Mokslininkai, tirdami giliai po žeme esančias uolienas, aptiko netikėtai gyvybingą ekosistemą, kurią dominuoja grybai. Analizuodami vandenį iš dujų gręžinių jie nustatė 689 grybų rūšis, iš kurių 13 gali būti iki šiol mokslui nežinomos.
Tyrimas atliktas Antrim Shale formacijoje, organinėmis medžiagomis turtingame skalūnų sluoksnyje, besidriekiančiame po Didžiųjų ežerų regiono dalimi. Vandens mėginiai paimti iš maždaug 200–500 metrų gylio, kur sąlygos iš pažiūros turėtų būti nepalankios sudėtingesnei gyvybei.
Genetinė analizė ir mikroskopiniai stebėjimai parodė, kad viename laše požeminio vandens gali būti apie 250 grybų ląstelių. Toks kiekis prilygsta tam, kas neretai aptinkama jūros vandens laše, o tai leidžia manyti, kad giliai po žeme vyksta aktyvūs biologiniai procesai.
Grybai nebuvo vieninteliai šio pasaulio gyventojai. Mėginiuose rasta ir kitų smulkių organizmų, įskaitant tardigradas bei mažas kirmėles, o tai rodo, kad šimtus metrų po žeme gali veikti labiau susijęs maisto grandinės tinklas, nei manyta anksčiau.
Ne mažiau svarbus ir vandens amžius. Izotopiniai matavimai leidžia spręsti, kad dalis šio vandens paskutinį kartą su paviršiumi galėjo kontaktuoti maždaug prieš 11 000 metų, kai tirpo paskutinio ledynmečio ledynai.
Mokslininkų teigimu, vanduo į uolienas greičiausiai pateko per natūralias poras ir plyšius, kartu nusinešdamas mikroorganizmus, kurie vėliau prisitaikė prie nuolatinės tamsos ir ribotų išteklių. Tokiose terpėse gyvybė gali remtis ne fotosinteze, o organinės medžiagos skaidymu ir sudėtingais biocheminiais virsmais.
Tyrėjai pabrėžia, kad šie atradimai gali būti svarbūs geriau suprasti anglies apytaką. Giluminės uolienos kaupia didelius organinės medžiagos kiekius, o jose gyvenantys mikroorganizmai, įskaitant grybus, gali prisidėti prie anglies ir kitų elementų transformacijų.
Komanda neapsiribojo vien DNR nustatymu. Iš giliųjų sluoksnių pavyko izoliuoti ir laboratorijoje išauginti daugiau nei 200 grybų tipų, taip sukuriant pirmą viešai prieinamą gilaus podirvio grybų kolekciją, saugomą Mičigano universiteto herbariume.
Dabar mokslininkai planuoja tikslinti, kokias savybes šie organizmai turi ir ar jos galėtų būti pritaikomos praktiškai. Viena iš krypčių yra jų gebėjimas skaidyti sunkiai yrantį substratą, įskaitant skalūnus, anglį, naftos komponentus ar net kai kurias plastiko rūšis, kas ateityje galėtų būti aktualu biotechnologijoms ir taršos mažinimui.
Leave a Reply