiamas ar paslepiamas durų rankenas, o salone esantį mechaninį avarinį atidarymą. Jo paskirtis paprasta: jei po smūgio neveikia elektroninės sistemos, durys turi atsiverti ir mechaniškai, be ekrano, mygtukų ar elektros.

    Praktikoje problema kyla tuomet, kai avarinė svirtelė neišsiskiria spalva, nėra aiškiai pažymėta arba yra neįprastoje vietoje. Dalies gamintojų naujesniuose modeliuose ši detalė ryškinama, pavyzdžiui, pasirenkant kontrastingą, dažnai raudoną spalvą, kad ją būtų galima greitai atpažinti.

    Kaip reaguoja „Tesla“?

    Viešai skelbta, kad „Tesla“ sprendimas Kinijoje numato aiškesnį žymėjimą ant avarinio atidarymo vietos. Taip pat dalis automobilių turėtų gauti nuotolinį programinės įrangos atnaujinimą, kuris avarijos atveju automatiškai šiek tiek nuleistų langus, kad palengvintų išlipimą ar gelbėtojų darbą.

    Toks žingsnis rodo bendrą rinkos tendenciją: gamintojai vis dažniau ieško programinių priemonių, kaip sumažinti rizikas, tačiau reguliuotojai primena, kad kritinėse situacijose vien programinės logikos nepakanka. Dėl to vis dažniau akcentuojama aiški ir intuityvi mechaninė atsarga.

    Griežtesni standartai artėja

    Kinija jau yra paskelbusi, kad nuo 2027 metų taikys griežtesnius reikalavimus durų atidarymo sprendimams. Tarp jų numatomi ribojimai visiškai paslėptoms arba elektroninėms rankenoms, jei jos neturi akivaizdaus ir lengvai suprantamo mechaninio atsarginio varianto.

    Tokie sprendimai svarbūs ne tik Kinijos rinkai. Tai didžiausia elektromobilių rinka pasaulyje, todėl čia suformuoti techniniai reikalavimai dažnai daro įtaką ir globaliems gamintojų sprendimams, ypač tiems, kurie tuo pačiu modeliu taikosi į kelis regionus.

    Durų rankenų ir avarinio išlipimo tema pastaraisiais metais tapo ypač jautri, nes didėjant elektroninių valdiklių kiekiui automobiliuose, avarijos atveju bet koks energijos tiekimo sutrikimas gali išryškinti konstrukcinius kompromisus. Reguliuotojai vis dažniau reikalauja, kad saugos funkcijos būtų ne tik įdiegtos, bet ir akivaizdžiai suprantamos žmogui.

  • Agnieszka Woźniak-Starak jau dėvi: ši karamelinė odinė striukė taps rudens 2026 hitu

    Agnieszka Woźniak-Starak jau dėvi: ši karamelinė odinė striukė taps rudens 2026 hitu

    Agnieszka Woźniak-Starak jau dabar rodo, kokia odinė striukė rudenį bus madingiausia. Vedėja pasirinko karamelės atspalvio, tiesaus kirpimo modelį, kuris primena marškinius ir lengvai įsilieja tiek į kasdienį, tiek į elegantiškesnį stilių.

    Šis siluetas išsiskiria praktiškomis detalėmis: ryškesnėmis kišenėmis, tamsesniais sagų akcentais ir apačioje esančiu dirželiu. Būtent tokie konstrukciniai sprendimai šį sezoną keičia įprastas, prie figūros priglundančias biker tipo striukes.

    Woźniak-Starak striukę derino su tamsesnio rudo atspalvio odiniu sijonu, sukurdama vientisą odos įvaizdį. Toks total look po vasaros tradiciškai sugrįžta į gatvės madą, ypač kai orai atvėsta ir norisi aiškaus, išbaigto derinio.

    Ne pirmą kartą ji renkasi tą patį modelį: anksčiau šią striukę buvo derinusi su laisva balta marškinių tipo palaidine ir juodais džinsais. Įvaizdį sustiprino aksesuarai, tokie kaip ryškesnė diržo sagtis, papuošalai ir saulės akiniai, o avalynė suteikė boho ir griežtesnių akcentų balansą.

    Rudens 2026 tendencijose vis aiškiau matoma kryptis į ramesnį, ilgaamžį garderobą, todėl į viršų kyla rudi atspalviai ir minimalistiniai kirpimai. Vietoje klasikinės juodos vis dažniau siūloma rinktis šiltus rudos paletės tonus, kurie dera su balta, smėlio, juoda ir tamsiai ruda.

    Stilistai pastebi, kad šį sezoną labiausiai vertinami universalūs modeliai, tinkantys sluoksniavimui ir skirtingoms progoms. Tokia striukė natūraliai atrodo su midi sijonu, plačiomis kelnėmis ar lengva raštuota suknele, ypač jei norisi tamsesnių gėlių motyvų ir sodresnės rudeninės nuotaikos.

  • PRL laikų „mirabelės“ grįžta į madą: dietistė įspėja, kam jos gali pakenkti

    Užmirštas vaisius vėl atrandamas

    Mirabelės, Lietuvoje dažnai vadinamos geltonosiomis slyvaitėmis, neretai auga pakelėse, soduose ar apleistose sodybose, tačiau dalis žmonių jas vis dar vertina kaip menkavertį vaisių. Vis dėlto mitybos specialistai primena, kad jos gali tapti naudingu sezonišku raciono papildymu, jei vartojamos saikingai.

    Pastaraisiais metais Europoje ryškėja grįžimas prie vietinių, sezoninių produktų ir mažiau perdirbto maisto. Ši kryptis siejama ne tik su tvarumu, bet ir su didesne maistine verte, nes švieži vaisiai paprastai suvalgomi greičiau po nuskynimo.

    Kuo mirabelės naudingos žarnynui

    Mirabelėse yra tirpiųjų skaidulų, ypač pektinų, kurie gali prisidėti prie normalesnės virškinamojo trakto veiklos. Pektinai žarnyne veikia kaip prebiotikai, o tai reiškia, kad jie gali būti maistas naudingoms bakterijoms ir padėti palaikyti mikrobiotos įvairovę.

    Vaisiuose taip pat aptinkama sorbitolio, kuris kai kuriems žmonėms pasižymi vidurius laisvinančiu poveikiu. Dėl šios priežasties mirabelės neretai minimos kaip natūralus pasirinkimas tiems, kuriuos vargina užkietėję viduriai, tačiau reakcija priklauso nuo individualios tolerancijos.

    „Daugeliui mirabelės yra vaikystės skonis, tačiau mitybos požiūriu jos gali būti vertingas skaidulų šaltinis, jei tik žinome, kam jos tinka geriausiai“, – sakė klinikinė dietistė Roksana Środa.

    Be skaidulų, mirabelėse yra vitaminų C, A ir E, taip pat kalio bei polifenolių. Polifenoliai siejami su antioksidaciniu poveikiu, todėl svarbu jų gauti iš įvairių augalinių produktų, o sezoniniai vaisiai gali būti vienas iš patogių pasirinkimų.

    Kam mirabelės gali sukelti bėdų

    Nors mirabelės daugeliui tinka, jos nėra universalus produktas. Žmonės, turintys dirgliosios žarnos sindromą arba bakterijų išvešėjimą plonojoje žarnoje, gali jautriau reaguoti į sorbitolį ir didesnį fermentuojamų angliavandenių kiekį.

    Tokiais atvejais gali sustiprėti pilvo pūtimas, dujų kaupimasis, gurguliavimas ar laisvesnės išmatos. Jei taikoma mažai FODMAP turinti mityba, mirabelės dažnai priskiriamos prie vaisių, kurių eliminavimo etape patariama vengti.

    „Žmonėms, turintiems žarnyno padidėjusį jautrumą, mirabelės gali sukelti pilvo pūtimą, dujas ir laisvesnes išmatas, todėl jų kiekį būtina vertinti labai individualiai“, – sakė Roksana Środa.

    Atsargumo gali prireikti ir tiems, kuriuos vargina refliuksas ar rėmuo, ypač jei vaisiai yra neprinokę ir rūgštesni. Tokiu atveju geriau rinktis mažesnes porcijas arba vaisius valgyti kartu su kitu maistu, o ne tuščiu skrandžiu.

    Vaisiai nuo gatvės medžio: ar saugu?

    Mirabelės, augančios prie judrių gatvių ar automobilių stovėjimo aikštelių, gali kelti daugiau rizikų nei sodo derlius. Ant vaisių paviršiaus gali nusėsti kelio dulkės, o šalia intensyvaus eismo didėja sąlytis su kai kuriais teršalais.

    Jei medis auga toliau nuo pagrindinių kelių, pavyzdžiui, kiemuose, parkuose ar sodininkų bendrijose, vaisius galima rinkti, tačiau juos būtina kruopščiai nuplauti šiltu vandeniu. Taip pat patariama neimti ilgai ant žemės gulėjusių vaisių, nes jie gali būti užteršti.

    Kaip vartoti, kad nepridėtume cukraus

    Lengviausias būdas yra valgyti šviežias mirabeles, tačiau jos tinka ir virtuvėje. Mitybos specialistai ragina atsargiai vertinti tradicinius receptus, kai vaisiai užpilami dideliais cukraus kiekiais, nes taip smarkiai didėja bendras cukrų kiekis racione.

    Vienas iš paprastesnių sprendimų yra keptos mirabelės be kauliukų su prieskoniais, pavyzdžiui, cinamonu, kurias vėliau galima sutrinti ir dėti į košę ar natūralų jogurtą. Taip išlaikomas vaisių skonis, o papildomas cukrus tampa nebūtinas.

    „Jei mirabeles paversime labai saldžiais konservais, jų privalumai sveikatai sumenksta, todėl verta rinktis mažiau cukraus turinčius būdus“, – sakė Roksana Środa.

    Sezono metu mirabelės gali būti ne tik nostalgiškas vaikystės vaisius, bet ir praktiškas pasirinkimas norint paįvairinti racioną skaidulomis. Svarbiausia yra saikas, individualus toleravimas ir atsakingas vaisių rinkimas.

  • Mokslininkai išmatavo rekordinę galaktiką: IC 1101 siekia 1,7 mln. šviesmečių ir dar auga

    Mokslininkai išmatavo rekordinę galaktiką: IC 1101 siekia 1,7 mln. šviesmečių ir dar auga

    Astronomai skelbia patikslinę vienos didžiausių žinomų galaktikų Visatoje matmenis: elipsinė galaktika IC 1101, esanti Abell 2029 spiečiuje, gali driektis apie 1,7 mln. šviesmečių. Tai maždaug 20 kartų daugiau nei Paukščių Tako žvaigždžių disko skersmuo, todėl mastelį net sunku įsivaizduoti.

    Naujausiame tyrime komanda, vadovaujama astrofiziko Carloso Marrero de la Rosa, pasitelkė ypač gilius stebėjimus, kad tiksliau nustatytų, kur baigiasi pagrindinis IC 1101 žvaigždžių kūnas. Ankstesni vertinimai skyrėsi, nes galaktikos pakraščiuose žvaigždžių šviesa susilieja su blankia, visą spiečių užpildančia difuzine šviesa.

    Kur baigiasi galaktika?

    Skirtingai nei kieti kūnai, galaktikos neturi aštraus krašto: žvaigždžių tankis tolygiai mažėja tolstant nuo centro. Dėl to „kraštas“ paprastai apibrėžiamas kaip riba, kur pagrindinė galaktikos dalis nustoja elgtis kaip vientisa struktūra, o šviesos ir masės pasiskirstymas ima kisti kitaip.

    Tyrėjai giliai fotografavo IC 1101 2,5 metro Isaac Newton teleskopu La Palmoje, Roque de los Muchachos observatorijoje. Vėliau jie kruopščiai pašalino išsklaidytą šviesą nuo priekyje esančių žvaigždžių ir ryškią galaktikos branduolio šviesą, nes tokie efektai gali imituoti tariamą „ūką“ pakraščiuose.

    Įvertinus šiuos pataisymus, maždaug ties 260 kiloparsekų atstumu nuo centro keli nepriklausomi požymiai pasikeitė vienu metu: šviesio profilis, žvaigždžių spalvos, žvaigždinės masės dalis, taip pat matoma forma ir orientacija. Ši riba interpretuota kaip pagrindinio žvaigždžių kūno kraštas, o tai reikštų apie 520 kiloparsekų, arba 1,7 mln. šviesmečių, skersmenį.

    Didžiulė, bet vis dar auganti

    Įdomiausia, kad net nustačius aiškų pagrindinės dalies „kraštą“, aplink IC 1101 aptikti ypač blankūs, netaisyklingi dariniai, primenantys gijas, plunksnas ar asimetriškas skraistes. Tokie pėdsakai dažniausiai siejami su senesniais susijungimais ir medžiagos „prisijaukinimu“, kai masyvi galaktika palaipsniui praryja mažesnes kaimynes.

    „Galaktika paprastai neturi aštraus krašto kaip kietas objektas: žvaigždės tolstant nuo centro darosi vis retesnės“, – sakė Carlosas Marrero de la Rosa.

    „Todėl kraštas yra ne vieta, kur žvaigždės staiga dingsta, o spindulys, nuo kurio pagrindinis kūnas nustoja elgtis kaip vientisa struktūra“, – pridūrė jis.

    Komandos teigimu, šie labai blankūs išoriniai dariniai rodo, kad IC 1101 ir dabar surenka medžiagą savo pakraščiuose. Tai dera su šiuolaikiniu galaktikų evoliucijos vaizdu, pagal kurį didžiausi dariniai auga per ilgas susijungimų grandines, ypač tankiuose galaktikų spiečiuose.

    Kodėl tokie matavimai svarbūs?

    IC 1101 yra vadinamoji ryškiausia spiečiaus galaktika, dažnai užimanti centrinę padėtį ir „surenkanti“ aplinkinių objektų medžiagą per milijardus metų. Tokių sistemų pakraščiai saugo istoriją apie senesnius susidūrimus, gravitacinius potvynius ir žvaigždžių srautus, kurie išryškėja tik itin giliuose stebėjimuose.

    Tyrėjai pabrėžia, kad IC 1101 nebūtinai yra absoliutus dydžio „lubų“ pavyzdys. Visatoje gali būti ir dar labiau išsiplėtusių sistemų, tačiau jos tiesiog nebuvo stebėtos pakankamai giliai, kad būtų patikimai atskirtas pagrindinis kūnas nuo spiečiaus foninės šviesos.

    „Būčiau atsargus teigdamas, kad IC 1101 yra galutinis dydžio limitas, nes Visatoje gali būti kitų labai išplėstų sistemų, kurios dar nebuvo ištirtos su panašiu gyliu ir kruopštumu“, – sakė Carlosas Marrero de la Rosa.

    „Tačiau IC 1101 šiuo metu yra vienas stipriausių stebėjimais paremtų apribojimų, kiek didelė gali tapti galaktika dabartinėje Visatoje“, – teigė jis.

    Darbas priimtas publikuoti žurnale Astronomy and Astrophysics ir paskelbtas išankstinėje arXiv versijoje. Komanda planuoja taikyti tuos pačius metodus kitoms itin masyvioms galaktikoms, siekdama išsiaiškinti, ar IC 1101 yra išskirtinė, ar tik ryškiausias dar ne iki galo atrastos „milžinių“ populiacijos pavyzdys.

  • Mokslininkai atskleidė nematomą šiltų debesų paslaptį: štai kur iš tikrųjų gimsta lietus

    Mokslininkai atskleidė nematomą šiltų debesų paslaptį: štai kur iš tikrųjų gimsta lietus

    Ilgą laiką atmosferos moksluose vyravo paprasta taisyklė: kad iš debesų iškristų lietus, dažnai prireikia ledo kristalų, padedančių lašams „užaugti“ iki pakankamo dydžio. Tačiau didelė dalis kritulių, ypač tropikuose, susidaro vadinamuosiuose šiltuose debesyse, kuriuose temperatūra išlieka virš nulio.

    Būtent šių debesų viduje lietaus pradžia dešimtmečius buvo laikoma viena didžiausių mįslių. Neapibrėžtumas tiesiogiai veikia ir orų prognozių tikslumą, ir klimato modelius, nes debesys lemia, kaip Žemė atspindi, sugeria ir išspinduliuoja energiją.

    Naujas „mikroskopas“ debesyse

    Maxo Plancko Dinamikos ir saviorganizacijos instituto komanda šiai problemai spręsti pasitelkė „CloudKite“ – helio pripildytą baliono ir aitvaro hibridą, skirtą tyrinėti žemai skriejančius kamuolinius debesis. Skirtingai nei lėktuvai ar dronai, ši sistema leidžia ilgiau ir stabiliau rinkti itin tankius matavimus toje pačioje debesies zonoje.

    Prietaisas turi specialiai pritaikytas optines sistemas, kurios fiksuoja lašelių dydžius ir jų pasiskirstymą erdvėje dideliu dažniu. Taip mokslininkai gali kurti trimačius vaizdus ir matyti procesus nuo mikrometrų iki kilometrų mastelio.

    Kur prasideda lietus šiltuose debesyse?

    Tyrėjai nustatė, kad lašelių „susibūrimas“ šiltuose debesyse nevyksta tolygiai visame debesyje. Vietoje to formuojasi labai lokaliniai, trumpalaikiai „karštieji taškai“, kuriuose lašeliai išsidėsto neįprastai tankiai.

    Šie ploteliai gali būti mažesni nei vieno metro mastelio, o atstumai tarp lašelių juose siekia maždaug milimetrą. Tokiose sąlygose susidūrimų ir susiliejimo tikimybė smarkiai išauga, todėl būtent čia lašeliai greičiausiai peržengia kritinę ribą ir pradeda virsti lietaus lašais.

    „Kadangi lašeliai ten susitelkia, jų susidūrimai tampa gerokai labiau tikėtini“, – sakė tyrimo autorė Birte Thiede.

    Šis rezultatas taip pat padeda paaiškinti, kodėl ankstesni stebėjimai kartais rodė silpnesnį ar „išplautą“ susitelkimo signalą. Jei matavimai apibendrinami dideliame plote, smulkūs židiniai tiesiog pasimeta bendrame vidurkyje.

    Kodėl tai svarbu prognozėms?

    Mokslininkai pabrėžia, kad „karštieji taškai“ nebūtinai tiesiogiai sutampa su didžiausia lašelių koncentracija ar vidutiniu jų dydžiu. Tai leidžia įtarti, kad esminį vaidmenį gali atlikti debesų turbulencija ir kiti dinaminiai procesai, kuriuos komanda toliau analizuoja.

    Tikslesnis supratimas, kaip šiltuose debesyse užsiveda susidūrimų grandinė ir kaip greitai auga lašai, gali pagerinti kritulių parametrizaciją skaitmeniniuose modeliuose. Praktinis rezultatas būtų patikimesnės trumpojo laikotarpio orų prognozės ir tvirtesnės prielaidos vertinant klimato kaitos scenarijus, ypač regionuose, kur šilti debesys generuoja didelę dalį kritulių.

    Tyrimo autoriai planuoja naujas „CloudKite“ ekspedicijas ir kituose regionuose, įskaitant Amazonę, Baltijos jūros apylinkes ir Suomiją. Tikslas – patikrinti, kaip skirtingomis sąlygomis formuojasi minėti židiniai ir kiek jie keičia lietaus atsiradimo greitį.

    Tyrimas publikuotas mokslo žurnale PNAS.

  • Paskubėjote nugenėti bijūnus vasarą? Sodininkai įspėja: kitąmet žiedų galite nesulaukti

    Paskubėjote nugenėti bijūnus vasarą? Sodininkai įspėja: kitąmet žiedų galite nesulaukti

    Bijūnai laikomi ilgaamžėmis sodo gėlėmis: tinkamai prižiūrimi vienoje vietoje gali augti ir gausiai žydėti dešimtmečiais. Tačiau vienas netinkamas žingsnis, ypač genint per anksti, gali atsiliepti kitų metų žydėjimui.

    Dažna klaida – nupjauti visą antžeminę dalį vos pasibaigus žydėjimui arba vasaros pabaigoje. Nors žiedai jau būna nužydėję, lapai ir stiebai dar kurį laiką aktyviai dirba: augalas kaupia maisto medžiagas šaknyse, kurios būtinos žiemojimui ir pumpurų formavimuisi kitam sezonui.

    Per ankstyvas genėjimas bijūnui reiškia stresą ir energijos stoką. Pasekmės gali būti skirtingos: nuo silpnesnių, smulkesnių žiedų iki situacijos, kai pavasarį bijūnas visai nesukrauna žiedpumpurių ir „atsigavimas“ užtrunka kelis sezonus.

    Kada genėti, kad žydėtų?

    Saugiausia taisyklė paprasta: bijūnus genėti verta tik tada, kai jų lapai ir stiebai ima natūraliai gelsti, vysti ir nunyksta. Dažniausiai tai nutinka rudenį, o konkretus laikas priklauso nuo orų ir pirmųjų šalnų.

    Tuomet visas antžemines dalis galima nupjauti kuo arčiau žemės, paliekant tik kelis centimetrus stiebų. Svarbu dirbti atsargiai, kad nepažeistumėte prie pat žemės esančių pumpurų, iš kurių kitą sezoną formuosis nauji ūgliai.

    Vienintelė išimtis vasarą

    Vasarą genėjimas pateisinamas tik vienu atveju: jei matote aiškius ligų požymius, dėmėtumą, džiūstančius stiebus ar pažeistus lapus. Tokiu atveju sergančias dalis reikėtų šalinti nedelsiant, kad infekcija neplistų.

    Genint ligos pažeistas dalis, naudinga naudoti švarius, dezinfekuotus įrankius ir nupjautas liekanas iš karto išnešti iš gėlyno. Paliktos ant dirvos ar komposte jos gali tapti ligų židiniu kitam sezonui.

    Po genėjimo – svarbi priežiūra

    Rudenį nugenėjus bijūnus, verta kruopščiai surinkti ir pašalinti visas nupjautas liekanas aplink kerą. Taip sumažinama rizika, kad ant augalinių likučių peržiemos ligų sukėlėjai ir pavasarį problema kartosis.

    Dauguma bijūnų yra atsparūs šalčiui, todėl suaugusiems kerams papildomos dangos dažniausiai nereikia. Vis dėlto jaunus, neseniai pasodintus bijūnus pirmus kelerius metus saugiau pridengti lengvu mulčio sluoksniu, pavyzdžiui, žieve ar pjuvenomis, kad šaknys būtų mažiau veikiamos staigių temperatūros svyravimų.