CP v2

Blog

  • Prancūzijos „Soitec“ akcijos šovė 570 proc.: „Bank of America“ prognozuoja dar 90 proc.

    Prancūzijos „Soitec“ akcijos šovė 570 proc.: „Bank of America“ prognozuoja dar 90 proc.

    Mažai žinoma Prancūzijos puslaidininkių bendrovė „Soitec“ 2026 metais tapo viena ryškiausių Europos DI bangos laimėtojų biržoje. Įmonės akcijos nuo metų pradžios pabrango beveik septynis kartus, nors pernai jos metinės pajamos smuko.

    Investuotojų dėmesį šįkart patraukė ne klasikiniai DI lustų gamintojai, o kritinė grandinės dalis, be kurios sunkiai įsivaizduojamas modernių duomenų centrų augimas. „Soitec“ gamina specialius inžinerinius silicio padėklus, ant kurių kitos puslaidininkių įmonės kuria pažangius lustus.

    Ką iš tikrųjų gamina „Soitec“?

    „Soitec“ nėra procesorių, skirtų DI modeliams mokyti, gamintoja. Ji specializuojasi vadinamuosiuose silicio padėkluose, kurių struktūra sudaryta iš ypač plonų sluoksnių ir leidžia pasiekti geresnį energijos efektyvumą bei našumą.

    Bendrovė įkurta 1992 metais, išaugus iš Prancūzijos mokslinių tyrimų ekosistemos, ir veikia netoli Grenoblio, Bernino mieste. „Soitec“ skelbia turinti daugiau kaip 2 000 darbuotojų ir daugiau kaip 4 700 patentų, o tai pabrėžia ilgalaikę specializaciją nišinėse technologijose.

    Silicio fotonika ir DI duomenų centrai

    Vienas svarbiausių šios istorijos raktažodžių yra silicio fotonika, kai duomenims perduoti naudojama šviesa, o ne elektriniai signalai variniuose laiduose. Toks sprendimas laikomas patraukliu, nes dideliuose duomenų centruose didžiausią spaudimą kelia duomenų srautai tarp skaičiavimo mazgų ir energijos sąnaudos.

    „Soitec“ tiekia specialius padėklus, reikalingus fotoniniams lustams, naudojamiems optiniuose ryšiuose tarp procesorių. Būtent ši niša, plečiantis DI infrastruktūrai, rinkoje pradėta vertinti kaip potencialus ilgalaikio augimo variklis.

    „Mūsų darbas yra bėgti greičiau už konkurentus“, – sakė „Soitec“ technologijų vadovas Christophe Maleville.

    Kodėl „Bank of America“ kalba apie beveik monopolį?

    „Bank of America“ analitikai ėmėsi ryžtingo vertinimo: bankas pagerino „Soitec“ rekomendaciją iki pirkimo ir reikšmingai pakėlė tikslinę akcijos kainą. Tokia prognozė rinkoje interpretuojama kaip signalas, kad dabartinis kainos šuolis, analitikų nuomone, dar nėra pabaiga.

    Pasak analitikų, „Soitec“ gali užimti dominuojančią dalį specializuotų fotonikai skirtų padėklų rinkoje, o konkurentai, įskaitant „GlobalWafers“, tik bando į ją įžengti. Bankas taip pat pabrėžia, kad paklausa fotoniniams sprendimams gali augti greičiau nei vien procesorių kiekis, nes duomenų centrams reikia vis daugiau ryšio kanalų.

    Augimo pažadai ir rizikos

    Nepaisant įspūdingo akcijų ralio, fundamentiniai rodikliai išlieka dvilypiai. „Soitec“ per fiskalinius metus fiksavo maždaug 34 proc. pajamų kritimą, o išmaniųjų telefonų segmentas, ilgai buvęs pagrindinis pajamų šaltinis, susitraukė dar labiau.

    Kita medalio pusė yra DI ir duomenų centrų paklausa, kuri gali pakeisti pajamų struktūrą. Analitikų skaičiavimai rodo, kad fotonikos produktai gali pasiūlyti didesnį pelningumą nei tradiciniai segmentai, tačiau tam prireiks reikšmingų investicijų į gamybos pajėgumus.

    Rizikų sąraše išlieka ir vertinimas biržoje: po šuolio akcija prekiaujama su aukštais pelno daugikliais, todėl bet koks DI infrastruktūros investicijų sulėtėjimas ar technologijų krypties pasikeitimas gali greitai pakeisti nuotaikas. Artimiausi įmonės finansiniai rezultatai bus vienas svarbiausių testų, ar rinkos lūkesčiai pagrįsti.

  • Legenda grįžta: „Citroën“ 2CV atgimsta elektrinis ir žada kainą nuo 15 000 eurų

    Legenda grįžta: „Citroën“ 2CV atgimsta elektrinis ir žada kainą nuo 15 000 eurų

    Praėjus beveik 40 metų po gamybos pabaigos, „Citroën“ Paryžiaus automobilių parodoje pristatė legendinio 2CV sugrįžimą – šįkart kaip visiškai elektrinį miesto automobilį. Gamintojas žada išlaikyti atpažįstamą siluetą su apvaliais žibintais ir minimalistinę filosofiją, dėl kurios modelis kadaise tapo masiniu reiškiniu.

    Originalus 2CV debiutavo 1948 metais ir buvo gaminamas iki 1990 metų, o įvairių versijų iš viso pagaminta daugiau nei 5 milijonai. Automobilis tapo pokario Prancūzijos atsigavimo ir prieinamo mobilumo simboliu, o jo paprastumas ilgus dešimtmečius buvo laikomas stiprybe, o ne trūkumu.

    Paprastumas ir kaina

    Naujasis 2CV, pasak gamintojo, kuriamas vadovaujantis tais pačiais principais: paprasta konstrukcija, universalumas ir prieinama kaina. Skelbiama, kad orientacinė startinė kaina turėtų siekti apie 15 000 eurų, o tai jį statytų į konkurencingą mažųjų elektromobilių segmentą.

    „2CV tapo ikona ne dėl to, ką turėjo, o dėl to, ką leido žmonėms daryti. Ši dvasia šiandien sugrįžta“, – sakė „Citroën“ generalinis direktorius Xavieras Chardonas.

    Kada pasirodys ir ką žada technika

    Šiuo metu automobilis dar yra koncepcijos stadijoje, o prekybos startas prognozuojamas 2028 metų pabaigoje, kai sukaks 80 metų nuo pirmojo 2CV pasirodymo. „Stellantis“ akcentuoja, kad kaštus padėti suvaldyti turėtų mažesnis nei 1 tonos svoris ir nedidelė baterija, pritaikyta kasdienėms miesto kelionėms.

    Gamintojas neatmeta, kad ateityje modelis galėtų būti siūlomas ir kaip mažas komercinis furgonas. Toks sprendimas atitiktų augančią paklausą kompaktiškiems elektriniams automobiliams, skirtiems miestų logistikai ir smulkiajam verslui.

    Rinka kaista: Europa ieško pigių elektromobilių

    „Citroën“ sugrįžimas į prieinamų elektromobilių kategoriją vyksta tuo metu, kai Europos gamintojai vis aktyviau ieško būdų pasiūlyti pigesnių elektrinių modelių. Rinkoje stiprėja konkurencija, ypač dėl Kinijos gamintojų, kurie plečia asortimentą ir agresyviau kovoja kainomis.

    Straipsnyje taip pat pabrėžiama, kad Prancūzijoje elektromobilių plėtrą skatina pirkimo paskatos ir valstybės remiamos programos: rugsėjį baterijomis varomi automobiliai pasiekė rekordinę 42 proc. naujų registracijų dalį. Būtent mažesni, įperkami modeliai ir finansavimo schemos tampa pagrindiniu augimo varikliu, todėl 2CV atgaivinimas gali būti bandymas „pagauti“ šią bangą.

  • „Stellantis“ gelbėja gamyklas Europoje: atsigręžia į Kiniją ir ruošia naują „Peugeot“ platformą

    „Stellantis“ gelbėja gamyklas Europoje: atsigręžia į Kiniją ir ruošia naują „Peugeot“ platformą

    Automobilių koncernas „Stellantis“ ieško būdų, kaip Europoje išvengti gamyklų uždarymo, ir vis atviriau remiasi partnerystėmis su Kinijos gamintojais. Paryžiuje vykusiame automobilių pramonės susitikime bendrovės vadovas Antonio Filosa pripažino, kad problema opi: Europoje susikaupė pertekliniai gamybos pajėgumai.

    Anot jo, sprendimas matomas dalijantis gamyklų pajėgumais su partneriais, tarp kurių minimos Kinijos įmonės „Leapmotor“ ir „Dongfeng“. Taip „Stellantis“ tikisi geriau išnaudoti turimą infrastruktūrą ir pritaikyti gamybos apimtis realiai paklausai, neatsisakant veikiančių gamyklų.

    „Turime perteklinių gamybos pajėgumų, ypač Europoje, bet nenorime uždaryti gamyklų“, – sakė Antonio Filosa.

    „Stellantis“ pabrėžia, kad bendradarbiavimas neturi reikšti tiesioginės konkurencijos su pačios grupės ženklais. Idėja paprasta: pasitelkti partnerių technologijas, o grupės pusėje išnaudoti gamybos kompetenciją, tiekimo grandines ir pardavimo tinklą, kad nauji modeliai rinką pasiektų greičiau.

    Partnerystės ir pigesni elektromobiliai

    Bendradarbiavimas su „Leapmotor“, pasak „Stellantis“, leidžia sujungti kiniškas technologijas su europine gamyba ir priėjimu prie rinkų. Gamyba Europoje galėtų padėti greičiau patenkinti vietos pirkėjų poreikius, ypač ieškant prieinamesnių elektrinių automobilių.

    Toks modelis atspindi platesnę Europos rinkos tendenciją: gamintojai spaudžiami vienu metu mažinti kaštus, elektrifikuoti gamą ir konkuruoti su sparčiai įsitvirtinančiais Kinijos prekių ženklais. Partnerystės tampa būdu trumpinti kūrimo ciklus ir mažinti investicijų naštą, ypač kai paklausa svyruoja.

    Europoje reikės daugiau baterijų gamyklų

    Pereinant prie elektromobilių, „Stellantis“ akcentuoja ir kitą silpnąją vietą: baterijų gamybos apimtis Europoje. Bendrovė jau turi gigagamyklų projektų Europoje su partneriais, tačiau A. Filosa teigė, kad jų nepakaks augančiai paklausai ir vietinės gamybos reikalavimams.

    Jo teigimu, norint išlaikyti konkurencingumą, būtina užsitikrinti baterijų tiekimą regione ir turėti aiškias, stabilias taisykles, kurios leistų planuoti investicijas. Tai aktualu ir dėl kainos: baterijos išlieka brangiausia elektromobilio dalis, todėl gamyba arčiau surinkimo linijų gali sumažinti logistikos ir tiekimo rizikas.

    Nauja STLA One platforma

    „Stellantis“ taip pat ruošiasi pradėti naudoti naują pasaulinę STLA One platformą. Pirmasis ją turėtų gauti „Peugeot“ Prancūzijoje, o vėliau platforma būtų diegiama kituose grupės prekių ženkluose Europoje ir Šiaurės Amerikoje.

    Šis projektas įtrauktas į „Stellantis“ strateginį planą FaSTLAne 2030, kuriame numatytos didelės investicijos į bendras platformas, jėgos agregatus ir technologijas. Grupė siekia standartizuoti daugiau komponentų, kad sumažintų dubliuojamas išlaidas ir pasiektų masto ekonomiją, kartu išlaikydama atskirų prekių ženklų savitumą.

    Be to, A. Filosa ragino greičiau susitarti dėl Europos Sąjungos CO2 emisijų taisyklių pakeitimų ir priemonių, kurios padėtų išlaikyti gamybą Europoje. Jo teigimu, dėl didžiosios dalies tikslų pramonė sutaria, tačiau likusioms detalėms reikalingas greitas politinis sprendimas, kad įmonės galėtų tiksliai planuoti gamybą ir investicijas.

  • TVF pakėlė 2026 metų prognozę: DI investicijos kelia augimą, bet energijos kainos gelia

    TVF pakėlė 2026 metų prognozę: DI investicijos kelia augimą, bet energijos kainos gelia

    Pasaulio ekonomika atsparesnė, nei manyta

    Tarptautinis valiutos fondas antradienį paskelbė atnaujintas 2026 metų pasaulio ekonomikos prognozes ir padidino numatomą augimą iki 3,1 proc. TVF teigimu, į priekį stumia pažangių ekonomikų atsparumas ir spartesnės investicijos į DI.

    Vis dėlto fondas pabrėžia, kad augimas 2026 metais turėtų sulėtėti, palyginti su 2025 metais, kai, prognozuojama, pasaulio ūkis paaugs 3,5 proc. Didžiausia rizika įvardijamos brangstančios energijos žaliavos ir geopolitiniai sukrėtimai.

    Eurozonai – lėtesnis tempas ir infliacijos rizikos

    TVF vertinimu, eurozonos ekonomika 2026 metais turėtų augti 1,1 proc., o aukštos energijos sąnaudos ir silpnas vartotojų pasitikėjimas toliau slopins paklausą. Nors kai kuriose šalyse fiksuojami atsigavimo ženklai, bendras vaizdas išlieka trapus.

    Fondas atkreipia dėmesį, kad infliacijos rizikos euro zonoje gali išlikti ir 2027 metais, o kainų augimas vis dar būtų virš Europos Centrinio Banko 2 proc. tikslo. Tai reikštų, kad palūkanų normos gali ilgiau išlikti ribojančios vartojimą ir investicijas.

    TVF prognozuoja, kad euro zonos bendrojo vidaus produkto augimas 2027 metais galėtų siekti apie 1,2 proc. Tačiau galutinis rezultatas labai priklausys nuo energijos kainų, tiekimo grandinių stabilumo ir vartotojų nuotaikų.

    Karai ir energijos šokas keičia prognozes

    Ataskaitoje teigiama, kad įtampa Artimuosiuose Rytuose ir besitęsiantis Rusijos karas prieš Ukrainą didina naftos bei gamtinių dujų kainas. Dėl to labiausiai pažeidžiamos tampa energiją importuojančios ekonomikos, ypač tos, kurios neturi tiesioginės naudos iš DI investicijų bangos.

    TVF įspėja, kad kai kuriose Europos dalyse dujų atsargos išlieka mažesnės nei įprasta šiam sezonui, todėl rinka jautriau reaguoja į nepalankius orus prieš šildymo sezoną. Tokia situacija gali vėl pakurstyti infliaciją ir sumažinti namų ūkių perkamąją galią.

    Skirtingi regionų tempai ir Kinijos lėtėjimas

    Pažangios ekonomikos, TVF vertinimu, 2026 metais vidutiniškai augs 2,1 proc., tačiau didesnį pagreitį gali demonstruoti DI tiekimo grandinėse dalyvaujančios šalys. Tuo pat metu daliai besivystančių valstybių išlieka rizika atsilikti dėl brangesnės energijos ir riboto kapitalo.

    Kinijai prognozuojamas augimo lėtėjimas iki 4,5 proc., o pagrindine priežastimi įvardijama silpnesnė vidaus paklausa. TVF vertinimu, pasaulinė infliacija 2026 metais gali paspartėti iki 4,7 proc., prie to prisidedant ir energijos šokams, ir investicijų bumui.

    TVF ragina veikti: tikslinė parama ir kainų stabilumas

    TVF vyriausioji ekonomistė Silvana Tenreyro perspėjo, kad reikia skubių veiksmų, nes neigiamų scenarijų rizika išlieka didelė. Fondo nuomone, valdžios institucijos turėtų rinktis laikiną ir tikslinę paramą gyventojams, kad būtų mažinama aukštų energijos kainų našta.

    „Ekonomika buvo atspari, tačiau šis atsparumas artėja prie ribų“, – sakė Silvana Tenreyro.

    TVF pabrėžia, kad pinigų politika turi išlikti orientuota į kainų stabilumą, o fiskalinės priemonės neturėtų tapti nuolatinėmis. Pasak fondo, užduotis artimiausiais metais yra pereiti nuo krizių valdymo prie atkūrimo, didinant ekonomikos atsparumą ir atlaisvinant viešųjų finansų erdvę.

  • Dohoje – prabanga, kuri nustebino: paroda, sukvietusi 500 prekės ženklų, atskleidė paslaptis

    Dohoje – prabanga, kuri nustebino: paroda, sukvietusi 500 prekės ženklų, atskleidė paslaptis

    Dohoje surengta Doha Jewellery and Watches Exhibition šiemet pasiekė 22-ąjį leidimą ir į vieną vietą subūrė daugiau kaip 500 prekės ženklų iš 30 šalių. Renginys išlieka vienu svarbiausių prabangos industrijos susitikimų Persijos įlankoje, kur greta pardavimų vis daugiau dėmesio skiriama istorijoms ir meistrystei.

    Nors parodos vitrinos pilnos deimantų, aukso ir perlų, organizatoriai akcentuoja ne vien kainą, o kūrinio kilmę ir jo kelią iki pirkėjo. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad prabangos rinka vis dažniau vertina kilmės skaidrumą, o pirkėjai klausia ne tik apie dizainą, bet ir apie žaliavų atsakomybę bei autentiškumą.

    Reportaže iš parodos kalbintas Kataro verslininkas ir juvelyras Hussainas Alfardanas, vaikystėje augęs šalia perlų prekybos tradicijų. Vienas jo pristatytų dirbinių, pasak kūrėjo, buvo gaminamas septynerius metus, o tokie terminai prabangos segmente neretai tampa kokybės ir išskirtinumo ženklu.

    Indų mados dizaineris Manishas Malhotra pabrėžė, kad tradiciniai papuošalai atranda naują auditoriją, kai perkeliami į šiuolaikinės mados kontekstą. Jo teigimu, jaunėjant prabangos pirkėjų kartai, auga paklausa papuošalams, kuriuos lengviau derinti kasdien, tačiau jie išlaiko kultūrinius motyvus.

    Kataro dizainerė Noora Al-Ansari įkvėpimo ieško vietoje, remdamasi šalies spalvomis, architektūra ir perlų paveldu. Tokia kryptis atspindi platesnę tendenciją regione, kai vietos kūrėjai siekia išskirtinumo ne kopijuodami globalius stilius, o permąstydami savo identitetą.

    Atskirą parodos dalį užima technologijos, padedančios atskirti natūralius ir laboratorijoje užaugintus deimantus. Ši tema pastaraisiais metais tapo itin aktuali, nes laboratorinių akmenų pasiūla didėja, o rinka vis labiau remiasi sertifikavimu, spektriniais matavimais ir kilmės patikra, kad pirkėjas aiškiai suprastų, ką įsigyja.

    Parodoje kartojama mintis, kad papuošalo vertė ne visada sutelpa į jo kainą. Juvelyrikos dirbinys neretai tampa šeimos istorijos dalimi, perduodama iš kartos į kartą, o prestižo renginiai, tokie kaip Doha Jewellery and Watches Exhibition, šią emocinę dimensiją vis dažniau iškelia į pirmą planą.

  • Ežeras dykumos viduryje keičia Uzbekistaną: žvejyba, kurortai ir naujas oro uostas

    Ežeras dykumos viduryje keičia Uzbekistaną: žvejyba, kurortai ir naujas oro uostas

    Uzbekistano Džizacho regione, kur dominuoja sausa stepė ir smėlynai, vis dažniau turistų akį patraukia netikėtas vaizdas – didelis Tuzkano ežeras. Jis yra Aydaro–Arnasajaus ežerų sistemos dalis, laikomos viena didžiausių vidaus vandens teritorijų šalyje.

    Ežeras driekiasi tarp vadinamosios Alkanosios stepės ir Kyzylkumo dykumos, todėl kontrastas čia tampa pagrindine traukos priežastimi. Vietos bendruomenėms Tuzkanas svarbus ne tik dėl kraštovaizdžio: jis padeda užsidirbti iš žvejybos, poilsio paslaugų ir augančio vietinio turizmo.

    Ežeras, išlaikantis bendruomenes

    Tuzkano pakrantėse žvejyba išlieka vienu pagrindinių pragyvenimo šaltinių, o turizmas kuria papildomas pajamas. Poilsiautojai atvyksta žvejoti, maudytis ir leisti laiką prie vandens, o dalis renkasi ramybės ir atokvėpio nuo miestų.

    Kai kurie lankytojai pabrėžia ir mineralais turtingą, sūresnį Tuzkano vandenį, kurį sieja su savijautos gerinimu. „Pagrindinė priežastis atvykti čia – gamta ir Tuzkano ežero teikiama nauda sveikatai“, – sakė turistas Ulugbekas Musulmonovas.

    Kurortai ir pramogos ant kranto

    Greta esančio Aydarkulo ežero pakrantėje vystomi kurortai, siūlantys apgyvendinimą ir vandens pramogas. Vienas didesnių objektų regione turi 225 kambarius ir gali priimti iki 600 svečių, o pasiūloje – restoranai, paplūdimio infrastruktūra ir pasiplaukiojimai.

    Pasak kurorto atstovų, vasaros sezonu daugėja atvykstančiųjų ne tik iš Uzbekistano, bet ir iš kaimyninių valstybių. Populiarėja savaitgalio renginiai, festivaliai ir koncertai, o daliai poilsiautojų vienos dienos išvyka virsta nakvyne prie ežero.

    Naujas oro uostas ir geležinkelis

    Turizmo plėtra keičia ir susisiekimą: šalia ežerų vystomas Arnasajaus oro uostas, o 2026 metais pradėta tiesti geležinkelio linija nuo Do‘stliko Aydaro–Arnasajaus ežerų sistemos kryptimi. Šie projektai turėtų palengvinti keliones tiek vietiniams, tiek užsienio lankytojams.

    Idėja paprasta: ežerų regioną paversti lengviau pasiekiama stotele tiems, kurie Uzbekistane jau lanko geriau žinomus istorinius maršrutus. „Tai vieta, kur galima būti tyloje ir pailsėti, todėl ją rekomenduočiau ir žmonėms iš savo šalies“, – sakė lankytojas Ahmadas Jabiras Abdullah Mohammedas Al Harbi.

    Saugumas augant srautams

    Didėjant poilsiautojų skaičiui, daugiau dėmesio skiriama tvarkai ir saugumui. Aydaro–Arnasajaus poilsio zona veikia nuo 2025 metų lapkričio, joje nuolat dirba saugaus turizmo pareigūnai.

    Turizmo policijos pareigūnų teigimu, savaitgaliais teritorija gali sulaukti 6 000–7 000 lankytojų per dieną. Dažniausios situacijos susijusios su pasimetusiais vaikais ar pamestais daiktais, o stebėjimo kameros padeda greičiau reaguoti į incidentus.

    Vandens suformuotas kraštovaizdis

    Nors Tuzkanas suvokiamas kaip gamtos traukos objektas, platesnį ežerų sistemos susiformavimą lėmė ir žmogaus veikla. Istoriškai regiono hidrologiją paveikė drėkinimo ir vandentvarkos projektai, dėl kurių susidarė neįprastas derinys – dideli vandens plotai sausos stepės ir dykumos apsuptyje.

    Šiandien pakrantėse persipina tradicinė ekonomika ir naujos paslaugos: vieni žvejoja, kiti stato poilsiavietes, o šeimos savaitgaliais renkasi prie vandens. Užbaigus susisiekimo projektus, prognozuojama, kad Tuzkano apylinkės taps dar ryškesniu Uzbekistano vidaus turizmo traukos tašku.

  • Trumpas svarsto atleisti ambasadorę Graikijoje: nepasitenkinimą kursto etikos šešėliai

    Trumpas svarsto atleisti ambasadorę Graikijoje: nepasitenkinimą kursto etikos šešėliai

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas patvirtino, kad svarsto atleisti JAV ambasadorę Graikijoje Kimberly Guilfoyle. Sprendimas, anot pranešimų JAV žiniasklaidoje, bręsta po virtinės kaltinimų dėl galimų etikos ir procedūrų pažeidimų, kurie sukėlė įtampą Vašingtone.

    Žurnalistams Baltuosiuose rūmuose Trumpas teigė, kad situacija vertinama, o pasitenkinimo ambasadorės darbu nėra. Jo sprendimo kryptį esą artimiausiu metu turėtų nulemti papildomos aplinkybės ir vidinės konsultacijos administracijoje.

    „Mes tai tikriname. Mes nesame patenkinti“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Viešojoje erdvėje skelbiama, kad dėl Guilfoyle ateities šią savaitę gali tartis Trumpas ir JAV valstybės sekretorius Marco Rubio. Pasak su klausimu susipažinusių šaltinių, administracija ypač jautriai vertina bet kokias užuominas apie galimą interesų konfliktą, dovanų priėmimą ar diplomatinei tarnybai netinkamą elgesį.

    Istoriją paaštrino publikacijos, kuriose aprašomi kaltinimai dėl esą netinkamų paslaugų ar dovanų priėmimo, privataus skrydžio aplinkybių ir bandymų daryti įtaką. Taip pat minimi teiginiai apie galimą spaudimą pareigūnams bei tariamą siūlymą panaudoti ryšius administracijoje mainais į finansinių įsipareigojimų sureguliavimą.

    Pati Kimberly Guilfoyle kaltinimus kategoriškai neigia ir per teisininkus pateikė atsaką, kuriame teigiama, jog jai metami priekaištai neatitinka tikrovės. Ji nurodė, kad konfliktas susijęs su ginču su JAV verslininku Ericu Detersu dėl neapmokėtų paslaugų, kurios, pasak ambasadorės, siekia apie 134 000 eurų.

    Ambasadorės komanda taip pat tvirtina, kad dėl kelionių ar dovanų buvo laikytasi nustatytų Valstybės departamento prašymo ir derinimo procedūrų. Jos atstovai pabrėžia, kad bet kokie teiginiai apie etikos taisyklių pažeidimus yra nepagrįsti, o sprendimus turi lemti faktai ir oficialūs vertinimai.

    Diplomatinėje praktikoje ambasadorių skyrimai ir atšaukimai yra politinio pasitikėjimo klausimas, todėl net ir neįrodytos, bet plačiai aptariamos istorijos gali tapti pakankamu pagrindu keisti atstovą. Artimiausiomis dienomis tikimasi aiškesnių signalų, ar bus pradėtos formalios procedūros dėl Guilfoyle atšaukimo iš pareigų Atėnuose.

  • Europa ant lūžio: EAA įvardijo 6 žingsnius, kurie gali sustiprinti ekonomiką nepjaunant šakos

    Europa ant lūžio: EAA įvardijo 6 žingsnius, kurie gali sustiprinti ekonomiką nepjaunant šakos

    Geopolitinė įtampa, technologijų lūžiai ir klimato kaita vis dažniau verčia Europą rinktis tarp greito augimo ir ilgalaikio stabilumo. Europos aplinkos agentūra (EAA) naujoje analizėje teigia, kad konkurencingumą įmanoma stiprinti neatsisakant tvarumo.

    EAA ataskaitoje pabrėžiama, kad trumpalaikė nauda, grindžiama intensyviu išteklių vartojimu ir ekosistemų alinimu, didina pažeidžiamumą. Alternatyva vadinama no regret kryptis, kai investicijos į gamtą, žmones ir technologijas duoda naudą net ir pasikeitus ekonominėms ar politinėms sąlygoms.

    Ataskaita, pavadinta Competitive by nature: Europe’s long-term competitiveness through the lens of sustainability, paskelbta 2026 metų spalio 13 dieną. Joje išskiriami šeši sprendimai, galintys vienu metu mažinti rizikas ir kelti produktyvumą.

    Prisitaikymas prie klimato

    EAA akcentuoja, kad Europa šyla sparčiausiai iš visų žemynų, todėl ekonominiai nuostoliai dėl karščio bangų, sausrų, potvynių ir gaisrų auga. Prisitaikymas prie klimato pokyčių, agentūros vertinimu, tampa ne tik aplinkosaugos, bet ir konkurencingumo klausimu.

    Kaip praktiški sprendimai įvardijami gamta grįsti projektai, tokie kaip šlapynių, upių užliejamų teritorijų atkūrimas ar daugiau žaliųjų zonų miestuose. Tokios priemonės padeda sugerti potvynių vandenį, mažina karščio salų efektą ir ilgainiui gali sumažinti infrastruktūros remonto bei sveikatos išlaidas.

    Ištekliai, žiediškumas ir DI

    Kitas akcentas yra efektyvesnis išteklių naudojimas, nes Europa reikšmingą dalį žaliavų ir energijos importuoja, o tiekimo grandinės pastaraisiais metais patyrė ne vieną sukrėtimą. EAA siūlo spartinti žiedinės ekonomikos modelį, kai daugiau taisoma, pakartotinai naudojama ir perdirbama, taip mažinant priklausomybę nuo pirminių žaliavų.

    Ataskaitoje nurodoma, kad dirbtinis intelektas ir kiti skaitmeniniai įrankiai gali padėti sekti medžiagas tiekimo grandinėse, geriau valdyti kintančią atsinaujinančios energetikos gamybą elektros tinkle ir realiu laiku stebėti aplinkos žalą. Vis dėlto EAA atkreipia dėmesį ir į augantį duomenų centrų energijos bei vandens poreikį, kuris pats tampa nauju politikos galvosūkiu.

    Greta to aptariama ir naujos kartos biotechnologijų kryptis, kai medžiagos ar kuras gaminami iš biologinių žaliavų, o ne iš naftos ir dujų. Agentūra pabrėžia, kad ši kryptis gali mažinti iškastinio kuro vartojimą, tačiau jos poveikis žemei ir vandeniui turi būti valdomas, kad nepersvertų naudos.

    Įgūdžiai, pasitikėjimas ir taisyklės

    EAA teigimu, perėjimas prie mažiau taršios ekonomikos neįvyks be žmonių įgūdžių, todėl siūloma daugiau investuoti į švietimą, profesinį rengimą ir mokymąsi visą gyvenimą. Tai ypač aktualu energetikos pertvarkai, pramonei ir statyboms, kur dažnai pritrūksta parengtų specialistų.

    Ne mažiau svarbus, pasak agentūros, yra visuomenės pasitikėjimas. Kai klimato politika visuomenėje suvokiama kaip neteisinga ar pernelyg brangi, didėja rizika, kad sprendimai bus atidėliojami, švelninami arba visai stabdomi.

    Galiausiai EAA primena, kad Europos Sąjungos vidaus rinka leidžia formuoti tarptautinius aplinkosaugos ir socialinius standartus, o tai tampa ekonominiu svertu pasaulinėje konkurencijoje. Agentūra ragina siekti aiškių ir nuspėjamų taisyklių, kurios skatintų verslą investuoti, o gyventojams suteiktų daugiau tikrumo dėl permainų krypties.

    „Tvarumas neturi būti konkurencingumo kaina, jis gali tapti jo pagrindu“, – teigiama EAA ataskaitoje.

  • Kaunas pradeda šildymo sezoną: kas šiemet pasikeitė ir kam šiluma įsijungs automatiškai?

    Kaune dėl atvėsusių orų ir artimiausių dienų prognozių pradedamas šildymo sezonas. Šiluma artimiausiu metu pasieks mokyklas, darželius, sveikatos priežiūros įstaigas ir tuos daugiabučius, kurių šilumos punktai nėra modernizuoti.

    Iki šiol sprendimus dėl šildymo sezono pradžios dažniausiai priimdavo savivaldybės, tačiau nuo spalio 1 dienos įsigaliojo Šilumos ūkio įstatymo pakeitimai. Pagal naują reguliavimą savivaldybė sprendžia dėl sezono tik savivaldybės įstaigoms ir vartotojams, kurių šilumos punktai nėra automatizuoti.

    Daugiabučiuose, kuriuose šilumos punktai modernizuoti ir automatizuoti, šildymo sezono tvarka labiau standartizuota. Tokiuose namuose, kaip numato teisės aktai, sezonas paprastai siejamas su laikotarpiu nuo spalio 1 dienos iki balandžio 30 dienos, o šildymo režimą gali valdyti automatika pagal lauko temperatūrą.

    Praktikoje tai reiškia, kad daliai gyventojų šiluma gali būti pradėta tiekti sklandžiau ir be atskiro administracinio sprendimo, tačiau galutiniai nustatymai priklauso nuo konkretaus pastato įrangos ir jos sureguliavimo. Svarbu atkreipti dėmesį, kad net ir įjungus šildymą, pirmosiomis dienomis radiatorių šiluma gali pasiskirstyti netolygiai, kol sistema stabilizuojasi.

    Už pastato vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų parengimą, priežiūrą bei remontą atsako gyventojų pasirinktas pastato administratorius arba šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas. Gyventojams rekomenduojama įsitikinti, ar radiatoriai nėra užsukami, ar veikia termostatai, o pastebėjus gedimus ar orą sistemoje nedelsti kreiptis į namą prižiūrinčią įmonę.

    Pernai šildymo sezonas Kaune buvo pradėtas spalio 2 dieną. Šiemet savivaldybė pabrėžia, kad sprendimai ir atsakomybės pasiskirstymas aiškiau priklauso nuo to, ar pastate šilumos punktas automatizuotas, todėl skirtinguose namuose šilumos pajutimo laikas gali skirtis.

  • Kaunas plečia priedangų finansavimą: paramą gaus ir privačios mokyklos bei darželiai

    Kaunas plečia priedangų įrengimo finansavimą ir į programą įtraukia nevalstybines švietimo įstaigas. Savivaldybė tikisi, kad tai padės greičiau didinti saugių vietų skaičių ten, kur kasdien būna daug vaikų ir darbuotojų.

    Kauno miesto taryba pritarė programos pakeitimams, kurie iki šiol buvo orientuoti į daugiabučius namus. Anksčiau finansavimu galėjo naudotis butų ir kitų patalpų savininkai, priėmę bendrą sprendimą dėl priedangos įrengimo.

    Kas gali gauti finansavimą

    Po pakeitimų savivaldybės parama bus prieinama ir Kaune veikiančioms nevalstybinėms ikimokyklinio bei bendrojo ugdymo įstaigoms, taip pat jų filialams ir padaliniams. Savivaldybė pabrėžia, kad taip siekiama vienodų civilinės saugos galimybių, nepriklausomai nuo įstaigos nuosavybės formos.

    Tokie sprendimai siejami su praktiniu poreikiu: ugdymo įstaigose vienu metu susitelkia daug žmonių, o ekstremaliųjų situacijų atveju evakuacija ne visada yra greičiausia ar saugiausia išeitis. Todėl prioritetu tampa aiškiai pažymėtos, techniškai pritaikytos ir realiai pasiekiamos priedangos.

    Ką galima įrengti už lėšas

    Finansavimas numatytas patalpų pritaikymo darbams, kurie didina žmonių saugumą. Tai gali būti konstrukcijų stiprinimas, avarinių išėjimų įrengimas, vėdinimo sprendimai, atsarginis elektros tiekimas, geriamojo vandens bei nuotekų sistemų sutvarkymas.

    Taip pat numatoma galimybė pritaikyti įėjimus riboto judumo žmonėms. Savivaldybė nurodo, kad pagal atnaujintas nuostatas patikslintas finansuojamų priemonių sąrašas, atsižvelgiant į įgyvendinimo praktiką ir rinkoje atsirandančius sprendimus.

    Kiek lėšų numatyta programai

    Kaunas skelbia, kad savivaldybės finansavimas gali siekti iki 100 proc. tinkamų išlaidų, įskaitant projektavimą ir techninę priežiūrą. Vienam projektui skiriama suma nėra fiksuota, ji priklauso nuo darbų apimties ir atitikimo reikalavimams.

    Kasmet programai iš miesto biudžeto numatoma po 100 000 eurų, o papildomų lėšų programos išplėtimui, pasak savivaldybės, neplanuojama. Siekiant aiškumo, keičiamas ir programos pavadinimas: nuo šiol ji vadinsis Kauno miesto savivaldybės priedangų įrengimo pastatuose programa.

    Pastaraisiais metais civilinės saugos tema Lietuvoje įgavo papildomą pagreitį, savivaldybėms peržiūrint turimą infrastruktūrą ir pritaikant pastatus gyventojų apsaugai. Kaunas tikisi, kad įtraukus švietimo įstaigas bus efektyviau panaudoti mieste esančius pastatus ir pagerinti realų pasirengimą galimoms grėsmėms.